Bloggfęrslur mįnašarins, mars 2011

Vetur og vor takast į?

Svo viršist sem kuldapollurinn mikli sem rįšiš hefur öllu vešri hérlendis nś um skeiš hörfi ķ vikunni til Svalbarša. Sį stašur er aš vķsu mjög óžęgilegur fyrir okkur žvķ žašan getur hann beint til okkar leišindum yfir Gręnland. Viš lķtum į slķkt gefist tilefni til. Svo viršist sem Skandinavķa eigi mjög leišinlegt kuldakast fyrir höndum.

Undanfarna daga hefur heimskautaröstin ólmast fyrir sunnan og austan land. Viš höfum lengst af veriš inni ķ kalda loftinu į noršvesturhliš hennar. Samfelldur, sterkur vindstrengur hefur nįš frį Nżfundnalandi til Noršur-Noregs. Nęstu tvo daga er gert rįš fyrir žvķ aš vindstrengurinn snśist sólarsinnis žannig aš į mišvikudagsmorgun į hann aš blįsa beint śr vestri yfir landiš. Žetta mį sjį į kortinu hér aš nešan.

w-hirlam-300hPa-200311-60t-spa

Svörtu, heildregnu lķnurnar tįkna hęš 300 hPa flatarins ķ dekametrum (dam = 10 metrar) og er hśn į bilinu 8140 metrar žar sem lęgst er nęrri Svalbarša og upp ķ rśma 9340 metra yfir Ķrlandi. Vindur er tįknašur meš litum og mį sjį litakvaršann til hęgri į myndinni. Ljósgręni liturinn tįknar vind į bilinu 25 til 50 m/s (50 til 100 hnśta). Vindstefnu og vindhraša mį einnig sjį į vindörvunum. Yfir Ķslandi er strengurinn um 75 m/s.

Į mišvikudaginn į aš hafa byggst upp fyrirstöšuhęš viš Bretland en slķkt hefur ekki sést ķ nokkrar vikur. Vestan viš hana er sunnanįtt langt sunnan śr höfum og ber voriš žašan meš sér. Žaš skal tekiš fram aš ég er ekki sérstaklega bjartsżnn į frekari framrįs žess, en alla vega kemst žaš nęr okkur heldur en veriš hefur aš undanförnu. Noršan vindstrengsins mikla er hörkuvetur.

Vegna žess aš kalt loft er žyngra en hlżtt smeygir kalda loftiš sér undir vindröstina žannig aš viš jörš eru mót milli kalda og hlżja loftsins sunnar en hįloftavindröstin sjįlf. Hér eru žau skil nęrri 60°N. Framhaldsspįr gera sķšan rįš fyrir žvķ aš röstin snśist enn frekar og liggi žį śr noršvestri til sušausturs ekki langt fyrir noršaustan land.

Žegar vindur blęs śr vestri beint yfir Gręnland ķ hįloftunum er erfitt fyrir vind ķ nešri lögum aš nį įttum. Vindur austan jökulsins leitar ķ stefnu samsķša fjallgaršinum frekar en žvert į hann. Žvervindur er žar undantekning. Žetta veršur til žess aš sķfellt eru aš myndast lęgšardrög ķ skjóli viš Gręnland, žau rķfa sig laus og berast austur yfir Ķsland. Žetta er óžęgileg staša - saklaus ef lęgšardrögin eru grunn - en mjög fantaleg nįi žau aš dżpka. Hitasveiflur eru oft töluveršar ķ stöšu sem žessari, jafnvel žótt vel fari meš vešur.

Voriš sękir aš en žegar žaš nįlgast vindstrenginn mikla tętist sķfellt śr žvķ til austurs, vonin er sś aš žvķ takist aš hreinsa vindstrenginn alveg noršur af žannig aš viš komumst inn ķ sunnanįttina vestan fyrirstöšuhęšarinnar. En - žvķ mišur, alla vega veršum viš aš sżna žolinmęši enn um stund.


Loftžrżstimet marsmįnašar

Loftžrżstimet marsmįnašar į Ķslandi eru bęši oršin mjög gömul, hįžrżstimetiš frį 1883 en lįgžrżstimetiš frį 1913. Svo er endurgreiningu bandarķsku vešurstofunnar fyrir aš žakka aš aušvelt er aš bśa til vešurkort fyrir žessa daga. Žau viršast trśveršug ķ žessum tilvikum (en eru žaš ekki alveg alltaf).

Hįžrżstimetiš er 1050,9 hPa og var sett ķ Stykkishólmi 6. mars 1883. Įriš 1883 er žekkt ķ sögunni fyrir žaš aš hafa veriš eins konar hvķldartķmi ķ haršindunum miklu į įrunum 1881 til 1887. Ekki var veturinn 1882 til 1883 žó vešralaus, t.d. gerši eftirtektarverša śtsynningsbylji seint ķ febrśar (kuldapollur yfir Gręnlandi) og einnig gerši mikiš pįskahret ķ lok mars. Žeir sem lesiš hafa AustantórurJóns Pįlssonar žekkja žaš en Jóni varš illvišri žį dagana alveg sérstaklega minnisstętt.  

w-c20v2-0603-1883-00

Kortiš sżnir hęš 1000 hPa-flatarins yfir N-Atlantshafi ašfaranótt 6. mars 1883. Žegar 1000 hPa flöturinn er ķ 400 metra hęš er žrżstingur viš sjįvarmįl viš 1050 hPa. Žaš er žvķ 1050 hPa žrżstilķnan sem liggur viš strendur Ķslands, žrżstingur ķ hęšarmišju er lķtillega hęrri.

Jónas Jónassen lęknir ķ Reykjavķk hélt mjög fróšlega vešurdagbók į žessum įrum og birti reglulega śtdrįtt śr henni ķ blöšum bęjarins (Žjóšólfi og Ķsafold). Ķ pistlinum um marsmįnuš 1883 segir hann um loftvogina žennan dag:

Ķ žessum mįnuši hefur žaš viljaš til, sem aldrei ķ mörg įr hefur aš boriš, aš loptžyngdarmęlirinn komst (h. 6.) upp fyrir 31 (31 enskir žumlungar eru = 29,1045 Parķsar-žuml.) og į mķnum męli, sem er enzkt aneroidbarometer gat vķsirinn eigi komizt hęrra. (Jónas Jónassen ķ Ķsafold 28. maķ 1883).

Aneroidbarometer er dósarloftvog meš vķsi eins og algengar voru lengi į ķslenskum heimilum. Loftvog Jónasar hefur įbyggilega veriš af vandašri gerš en nįši ekki nema upp ķ 31 enskan žumlung (hver žumlungur er 25,4 mm). Žaš jafngildir 1049,8 hPa og vel mį vera aš žrżstingur ķ Reykjavķk hafi oršiš hęrri heldur en ķ Stykkishólmi. Jónas nefnir Parķsaržumlunga vegna žess aš žaš var langalgengasta męlieining loftžrżstings hér į landi fram undir žetta og žvķ veriš mörgum vešurnördum žess tķma kunnugleg frekar eša jafnt og ensku tommurnar. Danska vešurstofan var žó farin aš nota millimetraloftvogir.

w-c20v2-0403-1913-12

Vešurkortiš lįgžrżstimetdaginn 4. mars 1913 mį sjį hér aš ofan. Žį męldist žrżstingur ķ Vestmannaeyjakaupstaš 939,0 hPa. Lęgšin var um 932 hPa ķ lęgšarmišju. Hśn dżpkaši mjög snögglega nóttina įšur. Hśn hefur valdiš austanillvišri žį um nóttina og morguninn, įttin var noršaustlęgari į Vestfjöršum og viš Breišafjörš. Ekki hef ég fundiš heimildir um skaša ķ vešri žessu en um žessar mundir var mjög illvišrasamt og tjón varš ķ öšrum vešrum. Getiš er um foktjón į Siglufirši fyrri hluta mars en ég er ekki viss um daginn. Reyndar er žetta vešur dęmigert um žį vešraętt sem veldur sköšum į Siglufirši. Žetta upplżsist e.t.v sķšar.


Mikil hitabrekka yfir landinu

Flestum mun žykja fyrirsögnin heldur ankannanleg en ég vil frekar nota žetta oršalag heldur en aš segja aš mikill hitastigull sé yfir landinu. Ég nota einnig oršiš hitabratti yfir žaš sama. Žaš er mikil brekka ķ hitasvišinu, mikill munur er į hita į nęrliggjandi svęšum ķ lofthjśpnum. Oft fer mun betur į žvķ aš tala einfaldlega um hitamun milli staša - žaš fer eftir samhenginu hvort er heppilegra. Oršiš hitastigull er įgętt, en mér finnst aš frekar eiga viš lóšréttan hitamun - einkum nišur į viš. En lķtum nś į samhengiš eins og žaš birtist ķ HIRLAM-spį af flugvešurvef Vešurstofunnar. Hśn gildir klukkan 9 aš morgni laugardags 19. mars.

w-hirlam-fl17-190311-09

Kortiš sżnir vind og hita, vindur er ķ hefšbundnum vindörvum, hvert heilt žverstrik žeirra tįknar 5 m/s, svarta flaggiš 25 m/s eša 50 hnśta. Strikušu lķnurnar sżna hita į fimm stiga bili. Kortiš į viš 500 til 600 metra hęš yfir sjįvarmįli. Fjólublįa strikalķnan sżnir frostmark. Viš sjįum aš frostlaust er yfir Sušausturlandi, en -20 stiga lķnan liggur skammt undan Vestfjöršum. Ķ spįnni er lęgš yfir Noršausturlandi į mjög hrašri leiš til noršausturs.

Aušvelt er aš sjį af kortinu hvar hlżtt ašstreymi rķkir og hvar kalt. Vindörvarnar undan Austurlandi stefna nęrri hornrétt į frostmarkslķnuna og aušvelt er aš hugsa sér hana borna įfram ķ stefnu vindsins. Yfir landinu vestanveršu blįsa vindar undir 40 til 50 grįšu horni į jafnhitalķnurnar. Žar er ašstreymi af köldu lofti. Fyrir sušvestan land mį sjį aš vindar blįsa nęrri samsķša frostmarkslķnunni, śr noršaustri noršvestan hennar en śr sušvestri sušaustan viš hana. Žar gengur hvorki né rekur.

Žegar žetta er skrifaš er mjög kalt vestra, 11 stiga frost ķ Bolungarvķk og 16 stig į Žverfjalli ķ 750 metra hęš žar nęrri. Kaldara er į heišum į Vestfjöršum heldur en į Mišhįlendinu.   

Mikill vindstrengur ķ hįloftunum ber nś hvert smįkerfiš į fętur öšru yfir landiš og erfitt er aš fylgja žeim eftir. Jafnhitalķnurnar sveiflast lķtillega til og frį en ekki nęgilega mikiš til aš gefa lęgšamyndun kraft aš rįši. Smįsveiflurnar eru žar aš auki svo óvissar aš mikill munur er į sólarhringsspįm. Žaš er ekki algengt nśoršiš. Vestfiršir viršast eiga aš vera inni ķ kalda loftinu alla helgina, en sušvestanlands skiptast į hlįka og frost žegar tvęr til žrjįr smįlęgšir berast yfir. Žar į milli er allt ķ uppnįmi.

Til umhugsunar fyrir įhugasama (ašrir bešnir velviršingar): Žótt hitabratti ķ kalda loftinu į kortinu sé mikill er žar ekki mikill vindur, ķ hlżja loftinu er hins vegar lķtill bratti og mikill vindur. En skapar mikill hitabratti ekki mikinn vind? Hvernig stendur žį į hegšan vindsins ķ žessu tilviki? Tryggir lesendur hungurdiska vita aš hitamunur ķ žeirri hęš sem vindurinn blęs ręšur oftast litlu heldur ręšst žrżstibrattinn af einhvers konar summu af hitaįstandinu ofan viš. Jį, strangt tekiš alveg upp til endimarka lofthjśpsins.

Vindurinn ķ hlżja loftinu į kortinu stafar af miklum hitabratta viš vešrahvörfin og žar um kring, žar ólmast heimskautaröstin. Vindurinn ķ kalda loftinu er frekar lķtill vegna žess aš sį mikli hitabratti ķ nešri hluta vešrahvolfsins sem viš sjįum į kortinu vinnur gegn žeim bratta sem ofar rķkir. Hyrfi sį sķšarnefndi skyndilega į braut (žaš gerist stundum ķ žessari stöšu) fengi bratti dagsins ķ dag aldeilis aš njóta sķn sem noršaustanillvišri af ķskyggilegri gerš.

Nś er hins vegar stutt ķ sušvestanįtt ofan viš Vestfirši og deyfir hśn noršaustanįttina, andętting sinn. Žetta įstand vil ég kalla öfugsniša. Žegar hįloftavindrastir eru į sveimi og brattar hitabrekkur sveiflast til ķ nešri lögum er rétt fyrir žį sem eiga eitthvaš undir vešri aš sżna fyrirhyggju meš žvķ aš fylgjast meš vešurspįm.  

Jś, mér finnst fyrirsögnin ankannanleg, en žannig er lķfiš. 


Andartak į ratsjįnni

Į sķšastlišnu įri var vešursjį Vešurstofunnar į Mišnesheiši uppfęrš rękilega og sömuleišis śrvinnsluhugbśnašur hennar. Viš sjįum žvķ bęši betri og fjölbreyttari afuršir heldur en įšur.

Ég verš aš gera žį jįtningu aš ég veit sįralķtiš um ratsjįr. Žótt ég sé sķfellt aš fylgjast meš afuršunum mį ekki spyrja mig um smįatriši tękninnar. Įstęša vanžekkingarinnar er einfaldlega sś aš ég hef fyrir löngu gert mér grein fyrir žvķ aš ég ręš ekki viš aš fylgjast jafnvel meš į öllum svišum vešurfręšinnar - og fyrir um 20 įrum įkvaš ég einfaldlega aš fletta yfir erfišustu kaflanna ķ ratsjįrfręšunum en einbeita mér frekar aš öšru. Fįein önnur višfangsefni žessa geira hef ég lķka įkvešiš aš lįta aš mestu ķ friši - en ég er ekkert aš upplżsa hver žau eru.

Žrįtt fyrir vankunnįttuna er gaman aš skoša myndir - vandinn er aš velja žaš sem hentar hverju sinni. Viš lķtum į mynd sem vešursjįin gerši um kl. 23:22 ķ kvöld (fimmtudag 17. mars) og birtist sķšan į brunni Vešurstofunnar.

w-vedursja-170311-2322

Kortagrunnurinn sżnir Ķsland sušvestanvert frį Snęfellsnesi ķ vestri og nęrri žvķ til Vestmannaeyja ķ austri. Athuganir ratsjįrinnar eru sķšan settar ofan į, viš sjįum óreglulega flekki žar sem sjįin nemur endurkast žeirra geisla sem hśn sendir śt. Bergmįliš er mest žar sem mest er af hįlfbrįšnum snjó. Endurkast kemur einnig frį snjó og regni - en minna. Hér į landi er rigning nęrri alltaf oršin til śr brįšnum snjó. Žaš er heppilegt ķ žessu tilviki. Į móti kemur aš śrkomukerfi į noršurslóšum myndast flest tiltölulega nešarlega žannig aš skuggar og endurkast frį fjöllum truflar myndatökuna. Żmislegt annaš flękir tślkun myndanna - en ég er ekki rétti mašurinn til aš fjalla um žaš.

Él og éljagaršar sjįst oftast vel į ratsjįrmyndum, žvķ betur eftir žvķ sem uppstreymiš er öflugra žvķ žį myndast śrkoman örast. Vön augu greina fleira. Myndin hér aš ofan er oršin til viš žaš aš hugbśnašur ratsjįrinnar reynir aš giska į śrkomuįkefš ķ žvķ sem hśn sér. Hafa ber ķ huga aš alls ekki er vķst aš įgiskunin sé rétt. Litakvaršinn til hęgri į myndina sżnir įkefšina. Viš sjįum mjóan en greinilegan éljabakka yfir Reykjavķk. Giskaš er į įkefš yfir 3 mm/klst žar sem mest er. Meš žvķ aš skoša röš mynda (sjį brunn Vešurstofunnar) mį sjį aš žessi garšur kom śr vestri og hreyfist austur. Dvöl hans yfir borginni var styttri en klukkustund žannig aš śrkoma į hverjum staš var minni, jafnvel žótt įgiskun um įkefšina vęri rétt.

Ķ hinum nżja bśnaši vešursjįrinnar er svokallaš dopplerkerfi. Žaš getur męlt lįréttan hraša śrkomuagnanna - žaš er vindhraša. Bśnašurinn sér žvķ vindhrašann žar sem einhverjar agnir eru til stašar. Į sérstakri mynd sem bśin var til į sama tķma og myndin hér aš ofan mįtti sjį aš vindur ķ 800 metra hęš var vestlęg, um 10 m/s.

Kuldapollurinn mikli sem fjallaš var um ķ nokkrum fyrri bloggpistlum vikunnar spannar nś yfir allt N-Atlantshaf og heldur įfram aš rįša vešri hér į landi nęstu daga. Hlżtt loft sękir žó aš um helgina og veršur sem jafnan spennandi aš fylgjast meš įtökum lofts af ólķkum uppruna. Spįr eru mjög óstöšugar og hvet ég enn žį sem eiga eitthvaš undir vešri aš fylgjast vel meš textaspįm Vešurstofunnar.


Nokkur einföld atriši um vind

Kuldapollurinn sem angraš hefur okkur undanfarna daga hefur nś haldiš sér til hressingardvalar ķ nįnd viš Noršur-Gręnland. Viš veršum samt undir įhrifum hans ķ nokkra daga ķ višbót. Ég ętla aš leyfa honum aš liggja ķ friši ķ dag - žótt athyglisverš jašarkerfi hans séu mjög freistandi til umfjöllunar. Svo er spurningin um snjókomuna nęstu daga - tölvur eru ekki enn sammįla um hana.

En lķtum nś į nokkur einföld atriši um vind.

Vindur hefur tvęr eigindir, hraša (styrk) og stefnu. Hann er žvķ vigurstęrš (vektor). Hiti er hins vegar einungis stigstęrš (skalar). Hraši vinds er męldur ķ m/s eša einhverri jafngildri einingu. Vindįttin er alltaf sś įtt sem vindurinn blęs śr, vestanįtt kemur aš vestan og fer austur. Įttin er męld ķ grįšum į hring, frį noršri um austur til sušurs og žašan ķ vestur. Austanįtt hefur žvķ stefnuna 90°, sunnanįtt 180° og vestanįtt 270°. Hrein noršanįtt er žó 360° en ekki 0°, įstęšan er sś aš gott er aš eiga nślliš fyrir logn.

Vindhrašabreytingar eru żmist snöggar eša hęgar og žvķ er mikilvęgt aš skżrt sé yfir hvaša tķma vindurinn er męldur. Vindhvišur eru snögg hįmörk ķ vindhraša og žegar talaš er um žęr er yfirleitt įtt viš hraša sem stendur ķ 1 til 5 sekśndur, en žaš er ķ raun talsvert misjafnt eftir męlitękjum hversu snöggar hvišur žau męla. Žaš sżnir sig aš žó vindhviša standi žetta stutt getur hśn valdiš umtalsveršu tjóni.

Alžjóšlegt samkomulag er um aš vindhraši ķ vešurskeytum eigi viš mešaltal 10 mķnśtna. Alloft er žó mišaš viš annaš (t.d. er klukkustundarvišmiš mjög algengt ķ eldri enskum ritum). Tilhneiging fjölmišla til aš hafa mestan įhuga į hįum tölum żtir undir žaš aš mešalvindur miši viš styttri tķma en 10 mķnśtur. Bandarķkjamenn nota eina mķnśtu sem višmišunartķma mešalvinds ķ fellibyljum og oft er į flugvöllum mišaš viš tvęr mķnśtur.

Vitneskja um 10 mķnśtna mešalvindinn og mestu hvišu innan žessara sömu 10 mķnśtna veitir góša vitneskju um hegšan vindsins hverju sinni. Vindįtt er venjulega einnig mešaltal 10 mķnśtna, en séu vindįttarbreytingarnar žaš örar og óreglulegar aš marklaust sé aš ręša um mešaltal mį telja vindįtt breytilega. Įttin er žį talin sem 99 ķ vešurskeytum, en žaš gerist nęr eingöngu ķ litlum vindi.

Vindsveipir żmis konar geta veriš mjög snarpir, en venjulega standa žeir ašeins yfir ķ lķtinn hluta męlitķmans. Hlutfall 10-mķnśtna mešalvinds og mestu vindhvišu sama tķmabils er kallaš hvišustušull, hann er mjög breytilegur. Venjulega er hlutfalliš 1,1 til 1,4 en oft sjįst hlutfallstölur stęrri en 2. Sumar vešurstöšvar skera sig śr hvaš žetta varšar og sömuleišis eru hvišustušlar oft mismunandi eftir bęši vindįtt og vindhraša.

Kraftar vekja vind og verka į hann og eru žessir helstir: (i) Žyngdarkraftur, (ii) žrżstikraftur, (iii) svigkraftur jaršar, (iv) mišflóttakraftur og (v) nśningskraftur (višnįmskraftur). Svigkrafturinn er ekki aušveldur višfangs, en žó mį setja fram einfaldar reglur um verkan hans žannig aš flestum nżtist viš tślkun venjulegra vešurkorta. Mišflóttakrafturinn er heldur ekki allur žar sem hann er séšur. Žessir tveir sķšarnefndu eru oft kallašir tregkraftar eša jafnvel sżndarkraftar. Viš bķšum meš skżringar į žvķ.

Eftir aš męlingum į loftžrżstingi og vindi af stóru svęši hefur veriš safnaš saman eru žęr skrįšar į kort, tala er fęrš inn viš hverja vešurstöš, en sérstakt vindtįkn fyrir vindinn. Žį kemur fljótt ķ ljós aš žrżstitölurnar dreifast kerfisbundiš um kortiš. Sé žrżstingur lįgur į einni stöš er lķklegt aš hann sé lķka lįgur į nįgrannastöšvum. Hęgt er aš sjį hvar į kortinu žrżstingur er t.d. ķ kringum 1015 hPa og er aušvelt aš draga lķnu milli žessara staša og śtkoman er einskonar hęšarlķna, algengt er aš lķnurnar séu dregnar meš 5 hPa bili. Žetta žekkja allir žeir sem fylgst hafa meš sjónvarpsvešurfréttum.

Lķnurnar eru nefndar jafnžrżstilķnur eša bara žrżstilķnur. Fyrsta regla ķ drętti žrżstilķna er sś aš engin lķna hefur lausan enda inni į kortinu, žęr nį annaš hvort alveg śt į jašrana eša tengjast sjįlfum sér og afmarka žar meš hringlaga (eša aflöng) hįlfsammišja svęši. Ein jafnžrżstilķna tengist aldrei annarri. Dęldirnar ķ žrżstilandslaginu nefnast lęgšir eša lįgžrżstisvęši, en hęširnar hįžrżstisvęši eša einfaldlega hęšir. Viš tölum einnig um žrżstisviš.

Séu nś litiš į vindathuganirnar kemur ķ ljós (i) aš vindurinn blęs nokkuš samhlķša žrżstilķnunum og aš lęgri žrżstingur er til vinstri viš vindstefnuna og (ii) aš vindurinn er mestur žar sem lķnurnar eru žéttastar. (i) er kölluš lögmįl Buys Ballot, sett fram 1857 og segir aš snśi mašur baki ķ vindinn sé lęgri žrżstingur į vinstri hönd, en hęrri į hęgri hönd (žetta er öfugt į sušurhveli jaršar). Vindur snżst žvķ andsęlis kringum lęgšir, en réttsęlis ķ kringum hęšir.

Taka mį eftir žvķ aš sól kemur upp ķ austri og sest ķ vestri bęši į noršur- og sušurhveli. Į noršurhveli fer hśn hinsvegar um sušur į leiš sinni til vesturs, en į sušurhveli fer hśn um noršur. Žetta žżšir strangt tekiš aš vindur blęs lķka andsęlis ķ kringum lęgšir į sušurhveli - žótt žar sé žrżstingur sé lęgri til hęgri viš vindstefnuna, eins og įšur sagši.

Hin įgętu orš andsęlis og réttsęlis geta žvķ veriš tvķręš. Ef briddsspilarar tękju žaš bókstaflega aš sagnir og śtspil gangi réttsęlis ęttu žeir aš snśa hringnum viš žegar žeir spila į sušurhveli (ķ staš n-a-s-v-n kęmi n-v-s-a-n). Žetta er aušvitaš ekki gert.


Meira snjóar (žvķ mišur?)

Nś viršist sem mesta hvassvišriš samfara kuldapollinum nafnlausa sem ég hef pistlaš hér um undanfarna daga sé aš ganga hjį. Hann žokast ķ noršurįtt og lengra veršur į milli bęši žrżsti- og jafnhęšarlķna. Nś tekur viš mjög flókin staša - ég žyrfti sjįlfsagt aš skrifa langa pistla į žriggja til sex tķma fresti til aš nį žvķ aš fylgjast meš henni žannig aš gagn megi hafa af. Ég lęt vera aš gera žaš - en viš skulum samt lķta į nżja tunglmynd og meta stöšuna. Myndin er af óskżrari geršinni tekin af vef Vešurstofunnar en žangaš kom hśn kl. 00:15 žann 16. mars (seint į žrišjudagskvöldi) frį jaršstöšuhnetti yfir mišbaug.

w-seviri1603110-0000

Ķ gęr höfšu spįr gert rįš fyrir žvķ aš lęgšin (sem viš ķ gęr köllušum B2) tęttist ķ sundur ķ skotvindum heimskautarastarinnar. Žaš hefur sést ķ dag. Blįa punktalķnan er jašar blikukįpu lęgšarinnar (kalda fęribandiš). Nyršri endi žess er kominn langt noršur fyrir kerfiš sem į eftir kemur og nżtist žvķ ekki lengur. Hlżja fęribandiš, śtjašar žess er merktur meš raušri punktalķnu, viršist lķka ętla aš skilja lęgšina eftir. Hśn mjókkar og e.t.v. mį sjį nokkrar smįlęgšir skjótast śt śr henni aš framan.

En mešan lęgšin fer hjį hörfar śtsynningurinn hvassi sem bar meš sér žétt élin ķ dag (žrišjudag). Mikiš illvišri var į fjallvegum um vestan- og noršanvert landiš mestallan daginn. Spįr eru ekki sammįla um hvernig lęgšin fer hjį Sušausturlandi. Mį sjį żmis tilbrigši, en lķklega mun landiš žó sleppa viš sunnanrokiš undir hlżja fęribandinu, komi žaš inn į land munu austfiršingar heyra gust į glugga. Mikil śrkoma er žar sem hlżja og kalda loftiš mętast - žar eru einhvers konar skil sem vita ekki almennilega hvort žau eru köld eša hlż, žau hörfa og sękja fram į vķxl žar til meginlęgšin rasssķša er komin hjį. Ekki veit ég hversu langt vestur śrkoman mun nį, né hvort hśn veršur rigning eša snjókoma. Spįr Vešurstofunnar nefna žaš sem lķklegast žykir hverju sinni.

Mešan lęgšin fer hjį veršur óręš įtt į Vesturlandi og trślega śrkomulķtiš. Venjan er sś aš žegar lęgšir af žessu tagi eru komnar hjį fellur éljabakki śr vestri inn yfir Vesturland um leiš og śtsynningurinn nęr sér upp aftur. Bakkinn sést misvel ķ tölvuspįm en žar er yfirleitt stungiš er upp į ašfaranótt fimmtudags (17. mars). Algjörlega óljóst er hvort eitthvaš snjóar aš rįši. Snęsinnar geta haldiš ķ vonina en viš hin horfum męšulega į. Viš óttumst aš fleiri éljabakkar og smįlęgšir nuddi sér upp aš okkur nęstu daga - algeng melta mikilla kuldapolla. Viš fylgjumst hér meš ef tilefni gefst til - žó hvorki į žriggja né sex klukkustunda fresti.


Kuldinn śr sušvestri

Kuldaköst sem koma śr vestri eša sušvestri eiga venjulega erfitt uppdrįttar į leiš hingaš til lands. Bęši er aš Gręnlandshafiš er mjög hlżtt og hitar kalt loft sem yfir žaš berst (kęlir reyndar mjög hlżtt loft) og ekki sķšur aš venjulega myndar Gręnland varnarvegg sem hindrar Kanadaloftiš ķ framrįs žess til austurs.

Stöku sinnum ber hins vegar svo viš aš kalda gusan er svo hįskreiš aš hśn flęšir yfir vegginn. Žótt loftiš hlżni um 20 til 25 stig viš aš falla nišur Gręnland austanvert er žaš samt heljarkalt žegar nišur er komiš. Kl. 21 ķ kvöld (mįnudaginn 14. mars) var 15 stiga frost ķ Tasilaq (žar sem įšur hét Ammasalik) og žrżstingur 956 hPa. Ef trśa mį tölvugeršum kortum var žykktin ašeins 4860 metrar um 200 km žar sušvestur af. Žetta er lęgri žykkt en nokkurn tķma hefur męlst yfir Ķslandi. Hęš 500 hPa flatarins į žessum slóšum var ekki nema 4660 metrar, ég hef sįrasjaldan séš svo lįga tölu austan Gręnlands.

Mikiš hvassvišri gekk yfir landiš sķšastlišna nótt og ķ morgun, en nś dśrar į milli vešra. Viš skulum ķ žessu hléi kķkja į tvęr gervihnattamyndir frį žvķ ķ kvöld (14. mars). Žetta eru svonefndar hitamyndir. Į žeirri svarthvķtu sem fengin er frį móttökustöšinni ķ Dundee eru skż og land žvķ kaldari eftir žvķ sem liturinn er hvķtari.

w-ch5-dundee-140311-21

Mišja kuldapollsins er viš K-iš į myndinni. Hann er ekki alveg sammišja upp ķ vešrahvörf og er žvķ er hann ekki oršinn kyrrstęšur - hreyfist til noršausturs. Meginskżjaeinkenni svona öflugra kuldapolla er óljós hvķt slikja žar sem smįatriši greinast illa. Viš sjįum svęši af žessu tagi sunnan viš pollinn (ör sem merkt er meš tölustafnum 4 bendir į žetta).

Talan 1 er sett viš halann śr hlżja fęribandinu sem gekk yfir okkur fyrr ķ dag. Vestast ķ žvķ eru kuldaskil. Talan 2 er sett viš grįa skżjabreišu vestan kuldaskilanna, žar hafa éljaklakkar varla nįš aš myndast. Žó var dįlķtiš haglél hér ķ Reykjavķk um kl. 23 - kannski erum viš žegar komin undir žaš svęši sem merkt er 3. Žar eru éljaklakkarnir oršnir greinilegir en eru ekki oršnir žaš hįreistir aš žeir skįki hvķtu breišunni viš örina įšurnefndu. Talan 5 er sett yfir éljasvęšiš sušvestur af Gręnlandi. žar mį m.a. sjį örsmįa (öfugsniša-) pólarlęgš. Mikiš hrķšarvešur gerši ķ Nuuk žegar meginéljagaršur kuldapollsins gekk žar hjį og fréttist af bķlum į kafi ķ snjó.

Nś er ekki alveg gott aš segja hvaš gerist - tölvuspįr eru žó įkvešnar ķ žvķ aš mišja kuldapollsins fari noršaustur meš Gręnlandi. Žaš žżšir aš hvķta svęšiš nįlgast og į aš fara yfir landiš vestanvert į morgun. Spurningin er hversu slęmt vešriš veršur - tölvuspįrnar segja aš žaš verši verst į Vestfjöršum sķšdegis eša undir kvöld į morgun (žrišjudag). Žykktarspįr gera rįš fyrir žvķ aš žykktin fari nišur undir 5000 metra. Loftiš veršur žvķ mjög kalt, en sjórinn kyndir undir. Žaš er alltaf ógęfulegt žegar saman fara mikiš frost, mikill vindur og lįgur loftžrżstingur, žetta žrennt. Žeir sem ętla aš leggja ķ feršalög mešan žetta įstand gengur hjį ęttu aš fylgjast sérstaklega vel meš vešurspįm og vešurathugunum į heišavegum og hįlendi. Muniš aš hungurdiskar spį ekki.

Sķšan gengur vešriš nišur og nęsta lęgš nįlgast. Hvernig fer meš hana er harla óljóst enn. Lķtum į ašra hitamynd - ķ žetta sinn frį Kanadķsku vešurstofunni.

w-goes-env-can140311-2215

Žar sżna gulraušu og gulu svęšin köldustu skżin. Viš sjįum žaš sama og į fyrri mynd en lęgšin sem ég hef kallaš B2 er mišsvęšis. Ef vel er aš gįš mį sjį lokašan hring lęgšarinnar um žaš bil žar sem örin endar. Žetta er merki um aš bylgjan gangi ekki alveg heil til skógar. Lokašar hringrįsir eru tregar ķ taumi og sitja stundum eftir į nęrbuxunum žegar ašrir hlutar lęgšakerfisins spretta śr spori.

Aš öšru leyti en žessu er talsveršur kraftur ķ kerfinu, viš sjįum hausinn og sęmilega greinilegt hlżtt fęriband og mikinn aukaskammt af mjög röku lofti ķ innra fęribandi (II). Spįr eru enn ekki sammįla um žaš hvernig kerfiš kemur til meš aš žróast. Ķ morgun var žaš lįtiš tętast ķ sundur og žį reiknaš meš žvķ aš žaš gerši lķtiš vart viš sig hér į landi nema aš slį į śtsynninginn rétt ķ bili. Sķšdegis og ķ kvöld er lęgšarmišjunni spįš vestar žį yrši austanvert landiš fyrir henni aš einhverju leyti. En žaš kemur ķ ljós į nęstu 36 stundum eša svo.

Sķšan taka fleiri bylgjur viš, žęr eru žegar oršnar til vestur ķ Amerķku, en ég veit ekki hver žeirra veršur fyrst hingaš. Spįr eru lķka mjög į reiki. Aukabylgja sem nś er ekki til gęti lķka skotist į milli nśmer 2 og 3 strax į fimmtudaginn. En žetta er athyglisverš vika fyrir žį sem fylgjast meš vešurspįm.


Skįrra vikuśtlit heldur en ķ gęr?

Kuldapollurinn mikli og fyrsta lęgšarbylgja hans ganga sinn gang mįnudag og žrišjudag, svipaš og spįš var ķ gęr. En nęstu lęgšarbylgjur lķta talsvert meinlausari śt heldur en žį. Žaš er eins og žęr nįi ekki taki į hįloftavindröstinni og tętist ķ sundur į leiš sinni til noršausturs nęrri Austurlandi. En žaš breytir ekki žvķ aš fylgjast žarf grannt meš žeim. En lķtum samt į hįloftaspįkort sem gildir kl. 9 į mįnudagsmorgun (14. mars). Žaš er fengiš af brunni Vešurstofunnar eins og önnur kort meš žessu śtliti.

w-hirlam-140311-0900

Svörtu lķnurnar sżna hęš 500 hPa flatarins ķ dekametrum (1 dam = 10 metrar), en raušu strikalķnurnar fjarlęgšina (žykktina) milli 500 og 1000 hPa-flatanna, žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrri er nešsti hluti vešrahvolfsins. Mjög hvasst er žar sem hęšarlķnurnar eru žéttar og hitabratti er mikill žar sem jafnžykktarlķnurnar eru žéttar. Af afstöšu hęšar- og žykktarlķna mį rįša hvort kalt eša hlżtt loft er ķ framsókn. Žar sem žęr mynda žétta möskva eru mikil įtök og lęgšir ķ žróun.

Kuldapollurinn stefnir nś til sušsušausturs yfir Gręnland og veršur kominn į vestast į Gręnlandshaf sķšdegis į mįnudag eša žį um kvöldiš. Honum er enn spįš nišur fyrir 4680 metra ķ mišju og er žaš meš allra lęgstu gildum sem sjįst į žessum slóšum. Ef svona lįg gildi nį ķ hlżtt loft verša til ofurdjśpar lęgšir. En spįr ķ dag gera ekki rįš fyrir žvķ. Žrżstingurinn ķ lęgšarmišju undir pollinum veršur žó trślega innan viš eša ķ kringum 955 hPa.

Į mįnudagsmorgun, žegar kortiš gildir, er Ķsland ķ hlżja geira lęgšarinnar. Žykktin er upp undir 5400 metrum žar sem hęst er Sķšdegis fellur kaldur foss nišur firši Sušaustur-Gręnlands og er žykkt žar spįš undir 4900 metrum - ašeins meira heldur en spįš var ķ gęr.

Snemma į žrišjudagsmorgun er žykktinni yfir Vestfjöršum spįš nišur ķ um 5080 metra (gaddfrost), en žį veršur hśn um 5320 yfir Austfjöršum (3-6 stiga hiti). Žaš er svo spurning um hvernig kalda loftiš veršur - snjóar mikiš į Vesturlandi ķ vikunni? 5 cm, 10 cm, 15 cm, 20 cm, 25 cm? Tölur į žessu breiša bili sjįst ķ sjįlfvirkum spįm.

Į kortinu er Bylgja 2 viš Nżfundnaland. Hvernig reišir henni af į leiš til Ķslands? Nęr hśn sér į strik eša keyrir hśn sig ķ klessu ķ hrašakstri meginrastarinnar? Žegar žetta er skrifaš er 5 stuttum bylgjum spįš framhjį Ķslandi į einni viku. Fylgjast žarf vel meš žeim öllum. En höfum ķ huga aš framtķš stuttra bylgna sem ekki eru oršnar til er vandreiknuš - jafnvel ķ bestu lķkönum.


Enn eitt óróatķmabil framundan?

Eftir tvo góša en kalda daga blęs kuldapollališiš enn til sóknar og byrjar aš hafa įhrif į morgun (sunnudag 13.3.) Nżi kuldapollurinn er nś fyrir vestan Gręnland og stór hluti hans sękir yfir jökulinn nęstu tvo daga. Reyndar mįtti sjį fyrstu śtsendara kerfa hans hįtt ķ lofti ķ dag, en sennilega hafa ekki margir tekiš eftir mikilli hreyfingu klósigakembanna sem yfir okkur fóru. Eins og venjulega viršast žeir ķ fljótu bragši hreyfingarlitlir - en fariš sést žegar horft er til himins.

Myndin sżnir 500 hPa-spįkort HIRLAM-lķkansins og gildir žaš klukkan 9 ķ fyrramįliš (sunnudag). Eins og venjulega sżna svörtu lķnurnar hęš flatarins ķ dekametrum (1 dam = 10 metrar) og žęr raušu žykktina milli 500 og 1000 hPa-flatanna, einnig ķ dekametrum. Žvķ meiri sem žykktin er žvķ hlżrra er loftiš ķ nešri hluta vešrahvolfsins. Žar sem žykktar- og hęšarfletirnir mynda žétta möskva eru hlutirnir aš gerast.

w-hirlam130311-0900

Žvķ žéttari sem svörtu lķnurnar eru žvķ meiri vindur er ķ 5 km hęš, žvķ žéttari sem žykktarlķnurnar eru žvķ brattara er hitasvišiš. Žar sem hitasvišiš er hvaš brattast eru kulda- eša hitaskil. Vestan Ķslands sést hvernig vestlęg įtt liggur nokkuš žvert į jafnžykktarlķnurnar  žannig aš hęrri žykkt er ķ žeirri įtt sem vindurinn blęs śr. Žaš tįknar aš žar er hlżtt ašstreymi, hlżtt loft tekur viš af kaldara. Ekki sést į žessari mynd hvar hitaskilin eru viš jörš. Žetta hlżja ašstreymi nęr alveg sušur fyrir Nżfundnaland.

Vestan viš hlżjuna er kalt, langkaldast ķ kuldapollinum mišjum vestan Gręnlands. Žar mį sjį venju fremur lįgar tölur. Innsta jafnhęšarlķnan er 4740 metrar - innsta jafnžykktarlķnan er 4680 metrar - ķsaldarkuldi sem sést ašeins stöku sinnum į hverjum vetri ķ žessum slóšum.

Fyrir sunnan kuldapollinn, viš strönd Labrador er myndarleg lęgšarbylgja. Nęsta sólarhring - fram į ašfaranótt žrišjudags mun hringrįs kuldapollsins éta hana upp til agna en hśn mun hins vegar aušvelda honum stökkiš yfir jökulinn. Stóru örvarnar sżna gróflega stefnumót bylgju og polls um mišjan dag į mįnudag.

Hvaš svo nįkvęmlega gerist er ekki enn alveg ljóst - nįnast öruggt mį telja aš kuldapollurinn stökkvi yfir jökulinn, en hversu öflugur veršur hann eftir stökkiš? Hluti veršur eftir vestan Gręnlands og fer sķšan hringferš um Kanadķsku heimskautaeyjarnar įšur en hann kemur viš sögu aftur sķšar ķ vikunni. Sį hluti sem fer yfir Gręnland į aš verša öflugri - en hversu öflugur er ekki vitaš žegar žetta er skrifaš. Ansi ęšisgengnar spįr lįta jökulkalt loft falla ķ miklum fossi nišur ķ firši SA-Gręnlands - miklum piteraq eins og heimamenn kalla žaš. Yfir fossinum dragast vešrahvörfin nišur og spįr gera rįš fyrir žvķ aš 500 hPa-hęšin ķ mišju pollsins fari žį nišur fyrir 4680 metra og žykktin nišur ķ 4885 metra. Hvoru tveggja mjög óvenjulegt - ekki sķst žegar komiš er fram ķ mars. Ég veit varla hvort ég į aš trśa žessu.

Hvaš gerist svo hér į landi? Žaš er aš mörgu leyti venjuleg atburšarįs. Hann hvessir į sunnan, nś er hvössustu spįš snemma į mįnudag. Svo fer ķ hefšbundinn śtsynning upp śr žvķ - en sķšan tekur óvissan viš. Framtķšarspįr eru śt og sušur. Sumar spįr lįta kuldapollinn deyja hęgum en tiltölulega rólegum dauša žaš sem eftir er vikunnar, en ašrar lįta hann senda til okkar nokkrar mjög kröftugar lęgšir. Žeir sem eitthvaš eiga undir vešri ęttu aš fylgjast vel meš spįm Vešurstofunnar žessa óvissužrungnu viku. Eins og venjulega skal minnt į aš hungurdiskar fjalla um spįr - en spį engu.

 


Fįein orš um Walker-hringrįsina (hringrįsapistill 6)

Meginhringrįs lofthjśpsins er fjölžętt. Ég fell oft ķ žį gryfju aš nota oršiš losaralega, žį bęši sem heildarnafn į öllu safni allra hringrįsa og einnig sem heiti į žeirri hringrįs sem mismunandi sólarhęš og snśningur jaršar ręšur. Til aš greina žetta tvennt eitthvaš aš hef ég einnig notaš oršalagiš fyrsta hringrįs um žį sķšarnefndu. Hśn holdgerist ķ vešurbeltum jaršar, Hadley-hringnum, meginvindröstunum, vestanvindabeltinu og heimskautahringnum. Žessari hringrįs fylgir einnig įrstķšasveiflan sem viš žekkjum svo vel og stafar af möndulhalla jaršar.

Žį hringrįs sem mótast af breytilegri afstöšu meginlanda og heimshafa og įrstķšasveiflunnar hins vegar kżs ég aš kenna viš misserin  en alveg eins viš erlent heiti hennar, monsśn. Oršiš monsśn var upphaflega notaš um misjöfn samskipti Asķu og Indlandshafs į sumri og vetri, Indlandshaf er aš mestu į sušurhveli, en Asķa į noršurhveli. Į sķšari įrum hefur monsśnnafniš borist til annarra heimsįlfa og er sérstaklega notaš um vešurfar į mótum hitabeltisins og hlżtemprušu beltanna. Misserishringrįsina stóru hef ég óformlega kallaš ašra hringrįs (en engin sérstök įstęša er fyrir lesendur aš leggja žį sérvisku į minniš).

Bęši megin- og monsśnhringrįsirnar fyrir löngu komist inn ķ allar byrjendakennslubękur ķ vešurfręši. Monsśninn ķ sinni eldri og žröngu merkingu hefur meira aš segja komist ķ landafręšikennslubękur ķ unglingaskólum.

Į sķšari įrum hefur žrišja hringrįsin bęst formlega ķ žennan hóp. Žaš er svokölluš Walker-hringrįs. Hśn er eins og monsśnhringurinn afleišing af skipan meginlanda og žeirri žvingun sem hśn veldur loft- og hafstraumum, en ašallega ķ hitabeltinu. Meginpólar hennar eru annars vegar mikiš uppstreymissvęši lofts viš Indónesķu og hins vegar nišurstreymi ķ austanveršu Kyrrahafi. Hśn breytist eftir įrstķmum ašallega eftir žvķ sem hvelamótin flytjast til og ķ ljós hefur komiš aš bęši Afrķka og Sušur-Amerķka taka žįtt ķ henni.

Takiš eftir žvķ aš hér er um lengdarbundna ósamhverfu aš ręša. Ósamhverfa sś sem stęrš Kyrrahafsins og Asķu annars vegar og Atlantshafs og Amerķku hins vegar veldur viršist „meginvaki” Walker-hringrįsarinnar.

Walker-hringrįsin sżnir meiri breytileika frį įri til įrs heldur en fyrsta og önnur hringrįs. Hśn į uppruna sinn ķ įrstķšasveiflu sólahęšar, en ķ henni verša hįlf-reglubundnar „truflanir” sem geta yfirgnęft hefšbundnar įrstķšir. Žurrka- eša regntķmi kemur žį į óvenjulegum tķma įrs eša aš einhver „įrstķšin” (regn eša žurrkatķmar) dettur upp fyrir jafnvel ķ nokkur įr ķ röš. Augljós eru vandręši sem žessi hegšan getur skapaš ķ frumatvinnuvegum.

Smįm saman hefur komiš ķ ljós aš truflanirnar eru tengdar, žurrkur į einum staš er gjarnan samtķmis óvenjulegum rigningum ķ fjarlęgum löndum. Breytingar į śrkomu, hita, hafstraumum, loftžrżstingi og rķkjandi vindįttum sem įšur fyrr voru taldar ašskildar reynast žrįtt fyrir allt tengjast nįnum böndum.

Fyrir meira en hundraš įrum uppgötvušu menn aš aš loftžrżstingur ķ Darwin ķ Įstralķu og į Tahķtķ-eyju ķ Sušur-Kyrrahafi sveiflast ķ öfugum fasa. Žegar loftžrżstingur er hįr ķ Darwin er hann lįgur į Tahķtķ og öfugt, en hįtt ķ 10 žśsund km eru į milli stašanna (lengra en milli Ķslands og mišbaugs).

Samband vešurfars fjarlęgra staša eru nefnd „fjartengsl” (teleconnection) og eru żmist tölfręšileg eša ešlisfręšileg. Ešlisfręšileg tengsl uppgötvast gjarnan fyrst meš tölfręšilegum ašferšum en sķšan skżrš meš ašferšum ešlisfręšinnar. Enginn vešurfręšingur er rólegur yfir óskżršum tölfręšitengslum heldur bķšur ķ ofvęni eftir žeim ešlisfręšilegu.

Breski vešurfarsfręšingurinn Walker nefndi Darwin/Tahķtķ tengslin „sušursveifluna” (Southern Oscillation) og lżsti henni, m.a. žvķ aš hśn virtist hafa tvegga til žriggja įra sveiflutķma. Žetta var į žrišja įratug sķšustu aldar, en Walker stundaši rannsóknir į monsśninum og įstęšum hverfugleika hans og hvort mögulegt vęri aš sjį styrk hans fyrir į einhvern hįtt. Žegar ķ ljós kom aš sušursveiflan virtist ekki hafa mikiš meš žaš aš gera minnkaši įhuginn og žaš var ekki fyrr en į  sjötta įratugnum sem fręšimenn įttušu sig fyllilega į žvķ aš sušursveiflan tengdist öšru fyrirbrigši sem gerši sig gildandi austast ķ Kyrrahafi og gekk undir nafninu „El nino”. 

Žegar sżnt var fram į aš El nino (EN) og sušursveiflan (southern oscillation, SO) vęru nįtengd fyrirbrigši var nafniš ENSO tekiš upp yfir žau bęši. Viš nįnari athugun kom ķ ljós aš miklu stęrra svęši, jafnvel allt hitabeltiš og meira tengdist žessu ķ stóru hringrįsarkerfi, sem fariš var aš kalla Walkerhringrįsina. žó svķinn Hildebrandsson hafi veriš bśinn aš finna loftžrżstisambandiš ofannefnda langt į undan Walker, Hildebrandssonhringrįsin (?).

ENSO er nafn į mest einkennandi breytileika Walker-hringrįsarinnar en sį breytileiki hefur afgerandi įhrif į śrkomu ķ hitabeltinu og į nęrliggjandi svęšum.

w-walker1

Myndin į aš sżna megindrętti Walker-hringrįsarinnar. Kortarissiš nešst į myndinni sżnir meginlönd nęrri mišbaug į sušurhveli jaršar. Raušu örvarnar sżna upp- og nišurstreymi. Daufu blįleitu fletirnir eru ķ lķki mynda af hįum skśraklökkum sem eru algengir į uppstreymissvęšunum. Į myndinni eru einnig tvęr blįar strikalķnur. Žęr eiga aš sżna ķ grófum drįttum hęš 850 og 200 hPa-flatanna. Lesendur hungurdiska ęttu sumir hverjir aš įtta sig į žvķ aš žvķ meiri sem fjarlęgšin er į milli flatanna žvķ hlżrra er loftiš. Hęšarmunurinn er hvaš mestur į milli 90° og 180°austurlengdar, en minni annars stašar. Sérstaklega er kalt yfir Kyrrahafi austanveršu.


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Feb. 2019
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28    

Nżjustu myndir

  • ar_1892p
  • ar_1892t
  • w-blogg200219c
  • w-blogg200219a
  • w-blogg200219b

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (23.2.): 395
  • Sl. sólarhring: 420
  • Sl. viku: 2562
  • Frį upphafi: 1753159

Annaš

  • Innlit ķ dag: 347
  • Innlit sl. viku: 2268
  • Gestir ķ dag: 328
  • IP-tölur ķ dag: 321

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband