Af įrinu 1924

Įriš 1924 fylgdi tķsku įranna į undan, hlżr vetur, kalt vor, kalt sumar. Vetri ętlaši aldrei aš ljśka um landiš noršaustanvert, žaš snjóaši talsvert žar seint ķ maķ og aftur var tekiš til viš hrķšarvešur žegar september var stutt genginn. Sunnanlands og vestan skein sólin linnulķtiš um voriš og fram eftir sumri. 

Fjórir mįnušir įrsins voru hlżir į landsvķsu, janśar, febrśar, nóvember og desember, en sex mįnušir kaldir mars til jśnķ og sķšan įgśst og september. Sį sķšastnefndi kaldastur aš tiltölu. Hiti ķ jślķ og október var nęrri langtķmamešaltali. Žaš var ekki fyrr en 1966 aš aftur birtist įr meš sex köldum mįnušum hér į landi. 

Hęsti hiti įrsins męldist į Gręnavatni ķ Mżvatnssveit žann 28.jślķ, 23,7 stig. Viš trśum ekki tölunni 29,9 sem birtist į Eyrarbakka žann 25.jślķ og ekki heldur 24,1 stigi sem męldust į Eyrarbakka 9.jśnķ. Sķšari talan gęti žó hlotiš einhverja višurkenningu sķšar.   

Lęgsti hiti įrsins męldist į Nśpi ķ Dżrafirši 1.mars, -23,1 stig. Lķklega er žessi męling ekki rétt heldur, viš skulum samt ekki afskrifa hana alveg. Hiti į „žurra“ męlinum žį um morguninn var -18,3 stig. Žessa nótt męldist frostiš į Sušureyri -15,2 stig, ekki algeng tala žar um slóšir. Nęstmesta frost įrsins męldist į Gręnavatni žann 10.mars -20,5 stig. 

ar_1924t-rvk

Myndin sżnir hįmarks- og lįgmarkshita hvers dags ķ Reykjavķk į įrinu 1924. Fyrstu tvo mįnuši įrsins fór frost lķtiš nišur fyrir -5 stig og fór upp fyrir frostmark flesta daga. Mesti frost įrsins męldist ķ Reykjavķk į hlaupįrsdaginn, -13,6 stig. Žetta er kaldasti hlaupįrsdagaur sem vitaš er um ķ Reykjavķk, og lķklega į landinu öllu. Eftir žetta gekk į meš kuldaköstum. Jś, hiti fór fįeina daga yfir 15 stig um sumariš, en harla lķtiš var um 10 stiga hita eftir aš vika var lišin af september. En ekki voru frost žó mikil ķ Reykjavķk um haustiš. 

Ritstjóri hungurdiska finnur 14 kalda daga į įrinu ķ Reykjavķk, aš tiltölu var maķlokakastiš einna kaldast, frost var žį margar nętur - en sól skein glatt flesta daga. Įriš į sérlega marga óvenjulega sólskinsdaga ķ Reykjavķk, ritstjórinn telur 46 ķ sérflokki - žar af 20 sem enn eiga sólskinsdęgurmet sem ekki hafa veriš slegin. Aprķl, maķ, jśnķ og september voru sólrķkustu mįnuširnir aš tiltölu. 

Ritstjórinn telur sólarhringsśrkomu óvenjumikla fari hśn yfir 6 prósent įrsmešalśrkomunnar. Tveir slķkir dagar komu į Hvanneyri, 14.október og 14.nóvember, og einn į Teigarhorni, 17.nóvember. 

Lęgsti loftžrżstingur įrsins męldist ķ Grindavķk aš kvöldi 26.desember, 933,7 hPa. Hęstur męldist hann ķ Reykjavķk, 22.aprķl, 1036,9 hPa. Stormdagar voru allmargir, įtta lenda į lista ritstjóra hungurdiska, 28. og 30.janśar (sušvestanvešur), 3. og 4.febrśar (noršvestan- og vestanvešur), 28.febrśar (noršaustanvešur), 26.desember (sušaustanvešur) og 29. og 30.desember (noršaustanvešur). 

Lįtum nś blašafréttir og pistla vešurathugunarmanna segja okkur helstu tķšindi įrsins. Stafsetning hefur vķšast veriš fęrš til nśtķmahorfs - og į stöku staš hafa textar veriš styttir lķtillega. Bókstafirnir „FB“ eiga viš svonefnda fréttastofu blašamanna. Ritstjóra hungurdiska er ekki alveg ljóst hvaš žaš fyrirtęki gerši, en žaš sendi pistla til blašanna sem tóku žį oftast oršrétt upp. Žvķ var oft nįkvęmlega sama oršalag į vešurtengdum fréttum ķ öllum blöšunum - Morgunblašiš oftast hvaš ķtarlegast žó. 

Vķsir segir almennt frį įrinu ķ pistli 2.janśar 1925. 

Įriš 1924 hefir oršiš eitthvert hiš mesta hagsęldarįr landi voru. Vešrįtta var žó heldur ójöfn. Vetur góšur vķša um land ,en žó mikil haršindi i sumum sveitum nyršra og eystra. Vor kalt og óvarlegt um grasvöxt allt fram į mitt sumar. En śr žvķ varš įgęt vešrįtta einkum sunnanlands og heyskapur góšur. Noršanlands og austan var sumar mjög kalt, žokur og rigningar lengstum. Nįšust ekki hey sums stašar fyrr en eftir fjallgöngur. Hirtu żmsir ķ Žingeyjarsżslu 15.október.Varš heyfengur žó til nokkurrar hlķtar um sķšir. Vešrįtta var sķšan afbragšsgóš til jóla um land alt. Sjįvarafli varš meiri en įšur munu dęmi til vera. Var bįtfiski en besta um alt land, en žó bar frį um afla žann er togarar fengu. Komu žeim best aš notum ystu djśpmiš fyrir Vestfjöršum, žar sem löngum hafa legiš hafķsar, en nś var ķslaust. Vešrįtta var hin hagfelldasta til fiskverkunar sunnanlands og vestan. Sķldveiši brįst flestum. Verš var mjög hįtt. 

Viš lįtum hér lķka fylgja merkilegt bréf sem Vešurstofunni barst frį Benedikt Jónssyni frį Aušnum og dagsett er 2.september 1924. Benedikt var fęddur 1846 og hafši žegar hér var komiš gefiš vešri og tķšarfari gaum ķ nęrri 70 įr. Viš tökum mark į slķkum manni. 

Hśsavķk 2.september 1924. ... Annars er vert aš geta žess, aš hér nyršra, aš minnsta kosti ķ Žingeyjarsżslu, hefur nś ķ tvö įr veriš alveg óvanalegt vešrįttufar svo aš enginn man slķkt. Eiginlega hvorki vetrar né sumur į noršlenskan hįtt, ž.e. mildir, votir og įfrerasamir vetrar og köld og vot og sólarlaus sumur, enda austanįtt rķkjandi lengst um. Hér nyršra eru żms nįttśrufyrirbrigši alveg óvanaleg hin sķšustu misseri. Sjór er óvanalega hlżr, og golfstraumskvķslin meiri og dżpri en menn vita dęmi til og pólķsinn lengra frį en nśtķmamenn muna įšur. Fiskagöngur hafa lķka gerbreyst. Žorskur er allan vetur noršan viš land, og er farinn aš hrygna hér sem engin hér man įšur.

Žorskveiši byrjaši hér ķ sumar mįnuši fyrr en venja var, en sķldin liggur svo djśpt ķ hinni djśpu golfstraumskvķsl aš hśn nęst ekki ķ reknet og enn sķšur herpinętur, enda lķtil freisting fyrir hana aš leita yfirboršsins sem sólskin aldrei hefir vermt, svo aš lķklega er hlżrra nišur [ķ] golfstraumskvķslinni en į yfirborši.

Žrįtt fyrir mildi tveggja sķšastlišinna vetra hafa afleišingar žeirra veriš afar illar ķ landbśnašarsveitum Žingeyjarsżslu. Allan sķšastlišinn vetur voru rigningar viš sjóinn, og jörš żmist auš eša mjög snjólétt og saušfé aš kalla ekkert gefiš, žvķ fjörubeit var įgęt og notašist vel. En 500 til 1000 fetum yfir sjó varš öll śrkoman aš krapsnjó og glerharšri įfrešaskorpu sem olli algeršu hagleysi, svo aš ķ hęrri sveitum Žingeyjarsżslu var algerš hagleysa frį žvķ ķ 1.viku nóvember og fram ķ maķlok og jafnvel fram ķ jśnķ. Og ķ jśnķ rak nišur fönn svo, aš fé fennti ķ byggš og vorlömb hrķšdrįpust. Svo var voriš svo kalt og fślt og óhagstętt aš heyskapur varš ekki byrjašur fyrri en almennt en um 20.jślķ og ekki teljandi hirt af heyjum fyrri en eftir höfušdag.

Hér skiptir žvķ algerlega ķ tvö horn: Viš sjįvarsķšuna mį heita góšęri og uppgripaafli en uppi ķ dölum gengur hallęri nęst. Žetta er svo einkennilegt įstand aš vert er aš gefa žvķ gaum, en ešlileg afleišing af vešrįttufarinu er žaš. Allan žennan tveggja įra tķma hefir Austanįtt rķkt hér svo aš örsjaldan hefir blįsiš af öšrum įttum en frį noršnoršaustri til sušsušausturs og örsjaldan mikil hvassvišri. ...

Meš viršingu, Benedikt Jónsson. [Bréfasafn Vešurstofunnar: 1008]

Janśar: Umhleypingasamt. Hiti yfir mešallagi.

Jón Žorsteinsson į Möšruvöllum segir ķ athugasemd ķ skżrslu į nżįrsdagsmorgni: „Ofsalegt VSV-stórvišri hįlfa nóttina“.

Vķsir segir ķ frétt žann 2.:

Įlfadansinn fórst fyrir į gamlįrskveld, sökum stórvišris og rigningar. Įlfadansinn veršur haldinn į žrettįnda, ef vešur leyfir, ella nęsta góšvišrisdag žar į eftir.

w-1924-01-siritaklipp-a

Hér mį sjį žrżstirit frį Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum 10. og 11.janśar. Framan af degi gekk landsynningsstormur yfir landiš sušvestanvert en lęgši sķšan. Nįši vindur 10 vindstigum ķ Reykjavķk um hįdegiš. Upp śr kl.18 tók loftvog aš falla mjög ört og um kl.19 skall į fįrvišri į Stórhöfša, en stóš ekki nema skamma stund. Viš vitum ekki hvers konar vešurkerfi var hér um aš ręša, en žess mį žó sjį staš į žrżstiritum bęši ķ Grindavķk og Reykjavķk, en mun minna. Lķklega hefur smįr lęgšarsveipur fariš til vestnoršvesturs rétt viš sušvesturströndina. 

Dagur segir frį tķš žann 31.:

Tķšarfariš hefir veriš heldur vanstillt žaš sem af er vetrinum og nokkuš śrfellasamt, en frost mjög vęg. Jaršbönn hafa veriš vķša um Noršur- og Austursżslur. Undanfarna daga hafa veriš hlįkur nokkrar öšru hvoru, en žess į milli śtsynningsrosar hvassir meš śrfellishryšjum.

Morgunblašiš segir sķmafréttir žann 24.:

Śr Stykkishólmi var sķmaš 22.ž.m aš afbragšs tķš hefši veriš viš Breišafjörš sunnanveršan žaš sem af vęri vetrinum. Hefši saušfénašur og hross óvķša komiš ķ hśs og mjög lķtiš veriš gefiš. Śtręši var sagt aš vęri žar ekkert, enda ekki gefiš į sjó ķ langan tķma.

Śr Stykkishólmi var sķmaš 23. jan. FB Asahlįka hefir veriš hér ķ dag og ķ gęr, og er jörš oršin auš aš kalla. Ofsarok hér ķ gęr en ekki hafa neinar skemmdir oršiš ķ žvķ, svo kunnugt sé. Į sunnudaginn reru bįtar hér og öflušu dįvel einn žeirra fékk 500 af fiski. Mjög sjaldan hefir gefiš hér undanfariš.

Frį Vķk ķ Mżrdal var sķmaš ķ gęr: Óvenjumiklir vatnavextir eru ķ öllum įm hér nęrlendis, og vatnsflóš hafa gert skemmdir į nokkrum bęjum ķ Mżrdal.

Sérlega illvišrasamt varš sķšasta žrišjung janśarmįnašar og varš margskonar tjón. Morgunblašiš segir frį tjóni žessa daga:

[25.] Ofvišriš, sem geisaši hér yfir į ašfaranótt fimmtudagsins [24.] var svo įkaft aš reykhįfar fuku af hśsum į nokkrum stöšum og jįrn rifnaši af žökum og giršingar brotnušu. Annarsstašar hefir ekki frést um neinar skemmdir, og fréttastofan hafši ekki nein slķk skeyti fengiš. [Vešurstofan segir aš hugsanlega hafi vindhraši ķ Reykjavķk nįš 11 vindstigum um nóttina]. 

[26.] Bessastöšum 25.jan. FB Ķ ofsavešrinu ķ fyrrinótt fauk hlaša meš įföstu hesthśsi, 16 įlna löng. Voru undirstöšuvegirnir steyptir en į žeim veggir śr jįrni og timbri, į sjöttu alin į hęš. Jįrnveggirnir voru ekki festir nišur ķ steypuveggina og hefir hlašan fokiš rśmlega hśslengdina, falliš sķšan nišur og brotnaš ķ spón, nema hlöšužakiš, sem er nokkurn veginn heilt. Hlašan hefir tekist hįtt į loft žvķ heyiš ķ henni, sem tók upp į móts viš veggjahęšina er aš sjį ósnortiš aš henni og hefir lķtiš af žvķ fokiš. Hestur var ķ hesthśsinu og var hundinn į bįs. Hefir kengurinn, sem hįlsbandiš var fest ķ, dregist śt er hśsiš fauk, og stóš hesturinn eftir óskaddašur aš žvķ er séš veršur. Aftur į móti drapst hrśtur, sem var ķ hśsinu. 

Frį į Vķk ķ Mżrdal er sķmaš til FB 26. janśar: Ķ ofvišrinu hér į föstudagsnótt [föstudagur 25.] geršust įkafir vextir ķ įm, žar į mešal Vķkurį. Skemmdust tvęr brżr į henni til mikilla muna. En hvergi hefir frést um, aš hśs hafi fokiš hér nęrlendis.

w-1924-01-siritaklipp-b

Myndin sżnir tvö žrżstirit sem nį til 28.janśar til 1.febrśar. Žessa daga fóru tvęr mjög djśpar lęgšir hjį og ollu slęmu vešri. Sś fyrri fór til noršurs skammt fyrir vestan land, dżpkaši žar mjög ört og olli fįrvišri af sušvestri og vestri viš Breišafjörš og į Vestfjöršum aš kvöldi 28. Sķšari lęgšin fór yfir landiš aš kvöldi og ašfaranótt žess 30. Vestan hennar var hęgur vindur - nįši reyndar aldrei noršanįtt į Vestfjöršum og logn var um mišbik Noršurlands, en austanlands og sušaustan gerši fįrvišri af sušvestri og vestri ķ kjölfar lęgšarinnar. Syrpa žessi er ķ flokki hinna verri.  

Enn verra vešur gerši žann 28. og segir athugunarmašur į Sušureyri žann dag: „Fellibylur 7:40 til 9:50 pm“.

Morgunblašiš segir žann 30. fréttir śr Stykkishólmi:

Stykkishólmi 29.jan. FB Ķ gęr um kl.2 sķšdegis geršist hér ofsavešur, sem stóš til kl.9 ķ gęrkvöldi. Var žaš miklu meira en vešriš ķ sķšustu viku. Ķ vešrinu fauk hlaša, sem Gušmundur lęknir įtti og fór hśn ķ spón, en hey fauk ekki til muna, žvķ netum varš komiš į žaš. Żmislegt lauslegt fauk einnig og giršingar löskušust vķša. Vélbįturinn „Barši“ sem lagt hafši į staš fyrir nokkrum dögum til Reykjavķkur en snśiš aftur, var farinn af staš héšan aftur ķ gęrmorgun nokkru fyrir vešriš. Vita menn ekki hvernig honum hefir reitt af. Tveir bįtar reru einnig héšan til fiskjar ķ gęrmorgun en hvorugur er kominn aftur. Vona menn aš žeir hafi komist til Bjarnareyja og legiš žar af sér vešriš. Į Sandi reru margir bįtar ķ gęrmorgun, en gįtu foršaš sér ķ höfn įšur en versta óvešriš skall į. Um skemmdir af óvešrinu ķ Sandi eša Ólafsvķk hefir ekki frést, žvķ sķminn śt į nesiš hefir slitnaš ķ gęr og er ekki kominn ķ lag ennžį. 

Og žann 31. segir blašiš:

Ķsafirši 30.jan. FB Mesta stórvišri var hér um slóšir ķ fyrrakvöld og fyrrinótt. Hafa skemmdir oršiš į bįtum og hśsum vķšsvegar um Vestfirši. Žrķr mótorbįtar sukku, sinn į hverjum stašnum, Įlftafirši, Ķsafirši og Sśgandafirši. Langmestar hafa skemmdirnar oršiš ķ Sśgandafirši. Žar fauk ķbśšarhśs meš öllum innanstokksmunum ķ sjóinn, en fólk bjargašist meš naumindum nišur ķ kjallarann. Samkomuhśs Sśgfiršinga fauk af grunni, en hefir eigi brotnaš nema lķtiš. Fjós og heyhlaša fauk žar einnig, en gripir og tveir menn, sem žar voru inni, sluppu viš meišsli. Skašinn, sem leitt hefir af stórvišrinu ķ Sśgandafirši, er talinn nema 30-40 žśsund krónum. 

Frekari fréttir af tjóni ķ žessu vešri bįrust nęstu daga. Morgunblašiš segir frį žann 1.febrśar:

Sķmaš er til FB Ķ Innri-Fagradal ķ Dölum fauk tvķlyft ķbśšarhśs af grunni ķ óvešrinu sķšasta (sennilega į žrišjudagsnótt) [lķklega var žaš aš kvöldi mįnudagsins 28.] Fólkiš bjargašist meš naumindum óskaddaš eša lķtiš skaddaš śr hśsinu. Į Eskifirši hafa oršiš skašar bęši į hśsum og bryggjum af völdum óvešursins. [Žaš mun vęntanlega hafa veriš seinna vešriš, ašfaranótt žess 30.]

Og žann 2.febrśar eru enn fréttir af tjóni:

Stykkishólmi, 1.febr. FB: Hlutust slys og tjón af ofsarokinu 28.f.m. og frést hefir um hingaš žessi: Į Skallabśšum ķ Eyrarsveit hrundi ķbśšarhśs śr steini. 17 įra gömul stślka varš undir reykhįfnum og beiš bana af. Nokkur börn meiddust, en žó ekki hęttulega. Į Bryggju ķ Eyrarsveit fauk fjįrhśs og hesthśs śt į sjó. Ķ Gröf i sömu sveit fauk hlaša aš miklu leyti mikiš af heyi tapašist. Ķ Fagradal (Innri-Fagradal) į Skaršsströnd fauk hįlft ķbśšarhśsiš af grunni. Fólkiš gat flśiš śt um glugga žvķ dyrnar höfšu skekkst svo mjög aš žeim varš ekki lokiš upp. Į sama bę fauk skśr og hjallur og gereyšilögšust. Fólkiš frį Fagradal hefir komiš sér fyrir į nįgrannabęjunum. Enn hefir ekkert frést af mótorbįtnum Blika.

Žann 5.febrśar er vélbįturinn Bliki talinn af (Morgunblašiš) og sagt aš 7 manna įhöfn hafi farist. 

Žann 12.febrśar birtir Morgunblašiš frekari fréttir af žessu illskeytta vešri:

FB: Sķfellt eru aš berast fregnir utan af landi um skaša af ofvišrinu 23.-29. fyrra mįnašar. Į Bersastöšum ķ Dalasżslu, hjį Stefįni skįldi frį Hvķtadal, fauk gaflinn af ķbśšarhśsinu og żmsar skemmdir uršu ašrar. Ķ Dufansdal ķ Arnarfirši hrakti 24 kindur ķ sjóinn, frį Eirķki bónda žar, og ķ Trostansfirši fauk heilt hey, sem stóš į bersvęši. Viš Dżrafjörš hafa oršiš afarmiklar skemmdir af ofvišrinu 28. f.m. Alls fuku žar 9 hlöšur, og nemur heyskašinn um 400 hestum. 14 skśrar og hjallar fuku, flestir į Žingeyri; žrķr opnir bįtar eyšilögšust og einn vélbįtur. Žį fauk žak af ķbśšarhśsi į Žingeyri. Mestan skaša allra mun Ólafur Ólafsson kennari hafa bešiš; hann missti bęši skśr, hlöšu og hjall, og missti mikiš af munum. Kirkjan į Sębóli ķ Dżrafirši fauk ķ sama vešrinu. Ķ Önundarfirši fuku tvęr heyhlöšur hjį Hólmgeir Jenssyni dżralękni, og auk žess fóšurbirgšahlaša sveitarinnar. 

Lögrétta bętir enn viš tjónlistann ķ frétt žann 19.febrśar:

Kišjabergi, 12.febrśar FB Tķšarfar hefir veriš gott ķ vetur ķ ofanveršri Įrnessżslu, nema helst ķ Biskupstungum; žar hafa lengi veriš jaršbönn vegna snjóa. Ķ rokinu 28.janśar fuku hlöšur į žremur bęjum ķ Grķmsnesi, og kirkjan ķ Klausturhólum skemmdist nokkuš.

Hęnir segir fréttir af illvišri eystra žann 31.janśar. Žetta vešur gerši ašfaranótt žess 30. en vešriš vestra var verst aš kvöldi 28.:

Afspyrnurok var hér um alt Austurland ķ fyrrinótt og olli skemmdum į sjó og landi. Žak fauk af ķbśšarhśsi į Hįnefsstöšum, hér ķ Seyšisfirši og nżtt hśs sem var ķ smķšum į
Žórarinsstašaeyrunum fauk allt af grunni og tżndust viširnir. Fiskiskśrar fuku og fleiri skemmdir uršu į hśsum. Mótorskśta og mótorbįtur slitnušu upp frį legufęrum og rįku į land og skemmdist bįturinn mikiš. Róšrarbįt tók upp og brotnaši ķ spón. Žak fauk af hśsi ķ Ekkjufellsseli ķ Fellum. „Esjan" lamaši bryggju į Eskifirši. En einna haršast ętlaši aš verša śti vélaskśtan „Aldan", sem var į leiš hingaš frį Skįlum į Langanesi. Ķ byrjun ofsaroksins hafši hśn komist inn į Brśnavķk og lagst viš 2 akkeri. En um mišja nótt magnašist ofvišriš svo, aš bįšar akkerisfestarnar slitnušu, og hśn varš aš halda til hafs, ķ śfinn sjó og svarta myrkur. Skipsbįtinn tók śt og allt žaš er lauslegt var į žilfari. Reyndi žar į hina žekktu žrautseigju og sjómennskudįš skipstjórans J. Kristjansens. En er vešrinu slotaši um mišjan dag ķ gęr, var hęgt aš fara aš sigla til lands aftur, og komst hśn hingaš inn um kl. 8 ķ gęrkvöld. Meš henni var sem faržegi Pįll A. Pįlsson, śtgeršarstjóri. Var žetta stórvišri eitt meš žeim grķšarlegustu sem menn hér muna. Auk žessa uršu skemmdir bęši į rafljósa og sķmaleišslum.

Vķsir segir žann 31. frį tjóni ķ Mżrdal ķ vešrinu ašfaranótt ž.30.:

Vķk 30. jan. FB Ķ śtsunnanvešrinu ķ nótt fuku aš mestu tvęr heyhlöšur hér i Mżrdalnum. Skaši į heyi varš litill, Mjög viša rauf žök į hśsum. Hér hefir veriš afar umhleypingasamt, en snjólaust aš kalla. 

Morgunblašiš birtir žann 5. febrśar frétt dagsetta ķ Vķk žann 4. Trślega er hér um sķšara vešriš aš ręša:

Ķ rokinu ķ sķšustu viku fauk heyhlaša į Söndum ķ Mešallandi og allmikiš af heyi. Ķ sama vešrinu fauk önnur hlaša ķ Įlftaverinu og hafa allmiklar skemmdir oršiš žar ķ sveit.

Hęnir rekur žann 2.febrśar frekari fréttir af ofvišrinu eystra žann 29. til 30.:

Žakiš af ķbśšarhśsi Vilhjįlms Įrnasonar į Hįnefsstöšum fauk allt meš sperrum nišur aš efsta lofti. Nįlega helmingur af jįrni og višum kemur aš notum aftur. Skemmdir į Eskifirši uršu miklar ķ ofsavešrinu um daginn. Jįrn fauk af hśsum, žök af hlöšum, bryggjur brotnušu og nįlęgt tuttugu smįbįtar brotnušu ķ spón. Er tjóniš tališ 30-40 žśsund krónur.

Stórkostlegir skašar ķ Austur-Skaftafellssżslu ķ ofsarokinu 29.-30. f.m. Yfir 30 hśs fuku ķ Nesjum og Lóni. Ķ Lóni: 1 ķ Hraunkoti, 5 ķ Bę, 2 ķ Byggšarholti, 1 ķ Hlķš, 3 ķ Krossalandi, 2 ķ Volaseli, 3 ķ Syšra-Firši og žak af ķbśšarhśsinu, og ķ Efra-Firši fuku öll hśs, sem į jöršinni voru, nema 1 hesthśs. Ķ Nesjum: 3 ķ Bjarnanesi, 5 ķ Hólum, stór heyhlaša ķ Įrnanesi, og žak af skśr į Höfn. Og į Horni rįku 7 hestar ķ sjóinn. Höfšu žeir veriš sušur į fjörunum, žar sem ofvišriš hefir oršiš aö sandbyl. Einasta afdrep, sem žeir hafa getaš flśiš ķ, hefir veriš framan undir fjörukambinum nišur viš brimgaršinn, sem rįšiš hefir aš lokum hinum hryllilega daušdaga žeirra.

Vķsir segir žann 9. enn frį tjóni ķ vešrinu eystra:

Į Reyšarfirši varš allmikiš, tjón ķ ofvišrinu um daginn. Hśs, sem Žorgeir Klausen į Eskifirši įtti į Hrśteyrinni, fauk og nokkuš af tunnum og veišarfęrum tżndust og skemmdust. Ķ Teigagerši fuku žök af 2 hśsum, og į Sómastašagerši og Hrauni, žök af hlöšum. Fjįrtjóniš sem Austurland hefir bešiš af žessu ofstopavešri, skiptir mörgum  tugum žśsunda. Į Djśpavogi fauk ķ rokinu mikla žak af fjįrhśsi.

Febrśar: Nokkuš stormasamt, en snjólétt og ekki óhagstęš tķš til landsins. Hiti yfir mešallagi. 

Aš sögn Lögréttu žann 11. strandaši žżskur togari ķ Grindavķk žann 7. 

Vķsir kvartar undan hįlku žann 21.: „Hįlka hefir veriš į götunum tvo undanfarna daga og žyrfti aš bera sand į žęr hiš brįšasta“. 

Morgunblašiš segir frį vešri:

[20.] Ķ Ólafsvķk og į Sandi er góšur afli hvenęr sem gefur. Į föstudaginn  [15.] gerši žar ofsarok, en bįtarnir komust žó allir til lands nema einn. Bjargaši botnvörpungur honum.

[26.] Vķk, 25. febr. FB Ķ nįlęgum sveitum hefir žessi vetur veriš įgętur, žaš sem af er; óvenjulķtiš gefiš og besta von um góša afkomu. Hér hefir ašeins einusinni gefiš į sjó, en lengi undanfariš hafa veriš sķfeldar ógęftir.

[28.] Frost allmikiš hefir veriš į Noršurlandi undanfarna daga, var sagt ķ sķmtali viš Akureyri ķ gęr. Aflalaust er žar nś meš öllu.

Ķ lok mįnašarins gerši allmikiš noršanįhlaup, kom žį lķtilshįttar hafķs upp aš Vestfjöršum. Hann sįst frį vešurathugunarstöšvum. Hlaupįrsdagurinn 29.febrśar er sį kaldasti sem vitaš er um frį upphafi męlinga. 

Nśpur 29.febrśar. „Hafķs sést meš berum augum“. Sįst lķka frį Sušureyri. Sįst žar lķka fyrstu 3 daga marsmįnašar. 

Mars: Hęgvišrasöm og hagstęš tķš lengst af. Lengst af snjólétt. Hiti ķ tępu mešallagi.

Benedikt ķ Stašarseli segir um marsvešrįttuna: „Tķš hefur veriš óstöšug žennan mįnuš og stormasöm, en snjór lķtill, žótt snjóaš hafi flesta sólarhringa. Seinni hluta mįnašarins hefur oft veriš nokkuš autt meš sjó fram žó alhvķtt hafi veriš žegar dregur til lands. Hagi hefur veriš įgętur. ... Į jöršum sem liggja nokkuš til lands hefur vķša veriš meiri og minni jaršbönn sķšan į jólaföstu. Sķfelldir noršan hrķšarbakkar hafa veriš žennan mįnuš og oft dimmt og hrķšarfullt aš sjį til hafs. Sjókröp“.

Morgunblašiš 4.mars:

Seyšisfirši, 2.mars FB Afar mikiš noršanvešur hér į Austfjöršum föstudagsnóttina og laugardag [1.mars]. Vélbįtur einn, sem Stefįn Jakobsson įtti, sökk ķ innsiglingunni til Fįskrśšsfjaršar, vegna žess hve mikiš hafši hlašiš į hann af klaka. Menn björgušust. FB Sķmalķnan til Seyšisfjaršar er veriš hefir biluš undanfarna daga er nś komin ķ lag. 

Enn segir Morgunblašiš frį ķsingarvandręšum žann 6. ķ frétt frį Seyšisfirši žann 4. FB:

Vélskipiš „Rįn" (hét įšur „Leó") héšan lenti ķ sjóhrakningum ķ óvešrinu fyrir helgina. — Hlóšst į žaš klaki og hamlaši ferš žess. Į föstudagsmorguninn [29.] nįši skipiš Hornafjaršarós; var žį hörkuśtfall og mikiš rek af ķshrafli śt śr ósnum, svo aš skipiš gat ekki komist inn. Rak žaš upp aš Hvanney og brotnaši žar og sökk, en menn allir björgušust. Vélskipiš „Óšinn" fór į veišar į mišvikudaginn var og hefir sķšan ekkert til žess spurst.

Og frekari fréttir voru ķ blašinu daginn eftir (žann 7.):

Seyšisfirši, 5. mars. FB Vélbįturinn „Rįn" strandaši ķ hrķšarbyl Hafši legiš ķ Hvalsneskrók, en ķsašist svo mjög, aš skipverjar žoršu ekki aš halda kyrru fyrir lengur. Uršu žeir aš höggva į akkerisfestarnar, žvķ vindan var öll klökuš. Ķ nótt [vęntanlega 5. mars] slitnušu tveir bįtar upp į legunni į Fįskrśšsfirši. Annar žeirra „Garšar", hefir fundist, og er lķtiš skemmdur, en hinn, „Skrśšur“ er tżndur. Frišrik Steinsson frį Eskifirši var į leiš frį Noregi įleišis hingaš til lands į nżkeyptu gufuskipi, er vešriš skall į. Var hann kominn móts viš Fęreyjar, en tókst ekki finna žęr. Eftir mikla hrakninga komst hann aftur til Noregs. Hafši hann misst įttavitann, og skipiš var mjög illa leikiš; allt brotiš ofan ži1ja og mjög ķsaš.

Vestmannaeyjum 6. mars FB Austanhrķš og aftakavešur var hér ķ gęrkvöldi. Bįturinn „Björg" er talinn af. Ķ skeyti sem sent var nokkru sķšar segir, aš skipshöfnin į vélbįtnum „Björg“ hafi komist ķ enskan togara. Bįturinn sökk ķ rśmsjó.

Žęr glešifréttir birtust svo ķ Morgunblašinu žann 9. aš „Óšinn“ hafi komiš til Djśpavogs žann 7., heilu og höldnu eftir aš hafa hrakist til Fęreyja ķ ofvišrinu.

Lögrétta segir žann 7. frį hrakningum:

Akureyri, 3. mars. FB. Vestanpósturinn héšan, Gušmundur Ólafsson, hefir į sķšustu ferš sinni héšan vestur lent ķ miklum hrakningum. Fór hann frį Vķšimżri um hįdegisbiliš į fimmtudaginn [28.febrśar], en seinnipart dagsins skall į blindhrķš. Var hann žį staddur į Stóra-Vatnsskarši. Villtist hann sušur Svartįrdal og komst aš Bollastöšum, sem er meš fremstu bęjum ķ dalnum, seinni hluta föstudagsins, kalinn į andliti, höndum og fótum. Einn hestinn hafši hann frį sér ķ hrķšinni, en hann sneri aftur og skilaši sér aš Vķšimżri. Gušmundur komst meš hjįlp aš Blönduósi og liggur žar į sjśkrahśsinu. Pósturinn er allur vķs og óskemmdur, og var sendur įfram frį Blönduósi vestur aš Staš ķ morgun.

Žann 12.birti Morgunblašiš frétt frį Boršeyri:

Boršeyri 11.mars. FB Esjan kom hingaš ķ kvöld. Var svo mikill lagnašarķs į legunni, aš skipiš varš aš brjóta sig įfram į aš giska 150 metra, og lagšist loks aš svo sterkri skör, aš faržegar gįtu gengiš frį borši.

Tķminn segir žann 15. frį skipsköšum:

Frönsk skśta strandaši ķ Öręfum nżlega. Einn skipverja dó af meišslum en hinir björgušust. Um mišja žessa viku strandaši viš Stafnestanga kśtter „Sigrķšur", eign dįnarbśs Th. Thorsteinssonar. Menn björgušust allir.

Vķsir segir frį haršindum į Jökuldalsheiši žann 22.:

Ķ sveitum upp viš hįlendiš hafa allmikil haršindi veriš ķ vetur og oršiš aš gefa inni langan tķma. Ķ Jökuldalsheiši eru nęr žvķ allir oršnir heylausir fyrir saušfénaš. Af flestum bęjum er bśiš aš koma fénu fyrir į haga og hey nišri ķ Jökuldal, og sagt aš žeir sem eftir eru muni reka fénaš žangaš nś upp śr helginni. Um 6 bęi er aš ręša ķ Heišinni sem svo er įstatt fyrir. Heyfengur žar lķtill ķ sumar.

Žann 27. segir Morgunblašiš frį misjöfnu vetrarfari:

Vetrarfar segir kunnugur mašur aš veriš hafi mjög misjafnt ķ vetur, nįlega allstašar į landinu. Vešurįttan oftast nęr góš, nema vešrasamt framan af žorranum, fyrir eša fyrir og um mįnašamótin janśar og febrśar, en gjaffellt žį og vķša, og sumstašar „hart“, sem kallaš er, svo sem į Noršausturlandi, einkum ķ Žingeyjarsżslum, og žó sérstaklega ķ sumum sveitum Vesturlands. Sem dęmi um žaš, hvaš veturinn hefir veriš misjafn getur žessi mašur um žaš, aš t.d. ķ Noršurįrdal ķ Mżrasżslu hefir veriš nęrfeld innistaša į öllum fénaši sķšan um mišjan nóvember, en vķšast hvar annarstašar ķ Borgarfirši hefir veturinn veriš léttur og jaršbert. Į sumum jöršum ķ Įlftaneshreppi og Borgarhreppi hefir lķtiš veriš gefiš. Ķ Hvammssveit ķ Dalasżslu er gjafatķminn oršinn langur 18-20 vikur. Žar er landiš allt svellrunniš og klambraš. Į Skaršsströnd eru aftur nęgir hagar. Mjög er og snjólétt og ķsalķtiš ķ Höršudal og Mišdölum. Ķ Strandasżslu er vķšast hvar haglaust eša haglķtiš og gjafatķminn oršinn žar langur. Svipaš er og aš segja um flestar sveitir ķ Ķsafjaršarsżslum. Žó hefir veriš nokkur jörš öšru hvoru ķ Nauteyrarhreppi og Reykjarfjaršarhreppi. Lökust er žó og lengst innstaša bśin aš vera ķ Jökulfjöršum, Bolungarvķk og Skįlavķk, žar er gjafatķminn oršinn aš sagt er, einar 24–26 vikur.

Aprķl: Fremur óhagstęš tķš, einkum žegar į leiš. Fremur žurrt vķšast hvar nema hrķšar noršaustanlands. Hiti var undir mešallagi.

Ólafur į Lambavatni um aprķl: „Allan žennan mįnuš mį heita aš hafi veriš sķfelldir žurrir kuldanęšingar“.

Grķšarlegur snjór noršaustan- og austanlands - snjódżpt męldist 53 cm ķ Stašarseli žann 27. og 28. og 48 cm į Nefbjarnarstöšum į Śthéraši žann 27. Snjódżpt 28 cm į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum žann 17. 

Bęndur ķ uppsveitum Įrnessżslu bera sig vel ķ frétt Morgunblašsins žann 15.:

Śr uppsveitum Įrnessżslu eru blašinu sagšar žęr fréttir, śt af žvķ, er įšur hefir veriš sagt hér ķ blašinu ķ fregnum frį FB um haršindi žar eystra, aš enginn heyskortur sé mešal bęnda žar, žó haglķtiš hafi veriš og innistöšu tķmi langur žį muni bęndur bśa almennt vel meš hey, og nś sé komin góš jörš.

Morgunblašiš segir frį vešri žann 23.:

Noršan kuldastormur var hér ķ gęr. En frį Ķsafirši var sķmaš aš žar hefši veriš besta og blķšasta vešur, og hver fleyta fariš į sjó.

Morgunblašiš birtir žann 29.fregn aš noršan:

Akureyri 28. aprķl. FB Ennžį er alsnjóa ofan ķ sjó hér um slóšir og algert jaršbann. Vķša eru žrotin hjį bęndum hey handa saušfénaši og hrossum og horfir til stórvandręša ef vešrįttan breytist ekki brįšlega til batnašar. Afli er enn žį įgętur į Pollinum og śt meš Eyjafirši. 

Maķ: Óhagstęš tķš einkum sķšari hlutann. Sólrķkt syšra. Kalt og fremur žurrt.

Snjóaši ķ sjó į Vestfjöršum 26. og 27. - sömuleišis ķ Fljótum og efri byggšum ķ Žingeyjarsżslum, į Raufarhöfn og Žorvaldsstöšum. Alhvķtt var į Eišum 25. og 26. Flekkótt ķ Papey 29. Žann 7. męldist snjódżpt į Stórhöfša 25 cm og 12 cm daginn eftir. Žann 28. var žar flekkótt jörš. 

Morgunblašiš segir enn fréttir aš noršan žann 8.:

Akureyri 7. maķ. FB Haršindi eru hér ennžį, en žó heldur aš mildast. Er heyleysi yfirvofandi į sumum bęjum ķ Fljótum og Ólafsfirši, en annarsstašar hér ķ sżslu er bśist viš aš allt komist vel af. Sömuleišis er tališ vķst, aš afkoman verši góš ķ Hśnavatns- og Skagafjaršarsżslum. En ķ sumum sveitum ķ Noršur-Žingeyjar- og Noršur-Mślasżslu eru sagšar vandręšafréttir af tķšarfarinu og śtlit afarslęmt.

Žann 22.maķ birtir Morgunblašiš fréttir frį Kirkjubęjarklaustri dagsettar 11.maķ:

Sķšustu daga hefir veriš žżšvindi hér um slóšir og óšum aš gręnka. Nęgar heybirgšir eru hér yfirleitt og fénašur ķ mjög góšu standi. 

Morgunblašiš segir žann 13.:

Kuldatķš hefir veriš hér sķšan fyrir pįska [20.aprķl] žar til nś brugšiš hefir til žķšvišra. Er klaki svo mikill ķ jörš ennžį, aš ekki hefir veriš hęgt aš pęla upp kįlgarša eša gera önnur verk, sem vanalega hefir veriš lokiš į žessum tķma.

Og daginn eftir segir blašiš:

Halldór Vilhjįlmsson skólastjóri į Hvanneyri, kom hingaš til bęjarins ķ gęr. Lętur hann illa yfir tķšarfarinu žar ķ Borgarfirši, sem vonlegt er, ekkert fariš „aš slį ķ rót," saušfé allt į gjöf enn og mikiš frost į hverri nóttu. Minnst hefir veriš fjórar grįšur į lįgmarksmęli nś um langan tķma. En heybirgir eru menn žar um allar sveitir.

Og žann 23. er bjartsżnishljóš ķ blašinu:

Ķ gęr var reglulegt vorvešur, milt, kyrrt, en sólskinslaust, gróandi ķ loftinu. Tśnblettirnir ķ bęnum uršu lķka algręnir, og stślkurnar į götunum berhįlsašar, sem įttu ekki of fallega kraga. Žęr voru lķka meš allra fallegasta móti į Austurstręti, og var žaš ekki fyrir tilverknaš andlitsfarša eša fnjósks og eigi handaverk snyrtikvenna į hįrgreišslustofum - žaš var voriš.

En lakari voru fréttirnar ķ Morgunblašinu aš noršan žann 27.:

Śr Eyjafirši var sķmaš ķ gęr til Morgunblašsins, frį Krossum, aš mjög illvķgur haršindakafli stęši nś yfir fyrir noršan. Var žį, er sķmaš var, noršan hrķš meš frosti. Og austangaršur śti fyrir landi. Mjög miklum snjó hafši žó ekki kyngt nišur, en kuldinn var sagšur hęttulegastur, žvķ nś stendur yfir saušburšur. Heybirgšir manna eru sagšar gengnar mjög til žurršar. Mest kvešur žó aš heyleysi ķ Ólafsfirši og Fljótum, og svo aftur žegar dregur austur fyrir Eyjafjörš. Einn hreppurinn ķ śtsveitum Eyjafjaršar, sem sagšur var stįlsleginn meš hey er Svarfašardalur. Hafa hreppsmenn fargaš įkaflega miklu af heyi. Žau orš voru lįtin falla, aš ef ekki brigši til hins betra mjög brįšlega, vęri voši framundan. En śtlitiš vęri hiš ķskyggilegasta.

Og śr Skagafirši ķ Morgunblašinu žann 28.:

Eftir sķmtali viš Saušįrkrók ķ gęr: Hrķšarvešur var žar sunnudaginn [25.maķ] og mįnudag og alsnjóa nišur ķ sjó ķ gęrmorgun. en var žó heldur aš rofa til.

Jśnķ: Tķš talin fremur óhagstęš. Mjög sólrķkt sušvestanlands. Hiti var ķ tępu mešallagi.

Ólafur į Lambavatni segir: „Vešrįttan ķ vor hefir veriš svo žurr og köld aš enginn man annaš eins“. Alhvķtt į Gręnavatni 15., 16. og 17. Pįll Jónsson athugunarmašur žar segir: „Kominn mikill snjór svo lambfé stóš vķša ķ sveltu og varš slighętt. Gerši žetta įfelli mikiš tjón vķša um sżsluna, einna minnst ķ Mżvatnssveit“. Alhvķtt varš į Raufarhöfn žann 29. og nęr žvķ ķ sjó į Žorvaldsstöšum. 

Fréttir af vešurfarskenningum birtust ķ blöšum - lķka 1924. Morgunblašiš segir žann 7.jśnķ:

Marka mį hafķslög noršur af Ķslandi į tķšarfarinu ķ Noregi įriš įšur?

Formašur fyrir vešurfręšistöš Tromsö, Krogness, hefir nżlega bent į aš hann žykist geta gert sér grein fyrir žvķ, hvort mikils ķss sé aš vęnta viš Austurströnd Gręnlands og hér noršur af Ķslandi įr hvert. Hann žykist hafa komist aš raun um, aš sś regla gildi meš eigi verulegum undantekningum, aš žegar vorar vel ķ Noregi žį sé mikiš um hafķs kringum Svalbarš, en žaš sé samfara litlum hafķs vestur undir Gręnlandi. Byggir hann žessar įlyktanir sķnar į vešurfarinu sķšustu 25 įrin. Afbragstķš var ķ Noregi ķ fyrravor, og eftir žessari kenningu hans į žvķ aš vera mikill ķs viš Svalbarš, en lķtill hér noršurundan ķ vor og sumar. Og hve mikiš sem hęft er ķ žessari kenningu hans, žį hafa selfangarar, sem komiš hafa aš Noršurlandi ķ vor, sagt mjög lķtinn ķs noršur ķ höfum, enda žaš eitt einkennilegt, aš engar ķsfregnir heyršust, žrįtt fyrir žį afspyrnu noršanįtt, sem hér var lengi.

Vķsir segir žann 13.jśnķ: „Fyrsti tśnblettur var sleginn hér ķ bęnum ķ gęr, ķ garši Sveins Jónssonar, kaupmanns, bak viš hśsiš nr.8 viš Kirkjustręti. Grasiš virtist fullsprottiš og var fariš aš gulna viš rótina.

Morgunblašiš birtir fréttir utan af landi.

[12.jśnķ] Kišjabergi 11. jśnķ. FB Óvenjumiklir hitar hafa veriš hér undanfarna daga og fer gróšri mikiš fram allstašar žar sem votlent er. En į žurrlendi hamlar vętuleysiš tilfinnanlega öllum gróšri.

[17.jśnķ] Af Rangįrvöllum, 9.jśnķ. FB Žrįtt fyrir snjóleysi hefir veturinn og voriš oršiš meš žvķ gjafažyngsta sem hér gerist, nema į stöku bęjum, t.d. Nęfurholti viš Heklu var ašeins gefiš 4 sinnum fulloršnu fé og į Reynifelli 10 sinnum. Skepnuhöld eru eigi aš sķšur góš og saušburšur gengur įgętlega, žó tęplega geti talist saušgróšur ennžį. Ein eša tvęr skśrir hafa komiš hér ķ langan tķma og frost hefir veriš į hverri nóttu fram aš žessu. Vorvinna gengur erfišlega vegna žurrksins og klakans. Ķ sumum göršum eru ašeins 4-5 žumlungar nišur aš klaka. Sandbyljir voru mjög miklir hér ķ vor. Į Reyšarvatni uršu sandskaflarnir į 4. alin į žykkt og tóku upp į glugga, og sömuleišis Gunnarsholti. Veršur óhjįkvęmilegt aš flytja žessa bęi bįša, žvķ ólķfvęnt er žar bęši fyrir menn og skepnur, einkum žegar hvasst er.  

[19.jśnķ] Vķk ķ Mżrdal, mišvikudag [18.] Tķšin köld og gróšur lķtill, vantar regn og meiri hlżindi. Saušburšur hefir gengiš vel og afkoma fénašar allstašar góš. 

Hęnir į Seyšisfirši segir 5.jślķ:

Ökklasnjór varš į götunum į Siglufirši į sunnudagskvöldiš var [29.jśnķ]. Og ķ Eyjafirši grįnaši nišur undir nešstu bęi.

Jślķ: Lengst af hęg tķš og hagstęš syšra, sķšri noršaustanlands. Hiti var nęrri mešallagi.

Vķsir birtir žann 8. bréf dagsett žann 6. fyrir austan fjall:

Vešrįtta var lengi köld ķ vor, og sķfelldir žurrkar fram aš žessu, aš kalla mį. Nś hefir veriš afbragšs vešrafar til śtivistar, sólfar mikiš og vešur hin fegurstu, en ekki aš sama skapi gagnsęl, žvķ aš grasbrestur er einhver hinn mesti, sem lengi hefir veriš hér um slóšir, bęši į tśnum og śtengi. Slįttur hlżtur žvķ aš byrja miklum mun sišar en vant er. Safamżri er graslaus og svo žurr, aš hęgt er „aš velta sér i henni allri įn žess aš vökna“, aš žvķ er kunnugur mašur segir, og er žaš nżlunda. Bestur stofn į grasi mun vera ķ Oddaflóšum į Rangįrvöllum, en žangaš er mjög torsótt til heyfanga og varla fęrt „nema jötnum og mślösnum". eins og Gröndal segir ķ sögunni af Heljarslóšarorrustu. Sķšustu dagana hafa fariš allmiklir skśrir um sumar sveitir, einkum hinar efri. Fljótshlķš, Land, efri Rangįrvöllu og Hreppa, en heitt skin annaš kastķš; mętti žvķ vera, aš nś tęki aš rętast betur śr um grasvöxtinn, en į horfšist.

Fréttir Morgunblašsins um tķš śti į landi:

[6.jślķ] Seyšisfirši 4.jślķ. FB Voriš hefir veriš hiš erfišasta til sveita. Er vešrįttan óvenjuköld og mikill grasbrestur fyrirsjįanlegur.

[11.jślķ] Undan Eyjafjöllum var sķmaš ķ gęr aš žar hafi veriš ofsarok mikiš į austan og gert żmsar skemmdir, einkum į kįlgöršum.

[12.jślķ] Žingeyri 11.jślķ FB Mjög illt śtlit meš grassprettu hér. Tśn eru afarslęm en śtengi nokkru skįrri. Bithagi er oršinn sęmilegur.

[18.jślķ] Akureyri 16.jślķ FB Tśnaslįttur er aš byrja hér. Grasspretta er oršin ķ mešallagi.

Morgunblašiš birtir žann 16. tilkynningu frį Vešurstofunni:

Frį Vešurstofunni: Frį deginum ķ dag ętlar vešurstofan til reynslu aš auka vešurspįrnar, sem aš žessu hafa ašeins snert vindįtt og vešurhęš, og segja einnig fyrir um, hver lķkindi séu fyrir śrkomu. En lżsing į vešurlaginu veršur aš miklu leyti felld nišur aš morgninum.

Žann 19. segir Morgunblašiš frį žvķ aš slįttur sé hafinn vķšast hvar austan fjalls og sumstašar į Noršurlandi. 

Įgśst: Góš tķš syšra, en nokkuš śrkomusamt og óvenju žungbśiš vešur nyršra. Hiti nęrri mešallagi.

Vķsir birti žann 6. frétt frį Akureyri sem dagsett er žann 5.:

Hér hefir veriš hrakvišri undanfarna daga og ķ nótt sem leiš snjóaši ķ fjöll. 

Morgunblašiš segir žann 7.įgśst:

Morgunblašiš įtti samtal viš Siglufjörš ķ gęr. Er žar kuldi mikill og alhvķtt nišur aš sjó. Hefir engin sķld aflast žessa viku, skipin legiš inni, en bjuggust viš aš fara śt į veišar ķ gęrkvöldi.

Morgunblašiš birti žann 20. fréttapistil frį Vestfjöršum:

Tķšarfar hefir veriš žaš sem af er žessu įri hiš įkjósanlegasta – eins og annars stašar į landinu. Sķfelldir žurrkar hafa veriš žar sķšan ķ vor snemma, og hefir žetta haft hina mestu žżšing fyrir fiskverkun. En hśn er rekin ķ stórum stķl į Vestfjöršum. Mun aldrei hafa veriš žurrkaš eins mikiš žar į sama tķma. Aftur į móti hafa žessir žurrkar eyšilagt grassprettu, og hafa žvķ veriš bęndum žungir ķ skauti. Tśn eru afarilla sprottin vķšast - langt fyrir nešan mešallag. Af tśni einu, sem fengust af ķ fyrra 200 hestar, fengust nś hundraš; af öšrum bletti, sem gaf 60 hesta ķ fyrra, fęst nś um 15-20. Og žessu lķkt er žaš vķšar.

Og žann 26.kom pistill śr Mżrdal ķ Morgunblašinu:

Mżrdal ķ gęr. (Eftir sķmtali) Heyskapur hefir gengiš mjög vel sķšustu viku, og eru flestir aš losast śr tśnum, sumir lausir. — Grasvöxtur varš góšur, mżrar įgętar, einkum Ósengiš. Ķ noršanstorminum į dögunum fauk hey ķ Austur-Mżrdal og varš af nokkur skaši. 

Allsnarpur jaršskjįlftakippur fannst ķ Reykjavķk aš kvöldi 27. 

September: Žokkaleg tķš syšra, en sķšri fyrir noršan. Uppskera śr göršum allgóš. Kalt.

Ólafur į Lambavatni segir žann 26.september: „Aftakavešur, ekki komiš hér annaš eins vešur fleiri įr į žķša jörš“ og žann 29.: „Sortabylur allan daginn og nóttina, annaš eins vešur hefir ekki komiš hér ķ mörg įr um žennan tķma įrs. Mį bśast viš stór fjįrtjóni“. Snjódżpt 45 cm į Sušureyri ķ Sśgandafirši žann 29. Föl var į jöršu į bęši Eišum og Nefbjarnarstöšum žann 8. 

Vķsir birtir žann 6. eftirfarandi frétt af borgarstjórnarfundi:

Borgarstjóri gat žess, aš rafmagnsstjórn hefši įkvešiš aš setja upp regnmęli į Kolvišarhóli, žvķ naušsynlegt vęri, vegna rafmagnsstöšvarinnar, aš vita um śrkomu į žessu svęši, en vešurathugunarstöšin gęti engar upplżsingar gefiš ķ žessu efni, og vęri ekki fįanleg til aš setja upp regnmęli į žessum staš.

Ekki er vitaš til žess aš męlingar hafi veriš geršar į Kolvišarhóli į žessum įrum, en žremur įrum sķšar var fariš aš męla śrkomu ķ Hveradölum og stóšu žęr męlingar fram til įrsins 1934. Į strķšsįrunum var sķšan męlt į Kolvišarhóli skamma hrķš. 

Talsveršir jaršskjįlftar gengu į Reykjanesi, einkum žann 4., 5. og 6. Morgunblašiš segir frį tjóni ķ Krķsuvķk ķ pistli žann 11.:

Marteinn Žorbjörnsson, bóndi ķ Krķsuvķk, kom į skrifstofu Morgunblašsins og baš žess getiš, aš ómögulegt vęri aš hżsa menn ķ bęjarhśsunum žar, žvķ hśsin vęru öll skekkt og rambóneruš eftir jaršskjįlftana, enda ekki hęttulaust aš hafast žar viš, žvķ enn sagši hann vera kippi og hręringar daglega žar syšra. Žeir, sem kynnu aš fara žangaš sušur eftir, en haga žannig feršum sķnum, aš žeir verša nętursakir žar syšra, verša žvķ aš hafa meš sér tjald. Ķ gęr sįust reykjar- eša gufumekkir héšan śr bęnum į žeim slóšum žar syšra. Virtist annar reykurinn vera hérna megin viš Sveifluhįls, nįlęgt Trölladyngju, en hinn sunnanvert viš hįlsinn, ķ stefnu į Krķsuvķkurhverina, sunnanvert viš Kleifarvatn. Vęntanlega getur Morgunblašiš skżrt nįnar frį žessum fyrirbrigšum innan skamms. 

Sś lżsing birtist ķ Morgunblašinu žann 10. - en veršur ekki rakin hér. Žar kom fram aš aukiš afl hafi fęrst ķ leirhveri į svęšinu og langar sprungur myndast. Skrišur höfšu og falliš śr fjöllum. Tķminn segir žann 13.:

Viš jaršskjįlftann myndašist ķ Krķsuvķk nżr leirhver, sem gżs leirstroku 3-4 fašma ķ loft upp fjóršu hverja sekśndu. Hveraskįlin er um 30 ferfašmar.

Morgunblašiš segir frį žvķ žann 3. september aš norskt selveišiskip hafi ašfaranótt 2. slitnaš upp frį austurgarši hafnarinnar ķ Reykjavķk ķ roki en engin spell oršiš.

Daginn eftir segir blašiš frį žvķ aš brugšiš sé til žurrvišra og hlżinda fyrir noršan. Ekki stóš žaš žó lengi žvķ žann 9. segir blašiš:

Akureyri 8.september FB Tķšarfariš hefir aftur breyst til hins verra, og féll snjór ķ nótt nišur undir bę. Reytingur er af sķld ķ reknet.

Morgunblašiš segir fréttir af tķš og heyskap:

[14.september] Austan śr Mżrdal komu hingaš ķ fyrrakvöld žeir Ólafur Halldórsson verslunarmašur ķ Vķk og Ólafur Kjartansson kennari. Sögšu žeir mikiš hey śti ķ Mżrdal žegar žeir fóru, žvķ žurrklaust hafši veriš frį žvķ um höfušdag. Einnig slęmt austan Mżrdalssands. En nś er žurrkur žar eystra, og lagast žį fyrir mönnum. Undir Eyjafjöllum og ķ śtsveitum hafa žurrkar veriš góšir, og hey nįšust aš jafnaši undan ljįnum. Nokkur skaši varš undir Eyjafjöllum vegna heyfoks.

[20.september] Akureyri, 19.september FB Hér er mesta kuldatķš og mjög oršiš vetrarlegt. 

[21.] Kuldatķš hefir veriš sķšustu daga, og ķ Esjuna snjóaši ķ fyrrinótt.

Žann 28. segir Morgunblašiš frį skipströndum į Hśsavķk:

Akureyri 27. sept. FB Tvö mótorskip héšan „Bįruna" og „Hvķtanes" rak ķ nótt ķ land į Hśsavķk ķ noršanroki. „Hvķtanes" brotnaši svo mikiš aš vonlaust er um aš skipinu verši bjargaš, en „Bįran" er lķtiš skemmd. „Hvķtanes" var vįtryggt fyrir 18 žśsund kr. Skipin voru į kolaveišum. — Mannskaši varš enginn.

Og žann 30.birtir blašiš frekari fréttir af hretinu:

Frį Saušįrkróki. Mesta hryssings- og kuldatķš nś undanfarna daga, žó ekki snjór ķ lįgsveitum. Hey ekki śti aš miklum mun ķ Skagafirši. Heyskapur yfirleitt ķ löku mešallagi, en ekki afleitur. Žó bśist viš mikilli fjįrtöku ķ haust, žvķ óvenjulega mikiš var sett žar į ķ fyrra. Afli hefir veriš meš meira móti žar į firšinum ķ allt sumar, en gęftir stopular. Göngum hefir veriš frestaš nokkuš žar nyršra, en žvķ mišur ekki allstašar jafnlengi og sumstašar (ķ Hśnavatnssżslu) alls ekki, svo bśist er viš slęmum heimtum,- ekki sķst žar eš óvešur hafa mikil veriš į fjöllunum.

Frį Hśsavķk. Tķšin enn verri ķ Žingeyjarsżslu en ķ Skagafirši, og mikil hey śti ennžį, sumstašar hartnęr helmingur śtheyskapar. Engir žurrkar žar sķšan um höfušdag. Snjólaust var žó ķ lįgsveitum žar ķ gęr, en hryssingsvešur og aftaka brim. Ef heyin nįst ekki inn sem śti eru, horfir vķša til mestu vandręša.

Frį Siglufirši. Sķldarafli er enn žar, er į sjó gefur, en nś er mikiš brim og hefir veriš ófęrt į sjó undanfarna daga. ... Ķ Fljótum er heyskaparafkoman sęmileg, hey hirt aš mestu leyti.

Stórhrķšarbylur var ķ gęr į Vestfjöršum. Var sķmaš frį Dżrafirši aš žar sęist ekki milli hśsa.

[Reykjavķk] Vetrarlegt hefir veriš hér undanfarna daga hefir jörš veriš alhvķt og fjöll eru nś hvķt nišur undir bęi. [Vešurstofan segir aš alhvķtt hafi veriš 28. og 29. - en snjódżpt ašeins 1 cm]. 

Vķsir segir žann 26. frį óvenjulegri stöšu Žingvallavatns:

Sakir mikilla žurrka og langvinnra, hefir lękkaš svo ķ Žingvallavatni, aš nema mun mörgum fetum į yfirborši vatnsins. Nišur af Kįrastöšum, žar sem er ašalbįtalendingin žašan, er nś tęplega lendandi fyrir grynningum. Vestur meš Kįrastašaįsnum eru uppsprettulindir, sem sjaldan eša aldrei hafa žornaš ķ manna minnum, en nś er žar allt veltižurrt og veršur aš sękja neysluvatn annaš hvort austur ķ Öxarį eša vestur ķ Móakotsį, śt undir Heišabę.

Ķ illvišrinu ķ lok september varš einnig tjón į sjó. Morgunblašiš segir frį žann 5. ķ frétt frį Ķsafirši žann 4.:

Mótorkśtter Rask, eign Jóhanns J.. Eyfiršings & Co, hefir vantaš ķ heila viku og er tališ vķst, aš skipiš hafi farist, sennilega ķ ofvišrinu į laugardagsnóttina var [27.] Skipshöfnin var 15 menn alls.

Og žann 9. október:

Aftakavešur hafa margir togararnir fengiš undanfariš, žeir sem voru į veišum fyrir Vesturlandi. Uršu margir žeirra aš hleypa frį veišum inn į hafnir, Svo mikiš vešur gerši, aš t.d. Vķšir missti śt um 30 tunnur af lifur, og į Draupnir rak ķs į einni svipstundu, svo aš hann varš aš hętta veišum samstundis og hleypa hingaš sušur. Žetta noršanvešur hefir mjög hamlaš veišum togaranna upp į sķškastiš.

Tķminn segir lķka frį óhappi į sjó ķ sama vešri ķ pistli žann 11.október:

Vélbįturinn Elķn śr Hafnarfirši var į leiš sušur frį Siglufirši um sķšustu mįnašamót. Hreppti stórvišri viš Horn, tók śt einn mann.

Október: Hagstęš tķš lengst af. Nokkuš śrkomusamt į Sušur- og Vesturlandi. Hiti nęrri mešallagi.

Morgunblašiš segir frį góšri tķš noršanlands ķ pistli žann 28.október:

Öndvegistķš er nś į Noršurlandi. Ķ sumum sveitum nyršra, er sagt, aš heyskapur hafi oršiš sęmilegur. žó óžurrkarnir vęru mjög langvarandi ķ sumar, žį voru kuldarnir svo miklir, aš heyin hröktust minna en menn įttu von į.

Nóvember: Nokkuš skakvišrasamt, en hlżtt lengst af. Sums stašar nokkur snjór sķšari hlutann.

Mikil móša ķ lofti suma daga austanlands og jafnvel öskufall tengt eldsumbrotum ķ Öskju. 

Morgunblašiš segir frį sķmslitum ašfaranótt 1.nóvember - trślega vegna ķsingar:

Sķmslit uršu ķ fyrrinótt į tveim stöšum. Brotnušu 12 sķmastaurar į leišinni frį Hólmum nišur aš sjó, og er žvķ sambandslaust viš Vestmannaeyjar. Einnig bilaši lķnan eitthvaš į leišinni til Hallgeirseyrar og Mišeyjar.

Og blašiš birtir stutta pistla um tķš:

[5.] Gęšatķš er sögš hafa veriš undanfariš į Noršurlandi. Er t.d. snjólaust enn aš heita mį ķ Eyjafirši. En hér austur ķ sveitum kvaš vera kominn óvenjulega mikill snjór um žetta leyti vetrar.

[11.] Afburša-góš tķš er nś um land allt, og hefir veriš all-lengi. Er upp undir 10 stiga hiti į degi hverjum sumstašar į landinu. Ķ sveitum noršanlands er nś vķša unniš aš jaršabótum, og er žaš mjög sjaldgęft į žessum tķma įrs.

Žann 13. rak saltskip upp ķ Vestmannaeyjum. Morgunblašiš segir frį:

Vestmannaeyjum 14. nóv. FB Austanstormur og forįttubrim var hér ķ Eyjum ķ allan gęrdag. Saltskipiš „Sonja", į aš giska 1900 tonn aš stęrš, lį hér į innri höfninni. Rak žaš į land upp og gerši talsveršan usla ķ mótorbįtaflotanum, slitnušu margir žeirra upp og einn sökk. Skemmdust bįtarnir furšu lķtiš. Skipiš stendur į góšum staš og er įlit manna, aš žaš muni nįst śt, hafi žaš ekki laskast aš mun, en enn er mönnum ókunnugt um hve miklar skemmdir er aš ręša.

Vķsir segir žann 26.: „Įgętt skautasvell er nś į Tjörninni og mį bśast viš žar verši fjölmennt i kvöld, ef vešriš veršur gott“.

Desember: Hlż og nokkuš stormasöm tķš.

Morgunblašiš segir śr Svarfašardal žann 6.: „Śr Svarfašardal var sķmaš ķ gęr, aš žar vęri nś alauš jörš, og hefši veriš įgętasta tķš undanfarna viku“.

Morgunblašiš segir:

[10.] Illvešur og stormar hamla nś mjög veišum togaranna, liggur fjöldi žeirra inni į Vestfjöršum, aflalitlir, žeir sumir eru žó farnir héšan fyrir nokkru.

[21.] Akureyri 20.desember. FB Hér er nś vešurblķša, en alsnjóa. 

Į annan ķ jólum gerši mikiš vešur. Vešriš tók sig sķšan upp žann 29. og 30. en snerist į įttinni, śr austri ķ noršaustur. Grķšardjśp lęgš var fyrir sušvestan land, žrżstingur ķ lęgšarmišju jafnvel undir 930 hPa (og hugsanlega enn lęgri) aš kvöldi žess 26. og ašfaranótt 27. Žann 29. kom önnur lęgš śr sušri, ekki eins djśp og fór heldur austar en sś fyrri. Vešur samfara sķšari lęgšinni varš verst į Vestfjöršum, fįrvišri var tališ į Höllustöšum ķ Reykhólasveit ašfaranótt gamlįrsdags. Lķklegt er aš sjįvargangsskašarnir fyrir vestan, noršan og austan hafi oršiš meš fyrri lęgšinni, žeirri dżpri (žį var lķka stórstreymt), en žó rétt hugsanlegt aš žeir hafi noršanlands og į Vestfjöršum oršiš meš sķšari lęgšinni. 

Morgunblašiš segir frį žann 28., 30. og 31.:

[28.] Aftaka landssunnanvešur gerši hér aš kvöldi annars dags jóla, meš steypiregni og éljum į vķxl. Hafši um daginn margt fólk fariš héšan śr bęnum sušur aš Vķfilsstöšum til aš hitta vini og kunningja, er žar dvelja. En svo mikiš var vešriš, aš milli 30 og 20 manns varš aš gista į hęlinu yfir nóttina. Treystust ekki bifreišar aš sękja žaš um kvöldiš.

[30.] Vatnselgur mikill hefir veriš hér ķ bęnum sķšustu daga. Og hefir vatn mikiš komiš upp ķ kjöllurum sumra hśsa ķ bęnum, svo aš véldęla brunališsins hefir veriš fengin til aš dęla vatninu śr einstaka kjallara.

Skemmdir į fjįrhśsum. Aftakavešur gerši upp ķ Borgarfirši, eins og hér, į annan ķ jólum. Uršu skemmdir į fjįrhśsum ķ Haukatungu fauk žak af žeim öllum, og skemmdust einnig veggir nokkuš. Įtti bóndinn ķ Haukatungu um 200 fjįr ķ žaklausum hśsum daginn eftir. Hefir hann nś fengiš efni, jįrn og tré, og smiši frį Borganesi, til žess aš bęta žetta. Hefir bóndinn oršiš fyrir allmiklu tjóni.

[31.] Sķmslit hafa oršiš allvķša ķ vešraham žeim sem veriš hefir upp į siškastiš. Var ķ gęr ekki hęgt aš nį talsambandi noršur um lengra en til Boršeyrar. En ritsķmasamband nįšist alla leiš til Seyšisfjaršar, en lélegt žó. Til Ķsafjaršar var og sambandslaust; nįšist ekki lengra en til Ögurs. Er sķminn mjög kubbašur fyrir noršan, milli Blönduóss og Saušįrkróks, en einkum milli Saušįrkróks og Akureyrar. En enga menn var hęgt aš senda til višgerša ķ gęr, bylur var į Noršurlandi.

Ķ Kolbeinsstašahreppi Hnappadalssżslu fuku hey į 3 bęjum ķ ofvešrinu 2. jóladag, į Kolbeinsstöšum, Tröš og Syšstu-Göršum. Bóndinn į Kolbeinsstöšum, Björn Kristjįnsson, missti žrišjung allra heyja sinna. Ķ blašinu ķ gęr var skakkt sagt frį; Haukatunga, žar sem žökin fuku į ķ fjįrhśsunum, var talin vera ķ Borgarfirši, en hśn er ķ Kolbeinsstašahreppi.

Hęnir segir frį vešrinu annan jóladag ķ pistli žann 3.janśar 1925:

Ofsaflęši og slagvešursrigning var hér kvöldiš annan ķ jólum og ašfaranótt hins žrišja fram undir morgun. Gekk sjór svo hįtt į land, aš langt er annars eins aš minnast. Uršu skemmdir allmiklar į bryggjum hér noršan megin fjaršarins. Ķ bryggjuna framundan gömlu Framtķšinni og Liverpoolbryggjuna brotnušu stór skörš og bryggja Hermanns Žorsteinssonar sópašist burt meš öllu. Tveir stórir vélbįtar, er stóšu stafnrétt ķ fjörunni, komust į flot og kastaši flóšbylgjan žeim flötum į hlišarnar. Einnig brotnaši töluvert skarš ķ Vestdalseyrarbryggju og žar brotnušu 2 smįbįtar.

Morgunblašiš segir 1.janśar 1925:

Jaršlķtiš er sagt vera austur ķ sveitum nś. Var sķmaš frį Kišjabergi ķ gęr, aš snjóaš hefši svo undanförnu aš fé hefši veriš tekiš į gjöf. Flóšbylgju mikla gerši į Ķsafirši fyrir stuttu. Gekk sjór upp ķ hśs og skemmdi m. a. salt ķ geymsluhśsum. [Ekki ljóst ķ hvoru vešrinu žetta var].

Og žann 6.janśar segir blašiš:

Ķ Ólafsfirši var sjįvargangur mikill fyrir sķšustu helgi og gróf uppsįtur undan bįtum svo žeir féllu. Fólk varš aš flżja śr hśsum žeim sem nęst liggja sjónum. Verulegir skašar uršu ekki. [Ekki ljóst hvaša dag sjįvarflóšiš varš]. 

Lżkur hér aš sinni umfjöllun hungurdiska um vešur įrsins 1924. Aš venju mį finna żmsar tölulegar upplżsingar ķ višhenginu. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Des. 2018
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31          

Nżjustu myndir

  • w-blogg111218a
  • w-blogg101218b
  • w-blogg101218a
  • w-blogg091218b
  • w-blogg091218a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (12.12.): 255
  • Sl. sólarhring: 462
  • Sl. viku: 2521
  • Frį upphafi: 1719462

Annaš

  • Innlit ķ dag: 224
  • Innlit sl. viku: 2273
  • Gestir ķ dag: 214
  • IP-tölur ķ dag: 208

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband