Enn er giskaš į įrsmešalhita

Fyrir rśmum mįnuši var hér fjallaš um samband įrsmešalhita og žykktar yfir landinu. Viš höldum okkur viš įrsmešalhita en lķtum nś į samband hans viš vindįttir ķ hįloftunum og hęš 500 hPa flatarins yfir landinu. Žaš kemur ekki į óvart aš įr žar sem sušlęgar įttir eru rķkjandi skuli vera hlżrri heldur en įr meš veikum sunnanįttum. Hlutur vestanįttarinnar er heldur órįšnari, en viš reikninga kemur samt ķ ljós aš žvķ öflugri sem hśn er žvķ svalari er tķšin. Įhrif hennar eru žó ašeins hįlfdręttingur į viš įhrif sunnanįttarinnar. Hęš 500 hPa-flatarins hefur einnig mikil įhrif - įlķka mikil og sunnanįttin. Meginįstęša žess er sś (mį segja) aš hęšin geymi aš nokkru leyti uppruna loftsins. Hįr flötur fylgir lofti af sušręnum uppruna og žessa uppruna gętir jafnvel žótt loftiš komi hingaš śr noršri. Sama mį segja um loft undir lįgum fleti, aš mešaltali er žaš norręnt aš uppruna - jafnvel žótt žaš berist til okkar śr sušri. Vindįttirnar greina žvķ frį žvķ hvašan loftiš berst, en hęšin hvķslar aš okkur hver uppruni žess er.

Frį degi til dags getur vindįtt ķ 500 hPa-fletinum veriš nįnast hver sem vera skal.  Sušvestanįttin er žó algengust ķ mišju vešrahvolfi og žar ofan viš. Sé mešalvindstefna reiknuš yfir heila mįnuši er sama aš segja, žaš koma nęr allar įttir fyrir, en žó žannig aš mjög sjaldgęft er aš noršaustanįtt reiknist aš mešaltali heilan mįnuš. Įrsmešalvindįttin er hins vegar furšustöšug. Mešalįrsvindįtt ķ 500 hPa-fletinum er um 250 grįšur (20 grįšur sunnan viš vestur). 

Įrsmešalvindstefnan hefur aldrei fariš sušur fyrir 220 grįšur - rétt sunnan viš sušvestur (viš höfum nokkuš įreišanlegar tölur aftur til 1940 ķ 84 įr) og žaš hefur ašeins gerst einu sinni į öllum žessum tķma aš mešalvindįttin hefur veriš rétt noršan viš hįvestur. Žaš var įriš 2010 - viš fjöllušum um žaš merka tilvik ķ gömlum hungurdiskapistli. Žį vildi hins vegar žannig til aš 500 hPa-flöturinn var sérlega hįr. Eins og fram kom aš ofan žżšir žaš aš loftiš
var žrįtt fyrir allt upprunniš langt aš sunnan - og įriš varš hlżtt - žrįtt fyrir noršanįttina. Óvenjulega kalt var hins vegar ķ Skandinavķu - ķ noršanįtt langt frį hęšinni.

Viš getum lķka reiknaš śt hvernig jafnžykktarfletir liggja viš landiš - svonefndur žykktarvindur liggur samsķša jafnžykktarlķnum (rétt eins og hįloftavindur samsķša  jafnhęšarlķnum) - hann er žvķ strķšari sem žykktarbrattinn er meiri. Ķ ljós kemur aš žykktarvindurinn heldur sig į enn žrengra bili heldur en hįloftavindurinn. Įrsmešalstefnan hefur aldrei (frį 1940) fariš sušur fyrir 240 grįšur - en einu sinni noršur fyrir 270 (eins og hįloftavindurinn). Mešalstefnan er 255 grįšur, um fimm grįšum noršar heldur en hįloftavindurinn. Žaš žżšir aš ašstreymi af hlżju lofti rķkir aš mešaltali yfir landinu.

Nś vitum viš aušvitaš ekki hvort žessi stefnužrįi hįloftavinda hefur haldist alla tķš frį upphafi Ķslands - né hvort fortķš eša framtķš geyma einhver tķmabundin vik frį honum. Eins og kerfiš er nś eru sunnanįtt og hęš 500 hPa-flatarins ekki alveg óhįšir žęttir. Hneigšin er sś aš žvķ hęrri sem 500 hPa-flöturinn er žvķ lķklegra er aš sunnanįttin sé veik og žvķ lęgri sem flöturinn er žvķ meiri er sunnanįttin. Žetta er ķ sjįlfu sér ekki óvęnt, en hins vegar
er nęr öruggt aš ašfallslķna milli žįttanna tveggja er ekki į sama róli į kulda- og  hlżskeišum į noršurhveli. Versta (kaldasta) hįloftastaša sem gęti komiš upp hérlendis er mikil noršanįtt meš lįgum 500 hPa-fleti. Slķkt hefur sést ķ stöku mįnuši (og aušvitaš fjölmarga daga), en lķkur į aš heil įr verši žannig eru litlar. Möguleiki er žó fyrir hendi - aušvitaš - ekki sķst į tķmum skyndilegra vešurfarsbreytinga. Ritstjóra hungurdiska finnst mikilvęgt aš gefa žessu gaum - žaš er fleira undir heldur en hitinn einn.

En ašalefni žessa pistils įtti aš birtast į žremur myndum (skżrara eintak af žeirri fyrstu mį finna ķ višhenginu).

w-blogg120424a

Sś fyrsta sżnir dreifirit (skotrit). Žar sżnir lįrétti įsinn įgiskašan hita ķ Reykjavķk 1940 til 2023, en lóšrétti įsinn sżnir įrsmešalhitann eins og hann var ķ raun og veru. Viš tökum strax eftir žvķ aš įgiskunin rašar allvel ķ sęti. Fylgnistušull er um 0,7 (žęttirnir žrķr skżra um helming breytileikans). Aftur į móti bęlir hśn breytileikann umtalsvert. Hśn giskar rétt į kaldasta įriš (1979), en segir mešalhita žess 3,8 stig, en hann var ķ raun undir 3
stigum. Ašferšin segir įriš 1941 hafa veriš žaš hlżjasta (og giskar nįkvęmlega rétt), en ķ raun var 2003 svipaš - en žį er giskaš į 5,5 stig.

Įr į žessari öld eru merkt meš raušum lit. Viš sjįum aš žau eru öll nema tvö (2002 og 2018) ofan ašfallslķnunnar, hiti reiknast hęrri heldur en žetta einfalda vindįttalķkan segir hann vera. Viš getum nś reiknaš mun į reiknušum og réttum gildum - žann mun köllum viš „leif“. Sé leifin jįkvęš hefur hiti męlst hęrri heldur en lķkaniš giskar į, sé hśn neikvęš hefur hiti męlst lęgri.

w-blogg120424b

Lįrétti įsinn į myndinni sżnir įr frį 1940 til 2023, en sį lóšrétti leifina ķ Reykjavķk (ķ °C). Sślurnar eiga viš stök įr, en rauši ferillinn er 7-įrakešja leifarinnar. Viš tökum strax eftir tķmabilaskiptingunni. Kalda tķmabiliš var ķ raun kaldara heldur en lķkaniš reiknar, og hin hlżju įr ķ upphafi 21. aldar eru aftur į móti hlżrri en lķkaniš. Žetta gefur til kynna aš žótt lķkaniš „skżri“ vel hitabreytingar frį įri til įrs nęr žaš įratugasveiflum (sem koma ofan ķ žann breytileika) illa eša ekki. Viš vitum ekki fyrir vķst hvernig į žessu stendur, en ef til vill munu flestir giska į įhrif sjįvar, en varšandi hlżindin į žessari öld munu ašrir nefna aukin gróšurhśsaįhrif.

Į nęstu mynd sjįum viš stašbundin įhrif sjįvarkulda betur.

w-blogg120424c

Hér er reiknuš 7-įra leif fyrir tvęr vešurstöšvar - og byggšir landsins aš auki. Stöšvarnar eru Reykjavķk og Dalatangi. Reykjavķkurlķnan er sś sama og į fyrri mynd (rauš į bįšum myndunum), Dalatangalķnan er blį, en landsleifin er gręn. Hafķsįrin skera sig śr į Dalatanga, neikvęš leif er mun meiri heldur en ķ Reykjavķk. Landsleifin er žarna į milli. Mesta hafķsįriš, 1968, var leifin į Dalatanga -1,8 stig, en „ekki nema“ -0,8 ķ Reykjavķk. Viš getum gróflega giskaš į aš hafķsinn hafi kęlt Dalatanga um heilt stig umfram žaš sem hann gerši ķ Reykjavķk, (og 0,4 stig umfram žaš sem var aš mešaltali į landinu). Žaš er athyglisvert aš sķšasta įratug hefur leifin fariš minnkandi bęši ķ Reykjavķk og į landinu ķ heild, en haldist mikil og jįkvęš į Dalatanga. Ritstjórinn veit aušvitaš ekki hvers vegna.

Rétt aš lįta žetta gott heita - enda sjįlfsagt ekki margir sem hafa įhuga į vangaveltum sem žessum.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Maķ 2024
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nżjustu myndir

  • Slide10
  • Slide9
  • Slide11
  • w-1945v
  • Slide8

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (23.5.): 54
  • Sl. sólarhring: 93
  • Sl. viku: 1595
  • Frį upphafi: 2356052

Annaš

  • Innlit ķ dag: 50
  • Innlit sl. viku: 1480
  • Gestir ķ dag: 47
  • IP-tölur ķ dag: 46

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband