Bloggfęrslur mįnašarins, mars 2013

Žversniš

Nś er hęgvišri upp ķ gegnum allt vešrahvolfiš yfir landinu og gott aš nota tękifęriš til kynna žversniš til sögunnar ķ fyrsta sinn į hungurdiskum. Žau sżna, eins og nafniš bendir til, lóšréttar sneišar af lofthjśpnum - mishįar og mislangar. Sżna mį margs konar vešuržętti meš žversnišum en algengastir eru vindur, męttishiti og rakastig. Fleira sést žó, t.d. lóšréttur vindur, bylgjubrot og raunar nęrri žvķ hvaš sem er.

Žversnišiš sem hér veršur litiš į er fengiš śr harmonie-spįlķkaninu sem Vešurstofa Ķslands reiknar allt aš žvķ fjórum sinnum į dag. Vonandi lķšur aš žvķ aš framleišsluvörur žess fari aš birtast meš reglubundnum hętti į vef stofnunarinnar. Snišiš sżnir vind, vindįtt og męttishita eftir 23. lengdarbaugnum frį 63°N til 67°N. Lengdarbaugurinn liggur til noršurs rétt vestur af Reykjanesi, fer yfir Snęfellsnes og sķšan noršur um Vestfirši. Efst ķ hęgra horni mį sjį lķtiš Ķslandskort žar sem hvķt lķna sżnir legu snišsins.

w-blogg110313a

Sušur er til vinstri į myndinni, en noršur til hęgri, breiddarstig eru mörkuš į lįrétta įsinn. Lóšrétti įsinn sżnir žrżsting. Hann minnkar aušvitaš meš hęš. Efst er 250 hPa flöturinn, ķ um 10 kķlómetra hęš. Grį klessa stingur sér upp į viš rétt sunnan viš 66°N. Žaš eru Vestfjaršafjöllin. Snęfellsnes er veigaminna. Rétt sést sem lķtill grįr nagli til vinstri viš žar sem stendur Sn (myndin batnar žónokkuš viš stękkun).

Litafletirnir sżna vindhraša. Į gręnu svęšunum er hann minni en 10 m/s, kaldi eša minna. Fyrir ofan 500 hPa er dįgóšur ljósblįr flötur, žar er vindur meiri en 10 m/s. Vindörvar sżna vindstefnu og hraša į hefšbundinn hįtt. Žó veršur aš vara sig vel į žvķ aš stefnan į alls ekki viš lóšréttar hreyfingar heldur sżnir žęr lįréttu į hverjum staš. Vindstefna er vķšast hvar į bilinu frį vestri yfir ķ noršvestur. Allra nešst vottar fyrir mjög hęgri noršan- og noršaustanįtt.

Mjóslegnar, heildregnar lķnur sżna męttishitann į tveggja stiga bilum. Hann er hér ķ Kelvingrįšum (til aš foršast rugling viš hinn „męlda“ hita). Męttishitinn er lęgstur allra nešst (hann er žaš alltaf). Žaš er 274 K lķnan sem rekst į Vestfirši og žar undir viš noršanveršan Breišafjörš mį ašeins sjį ķ 272 K lķnuna. Viš vitum aš frostmark er viš 273 K.

Ef rżnt er ķ męttishitalķnurnar mį sjį aš žęr eru žéttari į milli 850 hPa og 800 hPa heldur en annars. Sömuleišis mį žar sjį veigalķtiš brot ķ bęši vindįtt og vindhraša. Žarna er loft sem er stöšugra heldur en annaš. Žvķ žéttari sem męttishitalķnurnar eru žvķ stöšugra er loftiš. Sennilega markar žetta stöšuga lag efra borš jašarlagsins svonefnda. Jašarlagiš hefur nįnari tengsl viš yfirborš jaršar heldur en loftiš ofan žess. Hér er vindur žó svo hęgur aš stöšuga lagiš (hitahvörf?) eru leifar af fréttaflutningi (blöndun) žegar vindur var meiri fyrir einum til tveimur dögum.

Einnig eru allžéttar męttishitalķnur alveg efst į myndinni. Žar eru vešrahvörfin sennilega į ferš.

Žetta er óvenjurólegur vetrardagur og ekkert stórt aš gerast į Vesturlandi. Myndin veršur ęsilegri aš sjį žegar illvišri geisa. Viš bķšum eftir einhverju stķlhreinu til aš lķta į. Žaš er kortameistari Vešurstofunnar, Bolli Pįlmason, sem į heišurinn af gerš myndarinnar.


Heišhvolfiš aš jafna sig?

Eins og žrautseigari lesendur hungurdiska muna brotnaši hringrįsin ķ heišhvolfinu upp nęrri įramótum. Venjulega einkennist vetrarhringrįsin žar af einni risastórri lęgš sem nęr yfir mestallt noršurhvel noršan hvarfbauga. Stöku sinnum bregšur śt af og lęgšin skiptist ķ tvo eša žrjį hluta.

Uppbrotiš og grķšarleg hlżnun sem žvķ fylgir er tališ hafa žęr afleišingar aš heimskautaröstin sem stżrir feršum lęgšakerfa hörfar sunnar en venjulegt er og fyrirstöšuhęšir liggja langdvölum noršur undir heimskautsbaug. Hvort žetta er įstand sem alltaf fylgir heišhvolfsuppbroti skal ósagt lįtiš - alla vega eru fyrirstöšurnar aldrei eins og sjaldan į nįkvęmlega sömu stöšum. Fyrirstöšur auka noršan- og sunnanįttir ķ hįloftunum og žeim fylgja žvķ żmist kuldar eša hlżindi eftir žvķ hvoru megin hryggjar löndin liggja. Hin óvenjulegu hlżindi hér į landi ķ janśar og febrśar tengjast heišhvolfsbrotinu örugglega.

En eftir talsverša męšu er heišhvolfslęgšin aftur oršin ein og farin aš nįlgast venjulega stöšu. Viš sjįum žetta vel į korti śr gfs-lķkani bandarķsku vešurstofunnar. Žaš sżnir hęš 30 hPa-flatarins og hita ķ honum. Į žessum tķma įrs er flöturinn ķ um 23 kķlómetra hęš. Jafnhęšarlķnur eru merktar ķ dekametrum (1 dam = 10 metrar). Hiti er sżndur į litakvarša - kortiš batnar mjög viš stękkun.

w-blogg100313a

Lesendur eru örugglega ekki meš mešalįstand marsmįnašar ķ minni - en lęgšarmišjan er nś nokkurn veginn žar sem hśn į aš vera - ķviš grynnri en venjulega en talsvert umfangsmeiri. Žaš žżšir aš vindur er heldur hęgari en algengast er. Aš öšru leyti mį segja aš allt er eins og žaš į aš vera.

Hitadreifingin, kuldi okkar megin en hlżrra yfir Austur-Asķu er ekki óvenjuleg. Hlżindin eystra stafa af nišurstreymi sem heimskautaröstin veldur - hśn er aš jafnaši sterkari žar heldur en yfir Atlantshafinu žar sem uppstreymi og žar meš kólnun er algengari. Fyrirstöšurnar margnefndu eru algengari hérna megin. Žęr rekast upp undir vešrahvörfin og hękka žau lķtillega og žį sömuleišis loftiš fyrir ofan. Hér er e.t.v. einfaldaš meira en góšu hófi gengir - en viš leyfum okkur žaš.

Mešan heišhvolfslęgšin er stór og umfangsmikil telst ennžį vera vetur ķ heišhvolfinu. Žar vorar žó um sķšir meš mjög afgerandi hętti - lęgšin hverfur og grķšarleg hęš tekur viš. Viš gefum žvķ auga - rétt eins og ķ fyrra.


Litiš yfir svišiš į gervihnattarmynd

Aš nešan mį sjį gervihnattarmynd sem tekin er yfir mišbaug um mišnęturbil į föstudagskvöldi, gripin ķ Žżskalandi, send til Ķslands, snyrt žar og skorin af Vešurstofu Ķslands, afrituš beint žašan inn ķ myndasafn hungurdiska og žašan komin į skjįinn hjį žér lesandi góšur.

w-blogg090313a

Hér mį sjį aš hlżja loftiš sem fór hér hjį meš lįtum undanfarna daga er nś komiš yfir Gręnland, enn į uppleiš - eins og sjį mį į skjannahvķtum skżjaskildinum. Uppstreymiš belgir upp vešrahvörfin og nišurstašan veršur fyrirstöšuhęš sem viš njótum vęntanlega góšs af ķ nokkra daga. Um leiš og léttir til og vindur gengur nišur fellur hitinn aftur og žaš frystir - mest žį į sléttu landi sem sjįvarloft nęr ekki til. Dęmigerš śtgeislunarkólnun sem lķtiš veit af hlżrra lofti ofar.

Köld lęgš er langt sušur ķ hafi. Kuldinn veldur žvķ aš loft er óstöšugt og žar ganga miklir en mjóir skśrabakkar um garša og angra Spįn og Portśgal - viš sjįum ekki sušur til Kanarķeyja į žessari mynd.

Austan viš nżju fyrirstöšuhęšina er aš byggjast upp noršanįtt sem nęr allt austur aš kuldapollinum stóra, Sķberķu-blesa. Mišja hans er žó langt undan - eins og sjį mį į korti sem birtist hér meš pistli gęrdagsins. Žessi noršanįtt veldur kulda ķ Skandinavķu og ašeins sušur į meginlandiš. Norręnir eru žó ekki óvanir žessu ķ marsmįnuši en Bretar og Ķrar berskjaldašri gagnvart kuldastroku sem spįš er aš gangi vestur um nęstu daga. Žykkt yfir Ķrlandi er žį spįš nišur fyrir 5160 metra. Žaš žykir lįgt žar ķ landi.

Jašar kalda loftsins liggur nś um žaš bil mešfram skilabakkanum hvķta ķ nįmunda viš gręnu strikalķnuna. Žar hagar skemmtilega til, noršvestanįtt er ķ austurjašri hans ķ hįloftunum, en sušaustan og austanįtt undir. Žetta eru vķst hitaskil (segir breska vešurstofan) - en breytast nś ķ kuldaskil (žaš segir breska vešurstofan lķka) žegar kalda loftiš sękir til vesturs. Nema hvaš? Amerķkumenn eru farnir aš kalla svona nokkuš bakdyrakuldaskil (back door cold front). Žaš hugtak lęšist sjįlfsagt austur um haf į nęstu įrum eins og fleira aš vestan. Eigum viš aš nota hrįa žżšingu į ķslensku? Ęi. Betra vęri aš stökkva fram śr launsįtri meš annaš orš - daušaleit stendur yfir.


Kuldapollinum loksins bęgt frį

Žegar žetta er skrifaš (į fimmtudagskvöldi 7.mars) er enn allhvasst vķša um land - sérstaklega viš sušurströndina. Sömuleišis er enn talsverš śrkoma į Sušur- og Vesturlandi. Vešriš gengur žó jafnt og žétt nišur. Kuldapollinum stóra hefur loks veriš bęgt frį - alla vega ķ bili. En enn er žó ekki komiš vor į noršurslóšum.

Viš lķtum fyrst į noršurhvelsspį fyrir laugardaginn 9. mars, en sķšan eru fįein orš um illvišri mišvikudagsins.

w-blogg080313a

Hér er oršin mikil breyting. Enn ein fyrirstöšuhęšin situr į kortinu yfir Ķslandi og langt er ķ stóru kuldapollana - gott ef žeir eru ekki lķka ašeins farnir aš rżrna. Kuldastroka er aš fara sušur um Skandinavķu og hluti hennar į aš koma viš sögu į Bretlandi og ķ Frakklandi eftir helgina - jafnvel į Spįni. Sömuleišis į lęgšin sem į kortinu er yfir sušvestanveršum Bandarķkjunum eftir aš valda leišindum į leiš sinni til austurs - en žaš er ekki fullrįšiš.

Fyrirstašan yfir Ķslandi į aš haldast hér ķ nokkra daga - en ekki er ótrślegt aš einhver kaldari noršanįtt komi ķ kjölfar hennar žótt ekki verši um nęrri žvķ eins kalt loft aš ręša og žaš sem heimsótti okkur ķ upphafi žessarar viku.

Um žaš hefur veriš fjallaš aš hrķšin sem setti allt höfušborgarsvęšiš og marga ašra landshluta į hlišina į mišvikudag hafi veriš óvenjuleg į żmsa lund. Į uppfęršum reykjavķkurhrķšalista  į vef Vešurstofunnar mį sjį aš hrķš hefur ekki veriš jafnlangvinn žar sķšan 28. október 2005.

Žaš vešur var reyndar mun mildara en mišvikudagsvešriš - rigning breyttist ķ snjó og žvķ skóf minna žį heldur en nś. Reyndar er žessi lżsing ķ atburšaannįl: Miklar umferšartruflanir vegna snjókomu, m.a. į höfušborgarsvęšinu og ķ Vestmannaeyjum. Į sķšarnefnda stašnum fuku bįrujįrnsplötur af ķbśšarhśsi. Strętisvagn fauk af vegi į Kjalarnesi og jįrnplötur losnušu į hśsum ķ Keflavķk.

Og rśmum sólarhring sķšar hélt hrķšin įfram: Yfir žrjįtķu bķlar festust ķ mikilli hrķš viš Hvammstangavegamót į Noršurlandsvegi. Tengivagn fauk śt af vegi viš Skorholtsbrekku ķ Leirįrsveit og lenti ofan į fólksbifreiš utan vegar, ökumašur hennar slapp fyrir tilviljun viš skrįmur. Žetta hljóta allmargir aš muna.

En įmóta blinda - eša jafnvel enn meiri žvķ meira snjóaši - varš 11. febrśar įriš 2000. Žį var allt ķ köku ķ Reykjavķk. Vindur var žį af sušvestri og trślega hafa skaflarnir žį ekki veriš į sömu stöšum og nś. Ķ atburšaannįl stendur ķ skeytastķl: Allar samgöngur lömušust į Sušur- og Sušvesturlandi ķ óvenju snörpum hrķšarbyl. Ringulreiš rķkti um tķma. Ašeins hįlfum mįnuši sķšar varš annar eftirminnilegur hrķšaratburšur (ekki žó ķ bęnum): Björgunarsveitir fluttu um 1500 manns til byggša ķ hrķšarbyl į Žrengslavegi. Ašallega var um fólk aš ręša sem hafši fariš aš lķta į Heklugos.

En nörd ęttu aš lķta į listann. - Sem bónus fyrir lesendur hungurdiska mį ķ višhenginu finna lista um hrķšarathuganir ķ Reykjavķk 1935 til 1948 - hefur hann aldrei birst įšur.

Mišvikudagsvešriš var tališ óvenjulegt aš žvķ leyti hvaš vķša snjóaši į landinu. Žaš er alveg satt, en séu athugnanir taldar og hlutföll reiknuš kemur ķ ljós aš snjókoman er ķ 35. śtbreišslusęti į lista sem aftur til 1949 (mišaš viš allan sólarhringinn). Ekki var žó hvasst ķ öllum tilvikunum ofar į listanum - og žvķ ekki um raunverulega keppni aš ręša.

En sé hins vegar litiš į skyggniš - eša öllu heldur vont skyggni - kemur mišvikudagurinn betur (eša verr) śt, žvķ hann lendir ķ žrišja sęti, į eftir 29. janśar 1966 og 5. janśar 1949. En į mišvikudaginn var skyggni ekki ašeins slęmt vegna snjókomu. Sums stašar sunnanlands žar sem bylurinn var ekki tiltakanlega dimmur var dimmt af öskufoki og ef til vill hefur žaš haldiš skyggninu nišri hér sušvestanlands eftir aš draga fór śr śrkomunni.

Ritstjórinn žurfti aš moka bifreiš sķna śr skafli ķ dag (fimmtudag). Žį kom greinilega ķ ljós aš snjórinn var sérlega skķtugur - en ašeins efstu 10 cm ķ skaflinum - nešar var hann skjannahvķtur. Askan (eša moldin) hefur skilaš sér alveg til Reykjavķkur sķšdegis. Į žetta var einnig bent ķ athugasemdum viš pistil gęrdagsins - žökk fyrir žaš Helga og Ómar. Sömuleišis var mįliš rętt undir hįdegisverši ķ matstofu Vešurstofunnar (žar er lķka talaš).


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Óvenjulegt vešurkerfi

Hrķšarbylurinn sem gekk yfir landiš ķ dag (mišvikudaginn 6. mars) er óvenjulegur. Žaš er t.d. ekki algengt aš hrķšarvešur standi svo lengi ķ Reykjavķk, meir en 3 athugunartķma samfleytt (meir en 9 klukkustundir - en minna en 12).  Žótt austanbyljir séu ekki svo fįtķšir ķ Reykjavķk standa žeir yfirleitt ekki nema ķ 3 til 5 tķma. Allmikiš frost hélst allan tķmann sem bylurinn stóš og žegar žetta er skrifaš um mišnętti byldaginn er ekki hęgt aš segja aš vešrinu sé lokiš - žótt śrkomulķtiš sé.

Ef viš notum sömu skilgreiningu og notuš er ķ fróšleikspistli į vef Vešurstofunnar, (tķšni hrķšarvešra) finnum viš 425 hrķšarathuganir ķ Reykjavķk frį 1949 aš telja. Af žeim falla 177 (42%) į įttir milli noršurs og austsušausturs eins og bylurinn ķ dag. Bżsna fjölbreyttar vešurašstęšur eru žį uppi en aušvitaš engar nįkvęmlega žęr sömu og voru ķ dag.

En viš skulum ekki velta okkur of mikiš upp śr žvķ en lķta į žrżstikort sem sżnir lķka męttishita ķ 850 hPa.

w-blogg070313a

Enga lęgš er aš sjį nęrri landinu. Žrżstilķnur eru grķšaržéttar bęši yfir landinu vestanveršu sem og į Gręnlandshafi. Hlżja bylgjan (lęgšardragiš) gengur vestur og mun um sķšir mynda lokaša lęgš į sušvestanveršu Gręnlandshafi. Įhöld eru um hvort hlżja loftiš kemst noršar en kortiš sżnir. Ef trśa mį lķkaninu er męttishiti ķ 850 hPa hęš milli 6 og 8 stig į smįbletti yfir Rangįrvallasżslu į kortinu. Hiti fór reyndar ķ dag yfir 6 stig ķ hvassvišrinu viš Markarfljótsbrś.

Žegar staša sem žessi kemur upp er oftast sušvestanįtt yfir nyrsta hluta hlżja svęšisins - og žannig var žaš nś. Žaš sem var óvenjulegt ķ dag er aš uppi ķ 5 kķlómetra hęš var hęšarbeygja į vindinum - žar var hęšarhryggur - en ekki lęgšardrag eins og algengast er. Žessu veldur vęntanlega kuldapollurinn mikli sem viš lentum ķ jašrinum į. Hann tekur fast į móti - mun fastar ķ nešri lögum en žeim efri.

Vonandi fer vešrinu aš slota - en žó segja spįr aš vindur eigi aš žrjóskast viš og eru ekkert allt of bjartsżnar meš hitann heldur. Śrkoman ķ žessu óvenjulega vešurkerfi er varla heldur alveg bśin.


Hlżrra loft sękir aš - en gengur hęgt

Ķ dag bišu vešurnörd spennt eftir žvķ hvort tękist aš halda deginum hreinum - frost yrši um land allt allan sólarhringinn. Žaš geršist aldrei allt įriš 2012 og sķšast 9. desember 2011. Furšulangt er į milli daga af žessu tagi - ašeins dagur og dagur į stangli. Vafasamt er aš kenna vešurfarsbreytingum um žessa hętti - Ķsland er žrįtt fyrir allt umkringt hlżju hafi og auk žess ögrum skoriš. [Og vešurstöšvar į śtnesjum og eyjum margar].

En morgundagurinn veršur varla alveg eins kaldur žvķ hlżrra loft sękir aš landinu sunnanveršu - žaš gengur žó ekki greišlega. Viš lķtum į sjįvarmįlskort sem gildir um hįdegi į morgun (mišvikudaginn 6. mars).

w-blogg060313

Jafnžrżstilķnur eru heildregnar, jafnžykktarlķnur eru strikašar en litafletir sżna žrżstibreytingu sķšustu žrjįr klukkustundirnar fyrir gildistķma kortsins (žaš er milli kl. 9 og 12). Rauši liturinn tįknar svęši žar sem žrżstingurinn hefur falliš meira en 1 hPa en blįr aš žar hafi žrżstingur stigiš um 1 hPa eša meira. Falliš er įkafast (-4,6 hPa) į smįbletti um 200 kķlómetra sušvestur af Reykjanesi. Žar eru allskörp skil į milli fallandi og rķsandi žrżstings. Ętli sé ekki óhętt aš setja nišur einhver skilamerki eftir markalķnunni.

Örin stóra sżnir hreyfingu mesta žrżstifallsins į tveimur sólarhringum. Ekki er žetta mikil fęrsla į vešurkerfinu. Žaš hreyfšist nokkuš įkvešiš ķ noršur ķ dag, žrišjudag, en sveigir žvķnęst snögglega til vesturs. Enda stendur mjög öflug hęš (1044 hPa) viš Noršaustur-Gręnland fast į móti.

Žaš sem viš hér sjįum er lęgšardrag - lokuš lęgš sést ekki į žessu korti. En žetta er samt lęgšarkerfi meš lęgšarhringrįs. Hringrįsin dylst ķ hreyfingu sinni. Austanįtt svęšisins felur vestanįttina sunnan viš „lęgšarmišjuna“.

Mikill śrkomuhnśtur fylgir lęgšardraginu um žaš bil žar sem beygjan į žrżstilķnunum er hvaš mest. Svo viršist sem landiš muni sleppa viš mestu śrkomuįkefšina - en samt muni snjóa į landinu. Žegar flestir eru aš lesa žetta (į mišvikudegi) hefur žegar komiš ķ ljós hversu vķša og hversu mikiš snjóar. Hvort gert hefur hrķšarvešur eša hvort žetta er bara eitthvaš kusk.

En žegar byrjar aš snjóa ķ žurrafrosti gufar fyrsta śrkoman upp į leišinni nišur śr skżjunum og gufunin kęlir loftiš. Žess vegna getur žį kólnaš įšur en fer aš snjóa og jafnvel fyrst eftir aš snjókoma byrjar - žrįtt fyrir aš hlżrra loft streymi aš. Žaš dregur hins vegar śr kólnun žegar snjókoman er komin į fullt skriš. Žį fęr hlżja ašstreymiš rżmi žar til aš nęgilega hlżnar fram til žess aš snjókornin fara aš brįšna. Žį kemur aftur hik į hlżnunina - mešan brįšnunarkólnunar gętir. Enn meira af hlżju lofti žarf til aš komast śt śr žvķ.

Nś er aušvitaš spurningin hvernig fer aš žessu sinni. Brotnar žessi hlżja bylgja į kuldapollinum?


Kuldinn ķ hįmarki

Kuldakastiš nęr hįmarki į morgun, žrišjudag. Hér er įtt viš kulda ķ nešri hluta vešrahvolfs yfir landinu, en ekki frost eša vind į einstökum vešurstöšvum. Frostiš į įbyggilega eftir aš herša vķša um land loksins žegar vindur gengur nišur. - Ef hlżrra hvassvišri grķpur ekki boltann įšur. 

Satt best aš segja lķta nęstu dagar ekkert vel śt - en žó er hlżrra loft aš nį vopnum sķnum aftur sušur af landinu eftir nišurlęgingu dagsins ķ dag (mįnudag). Viš lķtum fyrst į kort sem sżnir hęš 925 hPa flatarins, vind ķ honum og hita į hįdegi į žrišjudag (5. mars).

w-blogg050313a

Heildregnu lķnurnar sżna hęš flatarins ķ dekametrum ( 1 dam = 10 metrar). Lķnan sem liggur nęst Reykjavķk sżnir 740 metra, nęrri žvķ  uppi į Esjunni. Litafletir sżna hitann og markar fjólublįi liturinn žaš svęši žar sem hann er lęgri en -16 stig. Eftir žetta į aš draga śr fyrirferš kuldans.

Hefšbundnar vindörvar sżna vindhraša og stefnu (kortiš batnar mjög viš stękkun). Vindhrašinn ķ kringum landiš er vķšast ķ kringum 20 m/s - sżnist heldur minni viš Noršausturland. Hįlendiš stingur sér upp ķ flötinn og žar er žvķ lķtiš aš marka vindhrašann sem sżndur er. Fyrir sunnan land mį sjį smįkrók į žrżsti- og jafnhitalķnum, en annar og stęrri krókur er aš verša til ķ sušurjašri kortsins (sést ekki hér).

Kort sem sżnir žykktina (heildregnar lķnur) og sömuleišis hita ķ 850 hPa (litafletir) sżnir efnislega žaš sama - en viš skulum samt lķta į žaš - įgętt aš leggja ķ minniš til marķneringar.

w-blogg050313b

Žetta kort gildir lķka um hįdegi į žrišjudag. Žykktin viš noršvesturbrśn Vestfjarša er ašeins 4900 metrar. Nokkuš ķskyggilegt en hśn er nokkru meiri yfir mišju landi og sušaustanlands er hśn um 5080 metrar. Žaš žżšir frost er um allt land meira eša minna allan sólarhringinn - skżst e.t.v. rétt uppfyrir um hįdaginn ef sól nęr aš skķna sunnan jökla - jį, žaš fer aš muna um hękkandi sól. Žaš er žó ašallegs sjórinn sem sér um aš hita loftiš aš nešan. Greining evrópureiknimišstöšvarinnar sżnir aš skyn- og dulvarmaflęši frį sjó til lofts er samtals yfir 1200 Wöttum į fermetra fyrir vestan land.

Taka mį eftir žvķ aš myndin sżnir aš ķ kuldapollinum mišjum er žykktin innan viš 4840 metra. Žaš er allsendis hręšilega kalt. En köldu svęšin dragast lķtillega saman fram į mišvikudag. Bęši munar um yl sjįvarins og aš auki nįlgast hlżrra loft śr sušri.

Nęst er annaš 925 hPa kort. Žaš gildir um hįdegi į mišvikudag - degi sķšar en fyrsta kortiš.

w-blogg050313c

Hér sjįum viš aš hlż tota hefur stungiš sér til noršurs langleišina til Ķslands. Žegar hér er komiš er hśn um žaš bil ķ sinni nyrstu stöšu og farin aš beygja af til vesturs. Žaš gerist meš žeim įkafa aš gręna svęšiš milli gula litarins og žeirra blįu er oršiš aš örmjórri rönd į Gręnlandshafi.

Žessari ašsókn fylgja töluverš įtök og sjįst žau best į vindhrašanum en hann er į bilinu 25 til 30 m/s į allstóru svęši sunnan viš land - og aftur hefur bętt talsvert ķ vind undan öllu Vesturlandi. Viš skulum til enn meira gamans lķta į męttishita ķ 850 hPa og sjįvarmįlsžrżsting į sama tķma. Męttishitinn sżnir hversu hlżtt loft ķ 850 hPa-fletinum yrši ef tękist aš nį žvķ óblöndušu nišur aš sjįvarmįli.

w-blogg050313s

Kortiš nęr yfir nokkuš stęrra svęši en 925 hPa-kortiš aš ofan. Hér sést hlżja tungan mjög vel og aš męttishiti er yfir frostmarki į allstóru svęši yfir landinu sunnanveršu. Ekki er śtilokaš aš einhverju slįi nišur. En ašalóvissan samfara žessari hlżju ašsókn fellst ķ śrkomunni į Sušurlandi. Reiknilķkan amerķsku vešurstofunnar spįir hrķš į höfušborgarsvęšinu į mišvikudaginn meš 15 cm snjósöfnun. Ašrar reiknimišstöšvar eru talsvert hógvęrari ķ śrkomuspįm. Žaš kemur ķ ljós.

Enga lokaša lęgšarmišju er aš sjį į kortinu (heildregnar lķnur sżna sjįvarmįlsžrżsting). Nś er spurning hvernig skżjakerfiš sem fylgir lęgšardraginu kemur til meš aš lķta śt. Kannski fįum viš aš sjį lęgš įn žrżstimišju?


Noršaustanįttin breišist yfir allt landiš

Noršaustanįttin kalda og hvassa breišist yfir allt landiš, er žegar bśin aš leggja Vestfirši undir sig (seint į sunnudagskvöldi) og aš komast sušur į Snęfellsnes. Eftir sólarhring eša svo veršur allt landiš undir. Nešst ķ pistlinum mį sjį Ķslandskort sem gildir į mišnętti aš kvöldi sunnudags.

Žegar létti til um tķma ķ dag (sunnudag) tók kuldinn įkvešiš forskot į sęluna ķ hęgvišrinu og hiti hrapaši nišur vegna śtgeislunar į varma. Klukkan 23 var t.d. -12 stiga frost į Hśsafelli - žrįtt fyrir aš hiš formlega kuldakast vęri ekki byrjaš. Į allmörgum stöšvum mun kastiš žvķ byrja meš žvķ aš hiti hękkar um slatta af stigum. Dįlķtiš skrżtiš ekki satt?

Žaš einkennir mjög hvöss kuldaköst aš kaldast er žį į fjöllum žar sem uppstreymi nżtur sķn - ķ hęgvišri er aftur į móti kaldast žar sem logn er į sléttum į hįlendinu eša jafnvel nišur ķ byggš.

Ķ pistli gęrdagsins var litiš į sjįvarmįlsžrżstikort sem nįši yfir allar noršurslóšir. Žar rķkir nś risastórt hįžrżstisvęši. Viš lķtum į žaš aftur nema hvaš kortiš hér aš nešan gildir rśmum sólarhring sķšar en žaš sem sżnt var ķ gęr, į hįdegi į žrišjudag. Žį į fyrsti hluti kuldakastsins aš vera ķ hįmarki hér į landi.

w-blogg040313a

Śtlķnur Ķslands sjįst vonandi nešan viš mišju kortsins. Bretland er inni ķ gulbrśna svęšinu nišri til hęgri į myndinni. Žaš sem er skemmtilegast į žessari mynd er vindstrengurinn (einkennist af žéttum jafnžrżstilķnum) sem nęr allt frį Noršur-Alaska (efst til vinstri) framhjį hęšinni og sķšan sušur frį Svalbarša mešfram Austur-Gręnlandi, til Ķslands og žašan įfram sušur aš Nżfundnalandi. Žrżstikerfi į noršurslóšum gerast varla mikiš umfangsmeiri. Fjólublįi liturinn tįknar hér -25 stiga frost eša meira ķ 850 hPa - viš liggur aš žaš nįi til Ķslands į žrišjudaginn.

Į nokkrum stöšum į leišinni frį Svalbarša og sušur fyrir Ķsland mį sjį smįhnśta eša lęgšardrög žar sem vindur er ķ lęgšarbeygju - vottar fyrir lęgšahringrįs. Žessir hnśtar geta gerst skemmtilegir ef heimskautalęgšir (ę) holdgerast ķ žeim. Ekki meir um žaš aš sinni.

En ofan į žessari risastóru hęšarhringrįs liggja kuldapollar - og ķ žeim er alltaf lęgšahringrįs. Noršurhvelskortiš aš nešan sżnir žetta. Hér eru jafnhęšarlķnur heildregnar og žykktin er sżnd meš litaflötum. Kortiš batnar viš stękkun. Athugiš aš žaš sżnir mun stęrra svęši heldur en kortiš aš ofan.

w-blogg040313b

Ķsland er rétt viš nešsta hvķta L-iš ķ jašri fjólublįa svęšisins (stękka mį kortiš mjög til bóta). Hér tįknar sį litur žykkt nešan viš 4920 metra. Hśn snertir Ķsland į myndinni, geri hśn žaš ķ raun og veru į žrišjudaginn telst žaš óvenjulegt. En margir mislitir boršar liggja yfir Ķsland, žar er  mikill žykktarbratti ķ hįloftunum og sérlega eftirtektarvert aš vindur er śr sušvestri. Ritstjórinn kallar žaš öfugsniša  žegar vindur blęs śr andstęšum įttum nešst ķ vešrahvolfi og ķ žvķ mišju. Sé vindurinn śr sušvestri eša vestri uppi en austri eša noršaustri nišri heitir žaš hornriši- sem var alžekkt orš mešal vešurspįmanna fyrri tķšar - aš minnsta kosti frį 18. öld og fram eftir žeirri 20. Synd aš žaš sé aš tżnast. Rétt er aš geta žess aš oršiš var einnig notaš um įkvešiš sjólag sunnanlands (austanbrim).

Hér er aš lokum Ķslandskort sem gildir į mišnętti į sunnudagskvöld. Žar sést smįlęgš yfir Hvammsfirši į leiš sušsušaustur. Noršaustanstrengurinn er noršvestan viš hana og breišir sig yfir landiš eftir žvķ sem lęgšin kemst lengra sušur. Takiš eftir hitatölum (ofan viš og til vinstri viš stöšvarmerkin).

w-blogg040313c

Myndin er fengin af vef Vešurstofunnar og eru lesendur hvattir til žess aš nota tękifęriš og fylgjast meš hreyfingu lęgšarinnar. Hvort hśn lifir sušurferšina af eša breytist ķ lęgšardrag veršur hęgt aš sjį į aš morgni mįnudags. Hvert kort lifir į vefsķšunni  ķ rśman sólarhring.

 


Fréttir af kuldakastinu - risahęš ręšur rķkjum

Žaš mį nś heita fullvķst aš kalt veršur nęstu daga og sömuleišis hvasst. Žegar žetta er skrifaš (į laugardagskvöldi) viršist kastiš eiga aš byrja į Vestfjöršum noršanveršum, breišast til sušausturs og nį til landsins alls į um žaš bil 36 klukkustundum. Žetta er langur tķmi mišaš viš vindhrašann sem er spįš aš verši almennt į bilinu 18 til 23 m/s. Žaš eru um žaš bil 60 til 80 km/klst og kemst sį vindur um landiš žvert frį noršvestri til sušausturs į 6 til 8 klukkustundum. Žetta žżšir aušvitaš aš vindur blęs aš mestu žvert į hreyfistefnuna, frį noršaustri til sušvesturs.

Žaš er verst hvaš kólnar mikiš. Evrópureiknimišstöšin segir aš žykktin eigi aš fara nišur fyrir 4940 metra į Vestfjöršum į žrišjudag. Ķ žumalfingursfręšum jafngildir žetta um -15 stiga frosti. Žaš er mikiš ķ hvössum vindi. Lķklega veršur ekki svo kalt mešan vindurinn er žetta mikill, oftast fara reiknilķkön of nešarlega meš žykktina ķ stöšu sem žessari. Varmaflutningur frį sjó til lofts er gjarnan vanmetinn - en reiknimišstöšin segir hann žó verša 1000 til 1500 Wött į fermetra žar sem mest er milli Vestfjarša og Gręnlands ķ upphafi kastsins. Viš bķšum eftir rauntölum hita og žykktar.

Sjįvarmįlsžrżstikort af noršurslóšum er bżsna merkilegt - lķtum į žaš eins og reiknimišstöšin spįir kl. 06 į mįnudagsmorgun (4. mars).

w-blogg030313a

Jafnžrżstilķnur eru heildregnar, žvķ žéttari sem žęr eru žvķ meiri vinds er aš vęnta. Litafletir sżna hita ķ 850 hPa-fletinum. Į fjólublįu svęšunum er frostiš meira en -25 stig. Viš sjįum sannkallaš lķnuhneppi yfir Ķslandi noršvestanveršu - illvišriš okkar. Risastór hęš nęr yfir stóra hluta kortsins, 1056 hPa ķ mišju. Dżpstu lęgširnar sem sjįst eru langt frį okkur og sérlega grunnar - 994 hPa ķ lęgšarmišjum. Er vorsvipur kominn į kortiš?

Ekki gott aš sjį hvernig hęgt er aš losna viš žessa hęš. Hśn er žó ekki alveg jafn föst ķ sessi og halda mętti žvķ ofan viš hana eru stóru kuldapollarnir og vindakerfi sem gętu sullast meš hana og aflagaš.

En lķtum betur į svęšiš viš Ķsland. Fyrst įstandiš ķ 925 hPa-fletinum sem er žegar kortiš gildir ķ um 680 metra hęš yfir Reykjavķk. Žetta er į sama tķma og kortiš aš ofan, klukkan 6 į mįnudagsmorgni.

w-blogg030313b

Jafnhęšarlķnur eru heildregnar, hiti er sżndur meš litaflötum og vindur meš hefšbundnum vindörvum. Kvaršinn batnar aš mun sé kortiš stękkaš. Hér er smįlęgš viš Sušvesturland, į sunnudagsmorgni į hśn aš hafa veriš fyrir noršan land og örin sżnir hreyfinguna sķšan. Ekki er alveg hęgt aš treysta žessu smįatriši sem lęgšin er. En noršaustanvešriš fylgir samt ķ kjölfar hennar - eša lęgšardrags įn lęgšarmišju sem fęri sömu leiš. Žarna tįknar fjólublįi liturinn -16 stiga frost. Vindur er enn hęgur sušaustan viš lķnu sem liggur frį Reykjanesi noršaustur į Langanes. Noršvestan lķnunnar er vindur 20 til 30 m/s“- takiš eftir žvķ.

Nęsta kort sżnir 500 hPa-flötinn į sama tķma.

w-blogg030313c

Hér er sama tįknmįl nema hvaš litakvaršinn er annar, fjólublįtt byrjar viš -42 stig. Lęgšarmišjan er hér noršar en nešar mišaš viš fyrra kort og hreyfist til sušurs fram į sama tķma į žrišjudag. Hér į aš taka sérstaklega eftir žvķ hvaš vindur er mikill sušaustan viš lķnuna frį Reykjanesi til Langaness, sušvestan 20 til 30 m/s. Noršvestan viš lķnuna (žar sem vindur er mestur ķ 925 hPa) er vindur hęgur og vindįtt breytileg. Vindröstin uppi hefur misst tengsl viš vindinn ķ nešri hluta vešrahvolfs. Vešriš okkar er lįgrastarvešur.

Hvaš sķšan gerist lįtum viš eiga sig aš sinni - żmislegt skemmtilegt getur įtt sér staš ķ kerfinu žegar žaš er komiš sušur fyrir land og žar meš létt okkur lundina ķ noršanbįlinu og leišindunum sem žvķ fylgir.

Viš skulum žó lķta į eitt kort til višbótar (ķ uppeldisskyni aušvitaš). Žaš er eins og žau fyrri nema aš viš förum alveg upp ķ 300 hPa.

w-blogg030313d

Jafnhęšarlķnan sem liggur yfir Reykjavķk sżnir 8580 metra. Viš erum nęrri vešrahvörfum. Žarna er kaldast noršur af Fęreyjum (-58 stiga frost) en hlżjast į Gręnlandshafi fyrir vestan Ķsland (um -46 stiga frost). Hlżjast er žar sem kuldaframrįsin nešar er hvaš mest. Žegar kalt loft kemur ķ staš hlżrra falla vešrahvörfin (kalda loftiš er fyrirferšarminna) og loftiš hlżnar ķ nišurstreyminu. Kuldinn viš Fęreyjar stafar af žvķ aš žar eru vešrahvörfin aš lyftast (hlżtt loft ķ framsókn) og loftiš kólnar viš aš rķsa.

Blįa svęšiš er į leiš austur - ķ kjölfariš dragast heldur lęgri vešrahvörf inn į svęšiš ķ stašinn - vindur veršur viš žaš vestlęgari. Žar sem hreyfingin er bżsna samsķša vindinum eru įhrifin ekki mikil. Hlżi bletturinn og lįg vešrahvörf hans hreyfist hins vegar ķ sušur - žvert į vindinn. Viš žetta snżst vindurinn austan viš blettinn meira til sušurs. Vindįtt viš Ķsland veršur žvķ enn sušlęgari ķ vešrahvarfahęš. Ekki gott aš segja hvaš veršur śr žvķ og reyndar ómögulegt aš segja nema meš mikilli ašstoš ofurtölva reiknimišstöšvanna. Evrópureiknimišstöšin segir vašandi sunnanįtt verša yfir Ķslandi į mišvikudag. Skyldi sś spį rętast? Tekur kalda loftiš į móti?

Įtökin halda įfram. Muniš samt aš leita aš alvöruspįm į vef Vešurstofunnar og annarra tilžessbęrra ašila og muniš aš hungurdiskar spį ekki vešri - en fjalla žónokkuš um vešurspįr.


Kuldinn kemur (vonandi stendur hann stutt viš)

Žessi pistill er ennframhald į umfjöllun um barmafullt lęgšardrag į leiš austur. Enn er óvissa um nišurslįttinn austan Gręnlands. Viš skulum ekki velta okkur mikiš upp śr žvķ sem ekki er hęgt aš rįša ķ - žaš veršur bara aš koma ķ ljós.

Allar spįr eru sammįla um aš lęgš myndast į Gręnlandshafi eša Gręnlandssundi į laugardag og aš hśn muni hafa hęgt um sig fram į sunnudagsmorgun. Lęgšin er ekki djśp - lęgšardragiš er barmafullt af köldu lofti - en hśn hefur hįtt ķ 1050 hPa hęš yfir Gręnlandi vestanveršu sem bakhjarl. Hęšin er aš skjóta rśmlega 1040 hPa anga sušur meš Noršaustur-Gręnlandi. Žaš žarf ķ sjįlfu sér ekki djśpar lęgšir til aš valda illvišri.

Lķtum į kort sem gildir klukkan 9 į sunnudaginn (3. mars).

w-blogg020313a

Žetta kort er reiknaš meš hirlam-lķkaninu į dönsku vešurstofunni. Heildregnar lķnur sżna sjįvarmįlsžrżsting, litafletir śrkomu og strikalķnur hita ķ 850 hPa. Viš sjįum lęgš rétt fyrir noršan land. Evrópureiknimišstöšin og amerķska vešurstofan greina einnig frį žessari lęgš į sama tķma en smįatrišin eru önnur. Hluti lęgšarinnar teygir sig austur, en evrópureiknimišstöšin mjakar vesturhlutanum til sušvesturs žegar į daginn lķšur - um Hśnaflóa og sķšan Snęfellsnes eša Faxaflóa. Ekki skulum viš treysta žeim smįatrišum.

Noršvestan og noršan viš lęgšarmišjuna (hvar sem hśn svo veršur) er jökulkaldur noršaustanstormur meš hrķšarvešri. Ekki er hęgt aš rekja framhaldiš frekar - viš gerum žaš ef til vill sķšar žegar nęr dregur og meiri nįkvęmni er aš vęnta.

Lęgšir eins og žessi minna į svokallašar heimskautalęgšir (ę-ę-ę) - ašallega vegna žess aš žęr eru frekar litlar. Sömuleišis er orkuflęši frį sjó ķ žessari noršaustanįtt grķšarmikiš - eins og žegar heimskautalęgšir eru gangsettar. Hér er žó ekki (enn) um heimskautalęgš aš ręša - alla vega ekki hjį okkur sem óska snyrtilegrar umgengni viš hugtakiš. Žaš śtilokar žó ekki aš einhver slķk birtist sķšar ķ vikunni.  

En samhengisins vegna skulum viš einnig lķta į 500 hPa hęšar- og žykktarkort sem gildir į sama tķma og kortiš aš ofan. Nęsta mįlsgrein er žung undir tönn og geta flestir sleppt henni sér aš skašlausu (en nördin ekki).

w-blogg020313b

Jafnhęšarlķnur eru heildregnar og jafnžykktarlķnur eru raušstrikašar, tölur eru ķ dekametrum (1 dam = 10 metrar). Lķnurnar liggja grķšaržétt um Ķsland - žaš er 5040 metra jafnžykktarlķnan viš Vestfirši sem örin bendir į. Žetta er alvöru vetraržykkt, en 5280 metra lķnan liggur um landiš Sušaustanvert. Munurinn er 240 metrar. Žaš samsvarar um žaš bil 12°C - en lķka 30 hPa. Vegna žess hversu jafnhęšarlķnurnar eru lķka žéttar (og hallast ķ sömu įtt) er ekki mikill vindur yfir landinu en hann vex aš mun žegar hįloftalęgšarmišjan žokast nęr. Žį gisnar hęšarsvišiš hrašar heldur en žykktarsvišiš. Vindhraši nęstu daga ręšst af samspili svišanna tveggja (eins og langoftast).

Annars ęttu hungurdiskar lķka aš fjalla um hlżindin ķ vetur. Žau eru komin į mjög óvenjulegt stig. Janśar og febrśar saman eru žeir hlżjustu sem žekktir eru um stóran hluta landsins. Febrśar var nęrri alls stašar ķ öšru til fjórša hlżindasętinu. Alžjóšlegi vešurveturinn, desember til febrśar er viš žaš aš vera sį hlżjasti į Sušur- og Vesturlandi. Frekar svalur desember noršaustanlands kippir honum lķtillega nišur į viš ķ samkeppninni žar um slóšir.

Svo kemur žetta kuldakast. Hvaš veršur śr marshitanum vitum viš ekki - en hann veršur samt varla til žess aš halda vetrinum okkar (desember til mars) ķ fyrsta sęti hlżindavetra. Žaš munar um tveggja til fimm daga kuldakast (kannski lengra - žaš vitum viš ekki).


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Des. 2019
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Nżjustu myndir

  • halavedrid_pp
  • Slide8
  • Slide7
  • Slide6
  • Slide5

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (11.12.): 555
  • Sl. sólarhring: 737
  • Sl. viku: 3460
  • Frį upphafi: 1859995

Annaš

  • Innlit ķ dag: 498
  • Innlit sl. viku: 2966
  • Gestir ķ dag: 461
  • IP-tölur ķ dag: 436

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband