Žokuraus (śr fręšabrekkunni)

Ég nota fyrirspurn Žorkels Gušbrandssonar frį žvķ ķ gęr til sem įstęšu til aš varpa fram nokkrum stašreyndum um žoku. Hér į hungurdiskum var lķtillega fjallaš um žoku ķ pistli ķ nóvember sķšastlišnum og geta žeir sem nenna rifjaš hann upp. En lķtum fyrst į skilgreiningu žokunnar ķ vešurskeytum. Vešurathugunarmönnum er ekki ętlaš hverju sinni aš senda nema eitt af hundraš vešuroršum sem žeir hafa śr aš velja. Margt hefur forgang į žokuna.

Žoku mį ašeins nefna ķ vešurathugunum sé skyggni er minna en 1 km eša hafi veriš žaš undangengna klukkustund. Sé skyggniš meira veršur vešriš aš heita annaš, langoftast žį žokumóša eša mistur. Śrkoma, skafrenningur eša moldrok hafa forgang į žokuna ķ vešurskeytum. Skyggni er oft minna en 1 km ķ sśldar- og suddavešri, slyddu eša snjókomu en sjaldan hér į landi ķ rigningu einvöršungu. Mikil rigning getur žó dregiš verulega śr skyggni.

Oft mį meš réttu segja aš žoka sé skż sem liggur į jöršinni, en smįmunasamir gera žó mun į. Hśn er sveimur örsmįrra, nęr ósżnilegra vatnsdropa sem eru ašeins 10 til 20 mķkrómetrar ķ žvermįl. Žokudroparnir eru miklu minni en regndropar (sjį mynd ķ nżlegum pistli).

Oftast nęr er vatniš ķ dropunum ekki alveg hreint. Žaš hefur žést į enn minni ryksögnum eša agnśša og inniheldur žvķ annaš hvort rykagnir eša uppleyst sölt (t.d. natrķumklóriš eša einhver sślföt). Mjög erfitt getur veriš aš greina į milli žoku af žessu tagi og mjög žéttrar mengunar eša rykmisturs sé skyggni undir 1 km. Besta greiningin aš degi til er litarmunur, rykmistriš er žį brśnt, mengunin gręnleit, gulleit eša brśn, en venjuleg žoka grį.

Žó rykmistur sé mjög algengt hér į landi fer skyggni ķ žvķ sjaldan nišur fyrir 1 km nema aš um moldrok sé aš ręša (nś - eša mikiš öskufall). Efnisagnir ķ moldroki eša sandbyl eru miklu, miklu stęrri en en ķ žvķ rykmistri sem rugla mį saman viš žoku. Žó žokukennt mengunarmistur sé žvķ mišur oršiš algengt aftur ķ Reykjavķk fer skyggni ķ žvķ žó varla nišur fyrir 1 km nema aš verulegt vatn fylgi og žar meš teljist žaš fremur til venjulegrar žoku en mengunar.

Skyggni ķ žoku fer mjög eftir vatnsmagni og viš algengustu dropastęrš er vatnsmagn um 0,2 g/m3 ķ rśmmetra sé skyggni 100 m. Žetta vatnsmagn er nokkru minna en žau 0,5 g/m3 sem tališ er aš žurfi til śrkomumyndunar.

Uppstreymi (lóšréttur vindur) er mjög lķtill ķ žoku, ašeins um 0,01m/s aš mešaltali. Ef žokan er 50 m žykk tekur žaš vatnsdropa um 5000 sekśndur (meir en klukkustund) aš lyftast upp ķ gegn um hana. Žetta takmarkar mjög möguleika hennar til śrkomumyndunar. Hitafallandi (hitabreyting meš hęš) ķ žokunni er votinnręnn, rśmlega 0,5°C/100m og mišaš viš įšurnefnt uppstreymi er kólnunin žvķ 0,2°C į klukkustund. Langbylgjuśtgeislun frį efra borši žokunnar kęlir hins vegar oft um 1 til 4°C į klukkustund, geislunarferli eru žvķ mjög rįšandi um lķf og žróun žoku. **

Žoku er gjarnan skipt ķ tegundir eftir myndunarferli og er algengast aš tilfęršir séu žrķr til fimm myndunarflokkar: Žaš eru (i) ašstreymisžoka, (ii)śtgeislunaržoka, (iii) blöndunaržoka, (iv) lyftingaržoka, (v) sęreykur.

Allar geršir eru algengar hér į landi. Ašstreymisžoka er algengari yfir sjó en landi [Hśnaflói og Austfiršir] og sęreykur myndast eingöngu yfir sjó eša vatni. Śtgeislunaržokan [t.d. dalalęša] myndast langoftast yfir landi, lyftingaržoka myndast yfir landi (eša eyjum). Oft koma fleiri en eitt ferli viš sögu hverju sinni žegar žoka myndast og getur veriš bżsna snśiš aš greina hana til ęttar žannig aš allir séu sįttir.

** : Žessi mįlsgrein į fyrst og fremst viš um śtgeislunaržoku - vindur blandar ašstreymis- og lyftingaržokum og ręšur miklu um gerš žeirra hverju sinni. 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Takk fyrir žetta, Trausti. Mašur fer hįlfpartinn hjį sér žegar manns er getiš ķ ašaltexta hungurdiska!

Žorkell Gušbrandsson (IP-tala skrįš) 29.5.2011 kl. 09:12

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Nóv. 2019
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Nżjustu myndir

  • w-blogg151119g
  • w-blogg151119g
  • w-blogg151119g
  • w-blogg151119f
  • w-blogg151119e

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (17.11.): 164
  • Sl. sólarhring: 165
  • Sl. viku: 2291
  • Frį upphafi: 1851366

Annaš

  • Innlit ķ dag: 139
  • Innlit sl. viku: 1960
  • Gestir ķ dag: 127
  • IP-tölur ķ dag: 122

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband