Bloggfęrslur mįnašarins, janśar 2022

Knśtsbylur - 7. janśar 1886

Ķ samantektarpistli um vešur į įrinu 1886 sem birtist hér į hungurdiskum fyrir allnokkru er minnst į mikiš illvišri sem gerši į landinu į „Knśtsdag“, 7. janśar 1886. Bylur žessi varš mörgum eftirminnilegur og Halldór Pįlsson frį Nesi ķ Lošmundarfirši tók saman um hann heila bók žar sem safnaš er saman żmsum fróšleik um vešriš og afleišingar žess - stašreyndir og munnmęli. Žessi bók [Knśtsbylur] kom śt 1965 og vakti sem vonlegt var athygli ungra vešurnörda.

Žó bókin sé ķtarleg var žar ekkert fjallaš um ešli vešursins - hvers konar vešur žetta var. Fyrir um 35 įrum eša svo leit ritstjóri hungurdiska į mįliš - fór yfir helstu vešurathuganir og komst aš einhvers konar nišurstöšu. Ekkert varš žó śr frekari umfjöllun. Ķ įšurnefndu yfirliti um įriš 1886 segir hann hins vegar: „Žann 7.janśar (Knśtsdag] gerši fįrvišri um landiš austanvert og er žaš sķšan kennt viš daginn og kallaš knśtsbylur. Verša žvķ vonandi gerš betri skil sķšar hér į hungurdiskum“. Margri umfjöllun hefur ritstjórinn lofaš - og ekki stašiš viš - en hér er žó gerš tilraun til aš krafsa ķ žį frešnu jörš. Skašar ķ vešrinu verša žó ekki tķundašir hér - heldur er vķsaš ķ įšurnefndan pistil - og aušvitaš bók Halldórs Pįlssonar. Rifjum žó upp setningu śr Fréttum frį Ķslandi (1886):

[Sjöunda] „janśar var mesta afspyrnurok į Austurlandi; fauk žį nżsmķšuš kirkja į Kįlfafellsstaš ķ Sušursveit af grunni og brotnaši, menn tżndust, fiskhśs fuku, fjįrhśs rauf, skśtur rak upp og um 1000 fjįr fórst žar“. 

Noršan- og noršaustanvešur hér į landi eru af żmsum toga. Žegar ritstjórinn fór aš kanna mįliš komst hann fljótt aš žvķ aš vešriš var skylt pįskahretunum miklu 1963 og 1917 og žar meš hįloftalęgšardragi sem kom śr vestri eša noršvestri handan yfir Gręnland. Žó varla vęri vafi į žessu voru įriš 1987 litlir möguleikar į aš stašfesta aš svo vęri. Žetta var löngu fyrir tķma hįloftaathugana. Nś er hins vegar fariš aš reyna aš greina vešur langt aftur ķ tķmann į aflfręšilegan hįtt ķ reiknilķkönum. Žó mikil óvissa fylgi slķkum reikningum gefa žeir žó mjög oft góšar vķsbendingar um ešli vešra 140 til 150 įr aftur ķ tķmann - og ķ undantekningatilvikum jafnvel enn lengra. Bandarķska vešurstofan hefur veriš ķ fararbroddi slķkra reikninga fyrir 19.öld og hefur žrisvar birt nišurstöšur sem nį til vešurs į įrinu 1886. Svo vill til aš nišurstašan varšandi Knśtsbyl er heldur sķšri ķ žrišju heldur en annarri tilraun. Gögn śr žeirri annarri (kallast c20v2) eru žvķ notuš hér.

Slide4

Hér mį sjį įgiskun lķkansins į hęš 500 hPa-flatarins um mišnętti ašfaranótt 7. janśar 1886. Grķšarmikil hęš er austur af Nżfundnalandi og noršan og noršaustan viš hana er vindstrengur śr noršvestri - žvert yfir Gręnland - ekki ósvipaš og var ķ įšurnefndum pįskahretum. Munurinn er helst sį aš bylgjan fer hrašar hjį heldur en ķ hretunum tveimur. Viš nįnari athugun kemur ķ ljós aš reikningarnir gera of lķtiš śr vešrinu. Įstęšur geta veriš żmsar. Viš veršum aš hafa ķ huga aš engar hįloftaathuganir er aš hafa, ašeins fįeinar stöšvar eru į Vestur-Gręnlandi (engin į austurströndinni) og engar stöšvar ķ öllu noršanveršu Kanada. Takmarkašar upplżsingar eru žvķ um śtbreišslu og afl kalda loftsins. Svipaš mį segja um hęšina hlżju - styrkur hennar gęti hęglega veriš vanmetinn lķka. Engar athuganir er žar aš hafa į stóru svęši. 

Slide6

Vešurkortiš sķšdegis į žrettįndanum (6. janśar) er heldur sakleysislegt viš Ķsland (ekki ósvipaš kortum dagana į undan pįskahretunum). Dįlķtil lęgš er į Gręnlandshafi en mikil hęš sušvestur ķ hafi. Sé žrżstingur į kortinu viš Ķsland borinn saman viš raunveruleikann - žann sem męldur var į stöšvunum žennan dag eru villur ekki miklar. Žó var vindur į stöšvunum um kvöldiš of mikill til žess aš žetta geti veriš alveg rétt greining. Įkvešin noršaustanįtt var ķ Grķmsey bęši kl. 14 og 21. Logn var ķ Stykkishólmi kl.14, en kl.21 var vindur žar af vestri, talinn 4 vindstig žess tķma. Athugunarmašur ķ Hólminum, Įrni Thorlacius (eša kannski Ólafur sonur hans), var nokkuš örlįtur į vindstigin. Fimm vindstig kvaršans voru talin stormur (9 vindstig į Beaufort) og fjögur įttu aš vera 7-8 vindstig. Lķklegra er aš vindur ķ Hólminum hefši aš okkar mįli męlst 10-13 m/s fremur en 14-20. En sama er žaš - jafnžrżstilķnur į žessu korti gefa ekki tilefni til 10-13 m/s af vestri. Vestanįtt var sömuleišis ķ Vestmannaeyjum. 

Um landiš sunnan- og vestanvert hlįnaši ašeins žann 6. en hiti féll sķšan mjög ört. 

knutsbylur- hiti-i rvk

Svo vill til aš viš eigum upplżsingar um hita į klukkustundar fresti žessa daga ķ Reykjavķk - śr hitamęlaskżli sem stóš ķ garši Schierbeck landlęknis nęrri Austurvelli. Viš sjįum aš žaš rétt svo hlįnaši aš kvöldi žess 6., en strax upp śr mišnętti hrapaši hitinn og um hįdegi žann 7. (Knśtsdag) var komiš -10 stiga frost. Enn kaldara varš daginn eftir, en sķšan linaši aftur žann 9. Ekki vitum viš hvernig vindįttum var hįttaš ķ Reykjavķk žessa nótt. 

Ķ Reykjavķk var sömuleišis loftžrżstiriti, af honum sjįum viš hvernig žrżstingur breyttist ķ žessu vešri. Žaš hjįlpar okkur lķka.

Slide2

Meš žvķ aš bera saman ritiš og žrżsting sem lesinn var af kvikasilfursloftvog finnum viš aš ferillinn liggur um 16 mm of hįtt į blašinu (sś lega er mįlamišlun til aš mjög lįgur žrżstingur tżnist ekki śt af blašinu, nešsta lķna žess er 724 mm (= 965 hPa). Žrżstingur féll sķšdegis žann 6. - samtals um 17 mm (23 hPa), en um mišnętti hętti hann aš falla og skömmu sķšar hrapaši hitinn. Mišja hįloftadragsins var žó ekki farin yfir - hśn gerši žaš vęntanlega ekki fyrr en žrżstingurinn fór aš rķsa įkvešiš um kl.5 um nóttina. Blįsi vindur į annaš borš samfara svona miklu hitafalli - og rķsi žrżstingur ekki į sama tķma - mį heita įvķsun į eitthvaš illt ķ efni (ekki endilega į sama staš). 

Viš getum notaš žetta žrżstirit til stušnings til aš bśa til rit fyrir ašrar stöšvar. Teigarhorn og Stykkishólm. Ritstjórinn gerši žaš fyrir meir en 39 įrum og sżnir nęsta mynd riss hans frį žeim tķma - sett inn į hefšbundiš žrżstiritablaš.

Slide3

Blįa lķnan er einfaldlega sś sama og Reykjavķkuržrżstiritiš sżnir. Gręna lķnan į aš sżna žrżsting ķ Stykkishólmi, en sś fjólublįa žrżsting į Teigarhorni. Į žessum stöšvum var męlt žrisvar į dag į žessum įrum. Į Teigarhorni er žrżstifalliš miklu meira heldur en į hinum stöšvunum, ķ kringum 40 hPa. Kl.8 um morguninn er žrżstimunur į Reykjavķk og Stykkishólmi um 9 hPa, žaš gefur tilefni til vinds į bilinu 15-25 m/s. Munurinn į Stykkishólmi og Teigarhorni er mestur um morguninn, um 38 hPa. Ķ Stykkishólmi voru žį talin noršaustan 5 vindstig (ef viš reiknum meš ofmati gętum viš talaš um 15-18 m/s). Slķkur vindur žżšir aš ķtrasta žrżstispönn yfir landinu (munur į hęsta og lęgsta žrżstingi) hefur veriš meiri, e.t.v. yfir 40 hPa. Slķkur munur er óvenjulegur - ašeins örfį dęmi sem viš eigum į skrį og ekkert ķ noršanįtt. Höfum žó ķ huga aš ekki hefur miklum tķma veriš eytt hér ķ aš fara yfir žrżstiathuganirnar. Vel mį vera aš slķk yfirferš myndi draga eitthvaš śr hįmarkstölunni - en žó ekki svo aš vešriš komist śr flokki žeirra óvenjulegu. Ķ pįskahretinu 1917 var mesti žrżstimunur um 37 hPa og 32 hPa ķ hretinu 1963. 

Vešurathuganir voru geršar į nokkrum stöšvum į landinu į žessum tķma. Af žeim athugunum er ljóst aš vešriš var talsvert verra į Austurlandi heldur en vestanlands og į Noršurlandi. Sömuleišis stóš žaš ekki mjög lengi - nokkru styttra heldur en vešrin ķ pįskahretunum sem įšur er į minnst. Lęgšin sneri ekki upp į sig eins og pįskakerfin bęši, heldur fór hśn nokkuš greitt til austurs. Vešurathugunarmašur ķ Žórshöfn ķ Fęreyjum telur allt aš žvķ fįrvišri daginn eftir - žegar lęgšin fór žar hjį - žaš var óvenjulegt į žeim bę. 

Žrķr athugunarmenn segja eitthvaš um vešriš - tveir žeirra į dönsku. Myndin sżnir skrif žeirra.

Slide1

Ķ lauslegri žżšingu segir Jón į Skeggjastöšum: „Žann 7. blés aš morgni hęgur vestsušvestan kaldi, en rétt fyrir morgunathugun snerist vindur og nś hófst ofsafengiš (gressilegt) óvešur af austnoršaustri. Žetta vešur hefur vafalķtiš ólmast um land allt, į mismunandi tķma dags; og į fjölmörgum stöšum valdiš miklum slysum, eyšilagt hśs og drepiš fólk og fénaš“. 

Žorsteinn Jónsson ķ Vestmannaeyjum segir (ķ lauslegri žżšingu): „Nóttina milli 6. og 7., frį kl. 3 til kl. 7  ólmašist hér fįrvišrislķkur stormur af vestri sem eyšilagši hitamęla nr. 8 og 9, eins og frį er greint ķ bréfi sem er lagt meš mįnašarskżrslunni.“ Žetta bréf eigum viš ekki. 

Kl.9 um morguninn męlir Žorsteinn -8,5 stiga frost - į žann eina męli sem óskaddašur var eftir nóttina (ekki hinn venjulegi męlir - og męlingin žvķ óvissari en vant er). Jafnframt telur hann vind af vestri 5-6 vindstig. Lķklega er žaš 25-30 m/s. Aš saman fari svo lįgur hiti og svo mikill vindur ķ vestanįtt ķ Vestmannaeyjum hlżtur aš vera nįnast - ef ekki alveg - einstakt. 

Jón Jónsson ķ Papey segir aš žar hafi veriš ofvišri frį kl.11 f.h. til 7 sķšdegis. Vindstyrkur 6 (fįrvišri) af noršri. Ólafur Jónsson į Teigarhorni segir fįrvišri um kvöldiš af noršnoršaustri. Kl.8 um morguninn voru žar 3 vindstig (um 10 m/s) af noršaustri - rétt viš lęgšarmišjuna. 

Slide7

Hér mį sjį tillögu bandarķsku endurgreiningarinnar um hęš 1000 hPa-flatarins um hįdegi žann 7.janśar 1886 (40 m samsvara 5 hPa). Žrżstispönnin er hér ķ kringum 25 hPa. Vindįtt er rétt. Lęgšin er um 974 hPa ķ mišju, um 10 hPa grynnri heldur en hin raunverulega. Žrįtt fyrir allt mį telja aš endurgreiningunni hafi tekist mjög vel upp ķ žessu tilviki. Ķ žrišju endurgreiningunni er lęgšarmišjan 6-7 hPa grynnri, en įmóta stašsett og vindur yfir Ķslandi heldur minni. 

Eins og įšur sagši uršu miklir skašar ķ vešrinu sem er ķ meš žeim verstu ķ sķnum flokki, žó žaš stęši ekki lengi. Vafalķtiš skall žaš yfir Austurland į mjög vondum tķma dags. Ķ öšrum landshlutum hafa menn alls ekki hleypt fé śt til beitar - nema ķ neyš žvķ žar skall vešriš į um nóttina eša undir morgun. 

Halldór Pįlsson ritaši žrjįr bękur til višbótar um Skašavešur įranna 1886 til 1901. Meginįhersla er į Austurland - en margt er einnig tķnt til śr öšrum landshlutum.  


Smįvegis af desember

Eins og fram hefur komiš var tķš hagstęš ķ desember sķšastlišnum (2021). Mešalvindhraši var meš minnsta móti og snjólétt var lengst af. 

w-blogg100122a

Kortiš sżnir hęš 500 hPa-flatarins (heildregnar lķnur) - af henni rįšum viš rķkjandi vindįttir ķ vešrahvolfinu. Daufar strikalķnur sżna žykktina, og žykktarvik eru sżnd ķ lit. Žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs og af litunum mį sjį aš hśn hefur veriš um 30 metrum meiri en aš mešallagi (1981 til 2010) og hiti žvķ um 1,5 stigi ofan mešallags. Afbrigšilega hlżtt var yfir Vestur-Gręnlandi og voru žau hlżindi stundum nefnd ķ fréttum. Žessi miklu hlżindi stuggušu viš kuldanum sem venjulega er į žessum slóšum og żttu meginkuldapollum til vesturs. Mikil neikvęš hęšar- og žykktarvik voru yfir Kanada vestanveršu - en aftur į móti var óvenjumikil hęš - jafnvel meiri en hér, yfir Aljśteyjasvęšinu - og olli žessi kerfisröskun miklum öfgum ķ vešurlagi ķ vestanveršri N-Amerķku og į Kyrrahafi noršanveršu. Vel sloppiš hins vegar hjį okkur. 

Žó hringrįsin ķ vešrahvolfinu hafi veriš okkur hagstęš aš žessu sinni er samt varla hęgt aš segja aš hśn hafi veriš sérlega afbrigšileg. Ef viš leitum finnum viš skylda desembermįnuši ķ fortķšinni, sķšast įriš 2018. Lķkust viršist hringrįsin žó hafa veriš ķ desember 1937 (žó viš séum žį komin aftur ķ tķma įkvešinnar óvissu ķ reikningum).

w-blogg100122b

Hér žarf aš hafa ķ huga aš višmišunartķmabil vikanna er annaš (1901 til 2000). Žó sama jafnžykktarlķnan liggi um Ķsland og nś (5280 metrar) eru vikin į kortinu frį 1937 meiri - eša um +2,5 stig. Žaš hefur hlżnaš umtalsvert į sķšustu įratugum mišaš viš aldarmešaltališ. 

Desember 1937 fékk góša dóma ķ Vešrįttunni tķmariti Vešurstofunnar. Žar segir: „Tķšarfariš var hagstętt og óvenju milt. Jörš varš vķša alauš sķšari hluta mįnašarins“.

Gušmundur Baldvinsson vešurathugunarmašur į Hamraendum ķ Dalasżslu segir um desember 1937: „Desembermįnušur hefur veriš óvenju góšur, hlżindi og fremur śrkomulķtiš. Um mišjan mįnuš gjörši töluvert frost, en žaš hélst ašeins stuttan tķma. Enn er töluveršur gróšur frį lišnu sumri. Žetta er sį besti desember sem fullaldra menn žykjast muna“.

Austur į Héraši segir Jón Jónsson athugunarmašur į Nefbjarnarstöšum stuttlega: „Óvenjulega hęg og mild tķš aš undanteknum 16. til 17. Mį žvķ telja tķšarfar ķ mįnušinum hiš įgętasta“.

Žaš mį taka eftir žvķ aš Vešrįttan segir um hafķs: „Ž. 1. sįst ķsbreiša nįlęgt Horni. Ž. 7. voru hafķsjakar śt af Dżrafirši, og ž. 13. um 3 sjóm. N af Blakk į skipaleiš“. [Blakkur eša Blakknes er sunnan Patreksfjaršar]. Talsveršur hafķs kom aš landinu skamma stund voriš eftir (1938) - upphaf žess skeišs sem ritstjóri hungurdiska hefur stundum freistast til aš kalla óformlega „hafķsįrin litlu“. Hįmark žeirra var 1944. 

Viš žökkum BP fyrir kortageršina. 


Sķgild óróastaša

Įriš 2022 hefur byrjaš heldur órólega - fyrst meš miklu hvassvišri į nżįrsdag - žó landiš sunnan- og vestanvert slyppi viš hrķš (nema į fįeinum fjallvegum). Vindhraši nįši stormstyrk į rśmlega 30 prósent vešurstöšva, sem telst allmikiš og įrsmet (10-mķnśtna mešalvindur) voru slegin į tveimur stöšvum žar sem athugaš hefur veriš lengi, į Blįfeldi žar sem vindur fór ķ 39,0 m/s og į Hafnarmelum (viš Hafnarį - ekki sama stöš og vegageršarstöšin), žar sem vindur męldist 35,9 m/s og hviša fór ķ 54,8 m/s. Žaš er öflugasta janśarhviša sem męlst hefur žar. Janśarmet voru slegin į Blįfeldi, Ingólfshöfša, ķ Žykkvabęk, į Mörk į Landi, ķ Hjaršalandi, į Fagurhólsmżri, ķ Jökulhiemum og  viš Setur. Athugum žó aš ekki hefur veriš litiš į męlingarnar meš villur ķ huga. 

Sķšdegis ķ gęr (2.janśar) og ķ dag (3.) hefur sķšan mikiš illvišri gengiš yfir Austurland. Uppgjör um vindhraša liggur žó ekki fyrir enn. Mikill sjógangur var viš höfnina į Borgarfirši eystra og eitthvaš tjón af hans völdum. Stórstreymt er um žessar mundir. 

Nż kerfi stefna til landsins. Sķšdegis į morgun (žrišjudag 4. janśar) er gert rįš fyrir žvķ aš stašan ķ hįloftunum verši sś sem sjį mį į kortinu hér aš nešan.

w-blogg030122a

Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru heildregnar, af žeim rįšum viš vindstefnu og vindstyrk ķ mišju vešurahvolfi. Žykktin ers sżnd meš litum. Hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs, žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrra er loftiš. Ekki er hęgt aš kalla žessa stöšu annaš en sķgilda - hefur sést ótölulega oft įšur. Aš vķsu eru smįatrišin aldrei alveg eins og žau skipta mįli žegar brautir illvišra og afl žeirra ręšst. Ekki gott fyrir augu ein aš greina žau, en reiknilķkönin eru nokkuš viss ķ sinni sök. 

Mikill kuldapollur er vestan Gręnlands - hann er žó ekki alveg ķ fullum žroska mišaš viš žaš sem viš oft sjįum į žessum įrstķma. Nęgilega öflugur žó til žess aš kitla bylgju af hlżju lofti sem mį sjį viš Nżfundnaland svo mjög aš śr į aš verša lęgš af dżptstu gerš. Flestar spįr segja mišjužrżsting hennar fara nišur fyrir 930 hPa į fimmtudaginn - žį į lęgšin aš verša į Gręnlandshafi - nokkuš fyrir vestan land. Örvar į myndinni sżna hinn mikla žykktarbratta (hitamun) ķ lęgšinni nżju og einnig bendir ör į undanfarasunnanįtt sem nefnd er hér aš nešan. 

Hęšarhryggurinn yfir Ķslandi er lķka sķgildur ķ žessari stöšu. Hann er į austurleiš og fylgir honum allhvöss sunnanįtt og slagvišri seint į ašfaranótt og fram eftir degi. Ķ stöšu sem žessari er žessi sunnanįtt oft hvassari heldur en nś er spįš og hafur žį oft valdiš foktjóni t.d. ķ Borgarnesi og į Snęfellsnesi - į undan ašalvešrinu sem fylgir svo lęgšinni ógurlegu. Aušvitaš er rétt aš hafa gętur į žessari undanfarasunnanįtt - žó reiknimišstöšvar geri ekki mjög mikiš śr henni. 

Gangi spįrnar um djśpu lęgšina eftir fylgja henni nokkrir vindstrengir. Landsynningsvešur allmikiš ašfaranótt fimmtudags - mjög hvasst og śrkoma mikil, einkum sunnan- og sušaustanlands - ekki feršavešur. Sķšan lęgir lķtilega - en sem stendur er mikil spurning hversu mikiš veršur hér śr ašalillvišrinu nęrri lęgšarmišunni - ķ žvķ sem kallaš er snśšur hennar. Kannski veršur fariš aš draga śr žvķ įšur en žaš nęr hingaš - kannski nęr versti strengurinn einfaldlega ekki til okkar.

Žeir sem eitthvaš eiga undir vešri ęttu aš fylgjast sérlega vel meš spįm Vešurstofunnar - žar er vel fylgst meš breytingum į spįm og vešri og gefnar śt višvaranir eftir žvķ sem viš į. Takiš mark į žeim. 

Rétt er aš hafa einnig ķ huga aš lęgšum sem žessum fylgir hį sjįvarstaša og jafnvel mikiš brim - jafnvel žó allra lęgsti žrżstingurinn verši aš lķkindum fyrir vestan land. Gętiš ykkur žvķ sérstaklega viš sjóinn. 


Mešalhiti ķ Stykkishólmi 2021

Mešalhiti įrsins 2021 var 4,8 stig ķ Stykkishólmi, 0,1 stigi undir mešallagi sķšustu tķu įra, en 0,2 stigum ofan mešallags įranna 1991 til 2020.

w-blogg010122 

Blįu sślurnar į myndinni sżna vik mįnaša įrsins 2021 frį nżja 30-įra mešaltalinu. Sjį mį aš hiti var nįnast ķ žvķ ķ aprķl, september, október og nóvember, nokkuš undir žvķ ķ janśar, maķ og jśnķ, en yfir žvķ ķ febrśar, mars, jślķ, įgśst og nś ķ desember. Įgśst var einstaklega hlżr ķ Stykkishólmi - og reyndar um land allt. 

Į myndinni mį einnig sjį samanburš tķmabila. Gręnu sślurnar bera saman hita įrsins 2021 og gamla mešaltalstķmabilsins 1961 til 1990. Įgśst 2021 var meir en 3 stigum hlżrri en mešalįgśst į žessum įrum framan af ęvi ritstjóra hungurdiska. Įriš hefur sķšustu 30 įrin veriš um 1 stigi hlżrra heldur en nęstu 30 įr į undan og munar um minna žegar svo langt tķmabil er undir.

Gulbrśnu sślurnar sżna bera hins vegar saman hita mįnaša įrsins 2021 og nęstu 10 įra į undan. Mį segja aš žetta nżlišna įr falli vel ķ flokk žessara hlżindaįra.

w-blogg010122b

Hér mį sjį įrsmešalhita sķšustu 220 įrin rśm ķ Stykkishólmi. Tķminn fyrir 1830 er nokkuš óviss - sérstaklega hvaš varšar hita einstakra įra. Viš sjįum aš tķmabiliš allt hefur hiti hękkaš um 1,6 stig eša svo, grķšarleg breyting. Viš sjįum vel aš hlżindi žessarar aldar eru oršin talsvert veigameiri en žau sem nęst voru į undan (1926 til 1964) - og bęši 10-įra (rautt) og 30-įra (gręnt) mešaltöl hęrri en nokkru sinni įšur sķšustu 220 įrin.

Hiti hefur žó hękkaš minna sķšustu 10 įrin en žau nęstu į undan - žegar hlżnunin „fór fram śr sér“. Ekkert lįt er žó aš sjį į hlżindunum. Žrjįtķu įra mešaltališ (gręn lķna) er enn į uppleiš og žar sem įrin 1992 til 1995 voru köld, og mešalhiti žeirra um 1 stigi lęgri heldur en hitinn įriš 2021, er lķklegt aš 30 įra mešaltališ muni enn hękka nęstu įrin. En aušvitaš vitum viš ekkert um hita nęstu įra. Tķšni vindįtta og slķkir žęttir rįša miklu um breytileika frį įri til įrs. 

Viš munum į nęstunni rifja upp fleiri atriši varšandi vešur į įrinu 2021 - en įrsyfirlit Vešurstofunnar mun aušvitaš birtast um sķšir.

Ritstjóri hungurdiska óskar lesendum og öšrum velunnurum įrs og frišar og žakkar góšar og vinsamlegar undirtektir į lišnum įrum. Hann er oršinn nęgilega gamall til aš óska žess aš nżhafiš įr verši sem tķšindaminnst ķ vešri og allir hamfaravišburšir haldist vķšs fjarri.


« Fyrri sķša

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Aprķl 2024
S M Ž M F F L
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30        

Nżjustu myndir

  • w-blogg160424b
  • w-blogg160424a
  • w-blogg120424c
  • w-blogg120424b
  • w-blogg120424a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (18.4.): 84
  • Sl. sólarhring: 289
  • Sl. viku: 2326
  • Frį upphafi: 2348553

Annaš

  • Innlit ķ dag: 75
  • Innlit sl. viku: 2038
  • Gestir ķ dag: 72
  • IP-tölur ķ dag: 72

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband