Hugsaš til įrsins 1969

Įriš 1969 var eitt hafķsįranna svonefndu. Śtbreišsla hafķss ķ Austur-Gręnlandsstraumnum var lķklega sś mesta sķšan 1918 eša um milljón ferkķlómetrar. Kalt var ķ vešri og vetrarkuldaköstin sérlega snörp. Ķ heildina var tķš óhagstęš, en žó var vešur yfirleitt tališ hagstętt sunnanlands fyrri hluta įrs og į Noršurlandi sķšari hluta sumars. Śrkoma var yfir mešallagi. 

Ķ janśar var tķš talin fremur hagstęš, en žó meš snörpum kuldaköstum. Vķšast var snjólétt. Ķ febrśar var mjög kalt meš köflum, en tiltölulega snjólétt. Fyrri hluti marsmįnašar var mjög kaldur, en sķšan var skįrra, einkum syšra. Ķ aprķl var breytileg tķš, en vķša hagstęš. Maķ var hęgvišrasamur og talinn og hagstęšur syšra, en kalt og žurrt var fyrir noršan. Langkaldast var į hafķssvęšunum į vestanveršu Noršurlandi. Jśnķ var mjög votvišrasamur vķšast hvar. Gróšri fór seint fram vegna klaka ķ jörš. Ķ jślķ var mjög votvišrasöm og óhagstęš tķš vķšast hvar į landinu. Mikiš kal var ķ tśnum. Įgśst var einnig óhagstęšur, votvišratķš var um mestallt land, einna skįst į Noršausturlandi. Ķ september var mjög óhagstęš tķš sunnan- og vestanlands og hey óhirt og hrakiš. Noršaustan- og austanlands var tķš talin góš lengst af. Uppskera śr göršum var léleg į óžurrkasvęšunum. Október žótti óhagstęšur vķšast hvar, nóvember einnig. Slęmt hrķšarkast gerši, en annars var fremur śrkomulķtiš. Ķ desember var tķš breytileg, en lengst af hagstęš, fęrš var oftast góš.

Viš rekjum okkur nś gegnum įriš meš ašstoš vešurathugana og blašafrétta. Fréttir ķ Tķmanum og Morgunblašinu mest notašar - auk Vešrįttunnar, tķmarits Vešurstofu Ķslands. Stafsetningu er ķ stöku tilviki breytt, vonandi afsaka höfundar texta slķkt. Sumir pistlar eru styttir. Hungurdiskar hafa įšur fjallaš um illvišriš 5. mars (Linduvešriš svonefnda) og vešurlag nęst į eftir žvķ og veršur sś umfjöllun ekki endurtekin hér. Ķ višhenginu eru fjölmargar tölulegar upplżsingar, mešalhiti, śrkoma og margt fleira. 

Lęgš dżpkaši yfir landinu og austan viš žaš žann 2. og 3. janśar og gerši žį snarpa noršanįtt meš miklu frosti. Morgunblašiš segir žann 5. janśar af illvišri žessu ķ Vestmannaeyjum:

Stórvišri geisaši ķ Vestmannaeyjum ķ gęrmorgun og komst vešurhęš upp ķ 13 vindstig ķ hvišunum. Jafnašarvindur var um 12 vindstig aš noršan. Ķ einni hvišunni tók af žak Pįlsborgar, sem var gamalt ķbśšarhśs ķ bęnum. Skömmu sķšar komu tvęr ašrar hvišur og tóku žaš sem eftir var af hśsinu, svo aš ašeins stóš sökkull hśssins eftir. Žak hśssins fauk um hįlftķuleytiš. Kastašist žaš į nęrliggjandi hśs og vörubifreiš og mun hafa skemmt śt frį sér. Mestur hluti hśssins, sem eftir var fauk sķšan ķ tveimur hvišum, sem komu į eftir. Dreifšist brak um vķtt og breitt. Samkvęmt upplżsingum Sigurgeirs Jónassonar, mun hśsiš Pįlsborg vera meš elstu ķbśšarhśsum bęjarins.

Žann 7. janśar sį Tķminn įstęšu til aš ręša kulda og hafķs ķ leišara og segir af „hafķsnefnd“ sem komiš var į fót til aš greina vandann og leggja til śrręši viš honum:

Noršanįttin ber heljarkuldann noršan śr Dumbshafi inn yfir landiš žessa dagana, og jafnframt nįlgast hafķsinn jafnt og žétt. Vitaš var, aš óvenjulega mikill hafķs er nś noršan Ķslands og liggur ķ samfelldri breišu austur meš Noršurlandi en žó var nįlęgš ķsrandarinnar ekki meiri en oft og einatt įšur framan af vetri. Hins vegar er nś meginķsinn miklu kyrrstęšari en oft įšur vegna žess hve hafsvęšiš er fullt af ķs. Enginn vafi er į žvķ, aš viš erum nś staddir į mišju ķstķmabili. Žó er engan veginn vķst, aš ķs reki aš landinu endilega ķ vetur. Į slķkum ķstķmabilum geta komiš ķslausir vetur. Hins vegar veršur hiklaust aš gera rįš fyrir ķsalögum viš landiš eigi aš telja nokkra frambęrilega fyrirhyggju rįšandi. Sķšustu dagar hafa sżnt aš slķkt er ekki žarflaust. Grķmseyingar hafa nś hafķsinn viš fjöruborš. Hann er skammt undan Horni, svo aš siglingaleiš getur teppst hvaša dag sem er héšan af. Hiš sama getur gerst viš Sléttu og Langanes. Hafķs getur lokaš flóum og fjöršum į tveimur eša žremur dögum milli Horns og Langaness, alveg eins og geršist 1918. Eftir reynsluna af ķsnum ķ fyrra geršu menn sér žetta fullljóst og hugšust hafa meiri višbśnaš. Alžingismenn höfšu um žetta forgöngu og nefnd žeirra hefur starfaš sķšan s.l. vor. Hśn hefur gert margar athuganir og įbendingar og jafnvel skilgóšar įętlanir um birgšasöfnun. Hśn taldi naušsynlegt, aš birgšasöfnun yrši lokiš, um įramót. Munu flestir, sem til mįla žekkja, sammįla um aš svo žyrfti aš vera.

Žann 8. janśar segir Tķminn frį klakastķfluhlaupi ķ Jökulsį į Fjöllum (ķ Öxarfirši)

EKiH-Reykjavķk, žrišjudag. Stórhlaup viršist hafa komiš ķ Jökulsį į Fjöllum ķ gęr og olli žaš miklum vegaskemmdum. Undanfarna daga hefur veriš aš myndast klakastķfla ķ Bakkahlaupi, sem er stęrsta og vatnsmesta kvķslin śr Jökulsį. Stķflan gerši žaš aš verkum aš ķ gęr hljóp įin yfir bakka sķna töluvert noršan undan Įsbyrgi. Vatnsflaumurinn beljaši um Vestursanda eftir svonefndum Gamla-farvegi vestur į móts viš Keldunes. Žar hreif flaumurinn meš sér žrjįtķu metra langan kafla af veginum, sem liggur frį Keldunesi noršur aš Sandbęjum.

Hafķsnefndin fékk Pįl Bergžórsson vešurfręšing til aš meta lķkur į ķskomu og hvort į einhvern hįtt mętti sega fyrir um hana. Viš lįtum eftir okkur aš rifja upp hugmyndir Pįls ķ nokkrum smįatrišum, eins og žęr voru settar fram ķ Tķmanum 12.janśar:

FB-Reykjavķk, laugardag. Hafķsinn er mönnum nś ofarlega ķ huga, sennilega ofar en oft įšur. Stafar žaš af žvķ, aš į sķšasta vetri gerši hann sig óvenju heimakominn, og sömuleišis įriš 1965. Siglingar tepptust og töluvert bar į vöntun naušsynja į Vestfjöršum, Noršurlandi og fyrir austan. Į sķšasta įri var svo skipuš hafķsnefnd, eins og kunnugt er, og įtti hśn aš gera tillögur um rįšstafanir, sem gera žyrfti vegna yfirvofandi hafķshęttu. Til žess aš slķkar tillögur geti oršiš sem raunhęfastar žarf aš vera hęgt aš gera sér sem besta grein fyrir žvķ, hvers mį vęnta af hafķsnum. Sneri nefndin sér žvķ til Pįls Bergžórssonar, vešurfręšings og fór žess į leit viš hann, aš hann reyndi aš segja fyrir um horfur į hafķs viš Ķsland. Pįll samdi brįšabirgšaskżrslu fyrir nefndina um hafķs viš ķsland, og fékk nefndin hana ķ hendur um mišjan jślķ ķ sumar.

Ķ skżrslunni segir Pįll m.a. aš hętta į hafķs voriš 1969 viršist vera öllu meiri en hśn hefur veriš sķšan į įrunum fyrir 1920. Byggir hann žessa skošun sķna į samanburši hitastigs į Jan Mayen, sumar og haust, og ķss viš Ķsland sķšari hluta vetrar og vor į 45 įra tķmabili. Ķ skżrslu sinni sagši Pįll, aš yršu ekki verulegar breytingar į vešrįttunni viš Jan Mayen ķ sumar, eftir aš hann lauk skżrslugeršinni, žį benti allt til žess aš hafķs yrši ekki miklu minni en ķ fyrra hér viš land. Viš nįšum tali af Pįli og fengum hann til aš segja okkur frį ķsspį sinni.

Žaš er skemmst frį aš segja, sagši Pįll, aš bati varš ekki į Jan Mayen, eftir aš ég lauk skżrslugeršinni, heldur mį segja, aš lķkurnar fyrir hafķsįri yršu stašfastari eftir žvķ sem į leiš haustmįnušina. Annars er upphaf žessa mįls žaš, aš hafķsnefndin leitaši til mķn į s.l. įri og spurši, hvort ég gęti sagt eitthvaš fyrir um hafķs viš landiš ķ framtķšinni, žaš er į nęsta įri eša lengra fram ķ tķmann. Slķk hafķsspį var nefndinni naušsynleg vegna įętlana žeirra. sem henni var ętlaš aš gera. Ólafur Björnsson, formašur nefndarinnar sżndi strax įhuga į žvķ, hvort vešurfariš noršur af landinu gęti ekki sagt til um ķshęttu. Ég fór svo aš snśa mér aš žessum athugunum ķ vor, og į fögrum sólskinsdegi ķ jślķ afhenti ég hafķsnefndinni skżrslu mķna noršur į Akureyri. 

Helstu nišurstöšur skżrslunnar voru tvęr. Ķ fyrsta lagi, aš greinilegt vęri af žróun sķšustu įra, aš loftslagiš vęri oršiš breytt į ķslandi, aš minnsta kosti um sinn. Žess vegna vęri sjįlfsagt, aš reikna ekki lengur meš žvķ góšęri, og ķsleysi, sem hefur veriš undanfarna įratugi heldur vęri réttast aš bśast viš eins konar mešallagi sķšustu tveggja alda. Žetta eru almennar horfur, og ekki spį fyrir einstök įr. Žaš er vitaš nokkurn veginn, hve mikill ķs hefur veriš ķ hverjum mįnuši viš landiš ķ 188 įr. Žorvaldur Thoroddsen samdi į sķnum tķma allnįkvęmt yfirlit yfir, hve lengi hafķs hafši veriš viš landiš ķ hverjum mįnuši frį 1781 til 1915, auk almennara yfirlits um hafķs fyrr į öldum. Viš žetta bętast svo sķšari athuganir. Žetta langa tķmabil mun gefa allgóša hugmynd um hafķsinn eins og hann hefur hagaš sér ķ sögu žjóšarinnar, žvķ aš žarna koma bęši fyrir haršindaskeiš eins og žau hafa oršiš einna verst, og svo mikiš góšęri į žessari öld. Af žessum upplżsingum mį sjį, aš tvisvar į öld mį reikna meš hafķs viš land yfir sjö mįnuši. žrisvar sinnum yfir 6 mįnuši, 9 sinnum yfir fimm mįnuši, 16 sinnum yfir fjóra mįnuši, 23 sinnum yfir 3 mįnuši, 30 sinnum yfir 2 mįnuši og 46 sinnum yfir einn mįnuš.

Önnur ašalnišurstaša skżrslu minnar var sś, aš hęgt eigi aš vera aš spį hafķs, eftir aš athugašur hefur veriš sumar- og hausthiti viš Jan Mayen įriš į undan. Slķk spį ętti aš vera fullmynduš ķ nóvemberlok, og yrši aš sjįlfsögšu žvķ skżrari, sem lengra lķšur į sumariš og haustiš. Žaš var ef til vill ešlilegt ķ haust, aš menn vęru vantrśašir į ķsspįna. Žaš var óvenjulķtiš ķ september śt af Vestfjöršum og Noršurlandi og um mišjan nóvember, einmitt, žegar žessi mįl voru til umręšu į Alžingi, sagši Landhelgisgęslan frį žvķ, aš hafķsinn śt frį Vestfjöršum og landinu noršanveršu vęri sķst meiri en venja er til į žessum įrstķma. Svo komu góšvišrin ķ nóvember og lengi fram eftir desember. Allt žetta gerir žaš ekki óešlilegt, aš menn hręddust sķšur hafķsinn nś en stundum įšur. Um įramótin kom hins vegar ķ ljós, aš hęttan var fyrir hendi. En žó veršum viš aš lįta reynsluna skera śr um žaš, hvernig žetta veršur. Samt er greinilegt, aš ķsinn er žarna austar en algengast er og hann gęti komiš upp aš ströndinni hvenęr sem er, žótt žaš sé heldur lķklegra aš hann tefji ekki verulega siglingar nś fyrst um sinn. En tvķmęlalaust eykst hęttan eftir žvķ sem lķšur į veturinn, žvķ aprķl og maķ eru venjulega mestu ķsamįnuširnir. Mér finnst sjįlfsagt aš reikna meš, aš ķsinn verši a.m.k kominn aš landinu, žegar lķšur aš febrśarlokum eša byrjun mars.

[Žann] 27. janśar n.k. veršur haldin hér ķ Reykjavķk hafķsrįšstefna, og er ég aš undirbśa erindi og hef m.a. gert teikningu, sem sżnir annars vegar hafķsmagniš viš landiš į hverju įri sķšan 1921 tališ ķ mįnušum og er žį reiknašur allur sį tķmi sem hafķs er einhvers stašar viš landiš frį žvķ aš vera alveg ķslaust og upp ķ 5 mįnuši s.l. įr, en 4 mįnuši 1965. Žessi tvö įr eru langmestu ķsįrin į žessu tķmabili, en alveg ótvķrętt žó, hvaš aukningin er mikil sķšustu įrin, og aš skipt hefur hér um loftslag. Hins vegar į teikningunni er svo sett ķsspį, sem gerš hefur veriš eftir į, en byggš er į alveg föstum reglum. Fara žęr eftir žvķ, hver var mešalhitinn ķ jśnķ til nóvember į Jan Mayen įriš į undan ķsnum. Svo er ķsinn mišašur viš tķmabiliš strax žar į eftir, frį desember til september nęsta įr. Žetta er eins konar mešaltal, og reglan er sś, aš ef mešalhitinn hefur veriš 0 stig er spįš 5 1/2 mįnašar ķs, en ef mešalhitinn er 1 stig, er spįš einum og hįlfum mįnuši. Hafi hitinn veriš 2 stig er ašeins bśist viš 10 daga ķs viš landiš nęsta įr og svo žašan af minna, ef hlżrra hefur veriš, žannig aš aukning ķssins viš vaxandi kulda er miklu meiri, žegar komiš er nišur ķ lįgt hitastig, en er mjög lķtil, žegar hlżtt er.

isspa-pals-timinn_1969-01-12

 

[Ķsspį Pįls Bergžórssonar 1922 til 1969 - eftir hausthita į Jan Mayen - spį til vinstri-ķsmįnušir viš landiš til hęgri. Birtist į baksķšu Tķmans 12. janśar 1969].

Ef mašur lķtur į žetta ķ heild, er ekki hęgt aš segja annaš, en samręmiš, sem fengist hefur, sé mjög gott, sérstaklega sķšustu įrin. Žaš eru engin teljandi frįvik į žessari teikningu, nema helst į tveimur įrum, 1929 og 1932. Žar af leišandi er óhętt aš segja, aš meira en 90% spįnna séu réttar. Žó aš įrangurinn sé svona góšur, žorir mašur ekki aš reikna meš žvķ, aš hann verši žaš ķ framtķšinni, en hins vegar vęri žaš mjög gagnlegt, žótt ekki vęri nema 70—80% af spįnum rétt, žvķ žaš vęri til mikillar leišbeiningar. Vęru žessar ķsspįr žį jafngóšar, eša į sama stigi og sólarhringsvešurspįrnar eru almennt nś til dags, hvaš nįkvęmni snertir. — Nś spyrja menn ef til vill, hvernig standi į žvķ, aš svona nįiš samband skuli vera milli hitans viš Jan Mayen og ķssins hér viš land. Ég held, aš svariš sé fyrst og fremst žaš, hvaš sjórinn geymir vel hita og kulda og ašra eiginleika sem sį sjór, sem fęrir okkur ķsinn er kominn noršan aš, og frį svęšum, sem ekki eru fjarri Jan Mayen. Žaš lķša margir mįnušir į milli žess hann er viš Jan Mayen, og žar til hann kemur hér aš landi, og žess vegna er žaš einmitt sumar- og hausthiti loftsins į Jan Mayen, sem endurspeglar į einhvern hįtt įstandiš į žessum hafsvęšum, og ašvarar okkur um ķskomuna nęsta vetur og vor. T.d. mį geta žess, aš straumflöskur, sem settar hafa veriš ķ sjóinn sušvestur af Jan Mayen hafa veriš upp undir hįlft įr į leišinni hingaš til lands, og bendir žaš til žess, aš viš žurfum aš leita aš minnsta kosti hįlft įr aftur ķ tķmann, til žess aš fį upplżsingar um ķsinn okkar.

Ķ skżrslu sinni til hafķsnefndar segir Pįll um siglingateppu vegna hafķss, aš sér viršist, aš til jafnašar sé sį tķmi, žegar siglingar hindrast aš einhverju verulegu leyti, um žaš bil mįnuši styttri į įri en hafķs, eins og hann var tilgreindur, aš mešaltali ķ mįnušum į įri į öld, hér į undan. Siglingateppu ķ mįnuš eša meira mętti žvķ bśast viš žrišja hvert įr aš jafnaši. Į alllöngum tķmabilum hefur ķsinn žó veriš mun meiri en žetta viš landiš. Į sķšari hluta 19. aldar geršist žaš til dęmis um žaš bil annaš hvert įr aš mešaltali, aš hafķstķminn yrši meiri en 2 mįnušir į įri, sem mundi svara til meira en mįnašar siglingateppu. — Vegna birgšasöfnunar er naušsynlegt aš vita, hvenęr slķkum rįšstöfunum žarf aš vera lokiš hvert haust, segir Pįll ķ skżrslunni. Einu sinni į öld var ķs allan desember, en fjórum sinnum ķ janśar. Samkvęmt žessu mį telja öruggt aš hafa lokiš birgšasöfnun ķ desemberbyrjun, en ef śtlit er ekki sérlega slęmt aš haustinu, t.d. vegna óvenjulegra kulda eša ķsalaga viš Jan Mayen, mį reikna meš aš desember megi einnig nota ķ žessu skyni, segir ķ skżrslunni. Af žessum upplżsingum mį sjį, aš birgšasöfnun er naušsynleg į ķssvęšinu svokallaša, en ķ frétt ķ blašinu nś fyrir helgina, var sagt frį žvķ, hvernig sś söfnun hefur gengiš. Eins og žar kom fram, er reiknaš meš aš kjarnfóšurbirgšir verši oršnar nęgilegar ķ febrśarbyrjun, og olķubirgšir eins miklar og geymarżmiš er, en žaš telur hafķsnefndin hins vegar ekki nęgilega mikiš. Aftur į móti er ekki hęgt aš segja hiš sama um matvęlin, enda hefur veriš nokkrum erfišleikum bundiš fyrir kaupmenn og kaupfélög aš safna žeim birgšum, sem naušsynlegar eru taldar, žar sem žessir ašilar hafa ekki haft nema 45 daga greišslufrest, og fjįrmagn er af skornum skammti. Višskiptamįlarįšuneytiš hefur žó sżnt mįlinu skilning, og sagt, aš verši samtök kaupmanna og kaupfélaga ašilar aš žessu, komi til greina aš greišslufresturinn verši lengdur. Greišslufrestur vegna kjarnfóšurkaupa var lengdur śr 3 ķ sex mįnuši fyrir tilstilli hafķsnefndarinnar.

Um mišjan mįnušinn gerši mikiš noršaustan- og noršanillvišri į landinu meš hrķš og hörkufrosti. Jökulkalt loft kom langt śr noršri sušur yfir landiš, eins og sķšan hvaš eftir annaš žennan vetur. Į leiš sinni var loftiš lengst af yfir ķsžöktu hafi. Į sama tķma leitaši hlżrra loft śr austri til vesturs ķ įtt aš landinu. Śr varš allmikiš noršaustanvešur. Athyglisveršast fyrir frosthörku sem skapaši vandręši eins og lesa mį um ķ fréttum hér aš nešan. Viš styttum fréttirnar allmikiš, greinum einkum frį žvķ óvenjulega. 

Slide1

Žykktin (sem męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs) er sżnd ķ litum. Žaš er ekki oft sem fjólublįi liturinn nęr aš snerta landiš (žykkt minni en 4920 metrar). 

Slide2

Įtök noršankuldans og austanloftsins koma vel fram į žessu vešurkorti sem gildir snemma aš morgni 16. janśar. Žann dag segir Morgunblašiš frį. Žaš er einkum kuldinn og vandręšin sem hann veldur sem slęr nśtķmalesendur: 

Stórvišri geisaši į Ķslandi ķ gęr. Fyrir noršan var moldbylur og nįši śrkoman allt sušur til Reykjavķkur um nónbil ķ gęr. Morgunblašiš hafši tal af żmsum fréttariturum sķnum umhverfis land og munu hvergi hafa oršiš skemmdir vegna vešursins. Ķ Reykjavķk uršu tilfinnanlegastar truflanir į feršum strętisvagnanna og žar sem rafmagn er leitt ķ loftlķnum varš vķša samslįttur og uršu hverfi rafmagnslaus, m.a. Seltjarnarnes og hlutar Hafnarfjaršar. Nokkuš var um žaš aš jįrnplötur fykju af hśsum, en engin slys hlutust af.

Hafķsinn sįst ekki af annesjum fyrir noršan ķ gęr, enda ekki von, žar sem mikill sorti var į. Žó er hętt viš aš ķsinn nįlgist landiš, žar sem ķsinn var kominn mjög austarlega og getur noršanįttin, sem alla jafna er ekki ķsįtt, žvķ hrakiš hann upp aš landinu. Ansi er hętt viš aš Noršlendingar sem į annesjum bśa sjįi til hafķssins er birtir upp. Sķšast er fréttist var ķshrafl viš Grķmsey og 5. janśar sįst ķs frį Siglunesi. Hann lagšist žó heldur frį eftir žaš og hefur hvorki sést frį annesjum né eyjum sķšan. Sķšast var fariš ķ ķsflug 5. janśar og var žį jakahrafl um 30 sjómķlur noršur af Melrakkasléttu. Žį var og krapaflekkur ķ sjónum 60 sjómķlur noršaustur frį Langanesi og noršan viš žessa staši var vaxandi žykkt į ķsnum eftir žvķ sem noršar dró. Skammt noršan viš Kolbeinsey var sjórinn hįlfžakinn ķs.

Um žrjśleytiš ķ gęr gerši hrķš ķ Reykjavķk. Samkvęmt upplżsingum Vešurstofunnar nįši strengur sem gekk sušur Hśnaflóa og yfir Holtavöršuheiši um Borgarfjörš hingaš til borgarinnar. Fylgdi honum snjókoma, žar sem lķtiš hįlendi varš į vegi hans. Hins vegar var kuldinn žaš mikill, aš snjórinn var sem fķngaršur salli og festi ekki į jöršu. Vešurhęšin komst upp ķ 11 vindstig sem er fįrvišri.

Svo sem fyrr segir var 14 stiga frost ķ Reykjavķk um kl.06 ķ gęrmorgun. Frostinu fylgdi snörp noršanįtt um 10 vindstig og varš žvķ kęling mjög ör. Žetta olli borgarbśum miklum erfišleikum, sérstaklega bķleigendum, sem komu ekki bifreišum sķnum ķ gang. Žó uršu žeir, sem aš venju aka meš strętisvögnum einnig fyrir töfum og óžęgindum, sem žvķ fylgja aš hķma į bišstöšvum vagnanna, žvķ aš flestir žeirra įttu ķ erfišleikum vegna žess aš brennsluolķan žykknaši. Samkvęmt upplżsingum SVR var olķan žaš žykk, aš žegar vagnstjórar lögšu af staš i gęrmorgun bar fljótt į žvķ aš žeir dręgju śr feršinni, uns žeir stöšvušust aš fullu. Hneig žį olķan varla til vélanna. Reynt var aš laga žetta meš žvķ aš blanda steinolķu saman viš dķsilolķuna, en žrįtt fyrir žaš voru vandkvęši viš aš halda vögnunum gangandi og kl. 14 ķ gęr vantaši enn vagna į 3 leišir. Žį vildi og raki į lofthemlum og lokunarśtbśnaši hurša frjósa og gera hvorttveggja óvirkt. Naušsynlegt reyndist aš blanda steinolķu ķ eldsneyti vagnanna žannig aš steinolķa varš allt aš fjórši hluti eldsneytisins. Sagt er aš žaš eigi ekki aš skaša vélar vagnanna.

Vķša hafa fyrirtęki, sem fyrir utan borgina eru, eigin bķla og aka žau starfsfólki sķnu į vinnustaš. Žrjś fyrirtęki, sem viš hringdum ķ höfšu ekki įtt ķ vandręšum en žeir sem žurftu aš byggja allt sitt į strętisvögnunum gįtu ekki sagt hiš sama. Mašur, sem viš tölušum viš tók Įrbęjarhverfi į Lękjartorgiš hįlf nķu. Er vagninn var kominn svolķtiš įleišis tók hann aš hiksta og sķfellt dró śr feršinni uns hann gafst upp ķ Įrtśnsbrekkunni. Faržegar uršu aš sitja ķ hrollköldum vagninum uns nęsti vagn kom hįlfri klukkustund sķšar. Ķ Įrbęjarhverfi var mikill moldarmökkur ķ gęr svo aš varla sįst milli hśsa.

Er lķša tók į daginn tóku rafmagnsbilanir aš gera vart viš sig. Verst var įstandiš į Seltjarnarnesi og var žar straumlaust ķ margar klukkustundir. Var vķša oršiš hrollkalt ķ hśsum žar og hafši einn hśsrįšanda, er ręddi viš okkur įhyggjur af mišstöšvarkyndingu sinni, ef straumleysiš yrši öllu lengur. Hitinn ķ hśsinu var žį kominn nišur fyrir 10 grįšur og sagši hann hitann lękka um tvęr grįšur į klukkustund. Orsök rafmagnsbilunarinnar var samkvęmt upplżsingum Rafveitu Reykjavķkur samslįttur į lķnum. Gętti truflananna ķ žeim hverfum, žar sem um loftlķnur var aš ręša og um tķma var rafmagnslaust ķ stórum hverfum ķ Hafnarfirši og Garšahreppi. Einn staur fauk um koll viš Gnošavog — viš gamla ķžróttahśsiš aš Hįlogalandi. Sligaši lķna, sem aš hśsinu staurinn og ķ gęrkvöldi var unniš aš žvķ aš reisa hann viš. Į Kjalarnesi og ķ Botnsdal fór og rafmagn af vegna samslįttar į lķnum.

Engir stórskašar uršu viš Reykjavķkurhöfn. Žó sökk trilla ķ įgjöf og bįtar voru oršnir töluvert sķlašir af sjógangi. Sjór gekk yfir Skślagötu og mįtti vķša sjį į hśsum handan götunnar, hvernig sęlöšur myndaši grżlukerti į ufsum hśsanna. Viš höfnina var reynt aš binda alla bįta, sem kyrfilegast og mįtti vķša sjį eigendur huga aš bįtum sķnum.

Lögreglan įtti fremur annrķkan dag ķ gęr. Sķfellt var fólk aš hringja og tilkynna aš żmislegt dót, er skemmdum gęti valdiš vęri aš fjśka. Bar töluvert į žvķ aš jįrnplötur fykju og annaš drasl, sem illa hafši veriš gengiš frį, en engin stórslys uršu af slķku. Sušur ķ Arnarnesi fauk žak af hśsi og munu žaš lķklegast alvarlegustu skemmdir, sem frést hafši af. Eftir aš snjóa tók um žrjśleytiš varš lögreglan oft og einatt aš ašstoša bifreišaeigendur, er vélar bifreišanna bleyttu sig.

Ekkert innanlandsflug var ķ gęr. Flug til śtlanda gekk ešlilega fram eftir degi, en Gullfaxi žota Flugfélags Ķslands kom žó ekki til landsins eins og įętlaš var ķ gęrkvöldi. Hśn var ķ nótt ķ Glasgow. Meirihluti landsins var į kafi ķ byl ķ gęrdag og varla feršafęrt. ...

Frį Stykkishólmi er žaš aš frétta: Mikill rekķs er nś fyrir utan Stykkishólm, og nęr hann til nęrliggjandi eyja. Sjįlf höfnin er full af ķshröngli. Hefur žetta veriš aš myndast sķšustu tvo daga, enda hafa mikil frost veriš žar sķšan į sunnudag.

Tķminn segir einnig frį vešrinu ķ pistli 16.janśar:

Reykjavķk, mišvikudag. Stórvišri meš hörkufrosti geisaši um nęr allt land ķ dag og fram į kvöld. Ekki er blašinu kunnugt um neina sérstaka skaša af völdum vešursins śti į landi, en vešriš olli żmiskonar erfišleikum og óžęgindum. T.d. tók langan tķma aš koma skólabörnum til sķns heima į Akureyri, og vķša annars stašar lagšist kennsla nišur vegna vešurofsans. Nķu bįtar munu hafa veriš į sjó hér syšra, og höfšust žeir viš ķ vari. Erfišlega gekk aš komast leišar sinnar į vegum, meira vegna hvassvišris en ófęršar. Ķ dag hefur veriš noršan rok um allt land, frost yfirleitt 12—15 stig ķ byggš, alls stašar nokkur snjókoma og mikill skafrenningur, nema į Sušurlandi — žar er heišskķrt. Spįš er įframhaldandi noršanįtt.

Reykjavķk, mišvikudag. Eins og ašrir landsmenn stóšu Reykvķkingar ķ ströngu ķ stórvišrinu ķ dag. Hér ķ borginni varš vešurhęšin mest ein ellefu vindstig, og frostiš um ellefu stig. Mikiš hrķšarkóf var į köflum, og loka varš Skślagötunni fyrir umferš vegna sjógangs. Ķ kvöld var ekki vitaš til žess aš vešriš hefši valdiš sérstöku tjóni, en żmsir erfišleikar fylgdu ķ kjölfar žess, eins og tafir į feršum strętisvagna, rafmagnsleysi ķ Hafnarfirši og nokkrir tugir sķma ķ Kópavogi fóru śr sambandi, žegar sķmalķnur slitnušu. Sķmasamband var heldur slakt hér ķ Reykjavķk ķ dag, og žurftu menn oft aš bķša žó nokkra stund eftir aš fį són ķ sķmatękin til žess aš geta hringt. Samkvęmt upplżsingum Landssķmans uršu nokkrar bilanir į loftlķnum, ašallega ķ Kópavogi og į Seltjarnarnesi. Hér var žó ekki um stórvęgilegar bilanir aš ręša, og fóru višgeršarmenn strax af staš til žess aš reyna aš gera viš lķnurnar žrįtt fyrir rokiš. Sķmastarfsmašur tjįši blašinu, aš sennilega hefšu 30 til 40 sķmanśmer oršiš sambandslaus vegna žeirra lķna, sem slitnušu, en reiknaš var meš aš hęgt vęri aš koma žeim ķ samband aftur fljótlega. Heldur var sambandiš slęmt śt į land, t.d. viš Seyšisfjörš, og hefur veriš sķšustu dag, aš sögn sķmastślkna. Žį var hįvaša mikinn aš heyra, žegar talaš var til Akureyrar. 9. žessa mįnašar slitnaši IceCan-strengurinn milli Ķslands og Gręnlands er enn slitinn, žar sem ekki hefur veriš hęgt aš gera viš hann vegna vešurs.

Miklar rafmagnstruflanir voru į svęši Rafveitu Hafnarfjaršar ķ dag, og fór rafmagniš af į mörgum stöšum į veitusvęšinu, og ennfremur fór rafmagniš af Įburšarverksmišjunni, en ekki er vitaš hvaš olli žvķ. Starfsmenn Rafveitu Hafnarfjaršar voru önnum kafnir viš aš koma rafmagninu ķ lag, en ekki virtist liggja į hreinu um hvort lķnur hefšu slitnaš, eša hvort stżringar į lķnum hefšu bilaš, eins og oft kemur fyrir ķ slķku vešri, eins og žvķ sem gengiš hefur yfir Sušvesturland ķ dag. Į svęši Įlverksmišjunnar ķ Straumsvķk uršu lķka rafmagnstruflanir og fór rafmagniš af stórum hluta Straumsvķkursvęšisins į tķmabili, en kom žó fljótt aftur. Vegna rafmagnsbilunar fór Skįlafellsstöš sjónvarpsins śr sambandi ķ byrjun śtsendingar ķ kvöld. Žetta gerši aš verkum aš stórt svęši į Noršurlandi, t.d. Akureyri, Eyjafjaršarsvęšiš og Skagafjöršur, fékk ekki notiš sjónvarps ķ kvöld. Ekki er vķst aš hęgt verši aš sjį viš biluninni eša rafmagnsskortinum ķ nótt, svo vera mį aš Noršlendingar verši aš kynnast sjónvarpsleysi um tķma. Innanlandsflug hefur legiš nišri ķ dag vegna vešurofsans. Žota Flugfélags ķslands, Gullfaxi, fór til śtlanda ķ morgun, en vegna vešursins hér og skafrennings į flugbrautum var įkvešiš aš žotan yrši ķ Glasgow ķ nótt, en vélin kemur til Ķslands kl. sjö ķ fyrramįliš, ef vešur veršur ekki žeim mun verra, og fer śt aftur į morgun. Engin röskun varš į įętlunum Loftleišaflugvéla vegna vešursins. Ķ morgun lenti ein vél į Keflavķkurflugvelli. Kom hśn frį Bandarķkjunum og tvęr fóru til Evrópu. Ķ kvöld var von į tveim vélum til Keflavķkur annarri frį Noršurlöndum og hinni frį Luxemburg.

Ķ Reykjavķkurhöfn sökk trilla ķ dag. Safnašist mikil ķsing į hana, mest į kulborša og aš žvķ kom aš bįturinn hallašist svo aš sjór flaut inn fyrir boršstokkinn og fyllti trilluna. Ašrar skemmdir uršu ekki ķ höfninni vegna vešurofsans, enda varšmenn um borš ķ flestum bįtum og skipum. Ķ kvöld létu tvö skip śr höfninni, togarinn Jśpķter og žżskt eftirlitsskip. Ķ kvöld voru tveir vinnuflokkar frį Reykjavķkurborg į feršinni viš aš tķna saman jįrnplötur og annaš rusl sem fauk um og hętta var į aš gętu olliš slysum. Jįrn fauk ekki af hśsum en hins vegar fuku nokkrir ómerkilegir og śr sér gengnir skśrar og unnu vinnuflokkarnir aš žvķ, aš koma ķ veg fyrir aš bįrujįrnsplöturnar fykju.

Tķminn segir tķšindi af foktjóni og vandręšum (ašallega į Snęfellsnesi) ķ pistli žann 17.janśar:

ŽG-Ölkeldu. KJ-Rvķk, fimmtudag. Ķ hinu mikla hvassvišri sem var ķ gęr fauk bifreiš į ferš, śt af žjóšveginum sunnan į Snęfellsnesi. skammt vestan viš Bśšir. Ķ bķlnum var Björn Emilsson, starfsmašur ķ lóranstöšinni į Gufuskįlum. įsamt įtta įra dóttur sinni, og komust žau viš illan leik til bęja, og höfšu žį hlotiš kal į śtlimum og andliti. [Žį] fuku įtjįn žakplötur af nżbyggšu ķbśšarhśsi į Vegamótum ķ Miklaholtshreppi. Starfsmašur Vegageršar rķkisins reisti sér hśs žarna į s.l. sumri, og fuku plöturnar af hinu nżbyggša hśsi hans.

KJ-Reykjavķk, fimmtudag. Vķša uršu skemmdir ķ hvassvišrinu ķ gęr ķ Mosfellssveit, fuku jįrnplötur af hśsum og fleira. Einna mestar munu skemmdirnar hafa oršiš hjį Pįli Ašalsteinssyni kennara ķ Bjarkarholti viš Lįgafell. Fauk žar žak af bķlskśr og einnig bķlskśrshurš.

Ķ gęr fóru tveir menn frį Hśsameistara rķkisins įleišis frį Ólafsvķk og til Reykjavķkur, gekk ferš žeirra vel yfir Fróšįrheiši, en bķllinn stoppaši ķ Blįfeldarį ķ Stašarsveit. Hafši įin bólgnaš mikiš upp og fengu mennirnir tveir gistingu ķ nótt į Blįfeldi, en ķ morgun voru žeir sķšan ašstošašir viš aš nį bķlnum śr įnni, žar sem hann hafši frosiš fastur.

Rśssajeppi frį Rafveitunni ķ Ólafsvķk fauk um sjö metra śt fyrir žjóšveginn ķ Breišuvķk į Snęfellsnesi ķ gęrdag, og skemmdist hann töluvert, og tveir menn, sem ķ honum voru, skrįmušust. Bķllinn var ekki į ferš, er žetta skeši, en mennirnir voru aš koma śr višgeršarleišangri frį Arnarstapa. Fauk bķllinn um sjö metra śt fyrir veginn og dęldašist allur meira og minna.

Žrjįr kżr og ein kvķga drįpust ķ fjósinu į Blikastöšum ķ Mosfellssveit ķ gęr, og mį rekja dauša žeirra til žess aš rafmagnslķna slitnaši viš hśsgaflinn, og hafa kżrnar og kvķgan lķklega fengiš raflost, er rafmagnsvķrarnir slógust ķ hśsiš. Sigsteinn Pįlsson bóndi į Blikastöšum sagši ķ vištali viš Tķmann ķ dag, aš žeir hefšu veriš ķ mišjum mjöltum ķ Blikastašafjósinu um klukkan sex ķ gęr, žegar rafmagniš fór skyndilega.

Manni nokkrum, sem kom heim śr vinnu sinni skömmu eftir mišnętti ķ nótt, brį heldur betur ķ brśn, er hann kom aš hśsinu, sem hann bżr ķ, žvķ bifreiš hans hafši fokiš ķ hvassvišrinu, og stórskemmst. Bifreišin, sem er af geršinni Renault station įrgerš 1965 hafši stašiš upp viš hśsiš Kleppsveg 134, en stóš į fjórum hjólum nišur viš Kleppsveg er aš var komiš. Hafši bķllinn greinilega tekist į loft ķ einni stormkvišu, oltiš og stórskemmst Er žak bilsins og önnur hliš sérstaklega mikiš skemmd, en allar rśšunnar heilar. Lögreglan kom manninum til hjįlpar viš aš koma bķlnum į öruggan staš upp viš hśsiš.

EKH-Reykjavķk, fimmtudag. Lķtilshįttar žurfti aš grķpa til rafmagnsskömmtunar į Reykjavķkursvęšinu į hį-įlagstķmanum ķ dag. Rafmagn var tekiš śt um hįdegiš ķ nokkrum hverfum ķ Kópavogi og Hafnarfirši og į litlu svęši ķ Reykjavķk. Orkužörf orkuveitusvęšis Sogsvirkjunar er sem nęst 95—96 megawött en vegna gķfurlegrar krapamyndunar į ristum viš inntak Steingrķmsstöšvarinnar, eru vélar stöšvarinnar nęstum óvirkar og vantar žvķ 24 megawött upp į aš Sogsvirkjun fullnęgi orkužörfinni. Meš žvķ aš fį raforku frį gufustöšinni viš Ellišaįr og dieselstöšvunum į Keflavķkurflugvelli og ķ Vestmannaeyjum, hefur ekki žurft aš grķpa til skömmtunar įš neinu rįši. Žaš var ašfaranótt mišvikudags, aš rokiš og illvišriš, 10—11 vindstig, sprengdi upp ķsinn į Žingvallavatni og sķšan hefur veriš stanslaust hvassvišri og žaš gerir okkur erfitt fyrir. Ķ gęr var hér 12 til 14 stiga frost, en ķ dag var žaš komiš ofan ķ 9 stig en enn er rok. — Žaš hefur aldrei veriš eins mikil krapamyndun hér viš stöšina sķšan hśn tók til starfa 1959. Viš erum aš vona aš vešriš fari aš ganga nišur brįšlega. Lęgi vindinn, tekur ekki nema svo sem tvo til žrjį tķma aš hreinsa knapann af ristunum og koma öllu ķ samt lag aftur. Haldist vešriš vont eins og nś mį bśast viš įframhaldandi erfišleikum og rafmagnsskorti, en ef fólk reynir. aš taka tillit til ašstęšna og dreifa rafmagnsnotkuninni ęttu menn tekki aš žurfa aš kvķša vandręšum.

Undir lok mįnašarins var haldin merk rįšstefna um hafķs. Erindin komu sķšan śt į bók sem full er af fróšleik. Blöšin birtu fįeinar fréttir af rįšstefnunni žar į mešal Tķminn 28. janśar:

EJ-Reykjavķk, mįnudag. Koma hafķss aš ströndum landsins stendur ķ engu sambandi viš žaš ķsmagn, sem er ķ Noršurhöfum. Į milli žessara tveggja atriša, ķsmagnsins og ķskomu, er ekkert samband. Stormar eru hin sérstaka og beina orsök ķskomu hér viš land. Žeir raska ešlilegri ferš ķssins, ķsjašarinn trosnar upp og ķsrekiš berst aš landinu. Žetta var til dęmis žaš, sem geršist įriš 1965 — žegar mikill hafķs kom aš landinu. Žį var óvenju langvarandi sušvestanįtt ķ febrśar og var hśn orsök ķskomunnar.

Žetta var megininntakiš ķ mjög fróšlegu erindi, sem Trausti Einarsson, prófessor, flutti į hafķsrįšstefnunni ķ dag, en erindi hans fjallaši um hafķsinn į Noršurķshafi og Gręnlandshafi. Ķ upphafi erindis sķns ręddi Trausti Einarsson m.a. um įrssveiflur ķssins į noršurhveli og myndun og geršir póls-ķssins og flutning hans meš straumum og vindi. Einnig um śtstreymi ķ Gręnlandshaf og ķsmyndunarskilyrši į Gręnlandshafi. Hann sneri sér sķšan aš ķsnum į Gręnlandshafi og ręddi um rekhraša hams og įrstķšabreytingar į śtbreišslu ķssins. Gerši hann grein fyrir žvķ, hvernig ķsinn breišist śt eftir žvķ sem lķšur į veturinn, žar til hann viršist hafa nįš mestri śtbreišslu ķ febrśarlok. Trausti fullyrti sķšan, aš ekkert samband vœri į milli heildarķsmagnsins ķ Gręnlandshafi og ķskomu viš Ķsland. Kom hann meš margs konar samanburš, sem sżndi m.a. aš žegar hįmarksķs hefur veriš į Gręnlandshafi, žį hefur oftast veriš mjög lķtill eša enginn hafķs viš strendur landsins. Aftur į móti hafa mestu haf ķsįr okkar oft einmitt veriš, žegar ķsmagniš ķ Gręnlandshafi hefur veriš ķ mešalagi eša jafnvel undir mešallagi. Trausti sagši žvķ, aš ljóst vęri aš įstęšur fyrir ķskomu vęru ašrar. Teldi hann, aš žęr orsökušust ašallega af sérstökum vešurskilyršum į svęši skammt frį Ķslandi. Hann tók sem dęmi um sambandiš milli ķsmagnsins ķ Gręnlandshafi og ķskomu įriš 1966. Žį var ķsinn noršur af Jan Mayen ķ febrśarlok langtum austar ,en ķ mešalįri. Samt kom enginn ķs til landsins. En įriš 1965 var ekki óešlilega mikill ķs fyrir noršan ķ janśarlok en samt kom ķs aš Ķslandi, og žaš meiri en oftast įšur. Nišurstaša hans var sś, aš ķsinn legšist ekki aš landinu, nema sérstakar įstęšur kęmu til, en žęr įstœšur vœru einkum vindur į svęšinu fyrir noršan land — įriš 1965 hefši žaš veriš óvenju langvarandi sušvestanįtt ķ febrśar.

Ašalnišurstaša Trausta var ķ stuttu mįli sś, aš ekkert samband vęri į milli ķsmagnsins ķ Gręnlandshafi og ķskomu į Ķslandi. Aftur į móti vęru stormar hin sérstaka og beina orsök ķskomu. Stormar röskušu ešlilegri ferš ķssins mešfram Gręnlandsströnd og bęru ķsinn til Ķslands į viku til 10 dögum. Mętti skżra ķskomuna méstu hafķsįrin einmitt meš 7—10 daga sušvestanįtt. Žį benti, Trausti į, aš sį ķs, sem kęmi aš landinu į hafķsįrum, vęri ekki hluti af meginķsnum eins og margir teldu. Ašeins vęri um aš rœša upptrosnun ķsjašarsins. Žetta ķsrek bęrist sķšan meš vindum aš landinu og žéttist viš ströndina. Trausti skipti ķskomum ķ žrjįr megintegundir. Ķ fyrsta lagi noršvesturķs, ž.e. sį ķs sem kemur aš Horni, Grķmsey og ķ Hśnaflóa. Vœri žetta hvaš algengasta ķskoman, og meginorsökin vęri vindar og straumar. Ķ öšru lagi vęri noršurķs, sem bęrist aš landinu meš vestlęgum vindum, langvarandi sušvestanįtt eins og įšur er nefnt. Fęri ķsinn žį austur meš Noršurlandi, legšist aš ströndinni og žéttist, eins og įšur er lżst, og lokaši höfnum og siglingaleišum siglingaleišum. Žrišja tegundin vęri sķšan Austurlandsķsinn. Vęri hann žannig til kominn aš tunga af žéttum ķs teygši sig žaš langt til austurs, aš hann fęri ķ Austur-ķslandsstrauminn og fęri ķsinn žį sušur meš Austurlandi. Vęri žaš samband af tveim sķšustu tegundunum, sem ętti sér staš hin miklu ķsaįr. Trausti benti į, aš mjög hefši dregiš śr hafķskomum eftir 1920 og žaš įstand rķkt eiginlega alveg til 1965. Upp śr 1950 hefši aftur į móti fariš aš bera į hafķskomu og žaš įstand rķkt eiginlega alveg til 1965. Upp śr 1950 hefši aftur į móti fariš aš bera į hafķskomum af fyrstnefndu tegundinni. en fyrst 1965 hefši hafķs af annarri og žrišju tegundinni gert vart viš sig — og svo aftur 1967 og 1968. Vęri žvķ freistandi aš įlykta, aš skilyrši fyrir slķkar ķskomur vęri aftur oršin įkjósanleg.

Miklir kuldar voru ķ febrśar, en furšusnjólétt. Auk kuldanna voru žaš helst hlįkuflóš sem ullu ama. Jörš illa frosin og tók ekki viš neinu leysingavatni. 

Slide3

Sjötti febrśar var sérlaga kaldur. Kortiš hér aš ofan sżnir vešriš kl.9 um morguninn. Meir en -10 stiga frost var žį į öllum vešurstöšvum. Sķšan hlįnaši um stund. Tķminn segir frį 11. febrśar:

Sumstašar į Sušvesturlandi flęddi yfir vegi ķ dag, eins og ķ Hvalfirši og Kollafirši, og sömuleišis flęddi yfir Sušurlandsveig undir Ingólfsfjalli og noršan viš Kögunarhól hafši vegurinn veriš varšašur meš tunnum vegna vatnsgangs. Žį flęddi yfir veginn ķ Ölfusi į nokkrum stöšum. Gķfurleg hįlka var ķ Kömbum, og vart nokkrum bķlum fęrt žar upp, enda lį umferšin um Žrengslin, og žar var lķka mikil hįlka, og runnu a.m.k. tveir bilar śt af veginum žar.

En aftur kólnaši verulega. Minnisstęš eru vešrabrigši sunnudaginn 16. febrśar. Žau mį sjį į kortinu hér aš nešan.

Slide6

Tķminn segir frį 18.febrśar:

OÓ Reykjavķk, mįnudag. Ein af flugvélun Björns Pįlssonar hefur veriš vešurteppt į Reykhólum sķšan į laugardag. Var vešurhamurinn fyrir vestan svo i mikill ķ fyrrinótt og ķ nótt, aš tjóšra varš vélina nišur og var tveim bķlum stillt viš hliš hennar til aš hśn fyki ekki. Ķ nótt voru 11 vindstig į Reykhólum, en flugvélin hefur ekki oršiš fyrir skemmdum. Sveinn Björnsson flaug vélinni, sem er af Cessnagerš vestur į laugardagsmorgun. Fór hann žangaš meš Jóhann Gušmundsson, lękni. En flogiš er vikulega meš lękni vestur žar sem hérašiš er lęknislaust, og bķšur flugmašurinn venjulega mešan lęknirinn sinnir sjśklingum. Žegar fara įtti til Reykjavķkur um klukkan 17, lokašist flugvöllurinn vegna žoku, en žį var sęmilegasta vešur fyrir vestan. Vitaš var aš stormur var ķ ašsigi og var flugvélinni komiš ķ skjól viš hśsvegg og tjóšruš nišur. Til frekara öryggis var tveim bķlum stillt viš vélina og hafši hśn af žeim nokkurt skjól.

Fyrir mįnašamótin gerši mikla hlįku, eins og sömu daga įriš įšur (1968). Śrkoma var žó ekki eins mikil ķ žetta sinn og žį og mun minni snjór į jörš til aš brįšna. 

Morgunblašiš segir frį 28.febrśar:

Žaš rigndi geysilega ķ gœr į Sušur- og Sušvesturlandi, en žó var ekki mikil rigning ķ Reykjavķk. Hins vegar var mikiš vatnsvešur rétt utan viš borgina og t.d. flęddi vatn yfir veginn viš Sandskeiš, en auk žess flęddi vatn į žrem stöšum öšrum į veginum yfir Hellisheiši. — Skemmdir hafa ekki oršiš en, en žaš gęti fariš svo aš vegi tęki sundur ef ekki linnir rigningunni. — Ķ Rangįrvallasżslu rennur vķša yfir vegina og er įstęša til aš hvetja vegfarendur til aš fara varlega į žeim slóšum. Žį var einnig komiš mikiš vatn viš veginn į Mżrdalssandi ķ gęr og var komiš vik inn ķ vegin į einum staš, en hann var žó ennžį fęr. Noršanlands, austanlands og į Vestfjöršum var viša geysileg hįlka ķ gęr. Fęrt var frį Reykjavķk noršur til Hśsavķkur og frį Hśsavķk var fęrt į stórum bķlum til Raufarhafnar. Annars eru vegir į Noršausturlandi ófęrir og į Austurlandi eru alir fjallvegir ófęrir. Fęrt er žó frį Egilsstöšum śt ķ Eišažinghį og ķ Fossvelli og upp ķ Hallormsstaš. Sömuleišis var fęrt frį Egilsstöšum til Eskifjaršar og leišin sušur meš fjöršum. Žį var fęrt frį Djśpavogi til Hafnar ķ Hornafirši, en allsstašar var mikil hįlka į vegum. Frį Reykjavik er einnig fęrt til Reykhólasveitar og um allt Snęfellsnes.

Og Tķminn segir einnig af vatnavöxtum žann 1.mars:

Vatniš ķ Ellišaįnum hefur veriš aš smįaukast aš undanförnu, og mun vatnshęšin hafa nįš hįmarki ķ dag. Fossušu įrnar fram kolmóraušar ķ dag, er fréttamenn Tķmans lögšu leiš sķna upp meš žeim, og fyrir ofan efri Ellišaįrbrśna hafši Vatnsveituvegurinn grafist ķ sundur, į sömu slóšum og ķ fyrra, žegar miklu flóšin uršu žar. Allir vegir sem liggja aš Kardimommubęnum voru undir vatni, ekki djśpu aš vķsu, en nóg til žess aš öllum venjulegum bķlum var ófęrt upp aš hesthśsunum. Skildu hestamenn bķla sķna eftir, og óšu sķšan ķ klofstķgvélum, eša žį aš žeir fengu far meš hjįlpsömum jeppaeigendum, sem létu sig ekki muna um aš aka fram og aftur ķ vatnselgnum. Sumarbśstašurinn Brś er žarna viš Vatnsveituveginn, og var hann umflotinn vatni, en ekki žó eins og ķ fyrra. Mį bśast viš aš eigandinn hafi oršiš fyrir tjóni nś eins og žį. Hįmarki mun vatnshęšin hafa nįš um mišjan dag ķ dag, en meš kvöldinu var vatniš nokkuš fariš aš sjatna.

Morgunblašiš 1.mars:

Žaš hafa veriš menn į vakt į bįšum stķflunum ķ Ellišaįnum frį žvķ ķ gęrkvöld og verša ķ alla nótt, til aš fylgjast meš vatnsrennslinu og opna lokurnar eftir žvķ sem meš žarf, sagši Jón Įsgeirsson, stöšvarstjóri Ellišaįrstöšvarinnar er Morgunblašiš hafši samband viš hann ķ gęr og spuršist fyrir um vatnavextina og afleišingar žeirra. — Vatnsmagniš ķ įnum fór verulega aš aukast um 10 leytiš į fimmtudagskvöld, en žį fengum viš vatniš ofan af Sandskeiši eins og dembu yfir okkur. Įstęšan fyrir žessu aukna vatnsmagni žašan er sś, aš žegar frost er ķ jöršu sķgur rigningarvatniš ekki nišur, en safnast ķ tjarnir og rennur sķšan ķ Ellišaįrnar. — Žegar rennsliš varš mest var žaš milli 50 og 60 rśmmetrar į sekśndu, en žaš er nęr 20 falt mešalrennsli. Ķ flóšunum ķ fyrra varš žaš yfir 200 rśmmetrar į sekśndu svo aš rennsliš nś varš ekki nema fjóršungur žess, sem žaš varš mest ķ fyrra. Vatnsyfirboršiš viš Ellišavatnsstķfluna komst hęst ķ 75,2 metra, en žaš er um 60 sm yfir mešalvatnsborši. Hafa menn veriš į vakt į stķflunum og opnaš lokurnar eftir žvķ sem tališ hefur veriš naušsynlegt. — Mikiš krap hefur veriš ķ įnum og hafa žvķ myndast žrengsli og vatniš flętt nokkuš upp į bakkana. Var töluvert flóš hjį svonefndum Kardimommubę og vķša erfitt aš fara um veginn, en ekki er hęgt aš segja aš žessir vatnavextir hafi valdiš teljandi tjóni til žessa aš minnsta kosti, sagši Jón aš lokum.

Og žann 6. mars birti Morgunblašiš fregn af vatnavöxtum ķ Rangįrvallasżslu:

Žykkvabę 5. mars. Hólsį ķ Rangįrvallasżslu braut sig ķ gegnum Fjarkastokk ķ dag og fellur hśn nś yfir beitilöndin į 2—3 km breišu svęši. Er vegurinn ofan byggšarinnar undir vatni į 2 km löngum kafla og er vatniš um 70 sm djśpt og umferš žvķ mjög varasöm. Vegurinn stendur enn, žvķ aš frost er mikiš ķ honum. Flóšiš er enn ķ vexti og er vatniš nś komiš heim aš bęjum. Įstęšan fyrir žessu er ķsstķfla sem er ķ įnni og fyrir ofan hana er įin nś um 800 metra breiš. Fellur hśn žašan žversum yfir landiš og śt ķ Žjórsį.

Eftirminnilegasta illvišri įrsins gerši žann 5. mars. Er žaš gjarnan kennt viš sęlgętisverksmišjuna Lindu į Akureyri en žakiš sviptist ķ heilu lagi af verksmišjuhśsinu. Nįnar er fjallaš um žetta vešur og kuldann dagana į eftir ķ pistli hungurdiska: Fįrvišriš 5. mars 1969. Ķ kjölfariš uršu miklar hitasveiflur meš żmist frosti eša flóšum. Um žaš vešurlag var fjallaš ķ pistli hungurdiska: Um mišjan mars 1969. Žar er fjallaš um vešurfar žessara merku daga. En viš bętum hér viš nokkrum frįsögnum af flóšum:

Tķminn segir frį 15. mars: 

KJ-Reykjavķk, föstudag. Ķ nótt og ķ dag hefur vķša flętt yfir vegi, og einnig hafa skrišur olliš skemmdum og töfum į vegum. Ašalvegaskemmdirnar uršu ķ Ólafsvķkurenni, en žar var mikiš grjóthrun, og žótti ekki žorandi aš vinna aš žvķ aš ryšja veginn vegna grjóthruns. Vatn flęddi vķša yfir Sušurlandsveg vestan Hellisheišar, og uršu nokkrar tafir į samgöngum viš Sušurland žess vegna. Stórir bķlar komust alltaf leišar sinnar, en į tķmabili var litlum bķlum varla fęrt yfir verstu kaflana, žótt margir skrönglušust žó yfir, og ekki er vitaš um nein sérstök óhöpp ķ žessu sambandi. Hólmsį fyrir ofan Reykjavķk flęddi yfir bakka sķna nešan viš Gunnarshólma, og fór žar lķka yfir veginn. Lękjarspręnan ķ Lękjarbotnum, sem oftast lętur lķtiš yfir sér, var eins og stórfljót ķ leysingum og fór vķša yfir veginn nešan Lękjarbotna. Ręsin höfšu ekki undan, og grófst vegurinn nišur į nokkrum stöšum. Į Sandskeiši flęddi leysingavatn yfir veginn, og olli skemmdum į honum, og sömu sögu var aš segja um veginn fyrir ofan Sandskeišiš.

Ķ dag seinnipartinn voru vegir komnir ķ lag. Ellišaįrnar voru ķ miklum ham ķ dag, en žó ekki eins miklum og ķ fyrra er žęr sprengdu allt af sér og flęddu vķša yfir. Um daginn komu flóš ķ Ellišaįrnar og flęddi žį ķ kring um Kardimommubęinn svokallaša og svo var einnig ķ dag Sögšu gįrungarnir aš hestamenn hefšu kennt hestum sinum aš synda sķšan ķ fyrra. Fyrir ofan efri Ellišaįrbrśna tók veginn af um daginn, og var nżbśiš aš gera viš veginn nśna. er vatniš tók aftur meš sér stór stykki śr veginum. Vatnsveitan og borgarlęknir hafa varaš ķbśa vestan Ellišaįa, nema Breišhyltinga viš žvķ aš yfirboršsvatn komst ķ inntak dęlustöšvarinnar viš Gvendarbrunna, og er vatniš žvķ mengaš. Er fólki rįšlagt aš neyta ekki Gvendarbrunnavatnsins nema sjóša žaš įšur. Aftur į móti er allt ķ lagi meš vatniš śr Bullaugum, en žašan fį Įrbęingar, Selįsbśar og Breišhyltingar sitt neysluvatn. Svo haldiš sé ķ noršur frį Reykjavķk, meš vegafréttir, žį er Žingvallavegur ófęr, žar sem rann śr honum ķ Vilborgarkeldum, sem er nokkuš austarlega.

Ķ Hvalfirši féllu skrišur į veginn, en ekki žó svo aš til mikilla trafala yrši. Mikiš grjóthrun var ķ Ólafsvķkurenni og vegurinn žar milli Rifs og Ólafsvķkur algjörlega ófęr. Var ekki žorandi aš senda vinnuflokka į stašinn vegna grjóthruns śr Enninu. Ekki sagši Vegageršin aš vegaskemmdir hefšu oršiš aš rįši annars stašar, en rušningstęki voru vķša ķ notkun ķ dag, og fęrt var til Siglufjaršar, og vonast til aš fęrt yrši allt til Raufarhafnar. Ķbśar į Noršausturlandi hafa annars ekkert veriš upp į vegina komnir nś upp į sķškastiš, žvķ žeir hafa notaš haršfenniš, og ekiš į žvķ. Miklar skemmdir uršu į Žingeyri og nęrsveitum vegna vatnavaxta s.l. nótt. Mestur varš skašinn į bęnum Mśla ķ Žingeyrarhreppi. Žar hljóp fram krapaskriša śr gili ofan viš bęinn og lenti į hlöšu og fjósi. Hlöšugaflinn sprakk allur inn į viš og einnig sprakk fjósgaflinn og flóši krapiš inn um allt gólf. Kżr sakaši ekki. Į Žingeyri uršu skemmdir į hśsum, sérstaklega śtihśsum. — Flęddi vatn viša inn ķ ķbśšarhśs og kjallara og hlutust af talsveršar skemmdir. Utarlega ķ žorpinu hljóp skriša į reykingarkofa og fęrši hann į kaf og einnig skemmdist bķlskśr. Fyrir nokkrum įrum var grafinn skuršur til varnar įgangi vatns, en ķ nótt reyndist hann ónógur og flęddi fljótlega śt śr honum. Giršingar eyšilögšust vķša į fyrrnefndum bę, tók til dęmis af 500 metra langa giršingu, og sagšist bóndinn ķ Mśla aldrei séš annan eins vatns- og krapaflaum.

Tķminn birti 16.mars frétt af lagnašarķs į Hvammsfirši:

KJ-Reykjavķk, laugardag. Dalamenn horfa nś fram į žaš, aš siglingar į hafnir žeirra verši tepptar fram į vor, žvķ allur Hvammsfjöršur er nś ķsi lagšur, og reyndist ķsinn vera tveggja feta žykkur, žegar hann var męldur į dögunum. Steinbór Žorsteinsson kaupfélagsstjóri ķ Bśšardal sagši blašinu ķ dag, aš illa horfši meš įburšarflutninga ķ vor, žar sem bśast mętti viš aš skipum yrši ekki fęrt inn til Bśšardals, fyrr en um seinan. Hann sagši aš nokkrar hafnarbętur hefšu veriš geršar ķ Bśšardal į s.l. sumri, en nś vęru horfur į aš Dalamenn myndu ekki njóta žessara bóta sem skyldi vegna ķssins. Til Bśšardals eru flutt 900—1000 tonn af įburši į hverju vori, og hafa žeir flutningar aš mestu fariš fram meš skipum, žar sem vegir eru oft mjög slęmir į įburšarflutningatķmabilinu. Steinžór sagši aš fólk hefši notaš ķsinn til aš fara į skauta, og einnig skeišaš žar um į hestum, en ķ žessum ķsferšum hafa tveir handleggsbrotnaš. Žessi mikli ķs į Hvammsfirši į eftir aš valda Stykkishólmsbśum erfišleikum, ef aš lķkum lętur, žvķ venjulega fer ķsinn vestur meš noršurströnd Snęfellsness og hrannast žį oft upp viš Stykkishólm.

Tķminn birti en fregnir af flóšum žann 18.mars - ķ žetta sinn ķ Keflavķk (eins og įšur sagši er fjallaš um vešriš sjįlft ķ fyrri pistli). Žar er einnig fjallaš um śrkomuna miklu sem męldist ķ Reykjavķk:

EKH-Reykjavķk, mįnudag. Ašfaranótt sunnudags flęddi inn ķ tķu hśs ķ Keflavķk og hlutust miklar skemmdir af. Svo mikill var vatnselgurinn, aš vatnslagiš į kjallaragólfunum varš frį 30—45 cm. Flóš sem žetta er ekkert nżtt ķ Keflavķk og verša žau alltaf af og til ķ leysingum, og vegna skorts į holręsum, stafar af žeim töluverš hętta. Kjallarar allmargra hśsa eru oršnir óķbśšarhęfir vegna skemmda af völdum flóšanna og flóšahęttu, enda engu lķkara en hśsin standi ķ mišjum įrfarvegi af og til. Įšur fyrr, mešan Keflavķk var ašeins lķtiš kauptśn, lįgu tvęr til žrjįr rįsir ofan af heišinni, gegnum bęinn og allt nišur ķ sjó. Ķ žessa farvegi féllu lękir ķ leysingum. Meš aukinni byggš, götulögn og malbikun, hurfu žessar rįsir, en ķ staš žess safnašist vatn innan af heišinni ķ kvos fyrir ofan efstu byggšina ķ Keflavķk, Hįtśniš. Viš Hįtśn var svo byggšur varnargaršur og heftir hann framrįs vatnsins viš venjulegar ašstęšur en ķ leysingum vill brenna viš aš vatn hleypur fram yfir stķfluvegginn og fellur ķ strķšum straumi nišur Ašalgötuna. — Vatnsflaumurinn stofnar ķ hęttu hśsum viš meginhluta Hringbrautar, Smįratśn, Hįtśn og Tśngötu.

Flóšin sem uršu ašfaranótt sunnudagsins og fyrir réttum mįnuši ullu miklum skemmdum og raski og eru hśseigendur viš žessar götur oršnir langleišir į aš eiga flóšin stöšugt yfir höfši sér. Hafa borgarar skrifaš bęjarstjórn um mįliš en fengiš daufar undirtektir. Į žessu mįli er ekki nema ein lausn. Žaš er aš gera stórt holręsi ofan Hįtśns, sem tekiš gęti viš vatnsflaumnum ofan śr heišinni. Žaš er krafa ķbśa viš Hįtśn og fleiri Keflvķkinga, aš holręsi žetta verši gert hiš fyrsta. Bęjarstjórn Keflavķkur hefur nżlega samžykkt meš atkvęšum meirihluta bęjarstjórnar aš veita 500—600 žśs. kr. til holręsageršar viš Hįtśn, en minnihluti Framsóknarmanna lagši til aš variš yrši til žessara framkvęmda a.m.k. 1 milljón til aš byrja meš. Žess skal getiš aš hiš samžykkta fjįrframlag hrekkur vart fyrir öšru en verkfręšilegum athugunum og żmsum undirbśningi. Blašiš hafši ķ dag samband viš tvo hśseigendur, sem uršu fyrir baršinu į flóšinu ašfaranótt sunnudagsins. — Sķšan Hringbrautin var steypt hefur žetta veriš įrlegur višburšur hjį mér, sagši Davķš Gķslason aš Smįratśni 14. — Žaš stóš fossinn upp śr nišurfallinu ķ kjallaranum hjį mér og upp śr klósettinu lķka. Žetta er įgętur kjallari hjį mér, tvö stór herbergi og gangur, allt teppalagt, en ég sé ekki annaš en aš hann sé alveg ónżtur fyrir mér, ef žessu fer svona fram. Žaš fęst ekki nokkur mašur til žess aš bśa ķ žessu meš flóšin sķfellt yfirvofandi. — Ég teppalagši žetta allt fyrir skömmu og nś hafa teppin hlaupiš og eru stórskemmd. Žaš stendur ekki į žvķ aš hirt sé af manni holręsagjald, en žaš stendur svo sannarlega į holręsageršinni. Lögnin ķ Ašalgötunni er ašeins 9 tommur og hśn tekur ekki nįndar nęrri viš öllum vatnsaganum ķ flóšunum. — Nś veršur aš gera eitthvaš ķ žessu, mašur er oršinn ósköp žreyttur į žessu įstandi. Aš Tśngötu 17 hjį Jóni Stķgssyni, flęddi minna nś en ķ flóšinu fyrir mįnuši. Ķ kjallara hśssins var lķtil ķbśš en hśn hefur nś veriš lögš nišur vegna flóšahęttunnar. — Žegar vatniš var mest mun hafa veriš um 45 cm vatnslag į gólfinu og žaš vatnaši meira aš segja yfir rśmin. Žaš skemmdist töluvert mikiš til dęmis öll rafmagnstęki, hluti af kynditęki og žvottavél. Žetta er ófremdarįstand sem rįša veršur bót į hiš fyrsta.

OÓ-Reykjavķk, mįnudag. Gķfurlegar skemmdir uršu į vegakerfi landsins fyrir og um sķšustu helgi. Hafa allir vinnuflokkar Vegageršarinnar unniš aš višgeršum og eru nś flestir vegir fęrir stórum bķlum. En skemmdirnar eru svo miklar aš fullnašarvišgerš lżkur ekki fyrr en ķ vor, er klaka leysir śr jöršu. Mestar uršu skemmdirnar į Snęfellsnesi og ķ nįgrenni Reykjavķkur. Vegurinn į Sandskeiši, rétt ofan viš Reykjavķk, skarst sundur af vatnsaganum į laugardagskvöld og stöšvašist öll umferš austur fyrir fjall žar til į sunnudagsmorgun.

Mikiš flóš var ķ Ellišaįnum ķ fyrradag og ķ gęr, en ķ Reykjavķk męldist mesta sólarhringsśrkoma sķšan męlingar hófust. Rennsliš ķ Ellišaįnum komst upp ķ 130 teningsmetra žegar mest var. Į laugardagskvöld hrannašist klaki aš efri Ellišaįrstķflunni og voru starfsmenn Rafveitunnar um tķma hręddir um aš stķflan mundi bresta. Svo fór žó ekki og sķšari hluta dags ķ gęr og ķ dag sjatnaši mikiš ķ įnum. Flóšin voru ekki eins mikil og ķ fyrra, en žį rigndi lengur en nś. Samt flęddi umhverfis hesthśsin ķ Kardimommubę og komu sumir eigendur hestanna gripum sķnum ķ hśs annars stašar. En ķ mörgum hesthśsanna voru hestar, en žeir voru ekki ķ hęttu vegna flóšanna. Erfitt var aš komast aš hśsunum en menn voru ferjašir į jeppum į milli lands og hesthśsanna og stöšvušust sumir žeirra ķ vatninu, en slys uršu engin af völdum flóšanna.

Vegaskemmdir uršu um allt land vegna rigningarinnar og leysinga. Eru vegirnir vķša enn višsjįrveršir og ekki sķst fyrir žį sök, aš ķ gęr snjóaši um allt land og eru vķša skörš ķ vegina sem illa sjįst undir snjónum. Hvaš verst var įstandiš į Snęfellsnesi og ķ Dölum, og ķ nįgrenni Reykjavķkur. Į Noršurlandi var mikil žķša og vatnavextir. Ķ dag var fęrš oršin įgęt um Hellisheiši og į Sušurlandsundirlendi. Sömuleišis vegurinn vestur um Borgarfjörš, en innansveitar eru nokkrir vegir enn lokašir. Til dęmis vegurinn um Lundarreykjadal og Dragavegur og fleiri. Vegurinn um Ólafsvikurenni fór mjög illa og er enn nęr ófęr. Skrišur féllu į veginn og eins komu skörš ķ veginn sjįlfan. — Skógarstrandarvegur er algjörlega lokašur vegna skrišufalla ķ Narfeyrarhlķš og er vegurinn vķša ķ sundur. Fęrt er um Bröttubrekku og vestur ķ Króksfjaršarnes į stęrri bķlum. Į Vestfjöršum eru sumir vegir jeppafęrir en ašrir lokašir en ķ dag var reynt aš opna sem flesta vegi vestur žar. Ķ dag var fęrt milli Reykjavķkur og Akureyrar, en talsveršur snjór į heišunum. Tvęr įr flęša yfir veginn, hjį Fornahvammi og eins flęša Hérašsvötn yfir veginn, en vatniš er ekki djśpt og komast bķlar žar yfir eins og er. Veršur vegurinn lagfęršur eins og hęgt er į morgun. Į Austfjöršum er fęrt um Fljótsdalshéraš og sušur į Austfjöršum frį Reyšarfirši. Į Sušurlandi eru flestir vegir fęrir ķ dag. Alls stašar sem tök eru į er unniš aš višgerš veganna, en vķša er erfitt um vik. Vont er aš komast aš möl vegna klaka, og vķšast hvar er ekki hęgt aš gera viš vegina fyrr en ķ vor.

Žann 16. mars birti Tķminn frétt um ķskjarna ķ Gręnlandsjökli. Fréttinni fylgdi snyrtileg skżringarmynd sem įstęša er til aš rifja upp. 

Tekist hefur aš nį 1400 m langri ķssślu śr Gręnlandsjökli. Vķsindamenn geta notaš žessa ķsnįl eins og hitamęli, sem segir žeim til um vešurfar fyrri alda allt aftur į ķsöld. Meš ašstoš hennar hafa menn fręšst um vešurfariš fyrir 100.000 įrum. Og žaš er meira aš segja sennilegt, aš hśn komi til meš aš geta frętt menn um loftslagiš į jöršinni fyrir 200.000 įrum.

Slide7

Aprķl var til žess aš gera hagstęšur - mišaš viš žaš sem į undan var gengiš, en heldur var umhleypingasamt. Mikiš frost og hrķš gerši ķ sķšustu vikunni. Ķ athugasemd meš vešurskżrslu frį Sķšumśla ķ Borgarfirši segir um žennan mįnuš: 

Sķšumśli: Aprķl var mjög breytilegur hvaš frost og hita snerti. Sömuleišis var mjög breytileg įtt. Skipti stundum um įtt fleirum sinnum į dag. Yfirleitt mį kalla aš vešrįttan hafi veriš frekar köld. Žó margir dagar vęru unašslegir, bjartir og sólrķkir, žį voru aftur margir dagar hrollkaldir. Og žó jörš vęri mjög snjólétt allan mįnušinn og alauš į lįglendi eftir ž. 20., žį er hśn gróšurlaus meš öllu. En žurrvišrasamt var. Įfallalaust var fyrir menn og skepnur. Jöršin er auš og žurr į lįglendi. Fjöllin hvķt. Allt saušfé hżst og gefiš hey og matur.

Žann 9. aprķl sįtu tuttugu bķlar fastir į Öxnadalsheiši og mikil ófęrš var į Hellisheiši žann 13. (Vešrįttan).  

Tķminn segir af hrķš ķ pistli žann 27.aprķl:

KJ-Rvik, laugardag — Ķ gęr og ķ nótt var stórhrķš į heišum noršanlands, og ķ nótt komst frostiš nišur ķ 15 stig į Hveravöllum, į žrišja degi sumars. Ķ morgun var hlżjast į Fagurhólsmżri žriggja stiga hiti, en ķ Reykjavķk var įtta stiga frost klukkan nķu ķ morgun. Hjį Vegamįlaskrifstofunni fékk blašiš žęr fréttir ķ morgun, aš Holtavöršuheiši og Öxnadalsheiši vęru ófęrar nema stórum bķlum. Siglufjaršarvegur varš ófęr vegna snjóa, og sömuleišis Ólafsfjaršarvegur, en snjóskriša féll į veginn. ... Fréttaritari Tķmans ķ Neskaupstaš, Žorleifur Ólafsson, sķmaši aš sumariš hefši heilsaš meš snjó žar eystra, en einmunatķš hefši veriš bśin aš vera lengi. Allhvķtt var ķ Neskaupstaš į sumardaginn fyrsta og var ennžį. Oddskarš var oršiš fęrt, en bśast mį viš aš fęrš žar hafi spillst viš žetta įhlaup.

Maķ 1969 var ķ sjįlfu sér ekki mjög óhagstęšur, en hafķs olli miklum samgönguerfišleikum į sjó og kulda ķ žeim sveitum sem undir įhrifum hans voru. Ingibjörg ķ Sķšumśla segir frį:

Maķmįnušur er held ég sį žurrvišrasamasti sem ég man eftir. En žetta var of mikiš žurrvišri, žvķ jöršin er žess vegna gróšurvana. Žvķ valda lķka nęturfrostin, sem voru viš og viš fram yfir mišjan mįnuš. Margur dagur var fagur og yndislega hlżr og góšur. Saušburšur gengur vel, žaš sem vešriš getur aš gert, sem er įkjósanlegt fyrir slķkar athafnir.

Allmikiš var af fréttum af hafķs ķ blöšunum. Tķminn segir frį žann 4.maķ - žar er einnig frétt af ķsžykkt į Žórisvatni:

OÓ-Reykjavķk, laugardag. Hafķsinn fyrir vestan og noršan žrżstist enn sušur į bóginn og er sigling til Noršurlands mjög erfiš bęši fyrir Horn og fyrir Langanes. Fyrir Austurlandi nęr ķsinn nś allt sušur aš Kollumśla og liggur žar aš landi en Hérašsflói er ķslaus aš mestu. Viš Langanes og fyrir öllum Ströndum er ķshröngl sem liggur aš landi og er sigling ekki fęr nema öšru hvoru og žį ašeins sterkum skipum. Fóšurflutningaskip sneri viš sunnan viš Langanes vegina ķssins og fór meš farminn til Reyšarfjaršar. Ķ gęr reyndu tveir bįtar frį Ķsafirši, sem voru aš veišum śt af Noršurlandi aš komast vestur um en uršu frį aš hverfa. Voru bįšir bįtarnir aš veišum viš Skaga en žar liggur ķstunga nś aš landinu. ... Talsveršur ķs liggur aš landi viš Melrakkasléttu og Langanes. Er sigling fyrir Langanes fęr ķ björtu en misjafnt er hve žéttur ķsinn er, en jakarnir żmist žéttast eša dreifast og getur sigling fyrir Langanesiš lokast hvenęr sem er.

KJ-Reykjavķk, föstudag. Fyrir nokkru sķšan fór flokkur bormanna frį Landsvirkjun inn aš Žórisvatni, žeirra erinda, aš kanna jaršlög undir vatninu meš tilliti til hugsanlegra jaršgangna vegna virkjunar viš Sigöldu. Hefur borum veriš komiš fyrir śti į ķsnum į vatninu, og viš męlingu į ķsnum reyndist hann vera hvorki meira né minna en 1,30 metrar į žykkt. Žetta mun vera óvenjulegt aš ķsinn sé svona žykkur, žvķ eftir aš hann er oršinn meter žykknar hann mjög seint aš sagt er.

Enn segir Tķminn ķsfréttir žann 7.maķ:

OÓ-Reykjavķk, žrišjudag. Sigling til Noršurlands er nś ófęr vegna hafķss. ķsinn er landfastur viš Strandir og viš Langanes. Rekķs er vķša inni į fjöršum og flóum og ķ dag žokašist ķsröndin vķša nęr landinu og er Mišfjöršur nś til dęmis oršinn hįlfur af ķs. Yfir ķsnum er mikil žoka og žvķ erfitt aš fylgjast gjörla meš feršum hans en žó verša Noršlendingar varir viš aš ķsinn er aš nįlgast. Sigling um Hśnaflóa er ófęr og ķ gęr og dag reyndu bįtar aš komast fyrir Langanes en įrangurslaust. Viš Melrakkasléttu hefur ķsinn aukist ķ dag og er illfęrt fyrir bįta aš komast inn ķ höfnina į Raufarhöfn. Skoruvķkin er aš fyllast af ķs og žéttur ķs sést frį Fonti og vestur. Vešur er gott fyrir noršan og vegir vel fęrir og einnig eru flugskilyrši góš.

Brynjólfur Svanbergsson į Hvammstanga sķmaši Tķmanum ķ dag og sagši: „Hafķs fór aš koma inn Mišfjörš ķ gęr, og hefur haldiš įfram aš mjakast hér inn hjį okkur og seinni hluta dags ķ dag kom meira skriš į hann og nś er aš verša fullur hįlfur Mišfjöršur, og oršiš er algjörlega ófęrt skipum til Hvammstanga. Žessu fylgir noršanįtt ķ dag, og žokusuddi hérna rétt noršur undan, en žó höfum viš hér į Hvammstanga bśiš viš sólskin ķ dag, žrįtt fyrir žaš, ... Jón Jónsson fréttaritari Tķmans į Skagaströnd sagši aš žeir sęju ekki ķsbreišuna į Hśnaflóa vegna žoku, en hinsvegar finndu žeir vel nįlęgš ķssins, žvķ žaš andaši köldu til žeirra af ķsbreišunni.

Žurrkurinn jók lķkur į sinubrunum, žótt žeir kviknušu af mannavöldum (eins og oftast er). Tķminn segir frį 17.maķ:

EKH-KLP-Reykjavķk, föstudag. Sķšustu daga hafa oršiš margir stórhęttulegir sinubrunar, nś sķšast ķ gęrkvöldi, žegar Magnśsarlundur ķ Heišmörk eyšilagšist af eldi, en žar voru 6 žśsund plöntur gróšursettar fyrir nķu įrum. S.l. mišvikudag lį viš stórtjóni er eldur kom upp ķ Skógrękt rķkisins aš Reykjum ķ Ölfusi og minnstu munaši aš kviknaši ķ sumarbśstaš ķ sinubruna į lóš viš Ellišavatn į uppstigningardag. Fullvķst er tališ aš allir žessir sinubrunar séu af mannavöldum vegna óvarkįrni ķ mešförum elds og ęttu allir aš minnast žess aš fara varlega meš eld ķ gras- og skóglendi ķ žeim žurrkum, sem nś eru. Eigandi aš stórri lóš viš Ellišavatn var sķšdegis į uppstigningardag aš brenna rusli į öruggum staš, aš žvķ er hann hélt, en vindhviša feykti logandi bréfrusli śt į lóšina, og varš af stórbįl ķ sinunni į skömmum tķma. Eldurinn breiddist śt um alla lóšina og munaši minnstu aš kviknaši ķ stórum og fallegum sumarbśstaš į lóšinni. Nokkra feršalanga og nįgranna dreif aš og reyndu žeir ķ sameiningu aš slökkva eldinn, en tókst ekki fyrr en vanur mašur, Reynir Sveinsson, gęslumašur Heišmarkar, kom žarna aš og tók aš sér stjórn slökkvistarfsins. Sagši hann fólkinu aš velja sér svęši til aš slökkva į og vera žar um kyrrt og reyna aš slökkva ķ kringum sig. Meš žessu laginu tókst aš hefta śtbreišslu eldsins. ... Varla var bśiš aš slökkva ķ sinunni viš Ellišavatniš, žegar fréttist um mikinn bruna ķ Heišmörk. Žaš var um įttaleytiš aš slökkvilišiš ķ Hafnarfirši kom ķ Heišmörk meš einn bķl. Mjög erfitt er aš stöšva sinubruna meš vatnsaustri og er žaš oftast eina rįšiš aš rķfa upp allan gróšur ķ kringum brunasvęšiš og hefta śtbreišslu eldsins meš žvķ aš einangra hann. Mannskapur frį Skógręktarstöš rķkisins i Fossvogi, slökkvilišiš ķ Hafnarfirši og fjöldi sjįlfbošališa vann aš slökkvistarfinu fram eftir kvöldi meš löngum bambussköftum og vķrburstum, en žaš eru įhrifamestu įlhöldin viš skógarbruna. Žrįtt fyrir žaš aš slökkvistarfiš gengi vel, skemmdust um einn og hįlfur hektari skógarins ķ žessum bruma. Fyrir nķu įrum voru gróšursettar 6 žśsund plöntur ķ Magnśsarlundi, ašallega fura, sitkagreni og raušgreni. Ein furutegundin, bergfuran hafši nįš sérstaklega mikilli hęš og var oršin nęstum ein mannhęš. Gķfurlegt tjón hefur oršiš ķ žessum bruna og leikur enginn vafi į aš kviknaš hefur ķ af mannavöldum. Vegurinn ķ Heišmörk hefur veriš lokašur aš undanförnu svo žarna hafa gangandi vegfarendur veriš aš verki. ... Eldurinn sem upp kom sķšdegis į mišvikudag ķ Skógrękt rķkisins aš Reykjum ķ Ölfusi, er talinn hafa kviknaš śt frį fikti unglinga meš sķgarettur. ... Slökkvilišiš ķ Reykjavķk var į žeytingi ķ gęr vegna sinubruna ķ borginni. Fór lišiš į eina fjóra staši, vegna sinuelda, sem krakkar höfšu kveikt. ... Žį hefur lišiš sinnt köllum vegna sinubruna undanfarna daga.

Nokkurrar bjartsżni gętti ķ jśnķ, eins og Ingibjörg ķ Sķšumśla greinir frį:

Sķšumśli: Ķ jśnķmįnuši var hlż og śrkomusöm tķš, svo grasspretta er aš verša sęmilega góš, en hér um slóšir er slįttur ekki hafinn. Enda hefir gróšurinn fariš hęgra en viš mįtti bśast hvaš vešurfar snerti. Er žaš vegna žess aš klaki er enn talsveršur ķ jörš. Seinnipart mįnašarins var sérstaklega hlżtt og śrkoman var žį lķka meiri.

Žann 15. jśnķ męldist snjódżpt 9 cm į Hornbjargsvita, hvķtt varš į fleiri stöšvum dagana įšur. (Vešrįttan). En fréttir héldu įfram aš berast af hafķs, og sömuleišis fór aš koma ķ ljós aš tśn voru vķša illa kalin.

Tķminn segir frį 3.jśnķ:

OÓ-Reykjavķk, mįnudag. Tśn eru aš byrja aš gręnka fyrir noršan og tķmi til kominn aš aš bera į, en įburšarskortur er enn ķ mörgum sveitum vegna siglingarteppu. Eru allar hafnir viš Hśnaflóa lokašar nema Skagaströnd. Er nś skip aš losa įburš žar og annaš bķšur eftir aš komast aš bryggju. Skip komst til Saušįrkróks ķ gęr meš įburšarfarm. Gekk sęmilega aš komast inn Skagafjöršinn. Hins vegar varš Grjótey aš snśa frį er skipiš ętlaši aš komast inn į Hvammstanga. Allar hafnir į Ströndum eru lokašar og er aš skapast žar alvarlegt įstand vegna įburšarleysis. Sigling til Blönduóss er algjörlega lokuš, og er ķsinn žar śti fyrir nś meiri en veriš hefur ķ vetur. Horfir til vandręša meš įburš žar um sveitir. ...

IGŽ-Reykjavķk, mįnudag. Žótt komiš sé fram ķ jśnķ er enn mjög svalt vešur fyrir noršan, einkum į nóttunni. Klaki hefur žvķ ekki fariš śr jörš enn og vegir eru haršir eims og į vetrardegi Aš vķsu örlar ašeins į bleytu ķ žeim į stöku staš. en svo viršist sem klaka eigi enn eftir aš leysa śr vegum aš mestu leyti nyršra. Til marks um žaš, hver gaddur er enn ķ jörš nyršra mį geta žess aš um žverhönd męldist ofan į hann į Blönduósi į sunnudaginn. Er žetta dęmi žó tekiš śr svörtum sandi, sem hefur hitnaš vel į daginn ķ sólskininu. ...

Į Eyjafirši vestanveršum er enn ķshrafl, en žaš stöšvar ekki siglingar. Komast skip og bįtar nś til Ólafsfjaršar og Dalvķkur. Ķ Strandasżslu og Hśnavatnssżslu er įstandiš alvarlegast. Eru allar hafnir lokašar nema Skagaströnd, sem opnašist s.l. laugardag. Ķ dag andaši köldu į Noršurlandi, en samt er gras aš byrja aš gręnka og er ekki seinna vęnna aš bęndur fari.aš fį įburš į tśnin ef alvarleg vandręši eiga ekki aš hljótast af. Sigling til hafna ķ Strandasżslu og innanveršan Hśnaflóa hefur veriš teppt ķ nęr tvo mįnuši, og sumstašar lengur. Eins og horfir er ekki aš sjį aš ķsinn sé į neinu undanhaldi žótt komiš sé fram ķ jśnķmįnuš. Viš austanveršan flóann er hann jafnvel enn meiri en fyrr ķ vetur. ... Sigling fyrir Horn er enn stopul. Annaš slagiš rekur ķsinn frį en sķšan lokast leišir aftur. Einkum er skipum erfitt aš komast fyrir Óšinsbošasvęšiš. Hins vegar viršist ekki mikill ķs śti fyrir Noršurlandi. Žar er hann einkum inni į fjöršum og vķkum.

Tķminn birtir kalfréttir 6.jśnķ:

OÓ-Reykjavķk, fimmtudag. Talsvert ber į kali į tśnum į mörgum bęjum ķ Skaftįrtungu. Nokkuš hefur kališ ķ vetur og vor og einnig eru vķša kalblettir sķšan ķ fyrra. sem hafa ekki gróiš. ... Tķš hefur veriš góš fyrir austan ķ rśman mįnuš og fariš er aš gręnka en grasspretta er enn lķtil sem engin. Hagi er góšur fyrir skepnur. Žótt tķšin hafi veriš góš, ... er klaki enn ofarlega ķ jöršu. Er ekki nema rśm skóflustunga nišur į klakann. Og fer hann ekki śr jöršinni fyrr en sķšar ķ sumar. Af žessum sökum er mikil bleyta i tśnum og jöršin er köld. Er veriš var aš bora eftir vatni fyrr ķ vetur fyrir austan kom ķ ljós aš klakinn nęr yfirleitt 80 om nišur i jöršina og sums stašar lengra.

Ķ jślķ fór aš gęta erfišleika vegna žurrkleysu. Sömuleišis var vešur alls ekki gott. Ingibjörg ķ Sķšumśla lżsir tķšinni:

Sķšumśli: Jślķmįnušur var mjög śrkomusamur og ekki nógu hlżr. Heyskapartķš var žvķ mjög óhagstęš. Slįttur byrjaši ekki fyrr en seinni part mįnašarins. Fyrst var bešiš aš grasiš sprytti, og žar nęst į eftir aš žornaši upp. Śtlitiš er žvķ ekki ęskilegt. En bót er ķ mįli, aš sśgžurrkunartęki eru nś vķšast ķ hverri hlöšu og hjįlpar žaš vel til viš heyverkun ķ óžurrkatķš.

Žann 6. varš jörš alhvķt į Grķmsstöšum į Fjöllum. og žann 17. spilltist gróšur į Tjörnesi af sęroki. 

Tķminn ręšir žann 6. jślķ um eitt ašalmįliš - stórfellt kal ķ tśnum: 

OÖ-Reykjavķk, laugardag. Stórfelldar kalskemmdir eru ķ tśnum į Sušurlandi. Er žetta ekki sams konar kal og fór illa meš tśnin ķ fyrravor. Hjalti Gestsson, rįšunautur Bśnašarfélags Sušurlands, sagši, aš engu lķkara vęri en aš gróšurinn hefši króknaš ķ frosthörkunum ķ vor. Bar ekki į žessum skemmdum fyrr en tśn voru oršin sęmilega sprottin. Kom žį ķ ljós aš stór hluti tśnanna er vaxinn arfa. Er įstandiš sums stašar svo slęmt aš allt aš žrišjungur sumra tśna er vaxinn arfa. Ķ uppsveitum er arfavöxturinn mestur, en annars nį tśnskemmdirnar yfir nęr allt Sušurlandsundirlendi, allt frį Ölfusi austur ķ Mżrdal. Ekki bar į skemmdunum fyrr en tśn voru oršin sęmilega sprottin, en fyrr ķ vor virtist grasspretta sęmileg. Reyndar er sprettan góš og er vķšast kafgresi umhverfis arfabreišurnar. Hjalti sagši aš enn hafi ekki fariš fram rannsókn į žessum kalskemmdum. en hann įlķti aš gróšurinn hafi króknaš snemma ķ vor, en žį voru miklar frosthörkur ķ nokkrar nętur į Sušurlandi. Svo viršist sem skemmdirnar séu jafnt ķ nżręktunum og gömlum tśnum og ķ žurrum tśnum og blautum.

Og svo var žaš grasmaškurinn. Tķminn segir frį 10.jślķ:

KJ-Reykjavķk, mišvikudag. Ķ vor hefur boriš ęši mikiš į grasmaški ķ śtjörš undir Eyjafjöllum, en žaš er fremur sjaldgęft žar um slóšir. Fer grasmaškurinn um śthagana, og étur žar öll grös, nema elftingu, hrossapunt og annaš slķkt sem skepnur lķta ekki viš. Eggert Ólafsson bóndi į Žorvaldseyri, tjįši Tķmanum, aš grasmaškurinn skildi eftir sig hvķtt eša svišiš land, og eru margir hektarar žannig śtleiknir nśna undir Eyjafjöllum. Lķkja bęndur žessu helst viš sinubruna, aš žvķ leyti aš maškurinn fer yfir og étur grasiš og skilur žį eftir sig graslausa jöršina ... Einar Žorsteinsson i Sólheimahjįleigu, rįšunautur Bśnašarsambands Sušurlands sagši ķ vištali viš Tķmann, aš grasmaškurinn vęri ekki óžekkt fyrirbrigši į žvķ svęši sem hann hefur umsjón meš, og hefur maškurinn t.d. oft valdiš tjóni fyrir austan Mżrdalssand, en hann vęri nżtilkominn undir Eyjafjöllunum. Hann sagši aš mašksins hefši ķ įr lķka oršiš vart ķ framręstum mżrum, en annars vęri hann algengastur ķ landi žar sem vęri mosi, og sina, en kęmi ekki į vel ręktuš lönd. Hann sagši, aš maškurinn grisjaši gróšurinn og ęti plöntur og bśfé. Tķmi hans er aš verša bśinn nśna, sagši Einar, en maškurinn er talsvert stór ormur, skordżr og er lķfsferillinn eftir žvķ. Fišrildiš verpir į sumrin, og sķšan liggja eggin ķ jaršveginum yfir veturinn, en ormurinn skrķšur sķšan śr hżši sķnu į vorin. Mun žaš fara nokkuš eftir vetrinum hvernig ormurinn tķmgast, og hvaš mikiš af honum lifir af veturinn. ...

SD-Lóni, mišvikudag. Hér hefur oršiš ęši mikiš vart viš kal og er žetta ķ fyrsta sinn sem kal hefur fundist ķ tśnum hér um slóšir. Mest er kališ ķ Nesjahreppi, og reyndar nokkuš ķ öšrum sveitum einnig. Žar sem kališ er mest er žaš allt aš helmingi tśnanna.

Og illar fréttir af garšįvaxtasprettu. Tķminn segir af žvķ 26.jślķ:

Ręktun garšįvaxta hefur gengiš illa i sumar, og er nś sprettan aš minnsta kosti tveim til žremur vikum į eftir žvķ, sem hśn vęri undir venjulegum kringumstęšum, samkvęmt upplżsingum Žorvaldar Žorsteinssonar framkvęmdastjóri Sölufélags garšyrkjumanna.

Um mįnašamótin jślķ/įgśst gerši leišinlegt illvišri. Djśpar lęgšir komu aš landinu śr sušri. Tķminn segir frį 29.jślķ:

FB-Reykjavķk, mįnudag. Mikiš rigndi į Austurlandi um helgina, en ķ dag var komiš gott vešur og sólskin. Vegir skemmdust nokkuš ķ rigningunni, en unniš var aš lagfęringu ķ dag, og var henni nęr lokiš. Samkvęmt upplżsingum Vegageršarinnar var bśiš aš opna svokallaša Fjaršarheiši ķ dag. Er žaš vegurinn frį Reyšarfirši śt į nes og firši, žegar fariš er fyrir Vattarnes til Fįskrśšsfjaršar og Stöšvarfjaršar. Aurhlaup varš ķ skrišunum milli Stöšvarfjaršar og Breišdalsvķkur. Var reiknaš meš aš ljśka öllum višgeršum nęstu daga. Nś er Axarvegur, sem liggur af Breišdalsheiši ofan ķ Berufjörš, oršinn jeppafęr. Žetta er trošningur, sem menn geta fariš og stytt sér į žann hįtt leiš ofan af Héraši og til Hornafjaršar. Var vegurinn ruddur og oršinn jeppafęr fyrir helgina.

Įtta vindstig voru ķ Reykjavķk ķ gęrkvöldi, en žrumuvešur var žį viš Breišafjörš og į Vestfjöršum og einnig ķ Hśnavatnssżslum aš žvķ er vitaš er. Vęntanlega hefur veriš haglél sums stašar vestan til į landinu, en žaš fylgir oft žrumuvešri.

Og ašfaranótt 1. įgśst gerši aftur illvišri - Vķsir segir af žvķ:

Mikill vešurofsi var į Sušvesturlandi ķ nótt og hafa vķša oršiš skemmdir af völdum vešursins. — Męldust 9 vindstig ķ Reykjavķk og į fleiri stöšum sunnanlands ķ nótt, sem er mjög óvenjulegt į žessum įrstķma. Vegir į Sušurlandi hafa spillst nokkuš ķ nótt, og ķ morgun fóru vegavinnuvélar frį Reykjavķk til aš hefla vegina hér ķ nįgrenninu. Margir leitušu til lögreglunnar ķ Hafnarfirši ķ morgun, en jįrnplötur losnušu af allmörgum hśsum og fuku um bęinn, en uršu žó ekki til neins tjóns svo vitaš sé. Reyndist erfitt aš fį trésmiši til hjįlpar, og varš mörgum hugsaš til žeirra, sem ķ Svķžjóš eru. Einna mest viršist rokiš hafa veriš ķ Hvalfirši, en žar voru vinnuskśrar nęrri farnir į loft. Varš aš grķpa til žess rįšs aš aka stórum jaršżtum aš skśrunum til aš halda žeim nišri og uršu menn aš vaka ķ alla nótt viš aš gęta skśranna. Heldur lygndi meš morgninum og dró śr rigningunni, en į Noršurlandi var sólskin og blķša. Į Austurlandi var vķša mikil śrkoma, og ķ Noršfirši óx svo ķ Noršfjaršarį, aš hśn ruddi ķ burtu varnargöršunum, sem geršir voru ķ flóšunum fyrr į įrinu. Sagši Gizur Erlingsson, fréttaritari Vķsis ķ Neskaupstaš ķ morgun, aš ljóst vęri aš miklar višgeršir yršu aš fara fram, ef koma ętti varnargöršunum i samt lag į nż. Allir helstu vegir į landinu eru žó sęmilega fęrir, eftir žv£ sem vitaš var ķ morgun.

Og einnig Morgunblašiš 1.įgśst:

Samkvęmt upplżsingum Markśsar Jónssonar bónda į Borgareyrum undir Eyjafjöllum gerši mikla śrkomu žar eystra um kl. 16 ķ gęrdag. Śrkomu žessari fylgdi hagl mikiš og stórt. Markśs, sem segist muna 60 sumur, man ekki eftir annarri eins skśr og til marks um kraft hennar, gat hann žess aš nišurföll og žakrennur höfšu ekki undan vatnsflaumnum. Undir Eyjafjöllum var ķ gęr austangarri, hvasst meš skśrum.

Įgśst var afskaplega óhagstęšur um landiš sunnan- og vestanvert. Öllu skįrri noršaustanlands. Ingibjörg ķ Sķšumśla lżsir mįnušinum: 

Um įgśstmįnuš er žaš eitt aš segja, aš hann var meš afbrigšum votvišrasamur. Stórrigningar voru žó ekki hér. Oftast var vešragott og engin frostnótt, svo kįl- og kartöflugrös eru algerlega óskemmd. Lķtur žvķ sęmilega śt meš kartöflusprettu, en neyšarįstand rķkir nś meš heyskapinn.

husafell69_1b

Um verslunarmannahelgina var haldin hįtķš ķ Hśsafelli. Sagt var aš žar hefšu mętt 20 žśsund manns. Myndin hér aš ofan er tekin į sķšdegisskemmtidagskrį sunnudaginn 3. įgśst, į svišinu var fariš meš gamanmįl - svo er aš sjį aš įhorfendur fylgist vel meš. Talsvert rigndi ķ Hśsafelli ašfaranótt sunnudagsins, en annars slapp vel til meš vešur og sunnudagssķšdegiš var hlżtt og gott. 

Fréttir af tķšarfari voru heldur neikvęšar ķ įgśst - en nokkuš sló į fréttaflutning vegna žess aš blöš komu ekki śt ķ prentaraverkfalli sem stóš alla sķšustu viku mįnašarins. 

Tķminn segir 6.įgśst frį jökulhlaupi ķ Kolgrķmu ķ Sušursveit:

FB-Reykjavik, žrišjudag. Um helgina var geysimikiš jökulhlaup ķ įnni Kolgrķmu ķ Sušursveit. Allmiklar vegaskemmdir uršu samfara hlaupinu viš brśna yfir įna. Var vegurinn žvķ tepptur frį žvķ į laugardag og fram į ašfaranótt mįnudagsins Vegaskemmdir hafa veriš tķšar ķ Sušur-Mślasżslu austan Lónsheišar aš undanförnu, ekki vegna jökulhlaupa, heldur vegna rigninga. Sagši Hafsteinn, aš fyrir rśmri viku hefši nœrri legiš viš aš Geithellnaį flęddi yfir garšinn, sem er fyrir austan įna. Vildi ašeins svo til, aš vegaverkstjóra bar aš į sķšustu stundu, og tókst honum aš nį ķ jaršżtu, sem bętti ofan į garšinn. Nęgši žaš til aš halda įnni į sķnum staš, žar til rigningin minnkaši. Enn rignir mikiš žar eystra, og veldur žaš žvķ, aš vegir eru heldur leišinlegir yfirferšar, enda mikil umferš um žį. Hefur sjaldan eša aldrei veriš eins mikill feršamannastraumur į žessum slóšum og nś ķ sumar.

Tķminn kvartar žann 8.įgśst um sólarleysi og śrkomu:

SB-Reykjavik, fimmtudag. Ekki eru horfur į aš mikiš sjįist til sólar į Sušurlandinu į nęstunni, aš žvķ er Vešurstofan tjįši blašinu ķ dag. .Jśnķmįnušur var sį śrkomumesti ķ Reykjavķk sķšan 1920, svo ekki er furša, žótt fólk kvarti yfir bleytunni ķ sumar. Sólskinsstundir ķ jśnķ og jślķ voru heldur ekki margar, en žó hefur hann sést svartari hér ķ Reykjavķk. Samkvęmt vešurskżrslum yfir jśnķ og jślķ s.l ķ Reykjavķk, er śrkoman ķ jśnķ ķ įr sś mesta, sem męlst hefur sķšan samfelldar śrkomumęlingar hófust, įriš 1920, eša 91 mm. Sólskin ķ jśnķ hefur heldur ekki męlst minna sķšan įriš 1925 žannig aš ekki er hęgt aš tala um mikla sumarvešrįttu ķ žeim mįnuši. Jślķ aftur į móti var ekki eins afbrigšilegur. Žį var śrkoman samtals 61 mm ķ Reykjavķk, eša 13 mm. fram yfir mešallag. Menn verša tęplega varir viš śrkomu innan viš 0,5 mm, en meiri śrkoma en žaš męldist 13 daga jślķmįnašar, svo aš ekki hefur rigning alltaf veriš. ... Fimm daga ķ jślķ męldist sólskin ķ 10 klukkustundir og er žaš mikil sól į einum degi, en žegar dagarnir eru ekki fleiri, vilja žeir gleymast fljótlega og meira er talaš um ótķšina. Mun fęrri sólskinsstundir voru ķ jślķ 1964 og eitt lakasta sumariš, sem skrįš hefur veriš hjį Vešurstofunni var 1955, en žį skein jślķsólin ekki į Reykvķkinga nema 81 klst., svo aš sumar hefur svo sem veriš verra, en ķ įr. Óhœtt er aš segja, aš vętutķš hafi veriš um allt Sušurlandiš ķ sumar, en ekki vildi Vešurstofan spį neinu um heyžurrkinn į nęstunni. ...

Enn eru fréttir af skrišum og vatnavöxtum ķ Tķmanum 12. įgśst:

OÓ-Reykjavķk, mįnudag. Miklar vegaskemmdir uršu į Austfjöršum um helgina. Eru nokkrar leišir meš öllu lokašar, en annars stašar eru vegir illfęrir og ekki nema bķlum meš drifi į öllum hjólum. Mikiš rigndi fyrir austan og um helgina flęddi yfir vegi og skrišur féllu į žį. Vegurinn viš Streitishvarf er lokašur, en žar liggur leišin um milli Breišdalsvķkur og Berufjaršar. Aš Nśpi į Berufjaršarströnd er ófęrt öllum bķlum. Er 30 til 40 metra kafli gjörsamlega horfinn. Skolaši honum burt ķ rigningum og vatnavöxtum ķ gęr. Vegavinnuflokkur hefur veriš aš hjįlpa bķlum yfir verstu ófęrurnar ķ dag, en žaš hefur gengiš mjög illa. ... Sķšari hluta dags ķ dag, var tilkynnt aš vegurinn vęri lokašur öllum bķlum og stendur višgerš nś yfir. Vegurinn i Įlftafirši og Hamarsfirši er mjög žungur yfirferšar og er mikil bleyta ķ honum. ... Į laugardag lokašist Sušurfjaršavegur vegna skrišufalla. Féllu skrišurnar milli Stöšvarfjaršar og Breišdalsvķkur, er veriš aš gera viš žar. Veršur sś leiš aš öllum lķkindum oršin jeppafęr į morgun eša mišvikudag. Į öšrum stöšum į landinu eru vegir fęrir, en yfirleitt fremur erfišir yfirferšar. Rigningartķšin hefur stašiš svo lengi aš allir vegir eru meira og minna blautir og hefur veriš erfitt aš halda žeim viš.

Žjóšhįtķšin ķ Eyjum var haldin helgina į eftir. Sagt var aš hśn hefši fokiš og vķst aš hluti hennar hraktist inn ķ kaupstašinn, en žótti žó enda meš nokkurri reisn. 

Tvęr lęgšir, tengdar leifum fellibylja fóru nęrri landinu žann 23. til 24. įgśst (Camille) og žann 26. (Debbie) Ķ fyrra vešrinu skemmdist bķll ķ grjótflugi undir Hafnarfjalli og verulegt magn af heyi fauk į Hallkelsstöšum ķ Hvķtįrsķšu og fleiri bęjum. Fresta žurfti śtihįtķšum og flugsamgöngur truflušust [Vķsir 2.september]. Versta vešur mįnašarins gerši žó žann 30. žegar kröpp lęgš fór noršaustur fyrir vestan land. Var hśn sušręnnar ęttar, en ekki žó talin tengd fellibyljum.   

Tķminn segir žann 3.september frį tjóni ķ žessu vešri - en byrjar į fregnum af góšri berjasprettu noršanlands. 

SB Reykjavķk, žrišjudag. Berjaspretta er meš eindęmum góš ķ įr, sérstaklega um noršanvert landiš. Mest mun vera um krękiber, en fólk sękist helst eftir ašalblįberjum, žar sem žau eru, og blįberjum. Mjög mikiš er tķnt og vķša kemur aškomufólk ķ stórhópum til berja. Į Vestfjöršum fer fólk į bįtum ķ ašra firši, gengur į land og tķnir žar ber.

SB Reykjavķk, žrišjudag. Skašar uršu į nokkrum stöšum į Noršurlandi ķ hvassvišrinu um helgina. Hey fauk vķša og ķ framanveršum Bįršardal tók žök af śtihśsum og skemmur fuku. Giršingar brotnušu einnig į nokkrum stöšum. Mikiš hvassvišri gerši į laugardaginn fyrir noršan og olli vķša skaša į heyjum. Bęndur ķ Eyjafjaršardölum misstu talsvert af heyi ķ įna. Einnig fauk nokkuš af heyjum ķ Öxnadal og ķ Svarfašardal, en žar tók aš rigna seinnihluta laugardagsins og kom bleytan aš nokkru ķ veg fyrir aš meira fyki af heyinu. Mestum skaša mun žó vešriš hafa valdiš ķ Bįršardal, en žar fauk hey į hverjum bę og žar brotnušu giršingar vķša undan žunga heysins, sem settist į žęr. Į Bólstaš framarlega ķ dalnum tók žök af tveimur śtihśsum og ķ Svartįrkoti fuku tvęr geymsluskemmur. Bęndur vinna nś aš žvķ aš reyna aš mį saman heyjum sinum og gera viš skemmdirnar.

Ingibjörg ķ Sķšumśla segir af september:

Septembermįnušur var ekki sķšur śrkomusamur en įgśst. Stórrigningar voru žó engar fremur en žį. Fyrstu 8 daga žessa mįnašar var sķfeld rigning og skśrir aš nóttu žess 9. Var žį bśiš aš rigna samfellt ķ 12 daga. Žann 9. létti til og tók af heyi og ž. 10. var sólskin og žerrir, en fyrir kl.9 um kvöldiš var byrjaš aš rigna, žvert ofan ķ allar spįr. Žrįtt fyrir óžurrkana hefur heyskap mišaš nokkuš įfram. Sumstašar alveg bśinn en vķšar žó mikiš óhirt.

Žarna er minnst į rigninguna aš kvöldi žess 10. og vitlausa vešurspį sem mikiš var kvartaš undan. Ritstjóri hungurdiska man reyndar mjög vel eftir žessu. Hann var žį ķ Borgarnesi og fylgdist meš óvenjulegum bólstrabakka sem kom śr vestri undir kvöld. Žetta var ekki hefšbundinn blikuuppslįttur heldur greinilegur samfelldur klakkabakki. Um leiš og hann kom yfir fór aš rigna. Alveg er ljóst aš erfitt var fyrir spįmenn į žessum tķma aš eiga viš kerfi af žessu tagi, en žvķ er ekki aš neita aš ritstjórinn varš verulega hissa į spįnni sem lesin var ķ śtvarp kl. 01:00 um nóttina - talsvert eftir aš hann fór aš rigna - og rigningin kom vel fram ķ mišnęturathugunum frį Vesturlandi - žetta var ekki bundiš viš Borgarnes. 

Spįrnar voru svona:

Vešurspį lesin ķ śtvarp 10.9. 1969 kl. 16:15: Sušvesturland til Noršurlands, Sušvesturmiš til Noršurmiša: Hęg breytileg įtt. Skżjaš og sums stašar smįskśrir į mišunum, en vķšast bjart vešur til landsins.

22:15: Sušvesturland til Breišafjaršar, Sušvesturmiš til Breišafjaršarmiša. Hęgvišri eša noršvestan gola. Vķšast léttskżjaš.

Óbreytt kl. 01:00.

Fyrsta skśrin féll ķ Reykjavķk milli kl. 2 og 3. (en mun fyrr ķ Borgarfirši og į Snęfellsnesi). 

Sķšdegis žann 11. var reyndar lķka spįš léttskżjušu eša žurru nęstu nótt. Žį rigndi ķ Reykjavķk kl.23 um kvöldiš - enn var óbreytt spį kl. 01:00 - žrįtt fyrir skśrirnar. Žetta vešur - og vitlaus spįin - höfšu talsverš įhrif į ritstjórann. Hann fylltist įkvešnum ótta gagnvart kerfum af žessu tagi (og fékk sķšar eitthvaš svona ķ hausinn į vaktinni). 

Slide8

Mikiš var kvartaš undan žessari spį. Kortiš hér aš ofan sżnir hvernig japanska endurgreiningin sér vešriš um mišnęturbil aš kvöldi 10. september. Greinilegt śrkomusvęši er yfir landinu vestanveršu og frekari athugun leišir ķ ljós aš žarna er lķka dįlķtiš hįloftalęgšardrag. Sżnir žetta aš skśrabakkinn hefši varla komiš vešurspįmönnum nśtķmans ķ opna skjöldu. En athugum hvaš sagt var. Tķminn segir frį 12. september:

EJ—Reykjavķk, fimmtudag. Bęndum į Sušurlandi var heldur betur illa viš seint ķ nótt og ķ morgun [11.september], žegar žeir vöknušu upp viš žaš aš žurrkurinn var śr sögunni og komnar skśrir. Ķ gęr hafši veriš spįš góšu vešri į Sušurlandi og sofnušu bęndur ķ góšri trś ķ gęr um įframhaldandi žurrk. Var unniš aš žvķ sleitulaust aš bjarga heyi inn ķ hlöšur, eša setja žaš upp, en vķša į Sušurlandi — alveg austur undir Eyjafjöll — bleytti hey. Mį bśast viš, aš lķtill eša enginn žurrkur verši heldur į morgun, og er žetta žvķ mikiš įfall fyrir bęndur syšra. Samtķmis žvķ sem bęndur drifu allt fólk śt til aš bjarga žvķ sem bjargaš varš, bölvušu žeir Vešurstofunni ķ sand og ösku fyrir vešurspįna ķ gęr. En samkvęmt žeim upplżsingum, sem blašiš fékk hjį Vešurstofunni ķ dag, var ógerlegt aš sjį žessi vešurskipti fyrir. Var blašinu tjįš, aš seint ķ gęrkvöldi muni hafa myndast skśrasvęši į Gręnlandshafi, og žaš sķšan borist inn yfir landiš ķ nótt og ķ dag. Śrkoman var misjafnlega mikil, en segja mį aš hśn hafi veriš nokkuš veruleg allt austur undir Eyjafjöll, a.m.k. žaš mikil aš hey bleytti. Į Hellu t.d. rigndi 7 millimetra ķ dag, en annars stašar, svo sem į Eyrarbakka og į Hęli ķ Hreppum ašeins 1 millimetra. En Sunnlendingar voru ekki einir um rigninguna. Upp śr mišnętti kom skśrasvęšiš fyrst inn yfir landiš į Snęfellsnesi og einnig rigndi viš Faxaflóa og į Reykjanesi hluta śr deginum. Žį rigndi nokkuš į vestanveršu Noršurlandi. Eimstaka stašir į landinu sluppu alveg viš rigninguna, svo sem Austurland, Akureyri og a.m.k. mestur hluti Skaftafellssżslna. Var blašinu tjįš, aš ekki vęri óvenjulegt aš svona skśrasvęši myndušust og vęri ekki hęgt aš segja um slķkt fyrir. Engin merki voru um žessa vešurbreytingu i gęr og žvķ spįš góšu vešri — eins og veriš hefši, ef žessi óvęnta skśr hefši ekki komiš til sögunnar. En žaš er vķst lķtil huggun fyrir bęndur, sem höfšu mikiš af heyi liggjandi žegar rigningin hófst.

Tķminn rekur enn illt heyskapargengi ķ pistli 17. september:

KJ-Reykjavķk, žrišjudag. „Žetta er žrišja įriš ķ röš, sem bęndur ķ einhverjum landshlutum hafa skort hey į haustnóttum vegna illęris. Tvö undanfarin įr hefur heyskorturinn eingöngu orsakast af kali. Var hann mjög tilfinnanlegur hjį sumum bęndum, jafnvel ķ heilum hreppum og sżslum, en žó mun fóšurskorturinn ķ įr verša ķ heild meiri og nį til fleiri bęnda en tvö undanfarin įr". Žetta sagši Halldór Pįlsson bśnašarmįlastjóri er hann talaši til bęnda ķ gęr vegna įsetningsins ķ haust. Bśnašarmįlastjóri rakti ķ upphafi hvernig heyskapur hefur gengiš ķ hinum żmsu landshlutum og kom sķšan aš grasleysinu og um žaš sagši hann: „Žetta mikla og óvenjulega grasleysi vķša į óžurrkasvęšinu, žrįtt fyrir tiltölulega hlżtt sumar, er öllum rįšgįta. Žrjįr munu žó helstu įstęšurnar fyrir grasleysinu. Ķ fyrsta lagi gekk frost mjög djśpt ķ jöršu sķšastlišinn vetur, vega žess hve snjólaust var og oft frostiš hart langtķmum saman og jaršvegur žišnaši seint vegna žess aš maķ var kaldur, en eftir aš kom fram ķ jśnķ hélst jaršvegurinn vatnssósa og žvķ kaldari en ella. Reynslan hefur sżnt aš hin innfluttu tśngrös, sem notuš hafa veriš viš tśnręktina undanfarna įratugi, spretta ętķš hęgt mešan klaki er ķ jörš en klaki hélst ķ mżrum viša um Sušur- og Sušvesturland fram ķ įgśst, ef hann er žį meš öllu horfinn enn. Önnur įstęša fyrir grasleysinu į tśnum og lķklegast sś veigamesta mun vera sś, aš mikiš af įburšinum sem borinn var į ķ jśnķ mįnuši mun hafa skolast burtu śt i skurši og įr ķ śrhellisslagvišrunum, sem oft dundu yfir į žeim tķma, sem bęndur uršu aš bera į. Žrišja įstęšan fyrir grasleysinu var, aš vķša bar mikiš į nżju kali ķ tśnum sunnan- og vestanvert į landinu og žį ekki sķst ķ gömlum, góšum hólatśnum, žar sem innlendur gróšur var rķkjandi. Einnig daušféll meirihlutinn af nżrękt sķšastlišins įrs. Hin höršu frost fyrir og um sumarmįlin į blauta jöršina. sem ašeins byrjaši aš lifna viš ķ hlżindunum um pįskana, mun vera orsök žessa kals“. Sķšar ķ įvarpi sķnu til bęnda hvatti Halldór bęndur til aš vera vel į verši gagnvart hita ķ hlöšum og aš nota žį hitamęla og jįrnstengur. Žį sagši hann: „Röng vešurspį tvķvegis ķ sumar hefur valdķš bęndum ómetanlegu tjóni. Žaš var spįš žurrki eftir fyrsta laugardag ķ įgśst, en žį gerši śrhellisrigningu um nóttina, og sama sagan endurtók sig ķ sķšustu viku."

Žann 23.september segir Tķminn frį grjótkasti śr hlķšum Mślafjalls ķ Hvalfirši:

IGŽ—Reykjavķk, mįnudag. Į sunnudagskvöldiš [21. september] munaši minnstu aš grjótkast śr hlķš Mślafjalls i Hvalfirši yrši aš stórslysi. Fernt var aš koma ķ fólksvagni aš noršan, žar sem žaš hafši veriš ķ réttum. Hafši žaš ekiš góšan spöl frį Botnsskįla ķ įtt til bęjarins, og var statt undir hlķš Mślafjalls, žegar einn bķlstjórinn stöšvaši bķlinn, en rétt ķ žvi skullu tveir stórir steinar nišur į veginn fyrir framan hann. Lį viš aš žeir snertu „stušarann". Ķ sömu svifum kom annar steinn nišur hlķšina og var hann žeirra stęrstur — žetta eitt til tvö tonn aš žyngd. Stefndi hann į bķlinn mišjan.

Žann 23. september gekk grķšarlegt illvišri yfir sunnanverša Skandinavķu og Danmörku. Žegar ritstjóri hungurdiska kom til Noregs tveimur įrum sķšar var enn veriš aš ręša vešur žetta og afleišingar žess. Mjög kröpp lęgš fór til austurs yfir Sušur-Noreg (og svo reyndar önnur fįeinum dögum sķšar). Tķminn segir lauslega af illvišrinu 24. september. 

Sextįn manns munu hafa lįtiš lķfiš ķ óvešrinu sem gekk yfir Sušur-Svķžjóš, Noršur-Danmörku og Kattegat ķ gęr. Tala sęršra er komin upp ķ nokkur hundruš og žó eru ekki öll kurl komin til grafar. Vešriš olli tugmilljóna króna tjóni. Miklar rafmagnstruflanir hafa oršiš, samgöngur hafa fariš śr skoršum og sķmasambandslaust er enn viš mörg héruš. Tališ er, aš annaš hvort hśs į Skagen hafi skemmst af völdum stormsins, sem męldist žar tólf vindstig.

Ķ Tķmanum 26.september er sagt frį störfum „haršęrisnefndar“ sem sett hafši veriš į laggirnar: 

KJ-Reykjavķk. fimmtudag. Į vegum haršęrisnefndar fer nś fram skipuleg gagnasöfnun į óžurrkasvęšunum, til žess aš komast aš raun um hve heyfengur bęnda er mikill. Er žetta fyrsta skrefiš til aš fį heildaryfirsżn yfir hve heyfengurinn er mikill, og žį hvaš sé hęgt aš gera til aš létta undir meš bęndum ķ vetur, en meš hverjum deginum sem lķšur veršur įstandiš ķ heyskaparmįlunum į óžurrkasvęšunum óskaplegra.

Slide9

Mįnudaginn 29. varš aftur óvęntur atburšur. Lęgšin sem kom viš sögu fannst žó į kortum og śrkomu var spįš. Kl. 10:10 daginn įšur var spį fyrir Faxaflóa nęsta sólarhring einfaldlega: „Vķšast léttskżjaš“. Kl.16:55: „Vķša lķtilshįttar śrkoma žegar lišur į nóttina“. Kl.22:15: „Śrkomulaust ķ nótt, en vķša slydduél į morgun“. Kl.01:00: „Slyddu- eša snjóél ķ fyrramįliš“. Mun meira varš śr śrkomu viš sunnanveršan Faxaflóa heldur en gert hafši veriš rįš fyrir og žaš snjóaši. Žetta er mesta snjókoma sem vitaš er um ķ septembermįnuši ķ Reykjavķk, skyggni fór nišur ķ 100 metra kl.10 um morguninn og mikiš snjóaši ķ 4 klukkustundir. Snjódżpt aš morgni žrišjudagsins 30. september męldist 8 cm, žaš mesta sem vitaš er um ķ september žar į bę. Hiti ķ Reykjavķk męldist 0,4 stig kl.15 (žann 29.) sį lęgsti sem męlst hefur į žeim tķma sólarhrings ķ september frį aš minnsta kosti 1949. Klukkan 12 var hitinn -0.9 stig sömuleišis žaš lęgsta į žeim tķma sólarhrings ķ september ķ Reykjavķk. Žetta vešur varš žó miklu vęgara heldur en hrķš sem gerši į landinu įri įšur, en žį slapp Reykjavķk aš mestu. 

Viš sjįum vel į hįloftakortinu hvaš geršist. Mjög kalt lęgšardrag kom yfir landiš śr vestri. Žaš er 5160 metra jafnžykktarlķnan sem liggur žvert yfir landiš, nęgir ķ septembersnjókomu, sé śrkoma į annaš borš. 

Vķsir segir frį hrķšinni strax sama dag, žann 29.september:

Austan stórhrķš skall yfir Reykjavķk ķ morgun og var allžykkt snjólag į götunum um tķuleytiš. Mikil hįlka varš strax į götunum og uršu af žvķ umferšartafir. Vetrarklęddir Reykvķkingar fengu snjókomuna ķ fangiš, žegar žeir voru į leiš til vinnu sinnar. Veturinn gerir óvenju snemma vart viš sig hér ķ höfušborginni og sömu söguna er aš segja um Sušurnesin og sušurströndina žar sem snjóaši vķša ķ morgun. Einnig snjóaši į stöku staš öšrum viš vesturströndina. Snjókoman kom sunnan aš, og snemma ķ morgun gekk į meš snjókomu og žrumuvešri ķ Keflavķk. Blašiš hafši samband viš Vešurstofuna ķ morgun. Pįll Bergžórsson, vešurfręšingur sagši žaš mjög óvenjulegt aš snjóaši ķ Reykjavķk ķ austanįtt eins og ķ morgun, einnig kvaš hann žaš óvenjulegt aš snjó festi svo snemma įrs ķ Reykjavķk. Sagši Pįll snjókomuna og žrumuvešrin stafa af skörpum samskilum śt af ströndinni. Miklu hlżrra er sušvestur af Reykjanesskaga, en į landi, en žar męldist 7 stiga hiti ķ morgun, en eins stigs frost męldist hins vegar ķ Reykjavķk klukkan nķu ķ morgun. Ķ Keflavķk męldist žį 1 stigs hiti og hafši hlżnaš. Bjóst Pįll viš aš hann gengi yfir ķ sušvestanįtt, žegar liši į daginn og hlżnaši og aftur myndi hann aš lķkindum breytast og žį ķ noršanįtt, ķ nótt eša į morgun og žį kólna aftur.

Og Morgunblašiš daginn eftir, 30.september:

Mikla snjókomu gerši ķ Reykjavķk um hįlftķuleytiš ķ gęrmorgun og olli hśn miklum töfum į umferš ķ Reykjavķk. Alls uršu 24 įrekstrar eftir aš snjóa tók — flestir fyrir hįdegi. Žį uršu miklar tafir į įętlunum SVR, en snjókoman kom žeim sem öšrum ķ opna skjöldu. Į Hafnarfjaršarveginum uršu einnig miklar tafir af völdum hįlku og lentu margir bķlar śt af veginum, en ašeins einn mun hafa oršiš fyrir verulegu óhappi er hann lenti į staur. Ķ Reykjavķk var einna mest śrkoma, 6 millimetrar og męldist snjóžykkt 8 cm. Svipaš snjómagn féll ķ Vestmannaeyjum og į Loftsölum. Vešrinu olli lęgš, sem myndašist į sunnudag yfir Gręnlandshafi og fór hśn sķšan meš sušurströndinni įleišis austur. Ķ Borgarfirši var śrkomulaust. — Samkvęmt upplżsingum Vešurstofu Ķslands er nś spįš noršanįtt meš frosti, en žó mį bśast viš aš hitastig komist upp fyrir frostmark um mišjan dag ķ dag.

Slide10

En žaš snjóaši lķka austanfjalla. Tķminn segir frį 1. október:

KJ-Reykjavķk, žrišjudag. Žaš eru haršindi į Sušurlandi nśna, og kżr į gjöf, sagši Hjalti Gestsson rįšunautur į Selfossi ķ dag, er fréttamašur Tķmans hringdi ķ hann ķ dag, og innti frétta af heyskaparmįlum og heykaupamįlum žeirra sunnlendinga.

Žaš fennti töluvert af heyi flatt hjį bęndum hér sunnanlands į mįnudag, og snjóinn hefur ekki tekiš upp ennžį. Versnaši žvķ enn įstandiš ķ heyskaparmįlum hér, og žaš hefur kannski żtt undir menn aš fara ķ heykaup, sagši Hjalti. Žaš er dżrt aš farga góšum nytjapening, og heykaupin eru ašeins til žess, aš bęndur žurfi minna aš fękka bśstofninum. — Er įstandiš jafn slęmt alls stašar į Sušurlandi? — Nei, ekki vil ég segja žaš. Austast ķ Rangįrvallasżslu mun žaš vera einna skįst, og kemur žar tvennt til. Bęndur žar nįšu upp dįlitlu af heyi ķ sķšustu glżju, og svo er meiri heymišlun žar ķ sżslunni. Žar hefur heysala nokkuš veriš stunduš į sķšustu įrum, bęši af stórbśunum žar og eins af öšrum sem ekki eru meš bśpening. Mér er ekki kunnugt um, aš neitt hey hafi veriš keypt aš inn ķ sżsluna. Ķ Įrnessżslu mun įstandiš vera einna verst ķ Ölfusi.

Október var heldur illvišrasamur. Ingibjörg ķ Sķšumśla segir af tķšinni:

Mjög er slęmt į högum, jöršin žķš og mjög blaut undir, žvķ einnig kalt fyrir fé aš standa į, en žó aš svo hagi til hér, aš fé hafi komist sjįlfkrafa heim, įttu menn sumstašar ķ erfišleikum meš aš koma fénu heim vegna ófęršar. Ég veit ekki annaš en allflestir hér ķ sveit hafi nįš inn heyjum, žó votvišri vęru mikil, en ķ sumum öšrum sveitum eru hey śti enn og į einstaka bę ekki allt ķ sętum.

Alldjśpar lęgšir komu aš landinu 2., 5. og 7. og ollu allar einhverju tjóni eša vandręšum. Morgunblašiš segir frį 3.október

Mikill vešurofsi gekk yfir landiš ķ fyrrinótt og gęr [2.október]. Fjįrskašar uršu ķ Mżrdal, žar sem tvö snjóflóš féllu, en ekki munu žó hafa oršiš skemmdir af völdum žeirra. Rafmagnslaust varš ķ Mżrdal og sķmastaurar brotnušu. Liggur sķmalķnan nišri į löngum kafla og var žvķ erfitt um fréttaöflun ķ gęr. Žó er ljóst, aš menn voru ķ allan gęrdag aš leita fjįr, sem grafist hafši ķ skuršum og fönn. Vitaš var um fimm kindur daušar og höfšu tvęr drukknaš ķ lęk. Žak fauk af hlöšu. Fé var ašframkomiš og įttu bęndur ķ miklum erfišleikum meš žaš. Ósmalaš er į flestum afréttum. Fyrsta snjóinn setti nišur ķ Mżrdal į mįnudag. Ķ fyrrinótt skall vešurofsinn į og snjóaši mjög. Ķ gęr rigndi sķšan ofsalega, snjóflóš féllu į tveimur stöšum įn skaša og žak fauk af hlöšu į Prestshśsum. Bęndur grófu fé śr skuršum og fönn og var slęlega mętt ķ slįturhśsiš ķ gęr morgun, žar eš bęndurnir, sem žar vinna voru flestir viš björgunarstörf. Lķtiš er žó komiš ķ ljós um įstandiš eystra, žar sem sambandsleysi var viš Mżrdalinn vegna sķmabilana. Fimm daušar kindur höfšu fundist. Tvęr žeirra höfšu drukknaš ķ lęk og 20 įm var bjargaš frį drukknun, en žęr stóšu į vatnsbakka. Ósmalaš er į flestum afréttum, nema Kerlingadals- og Höfšabrekkuafrétt. Žar hafši veriš fariš ķ fyrstu göngur. Žaš er žvķ hvergi nęrri ljóst, hve mikiš tjón er af vešri žessu. Mesta vešurhęšin var žó ekki ķ Mżrdal. ķ Vestmannaeyjum var hvassast į milli kl. 03 og 06 og nįši vindur 150 km hraša į klukkustund eša 81 hnśt. Ķ gęr um hįdegi voru enn 11 vindstig ķ Eyjum og vķša 10 vindstig, m.a. į Fagurhólsmżri og į Mżrum ķ Įlftaveri. Ķ Vestmannaeyjum féll nišur kennsla ķ skólum vegna vešurs.

Tķminn segir af sama vešri ķ pistli 3.október:

KJ-Reykjavķk, fimmtudag. Ķ nótt gerši ofsavešur ķ Mżrdal og žar ķ kring, og hraktist fé ķ skurši og įr, žar sem žaš svo fennti. Hafa bęndur eystra veriš aš draga fé śr fönn ķ dag, en į žessu stigi er ekki vitaš um hve miklir fjįrskašar hafa oršiš. Tķminn ręddi ķ dag viš fólk į bęjum ķ Mżrdal og Reynishverfi og ķ kringum Vķk. Sagši fólkiš aš um mišjan dag ķ gęr hefši vešur fariš aš versna žar eystra, og undir kvöld var komin blindhrķš at austan, og stóš vešriš fram į dag. Ekki er bśiš aš smala fé af fjalli žarna, en margt komiš i heimahagana. Hefur féš, sem var komiš ķ heimahagana hrakiš undan vešrinu og ķ skurši og įrfarvegi, žar sem žaš svo fennti. Į Giljum bżr Ólafur Pétursson og var hann bśinn aš finna tvęr ęr daušar ķ dag. H6fšu žęr hrakist śt ķ į og drepist, og į öšrum bę höfšu fundist daušar kindur ķ fönn. Tómas į Litluheiši sagši aš žeir hefšu fundiš įtta kindur ķ fönn žar ķ dag, og hefšu allar veriš lifandi. Sagši hann, aš žetta vęri óvenjulegt vešur į žessum tķma žar eystra, og bśast mętti viš aš fleira fé hefši fennt, en śr žvķ yrši ekki skoriš fyrr en į morgun. Hann sagši aš ekki vęri bśiš aš smala fé af fjalli, en žaš sem hefši veriš komiš nišur hefši lķklegast fariš verr śt śr vešrinu. Kindurnar sem žeir į Litluheiši hefšu fundiš, hefšu veriš klakašar. Žeir bęndur sem ekki voru enn aš leita aš fé sķnu ķ fönn ķ kvöld, voru ķ fjósverkum, og žvķ erfitt aš fį heildarmynd af įstandinu fyrir austan, en fólkiš sem rętt var viš sagši, aš ekki hefši veriš į bętandi įstandiš frį ķ sumar, en erfiš heyskapartķš hefur veriš ķ Mżrdalnum. Mjög hvasst viš viš Skógaskóla, og sagši skólastjórinn žar aš illstętt hefši veriš žar ķ morgun fyrir unglinga, svo mikiš hefši rokiš veriš.

Tķminn segir žann 4.október frį betra hljóši i bęndum fyrir noršan žar er jafnvel talin einstök gęšatķš. Einnig segir blašiš enn meir af fjįrsköšunum ķ Mżrdal:

SB-Reykjavķk, föstudag. Bęndur į Noršurlandi hafa fariš mun betur śt śr sumrinu, en żmsir ašrir. Sumariš var gott fyrir noršan, en stutt og nś eru kżr vķšast komnar į gjöf. Dilkar eru misjafnir. Nś er vķšast kalt fyrir noršan og snjór į tśnum. Blašiš hafši samband viš nokkra fréttaritara sķna į noršanveršu landinu ķ dag og spuršist fyrir um, hvernig hljóšiš vęri ķ bęndunum eftir sumariš. Kristjįn Siguršsson, bóndi į Grķmsstöšum, sagši aš žar um slóšir vęri stórfķnt hljóš ķ bęndum ,enda hefši sumariš veriš alveg einstakt. — Hér er snjóföl, en žetta er engin vetrartķš ennžį. Kżrnar eru žó komnar ķ fjós, žaš er heldur fyrr, en venjulega. Dilkar eru vęnir og nóg er til af fóšri handa bśpeningi, svo viš kvķšum ekki vetrinum. Ķ Kelduhverfinu var hljóšiš ekki alveg eins gott. Žórarinn Haraldsson ķ Laufįsi, sagši, aš žaš vęri leitt aš geta ekki beitt kśnum į tśnin, sem vęru fagurgręn undir snjónum. Yfirleitt er žar bśiš aš nį inn heyjum, sem eru góš og sennilega nógu mikil, — ef eitthvaš veršur keypt af heyi inn ķ sżsluna, žį er žaš sįralķtiš. Bśpeningi žar veršur ef til vill eitthvaš fękkaš į sumum bęjum, em ekki til muna. Vešriš er leišinlegt nśna og spįin lofar akki góšu, jafnvel von į meiri snjó brįšlega, sagši Žórarinn aš lokum. Žormóšur Jónsson į Hśsavķk, kvaš bęndur žar ķ grenndinni hafa heyjaš allvel ķ sumar og vęru žeir bjartsżnir. Lķtiš hefur veriš selt af heyi žar. Slįtrun veršur mjög nįlęgt įętlun, eša um 37 žśsund fjįr, og eru slįturdilkar vęnir. Žórarinn kvaš ekki hafa veriš neinn kulda undanfariš en žó hefši fryst lķtillega. Valtżr Kristjįnsson, oddviti ķ Nesi, sagši aš žar sem sumariš hefši veriš gott, vęri hljóšiš ķ bęndunum žaš lķka. Mikiš hefši veriš selt af heyi og vęri enn veriš aš flytja žaš sušur. Kżrnar eru komnar į gjöf, en verša ef til vill settar śt aftur, ef tķšin batnar. Dilkarnir eru ennžį vęnni en ķ fyrra og kartöfluuppskeran mun vęnni, žar sem kuldakast ķ fyrrahaust, spillti mikiš uppskerunni žį. Snjóinn hefur aš mestu tekiš af lįglendi. Frišbjörn Zóphonķasson, bóndi į Hóli ķ Svarfašardal var ekki įnęgšur meš, hvaš veturinn kom snemma. — Hér eiga margir ennžį hey śti, en žó er heyfengurinn sennilega ķ mešallagi. Žeir fįu bęndur ķ dalnum, sem aflögufęrir eru meš hey, hafa selt sušur ķ Borgarfjörš og Įrnessżslu, en ekki ķ stórum stķl. Kżr voru allar teknar į gjöf um daginn, žegar kuldakastiš kom, og žaš er lķklega mįnuši fyrr, en ķ mešalįri. Dilkar eru talsvert rżrari en ķ fyrra. ... Hér er ekki svo slęmt hljóš ķ bęndum, sagši Siguršur Lķndal į Lękjamóti ķ Vķšidal. — Heyskap er aš verša lokiš og heyin eru sęmileg aš vöxtum, en léleg. Bęndur verša ekki aflögufęrir meš hey, žaš mį frekar bśast viš, aš bśpeningi verši fękkaš um allt aš 10% bęši saušfé og nautgripum. Venjulega er heyskap lokiš ķ byrjun september, svo žetta er į eftir įętlun. Slįturdilkar reynast ķ léttara lagi.

KJ-Reykjavķk, föstudag. Enn er ekki śtséš um hve miklir fjįrskašar hafa oršiš ķ Mżrdalnum og nįgrenni, žegar blindhrķš skall žar į sķšari hluta mišvikudagsins. Óttast bęndur mjög, aš féš hafi fennt į fjalli, en ekki er bśiš aš smala afréttinn žar eystra enn. Sveinn bóndi į Reyni sagši Tķmanum ķ dag, aš reynt yrši aš fara į fjall į sunnudaginn, en bśist vęri viš erfišleikum viš aš koma fénu fram, vegna snjóa. Sagši Sveinn aš ķ dag hefšu menn veriš aš bjarga fé śr skuršum og įm, eftir žvķ sem žeir hefšu getaš. Hafa fundist daušar kindur į mörgum bęjum, ekki margar į hverjum, en flestir bęndur ķ Mżrdalnum munu hafa tapaš einhverju fé ķ žessu ofsavešri. Ķ Žórisholti fundust fimm kindur daušar, og mun žaš vera žaš mesta į einum bę. Margar kindur hafa fundist hįlfdaušar, į kafi ķ krapi ķ skuršum, og reyna bęndur aš hlś sem best aš skepnunum. Sumar įrnar žarna eystra stķflušust algjörlega af krapi, og hafa menn ekki séš annaš eins žar įšur um žetta leyti įrs.

Vķsir segir žann 8.október frį illvišri daginn įšur (žrišjudaginn 7.október):

Noršan stórhrķš gekk yfir Noršvesturland ķ gęr. Vešurofsinn varš mestur į Vestfjöršum og gerši žar vķša usla. Brim var svo mikiš ķ Bolungavķk, aš menn muna žar ekki annaš eins. — Gekk stöšugt yfir nżja hafnargaršinn og braut brimiš framan af honum. Bįtar voru žó óhultir ķ höfninni. Fjallvegir lokušust į Vestfjöršum, Gemlufallsheiši og Žingmannaheiši. Žar sįtu žrķr bķlar fastir ķ gęr og braust lögreglan į Patreksfirši meš veghefli upp į heišina fólkinu til hjįlpar. Bķlar sįtu vķšar fastir. Żmislegt lauslegt fór į stjį ķ hvassvišrinu. Jįrngrindarskemma, sem var ķ byggingu ķ Hvammi į Baršaströnd lagšist saman ķ óvešrinu Nżsteyptir gaflar hennar létu undan vešurofsanum. Rafmagnslķnur ķ Önundarfirši slitnušu og var um tķma rafmagnslaust į Flateyri. Mikil ókyrrš var žar ķ höfninni, trillur nuddušust saman, ein žeirra sökk og ašrar rak į land. Fjįrhśsžak tók af ķ heilu lagi į bęnum Hvilft og vķšar losnaši um jįrn į hśsum. Talsveršri fönn kyngdi nišur į Vestfjöršum, svo aš žar var ekki minni snjór.en hér į Sušurlandi nś į dögunum. Noršanlands var slydda og hrķš sums stašar. Alls stašar landlega, en ekki er vitaš til aš neinir skašar hafi oršiš į bįtum į sjó. Og enn er spįš noršan og įframhaldandi kuldatķš, svo aš veturinn viršist vera kominn, žótt żmsir séu enn aš bķša eftir sumrinu.

Og daginn eftir, 9.október, segir Vķsir af örlögum hafnargaršs ķ Grķmsey. Žetta mįl var mikiš ķ umręšu um tķma:

Fjörutķu og fimm metra langur skjólgaršur sem byggšur var ķ höfninni ķ Grķmsey ķ sumar hvarf gjörsamlega upp aš landsteinum ķ stórbrimi ķ gęr. — Žetta var bśiš aš vera draumur okkar ķ mörg įr, sagši Bjarni Magnśsson ķ Grķmsey, žegar Vķsir ręddi viš hann ķ morgun, en žaš fór žį svona, aš hann hvarf ķ fyrsta haustbriminu. — Bśiš er aš vinna viš garšinn og ašrar hafnarframkvęmdir ķ allt sumar, frį 9. jśnķ til 20. september. Žaš var almannarómur hér ķ Grķmsey aš garšurinn myndi ekki standa lengi eins og hann var byggšur. Starfsmönnum Hafnarmįlaskrifstofunnar var sagt žetta strax ķ vor. Viš vildum fį aš breyta žessu svolķtiš. Ķ žennan garš įtti aš setja stórt grjót, en žaš fékkst ekki hér og samt var haldiš įfram viš žetta. Garšurinn varš 45 metrar, en upphaflega įtti hann aš verša 90 metrar. Helgi Jónsson, verkfręšingur hjį Vita- og hafnarmįlastjóra, sagši ķ vištali viš Vķsi ķ morgun, aš garšurinn hefši oršiš svo miklu minni vegna ašstęšna ķ Grķmsey og ķ stašinn hefši veriš byggt traustari vörn viš innri garšinn, svokallaša og sś framkvęmd kęmi aš fullu gagni. — Gagnvart mér var ekki hreyft neinum mótmęlum, vegna žessara framkvęmda, sagši Helgi, žótt žaš hafi ef til vill veriš gert gagnvart öšrum ašilum.

Tķminn greinir 21.október frį jöklamęlingum:

EJ—Reykjavķk, mįnudag. Haustiš 1968 voru lengdarbreytingar jökuljašra į landinu męldar į 42 stöšum. Hafši jökuljašar gengiš fram į 8 stöšum, haldist óbreyttur į 7 stöšum en hopaš į 27 stöšum. „Nišurstašan er žvķ įmóta og undanfarin įr: Ķ heild halda jöklar enn įfram aš hopa", — segir ķ skżrslu Sigurjóns Rists vatnamęlingarmanns ķ nżśtkomnu eintaki „Jökuls", sem er įrsrit Jöklarannsóknarfélags Ķslands.

Laugardagskvöldiš 25. október gerši mikiš žrumuvešur ķ Borgarfirši. Žį brann ķbśšarhśs ķ Brśsholti ķ Flókadal. Tķminn segir frį žessu ķ frétt 28. október:

SB-Reykjavķk, mįnudag. Žrumuvešur meš eldingum, geisaši ķ Borgarfiršinum į laugardagskvöld og sunnudagsnótt. Rafmagnslaust varš ķ Lundareykjadal og Flókadal sökum vešurofsans. Eldingu laust nišur ķ sķmalķmi og er tališ aš hśn hafi valdiš ķkviknun ķ ķbśšarhśsinu aš Brśsholti ķ Flókadal, sem skemmdist mikiš af eldi um nóttina. Auk žess klauf eldingin fjóra sķmastaura og nokkur sķmatęki eyšilögšust. Unniš hefur veriš aš višgeršum ķ dag. Į laugardagskvö1diš var vešriš mjög slęmt ķ Borgarfirši. Gekk į meš vestanrokum og hagléli. Um mišnętti heyrši heimilisfólkiš ķ Brśsholti mikinn hįvaša, eins og brysti ķ hśsinu og skömmu sķšar varš žaš vart viš reykjarlykt. Ekki nįšist samband viš nœstu bęi žvķ sķminn var sambandslaus. Bóndinn ķ Brśsholti, Siguršur Arnlaugsson, fór til Varmalękjar, en žar er sķmstöš og lét žašan kalla ķ slökkviliš Borgarfjaršardala, sem hefur ašsetur ķ Reykholti. Vilhjįlmur Einarsson, skólastjóri ķ Reykholti er einn slökkvilišsmanna, sem fóru į stašinn og hafši blašiš samband viš hann ķ dag. — Viš vorum komnir į stašinn um klukkan 1:30, sagši Vilhjįlmur, og var žį eldurinn kominn vķša ķ žekju hśssins, undir jįrninu. Ašstęšur viš slökkvistarfiš voru mjög slęmar og versta vešur. Gekk į meš miklum vindkvišum en lęgši į milli og frysti og annaš slagiš komu svo feykileg haglél. Slökkvistarfinu var lokiš į sjötta tķmanum, en žį var žak hśssins og efri hęš gjörónżt, og nešri hęšin mikiš skemmd af reyk og vatni. Vilhjįlmur, sagši, aš ekki vęri hęgt aš fullyrša, aš kviknaš hefši ķ hśsinu śt frį eldingunni, en hśn hefši getaš orsakaš skammhlaup ķ hįspennulķnu. Ķbśšarhśsiš aš Brśsholti, er hlašiš śr vikursteini, ein hęš meš steyptri plötu og allhįtt ris, en žar ķ voru fjögur herbergi og skilrśm öll śr tré. Hśsiš er um tķu įra gamalt. Fólkiš var allt flutt aš Mślastöšum, sem er nęsti bęr. Žegar Siguršur bóndi var aš reyna aš bjarga bśshlutum śr eldinum, veiktist hann af reykeitrun og missti mešvitund, en var bśinn aš nį sér ķ dag. ... Sķmalķnan milli Brśsholts og Stešja, liggur yfir dįlitla hęš og žar mun eldingunni hafa slegiš nišur. Sķmtękiš į Stešja eyšilagšist viš höggiš. Blašiš nįši tali af Įrsęli Magnśssyni, sķmaverkfręšingi og sagši hann, aš fjórir sķmastaurar milli žessara bęja hefšu brotnaš, eldingin hefši klofiš žį sundur, — Yfirleitt eru eldingavarar į lķnunum, sagši Įrsęll, — en žeir duga skammt žegar höggiš er svona mikiš. Bśiš er aš skipta um žrjś sķmatęki, en grunur leikur į, aš fleiri hafi skemmst viš žetta.

Vķsir segir žann 27.október af foktjóni ķ Vestmannaeyjum ķ sama vešri, laugardaginn 25.:

Žak fauk ķ heilu lagi af hśsinu nśmer 71 viš Vestmannabraut ķ Vestmannaeyjum, en žar komst vešurofsinn upp ķ 14—15 vindstig ķ verstu hryšjunum į laugardaginn. Brugšiš var skjótt viš og ķ gęr voru flestir smišir ķ bęnum komnir į stśfana viš aš gera viš og gera žak į hśsiš aftur. Skemmdir uršu einnig į mótauppslętti hjį Vinnslustöšinni ķ Vestmannaeyjum, žar sem veriš var aš slį upp višbót viš frystiklefa. Stokkseyrarbśar uršu aš fęra bįta sķna śt į leguna į laugardaginn, žar sem brimiš var svo mikiš og braut stöšugt į bryggjunni. Svo illa tókst til žegar flytja įtti vélbįtinn Bjarna Ólafsson frį bryggjunni aš landfestarnar lentu ķ skrśfunni og rak bįtinn stjórnlaust upp ķ skerjagaršinn. — Įhöfn bįtsins var um borš en gat ekkert ašhafst, — Žaš var gęfa žeirra aš bįtinn rak upp ķ hreinan sand og slapp viš klappirnar allt ķ kring, žannig aš žeim var engin hętta bśin, en bįturinn liggur nś óskemmdur ķ sandinum og bķšur žess aš menn frį Björgun h.f. ķ Reykjavķk dragi hann śt į flóši ķ dag. Bjarni Ólafsson er 35 lesta bįtur, einn af fjórum bįtum, sem Hrašfrystihśs Stokkseyrar og hreppsfélagiš eiga ķ sameiningu. Trillubįtur slitnaši upp i Eyrarbakkahöfn į laugardaginn og skemmdist hann mikiš, žegar hann lamdist viš bryggjuna, en ašrar skemmdir uršu ekki į bįtum žar ķ höfninni.

Morgunblašiš birti lķka fregnir af sama illvišri ķ pistli žann 28.október:

Mikiš hvassvišri į sušvestan gerši viš Sušurland į laugardag meš forįttubrimi og sjógangi. Skemmdir uršu vķša į bįtum og ķ Vestmannaeyjum fauk žak af ķbśšarhśsi og skemmdir uršu į uppslętti aš nżrri įlmu Vinnslustöšvarinnar. Fréttaritari Morgunblašsins į Eyrarbakka sķmaši aš žar hefši veriš forįttubrim undanfarna daga, enda stórstreymt og hįsjįvaš. Į laugardag vildi žaš til aš lķtil trilla, sem lį viš gamla bryggju nokkru austan viš nśverandi höfn į Eyrarbakka, fleygšist upp į bryggjuna og brotnaši og sökk. Žrķr bįtar, sem lįgu ķ höfninni, tveir heimabįtar og einn frį Stokkseyri, voru ķ skjóli af hafnargaršinum og ekki ķ neinni hęttu. Ašrar skemmdir uršu ekki į Eyrarbakka. Einn Eyrarbakkabįtur er tilbśinn aš róa meš lķnu strax og gefur og tveir bįtar, sem voru į leiš heim śr višgerš uršu aš leita hafnar ķ Žorlįkshöfn og bķša žess nś aš vešur lęgi og žeir komist til Eyrarbakka og sķšan į veišar. Ķ Vestmannaeyjum hefur sjósókn legiš aš mestu nišri undanfariš vegna tķšarfarsins. Žeir bįtar, sem śti voru leitušu hafnar į laugardag er tók aš hvessa en tveir komu ekki fyrr en į sunnudag og höfšu legiš af sér vešriš austur ķ bugtum. Žak fauk af gömlu ķbśšarhśsi ķ Vestmannaeyjum en um 10 smišir į stašnum brugšu skjótt viš og geršu viš žaš į laugardag og sunnudag svo aš žaš varš ķbśšarhęft į nż. — Žį fauk um koll krani skammt frį įhaldahśsi bęjarins og uppslįttur aš nżrri įlmu hjį Vinnslustöšinni skemmdist, og féll einn veggurinn alveg inn. Tvęr trillur löskušust lķtillega ķ höfninni. Flug til Vestmannaeyja féll nišur yfir helgina, en ķ gęr var flogiš į nż.

Tķminn segir enn af heyskorti ķ frétt žann 29.október:

KJ—Reykjavķk, žrišjudag. Ljóst er nś oršiš aš vegna hinna miklu óžurrka ķ sumar og sprettuleysis vantar um žrjś til fjögur hundruš žśsund hesta af heyi, mišaš viš mešalheyfeng, eša 10—12 žśsund kżrfóšur. Vantar meš öšrum oršum hey handa fjóršungi af nautgripastofni landsmanna. Mest er vöntunin į Sušurlandi ... Žaš er fljótlegra aš telja upp žau svęši į landinu, sem vel eru sett meš hey, en žau eru ašallega žrjś: Ašalbśskaparsvœšiš ķ Eyjafirši, Žingeyjarsżslurnar bįšar og Fljótsdalshéraš. Ķ öllum öšrum hlutum landsins er meiri og minni töšubrestur og žó nokkrir bęndur hafa ašeins nįš um fimmtung af mešalheyfeng.

Nóvember var kaldur og óhagstęšur og gerši m.a. mikla snjóflóšahrinu. Verst var vešriš ķ kringum žann 10. 

Slide11

Kortiš sżnir stöšuna um hįdegi žann 10. Mikiš lęgšasvęši er fyrir sušaustan land og hęš yfir Gręnlandi. Noršaustanillvišri gengur yfir allt landiš. 

Slide12

Hįloftakortiš sżnir žetta einnig. Vindur er ekki mjög strķšur ķ 500 hPa hęš, en mikill žykktarbratti (hitamunur) yfir landinu bętir ķ vind ķ nešri hluta vešrahvolfs. 

Tķminn segir frį žrišjudaginn 11.nóvember:

FB-Reykjavķk, mįnudag. Mikiš óvešur hefur gengiš yfir landiš noršvestanvert. Į Ķsafirši hafa falliš snjóflóš, sem sópaš hafa meš sér hśsum og vélum, og į einum staš 200 hęnsnum. Į Noršfirši hafa skemmdir ašallega oršiš į sjónvarpsloftnetum. Žį fauk žak af hlöšu į Skagaströnd og brim į Ólafsfirši braut hliš śr saltgeymslu, og uršu af žvķ miklar skemmdir. Žar eyšilagšist einnig bįtur. Blašiš hafši samband viš fréttaritara sķna į żmsum stöšum, og alls stašar var mikil ófęrš og vešurofsi. Samkvęmt upplżsingum Ólafs Tómassonar verkfręšings Landsķmans, hafa oršiš miklar skemmdir į sķmalķnum. Sagši hann ķ vištali viš blašiš: Óhemjubilanir hafa oršiš į sķmalķnum į sunnanveršum Austfjöršum og į Vestfjöršum nś um helgina ķ óvešrinu, sem gengiš hefur yfir, og er ekki enn fullljóst, hversu mikiš hefur raunverulega skemmst. Sambandslaust hefur veriš milli Hafnar ķ Hornafirši og Reyšarfjaršar. Eru lķnurnar žar raunverulega bilašar į mörgum stöšum. Mikiš er bilaš i Lóninu og hjį Breišdalsvķk, en vķša hefur veriš gert viš til brįšabirgša. Enn er žó ašeins komiš į samband milli Stöšvarfjaršar og Breišdalsvķkur. Į morgun er von į aš samband komist į milli Reyšarfjaršar og Stöšvarfjaršar og einnig milli Hafnar og Djśpavogs. Bilaš er milli Egilsstaša og Vopnafjaršar, en samband komiš milli Reyšarfjaršar og Fįskrśšsfjaršar. Į Vestfjöršum er sambandslaust milli Ķsafjaršar og Brśar ķ gegnum Hólmavķk, bilanir eru hjį Sśšavķk og Ögri og į Stikuhįlsi. Sambandslaust er milli Hólmavikur og Finnbogastaša vegna bilana į Trékyllisheiši. — Snjókoman, og ekki sķšur ķsingin hefur orsakaš žessar miklu bilanir. Mikill fjöldi manna er śti viš višgeršir, en ķ nokkrum tilfellum hefur žó oršiš frį aš hverfa vegna vešurs.

Stórhrķš hefur veriš į Ķsafirši frį žvķ į laugardag, og kominn miklu meiri snjór heldur en nokkru sinni ķ fyrravetur. Ķ gęr og nótt féllu snjóflóš śr Eyrarfjalli, allt aš hśsinu Engi og inn fyrir Stekkjanes. Tveir sumarbśstašir sópušust af grunnum sķnum ķ snjóflóšunum. Eigendur bśstašanna eru Gušbjörg Bįršardóttir og Kristjįn Pįlsson. Bśstaširnir eru bįšir taldir gjörónżtir, enda liggja žeir mölbrotnir ķ hlķšinni. Snjóflóšiš féll nišur fyrir Seljalandsveg og lenti į hśsi trésmķšaverkstęšis Steinišjunnar. Var žetta hlašiš steinhśs. Ķ žvķ var mikiš af efni, bęši unnu og óunnu. Fyrir utan hśsiš stóšu tveir bķlar og sömuleišis nż hręrivél. Allt eyšilagšist žetta meira og minna, og er tjón Steinišjunnar hundruš žśsunda króna. Töluveršar rafmagnstruflanir uršu einnig į Ķsafirši ķ gęrkvöldi og ķ snjóflóšinu brotnušu žrķr hįspennulķnustaurar til  Mjólkįrvirkjunar. Mjög žungfęrt er nś um götur į Ķsafirši.

Žį féll snjóskriša śr Eyrafjalli viš Flateyri. Var skrišan um 300 metrar į breidd og féll hśn ķ sjó fram. Į leišinni lenti hśn į hęnsnahśsi og drap um 200 hęnsni. Į Skagaströnd hefur veriš aftakavešur meš köflum nś um helgina. Byrjaši aš hvessa upp śr hįdegi ķ gęr, og varš vešurofsinn mestur upp śr mišnętti. Giska menn į, aš žį hafi vindhrašinn komist upp ķ 11 til 12 vindstig. Nokkrar skemmdir uršu į Skagaströnd. Žar fauk žak af hlöšu og mörg sjónvarpsloftnet fuku nišur, og eru žau mikiš brotin og skemmd. Snjór er ekki mjög mikill en hįlka žvķ meiri og ķs yfir öllu. Noršaustan stórhrķš hefur veriš į Ólafsfirši. Byrjaši hśn ķ fyrradag, og stóš allan gęrdaginn meš aftakabrimi. Muna menn ekki annaš eins brim frį žvķ 1961. A flóšinu ķ gęrmorgun var brimiš svo mikiš aš ašalhafnargaršurinn, noršurgaršurinn, hvarf ķ brimiš og var ķ kafi. Engar skemmdir hafa žó oršiš ś bįtum ķ höfninni, og hafnarmannvirkin viršast vera óskemmd, eftir žvķ sem séš veršur. Aftur į móti hafa nokkrar skemmdir oršiš į Kleifum. Žar brotnaši įrabįtur, sem var settur upp undir bakka ofan viš bryggjuna og lį viš aš trillubįtur fęri sömu leiš, en mönnum tókst aš koma böndum į hann į sķšustu stundu. Žį braut brimiš hliš śr stóru salthśsi, sem stóš žar upp undir bökkunum. Er hśsiš eign Siguršar Baldvinssonar śtgeršarmanns. Eyšilagšist ķ žvķ salt og żmislegt fleira, er žar var geymt. Ķ žessu hśsi voru einnig geymdir žrķr įrabįtar, en žeir sluppu óskemmdir. — Nokkuš hafši dregiš śr briminu ķ kvöld, og storminn var aš lęgja. Mślavegur hefur veriš tepptur frį žvķ į föstudagsmorgun, og veršur sennilega ekki opnašur fyrr en styttir upp. Bśiš er aš vera aftakavešur į Hofsósi, meš snjókomu. Ekki hafa oršiš slys į mönnum, né skemmdir oršķš, nema hvaš sjónvarpsloftnet hafa brotnaš nišur. Fęršin er frekar erfiš, en fęrt er enn milli Hofsóss og Saušįrkróks stórum bķlum og fęrt er śt ķ Haganesvķk, en ófęrt žar fyrir utan. Mikil snjókoma hefur veriš į Akureyri og illfęrt er um götur. Mjólkurbķlar komust žó til Akureyrar ķ morgun, og žar er nęg mjólk. Į Hśsavķk hefur vešur einnig veriš slęmt um helgina, en er žó aš batna.

Morgunblašiš 11.nóvember af sama vešri:

Hinrik Ólafsson, fréttaritari Morgunblašsins ķ Ólafsvik hefur žetta um vešriš aš segja: „Hér ķ Ólafsvķk hefur veriš vonskuvešur af noršaustan og meš verri vešrum, sem hér koma ķ žessari įtt. Frostlaust hefur veriš fram aš žessu og snjókoma lķtil. Žó er alhvķtt yfir allt og mikil hįlka į götum hér ķ kauptśninu, og nokkur hįlka į vegum ķ nįgrenninu. Ķ žessum vešurham, sem nįši hįmarki ķ gęr, sunnudag, brotnaši skarš, 5 til 6 metra langt hér ķ skjólvegg noršurgaršsins, sem er brimbrjótur til skjóls fyrir innri höfnina, žar sem bįtar eru hafšir. Tréklęšning er innan į brimbrjótnum til breikkunar į garšinum. ... Tréklęšningin var endurnżjuš ķ fyrrasumar, eftir aš hin eldri hafši brotnaš ķ noršaustan vešri um veturinn. Ekki hefur fullnašarathugun fariš fram į skemmdunum ennžį, žar sem illęrt hefur veriš nišur į garšinn vegna sjóa, sem geragiš hafa yfir hann. Hins vegar uršu bįtar ekki fyrir neinum skemmdum. ... Žess mį geta aš mjög hįsjįvaš heftur veriš ķ flóšum samfara žessum vešurham. Skemmdir uršu į vatnsleišslu kauptśnsins, žar sem hśn liggur nęgt sjó ķ Ólafsbraut. Hafši sjór grafiš undan leišslunni į kafla, og uršu truflanir į neysluvatni ķ gęr og ķ dag mešan višgerš fór fram. Rafmagnstruflanir hafa ekki oršiš hér ķ Ólafsvķk ķ vešri žessu, en um mišjan dag ķ gęr varš rafmagnslaust ķ Grundarfirši, og komst ratmagn ekki į žar aftur fyrr em um mišjan dag ķ dag. Höfšu Grundfiršingar žį veriš rafmagnslausir yfir sólarhring: ...

Flateyri, 10. nóvember. Mikiš snjóflóš féll hér ķ morgun um 10 leytiš śr svokallašri Skollahvilft ķ Eyrarfjalli, rétt viš bęinn Sólbakka, sem er inn viš Flateyri. Flóšiš var um 350 metra breitt, og féll ķ sjó fram, og til marks um hve mikiš žaš var, žį komst töluverš ólga ķ sjóinn, er flóšiš skall ķ hann. Śtjašar flóšsins skall į hęnsnahśsi, sem er ķ Sólbakkalandi, en svo einkennilega vildi til aš flóšiš reif hśsiš ekki meš sér, heldur fór ķ gegnum žaš. Ķ hęnsnahśsinu voru um 250 hęnsn, og ķ dag hefur veriš unniš aš žvķ aš bjarga hęnsnunum, og tališ aš um 150 žeirra hafi nįšist lifandi. Segja mį, aš flóšiš hafi falliš į heppilegasta staš, eša žar sem engin ķbśšarhśs eru. Į hinn bóginn eru ašeins um 100 metrar ķ nęsta ķbśšarhśs. Flóšiš féll yfir veginn., sem liggur inn ķ žorpiš,og mį teljast mesta mildi, aš engin umferš var į veginum žegar snjóflóšiš féll. ...

Siglufirši 11. nóvember. Undanfarna daga hefur veriš hér noršaustan garšur. Hefur Siglufjöršur veriš lokašur inni, og ófęrt héšan, en nś er veriš aš ryšja. Snjóskriša féll śr fjallinu ofan viš bęinn, en stašnęmdist ofan viš byggšina. Žessi skriša féll į sama staš og skrišan sem lenti į ķbśšarhśsinu viš Sušurgötu 76 fyrir tveimur įrum, og olli miklu tjóni. Ķ žetta sinn stöšvašist snjóflóšiš 20—30 m fyrir ofan hśsiš. Ķ sumar var gerš fjįrheld giršing um bęjarlandiš. Er gert rįš fyrir aš giršingin hafi dregiš svo śr snjóskrišunni aš hśn stöšvašist žetta ofarlega.

Og enn eru fregnir af illvišrinu ķ Tķmanum žann 13.nóvember:

GPV-Trékyllisvķk, mišvikudag. Hér var afspyrnurok frį žvķ į föstudag og žar til ķ gęr, aš loksins fór aš lęgja. Žegar menn fóru aš lķta ķ kring um sig eftir vešriš varš vart viš, aš talsvert af selskópum hafši skolast į land og lįgu žeir ósjįlfbjarga hér um allar fjörur. Śtselir kępa hér į skerjunum og eru žetta haustkópar, sem uršu svona illa śti. Ekkert er hęgt aš gera viš kópana, nema stytta žeim aldur, žvķ aš žeir geta enga björg sér veitt, žegar svona er komiš og žaš er bara miskunnarverk aš drepa žį. Žaš er ašallega į bęjunum viš Ófeigsfjöršinn, sem vitaš er um žetta og žar hafa menn fariš nišur ķ fjörurnar. Ég veit til žess, aš Kristinn į Seljanesi er bśinn aš drepa sextįn kópa og ķ Munašarnesi voru teknir fjórir.

Tķminn segir enn af heyi žann 14.nóvember:

Žaš er nś komiš fram į vetur, og frostiš vķša 10 stig, og ennžį eru heysęti śti į tśnum į Sušurlandi og sums stašar bśiš aš taka fé į gjöf vegna snjóalaga. 

Undir mįnašamót fór allmikil lęgš til noršausturs milli Vestfjarša og Gręnlands. Vešriš sem henni fylgdi olli nokkru tjóni: Morgunblašiš 2. desember:

Flateyri, 1. desember. Mikiš hvassvišri af noršvestan gerši hér ķ gęr [30. nóvember] og varš i vešurhęšin mest um 2-1eytiš gęrdag. Jeppabifreiš, sem var aš koma śr Dżrafirši til Önundarfjaršar fauk śt af veginum viš bęinn Vķfilsmżrar. Fór jeppinn tvęr veltur og hafnaši inni į tśni og kom žar į hjólunum nišur ķ snjóskafl. Tveir menn voru ķ bķlnum og sluppu žeir smįvegis skrįmašir. Žeir komust heim aš bęnum, en nokkru sķšar er žeir fóru aš huga aš jeppanum hafši vindurinn feykt honum į hlišina, og hefur žurft mikiš afl.

Desember var fremur mildur, einkum sķšari hlutinn. 

Tķminn greinir žann 2.desember frį hafķsspį Pįls Bergžórssonar. Hśn tókst nokkuš vel aš žessu sinni, sem og įriš įšur.

TK—Reykjavķk, mįnudag. Ķ vištali viš Tķmann ķ dag sagši Pįll Bergžórsson, vešurfręšingur, aš samkvęmt athugunum žeim, sem hann hafi gert į reynslunni af hafķs į undanförnum įratugum, telji hann lķklegast, aš hafķsįr žaš, sem nś sé aš hefjast, verši hiš fjórša mesta sķšan um 1920. Spįr žessar byggir Pįll į žeim bendingum, sem hitinn į Jan Mayen ķ jśnķ til nóvember gefur um sjįvarhita śt af Noršaustur-Gręnlandi. Į sķšasta sumri var óvenju hlżtt į Jan Mayen vegna langvarandi sunnanįttar. Žau hlżindi sem žó ašeins hafa yljaš efsta lag sjįvarins noršur undan, žvķ aš meš haustinu kólnaši ört, og nóvember varš hinn kaldasti į Jan Mayen sķšan męlingar hófust žar 1921. Ķ spįm Pįls er magn hafķssins tįknaš meš žvķ, hve marga daga ķssins veršur vart einhvers stašar viš ströndina. Aš sjįlfsögšu eru erfišleikar ķ siglingum ekki eins langvinnir. Ķ vetur, vor og sumar telur Pįll lķklegast, aš ķss verši samtals vart viš ströndina ķ 1—3 mįnuši. Helmingur žess ķstķma veršur sennilega ķ aprķl og maķ, 1—3 vikur ķ hvorum mįnuši. ķ öšrum mįnušum ętti ķsinn oftast aš verša minni, en žó kemur lķklega nokkuš aš landi nś žegar ķ desember. Meiri ķs en nś er bśist viš hefur ašeins veriš žrjś įr sķšan um 1920, įrin 1965, 1968 og 1969. Į žvķ hafķsįri, sem lišiš er, október 1968 — september 1969, varš ķstķminn samtals nęrri fimm mįnušir, en samkvęmt hitanum į Jan Mayen hafši mįtt bśast viš 3—6 mįnušum. Žótt spįin fęri svo nęrri aš žessu sinni, telur Pįll ólķklegt annaš en hśn bregšist aš meira eša minna leyti aš minnsta kosti į nokkurra įra fresti.

Nokkuš ófęršarkast gerši fyrir mišjan mįnuš. Žį bįrust einnig fréttir af hafķs nęrri landi.

Morgunblašiš segir frį 10. og 11. desember:

[10.] Nęr stanslaus éljagangur var ķ Reykjavķk sķšdegis ķ gęr og uršu vķša miklar umferšartafir vegna slęms skyggnis og tafa af völdum įrekstra. Var lögreglunni tilkynnt um 26 įrekstra frį kl. 13 og fram į kvöld, en enginn žeirra var žaš alvarlegur aš slys yršu į mönnum. Reykjavķkurflugvöllur lokašist um tķma og uršu tafir į flugferšum og einnig féllu feršir nišur sökum žess aš flugvellir śti į landi  voru lokašir.

[11.] Hrķšarvešur meš snjókomu gekk yfir vestanvert landiš ķ fyrrinótt og gęrmorgun, en lęgši sķšdegis ķ gęr. Žį hafši vešriš fęrst til Noršausturlands. Allmiklar umferšartafir uršu vegna žessa vešurs, žung fęrš var į götum Reykjavķkur og kennsla var felld nišur ķ sumum skólum borgarinnar ķ gęr af žessum sökum.

Smįvegis ķshrafl var sjįanlegt śr Galtarvita ķ gęr, er Morgunblašiš hafši samband viš Óskar Ašalstein, vitavörš og skįld, og spuršist frétta af hafķs. Sagšist Óskar Ašalsteinn ašeins sjį minni hįttar ķsrastir og virtist sér ķsinn gisinn. Tķšarfar kvaš Óskar Ašalsteinn hafa veriš erfitt žar vestra aš undanförnu. Vešur fór hins vegar batnandi sķšdegis ķ gęr og var aš létta til. Frost var žį tólf stig.

Tķminn segir af hafķs 13.desember:

OÓ-Reykjavķk, föstudag. Frį Hornbjargsvita var hvķtt aš sjį į sjó svo langt sem séš varš ķ morgun. Var ķsinn landfastur og įttu skip ķ erfišleikum meš aš komast fyrir Horn. Pįll Bergžórsson, vešurfręšingur, sagši ķ kvöld, aš hann įliti aš žetta vęri ķs, sem flękst hefši frį meginķsnum ķ noršanįttinni undanfariš, og aš meginķsinn vęri enn noršar og vestar. Ętti žvķ aš vera möguleiki į, fyrir skip, sem sigla fyrir Horn, aš sigla utar og komast fyrir ķsinn, sem liggur viš land. Sagši Pįll aš ekki vęri undarlegt žótt ķsinn ręki aš landinu žegar įttin vęri eins og undanfarna sólarhringa. Ekki hefur enn oršiš vart viš landfastan ķs nema viš Vestfirši. Noršur af Melrakkasléttu er ķsinn nokkuš langt noršur ķ hafi.

Ašfaranótt 14. desember snjóaši mikiš ķ Reykjavķk. Djśp lęgš kom upp aš Sušurlandi. 

w-1969kortv-ii

Klukkan 9 var lęgšin rétt vestan viš Vestmannaeyjar. Mikil snjókoma (100 metra skyggni) er ķ Reykjavķk og hiti viš frostmark, en į Žingvöllum er 3 stiga hiti og 4 stiga hiti į Sķšumśla ķ Borgarfirši. Snjódżpt męldist 30 cm ķ Reykjavķk, hafši aukist śr 12 cm daginn įšur, og daginn eftir var hśn komin nišur ķ 17 cm, enda hlįnaši sķšdegis. Žann 18. var snjórinn allur horfinn.

Vķsir segir af snjókomunni ķ pistli žann 15.desember:

Eftir mikla snjókomu ķ fyrrinótt fyllti allar götur Reykjavķkur af snjó og mįttu bifreišaeigendur moka bķla sķna śt śr bķlastęšunum, žegar žeir hugšu til hreyfingar į sunnudagsmorgun. Mesti jafnfallinn snjór um įrabil męldist ķ Reykjavķk ķ gęrmorgun. Snjólagiš męldist 30—35 cm, en tll samanburšar męldist mest um 40 cm af jafnföllnum snjó ķ janśar 1957, en 48 cm ķ febrśar 1952, sem er žaš mesta frį žvf aš męlingar hófust 1925. Milt var i vešri og varš mikiš krap į götum. Snjólagiš fór hrašminnkandi, eftir žvķ sem leiš į daginn, Klukkan 16 var snjólagiš komiš nišur ķ 23 cm. Hitinn komst yfir frostmark ķ gęr og ķ morgun klukkan nķu var 3 stiga hiti ķ Reykjavik, en 5 stiga hiti į Akureyri og į Egilsstöšum. Ķ dag er bśist viš kólnandi vešri ķ Reykjavķk. Ašfaranótt laugardagsins og į laugardaginn gerši stórrigningu į Sušausturlandi og męldist mesta sólarhringsśrkoman 62 mm į Klaustri.

Afgang mįnašarins var nokkuš breytilegt vešur, umhleypingar og śrkoma. En var samt stórtķšindalķtiš. Alhvķtt var um jól ķ Reykjavķk, en snjódżpt ekki nema 2 cm. 

Morgunblašiš gerir žann 30.desember upp trjįvöxt og segir af góšri fęrš:

Sumariš sem nś er lišiš hefur veriš eitt hiš besta fyrir trjįgróšurinn ķ fjölda įra. Kemur žetta fram ķ samtali sem Morgunblašiš įtti viš Hįkon Bjarnason nś fyrir skömmu, en žar segir hann: „Trjįgróšurinn hefur hvar vetna vaxiš įgętlega ķ sumar. Allar plöntur komu vel undan vetri, og voriš reyndist įfallalaust, žó aš nokkuš seint voraši noršanlands og austan, svo aš ekki sé talaš um Héraš. En svona sumar hefur ekki komiš į Noršausturlandi ķ mörg įr, eša allt frį 1963 og sunnar ķ landinu hefur trjįvöxtur einnig veriš meš įgętum. Vętusöm tķš hefur ekki skašvęnleg įhrif į vöxt trjįa, svo fremi aš hlżtt er ķ vešri. Sį er einmitt munurinn į žessu sumri og t.d. sumrinu 1965, aš žetta hefur veriš mjög hlżtt.“

Fęrš į landinu mį kallast óvenju góš mišaš viš įrstķma, žar sem tiltölulega fįir vegir eru lokašir. Aftur į móti er hįlka vķša mjög mikil og vegir žvķ vafasamir. Skemmdir sem uršu vegna vatns į vegum į Rangįrvöllum og undir Eyjafjöllum hafa veriš lagfęršar.

Morgunblašiš hafši ķ lok mįnašarins samband viš nokkrar fréttaritarar og birti žann 31.desember. Viš veljum śr:

Žśfum, Noršur-Ķsafjaršarsżslu. Hér hefur vešur veriš įgętt, og er mjög snjólķtiš og lķtiš frost. Fé er allt į hśsi, en hagar eru įgętir og er fénu hleypt śt. Žykir žetta mjög góš vešrįtta į jólaföstunni. Er žvķ ekkert upp į nįttśruna eša skaparann aš klaga hvaš tķšarfar snertir. Hér įttu menn góš jól. Var messufęrt og fólk gat heimsótt hvert annaš. Pįll

Grķmsstöšum į Fjöllum. Hér var prżšilegt jólavešur og er enn. Ekki er mikill snjór, en heldur svellaš. Hefur ķ vetur veriš įgęt tķš. Benedikt.

Fljótsdalshéraši. Haglaust er nś um allt Héraš og hefi ég hvergi hitt neina, sem hafa beitt į jörš. Hér gerši krapahrķš į rigningu og snjóaši svo ofan į allt saman. En fjallvegir eru allir fęrir. Fjaršarheišin vax rudd ķ gęr og er nś fęr jeppum. Hįkon.

Hér lżkur aš sinni umfjöllun hungurdiska um įriš 1969. Aš venju mį finna talnafjöld ķ višhenginu.  


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Des. 2022
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nżjustu myndir

  • w-blogg011222b
  • w-blogg011222a
  • Slide11
  • Slide10
  • Slide9

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (9.12.): 8
  • Sl. sólarhring: 147
  • Sl. viku: 1254
  • Frį upphafi: 2203669

Annaš

  • Innlit ķ dag: 6
  • Innlit sl. viku: 1054
  • Gestir ķ dag: 6
  • IP-tölur ķ dag: 6

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband