Lķšur aš žvķ

Nś finnst ritstjóranum ašeins fįeinir dagar sķšan hann og fleiri starfsmenn vešurfarsdeildar Vešurstofunnar sįtu og reiknušu śt mešaltöl fyrir įrabiliš 1961 til 1990, en žau hafa lengst af sķšan veriš notuš sem višmiš žess sem telst hlżtt eša kalt hér į landi. Nś styttist ķ aš žeir fįeinu lišnu dagar verši oršnir aš 30 įrum og aš žessu „nżja“ višmiši verši burt kastaš fyrir annaš sem žį nęr til įranna 1991 til 2020. Er ritstjórinn žį ķ sporum fyrirrennara sķns, Öddu Bįru Sigfśsdóttur sem talaši um žaš 1991 aš hśn vęri rétt nżbśin aš reikna mešaltal įranna 1961 til 1990 - og bętti žvķ reyndar viš aš žaš fyrsta sem hśn gerši į Vešurstofunni, žį sem nemi, hefši veriš aš taka žįtt ķ reikningi mešaltala įranna 1901 til 1930. [Ķskyggilega er annars oršiš stutt frį landnįmi Ķslands].  

Ķ tilefni vęntanlegra tķmamóta ętlar ritsjórinn nś lauslega aš rifja upp eldri hitamešaltöl. Svo lengi sem hann man hefur um žau stašiš įkvešiš žras. Svo hittist nefnilega gróflega į aš žaš skipti um vešurfar ekki löngu eftir aš mešaltališ 1931 til 1960 tók gildi - žaš kólnaši mikiš, į landsvķsu voru 25 įr tķmabilsins 1961 til 1990 kaldari heldur en „mešaltal“ - kannski ekki mjög heppilegt. Svipaš hefur įtt viš sķšan mešaltal įranna 1961 til 1990 tók völdin. Af 28 įrum sem lišin eru sķšan žį eru 27 ofan mešallags. Sama var į įrunum 1931 til 1960, 29 žeirra įra voru ofan mešallags įranna 1901 til 1930. Reynslan sżnir aš sś hugmynd aš 30 įr nęgi til aš „festa“ mešaltal er röng. Framtķšin hefur alltaf veriš frjįlsari til athafna en menn hafa viljaš vera lįta. Hvort hiš nżja mešaltal, 1991 til 2020, veršur eitthvaš žęgara heldur en žau fyrri skal žvķ ósagt lįtiš. 

Landfręšiįhugi 19.aldar krafšist mešalhita og žegar leiš į öldina fóru aš sjįst tölur um mešalhita į Ķslandi. Mikiš var vitnaš ķ 14 įra įrsmešaltal śr Reykjavķk (1823 til 1836), 4,1°C, byggt į męlingum Jóns Žorsteinssonar landlęknis sem danska Vķsindafélagiš tók saman og gaf śt į bók 1839. Žess mį geta aš meš nśverandi reikniašferšum fįum viš śt aš mešalhiti žessara įra ķ Reykjavķk hafi veriš 3,8 stig, en mešalhiti alls męlitķma Jóns (fram til 1854) reiknast 4,1 stig - rétt eins og menn voru aš vitna ķ um žęr mundir. 

Į nokkrum stöšum er tķundaš į žessum įrum aš įrsmešalhiti į Akureyri sé 0,0 stig. Ekki alveg ljóst hvašan sś tala er fengin - hugsanlega einhverjar nišurstöšur strandmęlingaflokksins sem męldi į Akureyri 1807 til 1814 - viš fįum vissulega lįga tölu śt śr žeim męlingum, +0,9 stig, reiknaš meš okkar ašferšum. Męlingar sem Bókmenntafélagiš og danska vķsindafélagiš stóšu fyrir žar į įrunum 1846 til 1854 sżndu hins vegar 2,8 stig (reiknaš meš okkar ašferšum), langt ofan viš nślliš sem oftast var vitnaš ķ. 

Į įrunum 1874 til 1881 birti danska vešurstofan hitavik ķ Stykkishólmi ķ įrsriti sķnu Meteorologisk Aarbog (ašgengilegt į timarit.is). Gefa žau til kynna aš įrsmešalhiti žar hafi talist 2,7 stig. Ekki kemur beinlķnis fram hvert višmišunartķmabiliš var. Ritstjóri hungurdiska heldur aš žaš hafi byrjaš 1852 og e.t.v. nįš til 1873 (handskrifuš śrvinnslugögn viršast benda til žess). Sķšari tķma reikningar segja mešalhita ķ Stykkishólmi įrin 1852 til 1873 hafa veriš 2,9 stig - litlu munar.

Eftir 1881 er vik ekki aš finna ķ įrbókinni. Ķ žeim dönsku gögnum sem Vešurstofa Ķslands varšveitir eru tvęr handskrifašar töflur um mešalhita į ķslenskum stöšvum. Sś eldri nęr til įranna 1874 til 1892. Kannski er žetta elsta formlega mešaltališ. 

dmi-tm_1874-1892-k

Myndin skżrist nokkuš sé hśn stękkuš. Fyrst er nafn stöšvar, sķšan įrafjöldi sem liggur aš baki mešaltalsins. Nęstu 12 dįlkar sżna mešalhita almanaksmįnašanna, sķšan koma įrstķširnar fjórar, vetur, vor, sumar og haust og loks er dįlkur sem sżnir įrsmešalhitann. Ekki er vitaš hvenęr žessir reikningar voru geršir. Mešalhiti ķ Stykkishólmi er hér talinn 2,7 stig, viš fįum nś śt 2,8 stig fyrir sama tķmabil. Hér eru engar tölur frį Reykjavķk, en įrsmešalhiti ķ Hafnarfirši talinn 3,7 stig. Viš fįum nś śt 3,6 stig ķ Reykjavķk į žessu tķmabili(mišaš viš Vešurstofutśn). 

Nęsta heimild nęr yfir mešalhita įranna 1874 til 1901. Taflan - og sķšari töflur mį finna ķ višhengi žessa pistils. Žeir sem opna skjališ og leita aš Reykjavķk finna hana alveg nešst į fyrstu sķšu, mešalhiti reiknast 4,2 stig, 0,5 stigum hęrri en viš nś segjum hann hafa veriš į žessu tķmabili, en viš mišum viš Vešurstofutśn, taflan segir aš mešalhiti ķ Hafnarfirši sé 3,9 stig. Ķ töflunni mį einnig sjį landsmešalhita og hita į landinu noršan- og sunnanveršu. Landsmešalhiti reiknast 2,5 stig - reyndar sį sami og ritstjóri hungurdiska fęr nś śt fyrir sama tķmabil. 

Taflan birtist sķšan prentuš ķ 2.bindi Lżsingar Ķslands eftir Žorvald Thoroddsen. Hann birti einnig įrsmešalhitakortiš hér aš nešan. Tölur ķ sviga byggja į męlingum fįrra įra (yfirstrikašar ķ töflunni).  

island-middeltemperatur_1874-1901-r

Nęstu hitamešaltalatķšindi voru nokkuš falin. Strax og śtgįfa Vešrįttunnar hófst 1924 mįtti lesa vik hitans frį mešallagi ķ hverjum mįnuši og gat žį hver sem er fundiš mešaltölin. Taflan sem lį til grundvallar birtist žó ekki į prenti fyrr en ķ įrsyfirlitinu 1939 og ķ ljós kom aš hśn nįši til 50 įra, frį 1873 til 1922. Ķ haus töflunnar sagši: „Hitalag (normalhiti, mešallag) 1873 til 1922“. Žar sagši einnig:

Hitalagiš hefir veriš reynt aš lagfęra meš samanburši į hitamęlingum stöšvanna, svo aš žaš vęri sem nęst mešallagi įranna 1873 — 1922, jafnvel žótt lofthitinn į mörgum stöšvanna hafi eigi veriš męldur žessi įrin, og mešalhitinn į sķšari įrum hafi oftast nęr veriš hęrri.

Įriš 1939 voru hin nżju hlżindi bśin aš standa ķ meir en įratug og greinilegt aš hitafar hafši eitthvaš breyst, flestir mįnušir voru ofan mešallags. Afsökunartóns gętir ķ tilvitnuninni hér aš ofan. Ķ töflunni (ķ višhengi) mį sjį aš aš mešalhiti ķ Reykjavķk er talinn 3,9 stig, 0,1 stigi hęrri en ķ žeirri töflu sem nś er notuš fyrir sama tķmabil, įrsmešaltal įratugarins 1929 til 1938 ķ Reykjavķk reiknušu menn sem 5,3 stig. 

Ķ įrsyfirliti Vešrįttunnar 1945 segir svo:

Į žingi alžjóšavešurfręšistofnunarinnar ķ Varsjį 1935 var lagt til, aš mešaltöl loftvęgis, lofthita, śrkomu, raka o.fl. fyrir vešurathugunarstöšvar vķšsvegar um heim, skyldu reiknuš eins fljótt og unnt vęri fyrir tķmabiliš 1901—'30 og notuš til samanburšar viš athugun į loftslagssveiflum. Mešaltöl hafa veriš reiknuš į vešurstofunni fyrir žęr stöšvar, sem fęrt žótti, meš hlišsjón af žeim fįu stöšvum, sem hafa haft samfelldar athuganir allt tķmabiliš. Žar sem telja mį žessi mešaltöl įreišanlegri en žau eldri, sem mišuš eru viš eldra tķmabil (1873—1922), hafa žau jafnframt veriš tekin ķ notkun til samanburšar viš mįnašarmešaltöl ķ „Vešrįttunni“, “

Vik sem birtust ķ Vešrįttunni frį 1945 til 1961 mišušust žvķ viš 1901 til 1930, en į įrunum 1924 til 1944 var mišaš viš 1873 til 1922. Nęst fréttist svo af nżjum mešaltölum 1962, en žį voru žau birt ķ įrsyfirliti Vešrįttunnar og nįšu til 1931 til 1960. Sömuleišis höfšu veriš teknar upp nżjar ašferšir viš reikning mįnašarmešalhita og hafa žęr veriš notašar sķšan. Um mešaltöl fyrir Reykjavķk var sagt sérstaklega: 

Hitamęlingar ķ Reykjavķk voru geršar i Landssķmahśsinu 1931—1945, i Sjómannaskólanum 1946—1949 og į Reykjavķkurflugvelli frį 1950. Geršar voru samtķma athuganir į Reykjavķkurflugvelli og ķ Sjómannaskólanum ķ eitt įr og žęr męlingar notašar til aš įętla hita į flugvellinum žau įr sem athugaš var ķ Sjómannaskólanum. Viš samanburš į athugunum į flugvelli og ķ Landssķmahśsi voru notašar męlingar viš Ellišaįrstöš og į Vķšistöšum, og hiti į Reykjavķkurflugvelli įrin 1931—1945 įętlašur samkvęmt žeim samanburši. Hitamešaltališ fyrir Reykjavķk er žannig mišaš viš Reykjavķkurflugvöll öll įrin. 

Žegar į leiš kom upp nokkur óžreyja meš tölurnar frį 1931 til 1960, žóttu eiga illa viš vešurfariš og žótti beinlķnis nišurdrepandi aš hlusta sķfellt į yfirlżsingar um aš hiti vęri undir mešallagi. Žó alžjóšavešurfręšistofnunin hafi haldiš sig viš 1931 til 1960 žar til 1991 fóru żmis önnur tķmabil aš sjįst į alžjóšavķsu. Margar žjóšir fóru aš miša viš 1951 1980 og sįst žaš mešaltal ķ żmsu samhengi hér į landi. Svipaš er nś į sķšustu įrum. Ekki fyrir löngu kom beišni frį alžjóšavešurfręšistofnuninni um aš Vešurstofan reiknaši śt mešaltöl įranna 1981 til 2010. Var žaš gert en ekki hefur žótt taka žvķ aš nota žaš - svo stutt er ķ hiš nżja tķmabil 1991 til 2010. 

Eins og įšur er sagt er framtķšin frjįls, en „erfišara“ veršur žó fyrir įrsmešalhitann ķ Reykjavķk aš vera jafnoft ofan viš 5,1 stig nżja mešaltalsins heldur en ofan viš 4,3 stig mešaltalsins 1961 til 1990. Mešalhiti įranna 1931 til 1960 reiknast 4,9 stig - mišaš viš Vešurstofutśn. Mešalhiti sķšustu tķu įra er hins vegar 5,4 stig. 

Eins og žeir sem fylgst hafa grannt meš loftslagsumręšunni vita er sjaldan skżrt hvers konar mešaltöl eša višmiš eru notuš. Fįum (eša engum) viršist ljóst hver grunnvišmiš eru - og einnig er misjafnt hvaš įtt er viš žegar rętt er um heimshitamešaltöl. Žeir sem hafa haft žolinmęši til aš lesa textann hér aš ofan ęttu e.t.v aš įtta sig į vandanum. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Ragnhildur Kolka

Žaš myndi styrkja trś almennings ef vķsindamenn héldu sig viš stašreyndir, en létu vera aš sżna bara žaš sem hentar hverju sinni. Ef męlingar eru til fyrir alla 20stu öldina, hvort sem er hiti, sjįvar staša eša vindmęlingar, vęri gott aš fį žaš į einu bretti en ekki ķ hentugum bśtum eins og nś er sżnt.

Ragnhildur Kolka, 25.9.2019 kl. 21:45

2 Smįmynd: Gunnar Th. Gunnarsson

"Kalda" tķmabiliš, 1961-1990, var žaš einnig kalt į heimsvķsu eša var žaš bara bundiš viš svęšiš ķ kringum Ķsland (eša noršurslóšir) ? Og sama spurning fyrir "hlżja" tķmabiliš, 1931-1960.

Gunnar Th. Gunnarsson, 26.9.2019 kl. 09:14

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Nóv. 2024
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Nżjustu myndir

  • w-blogg031124c
  • w-blogg031124b
  • w-blogg031124a
  • w-blogg311024a
  • w-blogg311024b

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (6.11.): 71
  • Sl. sólarhring: 86
  • Sl. viku: 1496
  • Frį upphafi: 2407619

Annaš

  • Innlit ķ dag: 64
  • Innlit sl. viku: 1324
  • Gestir ķ dag: 63
  • IP-tölur ķ dag: 60

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband