Af įrinu 1913

Hér er fjallaš um tķšarfar og helstu vešurvišburši įrsins 1913. Įriš žótti mjög umhleypingasamt og męlingar taka undir žaš. Sérlega sólarlķtiš var ķ Reykjavķk. Mars, jśnķ og nóvember teljast kaldir - enginn mįnušur hlżr žó hiti fjögurra žeirra (janśar, febrśar, aprķl og jślķ) hafi veriš ofan langtķmamešaltals. Sį sķšastnefndi var talsvert hlżrri um landiš noršan- og austanvert heldur en sušvestanlands. Įrsmešalhiti var nęrri mešallagi įranna 1961 til 1990 ķ Reykjavķk og į landsvķsu, en lķtillega nešan žess į Akureyri. Ķ višhengi er skrį um mešalhita einstakra mįnaša, śrkomu og fleira. 

Allmargir hlżir dagar komu į Noršaustur- og Austurlandi um sumariš, mesti hiti įrsins męldist 28,0 stig ķ Möšrudal 5. įgśst - en sś męling hlżtur ekki nįš fyrir augum ritstjóra hungurdiska (kontórista ķ Reykjavķk). Fjölmargar grunsamlegar hįmarksmęlingar eru til śr Möšrudal žessi įr. Svo viršist samt sem aš sól hafi ekki skiniš beint į męlinn - frekar aš veggskżliš hafi veriš opiš og einhver hlżr veggur nęrri žvķ hafi nįš aš spilla męlingu, rétt eins og verša vill ķ göršum nśtķmans. Vešurathugunarmašur [Stefįn Einarsson] segir aš hiti ķ sólinni hafi veriš 36 stig (algjörlega merkingarlaus tala). Eftirlitsmašur dönsku vešurstofunnar var žarna į ferš sumariš 1909 og sagši frį göllum skżlisins. Nęsthęsta tala įrsins 1913 er frį Möšruvöllum ķ Hörgįrdal, en žar komst hiti ķ 24,2 stig žann 19. jśnķ. Mesta frost įrsins męldist į Grķmstöšum į Fjöllum 2. desember -24,4 stig (sjį žó umfjöllun hér aš nešan). 

Fįein vešurmet įrsins standa enn. Žar mį helst telja lęgsta loftžrżsting sem męlst hefur ķ marsmįnuši hér į landi, 934,6 hPa. Ķ athugasemd ķ vešurskżrslu fyrir marsmįnuš 1913 segir vešurathugunarmašur į Akureyri [Hendrik Schiöth] aš lįgmarksmęlir hans hafi sżnt -23,0 stiga frost ašfaranótt žess 17. Žetta var ekki višurkenndur męlir - og sżndi ef til vill lķtillega lįgar tölur, en sé męlingin rétt er žetta jafnmikiš frost og mest hefur męlst hefur į Akureyri ķ mars frį upphafi samfelldra męlinga žar haustiš 1881. Hin -23,0 stiga męlingin er frį žvķ ķ mars 1969. Stöšin į Akureyri rétt missti af frostavetrinum mikla 1880 til 1881, en til eru einkamęlingar frį stašnum žar sem -33,0 stiga frosts er getiš ķ mars žaš įr (trślega nęrri lagi). Svo męldist -35,6 stiga frost į Akureyri ķ mars 1810. 

Žaš er athyglisvert aš ķ vešurskżrslu Möšruvalla (ķ Hörgįrdal) ķ sama mįnuši og sama dag, žann 17. mars, segir aš lįgmarksmęlir hafi sżnt -25,0 stig, en athugunarmašur [Jón Žorsteinsson] setur spurningarmerki viš töluna sem svo „kontóristi“ dönsku vešurstofunnar breytir ķ -19,0 stig. Sķšari tķma męlingar į sjįlfvirkum vešurstöšvum sżna hins vegar svo ekki er um villst aš žessar tvęr tölur (-23 stigin į Akureyri og žessi) - sem eru óžęgilega lęgri en męlingar į hefšbundnum athugunartķmum, gętu vel veriš réttar. Žaš er t.d. alkunna aš hegšan hita į Akureyri ķ hęgum vindi getur veriš meš žessum hętti. Žaš sżnir samanburšur męlinga į flugvellinum og į lögreglustöšinni mętavel.  

Engir sérlega hlżir dagar fundust į įrinu ķ Reykjavķk eša Stykkishólmi, en ekki margir kaldir heldur, ašeins 5 ķ Reykjavķk (16., 17. og 22. mars, 18. maķ og 4. desember), en fjórir ķ Stykkishólmi (16. mars, 17. maķ og 20. og 21. október).

Įriš var mjög illvišrasamt eins og įšur sagši og komast 16 dagar inn į stormdagalista ritstjóra hungurdiska. Ekki voru nema fjórir sérlega sólrķkir dagar į įrinu ķ Reykjavķk, tveir ķ maķ, auk 1. jśnķ og 3. įgśst. Sķšastnefndi dagurinn bjargaši žvķ sem bjargaš varš af sumrinu sušvestanlands žetta įr. 

Ķsafold dró saman yfirlit um vešurlag įrsins og birti 4. febrśar 1914:

Įriš byrjaši fremur blķtt, en žegar leiš į fyrsta mįnušinn komu hret og stormar af żmsum įttum, sem hélst fram ķ mars, en frostalķtiš og snjólétt, og aldrei nein aftakavešur, voriš fremur kalt og vindasamt. Sumariš varš aftur breytilegra. žegar tillit er tekiš til alls landsins. Žar sem Noršlendingar og Austfiršingar muna naumast ašra eins blķšu, en Sunnlendingar naumast eins mikla óžurrkatķš og sólarleysi. Olli žetta Sunnlendingum žungrar įhyggju śt af fiskverkun sinni, og um tķma var śtlitiš afar-ķskyggilegt, žar sem nokkrir kaupmenn uršu aš borga bętur fyrir aš geta ekki afhent fisk sinn, sem žeir höfšu selt įšur, į réttum tķma. En žį hjįlpaši eftirspurnin į fiski vorum, sem alt af fer vaxandi, įr frį įri, svo aš kaupmenn munu aš sķšustu naumast hafa oršiš fyrir tilfinnanlegu tjóni, žar sem hęgt var aš selja fiskinn į öllu verkunarstigi fyrir mjög hįtt verš. Aš vķsu voru ekki miklir stormar um sumariš, né fram eftir haustinu hér į Sušurlandi, en sama vešurreynd hélst yfir októberlok, en žį byrja stormar, snjókoma og alls konar illvišri, sem helst til nżįrs óslitiš aš heita mį. Og um hįtķšarnar verša menn fyrst varir viš hafķs śt af Vestfjöršum, sem óšum berst upp aš landi, en hverfur brįtt aftur.

Janśar: Mjög stormasamt, sums stašar snjóar sem žó stóšu stutt viš hverju sinni. Miklar rigningar į Austurlandi. Fremur hlżtt.

Vestri ž.14. (į Ķsafirši):

Ķ rokinu 9. ž.m. fauk hlaša meš 60 hestum af heyi og žak at fjįrhśsi ķ Breišadal ķ Önundarfirši hjį Žórši Siguršssyni bónda žar. Mest allt heyiš tapašist en féš stóš eftir ķ hśstóftinni.

Vešravķti mesta hefir veriš hér undantarna daga en žķšvišri svo jörš er oršin vķša auš. Ašfaranótt sunnudagsins rak vélarbįtinn Freyju į land hér yfir į hlķšinni en nįšist fram daginn eftir alveg óskemmd. Žį fauk og geymsluhśs sem O. G. Syre byggši hér inn į Torfnesinu ķ sumar.

Ķ sama vešri fórst bįtur frį Ķsafirši meš fimm mönnum į. Fréttir greinir į um žaš hvort žaš var 9. eša 10. sem bįturinn fórst. 

Žann 20. bętir Vestri enn viš fréttum af vešrinu žann 9.:

Ķ vešrinu 9. ž. m. uršu allmiklir skašar af vešri hér vestanlands. Mešal annars fuku žök af hlöšum ķ Skįlholtsvķk og Gušlaugsvķk ķ Strandasżslu, og Reykhólum, Staš og Hrķshóli Reykhólasveit ķ Baršastrandarsżslu.

Ingólfur žann 14.:

Vešrafar var all-óstöšugt vikuna sem leiš. Annan sólarhringinn mokaši nišur lognmjöll, er hvarf sķšan į einni žeynótt. Gekk svo tveim sinnum. Į laugardagskveldiš [11.] og um nóttina eftir var ofsavešur af sušaustri. Sökk vélarbįtur į Višeyjarhöfn. Eimskipiš „Sjöalfen" rak af Reykjavikurhöfn upp į Örfiriseyjargranda, en „Geir" nįši žvķ śt óbrotnu. Smįskemmdir uršu į nokkrum hśsum.

Austri flytur žann 18. janśar fréttir af rigningum eystra:

Rigning hefir veriš nįlega į hverjum degi sķšan um įramót, svo aš marautt varš ķ byggš alstašar hér į Austurlandi, en į fjöllum uppi hefir veriš frost og sett nišur snjó og gjört ófęrt meš hesta yfir aš fara og illfęrt gangandi mönnum. Vatnavextir uršu svo miklir sem ķ mestu vorleysingum og gjöršu usla all-mikinn vķša; og skemmdir uršu af rigningunum, žannig, aš fjįrbśs og heyhlöšur (torfhśs) hrundu į nokkrum bęjum į Héraši, og 2 kindur drįpust į einum bę, uršu undir hśshruninu. Skemmdir į heyjum munu hafa oršiš vķša og sumstašar töluvert miklar. Vöxturinn i Lagarfljóti var svo mikill, nś er Vopnafjaršarpóstur fór žar um 14. ž. m.. aš fljótiš flęddi langt yfir svifferjuna, sem sett hafši veriš į land upp. Ķ nótt snjóaši lķtiš eitt.

Lögrétta segir af vešri žann 29.:

Žaš er nś mjög hlżtt, og hefur veriš svo nęr allan janśarmįnuš. Ķ dag er rigning.

Febrśar: Mjög illvišrasamt, einkum į S- og V-landi. Fremur hlżtt.

Umhleypingarnir héldu įfram. Vķsir segir žann 3. aš meiri snjór hafi falliš ķ Reykjavķk žį um nóttina en dęmi séu um fyrr ķ vetur. 

Sušurland segir af vešri ķ frétt žann 11. febrśar:

Vešurįtta hefir veriš afarbyljótt sķšastlišna viku. Noršankafaldsbylur į fimmtudaginn [6.], frostlķtill žó. Sį ekki hśsa į milli hér į Eyrum. Skóf mjög saman snjóinn i skafla, var ekki fęrt um veginn öšrum en karlmennum einum. ... Į sunnudagsnótt [9.] og mįnudagsnótt [10.] var hér afspyrnurok af sušri, gekk sjór mjög į land sunnudagsmorgun, svo ekki hefir um langa hrķš jafn hįtt gengiš. Rofnušu žį sjógaršar vķša og sópušust brott į laungum svęšum ķ grunn nišur. Voru menn naumast óttalausir ķ hśsum inni, enda fylltust kjallarar į żmsum stöšum og varš af tjón nokkurt. Kįlgaršar skemmdust og til muna. Tjón žaš er hér hefir oršiš į Eyrum af sjógangi žessum, mun nema svo žśsundum króna skiptir. Til allrar hamingju var smįstreymt. Hętt viš aš meira hefši aš oršiš um skemmdirnar ef stórstreymt hefši veriš.

Enn fleiri skemmdir uršu ķ žessum vešrum. Sušurland heldur įfram - fyrst žann 15. febrśar og sķšan žann 22.:

[15.] Nżbyggš hlaša fauk ķ Gaulverjabę, einnig skemmdist hlaša ķ Kaldašarnesi, žak skemmdist į framhśsinu į Kolvišarhól. Hvķtį hefir stķflast fram undan Kišjabergi og runniš eitthvaš śt yfir Flóann. Er ekki aš furša žó henni gremjist seinlęti mannanna. ... Vešrįttan afar rosasöm alla žessa viku, sķfeld hafįtt, sandbyljir, og hregg og hrķš, frostlaust žó. Hefir varla veriš śtkomandi fyrir ólįtum ķ vešrinu. Varš Spóa tetri žaš aš flökta milli hśsa, og var hann nęr kafnašur ķ sjóroki og sandbyl. Raulaši hann žį meš sķnu nefi: Ennžį Kįri óšur hvķn, ęšir sjįr į löndin. — Ógna bįra yfir gķn, Er ķ sįrum ströndin.

[22.] Auk žess er getiš var ķ sķšasta blaši um skemmdir af ofvišrinu, hafa borist fregnir um aš fokiš hafi 2 heyhlöšur ķ Śtey ķ Laugardal, heyhlaša ķ Eyvķk ķ Grķmsnesi, žak rauf og af bašstofu į Hesti ķ sömu sveit. Żmsar minni hįttar skemmdir hafa oršiš hér eystra į hśsum og heyjum. Ķ Stykkishólmi rak tvęr fiskiskśtur į land og brotnušu žęr mjög. Į Heilsuhęlinu į Vķfilstöšum rauf vešriš nokkrar jįrnplötur af žakinu og braut 4 glugga. Lķklegt er aš vķšar hafi tjón oršiš af vešri žessu, en ennžį hafa borist fregnir af.

Vestri (14.) birtir einnig fréttir af tjónum ķ žessum vešrum:

Ofvišri meš hrķš eša rigningu į vķxl hafa gengiš viš og viš undanfariš og sumstašar valdiš tjóni, t. d. ķ Įlftafirši er sagt aš fokiš hafi tveir bįtar litlir og hjallur ķ Eyrardal. Sķminn hefir alt af veriš aš slitna öšru hvoru og žvķ oft og tķšum ekkert samband viš Sušur- eša Noršurland. ... Steinunn Gušbrandsdóttir, kona Jóns jįrnsmišs Gušmundssonar į Mišjanesi į Reykjanesi varš śti mįnudag 3. ž.m. Hafši hśn fariš til nęsta bęjar og žegar hśn var komin langt į leiš heim aftur skall į įhlaupsbylur svo hśn fann ekki bęinn.

w-blogg220318-1913i

Myndin sżnir žrżstirita śr Stykkishólmi fyrri hluta febrśar 1913. Hver lęgšin į fętur annarri gengur hjį. Sś sem best sést ķ Stykkishólmi gekk hjį žann 12. Meira tjóns er žó getiš śr lęgšinni sem fór hjį žann 9. - og sś sem fór hjį žann 6. skilar mestum žrżstibratta ķ endurgreiningum og töflum ritstjóra hungurdiska. Vešriš žann 12. vegur hins vegar žyngst į stormdagalista ritstjórans. 

Óljósar fregnir voru einnig um aš ung stślka hafi um svipaš leyti) oršiš śti į leiš ķ skóla.(Žjóšviljinn 22. mars). 

Sušurland birtir žann 1. mars bréf śr Fljótshlķš dagsett žann 10. febrśar, žar segir m.a.:

Sķšan veturinn kom hefir tķšin veriš mjög umhleypingasöm. Meš fyrsta móti fariš aš gefa fulloršnu fé, flestir meš jólaföstu, og sķšan óslitin gjafatķš. Tvisvar hefir hér drifiš nišur afar mikinn snjó, en Kįri hefir ekki svikist um aš skila honum burtu, og fylla meš honum hvert gil sem til er, žvķ stormhrynur af austri hafa veriš mjög tķšar og snarpar. Nś ķ sķšasta austanbylnum kęfši ķ Žverį svo hśn stķflašist og rann svo fram yfir aurana, sem er beitiland frį Teigi og Hlķšarenda, og uršu fjįrmennirnir aš brjótast fram yfir vatniš į hestum og tók vatniš oft į heršatopp. En žaš var ekki nema ķ nokkra daga, žvķ žegar hlįkan kom, hreinsašist įm og fór i farveginn.

Žann 20. kemur fram ķ Vestra aš ķ vešrinu ž.12. hafi vélbįtur fokiš og brotnaš ķ Sśgandafirši og žak tekiš af hśsi į Sušureyri og fleiri skemmdir oršiš žar. 

Žann 17. strandaši strandferšaskipiš Vesta į Hnķfsdalsskerjum (žar sem sumir vilja nś byggja flugbraut). Vešur var kyrrt, en svartahrķš var į. Mannbjörg varš. Vestri segir frį žessu žann 18. Skipiš nįšist sķšar śt. 

Lögrétta segir žann 19.:

Enskur sjómašur, sem veriš hefur hér viš land ķ 20 įr, segir, aš önnur eins stórvišri og stórsjó hafi hann aldrei fengiš og ķ vešrakaflanum, sem nś er nżlega afstašinn. Fréttir hafa komiš um mikil slys į sjó į śtlendum skipum. 

En tķš batnaši talsvert eftir illvišrakaflann Lögrétta segir žann 19. aš vešur hafi veriš gott sķšustu dagana og snjó hafi tekiš upp aš mestu hér syšra. Žann 26. bętir blašiš viš:

Góšvišri stöšug hafa nś veriš um tķma, hlżindi eins og į vori, en rigning öšru hvoru.

Austri segir žann 1. mars af góšri tķš eystra „svo marautt varš aš heita mįtti ķ byggš bęši ķ Fjöršum og Héraši.“

Mars: Umhleypingasamt. Snjólétt sums stašar sušvestanlands, en annars snjóžungt. Fremur kalt. Talsvert var um skipskaša og manntjón į sjó, en veršur žaš ekki rakiš hér ķ neinum smįatrišum. Bįtur śr Ólafsvķk fórst meš 10 mönnum žann 8. ķ landsynningsillvišri. Strandferšaskipiš Mjölnir rakst į sker og strandaši viš Lįtur į Lįtraströnd žann 14. og laskašist nokkuš. Aftakahrķš var og skyggni lķtiš. Ķ sama vešri rak fiskiskip Thorsteinssonfélagsins upp į Žingeyri og brotnaši žar.(Žjóviljinn segir žetta hafa gerst į Patreksfirši) Annaš skip sama félags rak upp į Bķldudal. Ķ einhverju žessara vešra rak norskt skip į land ķ Vestmannaeyjum. Mikiš veišarfęratjón varš ķ žessum illvišrum ķ fyrrihluta marsmįnašar. 

Sérlega djśp lęgš kom aš landinu fyrstu daga marsmįnašar. Žrżstingur ķ Reykjavķk fór žann 4. nišur ķ 934,6 hPa og hefur aldrei męlst lęgri ķ marsmįnuši į landinu. 

Vķsir segir frį žann 4:

Afskaplegt illvišri var ķ nótt og helst enn. Austan grenjandi stórhrķš og stólpa-rok Sķmažręšir slitnušu svo tugum eša hundrušum skiptir. Frakknesk skśta var nęrri strönduš į Grandanum; hafši rekiš langa leiš um höfnina, en festi žį ķ botni svo aš hreif. Loftžyngdarmęlir stóš svo lįgt ķ morgun, aš mišaldra menn muna ekki annaš eins. ... Ekki žarf aš „kvķša“ žvķ, aš Ingólfur komi aš ofan meš póstana ķ dag og engin kemur vešurskżrslan.

Ingólfur er flóabįturinn, enginn póstur ofan śr Borgarnesi meš honum - og sķmžręšir sem bera įttu vešurskeytin aš vestan, noršan og austan slitnir. 

Noršaustanofsavešur var į Siglufirši - lķklega žann 4. eša 8. og fauk žį žak af hśsi og gluggar brotnušu ķ tveim eša žrem hśsum (Noršri ž.12). 

Sušurland segir frį ž.22. og 29.:

[22.] Vešrįtta köld og stormasöm žessa viku, eins og įšur, en snjókoma engin. Mesta frost er hér hefir komiš į vetrinum, var į mįnudagsmorguninn [17.], 18 stig į Celsius. Snjór er mikill į jöršu, og eyšast munu hey allmjög nś hér ķ austursveitum. Fjįrskaša er getiš um į Reynifelli į Rangįrvöllum. Um hundraš fjįr hafi żmist hrakist i vötn eša fennt, jafnvel getiš um fjįrskaša vķšar žar, en fréttin óljós.

[29.] Vešrįtta er óstöšug og ofsafengin eins og įšur, žangaš til nś sķšustu dagana, blķšvišri ķ gęr, jörš oršin alauš hér ķ lįgsveitum. Ekki gefur žó į sjó hér fyrir brimi. Hornafjaršarós lokašur af sandi, komiš hįtt sandrif žar sem ósinn var įšur. Nżr ós hefir myndast į öšrum staš, en ókunnugt ennžį hvort hann muni vera skipgengur.

Ķ Austra žann 26. aprķl er alllöng frįsögn af hrakningum Svķnfellinga ķ fjöruferš sem žeir lögšu upp ķ 13. mars. Ķ lok frįsagnar er žess getiš aš ķ sama vešri hafi oršiš śti allir saušir Svķnfellinga, nokkrir tugir žeirra fórust. Ingólfur (1. aprķl) segir vešriš hafa veriš svo mikiš aš heimafólk hafi ekki treyst sé milli bęjanna ķ Svķnafelli, en žeir standa saman meš fįrra fašma bili milli bęjardyra. Ķ sama vešri hafi og fennt fé į Rangįrvöllum. 

Pįskarnir voru snemma 1913, pįskadagur 23. mars. Austri segir frį žvķ aš rétt įšur hafi 2 frönsk fiskiskip sokkiš śt af Fįskrśšsfirši, en mannbjörg hafi oršiš.  

Žjóšviljinn segir frį žvķ 9. aprķl aš vitinn į Brimnesi eystra hafi eyšilagst nżlega ķ ofsaroki og sjógangi. Dagsetningar er ekki getiš. 

Um pįskaleytiš varš vart viš hafķs viš Sléttu og Langanes. 

Aprķl: Hagstęš tķš, en śrkomusöm. Fremur hlżtt.

Vķsir 6. aprķl:

Ķsafirši, föstudag [4. aprķl]. Ķ morgun var afarsnarpur hvirfilbylur į Önundarfirši, en stóš ekki nema augnablik. Hann reif žak af hlöšu, er Kristjįn Įsgeirsson verslunarstjóri įtti og tók mikiš af heyi. Hann reif ķ hįa loft nokkra bįta og mölbraut žį, fjöldi af rśšum brotnušu ķ hśsum. Jaršfastur, digur stólpi sviptist sundur og alt lék į reišiskjįlfi, sem ķ höršum jaršskjįlftakipp. Žetta var um kl. hįlf nķu.

Bįtabrot uršu ķ vešri vestur ķ Djśpi į sumardaginn fyrsta, bįtur fórst en mannbjörg varš, annan bįt rak upp ķ Bolungarvķk og fjórir mótorbįtar brotnušu ķ Hnķfsdal. Žann dag var talaš um blķšskaparvešur ķ Reykjavķk. 

Noršri segir ķ frétt žann 3. maķ:

Til sjįvarins hafa veriš miklar ógęftir. Hįkarlaskipin bęši af Eyjafirši og Siglufirši eru aflalaus. Endalaus austandrif, segja žau, svo aldrei hefir veriš leguvešur ženna hįlfa mįnuš, sem žau hafa veriš śti. Til landsins hefir veriš votvešrasamt, en meira rignt en snjóaš ķ byggš. Nęturfrost sjaldan umlišna viku og tśn aš byrja aš gręnka. Įvinnsla į tśnum mun žó naumast byrjuš sakir votvišra.

Žjóšviljinn segir frį žvķ 10. maķ aš seinast ķ aprķl hafi oršiš mikil sķmslit viša į Noršausturlandi, į Dimmafjallgarši, Smjörvatnsheiši og Fjaršarheiši. Sömuleišis į milli Eskifjaršar og Noršfjaršar og ķ vestur ķ Dżrafirši hafi nokkrir sķmastaurar svipst ķ sundur ķ ofsavešri. 

Skeišarįrhlaup hófst žann 6. aprķl og eldgos nęrri Heklu žann 25. Talsveršir jaršskjįlftar uršu ķ upphafi eldsumbrotanna og flżši fólk hśs į Rangįrvöllum, minnugt jaršskjįlftans mikla ķ maķ įriš įšur. Ķ frétt Vķsis ž.27. segir frį Eyrarbakka: „Svo virtist, sem Hekla sjįlf vęri farin aš loga, en žaš sést ekki glöggt. Snjórinn brįšnar óšum af henni og er hśn nś auš efst“. Sķšar var sagt aš snjórinn į fjallinu hefši ekki brįšnaš - en hulist ösku frį eldstöšvunum. - Gosiš er aš jafnaši ekki tališ meš Heklugosum - en um žaš mį sjįlfsagt deila. 

Žann 29. aprķl segir Vķsir ķ frétt frį Eyrarbakka aš Jökulsį į Sólheimasandi hafi veriš žurr aš kalla sķšan um nżįr, eša ašeins sem lķtill bęjarlękur. Žykir žaš mjög undarlegt aš įin sé stķfluš svo lengi. 

Maķ: Hagstęš tķš fyrstu vikuna, en sķšan fremur óhagstęš. Mjög žurrt vķšast hvar. Allmikiš hret eftir mišjan mįnuš. Hiti ķ mešallagi mįnušinn ķ heild. 

Žjóšviljinn segir žann 10. maķ aš tķšin hafi veriš „mjög hagstęš aš undanförnu, enda ręktuš jörš oršin gręn, og koma śthagarnir brįtt į eftir, aš vęnst er“. Žann 13. maķ segir Ingólfur aš vešrįtta hafi veriš įgęt um land allt sķšan į sumarmįlum. Hvķtasunna var žann 11. maķ og śr žvķ hrakaši vešri, Noršri segir frį žann 21.:

Eftir hvķtasunnu brį til noršan og noršaustanįttar meš kulda og snjókomu eša rigning og frosti um nętur. Lķtill gróšur er žvķ enn kominn og gefa veršur lambfé. 

Og Ingólfur daginn įšur (20. maķ):

Ķ gęr og fyrradag var hörkustormur noršan hér sunnanlands meš allmiklu frosti um nętur. - ķ öšrum landsfjóršungum var vķša snjókoma og hlżtur hret žetta aš hafa kippt śr gróšri. Nś er komiš gott vešur aftur.

Jśnķ: Mjög óžurrkasamt į S- og V-landi, en žurrt eystra. Snjókoma fyrstu dagana noršaustanlands. Fremur kalt.

Ekki gott hljóš ķ Austra žann 7. jśnķ:

Tķšarfar stöšugt ömurlegt, noršanstormur og kuldi į degi hverjum og snjór fellur į fjöll og ofan ķ mišjar hlķšar.

Hretsins gętti lķka syšra, Ingólfur segir frį žann 3. jśnķ:

Noršan-garšur hefir veriš sķšan į föstudag [30. maķ], og frost flestar nętur. Ķ Dölum grįnaši į laugardaginn nišur i byggš. Ķ Hśsavik nyršra var snjókoma ķ gęr og tśn hvķt af snjó. Ķ Hrśtafirši eru tśn farin aš grįna aftur sakir kulda. Nś er vešrįttan aftur farin aš batna.

En svo tók tķš aš skįna og žann 18. jśnķ segir Noršri frį góšvišri og hita žar um slóšir sķšustu daga - og hęsti hiti įrsins męldist einmitt nyršra nęstu daga į eftir eins og getiš var ķ inngangi hér aš ofan. 

Austri segir frį ķsbirni žann 21. jśnķ:

Ķsbjörn var skotinn fyrir utan Heyskįla ķ Hjaltastašaržinghį s.1. sunnudag [15.jśnķ]. Höfšu menn fyrst oršiš varir viš bangsa daginn įšur og skotiš žį į hann mörgum haglaskotum, įn žess aš honum yrši meint af, žótt ķ fįrra fašma skotmįli vęri. En žį kom Einar Vigfśsson prests Žóršarsonar į Hjaltastaš meš kśluriffil, og lagši björninn aš velli ķ fyrsta skoti. Björninn var allstór og ķ góšum holdum; vóg skrokkurinn af honum 226 pund. Žykja žetta óvenjuleg tķšindi, og vita menn eigi gjörla hvernig björninn hefir hingaš komiš; telja lķklegast aš hann hafi komist upp į Langanes ķ vor meš ķsnum, sem hvalveišamenn sįu žar. En eigi höfum vér frétt aš vķšar hafi sést til bjarnarins, en ķ Hjaltastašaržinghįnni.

Jślķ: Mjög óhagstęš óžerristķš į Sušur- og Vesturlandi, sérstaklega er į leiš, en įgęt tķš noršaustanlands. Fremur hlżtt, einkum nyršra.

Fréttir af vešri voru lķka meš misjöfnum blę eftir landshlutum. Noršanlands var hljóšiš gott. Noršri segir:

[Ž. 4. jślķ] Sķšan skipti um vešrįttu um mišjan f m. hefir veriš hagstętt tķšarfar fyrir grassprettu, žó nokkuš žyki žurrkasamt. Bśist er viš aš tśn verši vķšast ķ mešallagi. Margir fara aš slį žaš af tśnum sem į aš tvķslį. Votengi og flęšaengi sprettur nś sem óšast. Hiti og leysing mikil hefir veriš til fjalla nęstlišna daga, flęša žvķ įr allvķša yfir engjar.

[Ž. 26. jślķ] Įgętur hey- og fiskžurrkur žessa dagana. Grasspretta öll raklend tśn ķ sęmilegri rękt hafa sprottiš vel ķ sumar. Engjar nś óšum aš spretta og horfur meš heyskap bęnda ķ besta lagi.

Syšra gętti fyrst nokkurrar bjartsżni. Sušurland segir frį žann 12. jślķ:

Grasvöxtur er meš minna móti i öllum sveitum hér sunnanlands, og lķklega vķšar. Er žaš ešlileg afleišing af kuldanum ķ vor. Įgętt grasvešur heflir veriš undanfarna daga, svo žaš er góš von um aš betur skipist um grasvöxtinn en įhorfšist um tķma. Vatnavextir meš mesta móti eru sagšir ķ eystri Rangį ķ vor og ķ vetur seinni partinn, er hśn nś sögš ill yfirferšar. [Athugsemd ritstjóra hungurdiska Ef til vill hafši eldgosiš eitthvaš meš žaš aš gera].

Vestri žann 25. jślķ:

Tķšarfar rigningasamt, en annars hlżtt ķ vešri. Hundadagarnir byrjušu meš śrkomu og spį fróšir menn, aš žaš muni haldast fyrst um sinn.

Įgśst: Mikil votvišratķš um allt sunnan- og vestanvert landiš. Góš tķš noršaustanlands. Hiti ķ mešallagi.

Eystra héldu menn įfram aš dįsama tķšina, Austri segir 2. įgśst frį indęlustu vešrįttu, „sannarleg sumardżrš og blķša“. 

Syšra var hljóšiš sķšra, žó sumir hafi fengiš nokkuš bjartsżniskast viš daginn bjarta, 3. įgśst. Lķtum fyrst į pistil sem birtist ķ Sušurlandi 2. įgśst:

Stöšugir óžurrkar hafa gengiš hér syšra sķšan slįttur byrjaši, svo aš fįir eša engir hafa nįš inn neinu af žurrheyi. Mun vera mjög langt sķšan aš ekki heflir veriš bśiš aš nį neinu heyi um žetta leyti. Sagt er aš einhverjir hafi tekiš saman töšuna til sśrheysgeršar; gott aš geta brugšiš žvķ fyrir sig žegar tķšin er svona. Taša er vķša oršin mjög hrakin og liggur undir stórskemmdum ef ekki rętist śr mjög brįšlega. Śtislęgjur fyllast nś óšum af vatni žęr sem fyllst geta, og eru auk žess vķša illa sprottnar. Žaš horfir žvķ hiš versta viš meš heyskapinn ķ žetta sinn.

Svo viršist sem sveitir austanfjalls hafi fengiš einhverja sęmilega daga - og betri en komu viš Faxaflóa og annars stašar į Vesturlandi žvķ ekki er alveg sama svartsżnishljóš ķ Sušurlandi žann 16. įgśst:

Įgętan žurrk gerši sunnudag 3. įgśst, og hélst hann alla vikuna. Į žeim tķma munu flestir eša allir hafa nįš öllu žvķ heyi sem žį var laust. Var žess oršin mikil žörf. Ręttist vel śr, eftir žvķ sem įhorfšist, og var žaš mikil heppni aš fį svo góšan žurrk į žeim tķma. Um sķšustu helgi [10. var sunnudagur] brį aftur til óžurrka og hafa žeir haldist sķšan; oft stórrigningar og stormur.

Umsögn og fréttir śr Austra, 30. įgśst:

Vandręšatķš. Sunnanlands gengur heyskapar afarilla vegna óžurrka. Viša viš Faxaflóa innanveršan eru allar töšur śti enn, meira eša minna skemmdar. Austanfjalls hafa töšur nįšst inn vķšast hvar, en mjög skemmdar, žar sem snemma var slegiš; óvķša er śthey žar komiš ķ tóft, svo aš nokkru nemi; sumstašar veršur ekki įtt viš heyskap fyrir vatnsaga; glöggur mašur nżkominn aš austan segir (19. ž. m,) aš vel geti svo fariš, aš śtheyskapurinn verši ekki ķ mörgum sveitum Įrnessżslu meiri en žrišjungur į viš žaš, sem gerist ķ mešalįri. Vestan af Snęfellsnesi (śr Miklaholtshreppi) er skrifaš 17. ž.m.: „Mjög er erfiš vešrįttan hér nś, eigi bśiš aš nį neinu heyi ennžį; horfir žvķ til vandręša bęši meš hey og eldiviš".

Ingólfur segir žann 5. frį žurrkdeginum žann 3.:

Óžurrkar miklir hafa veriš hér sunnanlands langa lengi og ekki komiš žerridagur nema į sunnudaginn 3. ž.m. Žį var sólskin og heišskķrt allan daginn. Sķšan hefir ekki rignt hér en veriš žerrilķtiš. Margir hafa nįš inn allmiklu af heyi žessa dagana, en mjög mikiš er śti og fariš aš skemmast. — Munu varla hafa veriš slķkir óžurrkar sķšan 1901. Noršanlands og austan er öndvegisvešrįtta, sunnanįtt og hitar sķšan fyrir mišjan jśnķ og grasspretta ķ betra lagi.

Žann 9. įgśst er hafķsfregn ķ Noršra:

Hafķs er nś aš hrekjast upp į mótorbįtamišum Eyfiršinga. Bįtar frį Svarfašardal misstu nś ķ vikunni allmikiš af lóšum fyrir ķsrek. 3. ž. m. var gengiš upp į fjöllin vestan viš Siglufjörš og sįust žašan ķsbreišur fram į hafinu.

September: Fremur hagstęš tķš, ekki žó langir žurrkkaflar s-lands og vestan. Fremur hlżtt.

Ingólfur gefur gott yfirlit um tķšina ķ pistli 16. september:

Vešur hefir nś loks breyst til hins betra hér syšra, veriš hiš fegursta sķšustu dagana, logn og heišskķr himinn. Fyrir helgina gerši noršan garš og grįnaši ķ fjöll. Į Noršurlandi og Vestfjöršum hafši hvķtnaš nišrķ sjó sumstašar. Vešrįtta hefir veriš hin įgętasta noršanlands og austan alt sķšan ķ vor; graspretta ķ besta lagi. Jafnvel noršur ķ Grķmsey hafa veriš meiri hlżindi en menn muna. Sunnan lands og vestan hafa óžurrkar veriš meš fįdęmum. Heyskapur žvķ ķ lakasta lagi vķša. Einn bóndi viš Safamżri eystra hefir t. d. ekki heyjaš nema 400 hesta f sumar, en ķ fyrra 1400; mżrin hefir veriš ķ kafi ķ vatni.

Sķšan vitnar Ingólfur ķ bréf śr Stašarsveit sem Vķsi hafši borist (en ritstjóri hungurdiska finnur ekki žar). Ķ bréfinu segir aš taša öll sér stórhrakin og mikil hey fokin. Daginn sem bréfiš var ritaš (12. september) fuku nokkur hundruš hestar į Stašarstaš, Ölkeldu og Fossi. 

Noršri segir frį hretinu ķ frétt žann 17.:

Vešrįtta. 12. ž. m. gekk ķ noršangarš meš snjókomu svo hętta varš heyvinnu ķ tvo daga, į mįnudaginn birti upp og hefir sķšan veriš allmikiš frost um nętur, en snjór liggur yfir ofan undir bęi.

Ķ Žjóšviljanum žann 30. september er bréf frį Hornströndum, dagsett 7. sama mįnašar žar sem tķšarfari vors og sumars žar um slóšir er lżst:

Voriš, nęstlišna. var hér mjög kalt, og žvķ og gróšurlķtiš. Snjóžyngslin, į sumum bęjum, svo mikil, aš eigi var nęgileg fjįrbeit komin upp um mišjan maķ. Hér viš bęttist og aš ķ enda malmįnašar, skall hér į ofsa-stormur, meš blindkafaldshrķš, er hélst ķ nķu daga, alhvķldarlaust, aš kalla, svo aš allar skepnur, jafnvel hestar, stóšu į gjöf. Af hreti žessu leiddi žaš og, aš eggja-tekjan eyšilagšist aš mestu leyti, og fugltekjan varš ķ lakara lagi, žvķ aš žegar snjóinn leysti, fóru eggin vķša fram af bergstöllunum. Um mišjan jśnķ, skipti um vešrįttu, og var hiti um daga, en frost um nętur, uns algjörlega kom inndęlis sumarblķša, meš byrjušum jślķ, sem haldist hefur sķšan til žessa. Vegna žess, hve seint leysti, varš grassprettan hér ķ lakara lagi, og er heyaflinn žó nś vķšast oršinn ķ mešallagi.

Śr Jökulfjöršum var ašra sögu aš segja žó stutt sé į milli. Žjóšviljinn segir frį žvķ žann 14. nóvember:

Śr Jökulfjöršum hafa nżlega borist žessi tķšindi: Žar var mjög žurrkalķtiš, og tķšin afleit, ķ jślķ og įgśst, og fram ķ mišjan september, er loks skipti um, og gerši tķš góša. Hröktust hey manna ķ Jökulfjöršum aš mun, og heyskapurinn var yfirleitt i minna lagi. Į Ströndum, austan Horns, var tķšin į hinn bóginn betri, og nżting heyja žar žolanleg. - En nokkuš af heyi - og žó eigi aš mun - misstu menn žar, žvķ mišur; i vestan-roki, er žar gerši.

Austri birtir žann 18. október bréf dagsett ķ Lóni ķ Austur-Skaftafellssżslu 30. september og er sumartķšinni lżst - žar fór seinna aš rigna en vestar:

Nś er tekiš aš hausta og heyskap lokiš hjį almenningi, og mun hann vķša hafa oršiš ķ góšu mešallagi eša betri, enda voru framan af sumri sķfelldir žurrkar, allt aš 12. degi
įgśstmįnašar — svo aš vķša varš jafnvel bagi aš vatnsleysi, lękir og lindir žurrar. — Og nżttist žaš hey vel, sem žį aflašist, en grasvöxtur var aš vķsu ķ minna lagi lengi frameftir, einkum į tśnum og haršvelli (góšur į flóšengi). Sķšara hluta įgśstmįnašar og framan af ž. m. voru stopulir žurrkar, en 11. -12. sept. snerist ķ noršurįtt og gjörši noršanrok mikiš, sem feykti sumstašar heyjum, en varš žó mörgum aš miklu gagni meš žerridögum žeim, er į eftir komu. žį hrakti 15 nautgripi śr Skógey ķ Nesjum śt i Hornafjörš, og komust ašeins 2 lķfs af (annar į Akurey langt śti ķ firši), en sumir fundust daušir ķ fjörum, og vantar žó fleiri. Skógey er nś svo sandorpin, aš męlt er aš žar hafi ašeins fengist hey į 10 hesta ķ sumar, en įšur svo hundrušum skipti. Sķšan 18. september sķfelld votvišri aš kalla til nęstu helgar, er sólskin kom og žerrir, sem oršiš hefir mörgum aš góšum notum.

Október: Fremur hagstęš tķš lengst af, en nokkur skakvišri. Hiti nęrri mešallagi. Bįtskašar uršu nokkrir meš manntjóni. 

Noršri tķundar góšvišri žann 16. október:

Góšvišriš hefir haldist aš žessu, svo fjįrrekstrar og öll hauststörf hafa gengiš mjög greišlega. Saltfiskur hefir veriš stöšugt breiddur og žurrkašur aš öšru hverju.

Og Vķsir sama dag ķ frétt frį Akureyri:

Góšvišri svo mikiš į žessu hausti hér Noršanlands sķšan hretinu létti um mišjan september aš elstu menn segjast ekki muna slķka haustvešrįttu. Kżr ganga enn vķša śti og er ekki gefin nema hįlf gjöf.

Mikiš noršan- og noršaustanvešur gerši um nęr allt land žann 19. og 20. október. Margskonar tjón varš. Austri segir frį žann 25.:

Ašfaranótt hins 20. ž. m. gjörši ofsavešur um allt Noršur- og Austurland. Fylgdi vešrinu fannkoma mikil, bleytuhrķš ķ byggš, en frostkul til fjalla. Setti žó nišur mikinn snjó, enda hélt įfram aš snjóa til hins 23. ž. m.. og var sķšari dagana frost nokkurt. Įttu menn erfitt meš aš nį saman fé sķnu, žvķ ófęrš kom strax mikil en fé upp um öll fjöll hér ķ Seyšisfirši, žar sem vanrękt hafši veriš aš ganga į réttum tķma. Stóš féš ķ sveltu ķ fleiri daga hingaš og žangaš į fjöllunum, en mun nś flestu nįš til byggša fyrir vasklega framgöngu einstöku manna. Sķmaslit varš i vešrinu į mįnudaginn vķša um land. Hér eystra, į tśninu į Egilsstöšum žar sem 4 sķmastaurar brotnušu, og į Haug, er sķminn slitnaši nišur af mörgum staurum. En mestar skemmdirnar į sķmanum uršu viš Hérašsvötnin, žar brotnušu 8 sķmastaurar. Er žaš óvenjulega mikiš tjón, og einstakt į žvķ svęši. Fljótlega varš žó hęgt eš gjöra viš skemmdirnar svo aš samband nįšist héšan til Akureyrar daginn eftir svo og til Sušurfjarša og til Beykjavķkur į žrišja degi. 

Ingólfur segir frį vešrinu syšra:

Fįdęma ofvišri og brim. Skip og bįtar brotna hrönnum. Į sunnudaginn var [19.] gekk ķ noršanįtt og hvessti vešriš eftir žvķ sem į daginn leiš. Mįnudagsnóttina herti vešriš mjög og varš svo mikiš rok seinni hluta nętur og į mįnudagsmorguninn fram um mišjan dag, aš sjaldan koma slķk. Sjórokiš var svo mikiš yfir Reykjavķkurbę,aš hśsin voru blaut utan, nįlega ķ öllum bęnum. Į Austurstręti voru pollar eftir rokiš og ekki sį til Engeyjar žegar hvassast var, žó śrkoma vęri engin né žoka. Brim var svo mikiš, aš margir Reykvķkingar žóttust ekki žvķlķkt muna. - Sumir jöfnušu vešri žessu viš noršangaršinn mikla žegar „Fönix" fórst, frostaveturinn mikla 1881, en žaš skildi, aš žį var samfara 22 stiga frost, en nś var frostlaust.

Nokkra uppskipunarbįta sleit upp hér į höfninni og rak ķ land. Einn žeirra brotnaši ķ spón og flestir hinna munu hafa skemmst meira eša minna. Marga bįta fyllti į höfninni, svo ekki sį nema į hnķflana upp śr bįrunni. Sumir voru į hvolfi. Tveir vélarbįtar sukku śti į höfn. Annan įtti Frederiksen kaupmašur, hinn Gušmundur Gķslason. Annan vélarbįt Frederikseus kaupmanns rak ķ land vestan viš „Duus-bryggju". Žį braut brimiš framan af Duusbryggju og Völundar-bryggju, Garšarsbryggju o. fl. Austanvert į höfninni lįgu žrķr kola-„barkar". Tvo žeirra įtti Chouillou kaupmašur og sleit annan upp seint um nóttina og rak upp ķ vikiš milli Garšarsbryggju og Sjįvarborgar.

Tveir menn voru ķ skipinu og héldu žar vörš, annar Noršmašur er Pétur Anton Olsen heitir, roskinn aš aldri; hinn er unglingsmašur sem heitir Kristjįn, sonur Jóns Kristjįnssonar nęturvaršar ķ Völundi. Žegar skipiš kenndi grunns, nįlęgt kl. 5 flatti žaš meš landinu og lagšist į hlišina, svo aš žilfariš horfši śt og stóšu siglustśfarnir śt ķ brimiš. Mennirnir komust upp į boršstokkinn aftur undir skut og héldu sér žar ķ kašla, sem fastir voru ķ boršstokknum, en brimiš skelltist yfir žį ķ ólögunum. Žegar birti af degi var fariš aš leitast viš aš bjarga mönnunum, og var skotiš śt bįti ķ vari skipsins, en hann fyllti hvaš eftir annaš. Loks tókst aš komast į flot er fjara tók nįlęgt kl. 11; lįgu žeir félagar į kašli ķ bįtinn og komust slysalaust ķ land. Olsen var žjakašur mjög og fluttur į sjśkrahśs, en hinn vel hress. ...

Barkurinn sligašist inn um mišjuna og skolaši miklu af spżtnarusli śr honum i land. Sķšan hefir hann brotnaš miklu meira. Skip žetta var gamalt, bar um 1200 smįlestir, en ekki mun hafa veriš ķ žvķ nś nema svo sem 400 lestir kola. „Valurinn", botnvörpuskip Miljónarfélagsins lį ķ vetrarlęgi innanvert viš höfnina og tók aš reka žegar vešriš
haršnaši. Um hįdegi rak hann upp ķ grjót innan viš bśstaš Brillouins ręšismanns og brotnaši svo aš hann er talinn ónżtur.

Vķša uršu smįskemmdir į giršingum og gluggum, įn žess tališ sé. Hjallur brotnaši ķ Kaplaskjóli og fauk śt į sjó. Sķmar eru slitnir, svo aš ekki hefir frést enn af Vestfjöršum né Noršurlandi, en hętt viš, aš žar hafi oršiš tjón viša, žvķ aš hrķš hafši veriš komin nyršra į sunnudagskveldiš. Sagt er aš vélarbįta hafi rekiš į land ķ Keflavķk. Ķ Leiru hafši rekiš upp vélar-bįt žeirra Eirķks ķ Bakkakoti, er hafšur hefir veriš til landhelgisgęslu žar syšra. Ķ Garši hafši einnig rekiš upp vélarbįt.

Ingólfur birti žann 6. nóvember bréfkafla frį Snęfellsnesi žar segir m.a.:

Sumarvešrįttan hefir veriš afskapleg; sķfeldar rigningar frį žvķ um mišjan jślķ til septemberloka. Örfįir upprofsdagar į öllu sumrinu, einn og einn ķ bili og ein vika sem lķtiš rigndi, en žó var žerrilaust aš kalla. Annars hefir alltaf rignt dag- og nótt. Heyskapur er žvķ almennt lķtill og hey vķša skemmd. Heyskašar uršu af noršanvešrum tvķvegis, en eigi eru žeir eins stórfelldir eins og blöšin hafa af lįtiš. Almennt munu bęndur hér um slóšir hafa misst frį 10-15 hesta hver, ķ seinna vešrinu, en ķ hinu fyrra naumast eins mikiš. En mikiš hafa hey ódrżgst į żmsan hįtt ķ sumar og er tjóniš allmikiš, žótt eigi sé oršum aukiš. Um nęstlišna helgi gerši hér óskaplegt noršanvešur meš snjóhrakningi og heljarfrosti, sem stóš fulla tvo sólarhringa. Fjįrtjón varš hvergi stórkostlegt, aš žvķ er frést hefir, en vķša hrakti žó eitthvaš af sauškindum ķ vötn og hęttur. Munu flestir bęndur hafa misst žannig eitthvaš af fé sķnu en engir mjög margt. Ķ fjöllum hlżtur margt saušfé aš hafa dįiš, žvķ aš fjįrheimtur voru almennt slęmar og fé sįst į fjöllum eftir fjallgöngur. Sķmslit uršu svo mikil į lķnunni milli Stašarstašar og Bśša, aš lķklega eru fį dęmi slķks ķ byggšu héraši.

Ķ sama tölublaši segir Ingólfur frį žvķ aš sęrok ķ noršanvešrinu žann 20. hafi veriš svo mikiš ķ Hvalfirši aš žaš hafi borist sušur yfir allan Reynivallahįls og į jörš ķ Vindįsi efst ķ Kjós. 

Morgunblašiš segir frį žvķ 3. nóvember (žaš byrjaši aš koma śt žann 2.) aš Baron Stjęrnblad, skip Sameinaša gufuskipafélagsins, hafi lent ķ hrakningum ķ illvišrinu, einnig segir af vandręšum į Hornafirši:

„Baron Stjęrnblad“ lį į Blönduósi ž. 19., en varš žašan aš flżja vegna óvešurs og brims; lét skipiš sķšan ķ haf og ętlaši inn į Hólmavķk, en komst eigi fyrir blindhrķš. Brotsjóir miklir gengu yfir skipiš, brutu stjórnpallinn og skolušu burt öllu, sem į žiljum var. Skipiš missti einnig björgunarbįt sinn og margt fleira. Mikiš af vörum var ķ skipinu - mest kjöt; hentust tunnurnar til ķ lestinni og brotnušu. Var skemmda kjötiš sķšan selt į Blönduósi į uppboši. Skipiš liggur žar enn og fermir kjöt, en bśist er viš įš žaš haldi til śtlanda innan fįrra daga.

Gufuskipiš Sślan, eign Otto Tulinius kaupm. og konsśls į Akureyri, var statt į Hornafirši ķ vešrinu mikla um daginn og var aš sękja žangaš kjöt og skinn. Hafši innanboršs 1800 gęruknippi og 300 tunnur af kjöti. Lį hśn žar fyrir festum milli tveggja eyja. Vešriš og stormurinn bar skipiš upp ķ ašra eyna. Sķmaš var hingaš eftir Geir til hjįlpar og brį hann žegar viš og fór austur. Er austur kom, var bśiš aš tęma skipiš og žaš komiš į flot.

Vķsir segir frį žvķ žann 26. aš ķ óvešrinu į mišvikudaginn [22. október] hafi tveir vélbįtar og bįtabryggja brotnaš į Dalvķk. 

Fréttir bįrust įfram af sköšum ķ illvišrinu - fjįrskašar viršast hafa oršiš nokkrir, en dagsetningar ekki nefndar - fleiri koma til greina. Austri segir frį žvķ aš fé hafi farist ķ Eiša- og Hjaltastašažinghįm, ķ Mjóafirši og Skrišdal og Vestri (18.nóvember) frį fjįrsköšum ķ Strandasżslu. 

Nóvember: Hagstęš tķš framan af, en sķšan miklir umhleypingar og nokkur snjór. Fremur kalt.

Eftir žann 10. gekk til umhleypinga og var oft leišindavešur žó engin aftök fyrr en žann 22. Į žessum tķma var mjög kvartaš undan hįlku ķ Reykjavķk og hįlkuslys voru tķš. 

Žann 25. mįtti lesa eftirfarandi frétt ķ Morgunblašinu - ritstjóri hungurdiska veit ekki hvaš hér er um aš ręša:

Hįlkan: 17 manns keyptu blżvatn i lyfjabśšinni i gęr, fyrir hįdegi - höfšu dottiš į hįlkunni.

Žann 15. fórst mašur ķ snjóflóši ķ Skjóldal ķ Eyjafirši - var į rjśpnaveišum. 

Talsvert snjóaši ķ žessum umhleypingum og segir Sušurland frį žann 21.:

Veturinn hefir žegar tekiš hérušin hér eystra ómjśkum tökum. Snjókoma hefir veriš mikil nś undanfariš. Er nś alt huliš žykkri snębreišu frį fjöru til fjalls og mun ķ flestum sveitum hér hagbann fyrir allan fénaš, eru frost ennžį fremur vęg.

En žann 22. gerši mikiš illvišri. Svo segir ķ Morgunblašinu žann 23.:

Ofsarok af noršaustri var hér i Reykjavik i gęr, meš fannkomu um morguninn, en rigningu er į leiš daginn. Sķmslit eru į tveim stöšum hér į landi nś. Ekkert samband viš Eyrarbakka og Stokkseyri og slit einhverstašar milli Boršeyrar og Stykkishólms.

Akureyri ķ gęr. Óvešur mikiš skall į kl. 3 ķ dag, sušaustanstormur meš hlįku. Ceres lį hér viš hafskipabryggjuna og braut eitthvaš śr henni. Hįflóš var skömmu į eftir og skall sjórinn ķ sķfellu yfir bryggjuna og langt upp ķ stręti. Skemmdir annars litlar.

Žann 26. til 27. gerši annaš illvišri. Žį strandaši breskur togari viš sandrif austan Vķkur ķ Mżrdal og śr Vestmannaeyjum bįrust fregnir af óvenjumiklum vestanstormi og stórsjó. „Menn muna varla eftir öšru eins vešri ķ mörg įr“. Ķ žessu vešri uršu enn mikil sķmslit į Austurlandi. 

Žann 29. fór kröpp lęgš noršur meš Austurlandi og olli hvassvišri og tjóni. Austri segir frį 6. desember:

Ofsavešur meš mikilli fannkomu gjörši s.l. laugardag (29. nóvember) um allt Austur- og Noršurland. Munu töluveršir skašar hafa oršiš ķ žvķ vešri. Hér į Seyšisfirši löskušust bryggjur og einn mótorbįt rak į land į Vestdalseyri; en bįtinn bar upp i mjśkan sand, svo hann skemmdist ekkert aš mun. Į Mjóafirši brotnaši bryggja og mótorbįtur, er Gunnar Jónsson bóndi ķ Holti įtti. Er žaš mikill skaši, žvķ bįturinn var óvįtryggšur. Er žetta annar mótorbįturinn sem Gunnar bóndi missir į 4 įrum. Fyrri mótorbįturinn fórst meš fjórum mönnum ķ fiskiróšri fyrir 4 įrum. Į Noršfirši höfšu og nokkrir mótorbįtar laskast meira og minna, Fjįrskašar uršu nokkrir. Mestir er vér höfum tilspurt ķ Fjallseli hjį Einari bónda Eirķkssyni, er missti um 80 fulloršnar kindur. Hrakti žęr ķ lękjargil og skefldi žar yfir žęr.

Žann 1. desember segir Morgunblašiš frį žvķ aš flóabįturinn Ingólfur hafi daginn įšur gert žrišju tilraunina til aš komast upp ķ Borgarnes. Hafi lagt ķ hann į hįdegi en mętt stórsjó og blindhrķš fyrir utan Eyjar og varš žvķ aš snśa viš. Einnig er žess getiš aš eftirhermur Bjarna Björnssonar hafi farist fyrir sökum óvešurs. Daginn eftir er žess getiš aš hliš į fiskverkunarpalli hafi falliš ķ illvišrinu į Akranesi žennan sama dag.

Mjög kólnaši ķ kjölfar žessa illvišris. 

Desember: Fremur óhagstęš umhleypingatķš meš nokkrum snjó. Hiti nęrri mešallagi. Mašur varš žį śti ķ Skaftįrtungu - dagsetningar ekki getiš (t.d. Ingólfur ž.11. desember).

Sušurland segir frį snjó žann 6. desember. Žar er orš sem ritstjóri hungurdiska minnist žess ekki aš hafa séš annars stašar (hvers konar?):

Snjókynngi mikil hér sem annars stašar, žó ekki séu hinir illręmdu įrekstursskaflar komnir ennžį.

Ķsafold lżsir tķšinni žann 17. desember:

Vešrįtta er meš afbrigšum leišinleg, sķfeldir umhleypingar og dimmvišri. Myrkara skammdegi en žetta hefir eigi yfir Reykjavķk gengiš margt įr.

Snarpt illvišri įrsins gerši žann 18. desember žegar kröpp lęgš fór hjį. Morgunblašiš segir frį žann 19.:

Ofsarok var hér i allan gęrdag. Fyrst į sunnan og snerist svo i śtsušur er į leiš daginn og hvessti žį fyrir alvöru. Skulfu hśsin og lį sumum viš aš fjśka, en sjónum rótaši vešriš frį grunni og geršist af vošabrim. Er žetta lķkt vešur og mannskašavešriš mikla žegar „Ingvar“ strandaši hér į Višeyjargranda [7. aprķl 1906]. Ekki er žó enn kunnugt um aš žaš hafi valdiš tjóni, en bśast mį viš žvķ aš skip hafi komist ķ hann krappan einhversstašar.

Morgunblašiš segir frį žvķ (ž.30.) aš vešriš hafi einnig brotiš bįt noršur į Žórshöfn. 

Sušurland segir af sama vešri ķ frétt žann 23.:

Ofsavešur mikiš af śtsušri var hér eystra fimmtudaginn 18. ž. m. Hśs léku į reišiskjįlfi og bjuggust menn viš hverskonar spjöllum af vešrinu į hverri stundu. Ekki hefir žó frést enn um aš skemmdir hafi oršiš hér ķ sveitum nema į einum bę ķ Villingaholtshreppi, Vatnsenda. Žar fauk jįrnžak af fjįrhśsi og hey hlöšu og um 30 hestar af heyi.

Nokkrar fréttir bįrust af hafķs ķ desember, žann 21. birti Morgunblašiš frétt frį Ķsafirši frį žvķ daginn įšur:

Fregnir ganga hér um bęinn aš hafķs sé mikill hér ķ nįnd, og aš hann sé landfastur oršinn bęši viš Brimnes og śt af Sśgandafirši aš vestan. Margir botnvörpungar liggja hér į höfninni og segja žeir mikinn ķs fyrir utan.

Sama dag segir Morgunblašiš frį hafnarframkvęmdum ķ Reykjavķk:

Grandagaršurinn er nś kominn nęr śt i Örfirisey. Mundi hafa veriš kominn alla leiš ef tķš hefši veriš góš, en nś hafa illvišrin tafiš fyrir um langa hrķš. Frost og snjór hefir tafiš fyrir upptöku grjótsins og brimiš hefir hamlaš verkamönnum frį aš vinna viš žaš aš reka nišur stólpana.

Mikiš snjóaši um jólin og Vestri segir žann 28. frį aftakahrķšarbyl į fyrsta og annan jóladag og aš skemmdir hafi žį oršiš į bįtum bęši į Ķsafirši og ķ Hnķfsdal (lķka ķ Vķsi). Mašur varš žį og śti į Baršaströnd annan jóladag žegar stórhrķš mikil meš ofsavešri og fannburši brast į um mišjan dag. Ingólfur segir frį žann 18. janśar 1914: „Er mikiš lįtiš af grimmd vešursins į Vesturlandi og ķ Hśnažingi. Messufólk allt vešurfast til nęsta dags į Breišabólstaš į Skógarströnd og Staš į Reykjanesi vestra“. Mun festan hafa oršiš eftir messugjörš į annan dag jóla. 

Jólin voru hvķt ķ Reykjavķk. Svo segir Ķsafold žann 27. desember:

Į ašfangadag tók aš snjóa allmjög, og į Jóladagsmorgun var kominn knéhįr snjór. Hvķt jól — raušir pįskar — segir mįltękiš. 

Norskt fiskflutningaskip strandaši viš Akranes žann 28. desember (Lögrétta 1. janśar 1914).

Lżkur hér aš segja frį vešurlagi og vešri įrsins 1913.  


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Okt. 2019
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Nżjustu myndir

  • w-blogg191019b
  • w-blogg191019a
  • w-blogg141019a
  • w-blogg131019c
  • w-blogg131019b

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (22.10.): 7
  • Sl. sólarhring: 162
  • Sl. viku: 1521
  • Frį upphafi: 1842545

Annaš

  • Innlit ķ dag: 7
  • Innlit sl. viku: 1349
  • Gestir ķ dag: 6
  • IP-tölur ķ dag: 6

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband