Af mešalvindhraša, illvišrum og fleiru

Mešalvindhraši reyndist ķ tępu mešallagi į landinu į įrinu 2017 og illvišri voru fęrri en oftast įšur. Hér veršur litiš į tölurnar ķ lengra samhengi. Fyrsti hluti textans ętti aš vera flestum ašengilegur en sķšan haršnar undir tönn og fįir munu naga sig ķ gegnum hann allan. 

w-blogg210118a

Hér mį sjį mešalvindhraša į vešurskeytastöšvum landsins aftur til 1949. Lóšrétti įsinn sżnir vindhraša ķ metrum į sekśndu, en sį lįrétti įrin. Sślurnar sżna mešalvindhraša hvers įrs, gręna lķnan er 10-įrakešja. Rauša strikalķnan sżnir mešalvindhraša sjįlfvirku stöšvanna. Framan af sżnist hann ķviš meiri en žeirra mönnušu. Um žennan mun hefur veriš fjallaš į hungurdiskum og reynt aš skżra hann. 

En alltént mį vel sjį aš įriš 2017 var meš žeim hęgvišrasamari į sķšari įrum, svipaš og 2016. Eru žaš mikil višbrigši frį įrinu 2015 sem var meš illvišrasamara móti.

Į öllu tķmbilinu sem hér er undir var mešalvindhraši hvaš mestur ķ kringum 1990, eins og margir muna. Aftur į móti viršist mešalvindhraši hafa veriš minni en sķšar fyrstu tvo įratugi žess tķmabils sem hér er fjallaš um. Vafamįl er hvort žaš er rétt - logn var kerfisbundiš tališ of oft įšur en vindhrašamęlar komu almennt til sögunnar og gęti valdiš žessu lįgmarki, en žó gęti žetta aš einhverju leyti veriš satt samt - meir um žaš sķšar. 

En ritstjóri hungurdiska fylgist lķka meš illvišrum og telur illvišradaga į nokkra vegu. Hér er tveggja getiš. Annars vegar er į hverjum degi athugaš hlutfall žeirra stöšva žar sem vindhraši hefur nįš 20 m/s (af heildarfjölda).

w-blogg210118b

Slķkir dagar voru ašeins 6 į įrinu 2017 - fjórum fęrri en aš mešaltali žaš sem af er öldinni. Flestir voru illvišradagarinir aš žessu tali 1975, 26 talsins, en fęstir 1960, ašeins tveir. Rauša lķnan į myndinni sżnir 10-įra kešjumešaltal og mį sjį aš tölurveršar sveiflur eru ķ illvišratķšni frį einum įratug til annars. 

Nota mį ašra flokkun, - reiknašur eru mešalvindhraši allra athugana sólarhringsins. Sé sį mešalvindhraši 10,5 m/s eša meira er dagurinn talinn sem illvišradagur. Mörkin eru valin žessi til žess aš ķ žessum flokki verši heildartala illvišradaga svipuš og sé flokkaš į žann veg sem fyrr var nefndur. Viš skulum kalla fyrri hįttinn o1, en žann sķšari o2.

Séu dagalistar lesnir kemur ķ ljós aš žetta eru oft sömu dagarnir, en alls ekki alltaf. Nįnari greining leišir ķ ljós aš fyrri hįtturinn (o1) męlir frekar „snerpu“ vešranna - vešur sem gengur snöggt hjį skilar e.t.v. ekki hįum sólarhringsmešalvindhraša. Langvinn vešur eru hins vegar e.t.v. ekki endilega mjög snörp - en geta samt įtt hįtt sólarhringsmešaltal og meš žrautsegju komist inn į lista (o2).

w-blogg210118c

Myndin sżnir fjölda daga į įri hverju žar sem mešalvindhraši hefur veriš 10,5 m/s eša meiri (o2). Įriš 2017 skilaši 8 slķkum dögum og er žaš 2 fęrri en mešaltal aldarinnar fram aš žvķ. Įrin 2014 og 2015 skera sig nokkuš śr į öldinni, žaš gera lķka įrin upp śr 1990 - rétt eins og į fyrri myndinni, en hér er žaš įriš 1981 sem skilar flestum dögunum, 25 talsins. Įriš 2005 er hins vegar nešst į blaši meš 5 daga. 

w-blogg210118d

Sķšan finnum viš žį daga sem nį mįli ķ bįšum flokkum. Žeir eru aš mešaltali 6 į įri - voru 4 į įrinu 2017. Įratugasveiflan kemur vel fram į myndinni - ekki fjarri 20 įrum į milli toppa - en žaš er vķsast tilviljun. 

Žį haršnar undir tönn - en best aš koma žessu frį svo žaš žvęlist ekki fyrir sķšar. 

w-blogg210118e

Breytileiki loftžrżstings frį degi til dags (žrżstióróavķsir) er athyglisverš breyta og sżnir myndin mešaltal hans frį įri til įrs į tķmabilinu 1949 til 2017. Įriš 2015 sker sig nokkuš śr - enda illvišraįr eins og įšur sagši. Įriš 2017 var hins vegar nęrri mešallagi aldarinnar. Mikiš óróahįmark var ķ kringum 1990 - en lįgmark ķ kringum 1960 - rétt eins og ķ illvišratķšninni og mešalvindhrašanum. Žaš er skemmtileg tilviljun aš nįkvęmlega 25 įr eru į milli lįgmarkanna ķ tķmaröšinni, 1960, 1985 og 2010. Öll žessi įr var vešurlag mjög sérstakt. - Nei, 1935 var ekki nęst į undan - enga reglu žar aš hafa. 

w-blogg210118g

Hér sjįum viš 10-įrakešjur vindhraša og žrżstióróa saman og sjį mį aš allar helstu sveiflur koma fram ķ bįšum ferlum - skemmtilegt og varla tilviljun. Hér er hętt viš aš żmsir gętu falliš ķ žį slęmu freistni aš reikna leitni - og žvķ nęst kenna hnattręnum umhverfisbreytingum af mannavöldum um hana. - En athugum vel aš žó viš eigum ekki sęmilega įreišanlegar vindhrašatölur nema fįeina įratugi aftur ķ tķmann eigum viš upplżsingar um žrżstióróann ķ nęrri 200 įr. Förum žvķ varlega ķ tengingu žessara žįtta viš vešurfarsbreytingarnar. Vel mį hins vegar vera aš einhver tengsl séu ķ raun og veru į milli - en sé svo er dżpra į žeim en svo aš mynd af žessu tagi sé nothęf til įlyktana. 

w-blogg210118h

Į nęstu mynd (og žeim sem į eftir fylgja) sjįum viš enn mešalvindhrašann į landinu (blįi ferillinn). Sį rauši sżnir hins vegar mešalžrżstivind ķ 1000 hPa-fletinum ķ kringum landiš - eins og hann reiknast ķ bandarķsku endurgreingingunni. Ferlarnir eru ekki ósvipašir - en samt munar talsveršu ķ upphafi tķmabilsins. Ekki gott aš segja hvaš veldur - var vindhraši e.t.v. vanmetinn? 

w-blogg210118i

Nęsta mynd sżnir hiš sama - nema hvaš viš erum komin upp ķ mitt vešrahvolf, ķ 500 hPa flötinn. Žar var „fjöriš“ mest į 8. įratugnum - og svo aftur um 1990. Mikiš lįgmark hins vegar um og upp śr 1960. Athyglisvert er aš ferlarnir eiga żmsar vendingar sameiginlegar. 

w-blogg210118j

Sķšasta mynd dagsins sżnir enn mešalvindhrašann (blįr ferill) en sį rauši er mešalžykktarvindur į svęšinu kringum Ķsland. Hįmarkiš um 1970 vekur sérstaka athygli. Žaš er lķklega alveg raunverulegt - žetta eru hafķsįrin. Žykktarbratti męlir hitamun ķ nešri hluta vešrahvolfs yfir Ķslandi. Hann var meiri į žessum įrum heldur en fyrr og sķšar į sķšari hluta aldarinnar. Žį raskašist lķka innbyršis tķšni illvišraįtta, sunnan- og vestanvešrum fękkaši aš tiltölu - en noršanvešur uršu hlutfallslega tķšari. 

Įriš 2003 setti ritstjóri hungurdiska saman langa ritgerš um illvišri og illvišratķšni į Ķslandi - er hśn ašgengileg į vef Vešurstofunnar. Hann hefur ekki fundiš žrek til aš endurnżja hana - en svo langur tķmi er lišinn - og svo margt hefur gerst ķ vešri sķšan aš sennilega er įstęša til aš gera žaš. 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Maķ 2024
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nżjustu myndir

  • w-blogg250524b
  • w-blogg250524a
  • Slide10
  • Slide9
  • Slide11

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (27.5.): 5
  • Sl. sólarhring: 322
  • Sl. viku: 1845
  • Frį upphafi: 2357238

Annaš

  • Innlit ķ dag: 5
  • Innlit sl. viku: 1724
  • Gestir ķ dag: 5
  • IP-tölur ķ dag: 5

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband