Reikaš um į sjįvarhitahillunni

Viš lķtum į sjįvarhitavikakort dagsins frį evrópureiknimišstöšinni (29.maķ). Ekki kemur fram į kortinu viš hvaša tķmabil vikin eru mišuš - en lķklega sķšustu 20 įrin eša svo - žaš skiptir ekki öllu mįli hér.

w-blogg300518a

Litirnir sżna vikin - nema į hafķssvęšum - žar sżna blįgręnir tónar hafķsžéttleika. Rauša lķnan į žeim slóšum sżnir mešalśtbreišslu hafķss į žessum tķma įrs. Neikvęš vik eru blį og gręn, žau mestu sušaustur af Nżfundnalandi og žašan ķ stefnu til noršausturs. Jįkvęš vik eru sżnd gul, brśn og rauš, langmest ķ Eystrasalti og žar um kring, en einnig eru allmikil jįkvęš vik langt sušur ķ hafi og fyrir noršan Ķsland.

Neikvęšu vikin sušvestur ķ hafi eru heldur stęrri en žau voru seint ķ vetur - yfirborš sjįvar viršist hafa hlżnaš heldur hęgar meš vori en venjulega į žessum slóšum. Margs konar įstęšur geta veriš fyrir vikadreifingu sem žessari og varla nokkur leiš ķ fljótu bragši aš vita hver žeirra er sś rétta - e.t.v. sambland - eša žį eitthvaš sem alls ekki er nefnt. 

Nefnum nokkrar įstęšur.

1) Straumar śr noršri eru öflugri eša kaldari en venjulega - žaš er aš segja - kuldinn er aškominn. Lögun vikanna rétt fyrir austan Nżfundnaland gęti gefiš til kynna aš žar hefi eitthvaš slķkt įtt sér staš. (Meš góšum vilja mį žar sjį bókstafinn d). Vetrarķs var meš meira móti viš Vestur-Gręnland ķ vetur og žetta er einmitt leiš ķsleifa og brįšar śr honum. Žetta er til žess aš gera ferskur sjór og sekkur ógjarnan žó kaldur sé. Hér viš land fįum viš stundum heimsóknir af žessu tagi śr Austur-Gręnlandsstraumnum. Sumir segja aš įstęša žess aš ķsinn hafi veriš meš meira móti į žessum slóšum sé sś aš mikil sumarbrįš śr Gręnlandsjökli undanfarin įr hafi safnast saman og yfirboršslög į žessum slóšum žvķ oršiš ferskari en įšur um nokkra hrķš - aušveldara er fyrir ķs aš myndast ķ slķku lagi en ķ fullsöltum sjó og auki blandast žaš sķšur. 

2) Žrįlįt noršvestanįtt ķ vetur og vor hefur kęlt yfirborš sjįvar sunnan Gręnlands og veldur vikunum. Ķ fljótu bragši kann aš viršast einkennilegt aš vikin séu žį ekki stęrst vestast - en žaš er ķ raun ešlilegt. Žegar kemur śt fyrir strandstrauminn viš Labrador (sem er tiltölulega ferskur) veršur fyrir hafsvęši žar sem sjór er heldur saltari og getur sokkiš kólni yfirboršiš nišur fyrir 2 til 3 stig - žaš er einmitt hinn „ešlilegi“ sjįvarhiti į žeim slóšum. Žaš er žvķ žykkt lag sem kólnar og veltur - jafnvel 1000 metra žykkt. Um žetta var fjallaš nokkuš ķtarlega ķ gömlum pistli hungurdiska og įrstķšasveifla veltunnar kynnt. Austar er yfirboršssjórinn hins vegar ekki nęgilega kaldur til aš geta misst flot. Žar kólnar venjulega ašeins žunnt lag. Venjulega segjum viš žvķ aš séu hvassvišri žrįlįt getur kuldinn borist nešar. 

3) Svo skżjaš hefur veriš į svęšinu ķ vor aš sólarvarmi hefur ekki nįš aš hita yfirborš sjįvarins eins mikiš og venjulega. Žetta er aušvitaš möguleg skżring - en ritstjóra hungurdiska finnst hśn ekki sérlega lķkleg - vegna žess hversu vestanįttin kalda hefur veriš žrįlįt. Žar meš verša skż frekar aš bólstrum heldur en breišum og sól nęr til yfirboršs į milli bólstranna. Seinkun vorhitunar vegna skżja gęti hins vegar frekar įtt sér staš ķ sunnanįtt - en lķka ķ vestanįtt seinna ķ sumar. 

Įstęša neikvęšu vikanna er žvķ aš žessu sinni lķklega einhver blanda af 1) og 2) hér aš ofan. Ritstjórinn er žeirrar skošunar (en žaš er bara skošun) aš 2) sé mun veigameiri aš slepptum lykkjunum viš Nżfundnaland. Hann er lķka žeirrar skošunar aš venjuleg vorsólarhitun hafi įtt sér staš - en vindblöndun hafi fališ hana. Sólarylurinn į vorin hitar mjög žunnt lag - rétt eins og sést vel ķ stóru jįkvęšu vikunum viš Danmörku. Hvöss vestanįttin hefur hins vegar séš til žess aš koma sólarvarmanum nišur - viš eigum hann į lager til nęsta vetrar - rétt eins og venjulega. 

Vestanįtt var mjög žrįlįt į svęšinu sunnan Gręnlands ķ vetur. Hśn er mjög köld, loftiš hefur kólnaš yfir heimskautasvęšum Kanada. Mikil orka hefur fariš ķ aš hita žaš upp - viš höfum aušvitaš notiš žess. Ef sjįvarins nyti ekki viš vęri vetrarśtsynningurinn miklu kaldari hér heldur en hann er. En varmi berst frį sjįvaryfirborši ķ kalt loft į tvennan hįtt (reyndar fleiri - en lįtum žaš vera). Ķ fyrsta lagi meš snertingu lofts og yfirboršs, en lķka viš uppgufun sjįvar. Uppgufun er mjög orkurķkt ferli sem kęlir yfirboršiš - vatnsgufan sem myndast inniheldur mikinn dulvarma. Sį dulvarmi skilar sér sķšan ķ loftiš žegar rakinn žéttist sem śrkoma. Śrkomugusurnar sem gengiš hafa hér yfir hafa - ķ žéttingarhęš - skilaš miklu af varma sjįvar til loftsins (en langt fyrir ofan okkur). Žetta hlżja loft hefur sķšan borist til austurs og noršurs ķ hįloftunum - og ekki er ótrślegt aš hlżindin ķ Skandinavķu séu aš hluta til žvķ aš žakka. Nišurstreymiš austan śrkomunnar leysir upp skż og aušveldar sólinni aš skķna žar - og hśn sér um aš hita yfirborš jaršar og žar meš nešri loftlög mun meira en venjulega. 

Kaldur og fyrirferšarmikill loftstraumur śr vestri breytir žar aš auki legu hįloftastrauma, vindįtt veršur sušlęgari en ella austast ķ Atlantshafi (jafnvel lķka hjį okkur) - og žar meš berst meira af hlżju lofti til Vestur-Evrópu en annars. Žaš skiptir hins vegar mjög miklu mįli į hvaša tķma įrs hlżnun af völdum dulvarmalosunar į sér staš į žessum slóšum. Aš vor- og sumarlagi veldur heišrķkja hįloftahlżinda žvķ aš inngeislun sólar nżtur sķn og hįloftahlżindin stušla óbeint aš hlżindum viš yfirborš - aš vetrarlagi kólnar meira ķ heišrķkjunni heldur en ķ skżjušu. Afleišingarnar eru žvķ gjörólķkar. 

Į kortinu er einnig mjög hlżtt svęši langt sušvestur ķ hafi (bókstafurinn c). Žarna hefur sólin greinilega fengiš aš vinna sķna vinnu viš hitun yfirboršs ķ friši. Viš höfum hins vegar ekki gręna glóru um žaš hversu žykkt žetta hlżja lag er. Kannski er frekar kalt undir žvķ. Svipaš į viš um svęši neikvęšra vika vestur af Spįni - žaš nęr reyndar til sušurs meš Afrķku vestanveršri og žašan vestur ķ haf. Viš vitum ekki hvort kuldinn er afleišing af žvķ aš sjór sé raunverulega kaldari į žessum slóšum en venjulega (jś - yfirboršiš er žaš enginn neitar žvķ) - eša hvort hitastigull meš dżpi er eitthvaš öšruvķsi en venjulega - blöndun sé meiri en venjulegt er. Sé svo er varminn ķ raun og veru allur į sķnum staš - en hefur dreifst betur (lóšrétt) en oftast er. Vegna žess aš hlżr sjór er léttari en kaldur (mišaš viš sömu seltu) gęti žessi yfirboršskuldi horfiš į svipstundu - dragi śr vindi.

En nišurstašan į aš vera sś aš margs konar staša getur leynst aš baki sama sjįvarhitavikakortsins. Slķkt kort getur eitt og sér veriš nokkuš misvķsandi - og tślkun margręš. 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Okt. 2018
S M Ž M F F L
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31      

Nżjustu myndir

  • ar_1889p
  • ar_1889t
  • Samanburðarmynd
  • vik i myrdal 1910
  • vik i myrdal 1910

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (21.10.): 38
  • Sl. sólarhring: 254
  • Sl. viku: 1372
  • Frį upphafi: 1698447

Annaš

  • Innlit ķ dag: 32
  • Innlit sl. viku: 1157
  • Gestir ķ dag: 30
  • IP-tölur ķ dag: 28

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband