Af įrinu 1749

Nś förum viš svo langt aftur aš lķtiš er um tķšarfarsupplżsingar aš hafa nema śr annįlum. Žeir nį allnokkrir til žessa įrs og gefa hugmynd um hvernig vešri var hįttaš. En įriš er merkilegt ķ sögu vešurathugana į Ķslandi fyrir žį sök aš žį hófust ķ fyrsta sinn daglegar męlingar į hita og loftžrżstingi. Žęr gerši sérlegur śtsendari vķsindafélagsins danska, Niels Horrebow allžekktur mašur į sinni tķš. 

Jón Eyžórsson fjallar um žennan merkilega įfanga ķ tķmaritinu Vešrinu (1. įrgangi 1956, s.27). Žar mį lesa um żmsa vankanta į męlingunum - nokkra óvissu um kvöršun hitamęlis, athugunartķmar eru óljósir auk žess sem hitamęlir hékk lengst af inni ķ óupphitušu hśsi - en ekki utandyra. 

Horrobow fer fögrum oršum um vešurfar į Ķslandi og vķst er aš męlingar hans hröktu żmsar eldri bįbiljur um žaš. Hann męldi nįnast samfellt frį 1. įgśst 1749 fram ķ jślķ 1751. Sķšasta męling 30. jślķ. Jón Eyžórsson segir (og vitnar lķka ķ Horrebow):

Meš hitamęlingum sinum veršur hann fyrstur manna til aš sżna og sanna, aš vešrįtta į ķslandi er hvergi nęrri svo köld eša landiš svo óbyggilegt sem orš fór af. Veturinn er umhleypingasamur, żmist frost eša žķša — alveg eins og i Kaupmannahöfn. Sumariš sé, sem vęnta mįtti, nokkru kaldara en i Danmörku, en mismunur žó minni en margur mundi ętla. Helsti munur į vešurlaginu sé sį, aš kuldar haldist lengur fram į voriš į Ķslandi. Bęši įrin hafi gengiš į meš frostum fram ķ mišjan aprķl, og 15. maķ 1751 hafi jafnvel myndast hįlfs žumlungs žykkur klaki į pollum yfir nóttina. Hitabreytingar eru ekki eins stórstķgar į Ķslandi og ķ Danmörku. En žaš ętti aš vera kostur, žvķ aš „hóf er best l hverjum hlut." Höf. segir, aš vešrįttan į Ķslandi hafi įtt vel viš sig, enda svipi henni miklu meira til vešrįttu į Noršurlöndum en į Gręnlandi, žvert į móti žvķ, sem flestir mundu halda.

Sķšan reiknar Jón mįnašamešaltöl, ber saman viš mešalhita ķ Reykjavķk 1901 til 1930- og segir aš lokum:

Žessi samanburšur sżnir, aš öll mįnašamešaltölin geta vel stašist, en vitanlega eru žau ekki örugg, žar sem athuganatķminn er į reiki og ekkert vitaš meš vissu um nįkvęmni hitamęlis. Sennilega ętti aš lękka öll mešaltölin um 0,5-0,8 stig.

arid_1749-horrebow

Myndin sżnir hita- og loftžrżsting į Bessastöšum sķšari hluta įrs 1749. Haustiš gengur nokkuš ešlilega fyrir sig. Höfum ķ huga aš hitamęlirinn er meira varinn en sagt er fyrir um nś į dögum. Saga Reaumur-hitakvarša og męla er afskaplega skrautleg svo ekki sé meira sagt - og hvorki komst fastur skikkur į kvarša né męlana sjįlfa fyrr en um 1770. Żmsar ašrar geršir męla voru örugglega įreišanlegri į žessum tķma t.d. Fahrenheitmęlarnir. 

Žann 3. september segir Horrebow frį miklu hvassvišri skall į um kvöldiš og stóš alla nóttina. Ašfaranótt 9. september frysti - segir hann ķ athugasemd. Viš sjįum į lķnuritinu aš einnig hefur veriš kalt aš deginum. Ķ kringum fyrsta vetrardag kólnaši talsvert og snjókomu fyrst getiš 30. október. Kaldast varš svo um mišjan desember. 

Į Žorlįksmessu getur hann almyrkva į tungli - į sama tķma stóš noršurljósasżning yfir. Oft er noršurljósa reyndar getiš. Jólavešriš var gott - blés nokkuš į jóladag, en sķšan komu nokkrir léttskżjašir, hęgir og mildir dagar. 

En viš skulum athuga hvernig annįlar lżsa tķšarfari įrsins 1749. 

Saušlauksdalsannįll er knappur:

Įrferši į Ķslandi ķ mešallagi. 

Vetur frį jólum byrjašist góšur. Gjörši skorpu frį geisladegi til góu. Batnaši žį og varš gott. Sį vetur var allur, bęši fyrir og eftir jól, meš išulegum vindum į austan og landsunnan, en sjaldan af öšrum įttum. [Ölfusvatnsannįll]

Frost og kuldar frį nżja įrinu og allt til žorraloka. Ekki varš róiš vestan Jökul allan žorra śt fyrir ķsalögum og noršanstormum. Jaršbönn beggja megin Jökulsins žaš ķ frekara lagi veriš hafši ķ 40 įr. ... Hlįnaši meš góunni og tók vķšast upp jörš nįlęgt. ... Hafķs rak inn į žorranum fyrir noršan land; honum fylgdi ķ mesta mįta višarreki, žvķ aš kuldar meš frostum og hörkum voru allan žorrann śt, en meš góu (s599) batnaši nokkuš og hlįnaši, en best meš einmįnuši, og bęrileg vešurįtta var fram til krossmessu. [Grķmsstašaannįll]

Žorri var einn hinn haršasti noršan lands, meš hrķšum, snjóum og jaršbönnum. Kom ķs. Gekk hrossafellir vķša, fjįr- og nautaskuršur. [Höskuldsstašaannįll]

Byrjašist įriš, so sem hiš fyrra endaši, meš stórum óvešrum og snjóföllum, so varla mundu menn slķkt. Féll žį fjöldi hrossa ķ hungri og hor, lķka (s20) lógaš fjölda saušfjįr af heyjum. Létti ei žessum haršindum fyrr en ķ mišgóu. Žį žišnaši fyrst. [Ķslands įrbók]

... ok gjörši sķšan hinn mesta haršinda vetur, svo at hestar féllu af hungri ok megurš vķša um land, ok saušfénadi var lógat 20 eša 30 į bę; var žaš žó mest fyrir sunnan ok austan; žó getur eigi Doktor Hannes biskup žess vetrar sérķlagi, en Žorsteinn prófastur Ketilsson vķkur į, at žau įr hafi allhart veriš austur ok noršur; létti nokkuš ok hlįnaši ķ fyrstu viku gói. Vķša uršu menn žį śti ķ hrķšum, og skip fórust. [Espólķn] 

Žetta įr byrjaši eins og hitt endaši meš óvešrum, snjó og haršindum svo menn mundu varla slķkt. Žorri var einn hinn haršasti noršanlands meš hrķšum, snjóum og jaršbönnum. Kom ķs. Stęrri haršindi syšra og eystra. Meš góu hlįnaši og batnaši vešrįtta. [Djįknaannįlar]

Jón (eldri) Jónsson į Möšrufelli segir (heldur ritstjórinn, en er illa lęs į texta hans) aš frį góukomu hafi gengiš stöšug blķšvišri. 

Um afgang įrsins segja annįlarnir:

Voriš var kalt, vott og vindasamt til imbrisviku, batnaši žį meš trinitatissunnudegi [1. jśnķ] og varš mikiš gott, bęši til lands og sjįvar, svo sumariš var eitt af žeim bestu. Haustiš vott og vindasamt meš rosavešrįttu. ... Vetur til jóla var einn hin besti. [Ölfusvatnsannįll]

Voriš ķ betra lagi. (s488) ... Sumariš var, lķka haustiš, óstöšugt aš vešurįttu. Fjśksamt undir og um jól. (s489) [Höskuldsstašaannįll]

Voriš višraši alls stašar vel. (s21) Žetta sumar var graslķtiš og ill nżting heyjanna sakir votvišra. (s22) [Ķslands įrbók]

Žį var vorvešrįtta allgóš į landi hér, ok fiskafli vestra ok syšra, varš žó bęši grasbrestur ok nżttist illa sķšan. [Espólķn] 

Voriš ķ besta lagi um allt land; sumar óstöšug, féll žvķ bįglega heyskapur bęši vegna grasbrests og votvišra. Haust óstöšugt og fjśkasamt undir og um jól. [Djįknaannįlar] 

Į Jóni į Möšrufelli er helst aš skilja aš vorhret hafi ekki hnekkt gróšri nema tvisvar, en frį mišju sumri til Mikaelsmessu (28. september) hafi tķš veriš votsöm og höstug, mįlnytjar daufar. Eftir žaš öndvegi fram undir jól. Óžrif hafi veriš ķ skepnum og mjólkurbrestur af žrįrigndu heyi og léttgęfu sem kveikti maška ķ fénaši. Hey hafi hrakist į Sušurlandi. - En takiš lestur ritstjórans ekki of bókstaflega. 

Aš venju er allnokkuš um slys, einkum į sjó og fįeinir uršu śti. 

Grķmsstašaannįll segir allķtarlega frį óhöppum žar ķ grennd:

Žann 14. Februarii brotnaši skip ķ Beruvķk af žeirri orsök: Žar reru tvennir um morguninn og gerši stórvišri noršan meš hinu mesta kafaldi; komust ašrir upp undir Stórueyri, hleyptu žar upp til skipbrots, komust allir meš lķfi į land. ... Ašrir lentu heima, žar langt austan lendinguna; var hjįlpaš af mönnum, bęši žeim og skipinu, lķtt ešur ekki brotnu. ... Žennan sama dag voru 2 menn sendir meš fé frį ... Ingjaldshóli, var nęr 20 annars hundrašs, fengu stórvišri meš kafaldi, hröktust svo bęši féš og mennirnir. Žrišji mašurinn bęttist viš frį Beruvķk, misstu frį sér allt féš, ... ; fundust daginn eftir 30 saušir lifandi, en yfir 100 hraktist śt ķ sjó ...

Ķ žessari sömu viku tók sjórinn allt féš į Grķmsstöšum ķ Breišuvķk [annįlshöfundur bjó žį žar]. Tveir menn fóru aš vitja žess, žį kafaldiš var komiš, komust ķ bóliš og lį(gu) žar fram (s598) į nóttina, en fundu engan saušinn; komu heim į sömu nótt nęrri daušir, en féš fór allt, sem fyrr segir, śt ķ sjó, nema fįeinir saušir. 17. Februarii, nęr ķ sömu viku, varš skiptapi ķ Dritvķk, žar ķ lendingunni, ķ noršan stórbrimi. ... Žar dóu 7 menn, en 2 komust af. Fimm skip önnur voru žar ei aš komin; žoršu engir af žeim aš lenda, žvķ žį var komiš fellibrim, og voru sumir žeirra į legunni, žegar fyrr į minnst skip forgekk, andęfšu svo um nóttina framundan Djśpalónssandi, en reru žó fyrst austur undir eyjar; var žar stórvišri austan fyrir. Lentu svo ķ Dritvķk um morguninn, og tókst öllum vel. Hlįnaši meš góunni og tók vķšast upp jörš nįlęgt. ... Tveir menn uršu śti ķ Breišafjaršardölum og kólu til daušs og ašrir tveir uršu śti heim ķ hreppum; annar fór frį Miklaholtskirkju, ... hinn varš śti į Laxįrbakka meš fé sķnu ...

Espólķn segir frį nokkrum óhöppum:

Žrjįr konur uršu śti ķ Fellum ķ Įssókn, er žęr fóru heim frį kirkju, en fjóršu aldraša kól til skaša; mašur varš śti į Ströndum noršur, annar ķ Borgarfirši, einn ķ Breišdal, tveir drukknušu eystra, og einn hrapaši.

Djįknaannįlar segja einfaldlega aš margir menn hafi oršiš śti ķ hrķšvišrum hér og hvar um landiš. 

Djįknaannįlar segja einnig frį jaršskjįlftum og geta einnig um orm ķ Kleifarvatni:

Skeši jaršskjįlfti, sem einkum varš aš skaša ķ Ölvesi, jafnvel žó vart yrši viš hann ķ Borgarfirši, svo Skrifla, sem er hver ķ Reykholtsdal, minnkaši og kęldist. Bęrinn Hjalli įsamt kirkjunni sökk 2ja įlna djśpt ķ jöršina. (s 73).

Sįu karlar og konur, sem voru aš heyverki viš Kleifarvatn, mikinn orm, sem skreiš upp śr vatninu į eitt rif, sem lį fram ķ vatniš, og var žaš hér um 2 stundir til žess hann fór fram ķ žaš aftur. Enginn žorši nęrri honum aš koma. Žessi ormur sįst oft, stór sem mešal hvalur, 30 til 40 įl(na) langur. (s 73).

Vonandi eru einhverjir eftir lesturinn einhverju nęr um vešurlag įrsins 1749 - annįlar ekki alveg sammįla ķ smįatrišum enda sjónarhorn og ritunartķmi misjafn. 

Ritstjórinn žakkar Sigurši Žór Gušjónssyni fyrir tölvusetningu flestra annįlanna og Hjördķsi Gušmundsdóttur fyrir tölvusetningu įrbóka Espólķns (ritstjóri hnikaši stafsetningu til nśtķmahįttar). 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Jślķ 2018
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Nżjustu myndir

  • w-blogg160718b
  • w-blogg160718a
  • ar_1751p
  • ar_1751t
  • w-blogg120718a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (17.7.): 239
  • Sl. sólarhring: 729
  • Sl. viku: 3998
  • Frį upphafi: 1655216

Annaš

  • Innlit ķ dag: 225
  • Innlit sl. viku: 3515
  • Gestir ķ dag: 223
  • IP-tölur ķ dag: 218

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband