Af óljósum annįlum

Ekki er ritstjóri hungurdiska jaršfręšingur og ekki heldur sagnfręšingur. Lesendur ęttu aš hafa žaš ķ huga renni žeir ķ gegnum žaš sem hér fer aš nešan.

Svo viršist aš samkomulag sé um aš tvö eldgos hafi oršiš ķ Öręfajökli frį landnįmi, hiš fyrra 1362 og hiš sķšara 1727 og aš žaš fyrra hafi veriš (risa-)stórt, en hiš sķšara lķtiš. Vķsindamenn hvers tķma, allt frį 18.öld og til okkar daga hafa fjallaš um gos žessi. Žaš er hins vegar athyglisvert aš ķ eldri umfjöllunum eru žessi gos ekki žau einu sem nefnd eru.

Rökin fyrir žvķ aš žau hafi ekki veriš fleiri eru śt af fyrir sig sannfęrandi og sį sem žessi orš ritar getur ekki leyft sér aš halda žvķ fram aš žeim sé į einhvern hįtt įbótavant. Flestir vita t.d. aš įrtöl ķ eldri annįlum (og jafnvel žeim yngri) eru mörg hver ekki nįkvęm - atburšur sem var ķ raun einn getur žannig ķ annįlum dreifst į mörg įr og žannig oršiš aš fleirum. Sömuleišis er atburšum į einum staš alloft ruglaš saman viš eitthvaš sem gerist annars stašar.

En žaš er samt žannig lķka aš stórir atburšir geta étiš upp ašra. Žannig er žaš t.d. ķ vešurfarssögunni - og ekki bara į fyrri öldum. Reykjavķkurfįrvišrunum tveimur, 1981 og 1991 er žannig oft illa ruglaš saman, Hefšu žessi vešur oršiš į 14. öld - meš tjóni sem var svipaš ķ hvoru vešri um sig og įmóta lżsingum annįlaritara hefšu żmsir söguhreingerningatęknar įbyggilega įkvešiš aš telja žetta vera sama vešriš, jafnvel meš góšum rökum. Svipaš į viš um tķšarfarslżsingar. Sį sem žetta ritar hefur ótölulega oft žurft aš leišrétta samslįtt frostaletursins mikla 1881 og kuldavorsins og sumarsins 1882 ķ sama įrtališ, żmist 1881 eša 1882. Eru heimildir um vešurfar žessara įra žó įgętar og engin hętta ętti aš vera į ruglingi.

Žaš er žvķ mikilvęgt aš annįlar (žó vitlausir séu taldir) séu sķfellt lesnir upp į nżtt, eftir žvķ sem bętir ķ reynslusarp nśtķmans - en séu ekki afskrifašir um aldur og ęfi sem einhver della - žó margir hljóti hins vegar aš vera žaš.

Upplżsingar um Öręfajökulsgosiš 1727 eru įreišanlegar (žó lķtillega skeiki į dagsetningum ķ heimildum). Upplżsingar um stórgosiš 1362 eru hins vegar af skornum skammti. Gjósku- og setrannsóknir auk forleifaathugana hafa bętt żmsu viš ritašar heimildir og vitneskja um rśmmįl gosefna er talin nokkuš įreišanleg. Sömuleišis hefur nokkuš veriš grafiš ķ óbeinar upplżsingar sem fram koma ķ fornbréfum. Eitthvaš af žvķ hefur sį sem žetta skrifar lesiš og aš honum žį lęšst grunur um aš ekki séu öll kurl komin til grafar varšandi atburšarįs viš jökulinn į 14., 15. og 16. öld.

annalar_1362

[Myndin er śr ritinu „Ķslanzkir annįlar“ sem Stofnun Įrna Magnśssonar gaf śt 1847.

Lķtum į annįla frį 14. öld žar sem Öręfajökuls er getiš - eša óvenjulegs vikurfalls (sem tengt hefur veriš gosi hans 1362) - smįmunasamir bešnir velviršingar į stafsetningu:

1332 Gottskįlksannįll: Sįst eldur logandi ķ austur įtt nęr um allt Ķsland er bera žótti ķ sömu įtt og jafn nęr alls stašar er menn hyggja veriš hafa ķ Knappafellsjökli.

1341 Skįlholtsannįll: Annar eldur var uppi ķ Hnapparvallarjökli, hinn žrišji ķ Heršibreiš yfir Fljótsdals héraši og voru allir jafnsnemma uppi.

1350 Flateyjarannįll: ellds upp koma i Hnappafells joki (svo) og myrkur svo mikiš at eigi sį vegu vm middegi ok al eyddis allt Litla héraš.

1362

Annįlabrot frį Skįlholti: Eldur uppi ķ 3 stöšum fyrir sunnan og hélst žaš frį fardögum til hausts meš svo miklum bżsnum aš eyddi allt Litlahéraš og mikiš af Hornafirši og Lónshverfi svo aš eyddi 5 žingmanna leišir. Hér meš hljóp Knappafellsjökull fram ķ sjó žar sem var 30 tugt djśp meš grjótfalli, aur og saur aš žar uršu sķšan sléttir sandar. Tók og af 2 kirkjusóknir meš öllu aš Hofi og Raušalęk. Sandurinn tók ķ mišjan legg į sléttu en rak saman ķ skafla svo aš varla sį hśsin. Öskufall bar noršur um land svo aš sporrękt var. Žaš fylgdi og žessu aš vikrinn sįst reka hrönnum fyrir Vestfjöršum aš varla mįttu skip ganga fyrir.

Gottskįlksannįll: Eldsuppkoma ķ 6 stöšum į Ķslandi. Ķ Austfjöršum sprakk ķ sundur Knappafellsjökull og hljóp ofan į Lómagnśpssand svo af tók vegu alla. Į sś ķ Austfjöršum er heitir Ślfarsį hljóp į staš žann er heitir Raušalęk og braut nišur allan stašinn svo aš ekki hśs stóš eftir nema kirkjan.

1366 Oddverjaannįll: Ellds upkoma ķ Litla héraši og eyddi allt hérašiš: höfšu žar įdur weriš 70 bęir: lifši eingin kvik kind eptir utan ein öldruš kona og kapall.

1367 Lögmannsannįll: Ellds upp koma ķ Litla héradi og eyddi allt héraši.

--- 

Mikils vikureks er einnig getiš ķ tengslum viš gos ķ Tölladyngjum (Bįršarbungu):

1354 Skįlholtsannįll: Eldsuppkoma ķ Trölladyngjum og eyddust margir bęir ķ Mżrdal af öskufallinu en vikrina rak allt vestur į Mżrum og sį eldinn af Snęfellsnesi.

1357 Gottskįlksannįll: Eldsuppkoma ķ Trölladyngjum. Leiddi žar af ógnar miklar og dunur stórar. Öskufall svo mikiš aš nęr alla bęi eyddi ķ Mżdalnum og vķša žar nįlęgt gerši mikinn skaša. Vikrareki svo mikill austan til aš śt frį Staš į Snęfellsnesi rak vikrina og enn utar.

1360 Flateyjarbókarannįll: Eldsuppkoma ķ Trölladyngjum og eyddust margir bęir ķ Mżdal af öskufalli, en vikrina rak allt vestur į Mżrar, en sį eldinn af Snjófellsnesi.

Nś er spurningin hvort žetta eigi allt saman aš fęrast į Öręfajökul og allt į sama įriš 1362? Flestir žessir annįlar eru ritašir löngu eftir atburšina, „Annįlsbrot frį Skįlholti“ žó talin samtķmaheimild - og neglir sjįlfsagt nišur rétt įrtal.

Sį sem žetta ritar telur jafnlķklegt aš vikurgosiš mikla ķ Öręfajökli hafi įtt nokkurn ašdraganda, kannski hafi minni jökulhlaup og órói żmis konar veriš višlošandi um allt aš 20 įra skeiš įšur en ašalatburšurinn (vikurgosiš mikla) varš 1362. Sömuleišis var žar eitthvaš um aš vera eftir gosiš. Raušalękur sem eyddist aš nokkru 1362 var enn kirkjustašur 1387 og Jón Žorkelsson segir ķ samantekt um kirkjustaši ķ Austur-Skaftafellsżslu sem birtist ķ Blöndu II:

„Ekki vita menn, hvenęr Raušalęk og Raušalękjarkirkju tók af meš öllu, en óvķst er, aš žaš hafi oršiš fyrri en į ofanveršri 15. öld. Nįlęgt 1480 sżnist muni hafa komiš mikiš jökulhlaup yfir Öręfin — žó aš žess finnist ekki beint getiš, - og žį litur svo śt, aš Eyrarhorn hafi fariš af, og er ekki ósennilegt, aš Raušalękur hafi lent i žvķ flóši. Tveim įrum seinna (1482) er Magnśs biskup Eyjólfsson aš efla Hofskirkju meš eignum Eyrarhornskirkju, sem žį hlżtur aš vera nżfarin af. Žį sżnist Sandfell ekki enn vera oršiš stašur“.

Menn hafa „įkvešiš“ aš hér hafi veriš um Skeišarįrhlaup aš ręša (sem vel getur veriš).

Jón segir svo ķ kaflanum um Svķnafell - en jöršin viršist hafa rżrnaš mjög um 1340:

„Af žessu er og aš taka žann lęrdóm, aš žį (1343) hafi kirkjan ķ Svķnafelli veriš fallin af. Hśn hefir aš vķsu ekki įtt minna en hįlft heimaland, og hefir biskup žį lagt žann helming landsins til Hofskirkju, žvķ aš biskupsforręši var į aš Svķnafelli. Verša žessi snöggu umskipti um Svķnafell aš eins skiljanleg į žann hįtt, aš bę og kirkju aš Svķnafelli hafi tekiš af ķ jökulhlaupi nokkru fyrir 1343, bęrinn sķšan veriš fęršur og byggšur upp ķ öšrum staš, en kirkjuskuldin tekin af, sökum stórskeršingar į jöršinni, og ef til vill eyšingar mikils hluta sóknarinnar. Žetta kemur og vel heim viš žaš, aš Skįlholtsannįll og Gottskįlksannįll geta einmitt um hlaup śr Knappafellsjökli bęši 1332 og 1341“.

Var žetta hlaup lķka śr Skeišarį? Er hśn allsherjarblóraböggull į svęšinu įsamt Grķmsvatnagosum? Erum viš slegin einhverri blindu?

Nęst fréttist af gosi ķ Öręfajökli 1598. Žorvaldur Thoroddsen (eldfjallasaga) segir aš Ólafur Einarsson nefni ķ bréfi gos ķ Grķmsvötnum og Öręfajökli sem valdiš hafi jökulhlaupi og öskufalli. Žetta mun vera ķ fyrsta sinn sem Grķmsvötn eru nefnd ķ heimildum. Siguršur Žórarinsson afskrifar gos ķ Öręfajökli žetta įr.

Į 19. öld voru gos ķ Öręfajökli nefnd aš minnsta kosti tvisvar, 1823 og 1861. Rangt mun hafa fariš meš stašsetninguna - en hvar nįkvęmlega žessi eldsumbrot voru er ekki alveg ljóst. Hlaup sem kom ķ Skeišarį 1861 mun vera eitt hiš stęrsta og einkennilegasta sem vitaš er um žar - en ekki er vitaš hvar gosiš var sem žvķ olli. Spurning er hvort gosiš hafi į einhverjum „afbrigšilegum“ staš ķ Vatnajökli - t.d. noršur af Öręfajökli.

Lįtum fréttir af nķtjįndualdargosunum fylgja žessum pistli:

Śr bréfum Magnśsar Stephensen til Finns Magnśssonar. Safn Fręšafélagsins iv. bindi, 1924

Višeyjarklaustri 5-3 1823 (Magnśs Stephensen): (s39)

„Žó berst sś flugufregn eftir kalli aš austan, aš Öręfajökull sé tekinn til viš aš brenna, en žvķ ei trśandi ... “

26-6 1861 (Žjóšólfur)

„24.f. mįn. fanst her syšra megn jökul- og brennisteinsfżla og stóš vindr hér af austri, en miklu megnari var žó fżlan austrum Sķšu og Mešalland, og var žar tekiš eptir žvķ, aš silfr allt tók kolsvartan lit, hversu vel sem žaš var vafiš og geymt ķ traföskjum og kistum. Sįust žį, um Mešalland og Įlptaver, reykjarmekkir upp śr Hnappafells- eša ÖręfaJökli, og žó eigi marga daga žareptir. Ženna dag hljóp Skeišarį, og hefir hśn nś eigi hlaupiš um nęstlišin 10 įr, en er žó tķšast, aš hśn lįti eigi nema 6 įr milli hlaupa og stundum eigi nema 5, ręšr žvķ aš lķkindum aš hlaup žetta hafi oršiš afarmikiš; enda sjįst og nś meiri merki žess heldr en vant er, žvķ vķša vestr meš sjó er rekinn birkivišr hrönnum saman, og er žaš sjįifsagt eptir hlaupiš og viršist hafa fariš yfir Skaptafellsskóga nešanverša. žį eru og hrannr meš sjó af hvķtum vikr, en žess hafa aldrei sezt merki fyr eptir hlaup śr Skeibarį, en aptr eru žykk lög af žeim vikr vķša ķ Öręfasveit, eptir hin fyrri stórhlanp śr Hnappafellsjökli er žar hafa svo mjög bygšum eytt og graslendi; žvķ ręšr aš lķkindum, aš hlaup hafi nś einnig komiš śr jöklinum sjįlfum, en įreibanlegar fregnir skortir um allt žetta žar sem engar feršir hafa getaš oršiš austan yfir Skeišarįrsand til žessa, og tvķsżnt, aš hann verši fęr fram eptir sumri“.

Mun ķtarlegri lżsingar eru til į žessu risavaxna jökulhlaupi og fjallar Siguršur Žórarinsson um žęr ķ bók sinni „Vötnin strķš“ - męli meš lestri hennar.

Žaš er mikilvęgt aš lįta eldgosin 1362 og 1727 ekki blinda sig gagnvart hęttum į jökulhlaupum śr Öręfajökli - žegar ķs brįšnar veršur til vatn - žaš vatn getur eftir atvikum lekiš śt undan jöklinum hęgt og sķgandi eša safnast žar saman ķ miklu magni. Mjög mikilvęgt er aš fylgjast meš öllum yfirboršshallabreytingum ķ öskjunni. Sigketill er merki um brįšnun og vatn - breytingar į honum og umhverfi hans nęstu daga og vikur geta sagt til um žaš hvort hann sé til kominn af žvķ aš vatn hafi runniš undan eša hvort sigiš sé tilkomiš vegna brįšnunar einnar - sömuleišis hvort žaš hellist śr honum. Žegar ketill hefur myndast aukast lķkur į žvķ aš vatn safnist saman ķ framhaldinu. Stöšvun leka getur lķka veriš alvarlegt merki um vatnssöfnun.  

Žó sérfręšingar telji yfirgnęfandi lķkur į žvķ aš vatn žaš sem brįšnaš hefur til žessa hafi žegar runniš fram eru žęr lķkur ekki 100 prósent. Einhverjar lķkur eru į žvķ aš undir jöklinum séu milljónir rśmmetra af vatni sem bķša framrįsar ķ „litlu“ jökulhlaupi - sem er žó nęgilega stórt til žess aš taka brżr į svipstundu - ķ skammdegismyrkri er slķk staša sérlega hęttuleg. Mjög litlar lķkur eru į žvķ aš vatnsmagniš sem bķšur séu tugir milljóna rśmmetra, en ekki samt nśll. Hlaupi slķkt magn fram er um meirihįttar hamfarir aš ręša. 

Žó įhyggjur af hugsanlegu eldgosi séu aš sjįlfsögšu ešlilegar er ekki gott aš umręšur um žaš geri lķtiš śr hinni „minni“ ógn, jökulhlaupum sem geta oršiš įn žess aš eldos verši - eša jafnvel mörgum mįnušum eša įrum įšur en žaš varšur.   


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Helga Kristjįnsdóttir

Athyglisvert og sterklega lķklegt aš svona margra alda višburšir séu į einhverjum tķma, taldir tveir eša fleiri žeir sömu. Svo oft hefur mašur stašiš sjįlfa sig og ašra ķ litlum fęrslum,ruglast į lķkum atburšum sem eru žį ķgildi munnmęla fyrri alda.     

Helga Kristjįnsdóttir, 27.11.2017 kl. 00:13

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Des. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Nżjustu myndir

  • w-blogg111217a
  • w-blogg081217b
  • w-blogg091217b
  • w-blogg091217a
  • w-blogg081217

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (15.12.): 144
  • Sl. sólarhring: 177
  • Sl. viku: 2260
  • Frį upphafi: 1523178

Annaš

  • Innlit ķ dag: 120
  • Innlit sl. viku: 1851
  • Gestir ķ dag: 115
  • IP-tölur ķ dag: 107

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband