Veltihringrįs Atlantshafs

Varla er hęgt aš ętlast til žess aš meginžorri lesenda haldi žręši ķ rašpistlum ritstjóra hungurdiska - en fyrir žį fįu sem enn vilja sękja til sjįvar mį spinna lengi enn.

Sķšast var fjallaš um žaš sem kallaš er AMO (eša AMV). Sem vonlegt er er žessari skammstöfun (fjölįrahitasveiflur Atlantshafs) oft ruglaš saman viš ašra, AMOC (Atlantic Meridional Overturning Circulation) - veltihringrįs Atlantshafsins. 

Vindar rįša mestu um yfirboršsstrauma hafsins - žeir vekja lķka lóšréttar hreyfingar - ekki ašeins meš blöndun yfirboršslaga, heldur geta žeir lķka dregiš sjó śr djśpinu. Breytingar į vindi geta žannig haft mikil įhrif į yfirboršshita heimshafanna. 

Kuldi rķkir ķ undirdjśpum allra heimshafanna, ķ hitabeltinu lķka - žaš įstand er ein af furšum nįttśrunnar. Žótt varmastreymi um botn hafanna sé lķtiš nęgir žaš samt til žess aš hita höfin öll upp į tugum įržśsunda, Jaršsagan er löng, alveg nógu löng til žess aš sjį um slķka upphitun - en samt rķkir kuldi. Žaš žżšir einfaldlega aš honum er višhaldiš į einhvern hįtt. Eini kęlimöguleikinn er į yfirborši sjįvar - į žeim hafsvęšum sem eru nęgilega sölt og lofthiti nęgilega lįgur til aš kęla sjóinn žaš mikiš aš hann getur sokkiš og haldiš kulda undirdjśpanna viš. Hafķsinn er ķ nokkru jókerhlutverki - hann getur bęši żtt undir og dregiš śr djśpsjįvarmynduninni - allt eftir ašstęšum hverju sinni. 

Į jaršsögulegum tķma hafa heimshöfin żmist veriš köld eša hlż. Samheiti er til fyrir kalda sjóinn į erlendum mįlum - „psychrosphere“ - af grķska oršinu „psychros“ sem mun žżša „kaldur“. Viš gętum notaš oršiš „kuldahvel“ - ritstjórinn leitar stöšugt aš betur hljómandi orši sem skilar merkingunni - en hefur ekki fundiš. 

Andardrįttur kuldahvelsins hefur veriš misöflugur - en žaš getur kafnaš - og žį hlżnar žaš smįm saman. Žaš er žó įlitamįl hvort köfnun žess vęri fagnašarefni - žvķ žį er hętt viš sśrefnisneyš ķ hafinu. 

Viš kęlingu (og saltskiljun viš hafķsmyndun) missir yfirboršssjórinn flot og sekkur žar til hann finnur sjó žar sem flotiš er enn minna. Nś į tķmum myndast djśpsjór bęši viš Sušurskautslandiš og ķ Noršur-Atlantshafi - en ekki ķ Noršur-Kyrrahafi. Svo naumt stendur aš lķtilshįttar hallarekstur er į ferskvatnsbśskap Atlantshafs - mišaš viš Kyrrahafiš - meira gufar upp en rignir viš Atlantshafiš - śrkoman skilar sér į vatnasvęši Kyrrahafs og lękkar yfirboršsseltu žess lķtillega - nęgilega žó til žess aš djśpsjįvarmyndun į sér ekki staš ķ žvķ noršanveršu. 

Djśpsjórinn sem myndast ķ sušurhöfum er lķtillega žyngri en sį sem myndast ķ Noršur-Atlantshafi. Allt djśphaf sunnan Ķslands er upprunniš ķ sušurhöfum. Norręni djśpsjórinn leggst ofan į. Samskipti norręna og sušręna djśpsjįvarins geta raskast į löngum tķma - og hugmyndir eru uppi um aš žaš gerist öšru hvoru į jökulskeišum ķsaldar - risavaxnir atburšir eru vel hugsanlegir. - En slķkt mun varla yfirvofandi. 

Mjög lķtill varmaflutningur į sér staš milli noršur- og sušurhvels jaršar ķ Kyrrahafi - en aftur į móti flytur Atlantshafiš varma yfir mišbaug. Aš greina įstęšurnar ķ žętti er ekki einfalt - en uppgufunarjöfnušurinn įšurnefndi kemur viš sögu - sem og geislunarbśskapur jaršarhvelanna tveggja.

Ķ ljós hefur komiš aš bżsnaöflugir djśpsjįvarstraumar liggja til sušurs ķ Atlantshafi vestanveršu - einhvern veginn verša žeir til ķ vindleysi undirdjśpanna. Meš bókhaldsuppgjöri (og fleiri kśnstum) mį sżna fram į aš žeir hljóta aš vera afleišing af djśpsjįvarmyndun noršurhafa. Sś hugsun kemur žį upp aš djśpsjįvarmyndunin sé einhvern vegin völd aš žvķ aš meira geti borist af hlżsjó aš sunnan noršur ķ höf en vęri įn hennar. 

Nś kann žessi sķšasta hugsun aš vera rétt - menn eru meira aš segja farnir aš ganga śt frį žvķ aš svo sé. - En sannleikurinn er samt sį aš dęminu hefur ekki alveg veriš lokaš. 

En aftur aš nafni og skammstöfun, AMOC (Atlantic Meridional Overturning Circulation). Viš ęttum nś aš skilja öll oršin. Atlantshafiš vitum viš aušvitaš hvaš er, en bendum į aš hér er žaš allt undir - lķka sį hluti žess sem er sunnan mišbaugs. „Meridional“ žżšir „lengdarbundin“ - bókstaflega „hįdegisbaugabundin“ - ķ stefnuna noršur-sušur. „Overturning“, oršiš žżšir nokkurn veginn „umsnśningur“ vķsar til veltu. Sjór kemur til noršurs aš sunnan, hluti hans missir flot, sekkur og snżr sķšan aftur til sušurs ķ undirdjśpum (žó ofan į sušurhafasjónum). „Circulation“ žżšir „hringrįs“. AMOC er žvķ „hin lengdarbundna veltuhringrįs Atlantshafsins“.

AMOC er efri hluti (leggur) hinnar almennu veltihringrįsar heimshafanna allra (MOC) og „andar“ fyrir efstu 2 km kuldahvelsins - nešri hlutinn (leggurinn) į uppruna sinn viš Sušurskautslandiš - og sér um aš anda fyrir žaš sem dżpra liggur. 

Hvernig ķ ósköpunum getum viš męlt žessa hringrįs? Atlantshafiš er grķšarstórt og margur hlišarlekinn hugsanlegur śt śr meginstraumakerfunum. - Jś, žaš er helst aš menn reyni aš męla styrk Golfstraumsins viš austurströnd Noršur-Amerķku - og djśpstrauma nešarlega ķ landgrunnshlķšinni žar undir. Einnig leggja menn śt mikil sniš um Atlantshafiš žvert og reyna aš gera upp bókhaldiš. 

Flestar žessar męlingar eiga sér ekki langa sögu - varla nógu langa til aš af žeim verši dregnar mjög vķštękar įlyktanir. Žaš hefur žó komiš ķ ljós aš breytileiki žess sem veriš er aš męla (ekki endilega heildarstyrkur veltuhringsins) viršist mun meiri frį įri til įrs en menn höfšu įšur tališ. Žegar žessi mikli breytileiki kom fyrst ķ ljós birtust margar fréttir um „hrun“ hringrįsarinnar og fleira ķ žeim dśr. - En svo kom ķ ljós aš žessi breytileiki viršist hluti af ešlilegu įstandi kerfisins. 

Ķ vetur birtist mjög góš yfirlitsgrein (sjį vķsun hér aš nešan) žar sem fariš er ķ saumana į žvķ sem nś er best vitaš um veltihringrįsina. Žaš vęri įstęša til aš ręša žessa grein frekar - en vafasamt aš slķk yfirferš gagnist nema mjög fįum lesendum hungurdiska. Žaš er lķka nęr vonlaust aš halda löngum og flóknum frįsagnaržręši į bloggi. - Viš lķtum žó į eina beina tilvitnun (s.9):

„[N]o observational study to date has successfully linked SST changes to AMOC variability.“ Ķ gróflegri žżšingu: Engum rannsóknum hefur enn tekist aš tengja saman sjįvarhitabreytingar og breytileika veltihringrįsarinnar“. Meš öšrum oršum engin haldföst tengsl hafa enn fundist milli AMOC og AMO. 

Viš skulum samt hafa ķ huga aš žótt žaš hafi ekki tekist er ekki žar meš sagt aš tenging sé engin. Skotheldar męlingar į hringrįsinni hafa varla veriš geršar - og žęr sem žó eru til hafa ašeins stašiš ķ stuttan tķma. 

Ritstjóri hungurdiska mun e.t.v. skrifa nokkra fleiri sjįvartengda pistla į nęstunni. 

Vitnaš var ķ: Buckley og Marshall (2016), Observations, inferences and mechanisms of the Atlantic Meridional Overturning Circulation: A review. Reviews of Geophysics, 2016. 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Halldór Egill Gušnason

Žakka fróšlegan pistil, eins og sķšuhöfundar er von og vķsa. Hér sušur undir Cape Horn og djśpt sušur śr Malvinaseyjum, žar sem undirritašur starfar į sjó viš fiskveišar, eru straumar svo öflugir, aš leitun er aš öšru eins. Allur fróšleikur um samspil strauma og hitastigs, er žvķ vel žeginn og sį er žetta ritar, les alla pistla sem um žetta kunna aš fjalla.

 Góšar stundir, meš kvešju aš sunnan.

Halldór Egill Gušnason, 11.5.2016 kl. 03:04

2 identicon

įgęt grein. traust skrifa aš djśpsjórin viš sušurskautiš sé žżngri en viš noršurpólin gęti skżrķngin veriš sś aš sušurskautiš er land fyrirstaša en noršurpóllin er aš nokkru leiti į floti žanig aš sjór kemst undir hann   

kristinn geir steindórsson briem (IP-tala skrįš) 11.5.2016 kl. 11:59

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Maķ 2024
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nżjustu myndir

  • Slide10
  • Slide9
  • Slide11
  • w-1945v
  • Slide8

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (22.5.): 187
  • Sl. sólarhring: 416
  • Sl. viku: 1877
  • Frį upphafi: 2355949

Annaš

  • Innlit ķ dag: 173
  • Innlit sl. viku: 1747
  • Gestir ķ dag: 171
  • IP-tölur ķ dag: 167

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband