Kaldur sjór - (į eitthvaš aš vera aš ręša hann?)

Ritstjórinn er ķ vafa - en žegjum ekki alveg.

Fyrst er kort sem sżnir mešalyfirboršssjįvarhita ķ aprķl sķšastlišnum - eftir greiningu evrópureiknimišstöšvarinnar. Ętti aš vera sęmilega nęrri réttu lagi - nema ķ nįmunda viš ķsjašarinn žar sem alls konar įlitamįl koma upp.

w-blogg080516a

Litakvaršinn skżrist sé kortiš stękkaš. Fjólublįu svęšin sżna hvar yfirboršshitinn er undir frostmarki (ferskvatns), blįir litir nį svo upp ķ +5 stig og guli liturinn markar +10 stigin. Fjögur rauš strik hafa veriš sett inn į myndina, tölumerkt til įherslu.

Strik 1 sżnir aš mjög mikill hitamunur er į örmjóu svęši sušaustur af Nżfundnalandi, 10 stig į ašeins nokkur hundruš kķlómetrum (og žaš ķ mįnašarmešaltali). Žetta er viš noršvesturbrśn Golfstraumsins. Žar eru miklir sveipir og hlykkir - og lķtil hnik geta žżtt stór hitavik - en aš jafnaši ekki mjög merkingarbęr. 

Ķvķš meiri žżšingu hafa vik viš strik 2 - žar jafngildir 1 stig ķ viki fęrslu marka hlż- og kaldsjįvar um 70 til 100 km. Viš strik 3 er flatneskja mun meiri og 1 stigs vik til eša frį eru bżsna merkingarbęr - „tilfęrsla“ um 100 til 300 km ķ kerfinu. Viš straumamótin austur og sušaustur af Ķsland eru svo lķka skörp skil. 

Viš skulum lķka hafa hitatölur ķ huga. Į megninu af svęšinu er hiti meiri en 4 stig - og sumarhlżnun varla hafin. 

Nęsta kort sżnir svo vik - mišaš viš 1981 til 2010.

w-blogg080516b

Strikin eru hér lķka. Vikin viš strik 1 eru mjög stór - en mjög hlykkjótt og tengjast greinilega einstökum sveipum Golfstraumsbrśnarinnar - erfitt aš segja hvaš nįkvęmlega er hvaš. Viš strik 2 og 3 er hins vegar engin sjįanleg tenging viš legu jafnhitalķnanna į fyrra korti. Svęšin eru einfaldlega kaldari en mešaltališ. - Ķ žvķ er einhver merking. Svęšiš žar sem vikin eru meiri en -1 stig er nokkuš stórt - en į megninu af blįa svęšinu eru vikin žó ašeins -0,2 til -1,0 stig. - Žaš er žó vel marktękt - og munar um. 

Viš strik 4 er almennt hlżrra en venjulega - en žó viršast ašalskilabošin e.t.v. felast ķ žvķ aš skilin séu veikari en aš mešaltali - hlżrra aš tiltölu noršan žeirra heldur en sunnan. 

Žessi neikvęšu vik hafa nś lifaš ķ rśm tvö įr - byrjušu vestan til į svęšinu og hafa sķšan žokast austur į bóginn. En lifa žau įfram - og hvers vegna uršu žau til?

Lķtum į fleira - nokkuš flókna mynd. 

w-blogg080516c

Ja, hérna. Fyrst er aš geta žess aš myndinni er nappaš śr grein eftir Kieke og Yashayaev (2015 - sjį tilvitnun ķ myndarhaus). Stašurinn sem gögnin sżna er ķ Labradorhafi - sušvestan Gręnlands.

Lįrétti įsinn sżnir tķma, byrjar į mišju sumri 2002 (lengst til vinstri) og endar į mišju sumri 2014 (til hęgri). Lóšrétti įsinn sżnir žrżsting - ķ desibörum. Desibariš er hentug žrżstieining ķ sjó vegna žess aš gróflega mį segja aš žrżstingur aukist um 1 bar į hverja 10 metra dżpis, eša 1 dbar į 1 metra. Desibarakvaršinn samsvarar žvķ nokkurn veginn metrum ķ sjįvardżpi. 

Žetta er sum sé tķmažversniš - sjįvardżpi į lóšréttum įs, en tķmi į lįréttum. Litirnir sżna hins vegar męttishita (enginn frišur fyrir honum). Męttishiti er ķ žessu tilviki sį hiti sem sjór fengi ef hann vęri dreginn upp af dżpi (til minni žrżstings) til sjįvarmįls. Rétt eins og ķ lofthjśpnum segir męttishitinn mikiš um stöšugleika.

Męttishiti fellur meš dżpi ķ sjónum - kaldasti sjórinn liggur nešst. Til aš viš įttum okkur betur į žvķ sem myndin sżnir skulum viš lķta stękkaša bśta śr henni (nešan viš meginmyndina).

Sį sem er til vinstri sżnir okkur vel aš įrstķšasveifla er ķ hitanum. Strikin viš efri brśn myndarinnar sżna įramót - žį gerist eitthvaš - alltaf. Śt śr žessum bśt klippum viš svo annan - žann til hęgri - sem sżnir įriš 2011 - frį sjįvaryfirborši og nišur į um 700 metra dżpi. 

w-blogg080516d

Hér ęttu megindręttir aš sjįst vel. Sólarylur hitar sjįvaryfirboršiš aš vori og sumri - ylurinn hękkar męttishitann og smįm saman blandast hann nišur į meira dżpi - žaš gengur žó illa sé vindur hęgur um lengri tķma - hlżr sjórinn flżtur vel. Hraši blöndunarinnar vex žegar kemur aš hausti - žį fara haustlęgširnar og öflugir vindar žeirra aš hjįlpa til - hlżindin eru svo enn į leiš nišur ķ djśpiš žegar yfirboršiš fer um sķšir aš kólna žegar langt er lišiš į haust. - Ķ desember tekur kuldinn svo völdin - žį fellur hiti (og męttishiti) ört og loks missir yfirboršsjórinn flot og fer aš sökkva. Ofsavešur vetrarins aušvelda auk žess blöndun kuldans nišur į dżpiš. 

Myndin sżnir aš žessi kęling blandar sjóinn į hverjum vetri - en mjög mislangt nišur. Į ašalmyndinni mį sjį aš veturnir 2008 og 2014 skera sig śr - žį nęr blöndunin miklu dżpra - yfirboršssjórinn hefur kólnaš mun meira en ašra vetur. Kólnunin sķšarnefnda įriš var žó mest. - Og sķšan žį hefur sumarhitinn ekki alveg nįš sömu hęšum og įšur (sést ekki į myndinni), veturinn 2015 bauš upp į svipuš skilyrši - en viš vitum ekki enn um žann nżlišna, 2016. 

Viš ęttum aš sjį af žessari mynd aš svo getur viljaš til aš sumarylurinn blandist seint nišur - flotiš sé gott. Sé sjórinn tiltölulega ferskur aukast lķkur į slķku įstandi. Žį gętum viš fengiš aš sjį jįkvęš vik ķ yfirborši yfir sumariš. Gerist žaš ķ sumar eru žaš ekki endilega sérlega jįkvęš tķšindi - kuldinn liggur žį trślega enn ķ leyni rétt undir og kemur aftur ķ ljós žegar vindblöndun hefst ķ haust.

Sś žróun sem viš vildum helst sjį er aš hęgt og rólega dragi śr vikunum - slķkt gęti bent til žess aš sumarylurinn sé hęgt og bķtandi aš vinna į kuldanum - og aš ferskvatnslagiš sé ekki aš styrkjast (žaš vilja menn ekki). 

Žessi seta er nś oršin nógu löng - en viš skulum samt taka eftir žvķ aš lokum aš til aš nį lóšréttri blöndun žarf yfirboršshiti aš falla nišur fyrir 3,5 stig - eša žar um bil. Sś tala er ekki mikiš hęrri austar ķ Atlantshafinu - flotsamskipti milli yfirboršs og dżpri laga eru žvķ illmöguleg žar - til žess žyrftum viš aš sjį -5 stiga sjįvarhitavik. Eins og įšur var bent į er žaš svęši sem hiti er lęgri en 4 stig lķtiš mišaš viš flatarmįl hafsvęšisins alls. 

En abbast žetta eitthvaš upp į okkur - og žį hvernig? Žaš er svo önnur saga - og enn lengri - og ekki allt sem sżnist ķ žeim efnum. 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

Sęll Trausti og takk fyrir žennan įkaflega fróšlega pistil!

 

Eiginlega hef ég samt fleiri spurningar eftir hann en fyrir J 

Žaš viršist žó ljóst aš į stóru svęši fyrir sunnan Ķsland er sjórinn 0-2 grįšum kaldari en mešaltali įrstķmans į tķmabilinu 1980-2010, žó jöršin sé almennt aš hlżna.

Samkvęmt hitažverskuršartķmaröšinni frį Labradorhafi viršist žį hitinn į 1-2 km dżpi vera hęrri viš lok tķmabilsins en upphaf žess en hitastigsstigullinn minni. Žarna ķ lokin veršur svo meiri blöndun og žvķ yfirboršshiti lęgri? 

Skil ég žig rétt aš austar og nęr okkur žį veršur ekki blöndun vegna vetrarkólnunar žar sem yfirboršshiti sjįvarins veršur ekki nógu lįgur? Og aš ef mikiš er af ferskvatni viš yfirboršiš žį vinnur žaš gegn blöndun – žar sem žaš er léttara en sjór? 

En lęrdómurinn er žį kannski aš vindasamur vetur ( eins og 2013/14, og enn frekar 2014/15 ) valda mikill blöndun og köldum yfirboršssjó? Veturinn sem er aš enda var nś ekki eins vindasamur hjį okkur, veit ekki um Labradorhaf.

Eru til svona hitažverskuršartķmarašir frį svęšum nęr Ķslandi, žar sem hlżr Noršuratlantshafsstraumur streymir noršaustur nęr yfirborši en kaldur djśpsjór streymir sušur? Žaš vęri forvitnilegt aš vita hvort žaš er sambęrilegur hitastigull žar og hefur veriš sķšustu įratugi, eša hvort hitinn er jafnari lķkt og viš Labrador?

Bestu kvešjur og kęrar žakkir fyrir žetta blogg !

Gušrśn (IP-tala skrįš) 8.5.2016 kl. 11:01

2 Smįmynd: Trausti Jónsson

Į haustin veršur alltaf nokkur blöndun į öllu svęšinu bęši vegna kólnunar og vinda. Sś blöndun er hins vegar grunnstęš mišaš viš žaš sem gerist ķ Labradorhafi - og lķka fyrir noršan Ķsland. Žessi tvö svęši (og hugsanlega lķka blettur į Gręnlandshafi) eru žeir einu į noršurhveli žar sem blöndun getur įtt sér staš milli yfirboršs- og djśpsjįvar - djśpsjįvarmyndun į sér staš. Vindblöndun - ein og sér - bżr ekki til djśpsjó - en śtrżmir žó hlżjasta yfirboršslaginu į hverju hausti. Bęši ešlismassi og ešlismassahįmark eru hįš seltu. Sé vatn ferskt er ešlismassi žess mestur viš 4°C - mešan žaš kólnar nišur ķ 4 stig sekkur žaš - viš lęgri hita vex flotiš aftur. Ešlismassahįmark žetta lękkar aftur į móti meš aukinni seltu. Fullsaltur sjór er žyngstur (hefur minnst flot) nęrri frostmarki sķnu (-2 stig). Flotjafnvęgi sjįvar er žannig mjög flókiš - selta sjįvar af mismunandi uppruna er misjöfn - og žar meš eru floteiginleikarir žaš lķka. Auk žess breytir hafķsmyndun floteiginleikum į „óvęntan“ hįtt. - Ég hef žvķ mišur ekki séš eiginlegar hitažverskuršartķmarašir frį svęšum fyrir sunnan land - en mešalhita ķ lengdarsnišum hins vegar - en ašeins fyrir allt įriš. - Sęmilegt samkomulag viršist um aš djśpsjįvarmyndun aušveldi streymi hlżsjįvar śr sušri til noršurs į yfirborši - og mildi žar meš vešurfar į okkar slóšum. Hins vegar deila menn um hversu miklu mįli žetta skiptir mišaš viš ašra žętti [t.d. hvort kalt žurfi aš vera til aš djśpsjįvarmyndunin eigi sér staš - og hśn virki žvķ fyrst og fremst sem dempari ķ kuldatķš (meš auknu innstreymi hlżsjįvar), en skipti hins vegar engu - eša blandi bara upp kaldari sjó - sé hlżtt]. Sitthvaš viršist bķta ķ annars horn og öll kurl ekki komin til grafar.

Trausti Jónsson, 8.5.2016 kl. 12:56

3 identicon

Sęll Trausti. Mį skilja vafasamar hugleišingar žķnar um markverša kólnun Atlantshafsins sem opnun į žann möguleika aš žaš muni kólna į Ķslandi į nęstu įratugum? Ef svo er, skošast žaš žį ekki sem višurkenning į aš spįr sérfręšinga Vešurstofunnar, et. al, um allt aš 6°C hękkun mešalhita į Ķslandi į žessari öld séu oršnar dįlķtiš fallvaltar?

http://www.vencoreweather.com/blog/2016/4/28/215-pm-atlantic-ocean-showing-signs-of-a-significant-long-term-shift-in-temperatures-from-warm-to-cold

Hilmar Hafsteinsson (IP-tala skrįš) 8.5.2016 kl. 17:14

4 identicon

Takk Trausti aftur fyrir frekari svör

Žaš er įhugavert fyrir leikmann aš skoša žessar myndir og velta fyrir sér žessari ešlisfręši. Hafandi séš hve loftslag er kalt vķšast į okkar breiddargrįšu vaknar mašur til mešvitundar um aš hlżjir sjįvarstraumar skipta okkur miklu.

Ef ég skil svariš žitt rétt žį sżna hitastigsžverskuršartķmaraširnar sem žś sżndir frį Labradorhafi djśpsjįvarmyndun. Er žį hin öfluga blöndun 2014 og 2015 til marks um aukna djśpsjįvarmyndun? Sem skv. kenningunni ętti aš hjįlpa hlżsjónum aš sunnan...? 

Žaš viršist fremur boršleggjandi samt aš ef žaš er mikiš ferskvatnsblöndun ķ yfirboršslögum sjįvar sem berst noršur žį sekkur žaš vatn varla žótt žaš kólni, Wikipedia segir aš hįmarks ešlismassi ferskvatns sé 1000 kg/m3 viš 4 grįšur mešan fullsaltur sjór liggur ķ 1027-1028 viš 0-5 grįšur og sjįvarmįlsžrżsting. Blanda sjįvar og ferskvatns liggur vęntanlega žarna į milli og vill fjóta ofanį saltari sjó.

Žį žarf sennilega ķsmyndun til aš auka seltuna ķ sjónum svo žaš komist eitthvaš fśtt ķ žetta!

Allavega, kaldur sjór eša ekki, voriš er komiš į prżšilegt skriš svo ég kvarta ekki ! 

Bestu žakkir fyrir fręšsluna, kann aš meta žolinmóš svör J

Gušrśn (IP-tala skrįš) 8.5.2016 kl. 17:21

5 Smįmynd: Trausti Jónsson

Gušrśn: Hafķsmyndun hefur mikil įhrif į stöšugleika (flot) ķ efstu lögum sjįvar - og į fleiri en einn hįtt. Eitthvaš hefur veriš um žaš fjallaš įšur į hungurdiskum. Djśpsjįvarmyndun ķ Labradorhafi er įkvešiš heilbrigšismerki hringrįsarinnar - en til lengri tķma litiš skiptir mįli hvaša sjógeršir žaš eru sem eru aš sökkva og blandast - žvķ ferskari sem sį sjór sem blandast er - žvķ óheppilegra ķ lengdina. Kannski mį fjalla eitthvaš um žaš sķšar. Hilmar: Samręmi er į milli hitafars į Ķslandi og į žvķ svęši sem nś er tiltölulega kalt į sumum tķmakvöršum en ekki öšrum. Į hafķsįrunum svonefndu žegar hvaš kaldast var hér į landi var t.d. lengi vel fremur hlżtt sušvestan Gręnlands - jafnvel hęgt aš tala um aš žar hafi veriš óvenjuhlżtt - kuldinn hér og hlżindin žar voru reyndar hluti af sömu atburšarįs. Svipaš viršist hafa įtt sér staš į 19. öld - kaldasti - eša nęstkaldasti įratugur žeirrar aldar hér į landi, sį sjöundi, viršist hafa veriš sérlega hlżr į žvķ svęši sem kalt er žessa mįnušina. - Sömuleišis hluti af einhverri atburšarįs žess tķma. Viš vitum ekkert enn um žaš hvers konar afleišingar köldu vikin hafa nś hér į landi - eša hvort žau skipta yfirhöfuš einhverju mįli - beinast liggur viš aš halda aš žau auki sušaustanįttir - en žęr eru aldrei beinlķnis kaldar -. Hilmar viršist hér svo slį nokkuš saman hugtökunum „spį“ annars vegar og „svišsmynd“ hins vegar ķ umręšum um sexstigahlżnun - erfitt er aš ręša mįlin ķ slķkum misskilingi mišjum. En viš vitum ekkert handfast um framtķšina.

Trausti Jónsson, 8.5.2016 kl. 19:17

6 identicon

Žakka svariš Trausti. Svo ég umorši spurninguna til aš auka lķkur į svari: Rišlast ekki svišsmyndir sérfręšinga Vešurstofunnar, sem sannarlega hafa teiknaš upp allt aš 6°C mešalįrshlżnun į Ķslandi į öldinni, ef žaš heldur įfram aš kólna į Ķslandi nęstu įratugi? Ennfremur mį varpa fram žeirri spurningu hvort žaš fari nś ekki aš vera fullljóst aš hafstraumar stjórna mešalhita jaršar?

https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10209493605325425&set=gm.1042409292497168&type=3&theater

Hilmar Hafsteinsson (IP-tala skrįš) 8.5.2016 kl. 19:56

7 Smįmynd: Emil Hannes Valgeirsson

Takk fyrir žessar pęlingar. Žaš hafa veriš żmsar hugmyndir um įstęšu žessarar kólnunar į sjónum. Oft hefur ferskvatnsstreymi frį Gręnlandsjökli veriš sagt um aš kenna og almennri veikingu į golfstraumnum vegna hlżnunar jaršar. Kannski er eitthvaš til ķ žvķ. Ég hef žó meiri trś žessum vešurfarslegum įstęšum sem koma fram hér mešal annars. Vęgna žess hvernig lęgšir og vindar högušu sér veturna 2013-14 og 2014-15 žį streymdi ķskalt loft śt į Atlantshafiš frį Kanada og sušur af Gręnlandi sem gęti hafa kęlt yfirboršslög sjįvar žessa vetur. En žį er einnig spurning hversu mikiš žessir sömu vindar nįšu aš hafa įhrif į streymi kaldsjįvar sušur meš Labrador og sušur meš Gręnlandi og śt į Atlantshafiš. Vangaveltur mķnar snśast sem sagt um žaš hvort kęling sjįvarins hafi aš mestu veriš vegna kalds lofts sem streymt hefur yfir hafiš, eša hvort vestanvindarnir frį N-Amerķku hafi dregiš nišur kaldan sjó śr noršri og įtt sinn žįtt žessari kęlingu. 

Emil Hannes Valgeirsson, 8.5.2016 kl. 21:19

8 Smįmynd: Trausti Jónsson

Emil - er ekki ķ vafa um aš aukanoršvestanįtt vetranna 2014 og 2015 skiptir hér öllu mįli. Aukiš magn ferskvatns į svęšinu (sé um slķkt aš ręša) er annaš mįl og e.t.v. eitthvaš sem mį hafa įhyggjur af til lengri tķma - en ekki hvaš varšar žessa įkvešnu vikažrįsetu nś. Noršvestanįttarauki į svęšinu yfir Labradorķsnum eykur flęši hans til sušurs og eykur ķs viš Nżfundnaland - en žjappar ķsnum lķka saman - brįšnun hans ķ sušlęgri stöšu getur svo skilaš ferskvatnsauka inn į nż svęši sķšar. Aš mķnu mati er įstęšu noršvestanįttaraukans aš finna ķ hlżindinum viš vesturströnd Amerķku - žvķ sem žar var kallaš „the Blob“ - „slettan“. Žau hlżindi bęta ķ styrk Klettafjallahįloftahryggjarins - og auka žar meš lķka styrk Baffķndragsins - įttin milli kerfanna tveggja veršur noršlęgari en vant er. - Žaš eru svo einhverjir vešuratburšir Kyrrahafsins - enn vestar eša sunnar - sem bjuggu slettuna til.

Af einhverjum įstęšum hefur sķšari athugasemd frį Hilmari H ekki skilaš sér ķ listann hér fyrir ofan - žrįtt fyrir samžykkt. Hśn gerir žaš kannski sķšar. Hśn er svona:

„Žakka svariš Trausti. Svo ég umorši spurninguna til aš auka lķkur į svari: Rišlast ekki svišsmyndir sérfręšinga Vešurstofunnar, sem sannarlega hafa teiknaš upp allt aš 6°C mešalįrshlżnun į Ķslandi į öldinni, ef žaš heldur įfram aš kólna į Ķslandi nęstu įratugi? Ennfremur mį varpa fram žeirri spurningu hvort žaš fari nś ekki aš vera fullljóst aš hafstraumar stjórna mešalhita jaršar?“

Svar: Kólnun į Ķslandi kannast ég lķtt viš - žótt til allrar hamingju hafi hęgt nokkuš į žeirri óšahlżnun sem hér var ķ gangi um tķma um aldamótin - alla vega tķmabundiš. Svišsmyndir gilda aušvitaš įfram - žęr eru svišsmyndir - notašar til afmörkunar vandamįla. Ķ loftslagsskżrslunni sem vęntanlega er veriš aš vitna til eru margar slķkar svišsmyndir - meira aš segja ein sem gerir rįš fyrir kólnun til nęstu aldamóta - sś viršist alltaf fara framhjį Hilmari og fleirum - enda er žaš ekki spį frekar en sś į hinum jašrinum. Meginsvišsmyndir skżrslunnar sżna žó allar hlżnun į bilinu 0,0 til 3,8 stig til aldamóta - en ekki 6 stig eins og halda mętti af Hilmari. Nż skżrsla er vęntanleg ķ haust eša vetur (2016-2017) - hvaša framtķšarsvišsmyndir verša į boršinu žar veit ég ekki.

Rétt er aš hafstraumar rįša żmsu um hita, jafnvel hnattręnt og aušvitaš miklu stašbundiš - en orsaka breytinga ķ hafinu er venjulega aš leita ķ einhverjum atburšum/žróun (stundum yfirstandandi - en stundum löngu lišnum) ķ lofthjśpnum. Žęr grķšarlegu breytingar sem nś eru ķ gangi į geislunareiginleikum lofthjśpsins munu um sķšir hafa įhrif į hafiš (fyrir utan svo sśrnunina). Viš vitum ekki hver.

Trausti Jónsson, 8.5.2016 kl. 22:36

9 Smįmynd: Torfi Kristjįn Stefįnsson

Til "allrar hamingju" hafi hęgt į óšahlżnunni um aldamótin, segir žś! Ég er ekki viss um aš allir séu sammįla žeim fögnuši žķnum Trausti! Ég bjó žį ķ Svķžjóš og heyrši gleši fólks hér heima yfir hlżindunum. Loksins kom žokkalegur hiti į höfušborgarsvęšinu į sumrin, eša upp undir 20 stig suma góšviršisdaga sem varla hafši gerst įšur! Gróšri fór einnig mjög fram į žessum įrum. 

Į žessu hefur hęgt talsvert eins og žś stašfestir hér, lķklega sķšan 2006, og viršist sem veriš sé aš sękja ķ gamla fariš. Tiltölulega kalt vor og svöl sumur. 
Mér finnst nś aš viš hér į noršurhjara ęttum aš fagna hlżnuninni į okkar svęši en jafnframt harma hlżnun annars stašar į hnettinum sem nógu hlżtt er fyrir.

Torfi Kristjįn Stefįnsson, 8.5.2016 kl. 22:59

10 identicon

Endurtekiš žakklęti fyrir svariš Trausti. Vinsamlegast leišréttu mig, en ég fę ekki betur séš en aš į bls. 113 ķ skżrslunni "Hnattręnar loftslagsbreytingar og įhrif žeirra į Ķslandi" frį 2008 standi eftirfarandi:

"Nišurstöšur margra loftslagslķkana benda til žess aš fram undir mišja öld muni hlżna um rśmlega 0,2 grįšur į įratug į Ķslandi. Um mišja öldina veršur heildarhlżnunin 1°C mišaš viš įriš 2008, en óvissumörk eru ±1,1°C. Žótt óvissumörkin séu nokkur eru žó yfirgnęfandi lķkur į hlżnun. Fyrir sķšari hluta aldarinnar er hlżnunin mjög hįš forsendum um losun gróšurhśsalofttegunda og liggur į bilinu 1,4 til 2,4°C meš lķklegri óvissu į bilinu 1,0 til 1,5°C."

Samkvęmt ofanritušu reiknast mér til aš hįmarkshitasvišsmynd fram undir mišja öld gangi śt į 2,1°C og aš sama skapi 3,9°C fyrir sķšari hluta aldarinnar.

Ég geršist svo djarfur aš leggja saman 2,1 og 3,9 og fékk śt 6°C.

Hilmar Hafsteinsson (IP-tala skrįš) 8.5.2016 kl. 23:33

11 Smįmynd: Trausti Jónsson

Hilmar - ekki er žrasaš um aš skżrslan minnist į 6 stig - hśn gerir žaš - en samt eru ašalsvišsmyndir į allt öšru bili - eins og sjį mį greinilegast į myndunum į bls. 114 og 115 - žęr nį ekki einu sinni upp ķ 5 stig - en nišur ķ -1 stig. Ašalsvišsmyndir eru markašar meš örvum. Ķ myndartexta į sķšu 114 stendur: „Langlķklegast er aš žaš hlżni til loka aldarinnar. Ólķklegt er aš žaš hafi kólnaš viš lok aldarinnar, en įratugasveiflur ķ vešurfari geta valdiš tķmabundinni kólnun um allt aš einni grįšu.“ Hér er sum sé ekki einu sinni fullyrt meš vissu aš žaš hlżni yfirhöfuš nokkuš til loka aldarinnar - heldur stendur einungis „langlķklegast er“. Sömuleišis stendur „ólķklegt er aš žaš hafi kólnaš ...“ - en ekkert er fullyrt um aš slķkt muni alls ekki gerast. - Öllum möguleikum haldiš opnum eins og vera ber - en lķklegar afleišingar mismunandi svišsmynda tķundašar. - En ólķklegir hlutir eru sķfellt aš gerast - oftast hefur enginn haft grun um žį fyrirfram - eins er og veršur meš vešriš.  

Trausti Jónsson, 8.5.2016 kl. 23:56

12 identicon

Męl žś manna heilastur Trausti. Ólķklegir hlutir eru sannarlega sķfellt aš gerast. Nś sķšast var frįfarandi varaformašur IPCC aš stašfesta aš meint manngerš hnatthlżnun ętti engan žįtt ķ nįttśrulegum sveiflum El Nino.

Žęr grķšarlegu breytingar sem sķfellt eru ķ gangi ķ geislunareiginleikum lofthjśpsins eru aš sjįlfsögšu af nįttśrulegum toga.

http://www.examiner.com/article/global-warming-not-behind-el-ninos-says-former-ipcc-chair

Hilmar Hafsteinsson (IP-tala skrįš) 9.5.2016 kl. 18:40

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Maķ 2024
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nżjustu myndir

  • Slide10
  • Slide9
  • Slide11
  • w-1945v
  • Slide8

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (22.5.): 185
  • Sl. sólarhring: 423
  • Sl. viku: 1875
  • Frį upphafi: 2355947

Annaš

  • Innlit ķ dag: 171
  • Innlit sl. viku: 1745
  • Gestir ķ dag: 169
  • IP-tölur ķ dag: 165

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband