Višmišunartķmabil og fleira

Ķ athugasemd lesanda viš pistli gęrdagsins var enn minnst į óįnęgju meš višmišunartķmabiliš 1961 til 1990. Rétt er aš fara um žaš fįeinum oršum - sem og smįvegis fleira sem vikiš var aš ķ sömu athugasemd.

Įrin 1961 til 1990 eru enn ašalvišmišunartķmi alžjóšavešurfręšistofnunarinnar - og verša žaš til 2020 žegar fariš veršur aš miša viš 1991 til 2020. Stutt er žangaš til og varla įstęša til aš breyta - ašalmįliš er aš višmiš sé eitthvaš. Sumar vešurstofur og stofnanir miša nś viš įrin 1981 til 2010 sem mešalįr - en breyta žvķ vęntanlega lķka eftir 2020. Įstęša žess aš hentugt žykir aš miša viš 1981 er trślega sś aš frį žeim tķma til 2010 mį reikna mešaltöl męlinga gervihnatta į żmsum umhverfisžįttum. Sömuleišis žykja tölvugeršar endurgreiningar į vešri og vešurlagi nokkuš įreišanlegar fyrir žetta tķmabil og žaš žvķ hentugt af žeim sökum.

En breytingar į vešurfari eru mjög örar og žannig hefur viljaš til aš višmišunartķmabil žau sem hafa veriš notuš hafa hér į landi aldrei veriš ķ takti viš vešurfar hvers tķma. Kannski veršur žaš žannig įfram meš nęsta tķmabil - žaš vitum viš ekki. En žau tķmabil sem notuš hafa veriš hér į landi eru:

  1. 1873 til 1922 (50 įr). Žetta var višmiš Vešurstofunnar fyrstu įr hennar. Svo hittist į aš lengst af žann tķma sem žaš var notaš var hiti langt ofan žess.
  2. 1901 til 1930 (30 įr). Žetta višmiš var notaš frį 1944 til 1960. Sömuleišis nokkru kaldara en rķkjandi vešurfar į notkunarskeišinu.
  3. 1931 til 1960 (30 įr). Notaš til 1990. Sem kunnugt er kólnaši talsvert upp śr 1960 - žannig aš hiti var lengst af undir opinberu mešallagi allan tķmann.
  4. 1961 til 1990 (30 įr). Notaš frį 1991. Upp śr 1995 hlżnaši svo um munaši og hefur veriš hlżtt sķšan - sérstaklega mišaš viš višmišunartķmann.

Eins og įšur sagši er lķklegt aš eftir 5 įr birtist nżtt višmišunartķmabil, 1991 til 2020. Hvernig ķ ósköpunum hiti veršur eftir žaš - og mišaš viš nżja tķmabiliš veit aušvitaš enginn. Aušvitaš vęri hęgt aš taka lengri tķmabil sem višmiš - en tilgangurinn meš žvķ er ekki sérlega skżr [sjį sķšar ķ pistlinum].

Ritstjóri hungurdiska er veikur fyrir žvķ aš miša almennt viš sķšustu tķu įr - og gerir žaš töluvert - (sjį lata fjasbókarsķšu hungurdiska - og reyndar lķka almanak Hįskóla Ķslands) žótt mörgum öšrum žyki žaš of stuttur tķmi. En žaš er samt sį tķmi sem flestir muna (žótt vešurminni sé almennt rżrt). En slķkt višmiš breytist į hverju įri, hungurdiskatķmabiliš sem įriš 2015 var 2005 til 2014 veršur frį nęstu įramótum 2006 til 2015 (lifi hungurdiskar yfirhöfuš).

Eftir „samkomulagiš“ ķ Parķs um 2 stiga hlżnunarvišmiš rķsa aušvitaš upp deilur um žaš hvaša grunn sé žar mišaš viš, hvar „nślliš“ sé. Viš eigum eftir aš žurfa aš hlusta į alls konar leišindažras um žaš nęstu įrin. Žetta višmiš er af žeim įstęšum einum (og reyndar mörgum fleirum) algjör brandari (grįtlegur brandari). Talan tveir var žó skiljanleg sem tįknręn - tįkn fyrir eitthvaš mikiš (eša ekki svo óskaplega mikiš) - en ekkert sem eitthvaš nįkvęmt. Hęgt var aš fallast į aš slķk tala vęri nefnd. En žį žurfti endilega aš fara aš tala um 1,5 stig - žar meš fauk allur trśveršugleiki śt ķ vešur og vind - og illskiljanleg žokan blasir viš. Aš halda žvķ fram aš hęgt sé meš alžjóšlegu samkomulagi aš stilla hitafar heimsins meš žvķlķkri nįkvęmni meš samkomulag um losun į koltvķsżringi eitt aš vopni getur varla veriš annaš en fįrįnlegt - góšan vilja gętum viš virt svo langt sem hann nęr - en ...

Hér žarf aš taka fram aš ritstjóri hungurdiska er „hlżnunarsinni“ ķ žeirri merkingu aš hann trśir žvķ aš žęr grķšarmiklu breytingar sem žegar eru oršnar - og žęr sem viršast vera fyrirsjįanlegar į geislunarbśskap lofthjśpsins af mannavöldum geti bošiš upp į grķšarlegar breytingar į vešurfari um heim allan į nęstu įratugum - og séu žegar farnar aš gera žaš. - Žvķ ofbżšur honum žvķ meir ofurtrś į aš hęgt sé aš greina į milli 1,5 og 2,0 stiga hlżnunar meš samningum af žvķ tagi sem nś er bošiš upp į - og aš hęgt sé aš stjórna henni af žeirri nįkvęmni sem tölurnar gefa ķ skyn.

Haldi žessi nżi samningur aš einhverju leyti fara ķ hönd mjög athyglisveršar vendingar į nęstu įratugum (ólķklegt hins vegar aš ritstjóri hungurdiska lifi žaš). Athyglisveršast veršur žegar deilur hefjast af alvöru um žaš hvort samningurinn hafi gert gagn eša ekki - žį munu sumir nśverandi andstęšingar hans (sem nś reyna aš gera sem minnst śr hlżnun sķšustu įratuga) reyna aš sżna fram į aš mikiš hafi hlżnaš - meira en samningurinn hafi gert rįš fyrir - og hann sé žvķ gagnslaus - en žeir sem hafa reynt aš gera sem mest śr hlżnun til žessa munu hins vegar reyna hvaš mest žeir mega til aš telja almenningi trś um aš lķtiš hafi hlżnaš – žvķ samningurinn hafi komiš ķ veg fyrir žaš. Furšulegur višsnśningur - nema hvaš.

En aftur aš ašalefni žessa pistils, višmišum. Eins og įšur sagši er talan 2 stig ein og sér merkingarhógvęr - hśn getur veriš tįknręn og mį halda fram aš hśn sé ekki nįkvęm hvort eš er. Hins vegar um leiš og fariš er aš greina į milli 1,5 og 2,0 stiga sem „framtķšarhįmarkshlżnun“ fer aš skipta verulegu mįli hvert grunnvišmišiš er og hvort žaš sé yfirleitt til. Er hęgt ķ alvöru aš byggja alžjóšasamning (žann mesta allra tķma - aš sögn) į einhverju sem er ekki til?

Ekkert alžjóšlegt samkomulag er um žaš aš miša viš 1851 til 1900 (žaš er 1851) sem grunnstöšu „fyrir išnbyltingu“. Kannski veršur žvķ višmiši žvingaš upp į okkur sem hinum „rétta skilningi“ į tölum samningsins - eitthvaš veršur aš gera ķ žeim efnum - svo tölurnar verši ekki fullkomin della.

Į žeim tķma sem ritstjóri hungurdiska var sjįlfur į alžjóšamarkaši fyrir 20 til 25 įrum var talsvert um žetta (nśll-) višmiš rętt. Félagar hans ķ fręšunum - sem margir hverjir eru/voru ķ hópi žeirra sem mest vita ķ heiminum um hitamęlingar fyrri tķma allt aftur fyrir mišja 18. öld - voru žį margir į žeirri skošun aš žetta višmišunartķmabil vęri óešlilegt - hlżrra hefši veriš į žeim stöšum sem męlingar voru stundašar į fyrir 1850 (reyndar lķtill hluti heimsins) heldur en į sķšari hluta 19. aldar.

Ritstjórinn getur śt af fyrir sig tekiš undir žetta višhorf gömlu félaganna varšandi 1851 til 1900. Žaš er vegna žess aš stöšugt vešurfar finnst ekki ķ fortķšinni - sama hvaša tķmakvarši er valinn, langur eša skammur. Viš komumst ekkert nęr einhverjum platónskum mešalhita stašar (eša jaršar) meš žvķ aš lengja og lengja mešaltalstķmabiliš - hann er einfaldlega ekki til. Viš getum ekki svaraš spurningunni um hver mešalhiti ķ Reykjavķk sé - nema tiltaka įkvešiš tķmabil ķ fortķšinni. En sś tala segir lķtiš um mešalhita žar ķ framtķšinni - meš eša įn hnattręnnar hlżnunar af mannavöldum.

En hnattręn hlżnun af mannavöldum er engu aš sķšur raunveruleg - en viš vitum ekkert hver hśn veršur nęstu įratugi - hvaš sem Parķsarsamkomulaginu lķšur. Žaš slęr ryki ķ augu okkar į margan hįtt. Ķ fljótu bragši sżnist žaš reyndar ašallega vera hluti af kapphlaupi stórfyrirtękja og spilltra stjórnvalda vķša um heim um skattpening almennings meš bķręfnum bókhaldstrixum og afleišusölu. - En ritstjórinn vill samt lįta žaš njóta vafans um hrķš - honum gęti aušvitaš skjįtlast sökum pólitķskrar blindu.

Żmislegt jįkvętt mį lķka finna varšandi samkomulagiš. Mjög ęskilegt er aš dregiš sé śr losun gróšurhśsalofttegunda - lķka hér į landi. Samningurinn eykur trślega mešvitund į žvķ sviši - ekki amalegt žaš. Aukinn žrifnašur varšandi umgengni viš nįttśruna er lķka brįšnaušsynlegur - kannski eykur samningurinn į umręšur um hann og ašgeršir? Svo er lķka hugsanlegt aš hann rjśfi aš einhverju leyti hina skelfilegu skotgrafaumręšu um hnattręnar umhverfisbreytingar af mannavöldum - nś eša breyti įherslum žeirrar umręšu. Svo sżnist t.d. aš hann sé žegar bśinn aš kljśfa umhverfisverndarsinna ķ tvęr eša žrjįr fylkingar. Verši sį klofningur aš fślri alvöru mun umręšan breytast mikiš.


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Emil Hannes Valgeirsson

Jį žaš er margt ķ žessu. Višmišanir og višmišunartķmabil eru įgęt svo hęgt sé aš miša viš eitthvaš. En žegar talaš er um 2°C hlżnun (eša 1,5°C) frį upphafi išnbyltingar sem eitthvaš hęttulegt hįmark žį er varla endilega įtt viš aš öll hlżnun frį upphafi išnbyltingar sé alslęm. Vęntanlega eru flestir sammįla žvķ aš hitinn į jöršinni mįtti alveg viš žvķ aš hękka eitthvaš frį žvķ sem hann var į 19. öld og žvķ er varla rétt eins og stundum kemur fram aš markmiš og draumur "hlżnunarsinna" sé aš hverfa aftur til hitafarsins sem var undir lok litlu ķsaldar žótt žaš tķmabil sé višmišunin. Eitthvaš veršur aš miša viš og žaš aš įkvešiš sé aš miša viš žann tķma er menn fóru aš brenna kolefni ķ stórum stķl er sjįlfsagt ekkert verra en aš miša viš eitthvaš sem einhverjum žyki ęskilegt hitastig. Hvert svo sem žaš er.

Hinsvegar er žaš vęntanlega rétt aš jöršin er ekki mišstöšvarofn sem hęgt er aš stilla handvirkt upp į brot śr grįšu. En samningamenn žurfa einhverjar višmišanir og markmiš til aš geta prśttaš og veifaš góšum samningi. Sennilega hefši žó veriš betra aš semja upp į hįmarks koltvķsżringsmagn ķ andrśmlofti heldur en hįmarks hitastigshękkun. 

Emil Hannes Valgeirsson, 20.12.2015 kl. 00:31

2 Smįmynd: Trausti Jónsson

Ég hafši įkvešna samśš meš og skilning į 2 stiga višmišinu sem einhverju tįknręnu hįmarki - en žęr tilfinningar fuku śt ķ vešur og vind um leiš og tįkniš fékk aukastaf - og sś vonda tilfinning aš loftslagsfręšinni hefši veriš naušgaš af stjórnmįlamönnum og stórfyrirtękjum tók viš. 

Trausti Jónsson, 20.12.2015 kl. 01:28

3 Smįmynd: Įgśst H Bjarnason

Góšan dag

Mig langar til aš benda į aš "upphaf išnbyltingar" er oft mišaš viš įriš 1750 eša 1760, žannig aš žegar talaš er um aš halda hitastigi innan 2,0° (eša 1,5°) “frį upphafi išnbyltingar” eša “frį žvķ fyrir išnbyltinguna” hlżtur žaš aš mišast viš žann tķma, eša hvaš?


Varšandi žessi įrtöl, sjį t.d: 

Encyclopędia Britanica: Industrial Revolution  
http://www.britannica.com/event/Industrial-Revolution

Wikipedia: Industrial Revolution
https://en.wikipedia.org/wiki/Industrial_Revolution

Grķšarmikiš mį finna į netinu ef leitaš er t.d. aš [industrial revolution 1760]

Išnbyltingin sjįlf er talin hafa stašiš yfir ķ tępa öld, žvķ sem nęst tķmabiliš 1760-1830, en hnattręnu hitaferlarnir sem viš erum aš skoša nį yfirleitt ašeins aftur til 1850 eša svo.

-

Svo varšandi thermostatiš fķna sem ętlunin er aš stilla į 1,5° eša 2,0°: Hve vel žekkjum lofthitann įriš 1850 og hve vel nśna? MetOffice gefur upp męlióvissuna +/- 0,2°   til  +/- 0,1° yfir žetta tķmabil sżnist mér.  Ef viš erum aš reikna muninn į hitastigi frį 1850 til dagsins ķ dag, žį er óvissubliš +/- 0,22°.   (Rótin af kvašratsummunni).  (Sleppum öllu hitaflökti).

Viš getum žvķ skrifaš markmiš okkar “ 1,5°  +/- 0,22° “. (Nóg tilefni til deilna hér ķ framtķšinni).

Hvaš ętlum viš svo aš gera ef viš kunnum okkar sagnfręši og vitum hvenęr “upphaf išnbyltingarinnar” var og mišum viš mišja 18. öld?

.

(Ég veit vel aš ég er aš deila um keisarans skegg, en žaš er varla annaš hęgt eftir aš hafa vaknaš eftir fjöriš ķ Parķs og jafnaš sig ašeins J ).

Meš góšri kvešju,



Įgśst H Bjarnason, 20.12.2015 kl. 08:31

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Nóv. 2019
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Nżjustu myndir

  • w-blogg111119c
  • w-blogg111119b
  • w-blogg111119a
  • w-blogg04119a
  • w-blogg031119a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (13.11.): 132
  • Sl. sólarhring: 178
  • Sl. viku: 1551
  • Frį upphafi: 1850156

Annaš

  • Innlit ķ dag: 115
  • Innlit sl. viku: 1337
  • Gestir ķ dag: 101
  • IP-tölur ķ dag: 93

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband