Hugsaš til įrsins 1936

Af vešri įrsins 1936 er žaš illvišriš sem grandaši franska rannsóknarskipinu Pourquoi Pas? (og olli fleiri mannsköšum) sem oftast er rifjaš upp nś į dögum. Fleira er žó markvert og veršur žaš helsta rifjaš upp hér aš nešan. Fyrstu mįnušir įrsins voru óvenjulegir fyrir sérlega žrįlįtar noršan- og noršaustanįttir og janśarmįnušur er sį žurrasti sem viš vitum um bęši ķ Reykjavķk og ķ Stykkishólmi. Śrkoma ķ Reykjavķk męldist ašeins 2,4 mm og 3,1 mm ķ Stykkishólmi. Į Hęli ķ Hreppum męldist śrkoma ašeins 0,7 mm. Veturinn 1935 til 1936 er einhver sį žurrasti į męlitķmanum į Sušvestur- og Vesturlandi. Įriš ķ heild nįši žó nęrri mešalśrkomu, haustiš var mjög śrkomusamt.  

Tķš var Fremur óhagstęš į Noršur- og Austurlandi framan af įri, en hagstęšari į Sušur- og Vesturlandi. Śrkoma og hiti voru yfir mešallagi. Ķ janśar var tķš óhagstęš meš miklum snjó na-lands, en į Sušur- og Vesturlandi var tķš hagstęš og mjög śrkomulķtil. Óvenju lķtiš var um stórvišri. Kalt var ķ vešri. Ķ febrśar var tķš įfram óhagstęš um landiš noršaustanvert meš talsveršum, en hagstęš og björt tķš rķkti į Sušur- og Vesturlandi. Hiti var undir mešallagi. Svipaš hélst ķ mars, slęm tķš var um noršan- og austanvert landiš, en hagstęš sušvestanlands. Hiti var nęrri mešallagi. Aprķl var hagstęšur mįnušur einkum į Sušur- og Vesturlandi. Fyrri hluta maķ var óstöšug tķš sušvestanlands, en annars talin góš, mjög hlżtt var ķ vešri. Ķ jśnķ var fremur hrįslagalegt fyrri hlutann, en sķšan góš, einkum į Noršur- og Austurlandi. Vestast į landinu var óžurrkasamt lengst af. Hlżtt ķ mįnušinum sem heild. Ķ jślķ var tķš mjög góš, sérstaklega į Sušur- og Vesturlandi. Vķšast žurrvišrasamt og hlżtt. Ķ įgśst brį til votvišra į Sušur- og Vesturlandi, en hagstęš tķš var eystra. Hlżtt. September var votvišrasamur nema ķ innsveitum į Noršaustur- og Austurlandi, hlżtt var ķ vešri. Október žótti óstöšugur, en ekki óhagstęšur. Miklir umhleypingar, taldir óhagstęšir į Sušur- og Vesturlandi, en annars hagstęšari nema rétt ķ byrjun mįnašarins. Desember var talinn óhagstęšur og umhleypingasamur, en ekki žótti stórvišrasamt. Žį var fremur kalt.

Viš rifjum nś upp fréttir įrsins tengdar vešri. Ekki er sį listi tęmandi. Blašatextar eru langflestir fengnir af vefnum timarit.is, oft styttir hér og stafsetning oftast fęrš til nśtķmahorfs (vonandi sętta höfundar sig viš žį mešferš). Textar śr Morgunblašinu verša mjög fyrir valinu žetta įr. Blöšin vitna mjög oft ķ Fréttastofu śtvarpsins (FŚ). Heimildir eru aš auki śr Vešrįttunni, tķmariti Vešurstofu Ķslands, og töluleg gögn śr gagnagrunni Vešurstofunnar. Talnasśpu mį finna ķ višhenginu. 

Viš lķtum fyrst į dóma fįeinna vešurathugunarmanna um janśarmįnuš. Žar kemur landshlutaskipting mjög vel fram:

Lambavatn (Ólafur Sveinsson): Žaš hefir veriš stöšug noršan- og austanįtt allan
mįnušinn, nęrri śrkomulaust og snjólķtiš. Jörš allstašar įgęt žar sem beitt er. Frost hefir veriš töluvert og af žvķ jörš hefir veriš auš hefir vatn vķša oršiš óvenjulķtiš.

Sušureyri (Kristjįn St. Kristjįnsson): Frosthart nokkuš. Fremur śrkomulķtiš. Jaršbönn, hjarn. Haglaust allan mįnušinn. Hóflegir vindar. Gęftafįtt og aflalķtiš.

Vķšidalstunga (Ašalsteinn Teitsson): Tķšarfariš var mjög óhagstętt, saušfé į fullri gjöf svo aš segja allan mįnušinn. Hross voru ekki tekin inn umfram venju (okhestar) enda var nógur hagi fyrir žau og śrkoma ekki mjög mikil, en kalt hefir žeim žó vafalaust veriš og getur varla talist mannśšleg mešferš aš lįta žau berja gaddinn. Vatnsskortur er oršinn hér į nokkrum bęjum og veršur aš sękja žaš į sleša śr įm eša lękjum.

Sandur (Heišrekur Gušmundsson): Tķšarfar mjög slęmt, frosthart og snjóasamt. Frysti į nżįrsdag og hleypti ķ gadd krapinn sem myndast hafši milli jóla og nżįrs og gerši jaršbönn um allar sveitir hér ķ sżslu. Snjór er vķšast mikill og stórfenni mun vera inn til sveitar og yfirleitt er snjórinn žvķ meiri sem lengra dregur frį sjó.

Nefbjarnarstašir (Jón Jónsson): Vešurfar kalt og śrkomusamt. Hagar sęmilegir en sjaldan hęgt aš nota žį til mikilla nota. Tķšin yfirleitt slęm og óhagstęš.

Teigarhorn (Jón Kr. Lśšvķksson): Žessi mįnušur góšur. Saušfé gengiš gjafarlaust. Góšir hagar.

Hlķš ķ Hrunamannahreppi (Gušmundur Gušmundsson): NĘrri óslitinn žurrkakafli. Fölvaši 11 og 14. svo lķtiš aš męlir tók žaš ekki.

Slide1

Lengi vetrar var mikil og žrįlįt fyrirstöšuhęš ķ hįloftum viš Gręnland og hélt hefšbundinni lęgšabraut langt fyrir sunnan land. Endurgreining evrópureiknimišstöšvarinnar fyrir janśar sżnir žetta mjög vel. 

Ķ upphafi įrs var hrķšarvešur noršaustan- og austanlands meš ķsingu og sķmslitum. Morgunblašiš segir frį 4.janśar:

Į Noršausturlandi hefir geisaš óvešur undanfarna daga og hefir ķsing og stormar vķša eyšilagt sķmalķnur. Morgunblašiš hefir fengiš upplżsingar hjį póst- og sķmamįlastjóra, Gušmundi Hlķšdal og fer hér į eftir frįsögn af žvķ, hvar helstu bilanir hafa oršiš, tekiš eftir skeytum sem honum hafa borist utan af landi. Į Hofshįlsi, milli Hofs og Hauksstaša ķ Vopnafjaršarhéraši hafa sķmalķnur falliš nišur af 100 staurum. Lķnumenn voru sendir frį Vopnafirši og Hauksstöšum til žess aš gera viš skemmdirnar. Į austurhluta Fjaršarheišar fellu allar sķmalķnur nišur į eins kķlómetra langri leiš. Ķsing var mjög mikil žar um slóšir. Į Króardalsskarši, Seyšisfjaršarmegin, féllu nišur lķnur af 6 staurum. Višgerš er žar lokiš. Sennilegt žykir aš vķšar um noršanverša Austfirši hafi lķnur falliš nišur. Višgeršir eru torveldar sakir illvišra og ófęršar. Ķ Króardal féll snjóflóš og braut 4 staura. Austan Sęluhśss į Fjaršarheiši féllu žręšir af 40 staurum alls. Milli Fjaršar og Brekku hafa nokkrir staurar fariš ķ snjóflóši. Kl. 1 e.h. ķ gęr var samband komiš į frį Seyšisfirši til Noršfjaršar um Eskifjörš. Samband er nś einnig milli Seyšisfjaršar, Mjóafjaršar og Noršfjaršar. Póst- og sķmamįlastjóra barst ķ gęr fregn frį Seyšisfirši žess efnis aš milli Hįmundarstaša og Bakkafjaršar hafi sķmažręšir falliš af 105 staurum og 12 staurar brotnaš ķ óvešrunum er gengiš hafa um Noršausturland undanfariš. Į Brekknaheiši milli Žórshafnar og Finnafjaršar fellu sķmažręšir nišur af 40 staurum.

Undir mišjan mįnuš fóru žurrkar aš bķta ķ raforkuframleišslu. Einnig er sagt frį žvķ aš hęgt sé aš ganga Skerjafjörš śr Skildinganesi ķ Įlftanes. Morgunblašiš segir frį 14.janśar:

Eins og skżrt hefir veriš frį hér ķ blašinu er nś svo komiš vegna langvarandi žurrka og frosthörku aš rafmagnsstöšin viš Ellišaįrnar hefir ekki nóg vatn. Vegna vatnsskortsins veršur žvķ aš draga śr spennunni frį stöšinni sem svarar 20%. Afleišingin verša aš ljósin verša daufari, sušu- og hitunartęki fį minni straum, og mótorar sem knśšir eru meš rafmagni fį minna afl og žurfa žvķ meiri ašgęslu. Eins og menn muna, varš alltilfinnanlegur vatnsskortur ķ Ellišaįnum haustiš 1923, en žaš var žį sem „haustrigningarnar“ brugšust, eins og kunnugt er. Žaš var upp śr žessum vatnsskorti, aš rafmagnsveitan réšist ķ aš gera hina miklu uppistöšu į Ellišavatnsengjum, til aš komast til žess aš safna žar vatni, sem grķpa mętti til ķ langvarandi žurrkum. Nś hefir ekki komiš dropi śr lofti, aš heitiš geti, sķšan ķ byrjun desember, en hinsvegar haldist langvarandi frosthörkur, sem hafa orsakaš žaš, aš vatniš hefir minnkaš stórlega, bęši ķ uppistöšunni į Ellišavatnsengjum og ķ įnum sjįlfum. Samkvęmt upplżsingum, sem Morgunblašiš hefir fengiš hjį Steingrķmi Jónssyni rafmagnsstjóra, er nś svo komiš, aš vatnsforšinn į Ellišavatnsengjum er aš mestu tęmdur. Er žvķ ekki annaš vatn aš hafa, en rennsliš ķ Ellišaįnum, en žaš er ca. 80% minna, en rafmagnsstöšin žarf, til žess aš geta fullnęgt notkuninni ķ bęnum, eins og hśn er nś.

Ķ frostinu sem veriš hefir undanfariš hefir Skerjafjörš lagt, svo aš nś er hęgt aš fara fótgangandi yfir fjöršinn, milli Skildinganess og Įlftaness.

Nęstu daga eru enn svipašar fréttir, en einnig fréttir af Žingvallavatni. Morgunblašiš segir frį:

[16. janśar] Drįttarbįturinn „Magni“ fór ķ gęrmorgun sušur ķ Skerjafjörš til aš brjóta togaranum Agli Skallagrķmssyni leiš śt śr ķsnum. Gekk žaš alt vel og komu bęši skipin hingaš ķ gęrdag. Egill Skallagrķmsson fer nś innan skamms į veišar. Skeljungur, sem hefir legiš frosinn inni ķ Skerjafirši undanfarna daga er nś kominn hingaš inn į höfn. Tókst skipinu aš komast af eigin rammleik śt śr ķsnum, enda lį žaš svo utarlega ķ firšinum aš žegar frostiš minnkaši myndašist lón kring um skipiš.

[21. janśar] Um helgina minnkaši rennsliš ķ Ellišaįnum aš miklum mun. Stafar žaš aš nokkru leyti af žvķ, aš frostiš haršnaši, en žó frekar af žvķ, aš hvassvišri gerši af noršri. Vegna žess hve vatniš ofan viš Ellišavatnsstķfluna er nś grunnt, og dreift, myndast klaka- og krapastķflur uppi ķ lóninu, žegar hvassvišri gerir, svo frįrennsli allt tefst og teppist meira og minna.

Į sunnudaginn [19.] fóru héšan 3 menn į bķl til Žingvalla, sem leiš liggur upp aš Kaldįrhöfša, og žašan noršur eftir Žingvallavatni, og sömu leiš til baka. Könnušu žeir ķsinn ķ leišinni upp eftir, en óku heimleišina til baka į 1 klst og 10 mķn. Kunnugir menn segja, aš annar eins ķs hafi ekki komiš į Žingvallavatn sķšustu 55 įrin. [Frį 1881?]

Enn segir Morgunblašiš frį sķmabilunum og ķsingu 30.janśar:

Sķmabilanir uršu nokkrar austan lands og noršan ķ gęr af völdum krapahrķšar og jafnvel snjóflóša, aš žvķ er menn halda. Ķ gęr bįrust póst- og sķmamįlastjóra skeyti frį Siglufirši og Akureyri um žaš, aš sambandslaust vęri milli Žrasastaša og Ófeigsfjaršar [?], og bjuggust menn viš aš sķmabilun žar vęri af völdum snjóflóša. Frį Seyšisfirši barst skeyti um žaš, aš sķmalķnur vęru slitnar milli Hafraness og Fįskrśšsfjaršar. Krapahrķš var s.l. sólarhring į Austur- og Noršurlandi og sumstašar rigning.

Svipuš vešurstaša var ķ febrśar. Smįundantekning žó um viku af mįnušinum žegar hlįnaši um stund og smįvegis rigndi į Sušurlandi. Vešurathugunarmenn segja frį:

Lambavatn: Žaš hefir mįtt heita stöšug austan- og noršaustanįtt, fremur stillt og
śrkomulķtiš. Jörš alltaf auš. ... Sķšan 14. desember hefir veriš hér óminnilega stillt og björt vetrarvešrįtta. En töluvert jafnir kuldar. Įlftir hafa ķ allan vetur haldiš til hér į lękjum og uppsprettum. Ķ lok janśar fóru žęr aš drepast śtaf af fęšuskorti og eru aš deyja śtaf enn. Žaš hefir veriš reynt aš gefa žeim, en žęr vilja ekki neitt sem žeim hefir veriš bošiš.

Sandur: Tķšarfar slęmt enn sem fyrr, frost og fannkomur lengst af. Ķ blotunum ž.6. og 8. sé snjórinn nokkuš, en frostin sem komu upp į, hleyptu öllu ķ óvenju hart hjarn. Ž.15. tók svo aftur aš snjóa og mį segja aš ekki stytti upp til mįnašarloka śr žvķ. Snjór er nś oršinn svo mikill aš slķks eru ekki dęmi sķšan 1916 og gaddur afskaplegur. Sķšast ķ janśar 1930 mun hafa oršiš nęstum eins mikill snjór aš fyrir, en sį snjór var miklu lausari enda hlóš honum nišur į žrem vikum.

Nefbjarnarstašir: Haršindi og hagleysur. Žó snöp hafi veriš hefir ekki veriš beitandi fyrir illvišri.

Teigarhorn: Žessi mįnušur góšur hér um svęši, góš jörš, saušfé gengiš gjafarlaust.

Fagurhólsmżri: Aušar jaršir og oftast gott vešur.

Morgunblašiš segir 4.febrśar frį vetrarķžróttum, bęši skķšum og skautum - og sķšan segir af óvenjumiklum trjįreka viš Grķmsey:

Fjöldi manna fór um helgina śt śr bęnum til aš iška vetrarķžróttir. — Skķšaferšir ķ nęrliggjandi fjöllum og skautahlaup į Žingvallavatni. Er nś oršiš jafnalgengt aš fólk fari ķ skemmtiferšir śt śr bęnum, žó hįvetur sé, eins og žegar flest fer aš sumarlagi til aš njóta nįttśrunnar ķ góšu vešri. Fjölmennast var meš Feršafélagi Ķslands, sem fór til  Žingvallavatns og Skķšafélags Reykjavķkur, sem efndi til skķšaferšar į Skįlafell. Einnig fóru nokkur önnur ķžróttafélög ķ skauta og skķšaferšir svo og ófélagsbundnir hópar og einstaklingar. Į Žingvallavatni var fjöldi fólks um helgina. Į laugardaginn voru žar hįtt į fimmta hundraš börn og kennarar frį Mišbęjarbarnaskólanum įsamt skólastjóranum Sigurši Jónssyni. Sama dag var stór hópur śr Verslunarskólanum og śr Gagnfręšaskóla Reykvķkinga. Į sunnudaginn var Feršafélag Ķslands į vatninu og fór um žaš žvert og endilangt. Sumir fóru nišur aš Sogi og einnig aš Hagavķk, Nesjum og ķ Hestvķk.

Hśsavķk ķ gęr. FŚ. Grķmseyingar komu ķ land til Hśsavķkur 1. ž.m. Sögšu žeir óvenjumikinn trjįreka viš eyjuna. Į Mišgaršafjöru einni voru rekin 40 stór tré, en tališ er aš allur rekinn ķ eyjunni sé nęr 200 tré. Gęftir hafa veriš litlar en snjókoma lķtil og veturinn mildur framan af, svo aš unniš var viš jaršarbętur į jólaföstu. Sjómęlingar viš eyjuna sżna aš sjórinn hefir veriš meš kaldara móti, en er nś farinn aš hlżna.

Morgunblašiš fjallar aftur um rafmagnsmįlin 5.febrśar:

Ķ gęr įtti blašiš tal viš Steingrķm Jónsson rafmagnsstjóra, og spurši hann um hvernig śtlitiš vęri meš rafmagniš ķ bęnum. Hann sagši aš rennsliš ķ Ellišaįnum vęri sķšustu dagana minna en žaš hefši veriš sķšustu vikuna ķ janśar, vegna žess hve frostin hafa nś haršnaš. En nokkur bót er žaš ķ mįli, aš ljósatķminn er nś farinn aš styttast nokkuš — hann styttist į kvöldin sem svarar stundarfjóršung į viku. Og nś er ljósanotkun į morgnanna mikiš til śti.

Morgunblašiš segir 6.febrśar frį miklum trjįreka į Ströndum:

Reykjarfirši, 5.febr. FŚ. Feikna mikill trjįreki hefir veriš undanfariš į öllum Ströndum ašallega žó noršan til. Björn Blöndal Jónsson löggęslumašur, hefir žaš eftir Gušjóni hreppstjóra Gušmundssyni į Eyrum ķ Įrneshreppi, aš į Óseyri viš Ingólfsfjörš hafi 8 menn veriš fyrir skömmu heilan dag aš bjarga rekaviš undan sjó. Einnig sagši hann aš ķ nokkrum vķkum, sem ekki yrši komist aš sakir kletta og brims, vęru nś breišur af rekaviši. Fyrir tveimur įrum var žar mikill trjįreki og rak žį stórviši, en.nś var reki miklu meiri aš vöxtum en trén minni. Sumt af žessu er unnin višur, en megniš eru sķvalir trjįbolir stżfšir fyrir enda og liggur allur žessi višur ósnertur į fjörunum. Sumir ętla aš višarskip hafi farist ķ nįnd viš ķsland, en Gušjón įlķtur aš višur žessi hafi komiš frį Sķberķu og muni hafa tżnst žar ķ fljót er honum hefir veriš fleytt til sjįvar.

Morgunblašiš segir af hlįku 7.febrśar:

Į mišvikudagskvöld {5.] snerist vešur hér til sušaustanįttar meš stinningshvassvišri, žķšvišri og rigningu. Nįši hlįkan ķ gęr um allt land, meš 4—6° hita į flestum vešurathugunarstöšvum og talsveršu śrfelli. Blašiš įtti tal viš Vešurstofuna ķ gęr, og spurši um hvort śtlit vęri fyrir aš žķšvišriš héldi įfram. Vešurfręšingur sagši, aš ekki vęri sérlegt śtlit fyrir aš hlįka žessi yrši endaslepp, žó noršanįtt og frost vęri ekki langt undan landi į Vestfjöršum. Śrkoman hér ķ Reykjavķk var ķ gęr oršin 7 millimetrar. Leysing var svo mikil hér ķ bęnum ķ fyrrinótt og ķ gęr, aš klaki og svell eru aš mestu farin af götunum, og skautaķsinn į Austurvelli er oršinn aš tjörn. Um helgina, sagši  rafmagnsstjóri, aš bęjarbśar gętu bśist viš aš fį fulla rafspennu. Og žó vešrįtta brigši aftur til frosta brįšlega, sagši hann, aš vatn žaš, sem nś hefši safnast myndi nęgja um tķma til žess aš halda fullri spennu.

Vķsir segir 7.febrśar af vatnsskorti ķ Rangįrvallasżslu og ķ Vestmannaeyjum:

Brśnum, 6. febrśar FŚ. Fréttaritari Śtvarpsins aš Brśnum skrifar: Vķša ķ Rangįrvallasżslu var oršinn tilfinnanlegur vatnsskortur į undan žessum blota. Öll vötn ķ hérašinu hafa veriš ķsi lögš um langt skeiš og įlftir voru byrjašar aš falla. Ķ 7—8 undanfarnar vikur hefir veriš hér sķfeld noršanįtt og bjartvišri og muna menn ekki fegurra skammdegi.

Tilfinnanlegur vatnsskortur var oršinn ķ Vestmannaeyjum į undan žessum blota, og horfši til stórvandręša, en nś hefir rignt į annan sólarhring og hefir žaš hjįlpaš ķ bili.

Nżja dagblašiš fjallar 13.febrśar um ķsalög į Breišafirši:

Ķsalög eru nś aš mestu leyti horfin af Breišafirši og jörš er auš į noršanveršu Snęfellsnesi. Ķsalög voru oršiš óvenjumikil um Breišafjörš į undan žessum bata. Var gengiš į milli lands og eyja og bifreišar fóru frį Stykkishólmi aš Svelgsį og žašan yfir Įlftafjörš og inn į Skógarströnd. — FŚ.

Ķsalög eru svo ekki er tališ fęrt į vélbįtum um Reyšarfjörš innan til. — FŚ.

Morgunblašiš segir 18.febrśar af fannkomu fyrir noršan:

Hrķšarvešur var um allt Noršurland ķ gęr, einkum austan til. Į Hśsavķk var ķ gęrmorgun skollin į noršan hrķš, meš talsveršri fannkomu, en fyrir var mikiš haršfenni og svellalög. Ķ Siglufriši var ķ fyrrinótt og ķ gęr kafaldshrķš af noršaustri og afar mikil fannkoma ofan į feikna mikinn gadd, er fyrir var. Ķ Blönduósi var noršaustan stormur, en lķtil fannkoma. (FŚ)

Morgunblašiš segir 7.mars frį hrakningum sem Stefįn ķ Möšrudal lenti ķ um mišjan febrśar:

Kópasker, 5. mars. FŚ. Stefįn bóndi Jónsson ķ Möšrudal į Fjöllum lenti ķ hrakningum miklum dagana 16. til 18. f.m. ķ stórhrķšarbyl į Öręfum, austan Möšrudals. Sunnudaginn 16. lagši Stefįn af staš heimleišis frį Heišarseli į Jökuldalsheiši meš 5 kindur. Kom hann viš ķ Sęnautaseli og hélt sķšan įfram. Skall žį į blindhrķš meš 17 stiga frosti. Um nóttina gerši hann grjótbyrgi fyrir kindurnar, en hélt į sér hita meš aš ganga um og berja sér. Į mįnudagsmorgun hélt hann įfram, en tżndi kindunum um kvöldiš. Var hann žį į réttri leiš en vöršur voru flestar fenntar ķ kaf, og fór hann žį villur vegar og gróf sig loks ķ fönn og lét žar fyrir berast um nóttina. Į žrišjudagsmorgun reyndi hann aš halda ķ vešriš og hugši žaš rétta stefnu heim. Žekkti sig loks ķ svonefndum Arnardal, en žašan eru 25 til 30 kķlómetrar aš Möšrudal. Nįši hann um kvöldiš beitarhśsum frį Möšrudal og hitti žar bróšur sinn er studdi hann heim. Var hann all žrekašur en ókalinn. — Sextķu klukkustundir var hann į feršinni og hafši ekki annaš nesti en hįlfa flatbraušsköku.

Vķsir segir 22.febrśar frį vatnsskorti ķ Reykholtsdal:

Vatnsskortur ķ brunnum og smįlękjum hefir oršiš hér [Reykholtsdal] vķša, en bagalegast er žar sem frosiš hafa lękir, sem virkjašir hafa veriš til raforku. Rafstöšin į Vilmundarstöšum, sem lżsti skóla, kirkju og ķbśšarhśs ķ Reykholti, er fyrir löngu hętt aš starfa, vegna žess aš vatn žraut ķ leišslunni. Er óséš hvenęr hśn tekur aftur til starfa. Af žeirri reynslu, sem hér hefir fengist i vetur veršur ekki litlum lękjum treystandi til rafvirkjunar ķ vetrarhörkum, nema žeim einum, sem ekki geta frosiš.

Og žingmenn fóru aš taka viš sér. Morgunblašiš 23.febrśar:

Fyrirspurn ķ žinginu frį Garšari Žorsteinssyni. Garšar Žorsteinsson flytur svohljóšandi fyrirspurn til rķkisstjórnarinnar: „Hverjar rįšstafanir hefir rķkisstjórnin žegar gert og, eša hverjar rįšstafanir hyggst hśn aš gera til žess aš fyrirbyggja fóšurskort, felli og ašrar afleišingar žeirra óvenjulegu haršinda, sem undanfariš hafa gengiš og enn ganga yfir Noršurland?“

Morgunblašiš segir 25.febrśar frį bjargarskorti į Austfjöršum:

Noršfirši, mįnudag, einkaskeyti til Morgunblašsins. Almennur bjargarskortur fyrir bśfé er nś fyrirsjįanlegur hér eystra, ef ekki kemur neitt sérstakt fyrir til aš bęta śr žessu hörmungar įstandi. Mikil ótķš og jaršbönn hafa nś gengiš um langan tķma. Bjargarskortur stafar ašallega af žvķ, aš stór hluti heyskapar manna nįšist ekki ķ hśs į sķšasta hausti, sökum stöšugra rigninga. Noršfiršingar hafa alltaf keypt hey śr Noršfjaršarhreppi undanfarin įr og einnig frį Noršurlandi. Žegar nś žetta bregst, er ekki śtlit fyrir annaš en lóga žurfi um helming nautpenings ķ bęnum, ef ekki fęst hey annars stašar frį af landinu, eša frį Noregi, meš „Nova“ ķ marsmįnuši. Žormar.

Morgunblašiš segir 20.mars frį fjįrskaša į Jökuldal ķ febrśar:

Bęndur į Eirķksstöšum ķ Jökuldal uršu fyrir tilfinnanlegum fjįrskaša ķ sķšara hluta febrśarmįnašar. Bęndurnir beittu fé sķnu austur yfir Jökulsį og upp į heišina austan megin įrinnar. Skall į hrķšarvešur og hröktust 80 kindur vķšsvegar um heišina, sumar alla leiš austur ķ Fljótsdal, og ašrar sušur undir Snęfell. Um 40 kindur voru ófundnar žegar sķšast fréttist. (FŚ.).

Vešrįttan segir frį žvķ aš žann 15.febrśar hafi vélbįtur slitnaš upp og skemmst į Noršfirši og aš žann 26. hafi vélbįtur strandaš of sokkiš viš Stapavķk į Snęfellsnesi, 12 menn björgušust naumlega, einn fórst.

Vešurathugunarmenn segja frį tķš ķ mars. Vešurstaša svipuš og įšur. Óvenjuleg snjóžyngsli noršaustanlands. Taka mį eftir žvķ aš langvinnan noršaustanbyl gerši į Lambavatni, en fram aš žvķ hafši noršaustanįttin veriš mjög žurr į žeim slóšum. Viš lķtum nįnar į žį stöšu hér nešar. 

Lambavatn: Žaš hefir veriš breytilegt vešurlag yfir mįnušinn. Oftast austan og noršaustan nęšingar. 18. gerši hér vondan og langan byl. Meš verri byljum sem hér koma.

Sandur: Tķšarfar óhagstętt, snjóžungt, hagbönn og ófęrš mikil. Sumstašar er svo mikill snjór oršinn aš enginn man meiri, en vķšast mun žó hafa veriš eins mikill eša meiri 1916 og 1910. Sumstašar eru fjįrhśs ķ kafi ķ fönn aš ... sér einungis į męninn og er mjög erfitt aš fįst viš gegningar og ašdrętti alla. Frost hafa veriš fremur vęg og hefši eigi snjókyngin veriš fyrir vęri tķšarfariš yfirleitt tališ betra. Įlftir hafa falliš allmjög.

Grķmsstašir (Siguršur Kristjįnsson): Óvešur mestallan mįnušinn, hagleysi og afar mikill snjór svo hann hefir ekki orši svo mikill sķšan 1924 - žó lķklega öllu meiri nś. [męldist 160 cm žann 25. og 26.].

Reykjanesviti (Jón Į. Gušmundsson): Mjög hagstęš vešrįtta bęši til lands og sjįvar.

Nżja dagblašiš segir frį ķsalögum į Hrśtafirši 3.mars:

Hrśtafjöršur hefir undanfariš veriš lagšur um 5 km. śt fyrir Boršeyri, noršur undir Kjörseyrartanga, en žar hafa skipin Lagarfoss og Esja veriš affermd. Ķ gęr fór bifreiš frį Boršeyri yfir fjöršinn um 3 km fyrir innan Boršeyri og sama bifreiš fór ķ gęr inn ķ fjaršarbotn, sem er um 6 km. vegalengd. Reyndist ķsinn fulltraustur. Hefir aldrei įšur veriš fariš į bifreiš į ķs į Hrśtafirši, enda leggur fjöršinn sjaldan svo langt śt. Ķsinn er talinn bķlfęr nokkuš śt fyrir Boršeyri meš löndum fram.-FŚ.

Morgunblašiš segir 5.mars frį śrhelli ķ Vestmannaeyjum:

Vestmannaeyjum, mišvikudag. FŚ. Afspyrnu austanrok meš stórfelldri rigningu skall į ķ Vestmannaeyjum ķ gęrkveldi [3.]. Leysing var svo mikil um mišnętti aš vatniš į götum bęjarins varš vķša 30—60 cm djśpt. Flęddi vķša inn ķ hśs, svo aš stórskemmdir uršu aš hęši į vörum og öšru. Žegar komiš var į fętur ķ morgun var vatniš ķ sumum kjöllurunum 1/2 metri į dżpt eša meira. — Sumar götur bęjarins stórskemmdust. Flestir bįtar voru komnir ķ höfn er vešriš skall į, en žeir sem ókomnir voru nįšu landi heilu og höldnu.

Morgunblašiš segir af skķšaferšum 6.mars:

Skķšafęri er nś įgętt ķ öllum nęrliggjandi fjöllum, eftir fannkomuna į dögunum. Milli 40 og 50 manns notušu sér góša vešriš ķ gęr, og fóru į skķšum, flest upp į Hellisheiši. Komu skķšamenn aftur ķ bęinn kaffibrśnir eins og žeir hefšu legiš ķ sólbaši dögum saman, aš sumarlagi.

Upp śr mišjum mars gerši nokkuš flókiš vešur. Vešrįttan segir žannig frį: „Ž.14. til 17. Grunnar lęgšir fara austur yfir landiš eša fyrir noršan land. Vindstaša oftast Vestlęg, sumstašar allhvasst 2 sķšustu dagana. Gekk ķ NV og N meš talsveršu frosti ž. 17. og nóttina eftir. Ž.18.—30. Lęgšir fyrir sunnan land, en hęš yfir Gręnlandi. Austan og noršaustanvešrįtta. Hvessti ž. 19. į Noršur- og Noršvesturlandi meš snjókomu, en rigndi sunnanlands“. Oftast var vestan-, sušvestan- og sunnanįtt ķ hįloftum fram til žess 23. Sunnanlands var oftast hlįka og jafnvel rigning, en nyršra og į Vestfjöršum snjóaši mikiš. Ķ Borgarfirši var žannig frost og skafrenningur marga daga, en allgóš hlįka ķ Reykjavķk. Fannfergiš fyrir noršan var allmikiš ķ fréttum. 

Slide2

Kortiš sżnir įgiskun bandarķsku endurgreiningarinnar um stöšuna ķ 500 hPa-fletinum žann 19.mars. Žį var sušvestlęg įtt ķ hįloftum og ķ nešri lögum skörp skil milli sušlęgra žķšvinda og noršaustankulda og snjókomu. 

Slide3

Daginn eftir var mikil noršaustanvindstrengur yfir Vestfjöršum (nįši sušur ķ Borgarfjörš) og um mestallt landiš noršanvert. Syšra var žķtt į lįglendi ķ mun hęgari austan- og sušaustanvindi. 

Morgunblašiš segir frį 19.mars:

Hśsavķk, mišvikudag. Noršvestan stormur, snjóél og sjógangur var hér ķ gęrdag. Vélbįturinn Njįll slitnaši upp af legunni og rak hann upp ķ fjöruna. Bįturinn skemmdist töluvert og veršur lķklega ekki nothęfur meira, žar sem hann var gamall og lélegur. Egill.

Hśsavķk, mišvikudag. Einkaskeyti til Morgunblašsins: Veturinn hefir veriš haršari hér ķ sżslu, en ķ undanfarin mörg įr. Heybirgšir eru žvķ aš verša af skornum skammti vķšast hvar ķ śtsveitum. Er tališ aš vķša um sveitir endist fóšur handa saušfé ekki lengur en til sumarmįla. Mżvetningar munu vera nokkru birgari meš hey. Vegna fannkyngi er mjög erfitt aš koma kornvöru um sveitirnar. Śtlitiš er afar ķskyggilegt, jafnvel žó sęmilega vori. Egill

Tveir ungir menn frį Ólafsfirši drukknušu į žrišjudaginn var, er žeir voru aš hrognkelsaveišum ķ Ólafsfirši. Mennirnir voru bįšir ókvęntir. Margir bįtar voru į sjó frį  Ólafsfjaršarkauptśni žennan dag og var vešur gott framan af degi. Allt ķ einu syrti yfir meš hrķš og hvassvišri. Ókunnugt er meš hverjum hętti žetta slys vildi til. (FŚ.).

Morgunblašiš segir frį žvķ 20.mars aš mikiš hafi snjóaš į Hellisheiši, žó žķša hafi veriš ķ bęnum:

Miklum snjó hefir hlašiš nišur į Hellisheiši ķ gœr og ķ fyrrinótt. Hefir jafnmikill snjór ekki komiš į Hellisheiši fyrr ķ vetur. Žrįtt fyrir aš hér ķ bęnum var žķšvišri og rigning ķ gęrdag, var frost į Hellisheiši og komst hitinn aldrei yfir frostmark žar ķ gęr. Bķlar, sem ętlušu austur yfir ķ gęr, komust ekki lengra en aš Skķšaskįlanum, vegna snjóa.

Morgunblašiš segir 21.mars frį fannfergi į Siglufirši:

Siglfiršingar verša nś margir hverjir aš fara śt og inn um glugga į hśsum sķnum, vegna gķfurlegrar snjókomu. Hefir annaš eins fannkynngi ekki komiš į Siglufirši sķšan 1918. Snjóaš hefir žar lįtlaust sķšustu žrjį daga og mį heita aš bęrinn sé į kafi ķ fönn. Žegar Siglfiršingar vöknušu ķ gęrmorgun brį žeim heldur ķ brśn, žvķ svo mikiš hefši hlašiš nišur af snjó, aš menn komust ekki śt śr hśsum sķnum į venjulegan hįtt — meš žvķ aš fara śt um dyrnar — heldur uršu žeir aš fara śt um glugga og žaš jafnvel į tvķlyftum hśsum. Ķ žvergötum nįši snjórinn svo hįtt aš ekki var komist śr hśsum eša ķ nema meš žvķ aš fara śt um efstu gluggana į hśsunum. Lįtlaus stórhrķš var į Siglufirši ķ allan gęrdag, meš noršan roki, var vindur um tķma męldur 10 vindstig. Kennsla ķ skólum er aš mestu hętt vegna fannfergis.

Morgunblašiš er enn meš fréttir frį Siglufirši 22. mars - og sķšan einnig frį Ķsafirši:

Ķ gęr rofaši til į Siglufirši og vešurofsann lęgši. Fannkyngi er komiš svo mikiš, aš eigi eru dęmi til slķks. Ķ gęrmorgun varš aš hjįlpa fólki śr mörgum hśsum, sem alveg voru fennt ķ kaf. Tķšindamašur blašsins įtti ķ gęrmorgun tal viš mann, sem hafši hjįlpaš til aš moka frį 5 hśsum, svo fólk kęmist śr žeim. Svo mikiš er fannfengiš, aš einlyft ķbśšarhśs eru sum alveg ķ kafi ķ fönn. T.d. žurfti fólk sem bżr ķ lįgreistu hśsi aš moka ofan af reykhįfnum, įšur en eldur var kveiktur ķ eldfęrum hśssins. Mikill vešurofsi var žį daga, sem fannkoman var, er reif upp hįa skafla. Nišur į eyrinni eru skaflarnir svo hįir, aš sumstašar veršur gengiš af žeim inn um glugga į 3. hęš hśsanna. Svo mikil snjóžyngsli voru į žaki į einu ķbśšarhśsi uppi undir fjallinu, aš hętta var į aš žakiš brotnaši nišur. Var tekiš aš bresta ķ mįttarvišum hśssins įšur en tķmi vannst til aš moka fönninni ofan af žvķ. Żms léleg śtihśs, beitingaskśrar og žess hįttar hafa alveg sligast af fannkynginni. Mjög er erfitt um alla ašflutninga til bęjarins vegna ófęršar. Į föstudag voru 6 menn meš 7 hesta ķ 3 klst aš koma 100 lķtum af nżmjólk tveggja kķlómetra veg. Žegar blašiš įtti tal viš Siglafjörš ķ gęrkveldi var vešur mikiš aš batna. Telja menn aš mikil hętta sé į žvķ, aš snjóflóš skelli yfir žį og žegar, einkum austanmegin fjaršarins. En śr hlķšinni ofan viš bęinn er hęttan ekki yfirvofandi, m.a. vegna žess aš noršanvešriš hefir rifiš mikiš af snjó śr hlķšinni vestan megin fjaršarins.

Ķsafirši, laugardag. Snjóflóš féll hér ķ nótt į Kaldįreyri. Flóšiš sópaši burtu geymsluhśsi, eign Žorsteins Kjarvals. Arngrķmur. 

Morgunblašiš segir 24.mars frį snjóflóšum sem falliš hafa vķša um land:

Snjóflóš hafa falliš vķša um land og sumstašar valdiš allmiklum skemmdum. Hafa snjóflóš og ķsing sumstašar valdiš sķmaslitum į Vesturlandi. Sunnan viš Žrastastaši hefir snjóflóš falliš og brotiš nišur 3 sķmastaura. Ķ Sśšavķk hefir rekiš 8 brotna sķmastaura og er tališ aš snjóflóš hafi brotiš žį nišur į Snęfjallalķnunni, milli Ęšeyjar og Sandeyrar. Į Laxįrdalseyri hafa sķmalķnur slitnaš og flękst vegna ķsingar. Žar hefir ekki veriš hęgt aš gera viš sķmann vegna óvešurs.

Morgunblašiš segir 25.mars frį heyflutningum śr Borgarfirši til Vopnafjaršar:

Esja flutti til Vopnafjaršar ķ sķšustu ferš sinni um 450 hesta af heyi frį Hvanneyri, til bjargar bśpeningi į haršindasvęšinu. Meira hey hefir veriš flutt śr hérašinu nišur ķ Borgarnes til flutnings austur, ef haršindi haldįst. (FŚ).

Morgunblašiš segir 26.mars frį jaršbönnum ķ Vopnafirši, en vorblķšu ķ Landeyjum. 

Ķ sķšustu viku voru ķ Vopnafirši miklar logndrķfur og er nś alveg jaršlaust um alla sveitina og hey į žrotum į nokkrum heimilum og horfir til stórvandręša meš fóšur fyrir bśpening. (FŚ).

Vorblķša hefir veriš ķ Landeyjum sķšan 19. ž.m. Hlżindi eru og skśravešur og vorfuglar byrjašir aš koma. Skśmur sįst fyrst žann 20. ž.m., lóa žann 22. og lómur žann 23. ž.m. (FŚ).

Hrķmžoka og hrķš ollu stórskemmdum į sķmanum į Laxįrdalsheiši og Holtavöršuheiši s.l. žrišjudagsnótt [ašfaranótt 24]. Į Laxįrdalsheiši eru aš minnsta kosti 10 sķmastaurar brotnir nišur nešan Laxįr og sķmalķnur lįgu nišri į 5 km vegalengd. Į Holtavöršuheiši höfšu lķnumenn fariš um noršanverša heišina og voru staddir ķ sęluhśsinu kl. 3 ķ gęrdag. Sögšu žeir ķ skeyti til póst- og sķmamįlastjóra, aš allar lķnur vęru fallnar af 10 staurum į Grunnavatnshęšum, en engir staurar voru žar brotnir. Ķ nįnd viš Hęšarstein eru einnig miklar bilanir. Sķmamenn komust ekki aš heiman fyrr en ķ gęr til aš athuga skemmdirnar vegna hrķšar.

Morgunblašiš segir frį 27.mars:

Ķsafirši fimmtudag. Einkaskeyti til Morgunblašsins: Vélbįturinn Jón frį Sśšavķk sökk hér į sundunum viš Naust ķ gęrdag ķ ķsreki. Menn björgušust. Bįturinn hefir ekki nįšst upp ennžį, en menn gera sér vonir um aš žaš takist.

Vķsir segir 28.mars frį snjóflóšinu ķ Skutulsfirši žann 21.:

Ķsafjöršur 27. mars. FŚ. Snjóflóš féll į Kaldeyri ķ Skutulsfirši viš Ķsafjaršardjśp 21. ž.m. og tók af geymsluhśs Žorsteins bónda Kjarvals ķ Naustum, įsamt varnargarši tveggja metra hįum śr grjóti og sterkum višum. Ķ hśsinu voru bręšslutęki og fleira. Flóšiš braut einnig sķmastaur og žeytti stórbjörgum nišur ķ fjöru.

Morgunblašiš segir 31.mars frį skķšafęri - og sķšan ķsalögum į Hvammsfirši og haršindum ķ Žingeyjarsżslum:

Skķšafęri og vešur var svo gott s.l. sunnudag aš skķšamenn muna ekki annaš eins sķšan į pįskunum 1934. Hvammsfjöršur er ennžį ķslagšur til Skoravķkur aš noršan og Hólmlįturs aš sunnan, eša į 200 ferkķlómetra svęši. Sušurhluti hérašsins hefir veriš samgöngulaus sķšan fyrir hįtķšir og mį mį bśast viš matvęlaskorti, ef eigi bregšur til bóta. Nżlega kom vélbįtur aš ķsskörinni meš lķtiš eitt af vörum. Voru žęr sóttar į slešum. Bętti žaš śr brżnustu žörfum. Heybirgšir eru vķša sęmilegar ķ Hvammsfirši og skepnuhöld góš. (FŚ).

Hśsavķk, sunnudag. Einkaskeyti til Morgunblašsins: Haršindin enn ķ Žingeyjarsżslum og jaršbönn yfir allt. Svanir hafa falliš vegna haršinda viš Mżvatn. Sķšustu viku sįst žaš til sólar aš snjór seig og žéttist svo akfęri fékkst um śtsveitir og til Mżvatnssveitar. 57 hrķšardagar voru ķ Hśsavķk frį nżįri fram til 22. mars.

Skutull į Ķsafirši segir 1.aprķl frį stóru snjóflóši į Flateyri:

Snjóflóš féll nżlega śr svonefndri Skollahvilft fyrir ofan Flateyri og sópaši burtu tveimur fiskžurrkunarhjöllum, braut nokkra sķmastaura, olli spjöllum į tśnum og matjurtagöršum og braut steinsteypuvegg utan meš kirkjugaršinum į Flateyri. Var į tķmabili tališ, aš Sólbakkaverksmišjan vęri 1 nokkurri hęttu vegna snjóflóša.

Nokkuš kalt var fyrstu dagana ķ aprķl, en svo voraši vel. 

Morgunblašiš segir frį 15.aprķl:

Vestmannaeyjum, žrišjudag. Einkaskeyti til Morgunblašsins. Vešurfar hefir veriš sérstaklega gott hér ķ Eyjum undanfarna daga og mį segja aš voriš sé komiš. Eyjarnar eru aš verša gręnar, sól skķn daglega og heitt er ķ vešri.

Gott tķšarfar hefir veriš į haršindasvęšinu austan lands og noršan sķšustu daga. Vķša er komin upp jörš og nokkur beit. Vķšast hvar eiga bęndur enn eftir nokkurn heyforša og eru menn oršnir vongóšir um horfur žrįtt fyrir öll haršindin ķ vetur.

FŚ. birtir eftirfarandi: Fréttaritarinn aš Ystafelli skżrir frį žvķ, aš ķ Sušur-Žingeyjarsżslu hafi veriš sólskin og blķšvišri undanfarna daga, en lķtil leysing. Vķša er komin upp beitarsnöp, en vķša er enn jaršlaust. Bęndur hafa von um aš komast af meš hey, ef žessu fer fram. Skepnuhöld eru góš.

Morgunblašiš 17.aprķl:

Akureyri, fimmtudag. Einkaskeyti. Snjó hefir nś leyst svo mikiš ķ Bįršardal aš jörš er komin upp į öllum bęjum nema einum, Sandhaugum. Haldist žessi tķš, vona Bįršdęlingar aš žeir sleppi viš fjįrfelli vegna haršindanna.

Vķsir segir frį 1.maķ. Žaš gęti komiš į óvart aš snjólķtiš hafi veriš viš Arnarfjörš mišaš viš allan snjóinn noršan til į Vestfjöršum - en svona er žaš stundum:

Arnarfirši 24. aprķl. FŚ. Mildur vetur viš Arnarfjörš. Fréttaritari śtvarpsins aš Hrafnseyri viš Arnarfjörš skrifar 24. ž.m.: Nś hefir kvatt oss Arnfiršinga einn sį mildasti vetur, sem hér hefir komiš. Hafa veriš hér sķfeldar stillur mestallan veturinn og sést nś varla snjór ķ byggš. Nokkrir róšrar höfšu veriš farnir śt śr firšinum, er bréfiš var ritaš, og fiskast įgętlega, einkum žó sķšustu dagana.

Maķ var einnig hagstęšur, en talsvert hret gerši ķ mįnašarlokin og varš žį m.a. alhvķtt aš morgni į Kirkjubęjarklaustri og sömuleišis ķ innsveitum į Noršausturlandi.

Morgunblašiš segir 3.maķ frį óvenjulegu žrumuvešri ķ Reykjavķk aš kvöldi ž.2.:

Óvenjulegt žrumuvešur skall hér yfir bęinn um kl. 10:45 ķ gęrkvöldi, meš hagléljum. Žrumuvešriš gekk yfir śr vestri og fęršist inn yfir landiš, og voru taldar einar 15 žrumur į tķmabilinu til kl. 12. Fyrstu eldingunum sló nišur ķ bęinn, eša mjög nįlęgt bęnum, en ekki hafši frést, er blašiš fór ķ prentun, aš žęr hefšu gert tjón. Svo miklar voru žęr, aš hśs nötrušu vķša, og var vešriš meš ósköpum um stund, žegar žrumurnar drunušu og haglélin dundu į hśsum, svo börn og unglingar uršu skelfd viš. Tvisvar bar į žvķ, aš eldingarnar höfšu įhrif į rafmagnsljósin. Og žar sem sķmalķnur eru ofanjaršar ķ śthverfum bęjarins, sįust sumstašar eldglęringar upp af sķmaįhöldum. Mašur einn var aš tala ķ sķma ķ Alžingishśsinu, er ein žruman skall yfir. Fékk hann ķ sig rafstraum og kipptist til, en sakaši ekki.

Nżja dagblašiš segir einnig frį žessum atburši ķ bréfi 19.maķ:

Reykjavķk og nęsta umhverfi hennar er „lķtilla sanda, lķtilla sęva“ um jaršfręšilegar breytingar og vešurfarsleg stórmerki lķšandi stunda. Žó hefir žar vikiš frį nokkuš fyrst ķ žessum mįnuši. Laugardagskvöldiš 2. maķ laust eldingu nišur į Melunum fyrir sunnan Ķžróttavöll, og varš af ęgilegri žrumugnżr en heyrst hefir um langt skeiš ķ Reykjavķk. Samtķmis skall yfir haglél svo stórfellt aš stęrri snjóhögl munu sjaldan falla hér į landi. Um svipaš leyti eša jafnvel žetta sama kvöld hefir runniš fram skriša ķ Öskjuhlķšinni efst, vestanmegin. Undan hįbungu hlķšarinnar hefir sprottiš upp vatnsból, sem fleytt hefir melflįka ofan af klettalagi, rutt honum aš nokkru leyti til hlišar og steypt hinu fram af klettastöllum. Žótt skriša žessi nįi ekki yfir nema hįlfa dagslįttu er hśn skošunarverš ķ fįbreytni nįgrennisins. Og žar er dįlķtill texti ķ įtthagafręši handa vorskólunum, sem nś eru nżteknir til starfa hér ķ bęnum. Gušgeir Jóhannsson.

Morgunblašiš segir 6.maķ frį lélegri togaravertķš:

Vetrarvertķš togaranna, sem nś stendur yfir er einhver hin lélegasta sem komiš hefir ķ mörg įr. Fiskur hefir ekki einungis, svo aš segja algjörlega brugšist, heldur hafa og stöšug illvišri spillt fyrir veiši togaraflotans.

Kröpp lęgš fór yfir landiš austanvert žann 12. og olli manntjóni į sjó. Morgunblašiš segir frį 14.maķ:

Reyšarfirši ķ gęr. Einkaskeyti til Morgunblašsins: Óttast er um vélbįtinn Kįra frį Fįskrśšsfirši meš fjögurra manna įhöfn. Gerši aftaka rok af sušaustan, austanlands ķ fyrrinótt [ašfaranótt 12.] og stóš alla nóttina. — Vešriš var svo mikiš, aš gamlir fiskimenn telja aš žaš hafi veriš annaš versta vešriš, sem žeir hafi lent ķ. Vešriš hefir og valdiš manntjóni og sennilega bįtstapa. Vélbįturinn „Kįri“ frį Fįskrśšsfirši fór į veišar į mįnudagskvöldiš kl. 11, en sķšan hefir ekkert til hans spurst. Var bįteins leitaš ķ nótt og ķ dag og tóku 7 bįtar žįtt ķ leitinni. Žeir eru nś komnir aš landi og hafa einskis oršiš varir.

Noršfirši, mišvikudag. Einkaskeyti til Morgunblašsins: Nokkrir bįtar reru, héšan ķ fyrrinótt, en nįšu allir landi undan sušvestanrokinu. Sķšasti bįturinn kom aš um mišnętti,

Ķ vešurofsanum austanlands ķ fyrrinótt missti vélbįturinn „Hekla“ śt žrjį menn, en tókst aš bjarga inn tveimur žeirra. Žrišji mašurinn drukknaši. Vešriš skall į svo skyndilega aš allir bįtarnir frį Fįskrśšsfirši töpušu meirihlutanum af lóšum sķnum og sumir öllum.

Morgunblašiš segir af ķs 26.maķ:

Skipverjar į breska togaranum „Welsbach“, sem kom til Siglufjaršar ķ gęrmorgun, segja frį žvķ, aš mikill hafķs sé 30 mķlur noršaustur af Horni. Telja skipsmenn aš ķsinn liggi austur į móts viš Skaga.

Vešurathugunarmenn lżsa jśnķ:

Lambavatn: Žaš hefur veriš stillt, en nęr óslitin vętutķš. Oftast sušvestan og vestan
žokusśld en ekki oft stórgerš rigning.

Sušureyri: Fremur stirt, kalt og rosalegt fram yfir 25. Langvinn vestanhvassvišri spillti göršum. Snjóaši fjórum sinnum ķ fjöll. Sólarlķtiš.

Nefbjarnarstašir: Įgętis tķš. Sušvestanįtt tķšust, hlżindi og stillingar.

Fyrri hluti jśnķ var svalur, en sķšari hlutinn hlżr og hagstęšur. Talsvert hret gerši žann 5. og 6. Morgunblašiš segir frį 7.jśnķ:

Noršan éljavešur gerši vķša noršanlands ķ fyrrinótt [ašfaranótt 6.] og snjóaši nišur ķ sjó. Nokkrar skemmdir hafa oršiš af vešrinu į hinni nżju hafskipabryggju į Hśsavķk og skip slitnaši upp frį bryggjum ķ Siglufirši. Žį hafa og borist fréttir um hafķs fyrir Noršvesturlandi frį skipum, sem žar hafa veriš. Frį Hśsavķk sķmar fréttaritari ķ gęrmorgun: — Noršan hrķšarvešur var hér ķ nótt. Snjór er yfir allt. Sjógangur hefir skemmt og eyšilagt sumt af žvķ, sem unniš hefir veriš viš bryggjugeršina sķšustu daga.

Siglufirši, 6. jśnķ. Hér var stórrigning og noršanstormur ķ gęr [5.] og ķ nótt. Talsveršur sjógangur var ķ firšinum. Togarinn Hįvaršur ķsfiršingur slitnaši upp frį Rķkisbryggjunum. Varš aš flytja skipiš inn aš Hafnarbryggju og skipa žar upp žvķ sem eftir var af farminum. Hefir snjóaš nokkuš ķ fjöll ķ nótt. Ķ morgun birti upp, en talsvert brim er žó ennžį. Jón.

Į Ķsafirši snjóaši nišur ķ mišjar hlķšar og var žar mikill kuldi ķ gęr. Į Hesteyri var ennžį hrķš um mišjan dag ķ gęr. Į Akureyri var afar kalt ķ gęr og žar snjóaši nišur ķ sjó. Togari hrekst af Halanum vegna ķss. Hįvaršur Ķsfiršingur kom til Siglufjaršar ķ gęr af karfaveišum. Skipiš neyddist til aš hętta veišum į Halanum vegna ķss. Sķšast var Hįvaršur aš karfaveišum śt af Dżrafirši. Žar var einnig talsveršur ķs og illt vešur. Vešurstofan fékk ķ gęr skeyti frį ensku skipi, sem sagši „aš viš Horn vęri allt fullt af ķs“. Skipverjar į togaranum Jśpķter, sem kom til Hafnarfjaršar ķ gęr aš vestan, sįu ķs 10—15 sjómķlur śt af Rit. Vešurstofan spįši ķ gęrkvöldi aš noršanvešriš myndi lęgja ķ dag.

Bķlferšir noršur ķ land hafa stöšvast ķ bili vegna mikilla vatnavaxta ķ įm ķ Skagafirši. Mestar skemmdir hafa oršiš viš Dalsį ķ Blönduhlķš og viš Valagilsį ķ Noršurįrdal.. Er tališ aš žaš taki nokkra daga aš gera viš skemmdirnar hjį Valagilsį. Viš Dalsį hefir įin tekiš hluta af veginum į 12—14 metra svęši og einnig brotiš ręsi śr steinsteypu. Viš Valagilsį hefir įin einnig tekiš kafla śr veginum og hljóp įin śr farvegi sķnum svo aš brśin stendur nś į žurru.

Morgunblašiš segir enn af hretinu ķ pistli 9.jśnķ:

Hśsavķk 8. jśnķ. Einkaskeyti til Morgunblašsins: Talsveršur skaši varš hér aš ofvišrinu į laugardagsnótt og laugardag. Fönn kom svo mikil hér ķ heišina aš fé fennti. Nokkrar ęr hafa fundist ķ fönn nęr dauša en lķfi og lömb hafa dįiš af kulda. Mikiš vantar en af lambfé Hśsvķkinga. Egill.

Žegar hlżnaši gerši miklar leysingar į fjöllum į Noršurlandi. Morgunblašiš segir frį 25. og 26. jśnķ:

[25.] Frį fréttaritara vorum: Blönduósi ķ gęr: Stórflóš hafa laskaš brśna yfir Öxnadalsį. Bśist er viš aš konungur og fylgdarliš hans verši aš stķga um borš ķ „Dannebrog“ į Saušįrkróki og fara sjóleišis til Akureyrar. Fregnin um žaš, aš Öxnadalsbrśin hefši laskast, barst til Blönduóss kl. 10 ķ kvöld. Hefir sį hluti brśarinnar, sem er śr jįrnbentri steinsteypu, skemmst. Hitar hafa gengiš undanfariš fyrir noršan og ķ dag var hitinn 26 stig. Žessir óvenjumiklu hitar hafa orsakaš flóšiš.

[26.] Vešur var heišskķrt um žvķ nęr allt land ķ gęr, og hiti 15—22 stig į Noršur- og Austurlandi (mestur į Seyšisfirši og Vattarnesi viš Reyšarfjörš). Vestanlands voru 11—17 stig. Fréttaritari Morgunblašsins į Seyšisfirši segir ķ skeyti ķ gęr: Óvenjulegir hitar hafa veriš hér undanfarna daga, 20—24 stig į Celsius ķ skugganum, dag og nótt. Ķ gęr var 25 stiga hiti į Noršfirši, sķmar fréttaritari.Tśnaslįttur er byrjašur fyrir nokkru og hiršist taša jafnóšum. Afli hefir veriš sęmilegur į grunnmišum.

Akureyri, föstudag. Geysihiti hefir veriš hér ķ dag, 25 gr. ķ skugga og 39 móti sól. Allar įr hafa vaxiš stórkostlega. Eyjafjaršarį flęšir yfir alla bakka. Rafstöš bęjarins er stöšvuš og einnig klęšaverksmišjan Gefjun vegna aurhlaups ķ Glerį. Kn.

Ķ jślķ var tķš sérlega hlż og góš į Sušur- og Vesturlandi, og į vestanveršu Noršurlandi. Noršaustanlands var heldur óhagstęšara, alla vega um tķma. Vešurathugunarmenn lżsa tķš:

Lambavatn: Žaš hefir veriš blķšvišri og stilla allan mįnušinn. Alltaf žurrkur nema fyrstu og sķšustu daga mįnašarins. Heyskapur hefir gengiš óvenjuvel, žornaš eftir hendinni.

Sandur: Tķšarfar yfirleitt hagstętt, stillt og fremur žurrvišrasamt. Grasspretta ķ mešallagi eša tęplega žaš, en ķ betra lagi į flęšiengjum. Snjór óvenjumikill til fjalla.

Nefbjarnarstašir: Hęgvišri og hlżindi. Óžerrisamt um mišbik mįnašarins en samt ekki
stórfelldar śrkomur.

Slide6

Mešalhęš 500 hPa flatarins og hęšarvik ķ jślķ 1936. Žį var óvenjuhlżtt um landiš vestan- og sušvestanvert og góš tķš. 

Morgunblašiš segir frį 12.jślķ. Žį fyrst var veriš aš opna Fjaršarheiši fyrir umferš:

Seyšisfirši ķ gęr. Undanfarna viku hefir veriš unniš aš žvķ aš moka snjó af bķlveginum į Fjaršarheiši, og fór fyrsti bķll į žessu sumri yfir heišina ķ dag. 35 sjįlfbošališar unnu aš žvķ ķ samtals 200 klukkutķma aš gera veginn fęran bķlum. Ķ fyrravetur snjóaši óhemju mikiš į heišina, svo aš žrįtt fyrir gott og heitt tķšarfar ķ vor og sumar hafši snjó ekki leyst svo mikiš, aš bifreišavegurinn vęri fęr.

Žetta vor var geršur leišangur į Vatnajökul, eins konar framhald annars įriš 1934. Lesa mį um žį ķ bókinni „Vatnajökull. Barįtta elds og ķsa“. Höfundur er Niels Nielsen

Ķ Morgunblašinu 24.jślķ er alllöng fregn um leišangurinn. žar segir m.a.:

Hinn 17, maķ komust žeir til Grķmsvatna og héldu žar til fram aš 25. maķ. Gķgurinn var nś oršinn mjög breyttur. Engin volgra ķ botninum og ekkert vatn, heldur ašeins jökull og stór skrišjökull gengur ofan ķ dalinn frį noršri og vestri. En śr gķgbörmunum komu heitar gufur og fjall žar fyrir vestan er alltaf snjólaust vegna jaršhita. Er žaš nś fróšlegt vķsindaefni aš ašgęta hvort vatniš ķ gķgnum, sem veldur hlaupunum, myndast smįm saman undir jöklinum, eša žį aš žaš myndast allt ķ einu viš hinn ofsalega hita žegar gos hefst. Žegar lagt var į staš frį Grķmsvötnum, skildi Jóhannes Įskelsson viš žį įsamt öšrum fylgdarmanninum, Žórarni Pįlssyni į Seljalandi, svo aš nś voru žeir ašeins žrķr eftir, Danirnir tveir og Jón bróšir Žórarins. Dvöldust žeir į jöklinum fram til 16. jśnķ. Rannsökušu žeir alla ķslausa tinda ķ vestanveršum Vatnajökli, meš góšum įrangri. Svo gengu žeir į Geirvörtur og nišur aš Gręnalóni. Vatniš ķ žvķ hefir hękkaš talsvert sķšan ķ fyrra, en žó standa žar upp śr 25—30 metra hįir jökuldrangar. Žarna tóku žeir margar myndir, en rannsökušu ekki frekar, žvķ aš žeir bjuggust viš aš Jóhannes Įskelsson hefši gert žaš, en svo var žó eigi. Nś fóru žeir aftur upp į jökul. Var nś fariš aš hlżna ķ vešri og ófęrš og mittisdjśpar blįr sumstašar į jöklinum. Uršu žeir žvķ aš sęta fi'óMfśm til aš feršast. Gengu žeir fyrst žvert til Hįgangna og žar vestur yfir. Į žeim slóšum hafa sżnilega oršiš eldsumbrot ķ fyrra, žótt žau hafi ekki haft svo mikinn kraft, aš žau nęši sér upp śr jöklinum. En kross-sprengt höfšu žau jökulinn svo, aš dr. Nielsen segist aldrei hafa séš annaš eins. Giskar hann į, aš sumar  jökulsprungurnar žarna muni vera 50 metra djśpar. Var žarna grķšarstórt svęši ófęrt meš öllu.

Morgunblašiš segir 16.įgśst frį hlżindum ķ jślķ:

Jślķmįnušur ķ sumar, er heitasti mįnušur, sem komiš hefir hér į landi sķšastlišin 60 įr. Mešalhitinn ķ jślķ ķ sumar hefir veriš 13,2 stig, en mešalhiti žessa mįnašar hér ķ Reykjavķk er 10,9 stig. Mestur mešalhiti, sem męldur hefir veriš hér ķ jślķmįnuši įšur, er 12,8 stig įrin 1872 og 1933. Heitasti dagur ķ jślķ ķ sumar var 4. jślķ, var hiti žį 22.stig.

Įgśst var hlżr, en śrkoma var ķ meira lagi, sérstaklega um landiš sunnan- og vestanvert. Vešurathugunarmenn lżsa tķšarfari:

Lambavatn: Žaš hefir veriš votvišrasamt og žar af leišandi óhagstętt fyrir heyskap. Um
mišjan mįnušinn hurfu alveg skafla sem eru undir Sköršunum. Eru žeir venjulega öll sumrin.

Nefbjarnarstašir: Hlżindi og hęgvišri aš stašaldri. Śrkomulķtiš. Mį tķšin žvķ teljast hin hagfelldasta.

Žann 8. gekk lęgš yfir landiš og enn uršu sjóskašar. Morgunblašiš segir frį žann 11.įgśst:

Óttast er um afdrif lķnuveišarans „Örninn“ frį Hafnarfirši, en hann var eitt žeirra skipa, sem lenti ķ aftaka noršvestan illvišri fyrir Noršurlandi į laugardag [8.įgśst] og ašfaranótt sunnudags. — 18 manna skipshöfn var į Erninum.

Morgunblašiš segir 13.įgśst frį miklu hagléli ķ Reykjavķk:

Um nķuleytiš ķ gęrkvöldi kom haglél hér ķ bęnum og nįgrenni. Hagléliš var svo mikiš, aš götur uršu alhvķtar um stund. Skśrin stóš ķ 10 mķnśtur.

Vķsir segir 31.įgśst frį skrišuhlaupum - lķklegast er tališ aš žetta hafi veriš žann 13. įgśst:

Ķ rigningum žeim hinum miklu, sem gengu um Vestfjöršu laust fyrir mišjan įgśstmįnuš, hlupu hvorki meira né minna en 12 skrišur śr Eyrarhlķš og runnu yfir žjóšveginn milli Hnķfsdals og Ķsafjaršar. Var mikiš verk aš gera veginn bķlfęran aš nżju.

Morgunblašiš segir 18.įgśst frį hrakvišri į žjóšhįtķš eyjamanna. 

Vestmannaeyjum mįnudag [17.įgśst]. Einkaskeyti til Morgunblašsins: Žjóšhįtķšin, sem halda įtti um helgina, misheppnašist sökum óvešurs og varš aš fresta hįtķšahöldum sķšari dagsins um óįkvešinn tķma. Į laugardag var vešur sęmilegt og fóru svo aš segja allir Vestamannaeyingar inn ķ Dal.

Alžżšublašiš segir 19.įgśst frį rigningum ķ Eyjafirši:

Frį fréttaritara Alžżšublašsins Akureyri ķ morgun: Stórfelldar rigningar hafa gengiš hér ķ gęrdag og nótt. Smįlękir, sem voru oršnir svo aš segja žurrir geystust fram eins og stórįr. Hętta er talin į, aš žetta geti valdiš nokkru tjóni.

Morgunblašiš segir af hugsanlegur gosi ķ Vatnajökli 27.įgśst. [Geta mį žess aš svo viršist sem framhlaup hafi oršiš ķ Sķšujökli į įrinu 1936 - slķkt fyrirbrigši var žį lķtt žekkt].

Lķtilshįttar gos viršist hafa oršiš nżlega ķ sušvestanveršum Vatnajökli. Bįrust lausafregnir hingaš til bęjarins um aš gosiš hefši sést frį Kirkjubęjarklaustri į Sķšu. Spuršist FŚ. fyrir um žaš ķ gęr og skżrir Lįrus bóndi Helgason žannig frį: Fyrra žrišjudagskvöld sįst héšan frį Kirkjubęjarklaustri gosmökkur ķ noršaustri. Bar hann yfir Austur-Sķšufjöllin — um bęinn Keldunśp framan viš Hörglandsfell, lķtiš eitt sunnar en undanfarin gos. Gosmökkurinn sįst greinilega. Steig hann viš og viš hįtt į loft en hvarf žess į milli, en yfir var žykkt biksvart skż og bar móšuna sušur yfir. Gosiš mun žó hafa veriš lķtiš, žvķ engin leiftur sįust ķ mekkinum og ekki heyršust neinir dynkir. Vöxtur hljóp ķ Skaftį um sama leyti eša litlu sķšar. Sķšastlišinn föstudag fóru menn frį Klaustri noršur aš Laka og varš žess vart aš mikill vöxtur hafši hlaupiš ķ įna noršur į Öręfunum, en vöxturinn hafši aš mestu leyti horfiš ķ hraunin og gętti hans lķtiš nišri ķ byggš, en žó aš nokkru. Lįrus telur gosstöšvarnar 5 km, eša rśmlega žaš, sunnan viš Grķmsvötn og getur žaš stašiš heima viš athuganir, sem geršar hafa veriš hér af kunnugum mönnum. (FŚ.).

Heldur kalt var fyrstu daga septembermįnašar og ž.4 varš alhvķtt ķ efstu byggšum noršaustanlands. Annars var mįnušurinn mjög umhleypingasamur og sérlega votur į Sušur- og Vesturlandi. Eftirminnilegast er žó illvišriš mikla ašfaranótt žess 16. Um žaš hafa hungurdiskar fjallaš įšur og sagt frį ašdraganda žess og hįttum illvišrislęgšarinnar. Žar var einnig fjallaš um afdrif rannsóknaskipsins Pourquoi Pas? Veršur žaš ekki endurtekiš hér, en helstu skašar taldir upp (žó aš einhverju leyti sé um endurtekningu aš ręša). Pistlarnir sem hér eiga helst viš birtust į hungurdiskum 15. og 17. september 2016. „Fyrir 80 įrum - žankar um vešriš sem grandaši Pourquoi Pas?“ og „Meira um PP?-vešriš“. 

Morgunblašiš segir frį vešrinu og tjóni ķ löngum pistlum 17.september:

Ofsarokiš skall yfir Noršurland į mišvikudagsnótt [ašfaranótt 16.], og olli tilfinnanlegu tjóni ķ öllum sżslum. Er ógerningur aš gera sér grein fyrir žvķ, hve tjóniš hafi veriš mikiš, žvķ fréttir hafa ekki borist śr öllum sveitum. En mest kvešur aš žvķ tjóni, sem oršiš hefir į heyjum manna. Af žeim fregnum, sem blašinu bįrust ķ gęr, er ašeins hęgt aš rįša af dęmum, hve tjóniš hafi veriš mikiš.

Frį Blönduósi var blašinu sķmaš: Ķ ofsarokinu, sem hér geisaši ašfaranótt mišvikudags uršu miklir heyskašar vķšsvegar um Hśnavatnssżslu. — Eru engin tók į aš afla sér yfirlits um žaš enn, hve vķša menn hafa misst hey, eša hve miklu tjóniš hefir numiš. En telja mį vķst, aš žaš nemi žśsundum heyhesta, sem menn hafa misst. Sumstašar žar, sem til hefir frést, hefir rokiš skafiš burtu heyflekki, og žeytt föngum, svo ekki sést urmull af žeim. Hefir frést, aš tjóniš į einum bę t.d., Stóru-Giljį, nemi 300 hestum og vķša er talaš um, aš menn hafi misst 100 hesta, eša sem žvķ svarar į bę. Af bólstrum, sem śti stóšu verjulausir, er vķša ekki annaš eftir en botnarnir. Vešurofsinn stóš yfir frį kl.1—4 um nóttina.

Tķšindamašur blašsins į Saušįrkróki hefir svipaša sögu aš segja. Śr Blönduhlķš, Hólmi, Seiluhreppi, Skagafjaršardölum berast fregnir af miklum heysköšum. Žašan er og sagt hiš sama, aš rokiš hafi jafnvel rifiš burtu flatt hey. Į Męlifelli er tališ, aš tapast hafi į 3. hundraš hestar. Og tilfinnanlegt tjón er sagt aš oršiš hafi t.d. į Silfrastöšum, Ślfsstöšum og Miklabę ķ Blönduhlķš. Sama sagan er śr Višvķkursveit į Vatnsleysu t.d. Og af Sjįvarborgarengjum tapašist mikiš hey. Śr hvorugri sżslunni hefir blašiš frétt aš oršiš hafi tilfinnanlegt tjón į hśsum — nema hvaš hśsažök löskušust vķša og jįrnžök fuku af hlöšum hér og žar.

Ķ Eyjafirši. Tķšindamašur blašsins į Akureyri segir og frį, aš žar ķ sżslu hafi fokiš talsvert af heyi. En eftir žvķ sem hann hafši frétt ķ gęrkvöldi, hefir heytjón vart oršiš eins vķša žar ķ sżslu eins og vestar. Į Litla-Eyrarlandi var tališ aš tapast hefšu um 200 hestar ķ vešrinu, į Möšruvöllum ķ Hörgįrdal annaš eins og į Grund ķ Eyjafirši um 300.

Frį Blönduósi var blašinu sķmaš ķ gęrkvöldi, aš önnur timburbryggjan, sem byggš hefir veriš į Skagaströnd, hafi stórskemmst ķ rokinu, og getur svo fariš, aš mikill hluti hennar ónżtist meš öllu. Er žetta ytri bryggjan, sem liggur til austurs frį hafnargaršinum. Hangir bryggjan uppi į enda stöplunum, en stólparnir žar į milli hafa dregist undan bryggjunni, svo hśn er sliguš nišur og liggur undir įföllum af sjįvargangi. Į bryggjuhausnum var fallhamar 7 tonn aš žyngd. En viš rask žaš, sem į bryggjunni varš, féll fallhamar žessi ķ sjóinn.

Hśsavķk mišvikudag. Einkaskeyti. Ķ nótt var ofsavešur hér um slóšir af sušri og sušaustri, er gerši mikiš tjón į heyjum. Fauk jafnvel torf ofan af uppbornum heyjum, og skóf vešriš upp flata flekki svo žeir fuku śt ķ vešur og vind. Ķ Hśsavķk töpušust nokkur hundruš hestar af heyi, sem śti var. Ekki hafa enn komiš nįkvęmar fregnir śr sveitunum. En bśast mį viš, eftir žvķ hvernig vešriš var hér, aš tjóniš hafi oršiš mikiš. Egill.

Af veišiskipaflotanum er sķmaš: Žegar fįrvišriš skall į ķ nótt lįgu margir  karfaveišitogararnir viš affermingu ķ höfn. Žeir togarar, sem voru į Halamišum, leitušu hafnar, nema 2 eru enn į mišunum og sögšu ķ dag vešur fara heldur batnandi. (FŚ)

Śr Dölum er sķmaš: Į Ballarį ķ Klofningshreppi fauk tyrfš jįrnvarin hlaša nišur aš torfveggjum og talsvert af heyi. Öll önnur śtihśs eru meira eša minna skemmd, jafnvel torfveggirnir tęttust sundur og grjót śr žeim kastašist langar leišir. Tśngiršing er mikiš skemmd. Skv. FŚ.

Ķ Laxįrdalshreppi uršu žessir skašar: Ķ Bśšardal fauk verkfęraskśr rķkisins. Į Leišólfsstöšum fauk jįrnžak af ķbśšarhśsi. Į Gillastöšum fauk jįrnžak af fjįrhśshlöšu. Į Hrappsstöšum fauk jįrn af fjįrhśsi og hśsin eru mikiš skemmd. Ķ Hjaršarholti fuku um 100 hestar heys. Vķša annarsstašar er mikiš heytjón. Žrķr bķlar tepptust ķ Mišį ķ gęr. Tveir hafa nįšst, en eru ekki komnir ķ lag. Įtjįn manna įętlunarbķll frį Bifreišastöš Ķslands er enn fastur nęstum į kafi ķ kvķsl vestan įrinnar nįlęgt Gröf. Tilraunir til žess aš nį bķlnum standa yfir. (Skv. FŚ)

Frį Patreksfirši sķmaš: Aftaka sunnan stormur geisaši hér sķšastlišna nótt. Alla bįta, er lįgu hér į höfninni, aš undanteknum einum, rak į land eša žeir sukku. Sumir ónżttust alveg, en ašrir skemmdust mikiš. Vélbįtnum Žresti var bjargaš óskemmdum. Jįrnplötur fuku af nokkrum hśsžökum, auk annarra smęrri skemmda. — Ķ Tįlknafirši fauk meginiš af žvķ heyi, sem śti var, og žak tók af hlöšu ķ Botni. Vélbįturinn Alpha į Sušureyri rak žar į land og hvalveišaskipiš Estella, sem lį viš Sušureyrarbryggju,  skemmdist eitthvaš, auk žess uršu skemmdir į hśsum į hvalveišistöšinni. Ķ Saušlauksdal fauk žak af hlöšu og allmikiš af heyi. — Į Hvallįtrum uršu einnig skemmdir į hśsum. (Skv. FŚ.)

Į Snęfellsnesi uršu allmiklir skašar. Fréttaritari śtvarpsins ķ Stykkishólmi sķmar ķ dag: Ofsavešur var hér sķšastlišna nótt og var vešurhęšin mest milli kl. 24—2. Silfurrefabś Ólafs Jónssonar frį Ellišaey, meš 10 silfurrefum, fauk ķ óvešrinu. Nįšust 4 dżrin ķ bśrunum ómeidd, en 6 sluppu śt. Žau nįšust žó aftur ķ dag. Bśrin gereyšilögšust. Er tjóniš įętlaš į annaš žśsund krónur. Žak fauk af hlöšu hjį Sumarliša Einarssyni og vķša uršu skemmdir į skśrum og giršingum. Óvešriš olli miklu tjóni į heyjum, sem óhirt voru. — Į nżręktinni ķ Stykkishólmi var mestöll seinni slęgjan ķ göltum og fuku žeir ķ nótt. — Margir įttu óflutt hey śr Eyjum, og eru žau talin ónżt. (Skv. FŚ)

Ķ Eyrarsveit var sama ofvišri og uršu žar miklir heyskašar. Ķ Gröf fauk hjallur og žvottahśs og žak af hlöšu. Žak fauk af fjósi į Fornugrund og fjįrhśs skemmdust į Setbergi. (Skv. FŚ)

Žegar sunnanrokiš skall į į Noršurlandi um sexleytiš ķ gęrmorgun, voru flestir bįtar ķ róšri. Ķ gęrkvöldi voru 18 bįtar ókomnir til Siglufjaršar, og hafši spurst til žeirra allra nema Žorkels mįna, Kristins Erlings, og óttast var ennfremur um Draupnir. Bįtarnir voru aš smįkoma til Siglufjaršar ķ allan gęrdag. — Sjómenn sögšu vešur öllu verra śti fyrir en inni į firšinum (segir ķ FŚ fregn). Var rok um allan sjó og krappar öldur, en ekki stórsjór. Togararnir Garšar, Gulltoppur, Žórólfur og Fįfnir sem voru į Siglufirši, fóru śt fyrir hįdegi ķ gęr til aš vera til ašstošar bįtum er kynnu aš vera ķ hęttu. Margir bįtar töpušu netum og öšrum hlekkist į eša bilušu. Netatjóniš er tališ nema mörgum tugum žśsunda. Stormur, 5 smįlesta bįtur, komst undir Siglunes meš vél ķ ólagi, en var sóttur žangaš. Netatrossur žeirra Draupnis og Snorra rak saman. — Hjó Snorri frį sér netin en Draupnir hangir ķ žeim śti. Afturmastriš brotnaši af Snorra. Bįra missti öll netin og fleiri bįtar öll eša flestöll. Vélbįtinn Hvķting, sem lį austur af Eyrinni, rak śt undir Siglunes mannlausan og var sóttur žangaš af bv. Žórólfi. Flutningaskipiš Bro sleit frį hafnarbryggjunni į Siglufirši og rakst afturendi žess į nęstu bryggju noršanviš og braut hana mikiš. Nótahjallar viš börkunarstöš Siglufjaršar fauk og annar laskašist. Hey hafa fokiš vķša hér ķ firšinum. Skśr fauk af bryggju Hafliša Halldórssonar og lenti hann į manni, sem slasašist allmikiš. Varš aš flytja hann žegar į sjśkrahśsiš. Kl. 6 voru žessir bįtar komnir til Siglufjaršar: Arthur, Fanney, Bjarni, Brynjar, Einar Hjaltason, Esther, Frigg, Fylkir, Geir goši, Gunnar Antons, Hannes Hafstein, Haraldur, Harpa, Kįri, Kįri Sölmundarson, Kolbeinn ungi, Magni, Skarphješinn, Skķši, Snorri, Stathav, Sębjörn, Vķkingur, Lagarfoss, Įsbjörn, Hansķna,.

Ófęrt er į bķlum austan śr Mżrdal vegna vatnavaxta ķ įm ķ Vestur-Skaftafells- og Rangįrvallasżslu. Varš ķ gęr aš selflytja žį, sem komu aš austan. Brśin į Jökulsį į Sólheimasandi er ķ hęttu. Hefir įin grafiš sig fram ķ öldu fyrir austan brśna og er óvķst hvort tekst aš afstżra stóru įfalli, ef ašgerš veršur ekki framkvęmd fljótt (sķmar fréttaritari Mbl.) Hafa undanfariš gengiš miklar rigningar og hlżindi fyrir austan og hefir mikill vöxtur hlaupiš ķ įr, bęši jökulsįr og bergvötn. Į Kįlfafelli ķ Fljótshverfi hefir ofvöxtur hlaupiš ķ Laxį, sem er bergvatn og rennur vestan Kįlfafells og Kįlfafellskots. Var hlaupiš meš fįdęmum mikiš (sķmar fréttaritari Mbl.) og eyšilagši rafstöšina viš Kįlfafell, en žašan fį rafmagn žrķr bęir. Tók rafstöšin hśsiš, sem var śr steinsteypu, burtu, og grunnurinn brotnaši. Vélar stöšvarinnar standa eftir ķ rśstunum, en eru undir möl og sandi. Flóšiš eyšilagši stórt stykki ķ tśni ķ Kįlfafellskoti og ennfremur talsvert af nżrękt. Langri giršingu sópaši burtu, svo ekki sįst urmull eftir. Įrnar bera fram mikiš af urš og grjóti. Bśendur ķ Kįlfafelli, sem oršiš hafa fyrir tjóni eru Stefįn Žorvaršsson og sonur hans Björn og Helgi Bergsson. Ķ Skaftįrtungu hefir Eldvatniš viš Stórahvammsbrś hlaupiš į vegargarš og brotiš hann. Ķ Hólmsį hefir vöxtur ekki veriš eins mikill sķšan ķ Kötluhlaupunum. Hólmsį er jökulsį. Brśin yfir Hólmsį liggur yfir hįtt gljśfur en įin flóši yfir brśna og braut skarš ķ kampana bįšum megin brśarinnar. Įin flęddi inn ķ svokallaš Kötlugil og tók brś yfir gilinu og komst inn ķ rafstöš, sem bóndinn ķ Hrķfunesi į. — Um skemmdir ķ rafstöšinni er óvķst. I Mżrdal hefir brśin į Klifanda skekst. Hljóp Klifandi meš Hafursį meš svo miklum fallhraša į brśna aš eitt okiš skemmdist. Klifandi hljóp einnig fram fyrir vestan brśna. Undir Eyjafjöllum var ófęrt bķlum alveg vestan Hrśtafells (bęr), žvķ aš Kaldaklifsį, sem žar rennur fram, hafši brotiš varnargarša ķ fleiri stöšum. Holtsį undir Eyjafjöllum hljóp į gamlan, öflugan varnargarš og braut garšinn. Flóši hśn yfir tśniš.

Sķmasamband rofnaši vķša žannig aš fréttir af tjóni voru aš bętast viš nęstu daga. Morgunblašiš 18.september:

Fįrvišriš ašfaranótt mišvikudags geisaši um alla Vestfirši og olli gķfurlegu tjóni. Ķ skeyti frį Bķldudal, segir aš vešriš hafi veriš meira en aldamótavešriš, įriš 1900, sem var versta vešur žį um mannsaldra. Frį Raušasandi ķ Baršastrandarsżslu er Morgunblašinu sķmaš aš annaš eins vešur hafi ekki oršiš sķšan um aldamót. Žar kom geysistór flóšalda sem skall alveg upp aš tśnum į Raušasandi og alla leiš aš Straumhól. Sįst til bylgjunnar eins og hśn vęri grķšarhįr veggur. Frį Ķsafirši er Morgunblašinu sķmaš um mikiš tjón af völdum fįrvišrisins, bęši į hśsum og skipum. (Sjį skeyti į öšrum staš ķ blašinu). Mannskaši mun žó hvergi hafa oršiš nema į Bķldudal. Žar er saknaš trillubįts, sem var aš smokkfisksveišum. Į bįtnum voru žrķr menn: Eirķkur Einarsson, frį Otradal (giftur, 1 barn), Ólafur Jónsson frį Bķldudal (17 įra) og Rķkaršur Sigurleifsson (12 įra). Reru fimm bįtar į smokkfisksveišar frį Bķldudal į žrišjudagskvöldiš og hafa allir nįš landi nema bįtur Eirķks.

Į Bķldudal lįgu 12 bįtar og skip į höfninni, žegar óvešriš skall į um 11-leytiš į žrišjudagskvöld. En eftir storminn var ašeins einn bįtur eftir, vélbįturinn Ęgir. Lķnuveišarana tvo, Geysi og Įrmann, rak yfir fjöršinn. Rak Geysi į land hjį Auškślu og er hann lķtiš skemmdur. — Įrmann dró akkeriš og tók botn framundan Lónseyri og liggur žar į floti. Viš Auškślu rak einnig į land handfęraskipiš Geysi og skemmdist mikiš. Er óvķst, hvort žaš nęst śt aftur. Skipiš er 30 smįlestir. Veriš er aš reyna aš nį upp žrem bįtum, sem sukku, og žrķr bįtar eru reknir fyrir utan Tjaldaneseyrar. Vķša er rekiš meš fjörunni żmislegt śr róšrarbįtum, svo sem įrar, vélahśs o.fl. (segir FŚ). Miklar skemmdir hafa oršiš į hśsum į Bķldudal. Rafleišslur eru allar mikiš bilašar og er žorpiš rafmagnslaust. Ašrar fréttir śr Arnarfiršinum eru: Frį Stapadal tapašist vélbįtur og tveir įrabįtar brotnušu žar ķ spón. Ķ Lokinhömrum brotnaši vélbįtur og tveir įrabįtar. Žar tók einnig žak af hlöšu. Į Rafnseyri brotnaši bįtur og jįrnžak tók af hlöšu og hey ofan veggja. Į Laugabóli brotnaši vélbįtur. Į Ósi tók žak af bęnum og hjallur fauk. Auk žess uršu meiri og minni skemmdir į hśsum og hey fauk og eldivišur skemmdist. (Skv. FŚ).

Į Patreksfirši hvessti mjög snögglega af sušri um 10-leytiš į žrišjudagskvöld. Togararnir Gylfi og Leiknir lįgu žį bįšir viš bryggju, Gylfi viš affermingu, en Leiknir utan į honum, og beiš affermingar. Žegar svona snögglega hvessti, var samstundis kallaš į skipshafnirnar til žess aš bjarga skipunum. Löskušu žau nokkuš bryggjuna, įšur en tókst aš nį žeim frį. Fįrvišriš var mest milli 1 og 4. Tveir trillubįtar sukku og vélbįtinn Ellen rak į land; skemmdist hann frekar lķtiš. Vélbįtinn Orra rak į land og gereyšilagšist hann. V.b. Žröstur dró legufęri sķn og var rétt, kominn į land, er vešrinu slotaši. Skemmdir į hśsum į Patreksfirši uršu litlar, ašeins fauk jįrn af einu hśsi og rafljósažręšir slitnušu aš einhverju leyti. Mörg erlend skip leitušu til Patreksfjaršar undan óvešrinu. Aš Saušlauksdal fauk žak af hlöšu og fuku žar 80 heyhestar. Į Hvallįtrum skemmdust hśs meira og minna. Frį Gušmundi Kristjįnssyni, Breišuvķk tók trillubįt śr nausti. Rak hann į land nišurbrotinn, varš engu nįš nema vélinni. Ķ Kollsvķk fauk žak af hlöšu. Ķ Tįlknafirši fauk alt hey, sem śti var, og žak af hlöšu ķ Noršurbotni. Hśs hvalveišastöšvarinnar į Sušureyri skemmdist töluvert. Vélbįtinn Alpha rak žar į land og eyšilagšist aš mestu leyti. Hvalveišabįturinn Estelle var viš Sušureyrarbryggju og var aš gera ketilhreinsun. Skemmdist hann allmikiš og er óvķst, hvort hann getur fariš aftur į hvalveišar į žessu įri įn višgeršar. Af hinum hvalveišabįtnum, Busen, hefir ekkert frést. Tjón ķ Dżrafirši uršu helst žessi (skv. FŚ): Ķ Hvammi fuku 200 hestar heys, ķ Haukadal 100 hestar og ķ einum bę ķ Mżrarhreppi, Fremri-Hjaršardal, 70 hestar. Auk žess sópušust vķša burt hey, er śti voru. Kristjįn Einarsson bóndi ķ Hvammi missti žak af hlöšu og žaš hey, sem ekki fauk, liggur undir skemmdum. Ólafur bóndi į Mśla hafši bašstofuhśs ķ smķšum. Žessi bęr gerónżttist svo, aš tóftin ein stendur eftir. Ķ Haukadal var samkomuhśs einnig ķ smķšum. Féll hśsgrindin til grunna og nokkuš af višnum brotnaši, en sumt fauk į sjó śt. Žar fuku og žrķr bįtar og hśs skekktust į grunni. Žak fauk af geymsluskśr og Ólafur bóndi Hįkonarson missti fjįrhśs sitt og žak af hesthśsi. Viš noršanveršan Breišafjörš var ķ fyrrinótt aftaka sunnan rok og sjógangur. Uršu vķša skemmdir. ķ Króksfjaršarnesi fauk žak meš öllum višum af nżju haugshśsi og fjósi og 3 bįtar brotnušu allmikiš. Į Reykhólum brotnaši einnig bįtur.

Miklar skemmdir hafa oršiš į Ķsafirši af völdum sušvestan fįrvišrisins. Fréttaritari vor į Ķsafirši sķmar: Ķ fįrvišrinu rak į land vélbįtinn Rafnar, og skemmdist hann mikiš. Vélbįturinn Hekla laskašist og trillubįtar og smįbįtar mölbrotnušu. Hafnarstręti er stórskemmt af sjógangi og er žaš illfęrt bifreišum, enda fullt af allskonar reka śr bįtum, višum śr bryggjum o.fl. Vélbįturinn Björn, 16 smįlestir, strandaši į Maleyri, Hestfirši, og er tališ aš hann sé mikiš skemmdur. Sumir segja aš hann sé ónżtur. Bįturinn hafši flutt allmargt berjafólk frį Ķsafirši til Hestfjaršar, en lenti ķ hrakningum. Sumt af fólkinu hafšist viš ķ tjöldum ķ fyrrinótt, en um 20 manns hafšist viš ķ bįtnum. Slitnušu festar hans um mišja nóttina og rak hann į land. Bjargašist fólkiš į land. — Fólkiš, sem hafšist viš ķ tjöldunum missti žau śt ķ vešur og vind. Leitaši žaš bęja og var loks sótt į vélskipinu „Huginn annar“. Ķ Hnķfsdal fauk hśs Ingólfs Jónssonar af konu og tveim börnum, og björgušust žau naušulega. Žau sakaši žó ekki. Skemmdir į öšrum hśsum uršu miklar. Į Flateyri fauk žak af ķbśšarhśsi og hlaša Gušjóns Jóhannssonar. Miklar skemmdir uršu į smįbįtum. — Nokkuš skrišurennsli varš į Breišdalsheišarvegum viš rafveitu Ķsafjaršar og uršu skemmdir talsveršar. Skśr fauk alveg og tjöld verkamanna. Ķ Įlftafirši fauk žak af salthśsi og nokkuš af ķbśšarhśsi į Langeyri og hlöšužak ķ Sśšavķk hjį Grķmi Jónssyni. Ķ Bolungavķk fauk žak af ķbśšarhśsi Hjįlmars Gušmundssonar ķ Meirihlķš, hlöšužak ķ Žjóšólfstungu hjį Jóni J. Eyfiršing og mikiš af heyjum. Heyskašar meiri og minni uršu um allar nęrsveitir.

Fimm menn tók śt af norsku skipi ķ óvešrinu ašfaranótt 16. ž.m. Varšskipiš Ęgir kom meš skipiš hingaš til Reykjavķkur ķ gęrkvöldi. Fór Ęgir ķ fyrrinótt kl.2 aš sękja skipiš, sem var į hrakningi undan Bśšum į Snęfellsnesi.

Morgunblašiš gerir upp manntjón ķ pistli 22.september 1936, en segir einnig af jaršhręringum og sķšan af tjóni viš Seljavallalaug undir Eyjafjöllum:

Ķ ofvišrinu ašfaranótt 16. ž.m. fórust 56 manns, ķslendingar og śtlendingar, svo aš vitaš sé.

Allmargir jaršskjįlftakippir, misjafnlega snarpir, fundust hér ķ Reykjavķk ķ gęr. Fyrstu kippirnir komu um žrjśleytiš, en sį sķšasti undir įtta. Ķ Reykjavķk voru męldir 28 kippir į tķmabilinu frį hįlf žrjś til kl. fimm og var nęstum aldrei kyrrt. Bęttust margir kippir viš eftir žaš.

Grindavķk; Žar byrjušu jaršhręringar ķ fyrradag og svo aftur upp śr hįdeginu ķ gęr. Sumir kippirnir voru allsnarpir,. Kl. 5 ķ gęr var kippurinn svo snarpur aš hrundi śr grjótveggjum og steinsteyptar vatnsžręr sprungu. Reykjanes: Žar hafa jaršskjįlftakippir fundist Öšru hvoru sķšan ķ fyrradag, sumir allsnarpir, svo aš hlutir ķ skįpum hreyfšust til. Snarpasti kippurinn var kl. 5 ķ gęr.

Ķ ofvišrinu mikla ķ vikunni sem leiš kom hlaup ķ Laugarį ķ Eyjafjöllum. Rennur į žessi fram hjį Seljavöllum og upp meš henni, hįtt uppi ķ fjallinu, var sundlaug Eyfellinga, hin einkennilegasta sundlaug, sem til var hér į landi. Įin hljóp į laugina og ónżtti hana gjörsamlega, braut algjörlega af gafl hennar, sem aš įnni vissi, žótt rammger vęri, fyllti sundžróna af aur og grjóti, svo aš nś er slétt yfir hana. Sundlaug žessi var 7—8 įra gömul, og var žaš ķžróttafélag Eyfellinga, sem lét gera hana, meš ęrnum kostnaši og fórnfżsi. Var žó nokkuš um žaš deilt fyrst ķ staš, hvar laugin skyldi vera, žvķ aš sumir óttušust Laugarį og skrišuhlaup śr fjallinu. En svo var laugin byggš žarna undir hįum kletti og įtti hann aš varna skrišuhlaupum. Sundlaugin var 25 metrar į lengd og 6—8 metra breiš, dżpi 1—2 1/2 m. Žegar laugin var fullger, settu Eyfellingar į sundnįmsskyldu hjį sér, og hefir fjöldi manns lęrt aš synda žar į undanförnum įrum. Ķ sumar voru byggšir klefar viš laugina og standa žeir enn. Eyfellingum žykir sem von er skaši mikill aš missi sundlaugarinnar, og munu hefjast handa um aš koma sér upp annarri laug, eša gera viš žessa. Vęri ekki nema sanngjarnt, aš hiš opinbera styrkti žį -aš einhverju leyti til žess, žar sem tjón žetta er af nįttśrunnar völdum. Sennilega veršur horfiš aš žvķ aš moka upp sundžróna og gera viš bana, steypa öflugri varnargarš mešfram įnni, og sprengja śr įnni kletta, svo aš vatnsrennsliš hafi frjįlsari framrįs. Veršur žetta ódżrara heldur en aš gera nżja sundlaug, vegna žess hve mikil mannvirki eru žarna uppi ķ fjallinu óskemmd enn.

Nżja dagblašiš bętir viš fregnum śr Eyrarsveit į Snęfellnesi 30.september:

Eins og įšur er frį sagt hér ķ blašinu uršu töluveršir skašar ķ Eyrarsveit į Snęfellsnesi ķ ofvišrinu ašfaranótt 16. ž.m. En višbótarfréttir, er blašinu hafa borist, herma aš 50-60 fjįr frį Vatnabśšum og fleiri bęjum ķ Eyrarsveit hafi hrakiš ķ sjó fram ķ ofvišrinu og farist žar. Töluveršir skašar uršu į heyjum og śtihśsum, en mestir hjį Sigurjóni Halldórssyni, Noršur-Bįr. Hjį honum tók žak af hlöšu og töluvert af heyi.

Ķ vešuryfirliti septembermįnašar segir Siguršur V. Jónathansson athugunarmašur į Stórhöfša: „ Eyjafjallajökull minnkaši meira ķ sumar en mörg undanfarandi sumur, vķša aušir blettir um allan jökulinn“.  

Vešrįttan greinir frį žvķ aš žann 20. hafi oršiš vatnavextir sunnanlands og skemmdir ķ Landeyjum og aš žann 25. september hafi strandferšarskip strandaš viš Grundarfjörš ķ vestankólgu og laskast nokkuš.

Október var mjög hlżr framan af, en sķšan kólnaši og undir mįnašamót snjóaši nokkuš fyrir noršan og sömuleišis gerši sjįvarflóš į Sušvesturlandi. 

Vķsir greinir 6.október frį enn einu „draugagosinu“ ķ Vatnajökli. Žetta gos hefur ekki fengist višurkennt.

Samkvęmt skeyti frį Seyšisfirši til FŚ. sįu feršamenn ķ gęr af noršurbrśn Fjaršarheišar biksvartan gosmökk, sennilega śr Vatnajökli ķ stefnu yfir Snęfell. Mökkinn lagši hįtt og jafnt. Engin leiftur sįust. Ekkert öskufall. Dökk móša var į fjöllum, segir ķ fregninni, en „ljósblį móša yfir Héraši öllu“. — Blķšvišri eru nś į Austfjöršum.

Talsveršir jaršskjįlftar uršu į Noršurlandi aš kvöldi 22. október. Morgunblašiš greinir frį žann 24.:

Žrķr allsnarpir jaršskjįlftakippir fundust um allt Noršurland ķ fyrrakvöld. Snarpastir voru kippirnir ķ Dalvķk og annarsstašar viš Eyjafjörš og er įlitiš aš upptök jaršskjįlftanna séu į sömu slóšum eins og sumariš 1934, er mest tjón varš aš völdum jaršskjįlfta ķ Dalvķk, eftir žvķ sem Žorkell Žorkelsson vešurstofustjóri hefir reiknaš śt af jaršskjįlftamęlunum hér. Engar skemmdir uršu af völdum jaršskjįlftanna, en vķša fęršust smįhlutir śr staš.

Undir lok mįnašarins gerši illvišrasyrpu. Sjįvarflóš gerši į höfušborgarsvęšinu - orsakir žess žyrftu nįnari athugunar viš žvķ loftžrżstingur varš ekki sérlega lįgur og vindur ekki meš afbrigšum heldur. 

Slide7

Kortiš sżnir hęš 1000-hPa flatarins um mišjan dag žann 29.október. Žrżstingur ķ lęgšarmišju er um 964 hPa. Lęgšin er hér farin aš grynnast - hafši nóttina įšur ef til vill fariš nišur undir 950 hPa ķ mišju. Mjög hvöss vestanįtt hélst nęstu tvo daga og olli meira tjóni. 

Morgunblašiš segir frį 30.október:

Sušvestan hvassvišri var ķ gęr [29.október] viš sušurströnd landsins. Hvassvišrinu fylgdi mikiš brim og mesta sjįvarflóš, sem komiš hefir hér ķ mörg įr. Į nokkrum stöšum varš tjón af flóšunum, og žį einna mest ķ Sandgerši. Ķ FŚ-frétt frį Sandgerši segir svo: Sjór gekk mjög į land og braut tvö hśs. Annaš er fiskhśs, sem Huxley Ólafsson į, en hitt skśr, eign h.f. Sandgerši. Lagši brimiš inn žęr hlišar hśssins, er vita aš sjó, en hśsin standa aš öšru leyti. Hįflęši var žar kl. 4:20, en kl. 5 var tekiš aš fjara svo mikiš śt, aš hśs og önnur mannvirki voru śr hęttu aš žessu sinni. Ķ Grindavķk varš óvenju flóšhįtt og gekk sjór upp į Kampa og yfir žį į stöku staš, en ekki varš neitt tjón af flóšinu. Į Akranesi varš stórflóš og feikna brim, en ekki olli žaš tjóni svo vitaš sé. Į Eyrarbakka og Stokkseyri varš įkaflega flóšhįtt, svo aš annaš eins flóš hefir ekki komiš žar ķ mörg įr. Gekk sjór sumstašar yfir alla sjįvargarša og upp į grundir. Ekki er žó vitaš til, aš flóšiš hafi valdiš verulegu tjóni.

Į flóšinu ķ gęr — kl.5 e.h. gekk flóšalda yfir Seltjarnarnesiš. Var flóšiš svo mikiš, aš į löngum kafla stóš vegurinn einn upp śr. Vķša flęddi kringum hśs, og į einum staš olli flóšiš skemmdum į hęnsnahśsum og fjósi. Ķ Gróttu gekk sjór yfir hįlfa eyjuna, žegar mest lét, og braut žar 60 metra langan varnargarš, sem stašist hefir allan sjógang s.l. 14 įr. - Ķ gęr, žegar blašamašur frį Morgunblašinu fór sušur į Seltjarnarnes til aš athuga flóšiš, var oršiš nokkuš dimmt, og žvķ ekki hęgt aš sjį, hve flóšiš var umfangsmikiš. En frį Akri og aš Kolbeinsstöšum nįši sjórinn alveg upp aš vegi, bęši aš noršan og sunnan, og į einum staš seytlaši jafnvel alveg upp į veginn. Hjį bęnum Eiši hafši sjórinn brotiš skarš ķ skjólgarš og kastaš stórum steinum langt į land upp. Žara og öšrum sjįvargróšri feykti brimiš alveg heim į hlaš aš Eiši. Kolbeinsstašatśniš liggur allt undir sjó og er mišbik Seltjarnarness nś aš sjį eins og óslitiš stöšuvatn. Vegurinn og hśs sem standa jafn hįtt eša hęrra, eru ekki flędd, en vķša veršur ekki komist heim aš hśsum žurrum fótum, eins og t.d. Akri og Sębóli, Litla-Bjargi og vķšar. Hęnsnahśs og fjós frį Stóra-Bjargi hefir flętt alveg, og hefir mikill sjór runniš inn ķ hśsin. Bóndinn, Ķsak Jónsson, veršur žar fyrir töluveršu tjóni. Flętt hefir undir hey hjį honum og skemmt žau. Einnig hefir flętt upp ķ bįsana hjį kśnum, svo žęr geta ekki lagst. Hęnsnin höfšu bjargaš sér upp į hęnsnaprikin, en stóran hóp af gęsum varš aš lįta śt, og hķmdu žęr ķ hvassvišrinu į bletti, sem stóš upp śr flóšinu. Óttast er, aš ef śtsynningsįttin helst ķ dag og į morgun, žį verši ennžį stórkostlegri flóš į nesinu, žar sem straumur fer enn stękkandi.

Morgunblašiš segir 1.nóvember frį óhappi ķ hvassvišri ķ Hafnarfirši:

Nķu manns — sjö skóladrengir og tveir fulloršnir karlmenn slösušust ķ Hafnarfirši ķ gęrmorgun er ris af fiskhśsi Böšvarsbręšra viš Strandgötu 50, fauk ķ roki og sjógangi. Um klukkan fjögur ķ fyrrinótt skall į vestsušvestan-stórvišri ķ Hafnarfirši. Hafrótiš var gķfurlega mikiš og gekk sjórinn óbrotinn yfir skipin sem lįgu į höfninni og alla leiš upp į Strandgötu. Um 7 leytiš ķ gęrmorgun var sjórinn bśinn aš brjóta undan fiskverkunarhśsi Böšvarsbręšra, sem stendur į plani viš Strandgötu; einnig hafši sjórinn brotiš innhliš hśssins. Strandgatan fylltist af sjó alla leiš upp aš kirkjunni og var unniš aš žvķ ķ gęr aš aka mörgum bķlhlössum af sjįvaržangi af götunni, sem brimiš hafši skolaš į land. Um fótaferšatķma ķ gęrmorgun kom fjöldi Hafnfiršinga til aš skoša skemmdirnar į fiskverkunarstöšinni. Um 10 leytiš komu aš nokkrir skólapiltar į aldrinum 11—14 įra, sem voru ķ frķmķnśtum. En žeir eru nemendur ķ gamla barnaskólanum, sem er žarna rétt fyrir ofan (bęjaržinghśsiš). Piltarnir voru inni ķ fiskverkunarhśsinu og voru aš skoša skemmdirnar. Allt ķ einu uršu menn žess varir aš hluti af žaki hśssins var aš fjśka af žvķ. Hlupu piltarnir žį śt śr hśsinu, en uršu žį undir žakinu. Einnig uršu fyrir žvķ tveir fulloršnir menn, žeir Gunnlaugur Stefįnsson kaupmašur, Austurgötu 25, og Jón Lįrusson, Skślaskeiši 4. Skólapiltarnir sem meiddust, voru: Kristjįn Kristjįnsson, 12 įra, Garšaveg 13. Kristjįn Jónsson, 13 įra, Öldugötu 7. Skśli Ingvarsson, 11 įra, Hverfisgötu 9. Gunnar Mįr Torfason, 13 įra, Vesturbraut 3 B. Hinrik Hinriksson, 11 įra, Sušurgötu 42 B. Sigurjón Pjetursson, 11 įra, Krosseyrarveg 4. Gušmundur Hjartarson, 14 įra, Sušurgötu 9. Nokkrir piltanna uršu undir žakinu, žannig, aš žaš varš aš lyfta žvķ til aš nį žeim undan. Allir žrķr lęknar bęjarins voru kallašir til aš athuga og binda um sįr hinna sęršu pilta. Voru žrķr žeirra fluttir į spķtalann, og fjórir ķ bęjaržinghśsiš. Alvarlegustu meišslin hlaut Skśli Ingvarsson, enda varš hann alveg undir žakinu. Fékk hann stór sįr vķša į lķkamann. Hann liggur nś ķ spķtalanum, en hinir piltarnir eru komnir heim til sķn og meišsli žeirra eru ekki, talin hęttuleg. Jón Lįrusson fékk heilahristing en Gunnlaugur Stefįnsson kaupmašur sęršist ekki hęttulega.

Ķ vešrinu ķ gęrmorgun [31.október] dró lķnuveišarinn Bjarnarey legufęri sķn og rak ķ įttina til lands. Frammastur skipsins brotnaši og féll alveg nišur į žiljur, einnig brotnaši ofan af afturmastrinu. Skipiš rak ķ įttina til vélbįtsins „Sķldin“, sem lį žarna nęrri og var um tķma hętt viš aš skipin rękjust saman. En žį var brotist śt ķ „Sķldina“ og lengt į legufęrunum. Į svonefndu „Thorsplani“ braut sjórinn trillubįt ķ spón. Bįturinn var eign Brynjólfs Sķmonarsonar.

Fimmtudagsvešriš [29.október]. Sjóflóš tekur 100 metra tśngarš ķ Höfnum. Mannvirki skemmist į Akranesi. Sušvestan hvassvišri gerši hér į Sušvesturlandi ķ fyrrinótt. Vešrinu fylgdi vķša mikill sjógangur um flóšiš ķ gęrmorgun kl.7. Skemmdir uršu žó hvergi, svo teljandi séu, nema ķ Hafnarfirši. Į Akranesi uršu ekki neinar skemmdir af flóši, sjįvargangi og vešri ķ fyrrinótt og gęr en į fimmtudaginn uršu žar nokkrar skemmdir meš hįflóšinu kl. 4—5. Var žį brimrót mikiš og gekk sjór į land og umturnaši fjörunni į löngum kafla. Skemmdi sjįvargangurinn sumstašar fiskreiti og fiskhśs, sem eru nęst ströndinni, en bryggjur stóšu og uršu t.d. engar skemmdir į hafnarbryggjunni, og ekki heldur į bįtum. Vildi žaš og til, aš žetta var um mišjan dag, og ruku allir til žess aš verja bįtana, einkum žį, sem voru ķ Slippnum, og tókst žaš. Hjį tveimur eša žremur mönnum gekk flóšbylgjan inn ķ fiskirįs og hefir valdiš einhverjum skemmdum į fiski, sem žar var, en žó ekki mjög tilfinnanlegum. Engin hśs hafa skemmst hér af völdum roksins né sjįvargangi.

Į Hellissandi var vešur slęmt ķ gęrmorgun [31.október] og mikiš brim. Gekk sjórinn langt į land upp, lengra en menn muna. Skemmdir uršu žó ekki miklar af völdum sjįvargangs, nema į veginum frį Sandi og śt ķ Krossavķk, en hann skemmdist töluvert. Ķ fimmtudagsvešrinu skemmdist vélbįturinn „Garšar“, sem lį upp viš bryggju. Sušur meš sjó uršu engar skemmdir af völdum sušuvestanstormsins ķ gęr [31.október], sķmar fréttaritari Mbl ķ Keflavķk. En ķ fimmtudagsvešrinu [29.] gekk alda į land ķ Höfnum og tók af um 100 metra tśngarš ķ Kirkjuvogi.

Vešrįttan segir frį žvķ aš žann 1.október hafi bįtur frį Višfirši meš fjórum mönnum farist viš Noršfjaršarhorn og aš kringum 22. hafi vatnavextir oršiš ķ Borgarfirši, hey flęddi viš Noršurį og vķšar.

Nóvember var hlżr lengst af en umhleypingasamur. Mikiš illvišri gerši žann 19. Vešurathugunarmenn segja frį mįnušinum: 

Hvanneyri (Hjörtur Jónsson): 19. ž.m. gerši ofsavešur af sušvestri meš mikilli rigningu, žök fuku bęši jįrn- og torfvarin, hér og hvar. Hvķtį flęddi yfir bakka sķna og fé flęddi, sjór gekk langt į land upp, svo margur fulloršinn man ekki öllu meira flóš. Hér į Hvanneyri tók flóš žetta fjögurra manna far (bįt) er hvolfdi ķ nausti sem žar hefur veriš hafšur ķ 2 tugi įra og ekki sakaš. Rak hann langa leiš og fannst į réttum kili. Hafši hann žį rekiš alla žessa leiš yfir engi og flóšgarša, var óbrotinn.

Hamraendar (Gušmundur Baldvinsson): Ašfaranótt 19. nóvember 1936 fauk žak af hlöšu į
Breišabólstaši, Saušafelli, Hamraendum, af fjósi į Svķnhóli, skemmdist rafstöš į Hįafelli. Fauk žak af hlöšu og fjįrhśsum ķ Gunnarsstöšum ķ Höršudalshreppi. Fauk žak af hlöšu og ca. 100 hestar į Saušhśsum ķ Laxįrdalshreppi. Fauk žak af hlöšu į Giljalandi og aftur į sama bę 25.11.

Sandur: Tķšarfar fremur óhagstętt. Slęmur hagi fyrri hluta mįnašarins, en stormasamt sķšari hlutann og notašist žį haginn illa sem kom upp ķ vešrinu mikla ž.19. Žaš vešur var eitt hiš mesta er hér hefur komiš ķ manna minnum. Sumstašar fuku žį hey er śti stóšu, žakin og vel bśin. Hver pollur var žį ķ hįaroki og lagši mökkinn langar leišir frį stęrri vökum.

Reykjanesviti (Jón Į. Gušmundsson): Yfirleitt rosavešrįtta. Afar śrkomu- og stormasamt. Žar af leišandi einnig óvenju brimasamt. Mest brim var morguninn žann 19. Žį var sjógangur svo mikill aš Karlinn, sem er 51 m aš hęš huldist alveg ķ löšurhjśpnum. Hefi ég aldrei séš žaš fyrr.

Morgunblašiš segir af vetrarķžróttum 8.nóvember:

Fyrsta skautasvell vetrarins kom į Tjörnina ķ gęr. Fjöll og dalir ķ nįgrenni bęjarins eru snęvi žakin. — Vetrarķžróttirnar eru byrjašar. Reykvķkingar lįta ekki standa į sér aš iška vetrarķžróttir, skķša- og skautaferšir žegar fęri gefst. Fyrir nokkru er komiš gott  skķšafęri ķ nįgrenni bęjarins og ungir sem gamlir žyrpast ķ skķšaferšir.

Slide8

Lęgširnar tvęr sem ollu illvišrunum 19. og 21. nóvember koma vel fram į žrżstiriti śr Reykjavķk. 

Slide9

Kortiš sżnir hęš 1000 hPa-flatarins um mišnęturbil aš kvöldi 18.nóvember 1936. Žrżstingur ķ lęgšarmišju er aš sögn endurgreiningarinnar um 955 hPa, en trślega hefur hśn ķ raun veriš aš minnsta kosti 5 til 7 hPa dżpri. 

Slide10

Um hįdegi žann 19. var lęgšin fyrir noršan land og vestanillvišri um land allt.

Morgunblašiš segir tķšindin ķ frétt 20.nóvember:

Fįrvišri af sušri gerši hér į landi ķ fyrrinótt [ašfaranótt 19.] og uršu sumstašar töluveršar skemmdir af völdum vešursins. Į Akranesi rak į land žrjś skip, žar į mešal flutningaskip Akurnesinga, Fagranes. Žį uršu nokkrar sķmabilanir. Žök fuku af hśsum og giršingar tók upp. Ķ Reykjavķk uršu nokkur sķmaslit ķ śthverfum bęjarins, en ekki er getiš um neitt verulegt tjón. Į höfninni uršu engar skemmdir į skipum eša mannvirkjum, žó sjór gengi óbrotinn yfir hafnargaršana. Ein af stęrstu gluggarśšum ķ bęnum brotnaši. Var žaš ķ skrifstofu Sjśkrasamlags Reykjavķkur, glugganum, sem veit śt aš Austurstręti. Rśša žessi var sprungin įšur. Ķ sama hśsi, sušurhliš, brotnaši einnig stór rśša į annarri hęš. Ķ Bygggarši į Seltjarnarnesi fauk žak af fjósi og hlöšu og ķ Hólabrekku į Grķmsstašarholti fauk einnig žak af fjósi. Sķmaslit uršu nokkur og vķša sveiflušust saman lķnur. Einna mestar uršu sķmaskemmdirnar hjį Raušavatni, viš Baldurshaga. Einnig nokkrar upp į Kjalarnesi og austur ķ sżslum. Póst- og sķmamįlastjóri, Gušmundur Hlķšdal, skżrši blašinu svo frį, aš sķmaslit hefšu oršiš minni en viš hefši mįtt bśast, sem stafaši af žvķ aš engin ķsing hefši veriš į lķnunum. Nokkrar bilanir uršu į stuttbylgjustöšinni į Vatnsendahęš. Um mišjan dag ķ gęr var bśiš aš gera viš mestallar sķmaskemmdir.

Akranes. Žar uršu żmsar miklar skemmdir, af vešrinu. Flóabįtinn „Fagranes“ rak į land į Langasandi. Žar sem hann kom upp er ęgisandur, svo aš skipiš er lķtiš skemmt, en stendur hįtt į sandinum. Ętla menn žó aš hęgt verši aš bjarga žvķ. Vélbįtinn „Ęgi“, sem gekk best fram žegar „Pourqoui pas?“ slysiš varš, sleit upp į höfninni og rak į land skammt žar frį er Fagranes strandaši. Lenti hann žar į klettum viš sjóinn og brotnaši nokkuš, en žó mun hęgt aš gera viš hann žar sem hann liggur og koma honum aftur į flot. Vélbįtinn „Rjśpu“, eign Jóns Halldórssonar, sleit frį festum į Lambhśsasundi og rak upp ķ klettana. Fór hann žar ķ spón. Einn trillubįtur, eign Bjarna Brynjólfssonar, sökk į höfninni og brotnaši nokkuš.

Borgarnes. Ferjukotssķki gekk yfir žjóšveginn og skemmdi hann svo, aš hann er ekki bķlfęr. Žį hafa fokiš žök af hlöšum og ķbśšarhśsum į stöku staš. Į Hrešavatni fauk žak af fjįrhśsi yfir 160 fjįr, og auk žess brotnušu višir. Į Beigalda fauk hluti af žaki ķbśšarhśssins og žak af hlöšu. Į Ferjubakka, Svignaskarši og Fróšhśsum skemmdust einnig žök. Af bryggjunni ķ Borgarnesi skolušust żmsir hlutir, svo sem bensķntunnur, olķutunnur og sķldartunnur. Var žó nokkru nįš śr sjónum ķ gęr. Ferjubakkaflói er undir vatni og eru menn hręddir um aš bśpeningur hafi farist.

Keflavķk. Žar var ofsarok og brimrót mikiš śti fyrir, en inni į höfninni var skjól. Uršu hér žvķ litlar skemmdir af ofvišrinu, nema hvaš giršingar umhverfis hśs ķ žorpinu slitnušu upp og fuku, og ennfremur slitnušu sķmar innan bęjar. Ķ Innri-Njaršvķkum sökk vélbįturinn „Pilot“ viš bryggju og mun hafa skemmst eitthvaš lķtilshįttar.

Ķ Grindavķk uršu talsveršar skemmdir af völdum vešursins. Brimiš var mjög mikiš. Į Hópi brotnušu tśngaršar og bar sjórinn grjót og sand langt upp į tśn og ónżtti žaš. Einn 6 tonna opinn vélbįtur brotnaši ķ spón vegna sjįvargangs og annar brotnaši allmikiš, en žó mun mega gera viš hann. Fjórir ašrir bįtar skemmdust nokkuš. Žegar veriš var aš bjarga bįtunum lį viš mannskaša og meiddist einn mašur nokkuš. Į Aušnum į Vatnsleysuströnd fauk sjįvarhśs af grunni og śt į sjó. Ķ Vogum fauk bķlskśr ofan af mjólkurbķl og skellti vešriš bķlnum į hlišina. Vķša fuku hęnsnahśs og żmislegt fleira, (segir FŚ.).

Eyrarbakki. Žar varš aftaka mikiš sjįvarflóš ķ fyrrinótt, og hefir ekki komiš annaš eins sķšan 1925. En til allrar hamingju hefir žaš žó valdiš litlum skemmdum. Flóšiš var svo mikiš aš brimrótiš fór ķ holskeflum yfir sjįvargaršinn. Garšurinn stóšst, en innan viš hann eyšilagši flóšiš nokkuš af matjurtagöršum. Um ašrar skemmdir er varla aš tala žar. Bįtar og hafnarmannvirki er óskemmt; engar skemmdir hafa oršiš į hśsum. En sjógaršurinn austan viš Hraun į sem er į milli Eyrarbakka og Stokkseyrar, brotnaši į einum staš eša fleirum, og gekk žar brim į land.

Stokkseyri. Afarmikiš brim gerši žar ķ fyrrinótt, en olli minni skemmdum, en bśast mįtti viš. Tveir vélbįtar, sem voru į legunni, „Sķsķ“ og „Haukur“, slógust saman, en óvķst er um hve miklar skemmdir žeir hafa hlotiš. Sķsķ er eign Böšvars Tómassonar śtgeršarmanns, Haukur eign Jóns Magnśssonar śtgeršarmanns.

Tjón ķ Öręfum. Sandfelli, fimmtudag. Sunnan ofvišri meš slagvišri gerši hér ķ nótt. Allir lękir fylltust. Bęjarlękurinn hér į Sandfelli hljóp śr farvegi og fór yfir engjarnar, bar fram. aur og sand og olli allmiklum skemmdum; einnig braut hann nišur um 80 metra af giršingu. Menn af nęstu bęjum komu ķ dag og gengu ķ aš veita lęknum aftur ķ sinn fyrri farveg, og tókst žaš aš mestu.

Sandur. Įrabįt Halldórs Gušbrandssonar tók śt og brotnaši hann ķ spón. Nokkrir ašrir įrabįtar skemmdust talsvert. Vesturendi Thorsbergshśsanna, saltfiskshśs śr steinsteypu, féll ķ rśstir. Ķ Flatey sukku 3 bįtar, žar sem žeir lįgu viš landfestar, og brotnušu žeir til stórskaša.

Hólmavķk. Žar sökk stór trillubįtur į höfninni er Magnśs Hansson įtti. Sķmalķnur bilušu og fleiri skemmdir uršu. Ķ Drangsnesi fauk lżsisbręšsluskśr og žak af hlöšu.

Blönduós. Vķša reif torf af heyjum og ķ Žingi fuku talsverš hey. Žó mest į Stóru-Giljį. Fauk žar į annaš hundraš hesta og er žaš žrišji heyskašinn žar į žessu įri (FŚ).

Siglufjöršur. Fréttaritari Morgunblašsins į Siglufirši sķmar: Um kl.5 į fimmtudagsmorgun skall hér į ofsarok af sušaustri. Var vešriš mest frį kl. 8—9 f.h. Žrķr litlir vélbįtar sukku, er hér voru viš bryggjur. Nokkrir af hinum stęrri vélbįtum brotnušu talsvert ofanžilja. Žak fauk af fjįrskśr, og sentist žakiš ķ heilu lagi yfir 5 hśs, įn žess aš snerta žau. Eru tvö af hśsunum tvķlyft en eitt žrķlyft. Kom flakiš nišur į sjóbśš Malmquists, hraut hana og bramlaši, og standa spżturnar śr flakinu upp śr sjóhśšaržakinu. Jįrnžak fauk af nokkrum hśsum, žar į mešal af afgreišsluhśsinu į Hafnarbryggjunni. Gošafoss lį į höfninni. Missti hann bęši akkerin og varš aš flżja héšan, įn žess aš fį afgreišslu. Hann fór įleišis til Akureyrar. Miklar skemmdir uršu į sķma- og ljósaleišslum.

Nżja dagblašiš segir lķka frį 20.nóvember (margt žaš sama og ķ frétt Morgunblašsins):

Ofsarok af sušri og sķšan sušvestri gekk yfir nęr allt land ķ fyrrinótt. Var vešurhęš allvķša 11—12 vindstig į Noršur- og Vesturlandi sķšari hluta nętur. Sjįvarflóš var žį mikiš og stórbrim og uršu vķša skašar, sérstaklega viš sjįvarsķšuna į Noršur- og Vesturlandi. Er tališ aš sumstašar hafi vešriš veriš engu minna en óvešriš hina eftirminnilegu nótt 16. sept. s.l. Ķ Reykjavķk varš vindhraši mestur sķšari hluta nętur 11—12 vindstig. Uršu skemmdir vķšsvegar um bęinn, en hvergi stórvęgilegar. Brotnaši stór rśša ķ hśsnęši Sjśkrasamlagsins og eins hjį Vigfśsi Gušbrandssyni ķ sama hśsi. Ašalloftnet Loftskeytastöšvarinnar slitnaši į mķnśtunni kl. 12 į mišnętti. Varš stöšin aš nota varaloftnet žar til ašgerš į ašalloftnetinu fór fram ķ gęr. — Miklar skemmdir uršu į rafmagnsleišslum — loftleišslum ķ hśs og var unniš aš višgeršum af kappi ķ allan gęrdag, Voru skemmdir meiri en ķ septembervešrinu. A Akranesi var mikiš brim og sjįvarflóš og gekk sjórokiš yfir allan skagann. — Mótorskipiš Fagranes, sem lį į Króksvķk, rak ķ upp į Langasand. Var skipiš eigi mikiš brotiš er sķšast fréttist ķ gęrkveldi og tališ lķklegt, aš heppnast megi aš nį žvķ į flot, žegar sjó lęgi. Verša geršar tilraunir til žess strax og fęrt žykir. — Vélbįturinn Rjśpan, sem var į legunni, fór į bryggju, braut hana eitthvaš, en bįturinn gjöreyšilagšist. Var hann um 24 tonn aš stęrš og eign Jóns Halldórssonar. — Vélbįturinn Ęgir slitnaši upp og rak į kletta sunnan viš žorpiš. Brotnaši botn bįtsins eitthvaš, en tališ er aš gera megi viš skemmdirnar. Ašrar skemmdir į Akranesi voru smįvęgilegar. Ķ Grindavik var aftaka brim. — Eyšilagšist einn bįtur, fjórir skemmdust nokkuš og einn mikiš. Aš Hópi gekk sjór langt upp į tśn, bar meš sér grjót og sand, svo aš tśniš er eyšilagt į stórum svęšum. Einnig braut sjórinn tśngaršinn. Ķ Flatey į Breišafirši var ofsarok sķšari hluta nętur og var žį aftaka brim og hįflóš. Sukku žrķr trillubįtar og brotnušu töluvert. Į Siglufirši sleit jįrnžök af mörgum hśsum. žį fauk fiskgeymsluskśr og fóru mįttarvišir hans gegnum žak į hśsi, sem Malmquist Einarsson į. — Hśs kśabśsins į Hóli skemmdust svo mikiš, aš fólki varš žar eigi vęrt og flutti i burtu. — Tveir trillubįtar sukku į höfninni og ašrir skemmdust. — Gošafoss, sem lį ķ Siglufjaršarhöfn, sleit bįšar akkerisfestarnar og varš aš hverfa til Eyjafjaršar. Ķ Borgarfirši uršu vķša nokkrar skemmdir. Ferjukotssķki gekk yfir žjóšveginn og skemmdi hann svo, aš hann er ekki bķlfęr. — Į Hrešavatni fauk žak af fjįrhśsi yfir 160 fjįr, og auk žess brotnušu višir. — Į Beigalda fauk hluti af žaki ķbśšarhśssins og žak af hlöšu. Į Ferjubakka, Svignaskarši og Fróšhśsum skemmdust einnig žök. — Af bryggjunni ķ Borgarnesi skolušust żmsir hlutir, svo sem bensķntunnur, olķutunnur og sķldartunnur. Hefir žó nokkru veriš nįš śr sjónum aftur. — Ferjubakkaflói er undir vatni og eru menn hręddir um aš bśpeningur hafi farist. Į Sandi tók śt įrabįt og brotnaši hann ķ spón, en žrķr bįtar ašrir skemmdust. — Vesturendi Thorsbergshśsanna féll ķ rśstir. Ķ Hśnavatnssżslu uršu skemmdir viša, en mestir heyskašar uršu aš Stóru-Giljį ķ Žingi. Fauk žar į annaš hundraš hestar heys. Er žaš žrišji heyskaši, sem žar hefir oršiš į einu įri.

Nżja dagblašiš bętir viš fréttir af tjóni ķ pistli 21.nóvember:

Ķ ofvišrinu ašfaranótt sķšastlišins fimmtudags uršu miklar skemmdir į ķbśšarhśsi Ingimars Kjartanssonar ķ Laugarįsi hér ķ bęnum. Fauk žakiš af hśsinu. aš mestu, svo aš žaš gereyšilagšist. Auk žess skemmdist hśsiš innan af vatni og liggur undir skemmdum enn af žessum sökum. Mun skašinn nema į žrišja žśsund króna eša meira, ef eigi tekst aš gera viš hśsiš nś žegar.

Morgunblašiš bętir einnig viš tjónfréttir 21.nóvember:

Togari Bęjarśtgeršarinnar ķ Hafnarfirši, Maķ, laskašist stórlega į stjórnboršssķšu ķ sunnanofvišrinu; į fimmtudagsnótt. Slóst togarinn viš Bęjarbryggjuna žar sem hann lį og braut hlķfšartré bryggjunnar į löngu svęši.

Skutull į Ķsafirši segir af tjóni žar vestra ķ frétt 21.nóvember:

Tjón af ofvišri. Ašfaranótt sķšasta fimmtudags gerši ofsavešur af vestri um land allt, og olli žaš vķša skemmdum. Hér ķ bę fylgdi vešrinu mikiš flóš og sjógangur. Brotnaši bryggja hf. Shell alveg og bryggja hf. Fiskimjöl skemmdist mjög mikiš. Hafnarstręti er aš kalla gereyšilagt į stórum kafla. Sjór fór vķša ķ kjallara og olli talsveršum skemmdum į geymsluvörum almennings. — Hęnsnahśs, sem stóš nišri ķ flęšarmįli, fauk, og drukknušu eša króknušu allmörg hęnsni, sem ķ žvķ voru. — Vęri ekki sķšur įstęša til aš fram fęri skošun į mešferš manna į og ašbśš aš alifuglum, heldur en mešferš saušfjįr.

Morgunblašiš segir 22.nóvember einnig fréttir aš vestan:

Ķsafirši, laugardag. Ķ ofsavešrinu 19. ž.m. uršu hér töluveršar skemmdir. Torfunesbryggjan brotnaši allmikiš. Nokkur hluti Hafnarstrętis stórskemmdist. Fylltust žar margir kjallarar og eyšilagšist żmislegt ķ žeim. Nokkrar skemmdir uršu į bįtum ķ bįtahöfninni nżju. Shellbryggju sakaši ekkert, (žó śtvarpiš segši svo), en bryggjustśfur į Gręnagarši eyšilagšist. Fiskreitur į Torfunesplani og Stakkanesplani skemmdust. Aš Kotum ķ Önundarfirši féll nokkuš af steinsteyptri hlöšu yfir peningshśs og drįpust allmargar kindur og 2 hestar. Bóndinn žar, Hannibal Hįlfdįnarson, fullgerši byggingar žessar ķ fyrra. Arngrķmur.

Morgunblašiš segir enn af afleišingum illvišrisins 19. nóvember ķ bréfi sem birtist 29.desember:

Fróšįrvatn į Snęfellsnesi žornaši upp seint ķ mįnušinum sem leiš. Fréttaritari FŚ ķ Ólafsvķk, sķra Magnśs Gušmundsson, lżsir žeim atburši ķ bréfi žvķ, sem hér fer į eftir:

Žaš žóttu mikil tķšindi hér um slóšir aš óvešursnóttina miklu 18.—19. f.m. braut sjórinn stórt skarš ķ Fróšįrrif, rétt vestanvert viš Haukabrekkuhöfša, svo nś er žar stór ós til sjįvar śr Fróšįrvatni. Mesta prżši sveitarinnar, Innri-Fróšįrvašall, en svo er vatniš venjulega nefnt, er nś alveg horfiš, nema um stórstraumsflóš, en sjór fyllir gamla vatnsstęšiš. Um fjörur er vatniš žurrt. Nś fellur Fróšį til sjįvar gegnum žennan nżja ós, en ekki gegnum Bugsós, eins og įšur. Žessi nżi ós er ófęr, nema um stęrstu stórstraumsfjörur, svo leišin eftir Fróšįrrifi, sem var besta og stysta leiš milli Fróšįrhrepps og Ólafsvķkur er nś ófęr aš heita mį. Ķ fornsögum er žess getiš, aš Fróšį hafi runniš til sjįvar žar sem žessi nżi ós er. Eftir žvķ, sem ég hefi komist nęst, mun gamli Fróšįrós hafa stķflast įriš 1838 eša 1839. Hefir įin žį tekiš sér framrįs ķ Bugsós og hiš fagra vatn myndast. En nś eftir tęp hundraš įr fellur hśn ķ sinn forna farveg.

Minni sögum fer af tjóni ķ vešrinu žann 21. nóvember, en žaš mun samt hafa veriš eitthvaš. 

Vešurathugunarmenn eru sammįla um aš tķš hafi veriš óstöšug og heldur lakleg ķ desember. En ekki var mikiš um stórvišri og tjón ekki stórfellt. Vešrįttan segir frį žvķ aš ašfaranótt 1. hafi vélbįt rekiš upp ķ illvišri į Akranesi og žann 4. hafi žżskur togari strandaš į Bakkafjöru ķ Landeyjum. Ašfaranótt 7. varš mašur śti į leiš frį Reykjavķk ķ Skerjafjörš ķ illvišri og ž.9. drukknušu tveir menn į pramma į Hellissandi ķ stórvišri. Žann 28. strandaši annar žżskur togari, aš žessu sinni viš Eldvatnsós ķ Mešallandi. Mannbjörg varš ķ žessum togaraströndum. 

Vešurathugunarmenn segja frį desembertķšinni:

Lambavatn: Žaš hefir veriš óstöšugt, en ekki mjög stórgert. Snjóaš hefir töluvert og hefir snjórinn hlaupiš ķ krap og allt fariš ķ klaka svo hér hefur allt mįtt heita jaršlaust. Nś er mikill snjór yfir allt.

Žórustašir (Hólmgeir Jensson): Vešurlagiš ķ žessum mįnuši veriš fremur śrkomusamt. Jaršlaust varš meš öllu kringum ž.20., enda var žį komiš djśpfenni og įfrešar. Rokstorm gjörši hér ž.23. Įttin hefir lengst af veriš noršaustlęg. Eftir sólhvörfin brį til sunnan- og sušvestanįttar. Gekk į żmist meš rigningu, slyddu eša snjóéljum og tók žį nokkuš upp snjó.

Sandur: Slęmt tķšarfar. Jaršbönn, snjóasamt og oft mikil frost. Hlįkur engar, einungis
spilliblotar öšru hvoru.

Reykjahlķš viš Mżvatn (Gķsli Pétursson): Snjór var lķtill ķ byrjun mįnašarins, en kom žį dįlķtill. Allmikill snjór kom um mišjan mįnušinn, en sķšan var mjög lķtil snjókoma. Desember mun oft hafa veriš kaldari hér. Žó fór frost ķ -26,5°C 3. desember. Žaš var um kl.11.

Grķmsstašir į Fjöllum (Siguršur Kristjįnsson): Hęgvišri og frostamikiš framan af mįnušinum. Annars allgóš tķš allan mįnušinn og fullur hagi. Saušfé og hross lį allt śti.

Fagridalur (Oddnż S. Wiium): Köld tķš og umhleypingasöm. Žaš hefir oftast veriš góšur hagi en mönnum žykir óvenjufrosthart um žetta leyti įrs.

Eišar (Erlendur Žorsteinsson): Tķšin umhleypingasöm. Óvenjulega kalt skammdegi hér į
Fljótsdalshéraši. Stillt og śrkomulķtiš.

Reykjanesviti: Frekar óstöšugt vešurlag og talsvert kalt. Snjóar meš meira móti. Samt sęmilega góš beit lengst af.

Hér lżkur umfjöllun hungurdiska um tķšarfar og vešur į įrinu 1936. Margskonar tölulegar upplżsingar mį finna ķ višhenginu.  


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Bloggfęrslur 20. maķ 2023

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Jśnķ 2023
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Nżjustu myndir

  • w-blogg070623a
  • Slide16
  • Slide15
  • Slide14
  • Slide13

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (10.6.): 202
  • Sl. sólarhring: 442
  • Sl. viku: 2878
  • Frį upphafi: 2271244

Annaš

  • Innlit ķ dag: 197
  • Innlit sl. viku: 2601
  • Gestir ķ dag: 193
  • IP-tölur ķ dag: 191

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband