Fęrsluflokkur: Vķsindi og fręši

Vetrarhiti 2023-24 ķ byggšum landsins

Viš reynum nś (eins og stundum įšur) aš reikna mešalhita ķslenska vetrarins, frį fyrsta vetrardegi til žess sķšasta. Aš vķsu er einn dagur eftir žegar žetta er skrifaš - en žaš munar engu ķ nišurstöšunni. Talan sem fęst śt er -0,2 stig, -1,2 stig nešan mešallags sķšustu tķu įra og sś lęgsta sķšan veturinn 1998-99. 

w-blogg230424

Til aš geta reiknaš žurfum viš aš vita landsmešalhita (ķ byggš) į hverjum degi vegna žess aš ķslenski veturinn hrekkur til ķ dagsetningum. Hann byrjaši óvenju seint sķšastlišiš haust (rķmspillir), en er samt 180 dagar eins og venjulega (ķslenska sumariš er hins vegar mislangt vegna sumaraukans). Miklar breytingar hafa oršiš į stöšvakerfinu ķ žessi rśmlega 70 įr og žess vegna er ekki hęgt aš gera rįš fyrir mjög mikilli nįkvęmni ķ reikningunum - hęgt vęri aš reikna į ašra vegu en hér er gert og fį śt lķtillega ašrar tölur. Sś er žó sannfęring ritstjórans aš žaš skipti ekki miklu. Veturinn ķ vetur er t.d. greinilega kaldari heldur en allir ašrir allt frį 1998-99 - eins og įšur sagši - og ekki munar miklu į honum og žeim vetri. Veturnir 1996-97 og 1994-95 voru greinilega kaldari. Į žessu tķmabili var kaldast veturinn 1967-68. 

Reiknuš leitni er žrįtt fyrir žetta um +1 stig į öld. Vęri enn meiri ef viš gętum teygt okkur öld eša meira til baka - eins og viš höfum stundum gert fyrir bęši Reykjavķk og Stykkishólm žar sem viš eigum daglegar tölur lengra aftur en viš eigum ķ žessu tilviki. Veturinn ķ vetur var mun jafnari heldur en sį ķ fyrra. Žį komu talsvert kaldari mįnušir, en hann reiknast samt hlżrri heldur en sį nżi - nóvember sį um žaš, hlżjasti nóvember allra tķma. Žaš kostar aš vera meš slķkan mįnuš ķ farteskinu - ekki var žannig nś. Einnig var nokkuš hlżtt ķ febrśar ķ fyrra, en sķšur nś. 

Hvernig framtķšin veršur vitum viš aušvitaš ekkert um - frekar en venjulega. Ekkert vitum viš heldur neitt um sumariš žótt ekki skorti véfréttarlega spekina frį reiknimišstöšum heimsins. En kannski skiljum viš hana ekki - frekar en forngrikkir sķnar véfréttir - žótt réttar vęru. 


Fyrstu 20 dagar aprķlmįnašar

Tuttugu dagar lišnir af aprķl. Žaš žarf meira en einn hlżjan dag til aš hreyfa verulega viš röšunarlistum - en kannski žaš gerist samt - tķu dagar enn til mįnašamóta.

Mešalhiti ķ Reykjavķk stendur nś ķ 1,4 stigum, -1,8 nešan mešallags sömu daga įrin 1991 til 2020, og -2,6 stig nešan mešallags sķšustu tķu įra. Enn rašast hitinn ķ nęstnešsta sęti aldarinnar ķ Reykjavķk. Žaš eru 20 fyrstu aprķldagar įrsins 2006 sem eru ķ nešsta sętinu (rétt eins og fyrir fimm dögum). Mešalhiti žį var 0,9 stig. Hlżjastir į öldinni voru fyrstu tuttugu dagarnir ķ fyrra (2023) mešalhiti žį 6,2 stig. Į langa listanum rašast dagarnir tuttugu ķ 109 til 112 sęti (af 152). Dagarnir ķ fyrra eru lķka efstir hér, en kaldastir voru žeir 1876, mešalhiti -3,7 stig. Žessi mikli munur į röšunarsętum sżnir vel hversu hlżir aprķlmįnušir žessarar aldar hafa veriš. Ekki vantar mikiš į aš sį nśverandi hefši talist ķ mešallagi fyrir aldamót.

Mešalhiti į Akureyri er -1,0 stig, lęgstur į öldinni, en sé leitaš aftur til 1936 mį finna 9 kaldari.

Į spįsvęšunum er hitinn sį lęgsti į öldinni į öllu svęšinu frį Breišafirši austur um til Austfjarša - og į Mišhįlendinu, en į Sušurlandi er hitinn ķ 22. hlżjasta sęti (af 24) - annars ķ žvķ 23.

Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 14,6 mm, um žrišjungur mešallags, og er žetta žurrasta aprķlbyrjun aldarinnar, en viš vitum um 15 žurrari tilvik frį fyrri tķš. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 77,1 mm, fjórföld mešalśrkoma (en óstašfest). Į Dalatanga hafa męlst 48,9 mm, nokkuš nešan mešallags.

Sólskinsstundir hafa męlst 117,3 mm ķ Reykjavķk, 13 stundum umfram mešallag. Į Akureyri hafa sólskinsstundir męlst 80,2.


Hugsaš til įrsins 1931

Tķš var yfirleitt fremur hagstęš į įrinu 1931, en žó śt af hafi brugšiš ķ einstökum mįnušum. Voriš var sérlega žurrt og erfitt gróšri. Tķš var talin ónęšissöm en samt heldur hagstęš ķ janśar, en žó var mjög snjóasamt, einkum fyrir noršan. Tķš var óhagstęši ķ febrśar, stormasamt var og mikill snjór vķša. Gęftir stopular og samgöngur röskušust vegna snjóa. Kalt var ķ vešri. Mars var heldur óhagstęšur, einkum į Noršur- og Austurlandi og sušvestanlands var śrkomusamt. Ķ aprķl var tķš fremur hagstęš, en nokkuš óstöšug framan af į Sušvestur- og Vesturlandi. Maķ var hęgvišrasamur og sérlega žurr og fór gróšri žvķ lķtiš fram. Einnig var žurrt ķ jśnķ og spretta óvenju slęm. Mjög sólrķkt var į Sušur- og Vesturlandi. Ķ jślķ var góš tķš og žurrkar góšir į Sušur- og Vesturlandi, en óžerrisamt į Noršaustur og Austurlandi. Ķ įgśst var góš og hagstęš tķš. Mjög žurrt ķ vešri, einkum austanlands. Hlżtt var ķ vešri. Ķ september var hagstęš og hęgvišrasöm tķš, en brį žó til verulegra votvišra į Sušur- og Vesturlandi eftir mišjan mįnuš. Nokkuš žurrt noršaustanlands. Mjög hlżtt ķ vešri. Október var óstöšugur og śrkomusamur, gęftir stopular. Nóvember var hagstęšur, sérstaklega noršaustanlands. Snjóžungt var um tķma noršan til į Vestfjöršum. Hlżtt var ķ vešri. Desember var óhagstęšur til sjįvarins į Sušvestur- og Vesturlandi, en tķš talin góš til landsins.

Viš förum yfir helstu vešurtķšindi įrsins eins og žau komu fram ķ blöšum (timarit.is), hjį vešurathugunarmönnum og ķ Vešrįttunni, tķmariti Vešurstofunnar. Viš leyfum okkur aš fęra stafsetningu til nśtķmahorfa (aš mestu). Žótt bęši tjón og ami vęri stundum af vešri var ekki mikiš um stórvišri į landsvķsu - og aš žvķ leyti er įriš tķšindaminna en mörg önnur. Voržurrkarnir įšurnefndu eru žó mjög óvenjulegir og ekkert sumar sķšustu 100 įra skorar hęrra ķ Reykjavķk ķ einkunnargjöf ritstjóra hungurdiska (en hśn er reyndar ekki til umfjöllunar hér). Mjög vęna hitabylgju gerši ķ įgśst og óvenjuhlżir dagar komu lķka ķ jślķ (į Sušurlandi) og ķ september (noršaustanlands). Sólarhringsśrkomumet Reykjavķkur, sett 5.mars stendur lķka enn. 

Viš lķtum į hvaš nokkrir vešurathugunarmenn höfšu um janśar aš segja. Įfreši var mikill, en ekki mikiš kvartaš aš öšru leyti. Mikla snjóflóšahrinu gerši um og uppśr žeim 20.:

Lambavatn (Ólafur Sveinsson): Žaš hefir veriš oftast vindasamt, snjólétt en oftast kalt. Žaš hefir aldrei žišnaš neitt nema hlaupiš ķ svell žegar frostlaust hefir veriš. Žar af leišandi hefir hér alltaf veriš innistaša fyrir allar skepnur og mjög vont aš koma fé ķ vatn fyrir hįlkum.

Žórustašir (Hólmgeir Jensson): Vešrįttan umhleypingasöm. Įfrešar og jaršbönn. Mikill snjór seinni hluta mįnašarins.

Sušureyri (Kristjįn A. Kristjįnsson): Snjóflóš féll į Noršureyri 22. dag mįnašarins. Tók og flutti burtu tvo bįta. Bóndinn taldi žessa skrišu mun meiri en žį ķ fyrra, sem tók hśsin. Hefšu nś hśsin einnig fariš ef veriš hefšu į sama staš. En hann endurbyggši fram af ķbśšarhśsinu sem er śr steinsteypu meš massķfri žrķhyrnu upp aš fjallinu. Klofna snjóskrišurnar į hyrnunni og renna til beggja hliša og varš ekkert aš annaš en bįtstapiš. Sjįvaralda stór gekk hįtt į land af völdum snjóflóšsins hér į Sušureyri, en olli engu tjóni.

Hraun ķ Fljótum (Gušmundur Davķšsson): Vešriš ķ mįnušinum hefir veriš stirt og ónęšisamt oftast. Fremur lķtil frost en hrķšarvešur var oft og einatt.

Bakki ķ Bakkafirši (Halldór Runólfsson): Vešrįttan hefur veriš fremur góš. Hagi dįgóšur og hefši veriš įgętur allan mįnušinn nema fyrir svellbręšslu žvķ snjór hefur alltaf veriš fremur lķtill. Engin ofvišri en hlįkur litlar.

Nefbjarnarstašir (Jón Jónsson): Tķšarfar fremur hagfellt og hagar töluveršir fyrir saušfé fram yfir žann 20.

Fagurhólsmżri. (Ari Hįlfdanarson) Vešrįttan hefur veriš fremur góš og lķtill snjór og žvķ oftast hagar.

Hrepphólar (Jón Siguršsson): Mjög breytileg vešrįtta en oftast gott vešur. Snjólétt, en ķsar og įfrešar meš mesta móti į lįglendi og mżrum.

Fréttir blaša af vešri eru tiltölulega rżrar įriš 1931. Fréttastofa blašamanna er oft höfš fyrir fréttunum og ekki vitaš hvort blöšin birtu allar fregnir hennar. E.t.v. hafa sumar ašeins lent ķ śtvarpi. Morgunblašinu og Vķsi mį žó hrósa fyrir aš birta nokkuš stöšluš dagleg yfirlit - lķklega upprunnin į Vešurstofunni. Ķ žeim mį einnig sjį vešurspįr flesta daga. Sem dęmi getum viš tekiš fyrsta yfirlit įrsins śr Morgunblašinu, laugardaginn 3.janśar:

Vešriš (föstudagskvöld [2.] kl.5); Noršanįttin heldur įfram um allt land, en er yfirleitt mjög hęg. Frostiš er nś 8—10 stig um alt Vestur- og Noršurland. Hefir veriš lķtils hįttar snjókoma austan lands fram aš žessu, en er nś aš létta til. Viš Sušur-Gręnland er loftvog fallandi og įttin oršin sušlęg meš 2 st. hita ķ Julianehaab. Mį bśast viš aš vindur gangi einnig til sušurs hér į landi į laugardagskvöld [3.] eša sunnudag. Vešurśtlit ķ Rvķk ķ dag: Stillt og bjart vešur til kvölds, en žykknar sķšan upp meš S-įtt.

Umhleypingasamt var fyrstu žrjįr vikurnar. Vešrįttan segir frį žvķ aš žann 17. hafi tveir vélbįtar laskast ķ höfninni ķ Keflavķk (žį hvessti af sušri) og aš bįtar hafi daginn eftir lent ķ hrakningum og žį strandaši bįtur nęrri Garšskaga, en mannbjörg varš. Dagana 21. til 26. var stöšug noršaustanįtt. Žį var fannkoma į Vestfjöršum og į Noršurlandi og féllu mörg stór snjóflóš (žvķ ķ Sśgandafirši lżsti vešurathugunarmašur hér aš ofan). Flóšin tóku einkum sķmastaura. 

Vķsir segir af snjóflóši į Siglufirši ķ fréttum 27.janśar og fleiri sķmabilunum:

Siglufirši 24. janśar. FB. Dimmvešurs stórhrķš meš mikilli fannkomu žrjį undanfarna daga. Hefir sett hér nišur mikla fönn. Brim var talsvert ķ fyrradag, svo gekk yfir varnargaršinn og flęddi langt sušur eftir eyrinni. Flżši fólk śr nokkrum hśsum. Sķšar: Hrķšinni létti upp i nótt. Grķšarmikiš snjóflóš hafši fariš į laugardagsnótt śr Illvešurshnjśk og nišur Skaršdalsdal austan Siglufjaršarskaršsins. Tók žaš af sķmann į löngum kafla og er giskaš į, aš einir fjörutķu staurar séu brotnir og burtu sópašir į svęšinu, sem snjóflóšiš fór yfir. Vegurinn liggur žarna mešfram sķmanum og hefši hverjum veriš bani bśinn, sem žar var į ferš, er flóšiš fór. Aldrei hefir heyrst, aš žarna hafi fariš snjóflóš fyrr. — Sķmastjórinn telur ógerlegt aš gera viš sķmann ķ vetur, en brįšabirgšasamband er žegar fengiš meš žvķ aš strengja ofan į snjónum og mun žaš bętt eftir föngum, og notast viš žaš til vorsins.

FB. 26. janśar. Sambandslaust hefir veriš undanfarna 2—3 daga viš żmsa staši noršanlands og vestan. Seinni hluta dags ķ dag nįšist samband viš żmsar stöšvar, sem sambandslaust hefir veriš viš, t. d. Siglufjörš. Gušmundur Hlķšdal, settur landssķmastjóri, hefir tjįš Fréttastofunni, aš snjóflóš hafi oršiš į nokkrum stöšum og miklar sķmabilanir. Śr Illvišrahnśk, sem er noršanvert viš Siglufjaršarskarš, féll snjóflóš og brotnušu fjörutķu sķmastaurar į tveggja kķlómetra svęši. Eigi vita menn til, aš snjóflóš hafi falliš įšur žarna. Į Lįgheiši, milli Ólafsfjaršar og Fljóta, brotnušu fjórir staurar, en ófrétt af Grķmubrekkum, milli Ólafsfjaršar og Dalvķkur, žar sambandslaust, og vafalaust um bilanir aš ręša. Milli Sśšavķkur og Arnardals, ķ Saušadal, tók įtta staura ž. 22. eša 23. jan. og sex staura ķ Fremri-Hnķfsdal ž. 23. jan. Sjö staura tók og ķ snjóflóši į Snęfjallaströnd, en sjö brotnušu.

Vešrįttan segir frį žvķ aš ķ illvišrinu žann 22. hafi norskt fiskitökuskip farist į Žaralįtursskerjum į Ströndum. 21 mašur drukknaši, žar af 4 ķslenskir faržegar. Brim gekk žį yfir varnargarša į Siglufirši og flęddi langt sušur eftir eyrinni, fólk flśši śr nokkrum hśsum.

Morgunblašiš segir af strandi ķ Vestmannaeyjum ķ pistli 28.janśar:

Eftir sķmtali viš Vestmannaeyjar. Kl. um 1 ašfaranótt žrišjudags var Stefįn Gķslason bóndi viš Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum žess var, aš skip strandar į flśš noršan viš höfšann. Var aftaka austan vešur, svo aš varla var stętt śti. Stefįn sendi strax tvo sonu sķna til bęjarins, til aš gera Björgunarfélagi Vestmannaeyja ašvart. Žeim tókst aš komast ķ bęinn ķ ofvišrinu og vöktu framkvęmdastjóra Björgunarfélagsins, Georg Gķslason kaupmann. Hann brį skjótt viš og reyndi aš nį sambandi viš Óšinn, sem lį viš Eišiš. Tókst honum aš mį sambandi viš Óšinn meš ljósmerkjum. Óšinn hélt žegar į strandstašinn. Ķ gęrkvöldi kom skeyti frį Óšni og sagši žar, aš togarinn myndi lķtiš lekur og aš hann gęti komist ķ höfn, žegar slotaši vešrinu. Togari žessi mun vera žżskur.

Morgunblašiš segir af hrķš vestra ķ pistli 5.febrśar:

Žingeyri 24. janśar. FB. Tķšarfar. Žaš sem af er vetrar hefir veriš afar stirš tķš. Sķfeldir stormar og umhleypingar. Snjór eigi mikill fyrr en nś sķšustu daga. Nś hefir veriš fram undir viku noršan hrķšarbylur meš fįdęma fannkomu

Vķsir segir 6.febrśar tķšarfregnir śr Žingeyjarsżslu:

Śr Žingeyjarsżslu. FB. Fyrst eftir veturnętur var slęm tķš hér um slóšir. Setti nišur mikinn snjó ķ sumum sveitum, svo aš fé var tekiš į gjöf žį um tķma. En seinast ķ nóvember gekk i noršaustanrigningar og žķšvišri og tók žį upp mikinn snjó. Hefir veriš gott til jaršar fyrir saušfé sķšan, og mį heita, aš tķš hafi veriš góš hér nyršra allt til įramóta. Eins og įšur hefir veriš getiš, var ofsavešur af sušvestri um mišbik nóvembermįnašar og brotnušu žį og sukku bįtar į höfninni ķ Hśsavķk. Óvķst hvort hęgt veršur aš gera viš tvo vélbįtana,sem rak upp ķ fjöru, en žrišji vélbįturinn,sem sökk, hefir ekki fundist, žrįtt fyrir mikla leit. Hann var eign Kaupfélags Žingeyinga, en hina bįtana įttu žeir Stefįn Gušjohnsen verslunarstjóri og Bjarni Benediktsson kaupmašur. Fiskafli hefir veriš töluvert góšur ķ Hśsavķk, žegar hęgt hefir veriš aš róa. En sjór er vart sóttur af eins miklu kappi og įšur, vegna žess hve veršiš hefir falliš upp į sķškastiš.

Vķsir 10.febrśar:

31. jan. FB. Tķšarfar. ķ desember s.l. įrs og fram til janśarloka var fremur umhleypingasamt, en rķkjandi įttin austan-sušaustan. Smįblotar, en žó ekki rigningar aš mun. Stundum hlaupiš ķ noršur, en stóš stutt. Snjóžyngsli ekki mikil, en sumstašar žó, einkum fram til dala. Um 20. jan. skall į noršangaršur meš hrķš, er stóš til žess 25. Gošafoss var žį į Siglufirši. Var brimasamt og ekki hęgt aš sinna uppskipun ,en allt lagašist žį lęgši. Gekk vel meš afgreišslu hans į Hśnaflóahöfnunum.

Vešurathugunarmenn lżsa tķš ķ febrśar:

Lambavatn: Žaš hefir mįtt heita óslitin haršindi. Ekki mikill snjór en ķ blotunum fyrri hluta mįnašarins hljóp allt ķ svell og nś sķšan frostiš jókst fraus allstašar fjara, svo heita mį aš nś sé allstašar jaršlaust.

Sušureyri. Hagleysi og hörku vešrįtta. Śrkomusamt - snjóžungt - gęftafįtt. Mjög óhagstętt.

Hraun. Mjög óstöšugt og hrķšasamt og frostharka meš köflum. Einu sinni eša tvisvar sį sól. Rosavešur, hrķšarhregg / himinn skżjum varinn / hulinn oftast hamraegg / hóllinn frosti barinn.

Gręnavatn (Pįll Jónsson). Snjóaši flesta daga mįnašarins og komin mikil fönn. Žvķ allstašar haglaust. - Sannkölluš haršindi.

Raufarhöfn (Įrni Įrnason). Eftir fyrstu dagana af žessum mįnuši mį heita sķfelld vešurvonska. Stundum aftakabyljir, sem ekki hafa stašiš mjög lengi ķ einu.

Fagridalur (Kristjįn Wiium). Einlęg ótķš, stórhrķšar og stormvešur meš miklum snjókomum og hagléljum.

Stórhöfši (Gunnar Ž. Jónathansson). Ašfaranótt 15. var afspyrnu rok. Regnmęlirinn fauk og fann ég hann sķšar en mikiš skemmdan.

Hrepphólar. Fyrri hluta mįnašarins mjög breytilega vešurįtta er orsakaši įfreša og ķsa - algjört hagbann. Sķšari hlutann, eša frį 19., stöšug noršanįtt og haršindi.

Vont vešur gerši um menginhluta landsins žann 3. žegar lęgš fór noršaustur um Gręnlandssund. Ekki er getiš um tjón. Mun meira tjón varš helgina 14. til 15.febrśar. Žį fór djśp lęgš yfir landiš fyrst gerši sunnanįtt og sķšan śtsynning, en ķ kjölfariš gerši mjög hvassa noršan- og noršaustanįtt. 

Alžżšublašiš segir frį 16.febrśar:

Hafnarfjöršur. Klukkan um 4 į laugardaginn [14.] byrjaši aš hvessa ķ Hafnarfirši og var komiš afspyrnuvešur eftir skamma stund. — Tveir lķnuveišarar, „Eljan", eign Lofts Bjarnasonar, og „Namdal“, eign hf „Örninn", lįgu ķ austurkrikanum viš gömlu hafskipabryggjuna. Kl. um. 6 losnušu žeir bįšir samstundis og byrjušu aš reka undan vešri. Rįku žeir aš hinni nżju hafskipabryggju, sem bęrinn er aš lįta byggja, og skemmdu harla mikiš. „Namdal" mun vera alveg eyšilagšur. Er allt brotiš aftan af honum, bęši möstur ķ burtu og allt annaš brotiš og brenglaš ofan dekks. „Eljan" er minna skemmd, en žó mjög brengluš, ašallega stjóraboršsmegin. Alžżšublašiš įtti tal viš bęjarstjórann ķ Hafnarfirši ķ morgun. Kvaš hann hina nżju hafnarbryggju allskemmda, en žó nothęfa. Kvaš hann skip hafa veriš bundin ofvešurskvöldiš viš bryggjuna, en žau alls ekki losnaš. Sandgerši. Žar rak einn bįt į land. Heitir hann „Vonin“. Enginn bįtur var aš veišum, er ofvišriš skall į.

Eyrarbakki. Žar uršu engar skemmdir. Bįtar žar er enn ekki farnir til veiša.

Vestmannaeyjar. Klukkan um hįlfžrjś į laugardag skall į afspyrnu śtsynningsrok meš stórhrķš. Voru žį įtta bįtar ókomnir aš. „Žór“ og enski botnvörpungurinn „Vin" frį Grimsby fóru bįtunum til ašstošar, ef į žyrfti aš halda. Komust allir bįtarnir klakklaust til hafnar meš ašstoš „Žórs“, fyrrnefnds botnvörpungs og tveggja annarra breskra botnvörpunga. Ķ óvešrinu sukku tveir bįtar į bįtalegunni, annar 6—7 smįlestir, hinn 8—9, og žann žrišja rak į land, mikiš brotinn.

FB. 15. febrśar. Reykjavķk. Engar skemmdir uršu hér viš höfnina af ofvišrinu, og var žaš žó ekki minna hér en annars stašar. Vešurathugunarstöšin ašvaraši hafnarskrifstofuna um aš ofvišri vęri ķ ašsigi. Gerši hafnarstjóri žęr rįšstafanir, sem komu ķ veg fyrir žaš, aš skemmdir yršu hér.

Vķsir segir frį sama vešri 16.febrśar (stytt hér):

Sķšastlišinn laugardag var sunnan strekkingsvešur hér fram eftir degi og frostlaust, en djśp lęgš žį fyrir vestan land. Um kl.5 sķšdegis fór lęgšarmišjan hér framhjį Reykjavķk og gekk žį vešur til noršvesturs og brįšhvessti. Vešurhęšin varš mest um 10 vindstig, kl. 6—8, en śr žvķ fór heldur aš lęgja, en žó hélst hvassvišri alla nóttina og fram eftir sunnudegi. Ķ Vestmannaeyjum varš vešurhęšin 11 vindstig nįlęgt mišnętti. Žar sukku tveir mannlausir vélbįtar į höfninni, en einn rak į land. Grenjandi noršanhrķš var um allt Noršurland og Austurland i gęr. Hvassast var ķ Grķmsey, 10 vindstig. Ķ morgun var vešriš gengiš nišur aš mestu vestan lands og noršan, en hrķš hélst enn noršaustanlands og į Austfjöršum. Enginn skaši varš af vešri žessu hér ķ höfninni, en ljósažręšir slitnušu vķša. Į föstudagskveld og laugardagsnótt var i śtvarpsfréttum spįš mjög vondu vešri į laugardag. 

Morgunblašiš 17.febrśar

Talsveršur snjór kom hér sunnanlands į sunnudagsnótt [ašfaranótt 15.]. Um morguninn var bķlum ófęrt milli Hafnarfjaršar og Reykjavķkur, en um hįdegi var bśiš aš moka verstu sköflunum af veginum og eftir žaš fóru bķlar į milli. Mjólkurflutningar austan yfir fjall töfšust mjög vegna ófęršar.

Noršanstórhrķš var um allt Noršurland og Austurland į sunnudag. Ķ gęr var vešur fariš aš lęgja og upprof į Noršurlandi, en hrķš hélst enn į Austfjöršum og frost var meš meira móti um land allt, 9 stig ķ Ķsafirši og į Akureyri, 8 stig ķ Vestmannaeyjum og 7 stig ķ Reykjavķk.

Alžżšublašiš segir 18.febrśar:

Skipverjar af togaranum „Hilmi“ segja aš laugardagsvešriš hafi veriš meš verstu vešrum, sem hér hafi komiš, og aš žaš hafi veriš eins vont og Halavešriš illręmda. Var Hilmir 120 sjómķlur sušur af Vestmannaeyjum žegar vešriš skall į, og var žį į hreimleiš frį Englandi. Losnaši vélin ķ honum, en varš žó ekki aš tjóni, en skipiš veršur aš vera hér allt aš tķu dögum til višgeršar.

Mikiš kuldakast gerši sķšari hluta febrśar. Frost fór ķ -15,5 stig ķ Reykjavķk žann 21. Fyrir noršan bętti į snjó. 

Morgunblašiš segir af ófęrš 26.febrśar:

Bķlar frį BSR komust ekki lengra en upp aš Baldurshaga ķ gęr, vegna ófęršar. Į sunnudaginn var komst bķll aš austan alla leiš vestur undir Hveradali, ók į haršfenni.

Morgunblašiš segir af lagnašarķs ķ pistli 1.mars:

Höfnin var öll lögš ķ gęrmorgun og var ķsinn 7-8 žumlunga žykkur. Hafnarbįturinn Magni var lįtinn brjóta rįsir fram śr höfninni svo aš bįtar gęti komist inn aš bryggjum.

Morgunblašiš segir 3.mars:

Borgarnesi, FB. 28. febr. Haršindi eru nś ķ hérašinu og hafa veriš aš undanförnu. Hvergi er jörš ķ lįgsveitum, alls stašar svelli runniš, Ķ uppsveitum mun einhver snöp fyrir hross žar sem best er. Mį heita aš allar skepnur séu į gjöf, enda gengur nś mjög į hey.

Ķsalög eru nś svo mikil į Breišafirši noršanveršum aš eigi veršur komist į sjó frį austurhluta Baršastrandasżslu.

Austan Hellisheišar sęmilegt aš undanförnu. Haršindi undanfarnar vikur og mį telja, aš vķšast hafi veriš haglaust meš öllu sķšan um jólaleytiš og sums stašar lengur. Skepnuhöld hafa yfirleitt veriš góš.

Haršindi voru fyrstu daga marsmįnašar en sķšan gerši mikil hlżindi og asahlįku ķ fįeina daga. Eftir žaš haršnaši aftur į dalnum. Fréttir af žessum vešrabrigšum fyrirferšarmestar vešurfregna į įrinu, enda var sett sólarhringsśrkomumet ķ Reykjavķk sem enn stendur, 56,7 mm. Snjódżpt męldist 30 cm ķ Reykjavķk aš morgni žess 4. Vešurathugunarmenn segja af mars:

Lambavatn: Žaš hefir veriš óstöšugt. 5. og 6. tók upp nęr allan snjó ķ byggš en svo gerši kuldanęšinga. Nś seinni hluta mįnašarins eru sķfelldir umhleypingar.

Hraun. Rosasamt. Snjóasamt. Erfitt tķšarfar til lands og sjįvar.

Hśsavķk (Benedikt Jónsson). Óslitin haršindi og hagleysur allan mįnušinn. Blotinn 5.-6. vann ekkert į, en hleypti fönninni ķ gadd.

Fagridalur. Sķfelld ótķš og dimmvišri af og til, en įgęt hlįka sķšustu dagana.

Fagurhólsmżri. Yfirleitt óstöšugt en frostvęgt, oftast hagar en alllengi gaddur į milli žśfna ķ śthögum. Mjög lķtill snjór ķ allan vetur og žvķ įgętir vegir og fęrš fyrir feršamenn.

Stórhöfši. 16. varš regniš ekki męlt. Regnmęlir fauk meš öllu saman og hefur ekki fundist.

Hrepphólar. Góš vešurįtta.

Eins og getiš var hér aš ofan var sólarhringsśrkomumet slegiš ķ Reykjavķk žann 5.mars (56,7 mm) - og stendur enn žegar žetta er skrifaš (voriš 2024). Žann 3. mars fór aš snjóa ķ vaxandi austanįtt og gerši blindhrķš. Sķšdegis stytti upp um stund, en fór sķšan aftur aš herša vind og snjóa. Aš morgni žess 4. var snjódżpt oršin 30 cm. Af blašafregnum aš dęma skapašist vandręšaįstand ķ bęnum. Um mišjan dag žann 4. fór hiti upp fyrir frostmark og gerši mikla rigningu. Aš morgni 5. var enn 22 cm snjódżpt, en daginn eftir ekki nema 7 og ekki lengur alhvķtt. Hvasst var alla žessa daga, 7-9 vindstig, allt fram į kvöld žann 6. aš vindur fór aš ganga nišur. Eins og fram er komi var žessi śrfellis- og ófęršarkafli var endir į óvenjulöngum köldum kafla. Ķ febrśar var alhvķtt alla daga nema einn ķ Reykjavķk, žó snjór yrši aldrei mikill fyrr en ķ upphafi śrfellisins. Frost voru hörš og var 17 cm ķs į Reykjavķkurhöfn 2. mars. Ašfaranótt 2.mars komst frostiš ķ -12,4 stig, en fór ķ 6,8 stiga hita žann 5. 

Viš lķtum į fįein kort tengd žessu vešri:

Slide1

Žrišjudaginn 3.mars var vaxandi austanįtt į landinu meš snjókomu į Sušur- og Vesturlandi. Mjög vķšįttumikil lęgš var sušur ķ hafi og hęš yfir Gręnlandi. 

Slide2

Ofan į austanįttinni stöš vindur af sušvestri (öfugsniši). Lęgšardrag kom yfir Gręnland śr noršvestri og gróf um sig į Gręnlandshafi. Kannski var žaš öflugra heldur en endurgreiningin sżnir hér. 

Slide3

Sķšdegis žann 4. var vindur aš komast upp fyrir frostmark ķ Reykjavķk og śrhellisrigning tekin viš af snjókomunni. 

Slide4

En hįloftavindur var enn af sušvestri žannig aš śrkomuskżin sįu Blįfjöllin ekki og enginn śrkomuskuggi myndašist ķ skjóli žeirra.

Slide5

Žann 5. var vindur hins vegar af sušaustlęgri įtt ķ öllu vešrahvolfinu. Žį dró śr śrkomu. Hśn męldist samt 15,4 mm aš morgni 6. og 9,0 mm aš morgni žess 7. Aš morgni žess 5. męldist einnig grķšarleg śrkoma į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum 92,0 mm. 

Slide6

Žann 7. hafši sunnanįttin dęlt miklu magni af hlżju lofti noršur ķ höf. Žar myndašist hlż hęš, en kalt var ķ sunnanveršri Skandinavķu ķ austanlofti. Hęšin žokašist til sušvesturs og vesturs nęstu daga og var vešur žokkalegt hér į landi į mešan. 

Morgunblašiš segir af ófęršinni 4.mars:

Ófęrš er nś svo mikil hér um slóšir, aš bķlferšir tepptust alveg ķ gęr [3.], nema rétt um götur bęjarins žręlušust bķlar gegn um fönnina viš illan leik. Ekki var reynt aš komast til Hafnarfjaršar meš bķla ķ gęr, en rįšgert var aš byrja skyldi snjómokstur į Hafnarfjaršarveginum ķ dag. Til Lauganess varš heldur ekki komist meš bķl, eftir žvķ sem sagt var į Litlu bķlastöšinni, en sś stöš heldur annars uppi įętlunarferšum žangaš.

Mjólkurflutningar tepptust aš nokkru leyti til bęjarins ķ gęr, eftir žvķ sem Mjólkurfélag Reykjavķkur skżrši frį. Flutt var mjólk ķ slešum śr Mosfellssveitinni og af Įlftanesi. Kjalnesingar bjuggust til aš hefja snjómokstur snemma ķ morgun og er bśist viš aš mjólk af Kjalarnesi verši komin hingaš um hįdegi.

Į Kolvišarhól var išulaus stórhrķš framan af deginum ķ gęr, en frost meš minna móti, um 6°. Austanfjalls var lķtil fannkoma, og bśist viš žvķ aš bķlferšir gętu brįtt hafist aš nżju um undirlendiš.

Morgunblašiš heldur įfram 5.mars:

Vešrahamur hinn mesti hefir veriš hér undanfarna daga, stórhrķš ķ fyrradag, sem fyrr er frįsagt meš óvenjulegri fannkomu žį og ašfaranótt žrišjudags [3.]. Birti hér upp į žrišjudagskvöld, en į mišvikudagsnótt [4.] gerši mikla hrķš af sušaustri, meš feikna fannkomu. Var ķ gęrmorgun hér ofsarok, er hélst allan daginn. En er fram į daginn kom, hlżnaši og gekk ķ stórrigningu. Ófęršin į götunum var svo mikil er į daginn leiš aš menn muna hana vart meiri. Eigi var komist žurrfóta um sum bęjarhverfi nema ķ hnéhįum stķgvélum. Bķlar komust ekki um göturnar sums stašar. Ristu žeir djśp hjólför og er fram į kvöldiš kom var um tvennt aš velja fyrir vegfarendur, stika mešfram barmafullum skorningunum ellegar vaša krapiš utan viš brautirnar.

Sķmabilanir uršu mjög miklar hér innanbęjar ķ gęr, enda var žaš aušséš strax ķ gęrmorgun aš žaš gat ekki fariš į annan veg. Žegar frostiš linaši žegar fram kom į daginn héngu allir žręšir žungir af krapi og var sżnilegt aš margir myndu slitna af žunganum og žvķ hve mikiš žeir tóku į sig ķ storminum. Sagši bęjarsķmstjóri aš mjög sjaldan eša aldrei hefšu eins margir sķmažręšir slitnaš hér į einum degi. Sum bęjarhverfi voru sambandslaust aš mestu. Landsķmalķnan bilaši milli Reykjavķkur og Įlafoss og varš alveg sambandslaust um Noršurlandssķmann. En sķmasamband var óslitiš sušur um land og austur og noršur žį leiš alla leiš til Borgarness. Sķmavišskipti viš śtlönd óhindruš um Sušurlandslķnu.

Bilanir į raftaugum. Ķsingin ķ gęr gerši žaš aš verkum, aš allmargar heimtaugar ķ hśs slitnušu hér ķ bęnum. Heimtaugar eru ofanjaršar allvķša ķ śthverfum bęjarins sem kunnugt er. Tiltölulega lķtiš var hęgt aš gera viš raftaugarnar hér innanbęjar ķ gęr vegna žess aš rafmagnslögn til Vķfilsstaša bilaši og uršu menn žeir sem sinna viš višgeršir aš sinna žvķ fyrst aš koma henni ķ lag. Hęliš varš rafmagnslaust. Višgeršin gekk seinna en ella vegna žess aš ófęrt var meš öllu eftir Hafnarfjaršarveginum og uršu menn žvķ aš fara gangandi til višgeršanna. Mjólkurflutningar til bęjarins uršu erfišari ķ gęr, en ķ fyrradag Er nś alveg gefin upp vonin aš fį mjólk frį Kjalarnesi fyrst um sinn landveg, og eins sunnan af strönd. Veršur mjólk sótt ķ bįšar žessar sveitir sjóveg um leiš og storminn lęgir. Loftnet loftskeytastöšvarinnar į Melunum bilaši ķ gęr, en žó ekki svo mikiš, aš stöšin gat haft samband viš skip ķ hafi. Engin tiltök voru aš gera viš loftnetiš vegna óvešurs.

Morgunblašiš segir enn af vešrinu 6.mars:

Ķ gęr fóru sķmamenn į stśfana til žess aš athuga sķmabilanirnar į Noršurlandslķnunni. Komust žeir aš raun um, aš 45 sķmastaurar voru brotnir ķ Mosfellssveitinni. Ķ fyrramorgun, žegar ķsinguna gerši sem mesta, varš hśn svo gild į sķmažrįšunum, aš nęrri lét aš hśn vęri jafngild og staurarnir. Svo mikiš ofsarok var allan daginn ķ gęr, aš sķmamenn gįtu lķtiš ašhafst viš višgeršir, var ekki stętt vegna vešurhęšar mešfram sķmalķnunni. Sķmasamband var viš Hornafjörš ķ gęrmorgun. En er fram į daginn kom, slitnaši sķminn austur ķ Landeyjum, og ķ gęrkvöldi nįšist ekki samband nema rétt austur fyrir Hellisheiši. Loftskeytastöšin gat enn ekki afgreitt skeyti til śtlanda, og var sķmasambandslaust meš öllu viš śtlönd ķ gęr. En bśist er viš aš žaš lagist ķ dag. Bęjarsķminn er enn mjög ķ ólagi. Var unniš af kappi aš višgeršum ķ gęr. Bęttust viš kvartanir allan daginn ķ gęr, og voru hįtt į žrišja hundraš sķmanśmer sambandslaus ķ gęrkvöldi.

Rafmagnsveitan fékk margar kvartanir ķ gęr, śt af rafmagn ķ hśs, er slitnaš hafa undanfarna daga. Var Morgunblašinu sagt į skrifstofu rafveitunnar aš um 80 hśs hafi misst rafmagn vegna slķkra bilana. Tķu menn voru viš višgeršir ķ gęr, en höfšu vart undan. Jafnóšum og nokkur hśs fengu rafsamband, slitnušu heimtaugar annarra.

Leysing var óvenjulega mikil hér ķ fyrrinótt og ķ gęr, og vatnselgur um allar götur bęjarins. Tjörnin var svo vatnsmikil, aš hśn flęddi upp yfir Frķkirkjuveginn og noršur yfir Lękjargötu. Morgunblašiš hafši ķ gęrkvöldi tal af Jóni Eyžórssyni vešurfręšingi, og spurši hann um vešurśtlitiš. Vešurofsi var ekki eins mikill hér um slóšir ķ gęr eins og ķ fyrradag. Vešurhęšin ķ Vestmannaeyjum var žį t. d. 11 stig, en 8—10 stķg ķ gęr, og hér hin sama. Helst bjóst Jón viš žvķ aš sunnanįtt myndi haldast hér nęstu daga, meš hlįku og žķšvišri, og storminn myndi eigi lęgja fyrst um sinn til fulls, en óslitiš stórvišri yrši žó vart lengi hér į eftir.

Vešrįttan segir frį žvķ aš nokkrir lķnuveišarar og bįtur hafi skaddast į Reykjavķkurhöfn og bryggja sömuleišis, einnig strandaši enskur togari ķ Skerjafirši, en losnaši.

Morgunblašiš segir enn 7.mars:

Kolvišarhóli, FB. 6. mars. Hvassvišri hér ķ gęr og dag og asahlįka. Flóabśsmenn komust hingaš aš austan ķ gęr meš sleša. Mašur aš austan lagši af staš austur yfir heiši ķ dag meš flutningshesta bśsins. Annars engin umferš yfir heišina. Mikill vatnsagi ķ skaršinu og um Sandskeišiš er ófęrt vegna vatnsaga.

Bęjarsķminn er enn ķ miklu ólagi. Hafši Morgunblašiš tal af einum sķmaverkstjóra ķ gęrkveldi. Sagši hann aš alls myndu ein 500 sķmanśmer hafa slitnaš śr sambandi undanfarna daga. Auk žess sem ofanjaršarsķmažręšir slitnušu, hefir jaršstrengur einn ķ Sušurgötu skemmst, og viš žaš hafa 60 sķmanśmer misst samband viš mišstöš. Veršur byrjaš aš gera viš jaršstreng ženna ķ dag. Verkstjórinn bjóst viš žvķ, aš višgeršum myndi ekki lokiš fyrr en ķ mišri nęstu viku. Lét hann žess getiš um leiš, aš mjög fyndu žeir til žess sem ynnu viš sķmavišgerširnar, aš eigi hefšu žeir bķl til afnota, yršu aš fara allt gangandi meš verkfęri og pjönkur sķnar um bęinn žveran og endilangan. Taldi hann, sem vonlegt er, aš eins męttu žeir njóta žęginda viš bķlflutninga, og ekki sķšur, en öll žau pólitķsku dindilmenni, sem landsstjórnin hefir hrśgaš ķ bķla rķkissjóšs undanfarin missiri, og fengiš hafa hęgan og ódżran flutning į sér og sķnum. Sķmasamband viš śtlönd fékkst ķ gęrkvöldi kl.7. Voru skeyti sem fyrir lįgu afgreidd ķ nótt. Sķmavišskiptin fóru um Noršurlandslķnuna. Um 70 sķmastaurar hafa brotnaš į svęšinu héšan og til Hvalfjaršar. Eins hefir talsvert brotnaš af staurum ķ nįnd viš Borgarnes og 10 staurar eru brotnir į Vatnsleysuströnd.

Vķsir vitnar ķ FB 7.mars:

Žjórsį, 6. mars. FB. Hvassvišri hefir veriš hér um slóšir i 2 daga undanfarna, en śrkoma lķtil. Nokkur snjór mun hafa falliš sumstašar ķ Flóanum. Uppi ķ Hreppum kvaš vera žķšvišri og gott vešur og śrkomulaust undanfarinn hįlfan mįnuš. Sęmilegir hagar aš koma vķšast, bęši vestan og austan įrinnar. Nokkrar sķmabilanir munu hafa oršiš austur ķ Landeyjum.

Žann 5.mars segir Morgunblašiš fréttir af jöklum:

Jöklarannsóknir ķ Skaftafellssżslu. Žaš er alkunnugt, aš dregiš hefir śr skrišjöklum hér į landi į sķšustu įratugum. Vķsindalegar rannsóknir hafa žvķ veriš af skornum skammti um žetta efni. Ķ sumar tók Helgi Hermann Eirķksson skólastjóri sér fyrir hendur aš rannsaka nokkra skrišjökla ķ Skaftafellssżslu. Rannsakaši hann Svķnafells-, Flįa og Heinabergsjökul. Til samanburšar viš rannsókn žessa hafši hann uppdrętti herforingjarįšsins, sem geršir voru 1905. Er hann nś aš vinna śr rannsóknum sķnum. Um žęr ritar hann grein meš uppdrįtt um ķ įrsrit Vķsindafjelagsins. Skrišjöklar žessir eru nś alt aš 5—600 metrum styttri en fyrir 25 įrum.

Vķsir birti grein um samgöngur 6.mars - žar er žessi kafli:

[Śr grein „Nżr vegur austur ķ Ölfus“] Sķšan 1925-26, aš byrjaš var įš moka snjónum af ófęrum köflum į austurleiš, hafa fremur mįtt heita sumur en vetur aš žvķ er snjóalög snertir. Og žó aš ķ vetur sé almenn haršindi og óvenju gjaffelt, vegna sķfelldra blota, įfreša og umhleypinga, žį hefir aldrei snjóaš mikiš og aldrei komiš bylur dęgurlangt, eša svo aš heitiš geti žvķ nafni. Enginn snjóavetur hefir komiš sķšan 1920. Įšur voru žeir žéttari (1898, 1903, 1907 og 1913), og mį bśast viš įš svo verši enn. Ķ slķkum snjóavetrum sem 1920, og žó ennfremur įšur, fór allur vegurinn ķ kaf, žar sem skżlt var į lįglendi, t.d. frį Įrbę og allt upp aš Hólmsbrś, og var vist nokkurra metra snjódżpi į honum sumstašar. Žegar svo er komiš, er snjómokstur, hvort heldur meš skóflum eša plógum, ekki į marga fiska, og sķst žį, er svo višrar sem i febrśar 1903, žegar (ķ Haga) snjóaši og feykti 22 daga, ķ žeim eina mįnuši. Žó nżi vegarspottinn, sem fęršur var frį dżpstu sköflunum, milli Hólms og Baldurshaga, kęmi aš góšum notum ķ žessum snjóalitlu vetrum, žį bregst bann alveg, eins og annaš aškreppt lįglendi, žegar meira snjóar. Og žar aš auki getur Hólmsį žį er minnst varir sett stykki śr honum, eins og hįa veginum fyrir ofan brśna, fyrir fįum įrum. Įin hefir og fyllt sléttlendiš, allt frį Baldurshaga aš Raušhólum og upp undir Hólm, meš vatni og ķshrönn, svo mjög, aš dżpka mundi į veginum į žeim slóšum, og venjulega hverfa undir brota og svell į eftir.

Morgunblašiš segir 8.mars frį skemmdum į hafnargarši ķ Reykjavķk - lķklega ótengt vešri:

Į föstudagskvöld, laust fyrir mišnętti, uršu menn žess varir, aš dynkir heyršust alivoveiflegir ķ hafnargaršinum nżja, sem byggšur var sķšastlišiš įr noršur undan Grófinni. Dynkir žessir heyršust ķ krikanum, žar sem nżi garšurinn mętir gamla hafnargaršinum. Er frį leiš, tók aš bera į žvķ, aš bólvirkiš žarna austan į hafnargaršinum nżja seig nišur, jafnframt žvķ sem brśn žess žokašist inn į viš. Var žį sżnilegt, aš undirstaša Bólvirkisins hafši bilaš. Nešri brśn žess, sem rekin var nišur ķ sjįvarbotninn, hafši eigi nęgilega višspyrnu ķ botninum utan viš garšinn, en seig śt į viš. Viš žaš opnašist sandinum innan viš bólvirkiš śtrįs, svo skriša af sandi žeim, sem hafnargaršurinn er geršur śr rann nś undir bólvirkiš, og myndašist žarna ferleg gjóta i garšinn innan viš bólvirkiš, į 20—30 metra svęši. Į laugardagsmorguninn var svo mikil skriša af sandi og mold runnin śt undir bólvirkiš, aš gjótan, sem myndašist ķ garšinn, nįši inn undir gangstétt žį, sem er eftir garšinum endilöngum um mišju.

Morgunblašiš segir af sķmamįlum 10.mars:

Sķmavišgeršunum į Noršurlandslķnunni mišar vel įfram, eftir žvķ sem landssķmastjóri skżrši frį ķ gęr. Er nś hęgt aš tala eftir einum žręši um Borganes noršur ķ land. Reistir hafa veriš brįšabirgšastaurar į svęšum žeim žar sem staurar brotnušu ķ óvešrinu um daginn. En alllangan tķma tekur žaš aš fullgera višgerširnar. Bęjarsķminn er sem óšast aš komast ķ lag.

Morgunblašiš ręšir haršindi 11.mars:

Haršindafréttir berast nś vķša af landinu. Ķ fréttum śr Hśnavatnssżslu er sagt aš ķ Mišfjaršardölum sé fariš aš gefa skepnum kornmat į nokkrum bęjum sakir heyskorts, og bśast megi viš aš kornmatargjöf verši žar almenn ef eigi kemur brįšur bati.

Į Hellisheiši er nś svo mikiš haršfenni, aš hśn er bķlfęr.

Morgunblašiš segir af ófęrš ķ pistli 13.mars:

Ótķš mikil hefir veriš ķ Vestur-Skaftafellssżslu ķ vetur og óvenjulega mikiš gefiš, einkum į beitarjöršum. Höfšu Skaftfellingar, fyrir milligöngu sżslumanns gert rįšstafanir um kaup į mjöli ķ stórum stķl til žess aš gefa fénaši. En nś hefir tķš batnaš eystra, sem annars stašar, og ef framhald veršur į žvķ, gera bęndur eystra sér vonir um, aš fóšurbęti žurfi ekki.

Mjólkurbś Flóamanna hefir undanfarnar vikur oršiš aš taka upp slešaflutninga į mjólk og mjólkurafuršum yfir Hellisheiši, žvķ flutningarnir meš snjóbķlunum hafa reynst of ótryggir, sakir jafnašarlegra bilana.

Žann 4. varš hörmulegt slys žegar snjóflóš féll vestur viš Patreksfjörš. Morgunblašiš sagši fyrst af žvķ 8.mars en žann 13. voru komnar ķtarlegri fregnir:

Vatneyri, 5. mars 1931. Hér į Patreksfirši varš sorglegt slys ķ gęr. Tveir menn, Byrgir
Thoroddsen og Brynjólfur Jónsson, fóru ķ fyrradag frį Vatnsdal og inn aš Hvalskeri, til aš setja upp vištęki. — Héldu žeir heimleišis ķ gęr og lentu ķ snjóflóši milli Kvķgindisdals og Vatnsdals, žar sem žeir įttu heima. Žeir gengu ķ hlķšinni eftir veginum og komu aš gili, innan viš Vatnsdal. Vešur var žannig, aš um morguninn fennti afskaplega mikiš en stytti upp um klukkan tvö og byrjaši žį aš rigna. Žegar žeir komu aš gilinu fannst žeim žaš óįrennilegt, en lögšu žó af staš yfir žaš. Fór Brynjólfur į undan, en Byrgir hikaši lķtiš eitt viš. Žegar Brynjólfur var nęrri kominn yfir um, hljóp snjórinn fram og var žį Byrgir lagšur af staš yfir giliš. Hljóp žį snjórinn fram og lentu bįšir ķ flóšinu. Byrgir missti mešvitund stundarkorn, en gat svo rifiš sig upp śr snjónum. Var hann aš žvķ kring um 20 mķnśtur. Sį hann hvergi til Brynjólfs, en flżtti sér śt aš Vatnsdal til aš safna mönnum. Var žį stślka send inn aš Kvķgindisdal og söfnušust 7 menn af bįšum bęjunum. Nokkru seinna fór Byrgir inn aš Kvķgindisdal og hringdi hingaš til aš fį mannhjįlp og rekur. Žess mį geta Vatneyringum til maklegs hróss, aš žeir brugšu fljótt og vel viš. Fóru 20 menn eftir skamma stund yfir um fjöršinn og voru komnir žangaš kl.5. Snjóflóšiš tók yfir svęši, hér um bil 300 metra langt og 30 m breitt, en į dżpt var žaš kring um 4 metrar. Var nś byrjaš aš grafa aš nešan og höfšu žeir sjö menn sem komu fyrst žį grafiš mikiš og leitaš meš hrķfusköftum til og frį um svęšiš. Var haldiš įfram til klukkan 12 ķ nótt og byrjaš aftur kl. 9 ķ morgun. Eftir skamma stund, fannst fyrir einhverju meš hrķfuskafti og var svo grafiš žar nišur. Fannst žar lķk Brynjólfs, er lį į grśfu og var žaš flutt śt aš Vatnsdal. Ofan į honum var rśmlega metra žykkur snjór. Brynjólfur sįl. var rśmlega tvķtugur, lķklega 23 įra. Var hann duglegur mašur og įręšinn. Hann var ókvęntur. Žar eš ekkert var žišnaš frį andliti hans, lķtur śt fyrir aš hann hafi kafnaš fljótt.

Morgunblašiš birtir stuttar fregnir af illri tķš: 

[14.] (Einkaskeyti). Seyšisfirši, 13. mars. 1931 Snjóžyngsli talsverš į Austurlandi, hagleysur og heybirgšir allmargra af skornum skammti, fįir aflögufęrir.

[17.] Aftakavešur af austri var hér į sunnudaginn og nįši langt austur eftir. Į Kolvišarhóli mįtti heita óstandandi vešur um tķma og blindbylur svo aš ekki var ratandi. Svo var hvasst, aš ekki festi snjóinn — skóf hann af jafnharšan.

[18.] Siglufirši, 17. mars. Tķš óstillt og snjóasöm. Fannfergi mikiš. Ekki gefiš į sjó sķšustu daga, en allgott vešur ķ landi ķ gęr og ķ dag.

[19.] Akureyri, FB. 16. mars. Snjókyngi mikil og jaršbönn sķšan ķ nóvember. Heyskortur vķša og eru bęndur farnir aš gefa kornmat skepnum sķnum, svo og fóšursķld.

[20.] Ķ fyrrinótt strandaši enski togarinn „Lord Beaconsfield“ į söndunum rétt austan viš Kśšaós. Mannbjörg.

Vešrįttan segir aš žann 19. hafi bįtur sokkiš eftir aš hafa rekist į lagnašarķsjaka viš Arnarnes ķ Ķsafjaršardjśpi. Mannbjörg varš. Sömuleišis aš žann 24. hafi bįtur slitnaš upp og brotnaš į Siglufirši. Franskur togari strandaši og sökk ķ miklu brimi viš Grindavķk, įhöfnin bjargašist naumlega.

Vķsir segir af batnandi tķš 24.mars:

Śr Įlftaneshreppi er FB. skrifaš ž. 18. mars: Tķšin hefir nś batnaš og mį heita auš jörš hér. Hefir veriš blķšuvešur undanfarna daga. Śtlitiš var allskuggalegt um tķma og sjįlfsagt hefšu margir oršiš illa saddir meš fóšur, ef haršindin hefšu haldist fram į vor.

Morgunblašiš segir af leysingum 26.mars:

Siglufirši, FB. 25. mars. Sunnan ofsarok ķ gęrdag og nótt og mikil rigning, og hefir snjó tekiš mikiš upp. Leysingin ķ nótt var svo stórfeld, aš allt flóir hér ķ krapi og vatni.

Morgunblašiš ręšir fénašarhöld 1.aprķl:

Fénašarhöld ķ Skaftafellssżslu. 19. mars, FB. Vetur lagšist aš meš fyrra móti. Žó héldust hagar fram ķ desember og į beitarjöršum alt fram aš žorra. Sķšan hefir veriš stöšugt gefiš um alla sżsluna, žar til nś, aš alls stašar eru komnir hagar, og fénašur vķša farinn aš létta į og sums stašar kominn af gjöf (fulloršiš fé). Oftast hefir veriš fremur snjólétt, en svell og įfrešar huliš alla jörš, klaki meš meira móti ķ jörš.

Aprķl var almennt hagstęšur, en nokkuš óstöšugt var žó framan af. Vešurathugunarmenn lżsa tķš:

Lambavatn. Fyrri hluta mįnašarins var breytileg vešrįtta og fremur stórgerš. En seinni hlutann hefir veriš stillt og hlżtt vešur, nema sķšustu dagana dįlķtiš frost į nóttunni.

Gręnhóll (Nķels Jónsson). Góš vešrįtta, yfirleitt hęgvišri mikil og snjókoma lķtil.

Hraun. Oftast fremur gott og stórillindalķtiš. En góšu vešrin hafa illa notast vegna žess hve snjór var mikill [męldist 78 cm žann 30.]

Hśsavķk. Vešrįttan stórillindalaus en óhagstęš og vorbati lķtill.

Nefbjarnarstašir. Śrkomulķtiš og fremur stillt tķš. Hagar notušust vel vegna hęgvišra. Annars aldrei nein asa-hlįka og vatnagangur žvķ lķtill.

Hrepphólar. Vešrįttan mjög hagstęš og yfirleitt nęgilegur gróšur fyrir saušfé og beitarhross.

Vķsir į einu markveršu blašafregn mįnašarins af vešri 17.aprķl:

Siglufirši 16. aprķl. FB. Um helgina kyngdi nišur allmiklum snjó hér, en hann hefir tekiš mikiš upp undanfarna góšvišrisdaga. — Ķ morgun stórhrķš meš vešurofsa į noršvestan og brimi. Nś rofabjart. Bįtar voru nżrónir og sneru aftur flestir.

Morgunblašiš segir 2.maķ af fannkomu į Siglufirši og hagstęrši skķšatķš syšra:

Frį Siglufirši er sķmaš 1. maķ: Fannkomuhrķš var hér ķ fyrrinótt og gerši ökklasnjó.  Dimmvišri en hrķšarlaust ķ dag. Landlega ķ gęr. Almennt róiš ķ dag; hlašafli.

Skķšafélag Reykjavķkur hefir iškaš skķšaķžróttina af miklu kappi ķ vetur og heldur enn įfram, žótt sumariš sé komiš. Er enn mikill snjór austur į Hellisheiši og veršur fariš žangaš į morgun ef vešur leyfir.

Maķmįnušur var fįdęma žurr į landinu, sį žurrasti sem vitaš er um. Hįši žaš mjög gróšri. Um mišjan mįnuš gerši talsverša snjókomu ķ Mżrdal. 

Lambavatn. Vešurfar yfir mįnušinn hefir mįtt heita óslitin stilla og žurrkur. Sólskin og hlżja į daginn, en kuldi, oftast frost aš nóttinni. Gróšri fer žvķ mjög lķtiš fram.

Sušureyri. Afar žurrt. Bjart. Litlir vindar oftast. Leysir óvenjulķtiš. Gróšur sķšbśinn. Gęftir og afli įgętur.

Hraun. Kalt. Aldrei hlįka. Gróšurlķtiš. Kal į tśnum talsvert vķša. Miklir skaflar ķ mįnašarlok. Ķs leysti ekki af vötnum fyrr en undir mįnašamótin.

Gręnavatn. Śrkomulķtiš en mjög kalt, svo gróšur óx mjög lķtiš. Rķkjandi noršaustanįtt, oft mjög žokufullt loft meš éljaleišingum.

Fagridalur. Sķfelld ótķš og žurrakuldar, jörš skręlnuš og gróšurlķtil meš kali.

Vķk ķ Mżrdal. [Snjóaši žann 16. og 17. 5 cm snjódżpt aš morgni 17. Sķšasta fönnin eftir žessa hrķš hvarf śr tśninu žann 26.]

Hrepphólar. Vešurįttan hefir aš mörgu leyti veriš mjög góš, en - sérstaklega sķšari hluta mįnašarins hefir śrkomuleysi tilfinnanlega hįš gróšri. Er hann žvķ mjög skammt į veg kominn.

Morgunblašiš segir af hęgri leysingu 12.maķ:

Siglufirši, 10. maķ Hęgvišri og nęturfrost aš undanförnu. Tekur žvķ seint upp snjó og jörš gręr seint.

Vķsir vitna 17.maķ ķ pistil frį FB:

FB. ķ maķ. Tķšarfar. Mars og aprķlmįnušir eru venjulega kaldir hér į Noršurlandi, žótt mismunandi séu straumhvörfin ķ rįs vešra og vinda. Žessa mįnušina var rįšandi landįtt, sušaustan meš smį snśningum i noršur. Ķ lok febrśar voru vķša jaršbönn, en snemma ķ mars kom upp jörš fyrir hesta og sumstašar fyrir saušfé, einkum ķ Vķšidal. Seinni hluta aprķlmįnašar hlżnaši og tók upp snjó, svo allvķša var um sumarmįl bśiš aš sleppa saušfé til fjalla og hįlsa. Gjafatķmi varš žó alllangur, frį žvķ ķ nóvember snemma. Seinustu dagana ķ aprķl snerist įttin ķ noršur meš snjókomu, en birti nęstu daga. Sķšan noršankuldar fram yfir mįnašamótin. Lķtill gróšur.

Vķsir segir fregnir af kaldri tķš 30.maķ:

Siglufirši 27. maķ. FB Tķš afar köld sķšustu viku og liggja snjófannir viša ķ bęnum. Enn gróšurlaust aš kalla og lambfé į gjöf. Fénašarhöld góš. Austan stórdrif undanfarna daga. Norsk lķnuskip lįgu hér inni yfir hįtķšina og allmargir botnvörpungar. Höfšu žeir aflaš vel. Góšur afli į mótorbįta.

Borgarnesi 29. mai. FB Góšvišri eru hér stöšugt, en śrkomuleysi er bagalegt. Žó hefir jörš ekki skemmst af žurrkum. Ef til śrkomu brygši myndi gróšri stórfleygja fram og horfur um sprettu verša góšar.

Vķsir segir af tķšarfari vetrarins ķ S-Žingeyjarsżslu 2.jśnķ:

[S-Žingeyjarsżsla] Ķ maķ. FB. Veturinn sķšasti var meš žeim höršustu, er hér hafa komiš lengi. Ķ sumum sveitum, t.d. Bįršardal, Fljótsheiši og nokkrum bęjum ķ Mżvatnssveit, var fé tekiš į gjöf viku fyrir vetur og var ekki beitt svo teljandi sé fram yfir sumarmįl. Gengu žvķ hey mjög til žurršar hjį mönnum, en um sumarmįl voru fįir oršnir heylausir, og bjuggust menn viš, aš flestir mundu komast af, ef voriš yrši ekki žvķ haršara. Seinustu vetrardagana var sunnanįtt og hlżindi og snjó tók mikiš. Kom upp jörš fyrir saušfé vķša i sveitum. — Eftir sumarmįlin kom hér allgóšur bati. Samt hefir voriš veriš žokufullt og kalt og snjóinn tekiš mjög seint og hęgt. Er hann mikill enn ķ afréttum og sumum byggšalögum. Flestir bśnir aš sleppa geldfé sinu (17. maķ), en ęr hżstar og žeim gefiš.

Vķsir segir 3.jśnķ maķfregnir śr Skaftafellssżslu:

Śr Vestur-Skaftafellssżslu. 15. maķ. FB. Vešrįtta var óstöšug og ill hér sķšastlišinn vetur, voriš kalt og ķ dag er noršaustanstormur meš snjókomu. Kominn er žó sęmilegur saušhagi og allir hafa sleppt saušfé. Einstaka bęndum hafa žrotiš hey, en allflestir komist af, en ķ flestum sveitum sżslunnar eru hęndur, sem įttu hey umfram eigin žarfir og sumir mikiš. Fóšurbętir var og nokkuš notašur.

Jśnķ var kaldur og žurr - og spretta žvķ slęm. Hret af verstu gerš gerši žó ekki. Vešurathugunarmenn segja frį:

Stykkishólmur. (Magnśs Jónsson): [22. fennti nišur ķ mišjar hlķšar].

Lambavatn: Žaš hefir veriš žurrt og kalt. Žurrkur hefir dregiš svo śr grasvexti aš vķša lķtur śt fyrir aš hśn verši ekki ljįberandi. Žar sem engjar eru raklendar eša įveitublettir lķtur śt fyrir sęmilegan grasvöxt.

Sušureyri: Aš mestu óslitinn žurrkur. Oftast noršaustanįtt fremur hęg. Ekki vel hlżtt. Spretta mjög slęm, annars hagstętt.

Hraun: Hefir veriš žurrt lengst af og kalt, oft frost į nóttum, sérstaklega fyrri hluta mįnašarins og til fjalla hefir tekiš seint. Gróšurleysi mikiš. [21. grįnaši aš tśni].

Hśsavķk. Afskaplega žurr og köld vešrįtta aš undanteknum fįum dögum. Gróšur afar rżr. Hęstu fjöll alhvķt.

Nefbjarnarstašir: Óvenju köld tķš allt fram um sólstöšur (eša 23.) en śrkomulķtiš. Engar stórhrķšar. Saušgróšur sem kallaš er ekki fyrr en um mišjan mįnuš. Tśn vķša kalin ķ lautum og hinir langvarandi kuldar tafiš mjög mikiš gróšur.

Fagurhólsmżri: Fyrri hluti mįnašararins var fremur kaldur og žurrvešrasamur meš austlęgri įtt, en sķšari partinn hlżnaši meš skśrum svo aš jörš og kįlgöršum hefur fariš vel fram, samt er grasvöxtur ekki enn ķ mešallagi.

Hrepphólar: Vešurįtta meš afbrigšum köld og žurrvišrasöm. Grasspretta nęstum óminnilega léleg. Allt til žess 24 var nęstum śrkomulaust. Gróšur var žį oršinn mjög óhollur og enda loft vegna stöšugra žurrka og vinda.

Morgunblašiš ręšir žurrkana 5.jśnķ:

Vegna hinna sķfeldu žurrka, er oršinn ķskyggilegur vatnsskortur ķ Vestmannaeyjum. Žar er jafnan lķtiš um vatn og nota eyjaskeggjar mestmegnis rigningarvatn til allra žvotta og einnig ķ mat. Er safnaš saman öllu žvķ regnvatni, sem af hśsžökum kemur, og hefir ekki af veitt, en nś hefir ekki komiš dropi śr lofti ķ margar vikur, og flestir brunnar munu tęmdir eša žornašir upp.

Siglufirši, FB. 5. jśnķ Kuldar og nęturfrost eru stöšugt. Gróšur nęr enginn. Jörš héluš ķ morgun. Gęftir einmuna góšar og afli.

Engin teljandi śrkoma ķ Reykjavķk sķšan um sumarmįl. Ķ fyrra dag var hér skżjaš loft, og śtlit rigningarlegt. Ekkert varš žó śr rigningu frekar en fyrri daginn. Jöršin skręlnar af žurrki, og svo er vķša um land, eftir žvķ sem Vešurstofan segir. Hér hefir engin teljandi śrkoma komiš sķšan um sumarmįl, ķ 6 vikur varla dropi śr lofti, og svo er ķ flestum sveitum kringum Faxaflóa og Breišafjörš. Austanfjalls rigndi į sunnudaginn var, einkum ķ lįgsveitum, og į Sušausturlandi og Austfjöršum hefir veriš śrkoma öšru hverju — og žį stundum snjóaš nišur ķ byggš sķšustu vikurnar. Į Noršurlandi hafa og žurrkar veriš mjög miklir. Śrkoma ķ maķmįnuši hér ķ Reykjavķk męldist 0,3 mm. Mešalśrkoma žess mįnašar hér er 49 mm, ž.e.a.s. um 150 sinnum meiri en ķ įr. Regn sem svarar 0,3 millimetrum gerir gróšri ekkert gagn. Allt frį žvķ um sumarmįl hefir haldist noršlęg įtt hér į landi, hįžrżstisvęši veriš noršan viš ķsland og eins yfir Gręnlandi, en lįgžrżstisvęši um Bretlandseyjar. Noršanįttin hefir nįš sušur um alla Skandinavķu, og köld tķš hefir žar veriš fram į žennan dag. Ķ Lofoten t.d. var snjókoma um hįdegi ķ gęr, og sušur ķ Stokkhólmi var nokkrum grįšum kaldara en hér ķ Reykjavķk. Žó vorkuldar hafi veriš hér miklir, einkum į Noršur- og Austurlandi, hafa kuldar žessir ekki stafaš af žvķ, aš hafķs sé hér ķ nįnd. Öšru nęr. Frį norskum veišiskipum hafa borist fregnir um žaš noršan śr höfum, aš ķs sé óvenjulega lķtill ķ įr, og vķša ķslaust, žar sem vant er aš vera hafžök. Viš Svalbarša er svo lķtill ķs, aš annaš eins hefir ekki žekst ķ manna minnum, og viš austurströnd Gręnlands segja veišimenn óvenju lķtinn ķs. Frį Newfoundlandi er sögš sama sagan. Hafķsinn sem oft berst žar langt sušur ķ Atlantshaf, einkum į vorin, er meš langminnsta móti. Ķslensku togararnir, sem verķš hafa aš veišum óvenju langt undan landi, į „Hornbanka“, hafa viš engan ķs oršiš varir, fengiš žar bjartvišri, sem bendir til žess, aš ķs sé žar ekki nįlęgur.

Vešrįttan segir aš žann 6. jśnķ hafi veriš snjókoma austanlands og alhvķtt um morguninn į Vattarnesi. 

Morgunblašiš ręšir enn kulda 14.jśnķ - og bendir į aš lįgmarkshita var žį ekki getiš ķ vešurskeytum (žó hann vęri allvķša męldur):

Nęturfrost munu hafa veriš mjög tķš į Noršur- og Austurlandi fram til žessa tķma, eftir žvķ sem fregnir herma. Vešurstofan fęr ekki daglegar męlingar į lįgmarkshitastigi, og er žaš ķ raun og veru bagalegt, žvķ įn žeirrar vitneskju er erfitt aš gera sér grein fyrir gróšrarfari ķ sambandi viš vešrįttuna.

Vķsir segir kuldafréttir 17.jśnķ:

Til marks um kuldann nyršra er žess getiš, aš Steingrķmur lęknir Matthķasson hafi 7. ž.m. gengiš į skķšum yfir Vašlaheiši (milli Eyjafjaršar og Fnjóskadals). Var žį nżfallinn snjór į gamlan gadd. — Į Siglufirši lį snjór į tśnum um sķšustu helgi.

Morgunblašiš 21.jśnķ:

Siglufirši, FB. 20. jśnķ. Tķšin köld og žurrkasöm hingaš til. Ķ nótt rigndi žó talsvert. Mį žaš kallast fyrsta regnskśrin hér į sumrinu. Žokur sķšustu dagana. Sprettuhorfur slęmar. Gęftir allgóšar.

Aš kvöldi 21. hvessti talsvert af noršri og žį skemmdist flugvélin Veišibjallan ķ Reykjavķk:

Morgunblašiš segir frį žessu óhappi 24.jśnķ:

Ķ fyrramorgun [22.] snemma uršu menn varir viš žaš aš Veišibjöllunni hafši hvolft um nóttina. Hśn lį viš dufl fram af flugskżlinu, žar sem hśn er vön aš vera, en sjįlfsagt hefir komiš sviptivindur, nįš sér undir annan vęnginn og hleypt henni um. Veišibjallan var dregin į land ķ fyrrakvöld og i gęr var veriš aš athuga skemmdir žęr, sem į henni hafa oršiš og kom i ljós aš hśn žarf svo gagngerša breytinga viš, aš hśn veršur vart feršafęr ķ sumar.

Kalt var fyrstu viku jślķmįnašar meš allmikilli śrkomu sums stašar um landiš noršan- og austanvert - krapi jafnvel nefndur, en sķšan hlżnaši, margir mjög hlżir dagar komu žį į Sušurlandi sérstaklega eftir žann 20. Vešurathugunarmenn segja frį:

Lambavatn: Fyrstu viku mįnašarins var noršankrapagaršur. En annars hefir veriš stillt vešur og oft fremur hlżtt. Slįttur hefir vķšast byrjaš meš seinna móti og grasvöxtur slęmur.

Sušureyri: Fremur hlżtt. Žurrt og bjart. Žokuslęšingur į fjöllum. Śrkomulķtiš. Óhagstętt til sjįvar.

Hraun: Yfirleitt fremur gott tķšarfar; hęgvišri oftast, aldrei stormur. Śrfelli sjaldan en žokur meš tķšara móti. Hey žornušu žó vel og hröktust lķtiš. [1. Snjór hvarf af tśni. 2. Snjór hvarf undir vatnsbökkum].

Hśsavķk: Vešrįtta yfirleitt köld og sólarlķtil; stöšug noršan- og noršaustanįtt. Žurrkar afarlitlir.

Nefbjarnarstašir: Mįnušurinn fremur óhagstęšur. Tķšin heldur köld og óžurrkasöm - rigningar tķšar, en samt hęgvišri. Slįttur byrjar almennt 20.jślķ. Ekkert hirt ķ žessum mįnuši.

Fagurhólsmżri: Oftast still og hęgvišri, lķtiš rignt, en žurrkdagar fįir svo seint hefur tekist aš hirša töšur, samt hafa žęr nįšst inn įšur en fölvaš hafa žvķ lķtiš hefur rignt ķ žęr flatar.

Vķk ķ Mżrdal. (Haraldur Jónsson): [3. Um nóttina snjóaši langt fram į heišar. Uppi į Höttu (500 m) sįst nżr snjór kl.15].

Hrepphólar: Vešurfar allan mįnušinn sérstaklega hlżtt og sólrķkt, en śrkoma mjög tilfinnanlega lķtil vegna grassprettu. Töšubrestur sjįanlegur ķ mjög stórum stķl. Oft nokkuš voru hér skśrir, en svo smįar aš śrfelli męldist ekki.

Morgunblašiš segir frį 5.jślķ:

Snjóar į fjöll. Ķ fyrrinótt festi snjó į hęstu fjöllum hér ķ grennd, en sums stašar fyrir noršan grįnaši nišur undir byggš.

Morgunblašiš ręšir heyskaparhorfur 10.jślķ:

Borgarnesi FB. 9. jślķ. Heyskaparhorfur. Slįttur byrjar sennilega ekki almennt fyrr en 15. til 20. jślķ jafnvel meiri lķkur til ,aš slįttur byrji ekki almennt fyrr en undir ž. 20. Tśn eru yfirleitt illa sprottin, žótt undantekningar séu, t.d. eru nokkur tśn sęmilega sprottin ķ Reykholtsdal. Śtjörš er einnig illa sprottin, įveituengi eru best sprottin, įveituengjarnar einar bregšast ekki ķ įr.

Morgunblašiš segir af sjóböšum og sandbyl 11.jślķ - eyjan er Örfirisey:

14 stiga hiti var ķ sjónum ķ gęr hjį Sundskįlanum og vešriš afbragš, enda komu óvenju margir śt ķ eyju ķ gęr. Notiš hlżja- sjóinn og sólskiniš mešan žaš helst. Sandbylur var ķ fimm daga samfleytt į Rangįrvöllum fyrir og eftir seinustu helgi, föstudag [3.], laugardag, sunnudag, mįnudag og žrišjudag. Gróšur er žar afarlķtill enn, žvķ aš alltaf hafa veriš kuldar og varla komiš deigur dropi śr lofti ķ alt vor.

Vķsir vitnar ķ fréttastofuna 15.jślķ:

[V-Skaftafellssżsla] Skrifaš 8. jślķ. FB. Vešrįtta hefir ķ allt vor veriš óvenjulega köld og žurrvišrasöm, langoftast noršaustan nęšingur meš krapahrķšum öšru hverju, einkum ķ Mżrdal austan til. Grasspretta žvķ afar treg, einkum į tśnum. Mżrar, en žó einkum įveitur og flęšiengi mun betri. Nś fyrir nokkrum dögum brį til hlżinda meš vętu öšru hverju og fer gróšri nś allvel fram.

Morgunblašiš segir 17.jślķ fréttir śr Vopnafirši:

Bréf śr Vopnafirši. Voriš žetta eitt meš žeim köldustu er hér hafa komiš lengi, eša sķšan 1922. Annars mį heita aš tķš hafi veriš mjög stirš žaš sem af er įrinu. Snjóar óvanalega miklir 3 fyrstu mįnuši įrsins, og jaršbönn lengst af žeim tķma, Hey reyndust léleg vķša, mikilgęf og létt fóšur. Samt varš afkoma penings sęmileg og ekki fóšurskortur aš mun, en til žess hjįlpušu fyrningar, er allvķša voru nokkrar. Saušburšur hefir gengiš mikiš betur en ętla mętti, jafnkalt og veriš hefir, og gróšurlaust til žessa. Hjį almenningi eru kżr nś fyrst aš ganga śt, og žó į litla haga enn, og er žaš hiš lengsta sem hér žekkist, aš kżr standi inni, allt aš sólstöšum. Tśn eru ekki mikiš kalin, žau sem žurrlend eru, og gętu žvķ sprottiš alt aš mešallagi enn, ef hagstętt višraši hér eftir. En hįlfdeigjumżrar, uppžornašar af langvarandi noršankuldum og nęturfrostum hljóta aš verša sprettulitlar.

Vķsir segir af heyskaparhorfum ķ Hśnažingi 20.jślķ:

Bréf śr Hśnažingi. Ķ jślķ. FB. Tķšarfar. Vešrįttan ķ maķ til jśnķloka óvenjulega žurrkasöm. Austan og noršaustanįtt meš nęturfrostum. Grasspretta žvķ meš minnsta móti, ber į kali ķ tśnum, einkum ķ vestursżslunni. Ennfremur hefir brunniš af haršlendum tśnum vegna hinna miklu žurrka. Saušburšartķš var hin besta og vķšast góš afkoma meš saušfé. Um mįnašamótin jśnķ og jślķ var fé rśiš og rekiš til fjalla. Viršist žar betri gróšur en i sveitum. Fyrstu dagana ķ jślķ hvessti hér af noršri meš nepju, kulda og hreggi, į takmörkum aš vinnandi vęri śtivinna. Stóšu kuldar žessir fram yfir 6. ž.m. Menn bśast ekki viš aš heyskapur byrji fyrr en um mišjan mįnušinn.

Mešan hlżju dagarnir komu į Sušurlandi rigndi fyrir noršan Dagur į Akureyri segir frį 30.jślķ:

Óžurrkar hafa veriš allmiklir sķšastlišna viku. Rigndi lįtlaust aš kalla 23., 24. og fram į 25. ž.m. Sķšara hluta laugardags og į sunnudag var žurrt vešur, en tók aš rigna af nżju į mįnudagsnótt og ekki komiš žurr dagur sķšan.

Morgunblašiš segir einnig af óžurrkun fyrir noršan ķ pistli 1.įgśst:

Sķfelldir óžurrkar hafa veriš į Noršurlandi undanfariš, einkum austan til. Ķ Eyjafirši og Žingeyjarsżslum liggja hey undir skemmdum.

Vķsir segir af žurrkum į Snęfellsnesi 2.įgśst:

Bréf śr Grundarfirši. 17.jślķ. FB. Vešrįtta hefir veriš hér óvenjulega köld og žurrkasöm. Kom til dęmis aldrei śrkoma frį sumarmįlum til 8. jśnķ. Oft ķ jśnķ ašeins 3 stiga hiti į nóttum. Grasbrestur allstašar mjög tilfinnanlegur. Tśn hafa vķša kališ. Engjar eru almennt taldar skįrri en tśnin. Slįttur er aš byrja. Fyrirsjįanlegt er aš flestir verši aš fękka fénaši ķ haust.

Įgśstmįnušur var mjög hagstęšur um nęr allt land, hlżtt, śrkoma fyrir gróšur, en žurrkkaflar nęgilegir fyrir heyskap. Mjög vęna hitabylgju gerši dagana 11. til 15. Inn til landsins fór hiti vķša yfir 20 stig og yfir 25 stig žar sem best lét. Žann 12. fór hiti ķ Stykkishólmi ķ 21,2 stig og er slķkur hiti óvenjulegur žar į bę. Endurgreining bandarķsku vešurstofunnar segja žykktina hafa fariš yfir 5600 metra tvo daga (11. og 12.) en viš svo mikla žykkt mį telja óheppni fari hiti hvergi į landinu yfir 25 stig. Vešurathugunarmenn lżsa tķš:

Lambavatn. Žaš hefir veriš fremur hagstętt fyrir heyskap. Dįlķtil vęta meš köflum, en vešurfar alltaf fremur stillt.

Sušureyri: Hlżtt. Mjög hagstętt heyskaparvešur Frį 13. lįdaušur sjór 3 vikur og stillt.

Gręnhóll: Hlżindi og blķšvišri undantekningalķtiš allan mįnušinn. Einmunagóš heyskapartķš, žerrar hagstęšir og spretta góš.

Hraun: Tķšarfar hefir veriš įgętt ķ mįnušinum. Einu sinni, žann 3., var stormur og fauk žį dįlķtiš af heyi sumstašar. Regn hefir aldrei veriš til skaša. Besta nżting į heyjum.

Hśsavķk: Mjög žurr og hagstęš vešrįtt. Nżting heyja afburšagóš. Heišagróšur įgętur. Berjaspretta mikil.

Gręnavatn: Fįgętt tķšarfar yfir mįnušinn, svo heitt og žurrvišrasamt.

Nefbjarnarstašir: Tķšarfar mjög gott og sérstaklega hagstęš tķš fyrir heyvinnu.

Hrepphólar: Tķšarfar mjög hlżtt og gott enda grasspretta óvenjumikil į žessum tķma įrs. Žurrkar helst ķ žaš knappasta til heyžurrka, nema dagana 17. til 24., en žį var standandi žurrkur.

Vindar ofsóttu flugvélar landsmanna sumar. Morgunblašiš segir frį 5.įgśst:

Akureyri FB 4. įgśst. Hvirfilbylur hvolfdi Sślunni um sexleytiš ķ gęrkvöldi, žar sem hśn lį fyrir festum į hinum venjulega legustaš sķnum į Akureyrarhöfn, ķ króknum noršan viš ytri bįtakvķna. Vegna óhagstęšs vešurs hefir enn ekki veriš gerš tilraun til aš koma henni į réttan kjöl aftur, er öll yfirbyggingin, vél og vęngir į kafi ķ sjó. Bśist viš talsveršum skemmdum. Sunnanstormur undanfarna daga og hiti hafa orsakaš vatnavexti ķ Eyjafjaršarį. Hefir įin sumstašar flętt yfir bakka sķna og gert talsveršar skemmdir į heyjum og engjum, sérstaklega į Hólmunum inn af Akureyri. Mikiš heyfok vķša. Bįtur, sem sķldareinkasalan į, kostaši 10 žśsund kr., sökk hér į höfninni nótt.

Alžżšublašiš segir einnig frį 5.įgśst:

Ķ gęr lįgu bįšar flugvélarnar, „Sślan“ og „Įlftin“ į Akureyrarpolli. Lįgu žęr ķ Bótinni, žar sem žęr eru vanar aš liggja. Sólskin var og sunnanvindur, en allhvasst, einkum milli kl. 6—7 sķšdegis. Kl. 6 1/2 kom aš sögn hvirfilvindskast og hvolfdi „Sślunni“, en „Įlftina" sakaši ekki. Var bifreiš send noršur ķ gęrkveldi meš įhöld til žess aš hęgt verši aš taka hreyfilinn tafarlaust ķ sundur og gera menn sér von um aš hann skemmist ekki. Hins vegar er vķst, aš hrašamęlir og önnur męlitęki o.fl. hefir oršiš ónżtt. Hafa tęki žessi veriš pöntuš frį Žżskalandi meš hrašskeyti, en hvernig sem fer, žį veršur „Sślan“ frį verki aš minnsta kosti ķ hįlfan mįnuš. Hreyfillinn veršur sendur meš fyrstu ferš hingaš til Reykjavķkur og kemur hingaš 6. įgśst. Sślan var vįtryggš.

Akureyri, FB. 3. įg. Sunnanstormur undanfarna daga og hiti hafa orsakaš vatnavexti ķ Eyjafjaršarį. Hefir įin sumstašar flętt yfir bakka sķna og gert talsveršar skemmdir į heyjum og engjum, sérstaklega į Hólmunum inn af Akureyri. Mikiš heyfok vķša.

Akureyri, FB. 3. įgśst. Bįtur, sem sķldareinkasalan į og kostaši 10000 kr sökk hér į höfninni ķ nótt.

Dagur segir einnig frį žvķ sama 6.įgśst - en greinir einnig af vatnavöxtunum:

Vatnavextir grķšarlegir eru nś žessa dagana, Eyjafjaršarį hefir flętt yfir engi nešan til ķ firšinum, og žverįrnar einnig gert talsveršan usla. Tķšin hefir veriš įgęt undanfariš, hiti og sólskin, einkum fyrra hluta žessarar viku. Ofsarok gerši į mįnudaginn į sušvestan, og stóšu sumstašar skašar af, og ekki litlir, t.d. į Glerį, Žrastarhóli,Krossastöšum, Hįlsi ķ Fnjóskadal og višar. Fauk talsvert af töšu, sumstašar įętlaš allt aš 100 hestum. Er žaš tilfinnanlegt tjón. — Flugan gamla, Sślan, lį hér į höfninni, og ķ snörpustu vindhvišunni tók hana į loft, og kom hśn nišur į hvolfi, en hefir nś veriš reist viš og er mikiš skemmd. Lystisnekkja Sķldareinkasölunnar fékk sömu śtreiš, en er nś komin į kjöl.

Vķsir birti „heimsósómagrein“ 10.įgśst - žar er einnig fjallaš um vešur:

[Śr pistli „Langvišri og lagaleysi“. Dagsett 20.jślķ, „Gamli“ kvittar fyrir]. Ķ gömlum spįdómi ķslenskum Standa žessi orš: „Af langvišrum og lagaleysi mun land vort eyšast.“ Sumum finnst sem žessi spįdómur gęti nś veriš aš byrja aš rętast. Langvišrin eru nś oršin mjög tķš og bagaleg. Ķ fyrra sumar rigndi aš kalla mįtti daglega hér į Sušurlandi. Uršu hey vķša śti af žeim sökum, en žaš sem inn nįšist var meira og minna skemmt. Svöršur og saušataš žornaši ekki um voriš, sakir sķfelldra rigninga. Um mišjan jśnķ og jafnvel sķšar mįtti vegurinn til Žingvalla heita ófęr, vegna bleytu. Voru sumstašar kafhlaup og spilltist jafnóšum, žó aš allt af vęri veriš aš bera ofan ķ verstu vilpurnar. Nś ķ vor og sumar er annar langvišrakaflinn hér į Sušurlandi. Vikum og jafnvel mįnušum saman kemur ekki dropi śr lofti, og af žeim sökum horfir nś til vandręša um grasvöxt og heyfeng bęnda ķ sumar. Kvešur svo rammt aš žessum žurrkum og śrkomuleysi, aš jafnvel uppsprettuvötn eru tekin aš žverra til muna. Mį žar til nefna Gvendarbrunna, vatnsból Reykvķkinga. Segja kunnugir menn, aš žaš sé mjög įberandi, hversu vatniš standi nś lęgra ķ žeim en aš vanda. Og nś er hver spręna žurr, sś er žornaš getur og menn vita dęmi til aš žorni meš öllu.

Ķslendingur į Akureyri segir frį 14.įgśst - geta veršur žess aš hįmarkshitamęlingar voru ekki geršar į Akureyri įriš 1931 - hęsti hiti sem męldist į athugunartķma var 21,0 stig, žann 11. 

Óvenju miklir hitar hafa gengiš sķšustu dagana. Heitast hefir oršiš 28 stig ķ forsęlunni. Englendingur, sem hér er staddur, ber sig mjög illa undan hitanum og segir, aš žaš hafi veriš aumi aulinn, sem valdi landinu nafniš Ķsland.

Žónokkrir jaršskjįlftar uršu į Hengilssvęšinu. Alžżšublašiš segir frį 24.įgśst:

Allmargir jaršskjįlftakippir fundust ķ gęr, ašallega fyrir austan fjall. Ķ Reykjahverfi ķ Ölfusi fundust 4 kippir klukkan aš ganga ellefu, en klukkan lišlega žrjś kom snarpasti kippurinn, og duttu žį glös nišur śr hillum og fleiri smįskemmdir uršu. Sķšan varš hlé fram į kvöld, en žį byrjušu hręringar, sem héldust ķ alla nótt, og kom sķšasti kippurinn ķ morgun. Ķ Grķmsnesi fundust allsnarpir kippir, en ekki hefir heyrst aš neinar skemmdir hafi oršiš žar. Ķ Hveradölum į Hellisheiši varš vart viš sex kippi, 5 ķ gęr og 1 ķ nótt. Mestu kippirnir voru žar kl. um 9 og kl. 3. Į Žingvöllum varš lķtilshįttar vart viš jaršskjįlfta. Fundu hann menn, sem stóšu śti, en inni ķ Valhöll fannst ekki neitt, žvķ žar hristist allt allan daginn af huršaskellum og gestagangi. Į Eyrarbakka og Stokkseyri fannst allsnarpur kippur kl. 9 ķ gęrmorgun. Annar kippur kom kl.1, en var hęgari. Žrišji kippurinn, mjög snarpur, kom kl.2:50. Hrundu žį myndir af veggjum og fleira žvķ lķkt, t.d. stöšvašist stór Borgundarhólmsklukka, sem į Oddur Oddsson rithöfundur į Eyrarbakka. Blašiš hefir fengiš žęr fréttir, aš grjóthrun hafi oršiš nokkuš śr Ingólfsfjalli, en mun žó ekki hafa valdiš tjóni.

Morgunblašiš segir einnig af jaršskjįlftunum 25.įgśst:

Į sunnudaginn [23.] fundust žrķr jaršskjįlftakippir hér og ķ Hafnarfirši. Sį fyrsti kom kl. 9:05. Annar kl.12:57 og sį seinasti kl.14:53. Munu žeir hafa įtt upptök sķn einhvers stašar nęrri Henglinum, eša um 40 km. frį Reykjavķk. Fyrir austan fjall vorn jaršskjįlftar miklu haršari og fleiri. Ķ Hveradölum fundust 6 kippir, sį seinasti ķ gęrmorgun. Ķ Ölfusi og Grķmsnesi voru jaršskjįlftarnir einna snarpastir, en geršu žó ekki neinn skaša. Ķ Henglinum varš talsvert mikiš grjóthrun. Austur ķ Laugardal kvaš minna aš kippunum. Stęrstu kippanna varš vart ķ Kjósinni og į Akranesi.

Vopnafirši, 16. įgśst. FB.
Tķšarfar įgętt aš undanförnu. Spretta oršin sęmileg. Menn hafa nįš inn allmiklu af heyjum. Nżting įgęt. Aflabrögš sęmileg. Sķld veišst meš allra mesta móti, fram aš žessu, en er nś horfin.

Morgunblašiš segir fregnir af Golfstraumnum 27.įgśst - Sandström žessi er mjög žekktur ķ sķnu fagi:

Kaldur Golfstraumur. Sęnskur vešurfręšingur, Sandström aš nafni, kom hingaš til Reykjavķkur ekki alls fyrir löngu, ķ žeim erindum aš athuga sjįvarhitann hér um slóšir. Komst hann aš žeirri nišurstöšu, aš Golfstraumurinn er ķ sumar meš allra kaldasta móti. Ekki telur vešurfręšingur žessi, aš ganga megi aš žvķ vķsu aš vešrįtta verši hér meš kaldara móti af žessum įstęšum, žvķ hitar og śrkomur hér į landi fara frekar eftir žvķ hvar lęgšir eru, heldur en eftir hitastigi sjįvar, ž.e.a.s. eftir žvķ „hvašan vindurinn blęs“. En hitt telur hann lķklegt, aš óvenjulega kaldur Golfstraumur leiši af sér óvenjulega stillt vešur. Śrkomur hafa veriš meš langminnsta móti hér sunnanlands į žessu sumri. Mun lįta nęrri, aš śrkoma öll hér ķ Reykjavķk sķšan ķ aprķl hafi ekki veriš meiri, en jafnašarlega kemur hér śr loftinu į einum mįnuši.

Morgunblašiš segir enn af jaršhręringum 29.įgśst:

Jaršskjįlftahręringar hafa fundist austan fjalls į hverjum degi alla žessa viku, en hvergi komiš aš sök, svo frést hafi um, nema hvaš veggur einn hrundi į sunnudaginn var hjį Höyer ķ Hveradölum. Frį Reykjahverfi ķ Ölfusi hafa menn oft heyrt undirgang og žyt ķ lofti ķ įttina til Hengilsins.

Og einhver kvittur kom upp um eldgos (eins og stundum vildi verša) - žetta voru žó falsfréttir aš žvķ best er vitaš:

Alžżšublašiš segir frį 31.įgśst:

Į laugardagskvöldiš [29.] stóš vindur aš austan, sem ekki er ķ frįsögur fęrandi. En žegar birti af degi į sunnudagsmorgun mįtti sjį aš vindurinn hafši fęrt meš sér eldfjallamóšu, er lį yfir öllu landinu. Loft var skżjaš, en ekki mjög žungt, en holt og hęšir voru i einkennilegri móšu, sem gerši aš alfar fjarlęgšir sżndust helmingi meiri en žegar loft er ešlilegt. Eins og kunnugt er berst oft sandrok af lįglendinu fyrir austan fjall, hér śt yfir Faxaflóa. En slķkt skešur ekki nema eftir langvarandi žurrka, enda sé bįlhvasst austanvešur. En hér var hvorugu til aš dreifa, žvķ nokkurra daga rigning var bśin aš bleyta vel sandana eystra, og austanvindurinn hafši ekki veriš hvass. Mistriš, sem hvķldi yfir landinu į sunnudaginn, var lķka allt annars ešlis, miklu gagnsęrra og fķngeršara en žaš, er stafar af sandroki. Į sunnudagskvöldiš kom svo fregn um, aš eldur hefši sést į laugardagskvöldiš ķ austurįtt frį Rangįrvöllum, en fregnin er ógreinileg, og getur veriš um aš ręša marga staši, en sögumašur Alžżšublašsins hélt gosiš hafa veriš noršan viš eša noršantil ķ Mżrdalsjökli.

Morgunblašiš segir einnig af žessu 1.september:

Kviksaga gekk unn žaš um bęinn ķ gęr, og Hekla vęri farin aš gjósa. Fylgdi žaš meš, aš hśn vęri bśin aš bręša af sér jökulinn. Sem betur fer er saga žessi gripin śr lausu lofti, en tilefni hennar mun vera žaš, aš um mišja fyrri viku snjóaši į Heklu, en sį snjór brįšnaši ķ hitunum į föstudaginn og laugardaginn. Žį daga hefir veriš mikil sólbrįš inn til jökla, žvķ aš vöxtur kom ķ įrnar hér sunnanlands. Jaršskjįlftakippirnir undanfarna viku hafa oršiš til žess aš menn hafa óttast eldgos. Jaršskjįlftanna hefir mest oršiš vart ķ Ölfusinu. Mistur var óvenjulega mikiš ķ lofti hér sunnanlands allan sunnudaginn, og mun žaš hafa aukiš tilgįtur manna um eldgos.

Vešur var lengst af hlżtt og hagstętt ķ september. Mjög hlżir dagar komu į Noršur- og Austurlandi meš yfir 20 stiga hita. Djśp lęgš olli illvišri žann 17., henni fylgdi stroka af köldu śtsynningslofti - en žaš gekk undrafljótt hjį. Vešurathugunarmenn segja frį:

Lambavatn: Fram til 10. var sķfelldur žurrkur, en sķšan mį heita aš hafi veriš óslitin rigning nema į milli skśra. Žeir sem įttu žį hey óžurr eiga žau śti enn. En žaš hefir veriš hlżtt og fremur stillt vešur. Ég man ekki eftir žvķ aš kartöflugras hafi veriš hér algręnt eins og nś žegar kartöflur voru teknar upp kringum 20. mįnašarins. Heyskapur hér hefir yfirleitt oršiš ķ meira lagi og nżting įgęt.

Žórustašir (Hólmgeir Jensson): [Alhvķtt aš morgni ž.18.]

Sušureyri: Óvenjuhlżtt. Žurrt og still fyrri hluta mįnašarins. Vętur og ókyrrara sķšari hlutann. Aflabrögš léleg. Gęftir miklar.

Hraun: Tķš įgęt til lands og sjįvar fyrri hluta mįnašarins, en heldur óstilltari sķšari hlutann, einkum frį 15. til 20. Ķ ofsarokinu sem var 17.-18. slitnaši vélbįtur upp į Mżrnavķk og hefir hans hvergi oršiš vart sķšan. Heyskapur hętti vķšast um mįnašamótin og nįšust öll hey meš įgętri nżtingu. Ķ įšurnefndu roki fauk žak af hlöšu į Heiši ķ Sléttuhlķš, heyfślgur fuku sumstašar og žak af heyjum og fleira gekk af göflunum.

Hśsavķk: Allan mįnušinn hagstęšasta vešrįtta bęši til lands og sjįvar.

Nefbjarnarstašir: Tķšin mjög hagstęš fyrir landbśnaš. Fyrri hluta mįnašarins nokkur nęturfrost. Annars óvenjumild tķš og žerrisöm. Nżting heyja hin besta.

Fagurhólsmżri: Hagstęš heyjatķš. Góš nżting. Brį til vętu sķšustu vikuna.

Hrepphólar: Fyrri hluta mįnašarins eša til 13. var sérstaklega góš og skemmtileg vešurįtta og mjög sjaldgęf hér į žessum tķma įrs. Sķšan hefur veriš nęstum óslitin rigning og suma daga mjög illt vinnuvešur. Er enn śti mikiš af heyjum og töluvert af jaršįvöxtum.

Sums stašar varš nęturfrost fyrst ķ mįnušinum. Morgunblašiš 4.september:

Frost var ķ fyrrinótt [3.], og mįtti vķša sjį žess merki ķ kįlgöršum ķ gęr.

Morgunblašiš segir 5.september frį ķsleysi ķ noršurhöfum:

Hvašan sem fregnir koma, ber žeim saman um žaš, aš óvenjulķtill hafķs hafi veriš ķ noršurhöfum ķ vetur og sumar. Norsku vetursetumennirnir, sem voru į Jan Mayen ķ vetur til žess aš starfrękja loftskeytastöšina žar, segja, aš hjį eynni hafi enginn ķs veriš, og ķsbrśnir venjulega um 40 sjómķlur noršan viš eyna. Norskt skip sigldi umhverfis Spitsbergen og Karlsland ķ fyrra mįnuši, og komst noršur į 81,5 grįšu N, og var žar enginn ķs. Sagšist skipstjórinn vel mundu hafa getaš siglt noršur į 83. grįšu. Rśssar segja, aš algerlega hafi veriš ķslaust hjį Franz Josefslandi ķ įgśst og er žaš nżtt, sem sjaldan skešur.

Morgunblašiš segir af einmunatķš 8.september:

Siglufirši, 4. sept. 1931. Einmunatķš sķšasta hįlfan mįnuš, žurrkur og stillur. — Hlašafli af fulloršnum žorski og sķldveiši afar mikil og skammt sótt, en lķtiš hęgt viš sķldina aš gera žvķ flest eša öll skip eru nś bśin meš veišileyfin og žręr rķkisverksmišjunnar fullar, svo skip bķša nś dögum saman eftir losun. 10—12 tonna bįtar hafa fariš śt meš snyrpinót lįnaša af skipum, sem bķša losunar og komiš fullfermdir eftir litla stund. Reknetaveiši hefir einnig veriš įgęt.

Morgunblašiš segir af göngum 10.september - og fyrirhugušum vešurathugunum śr flugvélum į Ķslandi (ķ tengslum viš Alžjóšaheimskautaįriš):

Žingeyingar hafa įkvešiš aš fresta fjallgöngum um 6 daga, svo žeir geti sinnt heyskap sem lengst. Heyskapartķš hefir veriš žar góš allan engjaslįttinn.

Stórfeldar vešurathuganir hér ķ Reykjavķk. Hingaš kom ķ gęrmorgun hollenskt eftirlitsskip „Nautilus“ aš nafni. Eru meš skipi žessu flugmenn tveir śr hollenska hernum, sem eiga aš athuga hér flugvöll og önnur flugskilyrši. Eins og kunnugt er, er alžjóšasamstarf komiš į laggirnar, um žaš aš gera kerfisbundnar rannsóknir nęsta įr į vešurfari og öšrum nįttśrufyrirbrigšum um allt Noršurķshafiš. Ķ sambandi viš rannsóknir žessar į aš gera vešurathuganir hér į Ķslandi og hafa Hollendingar aš sögn tekiš aš sér aš annast žęr athuganir hér ķ Reykjavķk. Ķ sambandi viš žęr į aš rannsaka hitastig og raka uppi ķ loftinu svo oft sem flugfęrt er. Eiga hinir hollensku flugmenn aš fara allt upp ķ 5000 metra hęš, til žessara athugana. Hollenskur vešurfręšingur Cannegieter aš nafni, į aš hafa yfirumsjón meš athugunum žessum. Hann er einn helsti vešurfręšingur Hollendinga, og ritari ķ alžjóšasambandi vešurfręšinga. Flugmenn žeir sem hingaš komu ķ gęr heita Vish og van Giesen. Žeir fóru hér um umhverfiš ķ gęrdag meš Žorkeli Žorkelssyni vešurstofustjóra. Bśist er viš, aš žessar vešurathuganir Hollendinganna byrji hér ž.1. įgśst aš sumri. Nautilus fer héšan um nęstu helgi.

Jaršhręringar héldu įfram ķ Henglinum, Morgunblašiš segir frį žeim:

[11.] Jaršskjįlftahręringar hafa fundist ķ Ölfusi viš og viš undanfariš, og nokkurra frekari breytinga hefir oršiš vart į hverunum.

[13.] Jaršskjįlftahręringar žęr, sem fundist hafa ķ Ölfusinu undanfariš hafa ekki nįš hingaš til žess aš hafa įhrif į jaršskjįlftamęlana hér. Er žvķ ašeins um hverakippi aš ręša, sem hafa mjög litla śtbreišslu, og eiga upptök sķn skammt frį yfirborši jaršar.

Slide8

Kortiš sżnir illvišrislęgšina sķšdegis žann 17. Um kvöldiš og nóttina fór hśn til austnoršausturs rétt undan Noršurlandi og grynntist sķšan. Vešriš var verst żmist sķšdegis eša um kvöldiš žann 17. eša um nóttina, ašfaranótt 18. Hśn olli minnihįttar foktjóni. Endurgreiningin vanmetur dżpt lęgšarinnar lķtillega, hśn var um 970 hPa ķ mišju. Alžżšublašiš segir frį 21.september:

Svo hvasst var į Akureyri sķšdegis į fimmtudaginn [17.] og į föstudagsnóttina, aš žak fauk af svonefndu Sęmundsenshśsi og barst langar leišir og bifreišaskśr frį Kristneshęli fauk langa leiš og gerónżttist. Hey fuku vķša, žar sem žau voru enn śti. (FB.)

Dagur segir af sama vešri 24.september:

Ofsarok gerši hér į Noršurlandi sķšastlišna föstudagsnótt [18.]. Olli žaš nokkrum skaša į heyjum hér ķ Eyjafirši og ef til vill višar. Vešrįttan hefir veriš hin įkjósanlegasta aš  undanförnu, flesta daga sušlęg įtt og sterkur hiti. Heyskaparlok eru nś žessa dagana. Hér um sveitir mun heyfengur vķšast vera sęmilegur eftir įstęšum og sumstašar ķ betra lagi, og verkun heyjanna sérlega góš.

Morgunblašiš hefur įhyggjur af žurrkum 27.september, einnig segir af vatnavöxtum:

Rafmagniš. Mbl. hafši tal af rafmagnsstjóra ķ gęrkvöldi og spurši hann um hvaš Ellišaįnum liši og rafspennunni. Hafši hann ekkert gott um žaš aš segja. Byrjaš var aš safna vatni į Ellišavatnsengjar ķ įgśst. En vatnsnotkunin hefir veriš meiri en ašrennsliš i september, og er nś vatnssafniš žar efra žrotiš. Śrkoma hefir fram aš žessu ķ september veriš hér 52 millimetri, en mešalśrkoma ķ öllum september er um 80 mm. Žó talsvert hafi rignt hér undanfarna daga, hefir ekkert vaxiš ķ Ellišaįnum

Nżlega [lķklega kringum žann 14.) gerši stórrigningu undir Eyjafjöllum og ķ Mżrdal, og varš žį vatnavöxtur mikill. Hljóp žį Bakkakotsį undir Eyjafjöllum śr farvegi sķnum og tók sér farveg nokkru austar, en brśin er į žurru landi, eša žvķ sem nęst. Hefir žetta oršiš til stórbaga bķlaumferš į leiš žessari og mį bśast viš aš leišin teppist alveg ķ haust, ef ekkert veršur aš gert.

Október var mildur en śrkomusamur. Vešurathugunarmenn segja frį:

Lambavatn. Žaš hefir veriš fremur hlżtt, en śrkomur töluveršar. Jörš alltaf auš nema nś sķšustu dagana snjóhręringur. Fjöll hafa eins veriš alltaf mį heita auš žar til nś aš žau eru mikils til hvķt. Jörš alltaf žķš.

Sušureyri: Mjög śrkomusamt og umhleypingar. Frekar hlżtt og snjólaust. Gęftafįtt. Aflatregt.

Hraun: Tķšarfar hefir mįtt heita dįgott til landsins en lakara til sjįvarins vegna óstillinga. Var t.d. mjög byljasamt ž.2. og 14. Hlżindi hafa lengst af veriš og auš jörš aš mestu allan mįnušinn.

Hśsavķk: Vešrįttan yfirleitt mild en allhvikul, lķtt fölvaši ķ byggš en snjóaši ķ fjöllum.

Grķmsstašir į Fjöllum (Siguršur Kristjįnsson). Tķšin ķ žessum mįnuši fremur góš en umhleypingasöm. Kom nokkur snjór 2.-3. en fór strax og óvenjuheitt um mišjan mįnušinn.

Nefbjarnarstašir: Mį heita gott tķšarfar, nokkuš śrkomusamt sķšari hluta mįnašarins.

Fagurhólsmżri: Tķšin var hlż og rigningasöm fram ķ mišjan mįnuš. Gekk illa aš smala fjöll vegna rigninga. Eftir mišjan mįnuš var žurrvišrasamara en kaldara.

Hrepphólar: Allt til 20. veršur hann aš teljast mjög votvišrasamur er kom sér sérstaklega illa vegna garšįvaxta og heyja hér ķ hęrri sveitunum. Var heyvinnu ekki lokiš fyrr en žį og garšurinn lķtiš fyrr. Garšįvextir mjög vel sprottnir en nokkuš skemmdir vegna bleytu.

Vešurstofan stóš ķ flutningum frį Skólavöršustķg ķ Landsķmahśsiš. Viš žetta varš nokkuš hnik ķ męlingum. Samanburšur var žó geršur. Śrkoma męldist betur į fyrri stašnum heldur en žeim sķšari. Morgunblašiš segir annarri röskun vegna flutninganna ķ pistli 3.október:

Vegna flutninga į Vešurstofunni hafa engin śtlend skeyti nįšst sķšan į mišvikudagsmorgun, svo aš vešurfregnir byggjast žessa daga eingöngu į innlendum skeytum įsamt skeytum frį Gręnlandi.

Dagana 2. til 3. gerši noršaustanillvišri meš hrķš į Noršausturlandi. Śrkoma męldist 112,2 mm ķ Fagradal ķ Vopnafirši žann 2. Alžżšublašiš segir 5.október:

„Gošafoss" fékk mjög vont vešur į Hśnaflóa. Brotnušu huršir og skilrśm ķ honum af sjógangi og tók śt tunnur af žilfari (sķldar- og olķutunnur).

Morgunblašiš fjallar um heyskap 9.október, en greinir lķka frį vatnsskorti:

Talsvert er enn śti af heyjum vķša į landinu, og mį bśast viš, aš žau nįist ekki śr žessu, eša žį stórskemmd. Žrįtt fyrir žetta mun heyskapur bęnda yfirleitt vera ķ góšu mešallagi og sumstašar įgętur, enda var sumariš eitt hiš besta, sem komiš hefir.

Vatnsskortur mikill hefir veriš i Hafnarfirši undanfarnar 2 vikur. Var svo um skeiš, aš mörg heimili voru vatnslaus allan daginn og uršu aš nį sér ķ neysluvatn langt aš. Sķšustu tvo dagana hefir žetta lagast talsvert, žó ekki sé žaš gott enn žį. Tališ er, aš vatnsskortur žessi sé afleišing hinna langvarandi žurrka ķ sumar.

Morgunblašiš segir fréttir frį Siglufirši, fyrst af blķšu, en sķšan hrķš:

[13.] Siglufirši, FB 11. okt. Gęftir stopular upp į sķškastiš, en afli allgóšur, žegar gefur į sjó. Tķš er góš, snjólaust og varla komiš frostnótt enn.

[15.] Siglufirši. FB. 14. okt. Noršanhrķš ķ gęr, og gerši alhvķtt, ķ dag sušaustan stormur og rigning. Hefir snjóinn frį ķ gęr alveg tekiš upp.

Alžżšublašiš segir af vatnsskorti ķ Stykkishólmi 17.október:

Ķ sumar var svo mikill vatnsskortur ķ Stykkishólmi, aš vatnstunnan var seld žar į 1 kr. 50 aura, enda var vatniš sótt ķ tunnum į bifreišum 10 kķlómetra leiš, ķ Bakkaį ķ Helgafellssveit.

Mikiš śrhelli gerši einnig žann 14. Alžżšumašurinn segir frį 17.október:

Į mišvikudaginn [14.] var stórrigning og hryšjuvešur vķša um land. Hlutust skašar af vķša. Aurskriša féll śr fjalli hjį bęnum Skarši ķ Lundarreykjadal, drap tvö hross og gerši spjöll į engjum. Įr og lękir uxu svo aš yfir flęddu bakka sķna og geršu usla į tśnum og engjum. Į Siglufirši var hrķšarvešur, svo alhvķtt varš nišri ķ byggš. Žį tók žann snjó nóttina eftir. Bįtar sem réru frį Siglufirši misstu lóšir, en öflušu annars vel.

Vķsir segir af sumri 22.október:

Śr Įrnessżslu er Vķsi skrifaš: Sumariš hefir veriš eitt hiš žurrvišrasamasta, sem ég man eftir. Jörš spratt žvķ seint og vķša var grasbrestur į haršvelli, en góš spretta mun hafa veriš į įveitusvęšunum. Žurrkar voru miklir og mįtti heita, aš alt žornaši af ljįnum. Samt er enn eitthvaš lķtilshįttar śti af heyjum og mį telja óvķst, aš žaš nįist héšan af.

Morgunblašiš segir af góšu sumri 25.október (fęr hęsta einkunn Reykjavķkursumra aš mati ritstjóra hungurdiska):

Gunnólfsvķk, ķ október. FB. Sumariš hefir veriš hér sęmilega gott, bęši til lands og sjįvar. Śrkomulķtiš og allgóšar gęftir. Nś aš undanförnu hafa veriš vestlęgar golur, mistur og steikjandi hitar. Heyfengur bęnda er yfirleitt mikill og hafa hey nįšst meš įgętri hiršingu. Śtengi voru vel sprottin og tśn ķ mešallagi.

Fyrsta vetrardag. Ķ dag heilsar veturinn, meš stilltu og mildu vešri. Hér sunnanlands, og vķst ķ flestum hérušum landsins, veršur hins lišna sumars minnst sem einhvers hins sólrķkasta og skemmtilegasta, sem nślifandi menn muna, aš žvķ er tķšarfar snertir og įrgęska til lands og sjįvar ķ žeirri merkingu žess oršs, sem hingaš til hefir tķškast.

Morgunblašiš segir frį  hrķš į Hellisheiši ķ pistli 31.október, alhvķtt varš ķ Reykjavķk:

Tķu bķlar tepptust aš Lögbergi mikinn hlutį dags ķ gęr, vegna ófęršar. Var stórhrķš į Hellisheiši fram eftir deginum; žó komust bķlar aš austan, viš illan leik.

Žetta vešur var slęmt į Snęfellsnesi, Tķminn segir frį 7.nóvember:

Illvišri mikiš gekk yfir Snęfellsnes fyrra föstudag [30.október], og fennti žį fé į sumum stöšum og hrakti fram af klettum. Ķ Neshreppi utan Ennis, voru fundnar er sķšast fréttist, 19 kindur daušar, en vķša vantaši fé, og bjuggust menn viš aš žaš lęgi ķ fönn dautt eša lifandi. Allmikiš tjón varš į bįtum ķ sama vešri og sķmalķnur slitnušu og lögšust nišur į allstóru svęši.

Nóvember var mildur og śrkomusamur. Talsvert var um óhöpp į sjó. Vešurathugunarmenn lżsa tķš:

Lambavatn: Žaš hefir veriš óstöšugt en kuldalķtiš svo jörš hefir oftast veriš alžķš og sjaldan snjókoma en töluverš śrkoma.

Sušureyri: Óstöšugt og śrkomusamt. Oftast austan og noršaustanįtt. Snjóžungt fyrri hluta mįnašar. Óhagstętt til lands og sjįvar.

Hraun. Mįnušurinn byrjaši meš nokkurri snjókomu, (en) festi skamma stund svo tališ geti. Um mišjan mįnušinn var nįlega alautt og jörš lķtiš frostin. Žann 29. féll talsveršur snjór sem von brįšar brįšnaši aftur og var alautt til mįnašamóta. Įttin var lengst af austlęg żmist noršaustan eša sušaustan, žį oftar sušlęg, jafnašarlega hęg og mjög hlż. Allmikiš brim gerši fyrrihluta mįnašarins ķ 3-4 daga. Hiti var oft óvenjumikill, fįum sinnum yfir 10° og einu sinni 14,6°. Žessi mįnušur mį heita óvenjugóšur ķ žessu byggšarlagi žar enn flest fé gengur śti gjaflaust um alla sveitina en hśn annars meš snjóžyngstu sveitum landsins.

Hśsavķk: Vešrįttan yfirleitt mjög mild en fremur óstillt og tvķsżn.

Nefbjarnarstašir: Tķšarfar mjög milt og hagstętt allan mįnušinn. Hęgvišri og engar stórfelldar śrkomu. Saušfé og hross ekki hżst.

Hrepphólar: Vešrįttan reyndist nokkuš umhleypingasöm og śrfelli allmikiš. Sökum žess aš oftast var frekar hlżtt var saušfé ekki gefiš og leiš žvķ sęmilega vel.

Fyrstu daga mįnašarins var hvöss noršanįtt og varš tjón af sjįvargangi į Siglufirši. Vķsir segir frį 6.nóvember:

Siglufirši, 5. nóv. FB. Noršaustan rok og bleytuhrķš meš allmiklu brimi ķ fyrradag [3.]. Bryggjan į Bakka brotnaši öll og gekk sjór yfir flóšgaršinn noršan į eyrinni og flutti meš sér timburbrakiš śr bryggjunni sušur aš Rįnargötu, sem er nżlögš, og allhį gata ķ noršanveršum bęnum og ętluš til žess mešfram aš verja flóšum sušur yfir bęinn. Žar stöšvašist flóšiš, svo skemmdir uršu ekki ķ bęnum. Nokkrar kindur tók śt undan Strįkum og rak daušar hér inn. Er žar vogur einn og forvašar beggja vegna, en ókleift bjarg fyrir ofan. Hafa žar oft farist kindur og oft veriš talaš um aš sprengja veg ķ bergiš, svo skepnum yrši hęttulaust, en aldrei komist ķ framkvęmd. Hęgvišri og frostkaldi ķ dag, en ekki róiš. Ķ Fjöršum er aš mestu auš jörš nišur viš sjóinn.

Lķklega er hér aš nešan įtt viš illvišriš 30. og 31. október, en illvišri var lķka žann 7. nóvember - žį af sušaustri. Hugsanlega er įtt viš žann dag. Dagur segir frį 12.nóvember:

Ofsarok gerši vķša um land fyrra laugardag, einkum vestanlands. Ķ Ólafsvķk uršu skašar į saušfé og bįtum, en manntjón ekki.

Žann 12. nóvember drukknaši mašur, einn į bįti, į leiš frį Naustum til Ķsafjaršar ķ mjög byljóttu vešri aš sögn Vešrįttunnar.

Morgunblašiš segir af góšri tķš til landsins 22.nóvember:

Siglufirši, FB. 21. nóv. Öndvegistķš til landsins og snjólaust aš kalla, en ógęftir til sjįvarins. Saušfénašur gengur sjįlfala enn vķšast hvar.

Žingeyingar lofa sumariš. Vķsir 24.nóvember:

Fréttabréf śr Sušur-Žingeyjarsżslu. 21. nóv. FB. 30. okt. — Tķšarfar. Sumariš var meš žeim bestu, aš žvķ er vešrįttu snertir sem hér hafa komiš lengi. Sķfeldir žurrkar og góšvišri aš heita mį og ekki nema 2-3 rigningardagar allan įgśstmįnuš. Lķkt var ķ september. Menn heyjušu vel yfirleitt, žvķ allt var aš kalla mį hirt af ljįnum. Spretta varš lķka sęmilega góš um žaš er lauk, žótt sprettuśtlit vęri slęmt ķ byrjun heyskapartķmans. Tśn spruttu mikiš upp aftur og nżrękt var góš vķšast hvar.

Morgunblašiš segir frį órólegri tķš til sjįvarins 27.nóvember:

Noršfirši, fimmtudag. Tķšarfar hefir veriš umhleypingasamt aš undanförnu og žess vegna lķtil sjósókn.

Morgunblašiš segir 5. og 11. desember frį vatnavöxtum ķ Austur-Skaftafellssżslu:

[5.] Stórrigningu gerši ķ Austur-Skaftafellssżslu um mišjan nóvember s.l., og breytti žį Jökulsį į Breišamerkursandi um farveg; tók hśn sér farveg nokkru austar en hśn hefir runniš undanfariš. En sķšan hefir įin veriš ófęr yfirferšar, bęši vegna žess, hve vatnsmikil hśn er og vegna žess hve farvegur hennar er nś žröngur. Er žaš annars óvenjulegt, aš Jökulsį sé vatnsmikil um ženna tķma įrs, venjulega er hśn fęr alltaf į vetrum og žarf žį ekki aš fara į jökli, eins og jafnan veršur aš gera į sumrum. En nś hefir einnig sś breyting oršiš į jöklinum, aš ekki er hęgt aš komast yfir hann. Vatnselgur er svo mikill mešfram jöklinum austan viš įna, aš ómögulegt er aš komast žar nišur. Eru samgöngur žvķ algerlega tepptar um Breišamerkursand sem stendur.

[11.] Žess var nżlega getiš hér ķ blašinu, aš Jökulsį į Breišamerkursandi hafi breytt um farveg eftir stórrigningar, sem gerši um mišjan nóvember og aš įin hafi oršiš ófęr yfirferšar um skeiš; jökullinn var einnig ófęr, svo aš samgöngur um Breišamerkursand tepptust algerlega um žriggja vikna tķma. Sķšustu fregnir aš austan herma, aš nś sé Jökulsį oršin slarkfęr aftur, žótt enn sé hśn vatnsmikil.

Óstöšug tķš var ķ desember og stormasamt vestanlands. Til landsins į Noršausturland višraši betur. Kólnaši um jólin. Vešurathugunarmenn segja frį tķš:

Lambavatn: Žaš hefir veriš mjög óstöšugt og stórgert svo žó hagi hafi veriš hefir hann ekki notast vel fyrir stórvišrum og śrkomum. Nś milli hįtķšanna hefir veriš töluveršur kuldi og snjór allur frešinn vegna blota sem gerši žann 26. og er hér nęr haglaust. [20. Fauk jįrnžak af hlöšu į Hvalskeri].

Sušureyri: Óstöšugt og oft hvassvišri. Frostvęgt til jóla en žį kalt. Śrkomusamt allan mįnušinn. Slęmir hagar til jóla, eftir žaš haglaust og snjóžungt. Gęftafįtt. Óhagstętt yfirleitt.

Hraun: Vešrįttan ķ žessum mįnuši hefir yfirleitt veriš mjög hagstęš til landsins žar til um jól aš nokkuš spilltist og var vonskuhrķš į 2. og 3. ķ jólum og gamlįrsdag. Jörš nįlega snjólaus til jóla, en žį gerši nokkurn snjó sem rak žį ķ skafla svo beit fyrir fé hélst allgóš. Dįlķtil frost voru fyrri hluta mįnašar, en oftast stillt vešur. 7.-8. brį til landįttar og hlżinda sem hélst allt til jóla og nęr allstormasamt stundum. 21. varš hiti 15°. Śrkoma mjög lķtil til jóla. Jörš öll var nįlega žķš 24. desember og alžķš į lįglendi. Miklavatn hefir aldrei oršiš hestfęrt ķ vetur, en manngengt um tķma, en 21. desember braut af žvķ allan ķs og varš landahreint nema lķtillega nyrst og mun žaš fįgętt um sólstöšur.

Hśsavķk: Snjólétt og jaršsęlt en óstillt vešur.

Nefbjarnarstašir: Yfirleitt gott og hagfellt tķšarfar. Žann 7. kom óvenju mikill snjór į jafnstuttum tķma sem hélst allt til hins 19. Aftur brį til ótķšar ž.26 sem hélst śt mįnušinn.

Fagurhólsmżri: Umhleypingasamt og oft hrakvišri žvķ oftast vot vešrįtta, en oftast auš jörš į lįglendi og aldrei haglaust žvķ jörš varš aldrei hulin snjó, nema grįtt ķ rót.

Hrepphólar: Vešrįttan töluvert śrkomu- og vindasöm en frostvęg. Oftast sęmilegir hagar fyrir kvikfénaš. 24. desember fór ég meš bifreiš héšan aš heiman og til Reykjavķkur. Var žį hvergi vottur af snjó į žeirri leiš, ž.e.a.s. į veginum og mun vera langt sķšan aš svo snjólétt hefur veriš į žeim tķma.

Morgunblašiš segir enn af tjóni į Siglufirši ķ pistli 16.desember:

Siglufirši, FB. 14. des. Noršaustanrok og stórhrķš ķ gęrkvöldi. Nokkrar skemmdir uršu į ljóslögnum bęjarins. — Nokkrir staurar brotnušu og vķrarnir slitnušu, einnig brotnušu sex sķmastaurar og sķmažręšir skemmdust og loftnet śtvarpsnotenda. Var allur bęrinn rafljósalaus frį kl.8 ķ gęrkvöldi til kl. 4 ķ dag. Vešurofsinn braut rśšur allvķša og reif nokkrar žakjįrnsplötur af sjóhśsinu „Baldri“.

Žann 21. gerši eitt versta vešur įrsins samfara hlżindum. Morgunblašiš segir frį 23.desember:

Aftakavešur gerši į Vesturlandi į mįnudaginn var [21.]. Į Bķldudal uršu stórfelld skrišuhlaup — žrjś alls — og ollu žau talsveršum skemmdum į hśsum; fólk flśši śr hśsum, en engin slys uršu. — Tveir bįtar slitnušu upp af höfninni og sökk annar, en hinn rak til hafs og hefir ekkert spurst til hans sķšan. Skemmdir af ofvišrinu. Ķ ofvišrinu mikla į mįnudag fauk žak af ķbśšarhśsi ķ Hellnafelli ķ Grundarfirši. Bóndinn var ekki heima žennan dag; konan ein heima meš börn og gamalmenni; slys varš ekki.

Slide10

Lęgšinni fylgdi mjög hlżtt loft langt śr sušri. Hiti komst ķ 15,0 stig į Hraunum ķ Fljótum og ķ 10,4 ķ Reykjavķk. Stormur var į nęrri helmingi vešurstöšva, hęsta hlutfall į įrinu. Lęgšin grynntist fljótt og vindur gekk yfir ķ sušvestur og žaš kólnaši. 

Morgunblašiš segir af vatnavöxtum ķ frétt 24.desember:

Stórfeldir vatnavextir hafa oršiš vķša į landinu undanfariš. Ķ Austur-Skaftafellssżslu hafa vötnin veriš svo mikil, aš ekki hafa ašrir en žaulvanir vatnamenn komist yfir žau. Hlaup kom ķ Skjįlfandafljót į žrišjudagsmorgun [22.] og olli žaš talsveršu tjóni. Į Austurlandi gerši einnig stórhlaup ķ vötn og ollu sums stašar skemmdum.

Ķslendingur segir 24.desember: „Afspyrnuvešur af sušri hefir veriš undanfarna daga“.

Alžżšumašurinn segir af hlaupinu ķ Skjįlfandafljóti ķ frétt 30.desember:

Į žrišjudaginn var [22.] kom hlaup ķ Skjįlfandafljót, eins og mest į vordag. Flęddi žaš yfir bakka sķna og gerši spell į engjum. Litur vatnsins, samfara žvķ aš hlaup į žessum tķma įrs eru dęmalaus benti til aš vatnavextir žessir orsökušust af jökulhlaupi ķ sambandi viš eldsumbrot. Annars hefir žetta ekki veriš rannsakaš nįnar.

Dagur segir af hrķš 31.desember:

Hrķšarvešur meš nokkru frosti hefir veriš žessa sķšustu daga įrsins. Įšur uršu menn vetrarins lķtiš varir, žótt tķšin hafi veriš óstillt og umhleypingasöm.

Morgunblašiš birti 3.janśar 1932 greinargóšan tķšarfarspistil af Fljótsdalshéraši:

Af Héraši er blašinu skrifaš: Voriš var óvenjulega kalt og gróšurlaust, en illvišralķtiš žar til seinni partinn ķ jśnķ Um mįnašamótin jśnķ og jślķ gerši fįrvišrishrķš meš kulda og snjókrapa til fjalla. Žį drįpust nżrśnar ęr vķša um Śthéraš, sem vitanlega voru magrar oršnar, eftir aš hafa fleytt. sér og lambi sķnu yfir hiš kalda og gróšurlausa vor. Annars gekk saušburšur vķšast hvar vel, og sumstašar įgętlega ķ landgóšum sveitum, til dęmis ķ Jökuldal. Žar lķšur įnum vel, žótt lķtt grói, ef vešur eru žolandi. — Fjįrhöld mįttu heita sęmileg eftir atvikum, nema į stöku staš žar sem bar į pest. Slįttur byrjaši um mišjan jślķ og eftir žaš. Žį voru stöšugar vętur, og mįtti heita aš enginn baggi vęri inn kominn ķ įgśstbyrjun. Žį skipti alveg um tķšarfariš. Sķšan hafa veriš sķfeldir žurrkar aš heita mį. Žeir voru helst til sterkir og langvarandi sķšast į slęttinum; įtti margur erfitt meš aš losa hįna rekjulaust. Rótin var oršin svo hörš og žurr. Aušvitaš varš nżting heyja hin įkjósanlegasta og heyfengur ķ betra lagi aš vöxtum til lķka. Žaš hjįlpaši til aš fjallgöngum var frestaš um eina viku, og bętti žaš upp hversu seint var byrjašur slįttur. Saušfé mun vera meš rżrara móti til frįlags ķ haust ķ hinum landléttari sveitum, einkum lömb. Žaš fer svo ķ köldu og gróšurlausu vorunum, aš ęrnar geldast fljótt eftir buršinn žótt sęmilega hafi jśgrast. Žį fitna žęr ķ betra lagi į sumrin, en lömbin verša ķ verra lagi. Annars var tķšin seinni part sumars, įgęt į fénu og žaš hélst i kyrrš og nęši ķ afréttum fram ķ göngur. Enda hefi ég sjaldan séš heišalöndin jafn fagurgręn og žau voru nś ķ lok september. Uppskera śr göršum varš meš altķa rżrasta móti ķ haust; liggja žar til żmsar orsakir. Fyrst og fremst var seint sįš, og svo fór engu fram vegna kuldans lengi vel. Ķ byrjun september komu nokkrar snarpar frostnętur ķ röš, žį lét jaršeplagras mjög į sjį. Ašalorsök uppskerubrestsins eru samt blessašir žurrkarnir, einkum ķ sendnu jöršunum, sem flestir sękjast mest eftir fyrir jaršepli. Gulrófur spruttu vķša ķ mešallagi, žar sem garšar eru ekki mjög žurrir.

Lżkur hér samantekt hungurdiska um vešur og vešurlag įrsins 1931. Aš vanda er žykk talnasśpa ķ višhenginu. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hiti noršanįtta ķ aprķl

Žegar aušsveipur gagnagrunnur er viš höndina er meš mjög lķtilli fyrirhöfn aš framleiša allskonar vafasamt sull sem virkar samt trślega. Žaš sem hér fer į eftir er žannig. Enginn ętti aš taka žvķ sem sannleika - miskunnarlaust er sparslaš ķ götin meš ódżru efni og sķšan lakkaš yfir. 

Til framleišslunnar notar ritstjórinn žrjįr heimageršar töflur - žęr eru ķ sjįlfu sér ekki sem verstar - nokkuš gott fóšur einar og sér. Žaš er blandan sem veršur til viš samsetninginn sem er varasöm. 

Töflurnar eru: (i) Hiti klukkan 9 aš morgni ķ Stykkishólmi frį 1871 til 2023. (ii) Vindįtt į svęšinu kringum Ķsland (skipt į 8 įttir) eins og bandarķska endurgreiningin c20v2 (1871 til 1939) og era5 endurgreining evrópureiknimišstöšvarinnar (1940 til 2023) segja frį. Svęšiš er „ferhyrningur“ milli 60°N og 70°N og 10°V og 30°V. (iii) reiknuš mešalvigurvindįtt į landinu 1949 til 2023 (allar skeytastöšvar Vešurstofunnar). 

Viš veljum žį daga aprķlmįnašar žegar vindįttatöflurnar segja įttina hafa veriš noršvestur, noršur eša noršaustur og reiknum sķšan mešalmorgunhita ķ Stykkishólmi fyrir žį daga ķ hverjum aprķlmįnuši fyrir sig. Talnaglöggir munu nś strax įtta sig į žvķ aš tķšni noršanįttardaga er afskaplega misjöfn ķ aprķl, allt frį einum eša hugsanlega engum - upp ķ alla daga mįnašarins. Vęgi einstakra daga veršur žannig mjög misjafnt. Sķšan eru vindįttatöflunar tvęr ekki endilega sammįla um žaš hvaša daga noršanįtt er rķkjandi - svęšin eru til dęmis misstór. 

Žaš fyrsta sem viš lķtum į er einmitt žessi talning - samanburšur į töflunum tveimur.

w-blogg160424a

Aprķldagafjölda endurgreininganna mį sjį į lįrétta įsnum, en vigurvindgreiningu stöšvanna į žeim lóšrétta. Įrin eru 1949 til 2023. Viš megum taka eftir žvķ aš endurgreiningarnar eru ķviš linari viš aš lżsa žvķ yfir aš noršanįtt hafi veriš rķkjandi. Noršanįttadagafjöldi er lęgri ķ žeirri töflu heldur en hinni. En samt sjįum viš aš ķ öllum ašalatrišum er samręmiš samt harla gott. Žaš er 1953 sem leišir fjölda noršanįttadaga ķ aprķl į stöšvunum - fręgur kuldamįnušur (kaldasti mįnušur įrsins 1953 reyndar - eini aprķlmįnušur sem nįš hefur ķ žann titil), 22 dagar meš noršanįttum. Endurgreiningin segir dagana hafa veriš 18 - og nefnir fleiri mįnuši meš žann fjölda. 

Sķšan lķtum viš į hitann. Viš sleppum žvķ aš lķta į einstök įr - dagafjöldinn er alltof misjafn til žess - en veljum sjöįrakešju - mešalhita noršanįttardaga sjö aprķlmįnaša ķ röš - žó žannig aš mįnuširnir eru jafnvęgir (žetta vęri hęgt aš laga). 

w-blogg160424b

Myndin sżnir nišurstöšuna. Endurgreiningarnar nį aftur til 1871 - žannig aš viš getum reiknaš mešaltöl aftur til žess tķma. Blįi ferillinn į hér viš. Aftur į móti nęr stöšvataflan ekki nema aftur til 1949 og sżnir rauši ferillinn žęr nišurstöšur. Ķ öllum ašalatrišum liggja ferlarnir saman (enda oftast um sömu daga aš ręša). 

Nokkrar sveiflur eru fram til 1920, en sķšan hlżnar aprķlnoršanįttin um meir en 4 stig. Sś dżrš stóš žó ekki lengi, fljótlega kólnaši hśn aftur og var um 1950 oršin įmóta lįg og mešaltal fyrri tķma. Eftir kuldana um 1950 hlżnaši aftur - en ekki lengi og hafķsįrin tóku viš. Sķšan hefur hlżnaš - sérstaklega eftir 1990 og sķšustu įrin hefur aprķlnoršanįttahitinn veriš um 3 stigum ofan viš žaš sem var į unglingsįrum ritstjórans. 

En segir žetta eitthvaš eitt og sér? Best er aš fullyrša sem minnst um žaš. Nįnari athugunar vęri žörf - ef eitthvaš ętti aš segja. Ritstjórinn heldur aš sér höndum en minnir žó į aš hann hefur į žessum vettvangi gert įmóta greiningu fyrir vetur og sumar - og fyrir landiš ķ heild. 

Hér og nś er žetta einkum ętlaš sem skemmtiatriši ķ žeim kalda aprķl sem nś gengur yfir (og viš vitum ekki hvar lendir - eša hvort noršanįttirnar eru aš sżna einhvern annan svip heldur en aš undanförnu). Žaš tekur enga stund aš spyrja gagnagrunninn spurninga af žessu tagi - séu žęr rétt oršašar svarar hann umsvifalaust. Žaš tók hins vegar verulegan tķma og fyrirhöfn aš bśa grunntöflurnar til (ekki margir sem nenna aš standa ķ slķkri galeišuvinnu). 


Hįlfur aprķl

Fyrri hluti aprķl hefur veriš kaldur. Mešalhiti ķ Reykjavķk er +0,9 stig, -2,0 nešan mešallags 1991-2020 og -2,6 stigum nešan mešallags sömu daga sķšustu tķu įrin. Žetta er nęstkaldasta aprķlbyrjun žaš sem af er öldinni ķ Reykjavķk, kaldara var 2006, mešalhiti žį 0,4 stig. Hlżjastur var fyrri hluti aprķl ķ fyrra, +5,3 stig. Į langa listanum rašast hitinn ķ 117. hlżjasta sęti (af 152). Hlżjasta aprķlbyrjun žess tķmabils var 1929, mešalhiti žį +6,6 stig. Kaldast var hins vegar 1876, mešalhiti -4,1 stig.
 
Į Akureyri er mešalhiti žaš sem af er mįnuši -2,0 stig og hefur sjö sinnum veriš lęgri sķšustu 89 įrin (en aldrei į žessari öld).
 
Į öllu svęšinu frį Breišafirši, noršur og austur um aš Austurlandi aš Glettingi er žessi aprķlbyrjun sś kaldasta žaš sem af er žessari öld, en aš tiltölu hefur veriš hlżjast į Sušurlandi žar sem hitinn rašast ķ 20. hlżjasta sęti (af 24).
 
Hiti er nešan mešallags sķšustu tķu įra į öllum vešurstöšvum, minnst -1,4 stig ķ Önundarhorni undir Eyjafjöllum, en mest -5,4 stig ķ Svartįrkoti.
 
Śrkoma hefur veriš lķtil ķ Reykjavķk, ašeins 7,4 mm, fimmtungur mešalśrkomu, en hefur samt 13 sinnum męlst minni sömu daga. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 40,2 mm, rķflega tvöföld mešalśrkoma. Į Dalatanga hafa męlst 47,3 mm, rśmlega 10 prósent nešan mešallags.
 
Sólskinsstundir hafa męlst 105,4 ķ Reykjavķk, um 30 fleiri en ķ mešalįri og hafa ašeins 10 sinnum męlst fleiri sömu daga. Į Akureyri hafa sólskinsstundirnar męlst 58,7.
 
Eitthvaš eru spįr aš gefa til kynna hlżnandi vešur ķ lok vikunnar - en hafa svo sem gert žaš įšur.

Enn er giskaš į įrsmešalhita

Fyrir rśmum mįnuši var hér fjallaš um samband įrsmešalhita og žykktar yfir landinu. Viš höldum okkur viš įrsmešalhita en lķtum nś į samband hans viš vindįttir ķ hįloftunum og hęš 500 hPa flatarins yfir landinu. Žaš kemur ekki į óvart aš įr žar sem sušlęgar įttir eru rķkjandi skuli vera hlżrri heldur en įr meš veikum sunnanįttum. Hlutur vestanįttarinnar er heldur órįšnari, en viš reikninga kemur samt ķ ljós aš žvķ öflugri sem hśn er žvķ svalari er tķšin. Įhrif hennar eru žó ašeins hįlfdręttingur į viš įhrif sunnanįttarinnar. Hęš 500 hPa-flatarins hefur einnig mikil įhrif - įlķka mikil og sunnanįttin. Meginįstęša žess er sś (mį segja) aš hęšin geymi aš nokkru leyti uppruna loftsins. Hįr flötur fylgir lofti af sušręnum uppruna og žessa uppruna gętir jafnvel žótt loftiš komi hingaš śr noršri. Sama mį segja um loft undir lįgum fleti, aš mešaltali er žaš norręnt aš uppruna - jafnvel žótt žaš berist til okkar śr sušri. Vindįttirnar greina žvķ frį žvķ hvašan loftiš berst, en hęšin hvķslar aš okkur hver uppruni žess er.

Frį degi til dags getur vindįtt ķ 500 hPa-fletinum veriš nįnast hver sem vera skal.  Sušvestanįttin er žó algengust ķ mišju vešrahvolfi og žar ofan viš. Sé mešalvindstefna reiknuš yfir heila mįnuši er sama aš segja, žaš koma nęr allar įttir fyrir, en žó žannig aš mjög sjaldgęft er aš noršaustanįtt reiknist aš mešaltali heilan mįnuš. Įrsmešalvindįttin er hins vegar furšustöšug. Mešalįrsvindįtt ķ 500 hPa-fletinum er um 250 grįšur (20 grįšur sunnan viš vestur). 

Įrsmešalvindstefnan hefur aldrei fariš sušur fyrir 220 grįšur - rétt sunnan viš sušvestur (viš höfum nokkuš įreišanlegar tölur aftur til 1940 ķ 84 įr) og žaš hefur ašeins gerst einu sinni į öllum žessum tķma aš mešalvindįttin hefur veriš rétt noršan viš hįvestur. Žaš var įriš 2010 - viš fjöllušum um žaš merka tilvik ķ gömlum hungurdiskapistli. Žį vildi hins vegar žannig til aš 500 hPa-flöturinn var sérlega hįr. Eins og fram kom aš ofan žżšir žaš aš loftiš
var žrįtt fyrir allt upprunniš langt aš sunnan - og įriš varš hlżtt - žrįtt fyrir noršanįttina. Óvenjulega kalt var hins vegar ķ Skandinavķu - ķ noršanįtt langt frį hęšinni.

Viš getum lķka reiknaš śt hvernig jafnžykktarfletir liggja viš landiš - svonefndur žykktarvindur liggur samsķša jafnžykktarlķnum (rétt eins og hįloftavindur samsķša  jafnhęšarlķnum) - hann er žvķ strķšari sem žykktarbrattinn er meiri. Ķ ljós kemur aš žykktarvindurinn heldur sig į enn žrengra bili heldur en hįloftavindurinn. Įrsmešalstefnan hefur aldrei (frį 1940) fariš sušur fyrir 240 grįšur - en einu sinni noršur fyrir 270 (eins og hįloftavindurinn). Mešalstefnan er 255 grįšur, um fimm grįšum noršar heldur en hįloftavindurinn. Žaš žżšir aš ašstreymi af hlżju lofti rķkir aš mešaltali yfir landinu.

Nś vitum viš aušvitaš ekki hvort žessi stefnužrįi hįloftavinda hefur haldist alla tķš frį upphafi Ķslands - né hvort fortķš eša framtķš geyma einhver tķmabundin vik frį honum. Eins og kerfiš er nś eru sunnanįtt og hęš 500 hPa-flatarins ekki alveg óhįšir žęttir. Hneigšin er sś aš žvķ hęrri sem 500 hPa-flöturinn er žvķ lķklegra er aš sunnanįttin sé veik og žvķ lęgri sem flöturinn er žvķ meiri er sunnanįttin. Žetta er ķ sjįlfu sér ekki óvęnt, en hins vegar
er nęr öruggt aš ašfallslķna milli žįttanna tveggja er ekki į sama róli į kulda- og  hlżskeišum į noršurhveli. Versta (kaldasta) hįloftastaša sem gęti komiš upp hérlendis er mikil noršanįtt meš lįgum 500 hPa-fleti. Slķkt hefur sést ķ stöku mįnuši (og aušvitaš fjölmarga daga), en lķkur į aš heil įr verši žannig eru litlar. Möguleiki er žó fyrir hendi - aušvitaš - ekki sķst į tķmum skyndilegra vešurfarsbreytinga. Ritstjóra hungurdiska finnst mikilvęgt aš gefa žessu gaum - žaš er fleira undir heldur en hitinn einn.

En ašalefni žessa pistils įtti aš birtast į žremur myndum (skżrara eintak af žeirri fyrstu mį finna ķ višhenginu).

w-blogg120424a

Sś fyrsta sżnir dreifirit (skotrit). Žar sżnir lįrétti įsinn įgiskašan hita ķ Reykjavķk 1940 til 2023, en lóšrétti įsinn sżnir įrsmešalhitann eins og hann var ķ raun og veru. Viš tökum strax eftir žvķ aš įgiskunin rašar allvel ķ sęti. Fylgnistušull er um 0,7 (žęttirnir žrķr skżra um helming breytileikans). Aftur į móti bęlir hśn breytileikann umtalsvert. Hśn giskar rétt į kaldasta įriš (1979), en segir mešalhita žess 3,8 stig, en hann var ķ raun undir 3
stigum. Ašferšin segir įriš 1941 hafa veriš žaš hlżjasta (og giskar nįkvęmlega rétt), en ķ raun var 2003 svipaš - en žį er giskaš į 5,5 stig.

Įr į žessari öld eru merkt meš raušum lit. Viš sjįum aš žau eru öll nema tvö (2002 og 2018) ofan ašfallslķnunnar, hiti reiknast hęrri heldur en žetta einfalda vindįttalķkan segir hann vera. Viš getum nś reiknaš mun į reiknušum og réttum gildum - žann mun köllum viš „leif“. Sé leifin jįkvęš hefur hiti męlst hęrri heldur en lķkaniš giskar į, sé hśn neikvęš hefur hiti męlst lęgri.

w-blogg120424b

Lįrétti įsinn į myndinni sżnir įr frį 1940 til 2023, en sį lóšrétti leifina ķ Reykjavķk (ķ °C). Sślurnar eiga viš stök įr, en rauši ferillinn er 7-įrakešja leifarinnar. Viš tökum strax eftir tķmabilaskiptingunni. Kalda tķmabiliš var ķ raun kaldara heldur en lķkaniš reiknar, og hin hlżju įr ķ upphafi 21. aldar eru aftur į móti hlżrri en lķkaniš. Žetta gefur til kynna aš žótt lķkaniš „skżri“ vel hitabreytingar frį įri til įrs nęr žaš įratugasveiflum (sem koma ofan ķ žann breytileika) illa eša ekki. Viš vitum ekki fyrir vķst hvernig į žessu stendur, en ef til vill munu flestir giska į įhrif sjįvar, en varšandi hlżindin į žessari öld munu ašrir nefna aukin gróšurhśsaįhrif.

Į nęstu mynd sjįum viš stašbundin įhrif sjįvarkulda betur.

w-blogg120424c

Hér er reiknuš 7-įra leif fyrir tvęr vešurstöšvar - og byggšir landsins aš auki. Stöšvarnar eru Reykjavķk og Dalatangi. Reykjavķkurlķnan er sś sama og į fyrri mynd (rauš į bįšum myndunum), Dalatangalķnan er blį, en landsleifin er gręn. Hafķsįrin skera sig śr į Dalatanga, neikvęš leif er mun meiri heldur en ķ Reykjavķk. Landsleifin er žarna į milli. Mesta hafķsįriš, 1968, var leifin į Dalatanga -1,8 stig, en „ekki nema“ -0,8 ķ Reykjavķk. Viš getum gróflega giskaš į aš hafķsinn hafi kęlt Dalatanga um heilt stig umfram žaš sem hann gerši ķ Reykjavķk, (og 0,4 stig umfram žaš sem var aš mešaltali į landinu). Žaš er athyglisvert aš sķšasta įratug hefur leifin fariš minnkandi bęši ķ Reykjavķk og į landinu ķ heild, en haldist mikil og jįkvęš į Dalatanga. Ritstjórinn veit aušvitaš ekki hvers vegna.

Rétt aš lįta žetta gott heita - enda sjįlfsagt ekki margir sem hafa įhuga į vangaveltum sem žessum.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hęgur vetur

Vešurstofan telur veturinn fjóra mįnuši, desember til mars. Žó sį nżlišni hafi veriš heldur kaldari en algengast hefur veriš sķšasta aldarfjóršunginn veršur samt aš telja aš hann hafi fariš vel meš (eins og oft er sagt). Slķk įlyktunarorš fara žó aušvitaš eftir žvķ hver sjónarhóllinn er. Śrkoma hefur t.d. veriš ķ minna lagi um landiš sunnanvert, sem varla er hagstętt ķ huga žeirra sem įhyggjur hafa af vatnsbśskap, en aušvitaš hagstętt fyrir žį sem berjast viš slagregn og leka. Žrįtt fyrir stöku hrķšarköst hefur fęrš lengst af veriš meš skįrra móti - žótt kröfur um góša fęrš vaxi mjög hratt - og ófęršardagur getur valdiš röskun į feršum mun fleiri heldur en įšur var. 

Ritstjóri hungurdiska hefur lengi fylgst meš illvišrum (ķ 60 įr) og reynir aš meta žau, afl žeirra og tķšni, į żmsa vegu. Ekki eru žaš skotheld fręši - en gefa žó żmsar vķsbendingar. Sś ašferš sem hér er fjallaš um hefur komiš viš sögu į hungurdiskum įšur. Į hverjum degi er tališ saman į hversu mörgum vešurstöšvum (ķ byggš) vindur hefur nįš stormstyrk (20 m/s eša meira). Ekkert er tekiš tillit til žess hvort sį stormur stóš stutt eša lengi. Sķšan er reiknaš hlutfall į milli žessa stöšvafjölda og allra stöšva sem athuga žann sama dag. Sś tala (sem er alltaf į milli nśll og einn) er margfölduš meš žśsund. Sérhver dagur fęr žannig hlutfallstölu (langoftast mjög lįga). Sķšan leggjum viš saman allar hlutfallstölur hvers mįnašar - og sķšan vetrarins ķ heild. 

Stórfelldar breytingar į stöšvakerfinu eru nokkuš įhyggjuefni ķ žessu sambandi. Fyrri mynd dagsins į aš róa okkur hvaš žaš varšar.

w-blogg110424

Hér mį sjį stormasummur mannaša og sjįlfvirka kerfisins į vetrum įranna 2001 til 2023 bornar saman. Žęr eru aldrei nįkvęmlega žęr sömu, en ķ öllum ašalatrišum eru žęr samt aš sżna žaš sama. Munurinn er ekki kerfisbundinn, žó er žaš žannig aš mešaltal sjįlfvirka kerfisins er ašeins lęgra en žess mannaša. - Įrtöl eru sķšara įr vetrarins, 2001 er tķminn frį desember 2000 til mars 2001. 

w-blogg110424b

Viš komumst aftur til 1949. Sślurnar sżna summur einstakra vetra, en rauša lķnan er tķuįrakešja. Talsveršur breytileiki er frį įri til įrs. Žaš vekur athygli hversu lįg tala nżlišins vetrar er (2023-24), sś lęgsta frį 1964 (reyndar mjög svipuš 1977). Flestir munu telja žetta vķsbendingu um aš veturinn hafi veriš hagstęšur. Aušvitaš er hann ekki flekklaus, slķkur vetur kemur varla fyrir į Ķslandi. Veturnir 2020 og 2022 voru hins vegar mjög illvišrasamir og 2015 sį illvišrasamasti į žessari öld (žaš sem af er) - eins og margir muna. 

Viš gętum reynt aš bśa til samsettan gęšavķsi fyrir vetrartķšina og fengi nżlišinn vetur hįa einkunn fyrir vešramildi (ef žessi kvarši hér er notašur). Hann skorar ekki eins hįtt ķ hita (en mjög skiptar skošanir eru uppi um gęši vetrarhlżinda - sumir vilja alls ekki neitt svoleišis). Minnisstęšar eru fréttir sem birtust įriš 1929 - en sį vetur var bęši hęgvišrasamur og hlżr (rétt eins og 1964). Žį voru einnig óvenjuleg hlżindi į Vestur-Gręnlandi. Žau voru žar mjög illa séš og ollu umtalsveršum vandręšum - veišar heimamanna röskušust svo aš lį viš matarskorti - hlżr vetur var žar ekki talinn til gęša. Sagt er aš svo sé enn. 


Fyrstu tķu dagar aprķlmįnašar 2024

Aprķl byrjar heldur kuldalega. Mešalhiti fyrstu tķu dagana ķ Reykjavķk er +0,5 stig, -2,2 stigum nešan mešallags 1991 til 2020 og -2,3 stigum nešan mešallags sömu daga sķšustu tķu įrin. Hitinn rašast ķ 20. hlżjasta sęti žaš sem af er öldinni (af 24). Kaldastir voru žessir sömu dagar įriš 2021, mešalhiti žį -0,9 stig. Hlżjastir voru žeir 2014, mešalhiti +6,0 stig. Į langa listanum er hitinn nś ķ 115. hlżjasta sęti (af 152). Hlżjast var 1926, mešalhiti žį +6,6 stig, en kaldast var 1886, mešalhiti -4,4 stig.
 
Į Akureyri er mešalhitinn -2,6 stig og rašast ķ 79. hlżjasta sęti sķšustu 89 įra. Hlżjast var ķ fyrra (+5,5 stig), en kaldast 1961 (-6,1 stig).
 
Į Noršurlandi eystra og Austurlandi aš Glettingi er žetta kaldasta aprķlbyrjun aldarinnar, en rašast ķ 20. hlżjasta sęti (af 24) į Sušaustur- og Sušurlandi.
 
Hiti er vel undir mešallagi um land allt. Minnsta vikiš frį mešalhita sķšustu tķu įra er viš Skaršsfjöruvita, -1,1 stig, en mest -5,2 stig ķ Svartįrkoti (žar er mešalhiti fyrstu 10 daga mįnašarins -7,7 stig).
 
Śrkoma ķ Reykjavķk hefur ašeins męlst 3,2 mm og er žaš ašeins sjöundi hluti mešalśrkomu. Śrkoma žessa sömu daga hefur žó alloft veriš minni, sķšast 2013. Į Akureyri hefur śrkoma męlst 36,7 mm (óstašfest tala) og 27,3 mm į Dalatanga.
 
Sólskinsstundir hafa męlst 67,4 ķ Reykjavķk žaš sem af er mįnuši. Žaš er um 20 stundir umfram mešallag. Į Akureyri hafa sólskinsstundirnar męlst 45.

Smįvegis af mars

Mešan viš bķšum eftir tölum marsmįnašar frį Vešurstofunni skulum viš lķta į 500 hPa-mešalkort mįnašarins. 

w-blogg020424a

Jafnhęšarlķnur eru heildregnar, en hęšarvik eru sżnd meš litum. Dįlķtill hęšarhryggur er fyrir noršan land og mikil jįkvęš hęšarvik yfir Gręnlandi. Hlżindi fylgdu į žeim slóšum og eins var mjög hlżtt į meginlandi Evrópu. Vik voru mjög neikvęš viš Bretland. Ekki var žó sérlega kalt žar žvķ sunnanįtt var rķkjandi, lęgšir višlošandi mestallan mįnušinn. Eina svęšiš žar sem hiti var undir mešallagi var blettur ķ vesturjašri blįa svęšisins, žar rķkti svöl vestnoršvestanįtt. 

Eins og viš sjįum af kortinu voru austlęgar įttir rķkjandi ķ hįloftunum ķ mars. Žaš er ekki algengt. Viš athugun kemur ķ ljós aš žetta er ķ fyrsta sinn sķšan 1963 sem austanįtt er rķkjandi ķ marsmįnuši yfir landinu - og ekki er vitaš um ašra marsmįnuši sem žannig er hįttaš um į tķma hįloftamęlinga. Sį er žó munur į mars nś og 1963 aš žį var meiri sunnanįtt heldur en nś og mešalhiti į landsvķsu 2,5 stigum hęrri heldur en nś - fręgur mįnušur fyrir hagstęša tķš. 

Viš žökkum BP aš vanda fyrir kortageršina. 


Sérviskulegt einkahugtak

Erfitt vešur var vķša um landiš noršan- og austanvert ķ dag, pįskadag. Fęrš spilltist og fjölmargir lentu ķ erfišleikum į vegum śti og jafnvel innanbęjar ķ hvassvišri og blindu. Frést hefur af snjóflóšum į vegum. Full įstęša til ašgętni. Vešurstofan gaf śt višvaranir eins og vera ber. 

Fyrir fįeinum dögum gįfu spįr til kynna aš einmitt ķ dag, pįskadag, myndi vešurkerfi fara yfir landiš af žvķ tagi sem ritstjóri hungurdiska hefur ķ sérvisku sinni kosiš aš nefna „žverskorinn kuldapoll“. Eftir žvķ sem hann best veit kemur žaš hvergi fyrir ķ vešurfręšitextum öšrum, žó rétt hugsanlegt aš einhverjir įmóta sérvitringar erlendir hafi nefnt žetta einhversstašar - žį undir einhverju öšru nafni.

Ķ žessu tilviki er fyrirbrigšiš ķ minna lagi og var ritstjórinn jafnvel vantrśašur į aš einhver vandręši hlytust af framhjįhlaupi kuldapollsins, en svo vel fór sumsé ekki - žótt stórvandręši verši vonandi ekki. Ritstjórinn hefur lengi gefiš žverskornum kuldapollum gaum (žótt ašrir geri žaš ekki) og hefur fengiš framleitt sérstakt kort sem sżnir vel hvenęr svona nokkuš er į feršinni. 

w-blogg310324a

Svęšiš er sérvališ - flestir leišindavaldandi kuldapollar koma śr noršri eša noršvestri.  Heildregnar lķnur sżna sjįvarmįlsžrżsting. Hęš er yfir Gręnlandi (yfir 1040 hPa), en mikiš lęgšasvęši rétt utan korts viš Bretland. Litirnir sżna hęš 500 hPa-flatarins. Meginhęšin žar er viš Vestur-Gręnland (H). Meginkuldapollur er utan kortsins, en minni pollur hefur snarast śt śr straumnum austan Gręnlands og er į kortinu yfir Ķslandi (L). Hér sést megineinkenni žverskorins kuldapolls mjög vel - vel skilgreind hįloftalęgš er žverskorin af jafnžrżstilķnum sem lķtiš sem ekkert taka žįtt ķ sveigju hįloftastrauma. Mjög skżrt - ekki öflugt, en samt nóg til žess aš valda umręddum leišindum. 

w-blogg310324b

Nęsta kort er alveg hefšbundiš hįloftakort śr 500 hPa-hęš. Jafnhęšarlķnur žéttar dregnar en į hinu kortinu (žar sem litir voru notašir). Vestan lęgšarinnar er vindur strķšur af noršri og noršaustri, en austan hennar er öllu hęgari sušvestanįtt. Lęgšin kom hratt noršan śr hafi og fer hratt til sušvesturs til morguns og veršur fljótt śr sögunni. 

Svo vill reyndar til aš annar pollur, heldur minni žó, į enn aš snarast śt fyrir noršan land og gera spįr rįš fyrir žvķ aš hann fari yfir landiš ašra nótt (ašfaranótt žrišjudags). Hugsanlega versnar vešur žį aftur - en kannski veršur sś žróun kęfš ķ fęšingu.

w-blogg310324c

Sķšasta myndin ķ dag sżnir annaš sérviskukort ritstjóra hungurdiska (svona kort er hvergi annars stašar aš finna). Hér sżna heildregnar lķnur sjįvarmįlsžrżsting, en litir sżna svokallašan stöšugleikastušul. Viš förum ekki nįnar śt ķ hann, nema aš viš nefnum aš hann er vķsir į stöšugleika vešrahvolfs, milli 850 hPa-flatarins og vešrahvarfa. Į brśnu svęšunum er stöšugleikinn mjög lķtill, loft į aušvelt meš aš velta - lóšrétt samskipti lofts eru aušveldari en ella. Viš sjįum snśningsform kuldapollsins vel ķ sveigjum brśnu litanna. Žetta kerfi į nś aš fara hratt til sušvesturs og į aš vera ekki langt undan strönd Nżfundalands į žrišjudagskvöld og į mišvikudag - spįr eru ekki sammįla um hvort Ganderflugvelli verši lokaš um stund - (trślega veršur žaš ekki). 

En žau eru mörg ellivišfangsefnin.  


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Aprķl 2024
S M Ž M F F L
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30        

Nżjustu myndir

  • w-blogg230424
  • Slide10
  • Slide8
  • Slide6
  • Slide5

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (24.4.): 301
  • Sl. sólarhring: 449
  • Sl. viku: 1617
  • Frį upphafi: 2350086

Annaš

  • Innlit ķ dag: 270
  • Innlit sl. viku: 1473
  • Gestir ķ dag: 267
  • IP-tölur ķ dag: 257

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband