Fįrvišriš 29. október 1948

Žann 29. október 1948 gerši mikiš landsynningsillvišri um landiš sunnan- og vestanvert, žį tališ žaš mesta ķ nokkur įr, allt frį vešrinu mikla žann 15. janśar 1942. Ekki hefur veriš aušvelt aš spį vešrinu meš tękjum og tólum žessa tķma, en žó var spį um vindįtt og vešur sęmilega rétt, en vantaši upp į vindhrašann. Vindhrašamęlieiningar koma nokkuš viš sögu ķ žessum pistli - og kann sś umfjöllun aš žykja staglkennd. 

Viš skulum fyrst lķta į frétt ķ Vķsi žann 30. október:

Ķ gęr [29.] myndašist stormsveipur skammt sušur af Reykjanesi, er olli fįrvišri um sušvesturhluta landsins, og mun vešurhęšin hafa varš mest ķ Keflavķk, af žeim stöšum žar sem vindhraši var męldur. Žar komst vindhrašinn upp ķ 53 metra į sekśndu, en fįrvišri er tališ, ef hann kemst upp ķ 29 metra eša žar yfir, Hér ķ Reykjavķk komst vindhrašinn upp i 42 metra į sekśndu um kl.4 ķ gęr.

Eins og aš lķkum lętur uršu talsveršar skemmdir hér i Reykjavik af völdum vešurofsans, en minni en bśast mętti viš. Einkum uršu skemmdir, žar sem veriš er aš ljśka hśsasmķši Til dęmis fuku vinnupallar, utan af nżbyggingum ķ Hlķšahverfi og viš Dómkirkjuna, og féll brak ofan į bifreiš, žar hjį, en skemmdir uršu litlar į henni. Žį fuku žakplötur vķša ķ bęnum og lenti ein žeirra į bifreiš, sem ók eftir Laugavegi, en tjón varš ekki. Ekki er kunnugt um, aš menn hafi oršiš fyrir meišslum af völdum fįrvišrisins hér i bęnum.

Lķtill vélbįtur, sem Flugfélag Ķslands notar til faržegaflutninga į Skerjafirši, sökk viš „bauju" ķ gęr, en mun óskemmdur. Tjón varš lķtiš į Reykjavikurhöfn, aš žvķ er hafnsögumenn tjįšu Vķsi i morgun. Tveir bįtar löskušust eitthvaš, Hafborg frį Borgarnesi og Žorsteinn śr Reykjavķk, en ekki er kunnugt um stórtjón į bįtum hér i höfninni. Strandferšaskipin Esja og Skjaldbreiš frestušu för sinni vegna vešurofsans.

Ķ žessari frétt var minnst į vindhrašamęlingar. Žar er żmislegt aš athuga.

Ķ fyrsta lagi er vķsaš ķ m/s - en męlar voru ekki ķ žeirri einingu. Ķ fréttum ķ öšrum blöšum er bęši talaš um vindstig og mķlur. Ķ vešurbókum er ašeins minnst į vindstig (Beaufort) og sķšan annaš hvort sjómķlur (hnśta) eša mķlur (enskar/amerķskar). Sannleikurinn er sį aš ritstjóri hungurdiska er ekki hundraš prósent viss um hvora gerš mķlunnar er įtt viš.

Ķ öšru lagi segir aš fįrvišri sé tališ komist vindhraši yfir 29 m/s. Žetta er sś tala sem mišaš var viš hér į landi til įramóta 1948-49. Eftir žaš žurfti vindur aš nį 32,7 m/s til aš fįrvišri (12 vindstig) vęri tališ. Žessi einkennilegi munur stafar lķklega af žvķ aš mešaltalstķmabiliš var misjafnt (žess er žó ekki getiš ķ leišbeiningum). Bretar voru fastir į žvķ aš mešalvindur skyldi nį til heillar klukkustundar - en flestar ašrar žjóšir höfšu um talsvert skeiš mišaš viš 10-mķnśtur (eins og nś er gert) - og bandarķkjamenn miša enn oftast viš 1 mķnśtu. Sennilega hefur einhver reiknaš śt aš einhvers konar jafnręši vęri meš 29 m/s ķ klukkustund og 32,7 m/s ķ 10-mķnśtur - til aš nį 12 Beaufortstigum (vindstigum). 

Vindhrašamęlar voru nęstum žvķ hvergi į ķslenskum vešurstöšvum įriš 1948. Žó var męlt į flugvöllunum ķ Reykjavķk og ķ Keflavķk. Engin vindrit hafa žó varšveist frį stöšvunum į žessum tķma. Sennilega var vindhraši lesin af skķfu. Žaš er aušvelt aš lesa hvišur af skķfum - en erfišara aš meta mešalvind af nįkvęmni. Kannski ķ 1 mķnśtu, varla ķ 10 og mikiš žolinmęšisverk ķ klukkustund. Vindhrašamęlirinn į Reykjavķkurflugvelli var į stöng ofan į žaki gamla flugturnsins - ķ 17 m hęš yfir jörš. Um žaš įkvešna vandamįl hefur veriš minnst įšur hér į hungurdiskum. 

Ķ vešurskeytum žessa tķma var męlingum ķ Reykjavķk breytt ķ vindstig - og ekki getiš um mesta vindhraša milli athugana nema ķ athugasemdum ķ vešurbókum (ekki ķ skeytunum sjįlfum). Į flugvöllunum ķ Reykjavķk og Keflavķk var hins vegar athugaš į klukkustundarfresti allan sólarhringinn - og žęr athuganir eru ķ skjalasafni Vešurstofunnar. 

Slide6

Hér mį sjį athuganir į Reykjavķkurflugvelli sķšdegis žann 29. október 1948. Vindhraši er į mišri mynd - vindįtt skammstöfuš, tala žar undir og önnur tala (vindstig) viš hlišina. Viš skulum taka eftir žvķ aš kl.13 (fyrsta athugun į sķšunni) er įttin SA (sušaustan) 11 vindstig, en 65 (eitthvaš) undir vindįttinni. Vęru žaš hnśtar ęttu aš vera 12 vindstig (33,4 m/s) - hvort sem viš notum yngri eša eldri vindstigatöfluna - en ef um mķlur er aš ręša eru žaš 11 vindstig eftir bįšum töflum (29,0 m/s, 29,1 m/s vęri 12 vindstig). Kl. 16 og 17 er vindur SA 72 (mķlur) eša 62,5 hnśtar eša 32,2 m/s. Žaš eru 11 vindstig samkvęmt nśverandi višmiši, en 12 sé mišaš viš eldri töflu. Gallinn er bara sį aš viš vitum ekki um višmišunartķmann, er hann 10-mķnśtur eša eitthvaš annaš? Ķ athugasemd segir aš hįmarksvindhviša sé 85 - vęru žaš hnśtar er vindhrašinn 44 m/s, en ķ mķlum 38 m/s. Fréttin segir aš vindur hafi komist ķ 42 m/s. Hvašan sś tala kemur vitum viš ekki - en sennilega hafa menn slegiš į žetta ķ huganum - og e.t.v slegiš saman sjómķlum og enskum mķlum. 

En fleiri blašafréttir geta um vindhraša - og flękist vindhrašamįliš enn frekar - greinilegt aš žetta mķlutal veldur umtalsveršum ruglingi:

Morgunblašiš segir frį 30.október:

Ķ gęr geisaši um Sušur- og Sušvesturland, frį Mżrdal og vestur fyrir Snęfellsnes, eitt mesta vešur sem komiš hefur um žessar slóšir um nokkra įra skeiš. Vindur var af sušaustan.  Vešurhęšin var yfirleitt 11 til 12 vindstig, en ķ snörpustu hvišunum žó miklu meiri. Hér ķ Reykjavķk nįši vindhrašinn nęr 100 mķlum į klukkustund og į Keflavķkurflugvelli rśmlega 100 mķlum. Flugstjórnarturninum į Reykjavķkurflugvelli barst um kl. 10 ķ gęrmorgun, ašvörun um aš óvešur vęri ķ ašsigi. Var bśist viš aš vindhrašinn myndi verša 40-50 mķlur į klukkustund 18 til 22 m/s]. Eftir žvķ sem į daginn leiš fór vešurhęšin vaxandi. — Um hįdegisbiliš var hśn 9 vindstig og fór žį enn vaxandi. Um kl.3 nįši hśn hįmarki. Męldist vindhrašinn žį 62—74 mķlur aš öllu jöfnu, en ķ snörpustu hvišunni, sem stóš nokkra stund, komst vindhrašinn upp ķ 95 mķlur į klst hér ķ Reykjavķk. Į sama tķma męldist vindhrašinn um 120 mķlur į Keflavķkurflugvelli, eša nįnar tiltekiš um 50 m. į sek. Śr mesta vešurofsanum tók aš draga um kl.4 og eftir žvķ sem leiš į kvöldiš. Ķ samtali viš Vešurstofuna, taldi hśn vķst, aš ķ dag myndi vindur verša allhvass sušvestan en vešurhęšin verša minni. Vešur žetta er tališ eitt hiš mesta, sem komiš hefur um nokkra įra bil. Sumir giska į aš žaš hafi veriš engu minna, en veturinn 1941, er skipin tvö rak hér upp ķ Raušarįrvķk ķ noršan stórvišri.

Strax eftir hįdegi ķ gęr fór fólk aš tilkynna lögreglunni aš jįrn vęri aš fjśka af žökum vķšsvegar um bęinn. Vinnuflokkar frį bęnum unnu ķ allan gęrdag viš aš hjįlpa fólki sem heima įtti ķ hśsum žeim sem fyrir skemmdum uršu. Vešurofsinn var svo mikill aš jįrnplötur fuku yfir bęinn og į haf śt. Giršingin umhverfis ķžróttavöllinn varš nś enn einu sinni fyrir skemmdum. Bęjarbyggingin viš Lönguhliš varš fyrir skemmdum į žaki. Allmargir kofar munu hafa fokiš og jįrn tekiš utan af öšrum, svo ašeins stóš grindin eftir. Hluti af vinnupöllunum viš Dómkirkjuna brotnušu og féll brakiš nišur į bķl, en skemmdi hann lķtiš. Žakplata skall nišur į bķl. sem ók eftir Laugavegi, en braut framrśšuna, en bķlstjórinn slapp ómeiddur. Ķ höfninni slitnušu bįtar frį bryggju. Einn žeirra mun hafa oršiš fyrir nokkrum skemmdum. Ein bįtabryggja skemmdist nokkuš. Sęrokiš var svo mikiš, aš ekki sįst śt ķ grafvélina nema öšru hvoru, en hśn lį śt af Ęgisgarši. Tvö skip, Esja og Skjaldbreiš frestušu för sinni ķ gęr, til hįdegis ķ dag Žį sneri breska skipiš, sem hreinsar Hvalfjörš, viš į leiš sinni hingaš og leitaši vars ķ Hvalfirši. Į Reykjavķkurflugvelli fuku nokkrir braggar. Skemmdir į  brautarljósum og vindpokarnir rifnušu. Ķ śthverfum bęjarins uršu skemmdir į rafmagnslķnum og sķma. Ķ Hafnarfirši tók af ķ heilu lagi, žak hśssins Brekkugata 22. Žaš hśs eiga žeir Pįll Sveinsson og Stefįn Jślķusson kennarar. Žakiš sveif ķ loftinu yfir eina hśsaröš, en féll svo nišur hjį prentsmišjunni og braut brakiš śr žvķ žrjį glugga ķ prentsmišjunni og uršu žar inni nokkrar skemmdir. Allt jįrniš af žaki Hótel Hafnarfjöršur tók af. Vegna slysahęttu af völdum žakjįrns, var hafnfiršingum rįšlagt aš vera sem minnst į ferš um göturnar ķ  gęrkvöldi. Engar skemmdir uršu žar į bįtum ķ höfninni, svo vitaš sé. Ķ Keflavķk slitnaši mb. Ęgir frį bryggju. Skipstjórinn var einn um borš. Tókst honum aš setja vélina ķ gang og gat hann nįš sambandi viš annaš skip, og komiš drįttartaugum į milli og var Ęgir sķšan dreginn aš bryggju į nż. Į flugvellinum [ķ Eyjum] skemmdust nokkrir braggar. Ķ Vestmannaeyjum slitnaši upp af legunni mb. Óšinn og rak bįtinn į land. Hann var mannlaus. Óvķst er hve miklar skemmdir hafa oršiš į honum. Um skemmdir ķ Hveragerši bįrust blašinu žęr fréttir aš jįrn hafi tekiš žar af žökum nokkurra hśsa. — Um ašrar skemmdir austan fjalls, er Mbl. ekki kunnugt, enda var sķmasamband austur mjög slęmt ķ gęr, vegna bilana į kerfinu.

Enn segir Tķminn af vindhraša ķ frétt 30.október (hér mį sjį misręmi ķ skilgreiningu į fįrvišri mišaš viš fréttir hér aš ofan):

Rokiš ķ gęr var meš mestu fįrvišrum, er komiš hefir hér viš Faxaflóį. Ķ Reykjavķk komst vindurinn upp ķ 42 metra į sekśndu, og ķ Keflavķk 50 metra į sekśndu. Žaš eru aftur į móti talin tólf vindstig, ef vindur er 32 metrar į sekśndu, og kallast žaš fįrvišri Skemmdir af vešrinu hafa žó oršiš vonum minni. Ķ Reykjavķk uršu ekki teljandi skemmdir, nema hvaš hliš ķžróttavallarins féll nišur, og rśšur brotnušu ķ stöku hśsi, einkum ķ śthverfunum, žar sem nżbyggingar eru og żmis konar dót lį į vķš og dreif kringum hśsin. Einnig slitnušu allvķša rafmagnsvķrar. Hafši lögreglan um tķma ęriš aš gera aš forša skemmdum og slysum af völdum żmislegs, sem vešriš hafši losaš og hrifiš meš sér. Žök tók af tveim hśsum ķ Hafnarfirši. Ķ Hafnarfirši fuku žök af tveimur hśsum, Austurgötu 1 og Brekkugötu 22. Žakiš af Brekkugötu sviptist af ķ heilu lagi. Barst žaš yfir hśs viš Sušurgötu og féll nišur į byggingu Prentsmišju Hafnarfjaršar. Brotnušu viš žaš rśšur ķ prentsmišjubyggingunni og öšru hśsi til žar ķ grenndinni. Af Austurgötu 1, sem įšur var Hótel Hafnarfjöršur, voru plötumar lengur aš tķnast. Varš aš stöšva umferš um Reykjavķkurveginn į žrišja klukkutķma vegna slysahęttunnar. Ķ Keflavķk var geysilegt ofvišri. Vélbįturinn Ęgir slitnaši frį bryggjunni laust eftir hįdegiš, og var žį skipstjórinn, Marteinn Helgason, einn ķ bįtnum. Kom hann bįtnum undir Stapa, en žar var fyrir annaš skip, og festi Marteinn bįt sinn viš žaš. Ķ gęrkvöldi kom Marteinn aftur meš bįtinn til Keflavķkur og lagšist žar viš bryggju. Einnig brotnaši skjólgaršur steinsteyptur śr hafnargaršinum.

En hvaš segja vešurathuganir į Keflavķkurflugvelli? Į Vešurstofunni er aš finna afrit af athugunum sem geršar eru į amerķska vķsu (herinn var aš vķsu fjarverandi - opinberlega).

w-1948-kort-i

Ekki er žetta skżr mynd - en batnar nokkuš viš stękkun. Žar tökum viš fyrst eftir žvķ aš ķ fyrirsögn vindhrašadįlksins stendur skżrum stöfum m.p,h. (miles per hour), mķlur ķ klukkustund. Mestur mešalvindur dagsins er 65 mķlur (žrjįr klukkustundir ķ röš) og mesta vindhviša 95 mķlur (42,4 m/s). Hinar 120 mķlur fréttarinnar er hvergi aš finna - viš komumst upp ķ 110 meš žvķ aš ķmynda okkur aš tölurnar į blašinu séu hnśtar. 

Ekki er aušvelt aš greiša śr žessu, en höfum ķ huga aš margt skolast til ķ fréttum, ekki sķst žegar einingar eru į reiki. Ritstjóri hungurdiska hallast aš žvķ aš allar tölur athugana séu enskar mķlur. Hefur hann breytingu athugunarbókarinnar į Reykjavķkurflugvelli milli mķlna og vindstiga sérstaklega ķ huga. Sömuleišis žį stašreynd aš vešriš olli varla nęgilegu tjóni til aš geta hafa veriš fįrvišri į nśtķmakvarša. Žaš breytir žvķ žó ekki aš um óvenjuharkalegt vešur var aš ręša. 

Fleiri fréttir bįrust af vešrinu. Viš lįtum pistil Tķmans 31. október ljśka žeim:

Ķ ofvišrinu sem gekk yfir mikinn hluta landsins ķ fyrradag uršu nokkrar skemmdir į Andakķlsįrvirkjuninni ķ Borgarfirši. Varš aš hętta rafmagnsframleišslu stöšvarinnar um tķma, svo aš kaupstaširnir Borgarnes og Akranes, sem fį orku frį Andakķlsįrstöšinni voru rafmagnslausir ķ fyrrakvöld og mesta hluta nęturinnar. Staurar hįspennulķnunnar uršu lķka fyrir skakkaföllum ķ storminum, einkum ķ Skilmannahreppinum undir Akrafjalli, žar sem óhemju hvasst veršur ķ žessari įtt. Skekktust žar margir staurar  hįspennulķnunnar, svo viš liggur aš žeir falli. Einnig skekktust margir staurar, sem halda uppi sķmalķnunni į žessum sömu slóšum. Nįnari fregnir eru nś fyrir hendi af hvassvišrinu, sem skall į ķ fyrradag 0g usla žeim er žaš gerši. Al miklar skemmdir uršu į bįtum vķšsvegar um Sušur- og Vesturland, en žó minna, en gera hefši mįtt rįš fyrir. Einna mestar munu skemmdirnar hafa oršiš į Sušurnesjum, žar sem vešurhęšin varš lķka einna mest. Nokkurt tjón varš į bįtum og skipum vķšs vegar ķ ofvišrinu ķ fyrradag. ķ Keflavik slitnaši vélbįturinn Ęgir frį bryggju og var skipstjórinn, Marteinn Helgason einn um borš ķ bįtnum er žetta skeši. Sżndi hann mikiš snarręši og dugnaš meš žvķ aš bjarga bįtnum. Hélt hann honum śt og fór ķ var undir Vogastapa, en žar var gott ķ žessari įtt, undir hįum stapanum. Ķ Keflavķk hefir vešriš annars męlst einna mest, žar komst vindhrašinn i 53 metra į sekśndu, en ķ Reykjavķk mest upp ķ 42 metra į sekśndu. Į bįšum stöšunum uršu talsveršar skemmdir į hśsum og mannvirkjum, sérstaklega žó ķ Keflavķk. Žar uršu miklar skemmdir. Mikill hluti af dekki hafskipabryggjunnar fauk og einnig skjólgaršur ofan viš bryggjuna. Ķ Grindavķk brotnušu tveir vélbįtar ķ ofvišrinu. Heita žeir Teddy og Maķ. Annar žeirra, Teddy sökk viš bryggjuna, en vélbįtnum Maķ var siglt upp ķ fjöru mikiš brotnum. Ķ Reykjavķkurhöfn uršu talsveršar skemmdir į bįtum, en žó engar verulegar. Į Akranesi uršu engar teljandi skemmdir į bįtum eša mannvirkjum. Sjómenn voru um borš ķ bįtunum mešan mest hętta var į aš žeir slitnušu upp, eša ręki į land, en žaš var um flóšiš. Til žess kom žó ekki og žurfti enginn bįtur aš fara śt. Óttast var um einn bįt frį Akranesi, Sigurfara, sem var į Breišafirši ķ gęr. En Sigurfari var kominn til Stykkishólms, įšur en ofvišriš skall į. Į Ķsafirši uršu skemmdir į bįtum. Vélbįturinn Bryndķs, sem var į sjó bilaši fimm mķlur austur af Straumnesi. Kom allmikill leki įš bįtnum. En žaš vildi til happs, aš vélbįturinn Freydķs gat fljótlega komiš bįtnum til hjįlpar og kom meš hann til Ķsafjaršar ķ gęr. Ekkert manntjón varš af völdum ofvišrisins, en margir hlutu minnihįttar skrįmur og byltur, žvķ óstętt mįtti heita, žegar hvassast var į žeim stöšum, er vešurofsinn varš mestur. Veršur ekki annaš sagt, en tekist hafi sérstaklega lįnlega til, aš ekki skyldi hljótast illt af žessu vešri, sem var eitt hiš mesta hvassvišri er komiš hefir hér į landi ķ lengri tķma.

Vešurathugunarmašur į Lambavatni getur žess aš ķ vešrinu hafi žak fokiš af hlöšu ķ Saušlauksdal og bķlskśr hafi fokiš į Patreksfirši. 

w-1948-kort-ii

Hér mį sjį žrżstirit frį Reykjavķkurflugvelli dagana 28. til 30. október 1948. Lęgšin snarpa sést vel - og eins aš hvasst hefur veriš viš Flugturninn, ferillinn er mjög lošinn. Žaš er vķsbending um óreglulegt vindsog ķ hśsinu. Loftvogin féll mjög ört, en reis enn hrašar eftir aš skil lęgšarinnar fóru yfir. Klukkunni į blašinu ber ekki alveg saman viš athuganirnar sem myndin aš ofan sżnir. 

En hvernig vešur var žetta? Viš lįtum bandarķsku endurgreininguna ašstoša okkur viš aš leita svars. Hśn viršist nį žessu vešri betur en sumum öšrum.  

Slide2

Daginn įšur var įkvešin sunnanįtt į landinu. Lęgš var aš grynnast į Gręnlandshafi, en önnur mjög vaxandi var sušvestur ķ hafi og stefndi ķ įtt til landsins. Mikil hęš (rśmlega 1035 hPa) var yfir Noregi. Hęšin hélt vel į móti og mikill strengur hefur veriš ķ hįloftunum milli hęšar og lęgšar. 

Slide3

Nęsta kort sżnir stöšuna ķ 500 hPa-fletinum į sama tķma. Stefnumót er į milli hlżrra strauma śr vestsušvestri og kaldra śr vestri. 

Slide4

Klukkan 6 um morguninn žann 29. október er lęgšin ķ miklum vexti. Žaš sem vekur sérstaka athygli eru grķšaržéttar jafnhęšarlķnur (jafnžrżstilķnur) austan viš lęgšina. Žar er vešriš sem skall į um og upp śr hįdeginu. 

Žaš er fróšlegt aš lķta į vešurspįrnar žennan morgun. 

w-1948-kort-iii

Vešurfręšingur į vakt kvöldiš įšur vissi af lęgšinni, en ekki dżpkun hennar, en hann gerši rįš fyrir vaxandi sušaustanįtt. Ķ vešurfréttum sem voru lesnar kl.9:10 um morguninn segir spį fyrir Sušvesturland til Breišafjaršar: „Sušaustan hvassvišri eša stormur og rigning ķ dag, en gengur sennilega ķ sušvestan- og vestanįtt meš skśrum ķ kvöld eša nótt“. 

Kl. 12:20 er spįin endurskošuš - en žaš var sjaldgęft. Jón Eyžórsson ritar spįna og er stuttoršur: „Sušvesturland og Faxaflói: Sušaustan rok og rigning frameftir deginum, en sunnan- eša sušvestan hvassvišri og skśrir ķ nótt. Breišafjöršur til Sušausturlands: Sušaustan og sķšan sunnan stormur. Žķšvišri og vķšast hvar rigning“. Heldur ķtarlegri vęri spįin ķ sömu stöšu nś į dögum. Klukkan 16:00 segir: „Djśp lęgš og stormsveipur skammt sušur af Reykjanesi hreyfist hratt noršur eftir“. 

Slide5

Sķšasta kortiš sżnir lęgšina ķ fullum žroska skammt vestur af Reykjanesi kl.18 (žį var kl.17 hér į landi). Samkvęmt athugunum var žrżstimunur milli Reykjavķkur og Dalatanga mestur einmitt žarna, 31,2 hPa. Žrżstimunurinn fór upp ķ 16 hPa klukkan 9 um morguninn, og var svo mikill eša meiri fram yfir mišnętti um kvöldiš. Um hįdegi daginn eftir var vešriš alveg gengiš nišur. 

Žetta vešur myndi valda umtalsveršu tjóni nś į dögum, en trślega mundu tölvuspįr nį žvķ įgętlega. Žaš į żmsa ęttingja.  


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Aprķl 2024
S M Ž M F F L
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30        

Nżjustu myndir

  • w-blogg230424
  • Slide10
  • Slide8
  • Slide6
  • Slide5

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (24.4.): 263
  • Sl. sólarhring: 416
  • Sl. viku: 1579
  • Frį upphafi: 2350048

Annaš

  • Innlit ķ dag: 234
  • Innlit sl. viku: 1437
  • Gestir ķ dag: 231
  • IP-tölur ķ dag: 223

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband