Einhvers stašar ķ illvišrasyrpu

Fyrri hluti žessa mįnašar hefur veriš illvišrasamur, en žó žarf aš fara ķ nokkur smįatriši til aš finna eitthvaš sér ķ lagi afbrigšilegt. En svo er alls ekki vķst aš syrpunni sé lokiš. Ekki lķtur sérlega gęfulega śt meš nęstu stóru lęgš - eša lęgšir - en ekki rétt aš žusa mikiš um žaš į žessu stigi. Erfitt er aš fara ķ uppgjör ķ mišjum leik, en viš skulum samt reyna aš leita eitthvaš uppi - og finnum.

Hér aš nešan er nokkuš flókin mynd. Ašalatriši myndarinnar er lķnurit (grįtt) sem sżnir žrżstispönn į landinu į klukkustundar fresti frį žvķ 1.desember 2019 til 15.janśar 2020. Žrżstispönn er munur į hęsta og lęgsta žrżstingi į landinu į hverri klukkustund. Gott samband er į milli hennar og vindhraša. Žeir smįmunasömu geta fundiš aš žvķ aš hrein vestan- eša austanvešur skila sér verr heldur en žau hreinu noršlęgu eša sušlęgu. Įstęšan er sś aš landiš er ekki hringlaga - styttra er į milli śtgildanna ķ fyrrnefndu įttunum heldur en žeim sķšarnefndu. 

w-blogg-150120a

Um myndina žvera er rauš lķna, hśn markar 20 hPa spönn. Sé spönnin svo mikil mį gera rįš fyrir žvķ aš illvišri sé aš minnsta kosti einhvers stašar į landinu. Illvišri geta lķka oršiš žó spönnin sé mun minni - t.d. skilar sušurnesjabylur sķšasta sunnudags (12.janśar) sér ekki į lķnurit sem žetta - lęgšin var svo lķtil um sig. Viš sjįum aš „ašventuillvišriš“ sem kallaš hefur veriš er žaš mesta į tķmabilinu, spönnin fór žį upp ķ 36,3 hPa žegar mest var - žaš er nokkuš óvenjulegt. Hśn var 30 hPa eša meiri ķ 16 klukkustundir, og 20 hPa eša meiri ķ 33 klukkustundir. 

Ķ janśar hefur 20 hPa-mörkunum veriš nįš hvaš eftir annaš, en oftast ekki lengi ķ hvert sinn, nema ķ vešrinu undanfarna daga žegar žrżstimunurinn var meiri en 20 hPa ķ 33 stundir lķka (en ekki alveg samfellt). Hann fór mest ķ 25,2 hPa - mun minna en ķ ašventuillvišrinu. Hér skulum viš žó gęta žess aš ašventuillvišriš var af noršri, en sķšasta illvišriš nś ķviš austlęgara.

Mešaltal fyrstu 15 daga janśar er nokkuš hįtt ķ langtķmasamanburši, um 14,7 hPa, svipaš og  sömu daga 2014 og 2011. 

Raušleiti ferillinn sżnir hins vegar lęgsta žrżsting hverrar klukkustundar (hęgri kvarši). Žar vekur athygli hvaš žrżstingur hefur nęr samfellt veriš mjög lįgur ķ um 10 daga. Lęgsti žrżstingur landsins fęrist aušvitaš til frį stöš til stöšvar, en mešaltal hans er žó lęgra en žaš hefur veriš į žeim tķma sem viš eigum žessi landslįgmörk į lager (frį 1949). 

Mešalžrżstingur ķ Reykjavķk hefur lķka veriš óvenjulįgur, 976,0 hPa fyrstu 15 daga mįnašarins og hefur ašeins žrisvar veriš lęgri sömu daga frį upphafi samfelldra męlinga, 1821. Žaš var 1933, žegar mešaltališ var 970,0 hPa, 1974 žegar žaš var 974,4 hPa og 1869 žegar žaš var 974,9 hPa. Nįkvęmni sķšustu tölunnar er žó ekki meiri en svo aš munurinn į stöšunni žį og nś er alls ekki marktękur. 

Gróflega getum viš haldiš žvķ fram aš žessi lįgi žrżstingur tengist óvenjulegri framsókn kuldapollsins Stóra-Bola og minnst hefur veriš į įšur į žessum vettvangi. Slķkri framsókn fylgja einętt einhver meirihįttar vandręši ķ vešri (misjafnt aš vķsu hver žau eru). 

Žetta er žvķ nokkuš óvenjulegt - svo er aušvitaš allsendis óvķst hvaša śthald mįnušurinn ķ heild hefur į žrżstisvišinu. 

Ekki hefur falliš mikiš af vindhrašametum į stöšvum sem athugaš hafa lengi. En žaš er samt žess virši aš lķta į listann (hann er ķ heild ķ višhengi - žó er sleppt alveg nżjum stöšvum).

Eitt vindhrašaįrsmet hefur veriš slegiš (10-mķnśtna mešalvindhraši), į Gillastašamelum (skammt frį Króksfjaršarnesi). Žar hefur ekki veriš athugaš nema frį 2009 - metiš var sett ķ fyrradag (13.). Svo var reyndar slegiš įrsmet į stöš sem er į snjóflóšavarnargaršinum ķ Bolungarvķk - en žar hefur ekki veriš athugaš nema ķ um 4 įr. 

Slatti er af janśarmetum. Ef viš lķtum ašeins į sķšustu daga eru žessi merkust: Į Hafnarmelum (viš brśna yfir Hafnarį), žar hefur veriš athugaš frį 1998, eins var slegiš met viš Bśrfell (1993), ķ Įrnesi (2003), Ęšey (2012), Önundarhorni undir Eyjafjöllum (2010), Vatnsskaršshólum (sjįlfvirka stöšin) (2003), viš Bręšratunguveg (2012), ķ Hvammi undir Eyjafjöllum (2001), į Vatnaleiš (2002), į Lyngdalsheiši (2010), Hallahįlsi (2012), Svķnadal ķ Dölum (2002), Gauksmżri (2006), Mosfellsheiši (2012), Fķflholti į Mżrum (2006) og į Reykhólum (2004) - og viš skulum lķka (vegna snjóflóšanna vestra) nefna Hnķfsdal - žó ekki hafi veriš athugaš žar nema ķ 2 įr. 

Merkustu janśarvindhvišumet sķšustu daga voru sett į Hafnarmelum, Blįfeldi, Öręfum, Kjalarnesi og viš Hafursfell (sjį višhengi). 

Af žessu mį sjį aš sums stašar hefur veriš methvasst - og svo hefur lķka veriš hvasst į fjölmörgum stöšvum žó ekki sé um met aš ręša. Eins og fram hefur komiš hafa lķka óvenjumargir dagar mįnašarins nįš inn į illvišralista ritstjóra hungurdiska - og sólarhringsmešalvindhraši žrišjudags 14. janśar ķ byggšum landsins var meiri en ķ ašventuillvišrinu. Klukkustundarmešaltal var žaš hęsta sķšan 7. og 8.desember 2015. 

Hįlfur janśar 2020. Mešalhiti ķ Reykjavķk er -0,2 stig, -0,9 nešan mešallags sömu daga 1991 til 2020, en -1,2 nešan mešallags sķšustu tķu įra. Hitinn er ķ 14.hlżjasta sęti (af 20) į öldinni. Hlżjastir voru dagarnir 15 įriš 2002, mešalhiti 4,2 stig, en kaldastir voru žeir 2005, mešalhiti -2,1 stig. Į langa listanum er hitinn ķ 74. sęti (af 145). Fyrri hluti janśar var hlżjastur įriš 1972, mešalhiti 5,9 stig, en kaldastur var hann 1918, mešalhiti -9,5 stig.

Į Akureyri er mešalhiti fyrstu 15 daga mįnašarins -0,6 stig, ķ mešallagi įranna 1991 til 2020, en -0,3 stig nešan mešallags sķšustu tķu įra.

Aš tiltölu hefur veriš hlżjast į Austfjöršum, hiti er žar ķ 9.hlżjasta sęti į öldinni, en kaldast hefur veriš viš Breišafjörš og į Vestfjöršum, žar er hitinn ķ 17.hlżjasta sęti.
Į einstökum vešurstöšvum er jįkvętt vik mišaš viš sķšustu tķu įr mest į Höfn ķ Hornafirši, į Eyrarbakka og ķ Žykkvabę, +0,4 stig, en kaldast aš tiltölu hefur veriš į Gemlufallsheiši, neikvęša vikiš žar er -2,4 stig.

Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 75,7 mm, žaš er vel yfir mešallagi. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 46,7 mm og er žaš einnig vel yfir mešallagi. Sólskinsstundir hafa ašeins męlst 2,4 ķ Reykjavķk žaš sem af er mįnuši en hafa oft veriš fęrri - og stundum hafa engar męlst fyrstu 15 daga janśarmįnašar, sķšast 1993.

Višbót 18.janśar:

Ķtarlegri upplżsingar berast nś smįm saman um vešurfar framan af mįnušinum. Śrkomutölurnar vekja nokkra athygli. Aš morgni žess 16. męldist snjódżpt ķ Birkihlķš ķ Sśgandafirši 164 cm. Žaš er meira en žar hefur męlst įšur ķ janśar (og febrśar). Janśarśrkoman er meiri en vitaš er um sömu daga įšur viš Mjólkįrvirkjun ķ Arnarfišri (athugaš frį 1959), ķ Birkihlķš (1997), ķ Hnķfsdal (1995), į Hrauni į Skaga (1958) og Skeišsfossvirkjun (1970). Śrkoma er einnig óvenjumikil į sjįlfvirku stöšvunum vestra, Flateyri, Bolungarvķk og Ķsafirši - ķ Bolungarvķk meiri en męldist nokkru sinni sömu daga į mönnušu stöšinni. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 Smįmynd: Halldór Jónsson

Illugi Jökulsson rifjaši upp frétt śr Alžżšublašinu.

Ofsavešur sem skall į sušvesturlandi 15. janśar
1942 var ķ Reykjavķk į viš žrišja stigs fellibyl.

Hefuršu gert einhvern samanburš viš nśna?

Halldór Jónsson, 16.1.2020 kl. 14:09

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Mars 2020
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Nżjustu myndir

  • w-blogg310320
  • w-blogg280320b
  • w-blogg280320a
  • w-blogg250320b
  • w-blogg250320a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (31.3.): 500
  • Sl. sólarhring: 543
  • Sl. viku: 3686
  • Frį upphafi: 1910555

Annaš

  • Innlit ķ dag: 452
  • Innlit sl. viku: 3298
  • Gestir ķ dag: 437
  • IP-tölur ķ dag: 417

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband