Ķ leit aš vorinu 8

Aš mešaltali blęs vindur af austri hér į landi nęr allt įriš - aš slepptu „įttleysutķmabili“ um mitt sumar og viš sįum ķ sķšasta pistli. Lengst af er stefnan frekar noršan viš austur heldur en sunnan viš. Žvķ ręšur sennilega Gręnland. Lķtilshįttar įrstķšasveifla er hins vegar ķ noršanįttinni. Ķ žessum pistli lķtum viš fyrst į žį sveiflu, en sķšan er žaš įrstķšasveifla vindhraša. 

Noršanžįttur vinds į landinu

Allar vindathuganir frį mönnušum stöšvum eru greindar ķ noršlęga- og austlęga viguržętti. Noršanžįtturinn sżnir hversu mikiš heildarstefnan vķkur mikiš frį hreinni austanįtt. Įkvešiš var aš vigurvindur śr noršri teljist jįkvęšur (bara vegna žess aš hann er algengari heldur en sunnanvindurinn). 

Myndin sżnir noršanžįttinn yfir įriš, og hįlfu betur. Žetta er nś satt best aš segja harla órólegt og tölurnar lįgar (sjį lóšrétta kvaršann). En žó viršist sem fįein tķmabil skeri sig eitthvaš śr. 

Um mišjan vetur viršist draga tķmabundiš śr noršanįttinni žegar viš tekur um tveggja mįnaša tķmabil žegar sunnanįtt nęr sér meira į strik heldur en į öšrum tķmum įrs. Žetta eru nokkurn veginn vetrarmįnuširnir žorri og góa - mesti śtsynningstķmi įrsins samkvęmt tali eldri heimilda, sem og tķmi sušlęgra vetrarhlżinda. Śtsynningur og sunnanhlżindi eru ekki beinlķnis lķkt vešurlag, en eiga sunnanžįttinn žó sameiginlegan.

Ķ sķšasta vorpistli var żjaš aš žvķ aš žetta tengdist hegšan hįloftalęgšardragsins mikla yfir Noršur-Amarķku austanveršri - og skulum viš bara trśa žvķ.

Ķ kringum jafndęgur aš vori dregur mjög śr tķšni sunnanįtta - pįskatķš tekur viš - jś, meš sķnum fręgu hretum - śr noršri. Sķšari hluti žessa noršanįttaauka hefst ķ kringum sumardaginn fyrsta - og stendur til 19. maķ (eša žar um bil). Žessi dagur, 19. maķ, viršist į einhvern hįtt merkilegur - eins og sķšar kemur ķ ljós. 

Ķ kringum veturnętur į haustin viršist vera annaš stutt noršanįttaskeiš - ekki vķst žó aš neitt sé aš marka žaš. 

Nęst lķtum viš į įrstķšasveiflu mešalvindhraša landsins.

Mešalvindhraši į Ķslandi

Hann breytist meš mjög reglubundnum hętti, varla hęgt aš sjį įkvešin žrep - nema helst ķ įgśstlok, ķ kringum höfušdaginn. Žį er žrep. Hugsanlega mį greina fleiri, t.d. ķ kringum sumarsólstöšur. 

Viš reiknum lķka svonefnt festuhlutfall vindsins, hlutfalliš į milli mešalvindhraša og vigurvindhraša. Žaš sżnir hversu fastur hann er į įttinni. Blįsi vindur af nįkvęmlega sömu įtt allan sólarhringinn (ekki endilega jafnsterkur) veršur festuhlutfalliš 1,0. Blįsi hann beint śr noršri hįlfan sólarhringinn, en jafnsterkt śr sušri hinn helminginn er vigurvindhrašinn nśll (en mešalvindhraši eitthvaš annaš). Festuhlutfall žess dags er žvķ 0,0. 

Žrenns konar vindar eru algengastir į Ķslandi. Žrżstivindur, sem ręšst af žrżstisvišinu, stefnu žess og bratta, sólfarsvindur, sem taktviss upphitun og kęling lands stżrir žann tķma įrsins sem sól er hįtt į lofti og žyngdaraflsstżršir vindar af żmsu tagi (oftast hęgir). 

Žó žrżstisvišiš sé hvikult eru breytingar į žvķ sjaldan mjög snöggar (undantekningar aušvitaš til). Festuhlutfall sólarhringsins er oftast mjög hįtt - oftast žvķ hęrra eftir žvķ sem vindur er strķšari - en meira los er į vindi sé hann hęgur. Žaš kemur žvķ ekki į óvart aš festa vindsins er minni aš sumarlagi heldur en į vetrum.

Festuhlutfall vinds į Ķslandi

Myndin sżnir įrstķšasveiflu festuhlutfallsins. Žaš er nįnast hiš sama stóran hluta įrsins - žann tķma sem žrżstivindar rįša nęr öllu. Žeir losa nokkuš tak sitt į mjög afmörkušum tķma įrs - frį žvķ um 19. maķ til höfušdags. Žetta er tķmi sólfarsvinda hér į landi. Vindįttarbreytingar eru žį tķšar milli dags og nętur. Žetta er tķminn sem landiš fęr helst friš til aš „sjį um sig sjįlft“, žaš sem gerist į heimskautaslóšum eša į meginlöndunum miklu skiptir minna mįli. 

Į žessari mynd hefst sumariš 19. maķ og žvķ lżkur į höfušdag. 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Athugasemdir

1 identicon

įhugaverš breitķng maķ til höfušdags. hef fundiš fyriržessu senilega sį tķmi įrsinbs sem menn géta spįš best fyrir um vešriš meš nokkrum fyrirvara. skldi žettaš ekki vera vegna žess aš žį er jöršinn aš huga aš breitķngum fyrir veturinn. žaš kemur annaš tog į vešriš.    

kristinn geir steindórsson briem (IP-tala skrįš) 25.4.2017 kl. 06:57

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Maķ 2019
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31  

Nżjustu myndir

  • arid_1909p
  • arid_1909p
  • ar_1909t
  • arid_1909p
  • ar_1909t

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (25.5.): 56
  • Sl. sólarhring: 115
  • Sl. viku: 1633
  • Frį upphafi: 1785297

Annaš

  • Innlit ķ dag: 37
  • Innlit sl. viku: 1382
  • Gestir ķ dag: 35
  • IP-tölur ķ dag: 35

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband