Smįvišbętur varšandi vešriš ķ gęr

Ķ dag, laugardag 15.febrśar var óvenjudjśp lęgš fyrir sunnan landiš. Kort evrópureiknimišstöšvarinnar hér aš nešan sżnir 919 hPa ķ mišju hennar. Ekki hefur žó frést aš neimun męlingum sem stašfesta žetta en vešurlķkön eru oršin žaš nįkvęm aš lķklega er žessi śtreikningur varla mjög fjarri lagi. Breska vešurstofan segir žó 922 hPa - gęti lķka veriš rétt.

w-blogg150220b

Ritstjóri hungurdiska man ašeins eftir 2 dżpri lęgšum į sinni „vakt“. Viš vitum ekki um tķšni svona lįgs sjįvarmįlsžrżstings, trślega er hann žó tķšari ķ raun en fyrirliggjandi gögn sżna. - En algengt er žetta ekki. En nś fer hringrįs į noršurhveli aš tölta vorgötuna - žó löng sé leišin sś og oftast nęr torfarin ķ byrjun. 

Žó lęgš gęrdagsins (föstudags) vęri nokkuš grynnri fylgdi henni mun meiri vindur hér į landi og žaš svo aš į landinu ķ heild veršur vešriš ķ flokki žeirra sex mestu sķšastlišin 20 įr rśm og žaš mesta frį 7.desember 2015 - en žį gerši įmóta vešur. Nokkrum dögum sķšar birtist į hungurdiskum riss sem greindi įtt og mešalvindhraša hvössustu klukkustunda žessara mestu vešra į tķma sjįlfvirku stöšvanna. Viš skulum nś bęta vešri gęrdagsins į žį mynd. 

w-blogg150220

Į myndinni hefur mešalvigurvindįtt vešranna veriš reiknuš fyrir hverja klukkustund žegar mešalvindhraši var meiri en 18 m/s.

Lórétti įsinn sżnir stefnuna noršur-sušur, en sį lįrétti austur-vestur. Dagsetningar eru viš hverja punktažyrpingu og tölurnar sżna klukkustundir.

Vešriš sem gekk yfir 16. janśar 1999 var noršanvešur - mešalvigurstefna var śr noršnoršaustri - og hélst stöšug allan tķmann sem mešalvindur ķ byggšum landsins var meiri en 18 m/s (frį kl.1 til 8). Noršanvešur eru aš jafnaši stöšugri en žau sem koma af öšrum įttum.

Nęst kom įmóta vešur 10. nóvember 2001. Žaš var eins og sjį mį af vestsušvestri og var verst sķšla nętur (frį kl.2 til 8). Vindįtt snerist smįm saman meira ķ vestlęga stefnu.

Sķšan žurfti aš bķša allt til 2008 til žess tķma aš klukkustundarmešalvindhraši ķ byggš nęši aftur 18 m/s. Fjölda illvišra gerši žó ķ millitķšinni - en voru annaš hvort ekki jafnhörš - nś, eša žau nįšu ekki sömu śtbreišslu žó jafnhörš vęru į hluta landsins. Vešriš 8. febrśar 2008 var śr landsušri - hallašist meir til sušurs žegar leiš į kvöldiš (20 til 23).

Svo var žaš 14. mars 2015 sem gerši eftirminnilegt vešur af sušri, byrjaši af sušsušaustri, nįši hįmarki kl.9 - mešalvindhraši žį sjónarmun meiri en ķ nokkru hinna vešranna.

Vešriš ķ desember sama įr var svo hiš fimmta ķ röšinni į tķmabilinu. Žaš var af austnoršaustri eša austri - hallašist meir til austurs eftir žvķ sem į leiš (kl.21 til 01 merkt į myndina).

Vešriš gęr var afskaplega lķkt desembervešrinu 2015 - vindhraši įmóta, en įttin ķviš sušlęgari. Vešurharka į hverjum staš er aš jafnaši mjög bundin vindįtt. Vestanvešrin koma illa nišur į öšrum stöšum en austanįttin. Samtals eru vešrin sex bśin aš koma vķša viš. 

Mešalvindhraši sólarhringsins ķ byggšum landsins ķ gęr var 15,1 m/s (brįšabirgšanišurstaša - sjįlfvirkar vešurstöšvar - mešalvindhraši į mönnušum stöšvum var 15,0 m/s). Žetta er mesti sólarhringsmešalvindhraši sķšan 2.nóvember 2012 og sį nęstmesti į tķma sjįlfvirku stöšvanna. Mestur varš mešalvindhrašinn 16.janśar 1999. 

Stormavķsir ritstjóra hungurdiska nįši tölunni 695 (žśsundustuhlutum), 10-mķnśtna mešalvindhraši nįši 20 m/s į nęrri 70 prósentum vešurstöšva ķ byggš. Frį 1997 hefur hann 8 sinnum oršiš jafnhįr eša hęrri, sķšast ķ desembervešrinu 2015. 

Žrįtt fyrir aš vera versta vešur į Sušurlandsundirlendinu um langt skeiš sluppu byggšir į höfušborgarsvęšinu (aš Grundarhverfi į Kjalarnesi og e.t.v. einhverjum stöku staš öšrum undanteknum) frekar vel undan žvķ - alla vega er žaš langt frį toppsętum į lista sem nęr til svęšis frį Korpu og sušur ķ Straumsvķk [90. hvassasta klukkustundin frį 1997]. Hvassast var ķ marsvešrinu 2015, sķšan ķ landssynningsvešri sem ekki kom viš sögu hér aš ofan, 13.desember 2007.  - Minnir okkur į aš mešaltöl eru mešaltöl.

[Enn višbót]

Ķ žessum ritušu oršum fór žrżstingur nišur ķ 932,3 hPa ķ Surtsey. Žetta er žrišjalęgsta febrśartala sem viš žekkjum į landinu, deilir reyndar sętinu meš męlingu śr Vestmannaeyjum frį įrinu 1903 - en žį var ašeins męlt žrisvar į dag og ótrślegt aš męlingin hafi hitt nįkvęmlega į lęgstu tölu - hefši veriš męlt į klukkustundarfresti - auk žess voru ekki męlingar ķ Surtsey žį. - Aš vķsu - og aš auki - er ein lįg tala til ķ višbót - en var žurrkuš śt į sķnum tķma (önnur saga). En alla vega er žetta lęgsti febrśaržrżstingur hér į landi frį 1989 žegar žrżstingur į Stórhöfša męldist 931,9 hPa, en žrżstingur fór nišur ķ 930,2 hPa į Kirkjubęjarklaustri žann 30.desember 2015.  

Žį er žaš hįlfur febrśar. Mešalhiti hans ķ Reykjavķk er +0,7 stig, +0,3 stigum ofan mešallag įranna 1991 til 2020, en -0,5 nešan mešallags sķšustu tķu įra. Hitinn er ķ 10.hlżjasta sęti (af 20) į öldinni. Hlżjastir voru dagarnir 15 įriš 2017, mešalhiti žį +4,1 stig, en kaldastir 2002, mešalhiti -2,2 stig. Į langa listanum er hitinn ķ 52.sęti (af 146). Į žeim lista eru fyrstu 15 dagar febrśar 1932 hlżjastir, hiti žį +4,5 stig, kaldastir voru dagarnir 15 įriš 1881, mešalhiti -5,9 stig.

Į Akureyri er mešalhiti dagana 15 -1,8 stig, -2,0 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra, en -1,0 nešan mešallags įranna 1991 til 2020.

Aš tiltölu hefur veriš hlżjast į Sušausturlandi, mešalhiti žar ķ 9.hlżjasta sęti į öldinni, en kaldast į Noršurlandi (bįšum spįsvęšum), hiti ķ 15.hlżjasta sęti į öldinni.

Į einstökum stöšvum hefur veriš hlżjast aš tiltölu viš Reykjanesbraut (hiti +0,1 stigi ofan mešallags sķšustu tķu įra), en kaldast viš Mżvatn žar sem hiti hefur veriš -2,7 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra. Žar fór frostiš nišur ķ -28,1 stig į dögunum, lęgsta tala vetrarins til žessa į landinu.

Śrkoma ķ Reykjavķk hefur męlst 35,4 mm og er žaš lķtillega nešan mešallags. Į Akureyri hefur śrkoman męlst 30,7 mm - lķtillega ofan mešallags.

Sólskinsstundir hafa męlst 16,4 ķ Reykjavķk - vantar 9 upp į mešallag.

Loftžrżstingur er įfram heldur lįgur, mešaltal fyrstu 15 dagana ķ Reykjavķk er 982,8 hPa, met sömu daga er talsvert lęgra, 971,6 hPa - frį 1990.


Bloggfęrslur 15. febrśar 2020

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Įgśst 2020
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31          

Nżjustu myndir

  • w-blogg090820aa
  • ar_1871p
  • ar_1871t
  • ar_1870p
  • ar_1870t

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (10.8.): 393
  • Sl. sólarhring: 424
  • Sl. viku: 1767
  • Frį upphafi: 1952268

Annaš

  • Innlit ķ dag: 348
  • Innlit sl. viku: 1519
  • Gestir ķ dag: 329
  • IP-tölur ķ dag: 322

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband