Hugsaš til įrsins 1949

Tķš var talin óhagstęš įriš 1949, nema um haustiš. Žetta var almennt tališ haršasta įr eftir 1920. Žegar vart varš viš hafķs undir vor var spurt hvort hlżskeišinu vęri lokiš. Voriš var sérlega kalt og veturinn įkaflega umhleypingasamur og snjóžungur, sérstaklega sunnanlands. Śrhelli ollu flóšum og skrišuföllum, sömuleišis gerši eftirminnilega hitabylgju ķ jśnķ og hitamet voru slegin ķ janśar og september. 

Byrjum į grófu yfirliti.  

Fyrstu fjóra mįnuši įrsins var vestanįtt hįloftanna óvenjustrķš. Hefur ekki oršiš strķšari sķšan séu allir mįnuširnir fjórir teknir saman. 

Slide1

Kortiš sżnir mešalhęš 500 hPa-flatarins (heildregnar lķnur), žykkt (daufar strikalķnur) og žykktarvik (litir) ķ janśar 1949. Kanadakuldinn hefur lagst aš Gręnlandi og śtsynningur ber lęgšir, snjókomu og él til Ķslands.  

Janśar var óhagstęšur, fremur kalt var ķ vešri, stormasamt og snjóžungt. Samgöngur voru erfišar og gęftir tregar. Febrśar var svipašur, en heldur hżrri en janśar. Mars var snjóžungur nema į Austurlandi. Vindar voru žó lengst af hęgir og gęftir góšar. Ķ aprķl var snjóžungt um mestallt land og fįdęma snjóžyngsli į Sušur- og Sušvesturlandi. Samgöngur erfišar. Gróšurlaust og kalt.Tķš var mjög óhagstęš og köld ķ maķ. Gróšur nęr enginn. Snjóžyngsli óvenjuleg ķ uppsveitum syšra. Heyleysi var vķša. Gęftir tregar. Ķ jśnķ var tķš mjög óhagstęš fram ķ mišjan mįnuš, en žį batnaši verulega og var einmuna tķš śr žvķ og tók gróšur žį loks viš sér. Jślķ var óhagstęšur į Sušur- og Vesturlandi sökum rigninga, en fyrir noršan og austan var hagstęš tķš. Grasspretta žótti góš, nema hvaš kal var vķša fyrir noršan. Tķš var lengst af óhagstęš ķ įgśst, žó voru góšir žurrkar vestanlands framan af. September var óhagstęšur um allt sunnan- og vestanvert landiš. Um landiš noršanvert var yfirleitt góš tķš. Uppskera garšįvaxta fremur léleg. Tķš var hagstęš október og nóvember, snjólétt var og fremur hlżtt. Desember var óhagstęšur noršaustanlands, en ķ öšrum landshlutum žótti tķš fremur hagstęš.

Viš rifjum nś upp fréttir įrsins tengdar vešri. Ekki er sį listi tęmandi. Blašatextar eru langflestir fengnir af vefnum timarit.is, oft styttir hér og stafsetning oftast fęrš til nśtķmahorfs (vonandi sętta höfundar sig viš žį mešferš). Heimildir eru aš auki śr Vešrįttunni, tķmariti Vešurstofu Ķslands, og töluleg gögn śr gagnagrunni Vešurstofunnar. Sömuleišis notum viš okkur fįeinar tķšarfarslżsingar vešurathugunarmanna. Talnasśpu mį finna ķ višhenginu. Miklar stjórnmįlaerjur gengu yfir. Ķsland gekk ķ Atlantshafsbandalagiš og um haustiš var kosiš til Alžingis. Mikiš fór fyrir žessu ķ fjölmišlum. Vöruskömmtun var viš lķši. Žar meš var pappķrsskortur višlošandi, fęrri bękur gefnar śt og hiksti kom ķ śtgįfu tķmarita. Kannski hafši hann einnig įhrif į fréttir af vešri. 

Ķ janśar uršu nokkrir eftirminnilegir vešuratburšir. (i) Nżtt mįnašarhitamet var sett žegar 17,0 stig męldust į Dalatanga žann 9. Gamla metiš [15,2 stig] var nķu įra gamalt, sett ķ Fagradal žann 10. įriš 1940. Žaš lišu 43 įr žar til žetta met var slegiš (1992). Nśgildandi janśarmet er einnig frį Dalatanga [19,6 stig, sett žann 15. įriš 2000]. (ii) Ofsavešur var į Dalatanga žegar metiš var sett. Aš morgni 17. fór vindur į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum ķ 17 vindstig (gömul) eša meir en 56 m/s og (iii) žann 25. var sett met sem enn stendur žegar loftžrżstingur į Dalatanga steig um 33 hPa į 3 klukkustundum. 

Viš lķtum nś į janśarumsagnir nokkurra vešurathugunarmanna. Illvišriš žann 25. er nefnt eystra, en blašafregnir af tjóni ķ žvķ voru furšutakmarkašar - hafiš žaš ķ huga žegar žiš lesiš blašapistlana hér aš nešan. 

Sķšumśli (Ingibjörg Gušmundsdóttir) Janśarmįnušur var mjög slęmur ķ vešurfari, sķfeldir rosar, snjókomur og rigning į vķxl, eša skśrir og él. Varš hér óvanalega mikill snjór og óvanalega lengi, sem hann lį, žvķ hér liggur sjaldan til lengdar mikill snjór. Eina lķknin var, aš frosthörkur vörušu aldrei lengi, en oft var žó vošalega kalt.

Lambavatn (Ólafur Sveinsson): Įkaflega óstöšug tķš yfir mįnušinn og seinni hluta hans óvenjumikil snjókoma, en oftast fremur hęgvišri. Snjódżpt var hér meiri en komiš hefir sķšan veturinn 1919 og 1920. 26. og 27. fennti svo mikiš ķ logni aš varla var fęrt milli bęja, žvķ žaš var svo jafnt yfir allt [mest 73 cm, 29. og 30.]

Sušureyri (Žóršur Žóršarson): Mjög slęmt tķšarfar og įberandi umhleypingar og hitabreytingar.

Nśpsdalstunga (Jón Ólafsson). Miklar hrķšar. Af 93 athugunum var hrķš 47 sinnum.

Sandur (Frišjón Gušmundsson). Tķš rosafengin og umhleypingasöm. Hvorki var žó mjög snjóžungt né frostsamt, en byljir alltķšir. Haglķtiš var.

Hof ķ Vopnafirši (Jakob Einarsson): Óvenjulega umhleypinga- og illvišrasamur mįnušur. Žótt jaršir vęru góšar hafa žęr ekki notast fyrir vešrum. Fé hraktist oft talsvert ķ vešrum žessum. Einkum afleitur hrakningur ķ stórhrķšinni miklu 25. 9. til 10. janśar fauk žak af hlöšu hér og ķ F.. dal og ef til vill vķšar. Mįnušurinn allt yfir einhver hinn vešraversti sem lengi hefur komiš hér.

Gunnhildargerši (Anna Ólafsdóttir): [25. Išulaus stórhrķš frį kl.10 til 17:30, menn villtust, fé hrakti vķšsvegar frį hśsum, eins fuku žök af hśsum og hlöšum.

Hallormsstašur (Pįll Guttormsson) Žaš skipti mjög oft um įtt, en snjóar voru litlir og aldrei hörš vešur, aš undanteknu mjög hvössu noršvestanvešri er skemmdir uršu töluveršar į hśsum hér į Héraši. Var žaš 25.dag mįnašarins. 

Papey (Gunnžóra Gķsladóttir): Tķšarfariš ķ mįnušinum var mjög óhagstętt. Žann 25. gekk hér yfir vestan fįrvišri og fylgdi krapahrķš meš. Stóš žaš yfir frį žvķ um kl.15:30 - 16:10.

Teigarhorn (Jón Lśšvķksson): 25. janśar gerši aftaka vestanrok kl.2:40. Vindhraši 11-12 meš slydduéli. Stóš yfir ašeins rśmar 40 mķnśtur. Uršu smįvęgilegir skašar, bįt rak į land į Djśpavogi, brotnaši žó lķtiš.

Mįnušurinn hófst meš įkafri og kaldri noršanįtt sem žó gekk fljótt nišur. Morgunblašiš segir frį žrišjudaginn 4.janśar:

Um helgina hefur veriš noršanįtt um allt land meš allmiklu frosti, eša allt aš 10 til 15 stig sumstašar. Snjókoma fylgdi noršanįttinni į Noršur- og Austurlandi, en lķtil snjókoma į Vestfjöršum og Sušurlandi. Į sunnudag komst vešurhęšin upp ķ 9 vindstig į Noršausturlandi og var snjókoman mikil. Nokkrar sķmabilanir uršu. Į nżįrsdag bilaši fjölsķmasambandiš viš Ķsafjörš, en ritsķmasamband hélst. Er sś bilun į Steingrķmsfirši. Talsķmasambandslaust hefur veriš viš Siglufjörš. Erfitt var aš nį sambandi viš żmsa staši į noršaustanveršu landinu ķ gęrdag og samgöngur eru žar viša tepptar sökum snjókomu. Ekki hefur heyrst um slysfarir af völdum žessa vešurs. Nokkrir fjallvegir eru tepptir sökum snjóa, einkum noršanlands, en erfitt er aš fį upplżsingar um žaš til fullnustu. Mjólkurflutningar hafa fariš fram um Hellisheiši og Žingvallaveg og Holtavöršuheiši hefur veriš fęr stórum įętlunarbķlum. Fęrt er bķlum austur undir Eyjafjöll, en ķ Mżrdal eru vegir tepptir.

Gosinu mikla ķ Heklu var nżlokiš, enn rauk śr fjallinu. Tķminn segir frį 5.janśar:

Samkvęmt sķmtali er tķšindamašur blašsins įtti viš bóndann aš Įsólfsstöšum ķ gęrdag, voru óvenju miklir gufustrókar upp śr Heklugķgnum ķ gęrmorgun. Kyrrt vešur var og frost og sįst gufustrókurinn greinilega stķga hįtt ķ loft upp. Ekki var žó um neitt gos aš ręša, en meiri reykur en sést hefir śr Heklu nś um langt skeiš.

Afgang mįnašarins (og ę ofan ķ ę til vors) voru stöšugar fréttir af ófęrš ķ blöšunum. Ķ žessu kuldakasti var lķka mikiš įlag į hitaveitu Reykjavķkur. Vķsir segir frį 5.janśar:

Umferš mun hafa spillst vķša i nótt vegna kafalds og skafrennings og įttu mjólkurbķlar aš fara um Žingvelli i dag. Voru bķlarnir ókomnir til bęjarins um kl. 11. Žingvallaleišin var kosin, žar sem snjór hafši lagst į lįglendi ķ Ölfusinu og vegir oršiš illa eša ekki fęrir. Ķ morgun sį varla milli hśsa į Selfossi. Mjólkurbķllinn frį Kjalarnesi komst aš Brautarholti ķ morgun, en situr žar fastur. Mun žvķ ekki von mjólkur śr Borgarfirši, enda skżrši fólkiš į Ferstiklu svo frį ķ morgun, aš žar vęri svo mikil hrķš, aš ekki sęi frį bęnum til bensķngeymanna, sem žar eru viš veginn. Umferš veršur erfišari eftir žvķ sem austur eftir sušurlandsundirlendi dregur og vķša er ófęrt. Ķ gęr var fęrt austur į Hvolsvöll og ķ Fljótshlķšina, aš žvķ er Vegamįlaskrifstofan tjįši Vķsi ķ morgun, en žašan er talsveršur snjór allt austur til Vķkur.

Bśast mį viš, aš hitaveitugeymarnir tęmist um fjögurleytiš ķ dag, enda var ekki nema 5 m borš į geymunum į Öskjuhlķš vegna allt of mikils vatnsrennslis nś, eins og fyrri daginn. Aš žvķ er forstjóri Kol & Salt h.f. tjįši Vķsi ķ morgun, hefir sala į kolum aukist mjög undanfarna daga vegna kuldans, sem veriš hefir. Hefir Kol & Salt afgreitt aš mešaltali um eitt hundraš smįlestir af kolum į dag til notkunar til upphitunar hér ķ bęnum.

Morgunblašiš segir lķka frį ófęrš 6.janśar - einnig var krapastķfla ķ Laxį:

Ķ gęrkvöldi var tališ, aš mjólk mundi verša meš alminnsta móti hér ķ Reykjavķk og Hafnarfirši ķ dag, ķ stórhrķšinni, sem geisaši ķ fyrrinótt og fram eftir degi ķ gęr, tepptust vegirnir um sveitirnar fyrir austan Fjall. Mjólkurbśšir verša ekki opnar fyrr en į hįdegi ķ dag, aš žvķ er Mjólkursamsalan tilkynnti ķ gęrkvöldi.

Svo aš segja rafmagnslaust hefir veriš į Akureyri frį žvķ į sunnudaginn og žangaš til ķ gęrkveldi, aš vonast var til aš nęgur straumur fengist į nż fyrir allan bęinn. Rafmagnsleysiš stafaši af žvķ, aš krapastķfla varš, žar sem Mżvatn fellur ķ Laxį og žaš svo, aš ekkert vatn rann ķ įna. Keraur žaš oft fyrir ķ frostum, aš vatniš stķflast žarna og kemur ekki rennsli ķ įna į nż, fyrr en svo mikiš hefir hękkaš ķ vatninu, aš žaš annašhvort flżtur yfir stķfluna, eša brżst fram śr henni.

Morgunblašiš segir fréttir af sjóslysi ķ desember 7.janśar:

Óttast er nś aš breski togarinn Goth frį Fleetwood, haķi farist hér viš land skömmu fyrir jól, meš allri įhöfn. En giskaš er į, aš įhöfnin hafi veriš 14—16 menn. Flugvélar leitušu togarans ķ gęr. en sś leit bar ekki įrangur. Togarinn Goth leitaši vars į Ašalvķk ķ noršaustanofvišri er geisaši milli 14. og 16. desember s.l. Žį hafši breski togarinn Lineon City samband viš Goth og virtist žį allt vera meš feldu um borš. Sķšan hefur ekkert til togarans spurst.

Tķminn segir 8.janśar af fannfergi į Siglufirši:

Óvenjumikiš fannfengi er er nś ķ Siglufirši, svo aš annar eins snjór hefir ekki komiš žar ķ mörg herrans įr. Žegar fólk kom į fętur ķ fyrramorgun sįst rjśka į einum staš upp śr hjarninu og er betur var aš gįš kom ķ ljós, aš heilt hśs hafši fennt žarna ķ kaf meš öllu sem žvķ var.

Lęgš fór noršaustur um Gręnlandssund žann 9. Henni fylgdi illvišri - og skammvinn hlżindi austanlands (sem įšur er getiš). Snögglega skipti ķ noršanįtt daginn eftir:

Morgunblašiš segir frį vandręšum 11.janśar:

Hśsavķk, mįnudag. Frį fréttaritara vorum. Į sunnudaginn [9.] strandaši hér ķ ofvišri norska kolaflutningaskipiš Fulton frį Bergen. Skipiš mun enn vera óskemmt og hefur skipshöfnin lįtiš fyrirberast ķ skipinu sķšan žaš strandaši. Fulton var lagt žannig, aš žaš vķsaši upp meš bryggjunni og ekki var žvķ lagt viš legufęrin. Į laugardag var unniš viš losun skipsins og fram til hįdegis į sunnudag. Žį versnaši vešriš. Rok gerši af sušvestan. Žótti mörgum žį. aš hętta bęri viš affermingu skipsins og lįta skipiš fara frį bryggju. Um klukkan 2 sķšdegis į sunnudaginn hvessti enn meira og nįši vešurhęšin 12 vindstigum ķ verstu vindhvišunum. — Žį slitnaši skipiš frį bryggju, en tveir vķrar śr skipi ķ bryggju slitnušu žó ekki. Skipverjar reyndu nś aš bakka skipinu śt śr höfninni, en žį munu vķrarnir tveir hafa lent ķ skrśfu skipsins, įn žess žó aš slitna, enda hafši vél skipsins ekkert į móti vešurofsanum og žar er engin legufęri voru śti, reyndist ókleyft fyrir skipverja, aš snśa skipinu viš inni ķ höfninni. Tilraunir žessar viš aš nį Fulton aftur į bak śt śr höfninni stóšu ķ fulla klukkustund. Žį var žaš ķ einni vindhvišunni, aš vķrarnir tveir, er haldiš höfšu skipinu ķ réttu horfi, slitnušu og rak skipiš į nokkrum augnablikum undan vešrinu hįtt upp ķ fjöru.

Alžżšublašiš segir einnig frį fannfergi į Siglufirši 11.janśar:

Mikiš fannkyngi er nś į Siglufirši, og hefur umferš bifreiša um žorpiš svo aš segja stöšvast. Hafa slešar, dregnir af hestum, komiš ķ žeirra staš viš naušsynlega flutninga, til dęmis mjólkurflutninga. Nokkru fyrir helgina varš snjórinn žó svo mikill, aš hestarnir komust ekki leišar sinnar meš mjólkina og var žį leitaš hjįlpar tękninnar į nż og jaršżta fengin til ašstošar. Žetta tķšarfar hefur oršiš til žess, aš mikil kyrrstaša er ķ öllu atvinnulķfi Siglufjaršar. Bįtar hafa ekki getaš róiš og śtivinna hefur veriš lķtil sem engin. Hafa žetta žvķ veriš kyrrstöšudagar fyrir Siglfiršinga. Um sķšustu helgi hlįnaši nokkuš, en ķ gęr var aftur skollinn į bylur, og hlóš nišur snjó.

Viš leyfum fréttum af illvišri ķ desember aš fylgja (flytjum žęr sķšar ķ 1948-pistilinn). Tķminn 11.janśar:

Hinn fyrsta desember gerši aftaka vešur af noršaustri į Vestfjöršum sem vķša annars stašar į landinu. Ķ fréttapistlum frį Steingrķmsfirši segir, aš žį hafi fennt og farist allmargt fé viš Steingrķmsfjörš, ašallega frį einum bę, Hafnarhólmi ķ Kaldrananeshreppi. Vešriš var geysihart meš frosti og fannkomu, aš var fé vķša śti, žegar stórhrķšin brast į. Fennti fé sums stašar, en žó ašallega į einum bę, og uršu žar allmiklir fjįrskašar. Var žaš frį Hafnarhólmi ķ Kaldrananeshreppi, sem er noršan megin Steingrķmsfjaršar. Vantaši 30—40 fjįr žašan eftir hrķšina. Sumt af žvķ mun hafa fariš ķ fönn, og hefir ekki fundist enn žį, en allmargt hrakti ķ fjöršinn og fórst. Rak kindur yfir fjöršinn į fjörur hinum megin. Hefir žaš stundum komiš fyrir įšur, aš fé hefir hrakiš ķ sjóinn į žessum slóšum ķ noršaustanvešrum, žvķ aš žau verša žarna oft geysilega hvöss. Fé fennti į nokkrum öšrum stöšum ķ žessu įhlaupi, en ekki svo, aš teljandi fjįrskašar yršu aš.

Sviplegt slys varš į Kleifarvatni. Morgunblašiš 12.janśar:

Sį hörmulegi atburšur geršist įrdegis ķ gęr [11.], aš ungur Hafnfiršingur drukknaši ķ Kleifarvatni. Hann var įsamt tveimur mönnum öšrum ķ bķl, sem ekiš var śt į ķsilagt vatniš. —

Morgunblašiš segir enn af slysi 14.janśar:

Ungur mašur varš śti ķ noršan stórhrķš sķšastlišinn mįnudag [10.]. Žessi sviplegi atburšur geršist aš Staš į Reykjanesi į Baršaströnd. Mašurinn, sem śti varš, hét Snębjörn Gunnar Haflišason verkamašur, aš Staš į Reykjanesi. Lķk Snębjarnar fannst ķ fyrradag ķ flęšarmįli eyjarinnar Melflögu. Nokkru fyrir hįdegi sķšastlišinn mįnudag fór Snębjörn Gunnar įsamt unglingspilti til aš smala fé ķ giršingu skammt frį bęnum. Žeim félögum sóttist feršin vel og um hįdegisbil eru žeir lagšir af staš meš féš heim aš Staš. Mjög snögglega skellur į žį noršan stórhrķš og var hrķšin svo svört, aš ekki sį handaskil. Ķ vešrinu varš Snębjörn Gunnar višskila viš féš og unglingspiltinn, er komst heim aš Staš heilu og höldnu. Tališ er aš Snębjörn hafi hrakiš undan vešrinu śt į ķsinn, en viš Melflögu er hann ekki landfastur og hafi Snębjörn gengiš fram af ķsskörinni og drukknaš.

Skammvinnt illvišri gerši žann 15. Vķsir segir af žvķ sama dag: 

Žrķr bįtar slitnušu frį bryggju ķ Reykjavķkurhöfn ķ óvešrinu ķ nótt. Ekki munu hafa oršiš alvarlegar skemmdir į bįtum žessum, en hinsvegar er hętt viš, aš žeir hafi laskast eitthvaš. Bįtarnir, sem slitnušu frį, heita Hvķtį, Steinunn gamla og Jón Valgeir. Einnig slitnaši v.b. Sigrķšur frį bryggju aš aftan, en vķrarnir, sem bįturinn var bundinn meš aš framan, héldu.

Alžżšublašiš segir af sama atviki daginn eftir, 16.janśar:

Ķ ofvišrinu ķ fyrrinótt rak vélbįtinn „Jón Gušmundsson“ į land ķ Keflavķk. Bįturinn mun ekki vera mikiš skemmdur, og mun verša reynt aš nį honum śt žegar vešriš batnar.

Slide2

Lęgš kom śr sušvestri og dżpkaši verulega ekki langt undan Sušurlandi. Hśn hreyfšist hratt til austurs rétt viš sušausturströndina. Greiningin hér aš ofan sżnir stöšuna kl.9 aš morgni mįnudagsins 17.janśar. Grķšarlegt vestanvešur fylgdi éljagarši sem lį vestur śr lęgšinni. Skall hann seint um nóttina inn į sušurströndina og sķšan Reykjanes, kom yfir Reykjavķk eftir kl.9 (aš okkar klukku). Vestanįttin nįši sķšan varla upp ķ Borgarfjörš og fór lķtt inn į landiš austar. Lęgšin er lķtillega vanmetin ķ greiningunni - en ekki alvarlega. 

Slide3

Vešurkortiš aš ofan sżnir stöšuna į hįdegi. Žį er glórulaus hrķš ķ Reykjavķk og snjókoma um mestallt land - nema aš nįnast heišskķrt er į bletti į Sušausturlandi. Takiš eftir žvķ aš einnig er hvasst į Dalatanga, en žar af noršaustri. Enn er mjög hvasst ķ Vestmanneyjum. Milli kl. 7 og 8 um morguninn (6 og 7 į žeim tķma) voru talin 17 vindstig af vestri a Stórhöfša (>56 m/s) og ķ athugun kl. 9 voru enn 14 vindstig (44 m/s). Žetta er aušvitaš meš fįdęmum. Žann 1.janśar hafši nżr alžjóšlegur skeytalykill tekiš gildi.   

Morgunblašiš segir frį vešri ķ pistli 18.janśar:

Ašfaranótt sunnudags [16.] og ķ gęr [17.] var yfirleitt sušlęg įtt og snjókoma um land allt. Hefur žvķ kyngt nišur talsvert miklum snjó. Vķša er nś ófęrš mikil į vegum. Mjólkurflutningarnir hingaš til bęjarins gengu frekar erfišlega ķ gęr. Bķlarnir fóru Krķsuvķkurleišina og voru frį 7—9 klst. į leišinni. Ófęrt var yfir Hellisheiši og sušur til Keflavķkur. Hér rétt fyrir innan bęinn var fęršin svo žung, aš leigubķlar gįtu ekki komist leišar sinnar. Ķ gęr var bįšum flugvöllunum lokaš vegna vešurs. Nokkrar skemmdir munu hafa oršķš į sķmakerfinu, t.d. bilaši fjölsķminn til Akureyrar, en hann var kominn ķ lag ķ gęrkveldi. Żmsar ašrar truflanir uršu į langlķnukerinu. Um helgina varš mikill fjöldi bķlaįrekstra og taldist rannsóknarlögreglunni žeir vera einir 20—25. Slys munu engin hafa oršiš į mönnum. Vešurstofan gerir rįš fyrir, aš sunnan įtt muni ganga hér snögglega yfir įrdegis ķ dag og ekki tališ ósennilegt, aš sķšari hluta dags ķ dag verši komin noršanįtt į nż.

Rafmagni var skammtaš ķ Reykjavķk, Hafnarfirši og Sušurnesjum į sunnudag og ķ gęr vegna bilunar, sem varš į Sogslķnunni ašfaranótt sunnudags. Brotnaši staurasamstęša, eša svonefndur „Tvķstaur“ į Sogslķnunni ķ óvešri, rétt austan viš Jórukleif ķ Grafningi. Sķšan hefur Rafveitan ekki haft til umrįša nema um žrišja hluta žeirrar raforku, sem Reykjavķk, Hafnarfjöršur og Sušurnes žurfa og er sś orka framleidd ķ Ellišaįrstöšinni og eimtśrbķnustöšinni, alls um 10 žśsund kW. Žaš gefur nokkra hugmynd um óvešriš, sem braut lķnustaurana tvo, aš žeir eru 45 cm aš žvermįli. Ein lķna af fimm slitnaši, en hinar liggja nišri. Staurarnir brotnušu į öšrum tķmanum į sunnudagsnóttina. Um morguninn fór mašur frį Rafveitunni meš flugvél austur meš Sogslķnu, en žį var bśiš aš finna meš męlingum, hvar bilunin hafši oršiš. Śr flugvélinni sįust verksummerki og voru žį sendir višgeršarmenn austur į sunnudag. Komu žeir į stašinn klukkan 4 e.h. į sunnudag, en gįtu ekkert ašhafst sökum vešurs og sneru til byggša aftur. Var žį bešiš birtu į mįnudagsmorgun og fóru žį flokkar višgeršarmanna frį Reykjavķk og frį Sogsstöšinni. Frį Sogsstöšinni var fariš meš kranabķltraktor, en żtu frį Reykjavķk. Um kl.3:30 ķ gęr komu višgeršarmenn į stašinn, en žį var vešur svo slęmt, stormur og hrķš, aš žeir gįtu ekki hafiš višgerš. Héldu žeir ķ sęluhśs, sem Rafveitan į žarna skammt frį og bišu žar, aš vešrinu slotaši og aš žeir gętu hafiš vinnu en fréttir sķmušu žeir meš feršasķma, sem žeir hafa meš sér.

Alžżšublašiš segir af illvišri og veišarfęratjóni vestra ķ pistli 19.janśar:

Frį fréttaritara Alžżšublašsins. Ķsafirši. Ašfaranótt laugardagsins [15.] gerši aftaka vešur śti fyrir Vestfjöršum, en žį voru į sjó milli 25 og 30 bįtar vķšs vegar af Vestfjöršum, og uršu žeir fyrir miklu veišarfęratjóni, auk žess sem tveimur bįtanna hlekktist į. Engin slys uršu žó į mönnum. Alls er veišarfęratjón bįtanna tališ nema um eša yfir 40 žśsund krónum, og er žį ótališ beitu- og aflatjón.

Frį Ķsafirši eru nś geršir śt 9 bįtar, frį Hnķfsdal 4, frį Bolungarvķk 8 og frį Sśšavķk 4, og fór allur žessi floti ķ róšur į föstudagskvöldiš, en žį var vešur hiš besta. Žegar leiš į nóttina tók aš hvessa af sušri og jafnframt skall į dimmur hrķšarbylur. Bįtarnir, sem flestir höfšu róiš į djśpmiš, uršu margir aš yfirgefa lóšir sķnar fyrri hluta laugardagsins sökum vešurofsans og dimmvišrisins, og sumir fengu į sig brotsjói. V.b. Bryndķs frį Ķsafirši varš fyrir įfalli og brotnaši mikiš ofan žilja og allt lauslegu skolašist fyrir borš. Bįtinn hįlf fyllti af sjó, lóšaflękjur fóru ķ skrśfuna, fiskur, sem kominn var ķ lestina kastašist til og hallašist bįturinn mikiš į ašra hlišina eftir įfalliš. Menn sakaši ekki, en vélin stöšvašist. V.b. Flosi frį Bolungarvķk var žarna nęrstaddur og hélt hann sig hjį Bryndķsi, žar til vélbįturinn Finnbjörn kom į vettvang og dró hana aš landi. Lóšatjón ķsfiršinga og Sśšvķkinga žann dag nemur 730 lóšum meš tilheyrandi uppihöldum og mun veršmęti žessara veišarfęra vera um 40 žśsund krónur, og er žį ótališ beitu- og aflatjón. Žennan sama dag voru bįtar vestan af fjöršum einnig į sjó, og munu hafa oršiš fyrir til finnanlegu tjóni, en hve miklu er ókunnugt. Einn bįtur, Mummi frį Flateyri varš fyrir brotsjó og var hętt kominn, en komst žó hjįlparlaust aš landi. Birgir.

Mikil ófęrš var nś į Sušurlandi. Fregnir tķšar af mjólkurskorti, og feršum bķla um Krżsuvķkurleišina. [Einhver undirliggjandi stjórnmįlamerking ķ žessum oršum - sem viš nįum illa]. Morgunblašiš segir frį ófęrš ķ bęnum 20.janśar:

Rafmagnsleysiš og ófęršin hér ķ bęnum, hefir haft ķ för meš sér margvķslega erfišleika fyrir fólk. Ķ gęrkveldi įtti t.d. aš halda brennu į ķžróttavellinum, en henni varš aš aflżsa vegna žess hve mikil fönn er į vellinum. Żmis félög höfšu bošaš fundi, og var žeim żmist frestaš vegna rafmagnsskorts, eša vešurs. Fresta varš og handknattleiksmótinu aš Hįlogalandi. Žegar mest var aš gera ķ gęr, gįtu strętisvagnarnir ekki haldiš įętlun. Sogamżrarvagninn varš aš hętta feršum um Grensįsveg vegna ófęršar og um tķma var Laugarįsvegurinn tepptur. Nęturakstur féll nišur hér ķ bęnum ķ nótt.

Morgunblašiš segir enn af bilun og višgerš Sogslķnunnar ķ pistli 21.janśar:

Ķ gęrkvöldi var allt śtlit fyrir. aš eldsnemma ķ fyrramįliš (žaš er ķ dag) verši lokiš višgeršinni į hįspennulķnunni frį Ljósafossi, er bilaši ķ fyrradag. Einn af žrem vķrum lķnunnar slitnaši skammt fyrir vestan Jórukleif. Bśist var viš aš višgeršarmenn Rafmagnsveitunnar yršu komnir til starfa um mišnętti ķ nótt.

Undanfarna daga hefur snjóaš svo mikiš hér ķ Reykjavķk, aš öll umferšin um götur bęjarins hefur oršiš erfiš. Margir bķlar hafa setiš fastir og suma hefur alls ekki tekist aš hreyfa vegna snjóžyngslanna.

Um klukkan 10 ķ gęrmorgun slitnaši vélbįturinn „Grindvķkingur“ frį Grindavķk frį nżju bryggjunni ķ Hafnarfirši, en hann var bundinn viš hana, og rak į land. Bįturinn lenti į uppfyllingunni viš Strandgötuna į móts viš hśsiš nr.50 og brotnaši mjög mikiš. Enginn var um borš ķ bįtnum, žegar hann slitnaši frį og varš žess ekki vart fyrr en hann var kominn upp ķ fjöru.

Gęftir voru slęmar ķ žessari illvišratķš. Morgunblašiš 22.janśar:

Vegna ótķšar undanfariš hafa bįtar ekki fariš almennt į sjó enn sem komiš er. Einstaka bįtur śr verstöšvum viš Faxaflóa hafa róiš. Flestum žeirra hefur gengiš illa og oršiš fyrir veišarfęratjóni. Mešal žeirra eru tveir bįtar héšan śr Reykjavķk, sem misstu žvķ nęr öll veišarfęri sķn ķ fyrsta róšri fyrir nokkrum dögum sķšan.

Nęstu daga sögšu helstu blöš nokkuš ķtarlega frį vandręšum viš Markarfljót. Viš leyfum okkur aš lesa frįsagnir bęši Tķmans og Morgunblašsins af atvikum: 

[Morgunblašiš 25.janśar] Ķ sķšustu viku, og einkum um sķšustu helgi, hefir Markarfljót bólgnaš svo upp af ķsalögum og krapi, aš viš liggur, aš žaš flęši yfir allan varnargaršinn, sem geršur hefir veriš sušur af Seljalandsmśla, til aš varna vatnsįgangi į Vestur-Eyjafjallasveit. Hefir flętt austur eftir veginum sunnan undir mślanum, žar sem hann liggur viš enda garšsins. En į mįnudaginn brotnaši skarš ķ garšinn. um 1500 metra frį mślanum, og féll žar vatnsflaumur austur į eyrarnar. — Verkfręšingur frį Vegagerš rķkisins fór austur ķ gęr, til žess aš athuga hvort ekki myndi vera hęgt aš stemma stigu fyrir frekari skemmdum į garšinum, m.a. meš žvķ aš setja į hann sandpoka, žar sem flóšhęttan er mest. Varnargaršurinn viš Seljalandsmśla mun hafa veriš byggšur skömmu eftir aldamótin sķšustu. Įšur en hann var geršur, flóši Markarfljót išulega austur meš Seljalandsmślanum į vetrum, austur eftir farvegum, sem liggja meš fjallsrótunum m.a. ķ hinn svonefnda Fitjaįl, sem liggur austur hjį Hafurshól. Varš mikill farartįlmi af flóšum žessum, og óžęgindi fyrir fólkiš į bęjunum į flatlendinu vestan Holtsóss. Žį žurfti ekki nema stuttan garš viš mślann, til žess aš komiš yrši ķ veg fyrir žessi vetrarflóš. Nokkru öšru mįli er aš gegna eftir aš allt vatnsmagniš, sem įšur hafši framrįs ķ Žverį og Affalli, hefir nś veriš veitt ķ Markarfljót. Žvķ var varnargaršurinn lengdur og hękkašur samtķmis, sem fyrirhlešslurnar voru geršar, er juku Markarfljótiš. Nęr garšurinn nś 2,3 km. fram į sandana. Skaršiš, sem brotnaš hefur ķ garšinn, er 1,5 km. frį mślanum. Er hętt viš, aš talsveršur vatnsflaumur brjóti sig žar austur yfir lendur vestustu bęjanna, austan viš fljótiš, svo um Seljalandssel, Helgusand og Nżabę. En ķ Fitjaįlinn, sem liggur uppi viš hlķšina, kemst sį flaumur ekki. Haldi sama vešrįttan įfram og Markarfljót bólgni upp af ķsalögum og krapi meira en oršiš er, getur žaš lagst ķ sinn gamla vetrarfarveg upp viš mślann, eyšilagt garšinn og gert nś meiri usla en til greina kom fyrr į įrum, žegar minna vatns magn var ķ fljótinu. Hętt er žį viš, aš bęirnir į flatlendinu verši umflotnir af vatni, svo samgöngur teppist, eša torveldist mjög, um lįgsveitina. En naumast er lķklegt, aš svo mikiš kveši aš flóšinu, žó allt fari sem verst meš varnargaršinn, aš t. d. hśs spillist af vatnagangi. Žvķ vatnsflaumurinn hlżtur aš breiša svo śr sér, žegar austur į flatlendiš kemur. Saušfé er aš sjįlfsögšu haft ķ hśsum į lįglendisbęjunum žarna, svo žaš lendi ekki ķ flóšum ef til kemur. Og ķ gęr fréttist, aš fariš hafi veriš į brott meš börn og gamalmenni frį žeim bęjum, sem lęgst standa og nęstir eru fljótinu. Ķ fyrri fregnum hefir veriš talaš um aš vatnsaginn viš varnargaršinn stafi af žvķ, aš stķflur hafi komiš ķ Markarfljót. En žaš er į misskilningi byggt. Fljótiš hefir bólgnaš upp į kafla og vatnsboršiš hękkaš vegna žess svo žaš er sem sagt įlķka hįtt og efra borš garšsins. Vęri um takmarkašar lķkur aš ręša, myndi vera hęgt aš sprengja žęr og veita fljótinu žannig framrįs.

[Tķminn 25.janśar]: Sķšastlišna viku hlóš krapa ķ Markarfljót og tók aš hękka ķ žvķ. Į mišvikudaginn var myndašist svo krapastķfla ķ fljótinu undan Seljalandsmśla og Dalseli. Féll žį ašalvatnsžungi fljótsins aš Seljalandsgaršinum svonefnda, en hann er hlašinn til varnar bęjum og engjalöndum Vestur-Eyfellinga į skį frį Seljalandi nišur aš fljótinu. Į föstudag hafši vatnsboršiš hękkaš um 160 cm frį žvķ sem venjulegt er, og tók žó aš renna yfir garšinn į 50 metra löngu bili um 1500 m nešan viš Seljaland. Um svipaš leyti fór aš flęša yfir žjóšveginn og varš vatniš um 60 cm djśpt į honum. Hafši žį gert hlįkublota žar eystra. Į laugardaginn lękkaši nokkuš ķ fljótinu eftir blotann, en tók aš hękka į nż į sunnudaginn. Ķ fyrrinótt braut svo flóšiš skarš ķ varnargaršinn į 70 metra löngu bili allnešarlega og féll žar mikill vatnsflaumur ķ gegn og yfir garšinn bįšum megin viš skaršiš. Hélst žaš žannig ķ gęr, en žó stękkaši skaršiš frekar. Žeir bęir, er voru ķ mestri hęttu af völdum flóšsins fyrst ķ staš, voru Helgusandar og Seljalandssel, svo og Ytri-Rot. Fólk allt frį Helgusöndum flutti ķ gęr burt af bęnum og einnig var kvenfólk og börn flutt frį Seljalandsseli. Fór fólkiš aš Seljalandi og dvelur nś žar. Bśfé var ekki flutt burt af žessum bęjum ķ gęr, en gert er rįš fyrir žvķ, aš žaš verši gert ķ dag, hafi ekkert um skipast. Mikil hętta var talin į, aš flóšgįttin, sem er nokkru ofar į garšinum, léti undan sķga, og hefši žaš haft mjög aukna hęttu ķ för meš sér. Unniš var žvķ aš žvķ ķ gęr aš treysta flóšgįttarlokurnar og garšinn beggja megin hennar meš žvķ aš hlaša žar sandpokum. Einnig veršur hlašiš sandpokum į garšinn viš skaršiš, ef lķkur benda til, aš žaš muni stękka į morgun. Verkfręšingur  vegamįlastjórnarinnar fer austur. Vegamįlastjórnin sendi Sigurš Jóhannsson verkfręšing austur ķ gęr til žess aš leggja į rįšin meš heimamönnum um auknar varnir, en hann var ekki kominn austur aš Seljalandi i gęrkvöldi, žegar blašiš įtti tal žangaš. Mun feršin hafa gengiš seint, žvķ aš fęrš er slęm. Ķ rįši er aš reyna aš sprengja krapastķfluna ķ fljótinu į morgun. Fjarri fer žvķ enn, aš allt vatnsmagn fljótsins falli um skaršiš ķ garšinn. Žegar blašiš įtti tal viš Ólaf Kristjįnsson į Seljalandi ķ gęrkveldi, var žar sušaustanįtt meš žķšu og rigningu. Hafši žaš ķ för meš sér, aš fljótiš var ört vaxandi og hafši til dęmis hękkaš svo į veginum viš Seljaland, aš vatniš žar var - oršiš 60 cm djśpt eša svipaš og var į dögunum. Bķlfęrt var žó enn um veginn aš kalla. Žeir bęir, sem nęst eru ķ mestri hęttu, eru Fitjarmżri, Nżibęr og Ytri-Rot. Er fólk į žeim bęjum aš bśa sig til brottfarar, ef naušsyn krefur. Enginn bęr er žó ennžį umflotinn, en Helgusandar munu verša žaš brįšlega, ef sama heldur fram.

Elsti hluti žessa varnargaršs mun vera um 40 įra gamall, en sķšar hefir hann i veriš styrktur, hękkašur og lengdur. Var žaš fremsti og nżjasti hluti garšsins, sem bilaši. Garšurinn er alls um 2300 metrar į lengd og hiš mesta mannvirki, og elsti hluti hans er fyrsta fyrirhlešsla aš marki, sem gerš var hér į landi. Hefir hann aldrei bilaš fyrr. En fyrir nokkrum įrum var Žverį veitt austur ķ Markarfljót og hękkaši žį mjög ķ žvķ og męddi meira į garšinum. Töldu bęndur žar eystra, aš af žessu gęti stafaš hętta og oršiš garšinum ofraun. — Enginn getur aš svo stöddu giskaš į, hve žaš tjón veršur mikiš, sem af flóšinu hlżst, sagši Ólafur į Seljalandi. Enn sem komiš er ber flóšiš ekki fram mikinn aur en žaš getur breyst. Engjalönd nęr 40 jarša eru i hęttu. Hreppsnefnd Vestur-Eyjafjallahrepps kom saman į fund ķ gęr til žess aš ręša um žį miklu hęttu, sem sveitin er nś ķ. Viš sveitaraušn mun liggja, ef flóšiš nęr aš leggja undir sig žau lönd, er žaš getur kafiš, ef fram heldur sem nś horfir.

[Tķminn 26.janśar}: Ķ fyrrinótt braut Markarfljót tvö nż skörš ķ Seljalandsgaršinn og fellur nś allt fljótiš um annaš žeirra og flęšir yfir lįglendiš. Fólk og fénašur hefir nś veriš flutt burt frį žrem bęjum, Seljalandsseli, Efri-Rotum og Helgusöndum. Ķ dag var reynt aš styrkja garšinn og flóšgįttarlokurnar meš sandpokum, en ķ dag veršur reynt aš sprengja gamla fyrirhlešslu ķ gömlum farvegi, er nefnist Fauski, og veita nokkrum hluta vatnsmagnsins ķ hann og žašan ķ Markarfljótsfarveginn. Fellur nś allt um eitt skarš. Blašiš įtti tal viš Ólaf Kristjįnsson į Seljalandi aftur ķ gęrkveldi og spurš hann um flóšiš. Ķ fyrrinótt braut fljótiš tvö nż skörš ķ garšinn, og fellur nś allt gegnum annaš žeirra śt yfir lįglendiš. Er žaš skarš 30—40 metra breitt og er um 150 metrum sunnan viš flóšgįttina, en hśn er į móts viš Fitjarmżri, en žó ašeins noršar. Flóšiš hafši i gęrkveldi algerlega umkringt bęina Seljalandsel og Efri Rot, en bśist viš, aš žaš nęši heim aš Helgusöndum žį og žegar. Žaš féll einnig bęši sunnan og noršan viš Fitjarmżri, en ekki heim aš bęnum. Noršan viš bęinn féll žaš ķ farvegi meš allmiklum jakaburši. Fólk er ekki enn flutt žašan, enda var bęrinn ekki talinn ķ hęttu mešan flóšgįttin heldur. Ašrir bęir eru ekki taldir ķ yfirvofandi hęttu. Ķ gęr var unniš aš flutningi fólks og fénašar frį Seljalandsseli, Efri-Rot og Helgusöndum. Hjįlpušu sveitungar til viš žį flutninga og var fénu skipt nišur į bęina. Fólkiš skipti sér einnig nišur į bęina. Voru flutningarnir erfišleikum bundnir vegna snjóa og ófęršar. Ķ gęr var unniš aš žvķ aš treysta garšinn og flóšgįttina meš sandpokum. Ef flóšgįttin bilar vex hęttan enn meir. Eru žį nķu bęir ķ vegi flóšsins til višbótar žeim, sem žegar eru taldir. Fellur flóšiš žį austur meš Fjöllum og getur komist alla leiš austur ķ Holtsós og lagt undir sig allt undirlendiš į žessum slóšum. Gera menn sér vonir um aš geta treyst flóšgįttina svo aš hśn haldi. Vestan viš Fitjarmżri var įšur įll ķ fljótinu, sem nefndist Fauski. Fyrir nokkrum įrum var hlašiš fyrir žennan įl og hann žurrkašur. Ķ dag var ętlunin aš reyna aš sprengja fyrirhlešsluna og veita nokkru af vatnsmagninu ķ žennan farveg og sķšan eftir honum ķ Markarfljótsfarveginn nešan krapastķflunnar. Er žaš nokkur hjįlp, ef tekst. Er Siguršur Jóhannsson verkfręšingur Vegamįlaskrifstofunnar žarna eystra og stendur fyrir žvķ verki. Ķ gęrkvöldi var allmikil snjókoma žarna eystra meš dįlitlu frosti en vatnsmagniš ķ fljótinu var enn svipaš ķ gęrkvöldi. Flęšir žaš enn yfir žjóšveginn, en hann er samt fęr. Stķflan ķ fljótinu hefir ekki rótast enn og litlar lķkur taldar til, aš vatniš brjóti sér leiš undir hana. Er farvegurinn ein ķshrönn į löngu svęši. Taldi Ólafur aš stķflan mundi ekki fara fyrr en eftir miklar hlįkur. Ekki eru taldar lķkur til, aš flóšiš skemmi hśs eša bęi žį, sem žaš umkringir nś.

[Morgunblašiš 26.janśar]: Ķ fyrrinótt sprengdi Markarfljót annaš skarš ķ Seljalandsgaršinn. Žaš myndašist 150 m fyrir sunnan flóšgįttina. Svo fór sem menn žar eystra grunaši, aš flytja žyrfti allt fólk af Sandhólabęjunum žrem og var svo gert ķ gęr. Ennfremur var bśpeningur allur fluttur af bęjum žessum. Stórt landflęmi var undir vatni ķ gęr og giskaši Ólafur į aš žaš myndi vera 3—4 ferkķlómetrar. Vęru žaš engjar og beitilönd. Til žess aš létta į žeim mikla vatnsžunga er hvķlir į Seljalandsgarši, veršur ķ dag reynt aš veita vatni śr Markarfljóti til vesturs yfir ķ gamlan farveg Markarfljóts, sem Fauski heitir. Fyrir nokkrum įrum var hlašiš fyrir kvķsl žessa, en fyrirhlešsluna į aš sprengja ķ dag.

[Tķminn 27.janśar] Žegar blašiš įtti tal viš Ólaf Kristjįnsson į Seljalandi ķ gęrkveldi, var allt meš sama hętti um flóšiš. Vatnsmagniš ķ fljótinu hefir žó minnkaš mjög, en žaš fellur um sama skaršiš og įšur. Hętt var viš aš sprengja fyrirhlešsluna ķ Fauska, og er ekki bśist viš, aš neitt verši hęgt aš gera til žess aš beina flóšinu ķ farveginn aftur. Ķ gęr var noršvestan hrķš og allmikil snjókoma og var žvķ erfitt um allar athafnir žar eystra. Reynt var žó aš styrkja flóšgįttina ķ Seljalandsgaršinum, en hins vegar hętt viš aš sprengja fyrirhlešsluna ķ Fauska. Vatnsmagniš ķ fljótinu minnkaši allmikiš ķ fyrrinótt og gęr og var ekki oršiš nema tveir žrišju žess, sem žaš var, er flóšiš var mest. Vegurinn er nś žurr aš kalla. Fólk er nś allt flśiš frį Seljalandsseli, Helgusöndum 1 og Efri-Rotum eins og fyrr segir, en ekki af fleiri bęjum. Ķ gęr var unniš aš žvķ aš skipta fénu nišur į bęi undir Fjöllunum, en žaš er aušvitaš allmiklum erfišleikum bundiš, žar sem žaš er allmargt og hśsrśm ef til vill takmarkaš fyrir nautpening og saušfé. Auk žess veldur vešurfariš nokkrum erfišleikum viš žetta. Flóšiš nęr nś yfir allstórt svęši, eša 4—5 km., og landareign Seljalandssels er aš mestu undir vatni. Um tjón af völdum žess er ekki hęgt aš gera sér neina grein enn. Horfur eru žvķ illar, žar sem engar lķkur eru til, aš takast muni aš bęgja flóšinu frį eša veita žvķ ķ ešlilegan farveg, žótt ekki sé hęgt aš segja um, hve mikiš landsvęši žaš kefur. Klakahrönnin, sem myndašist ķ farvegi fljótsins, žegar krapastķflan kom og vatniš seig sķšan undan, er um metra, į žykkt og engar lķkur til, aš vatniš brjóti sér leiš undir hana né heldur, aš hśn muni žišna nema i langvinnum hlįkum og leysingum. Brįšar leysingar gętu hins vegar haft mjög aukna hęttu ķ för meš sér.

Tķminn segir 27.janśar einnig af ķsalögum į Hvammsfirši - og viš lįtum hrakningasögu fylgja:

Hvammsfjöršur er nś allur ķsi lagšur eins langt og sér frį Bśšardal, og hefir svo veriš nś um hrķš. Žetta er žó óvanalegt, og er Tķmanum tjįš, aš slķkt hafi ekki boriš viš sķšan frostaveturinn 1918.

Žaš voru oft kröggur ķ vetrarferšum ķ gamla daga. En ekki verša vetrarferšir sķšur sögulegar nś į dögum en įšur var, žótt meš öšrum hętti sé. ķslenskur śtgeršarmašur, sem ętlaši heim frį Osló ķ sķšastlišinni viku, komst til dęmis til Ķrlands, Asóreyja og Amerķku. Feršamašur žessi var Jón Franklķnsson śtgeršarmašur. Įtti tķšindamašur frį Tķmanum stutt tal viš hann ķ gęr. Jóni sagšist svo frį žess ari ferš sinni: — Ég keypti ķ Osló flugfar til Keflavķkur meš flugvél frį amerķska flugfélaginu. Viš lögšum af staš frį Osló į žrišjudaginn var, og var fyrst fariš til Kaupmannahafnar. Žar fór ég ķ ašra flugvél, og klukkan fjögur um daginn var haldiš af staš įleišis til Ķslands. En žegar kom undir Reykjanes, bįrust žęr fregnir, aš ólendandi vęri ķ Keflavķk, og var žį tekiš žaš rįš aš fljśga til Ķrlands, og var lent į Shannon-flugvelli. Snemma nęsta morgun var enn bśist til ķslandsferšar. En sagan endurtók sig: Žegar kom undir Reykjanes, var snśiš viš til Sušur-Ķrlands. Og nś var įkvešiš aš fljśga vestur um haf. En vešur var vont, svo aš rįšlegast žótti aš fara til Asóreyja, og var komiš žangaš snemma morguns. Žašan var svo haldiš įfram til Gander į Nżfundnalandi. Nś var gert rįš fyrir aš ég yrši eftir į Sydney, sunnan viš Nżfundnaland, og fęri žašan beint til Keflavķkur, įsamt einum Amerķkumanni, er komiš hafši ķ vélina ķ Kaupmannahöfn. En flugvél sś, sem viš įttum aš fara meš, kom ekki, sökum vešurs, svo aš viš héldum enn įfram feršinni, og aš žessu sinni til New York. Ķ New York var ég sķšan frį žvķ į fimmtudag, žar til į sunnudag, og įtti góša daga, žvķ aš flugfélagiš lét mér ķ té gott gistihśsherbergi, mat og drykk og auk žess vasapeninga. Į hįdegi į sunnudag var svo enn einu sinni bśist til ķslandsferšar. Ķ žetta skipti gekk allt aš óskum, og viš komum til Keflavķkur eftir fjórtįn stunda flug.

Žrišjudaginn 25.janśar fór sérlega kröpp lęgš til noršurs um Austurland og önnur daginn eftir. Fyrri lęgšin var snarpari og mun hafa valdiš nokkru foktjóni - en ekki bįrust miklar fréttir af žvķ ķ blöšum žótt flestir vešurathugunarmenn eystra minnist į slķkt (sjį hér aš ofan): 

Slide4

Klukkan 15. var lęgšarmišjan ekki langt frį Hornafirši. Žrżstingur ķ Hólum er 949,2 hPa. Frost og snjókoma er noršanlands, en į Austurlandi įkvešin sunnanįtt og rigning. 

Slide5

Endurgreining bandarķsku vešurstofunnar nęr stašsetningu lęgšarinnar allvel, en mjög mikiš vantar upp į dżpt hennar - hįtt ķ 20 hPa. „Móšurlęgšin“ er vestast į Gręnlandshafi, en bylgjur ganga hratt til noršausturs og noršurs ķ austurjašri hennar, milli hlżja loftsins aš sunnan og žess kalda aš vestan.  

Slide6

Kuldapollurinn kanadķski er viš Sušur-Gręnland og er ekki algengt aš sjį hann svona öflugan. Viš getum séš votta fyrir austfjaršalęgšinni žar sem smįhnykkur er į jafnhęšarlķnum žar um slóšir. Vęru bęši žetta kort og hiš fyrra rétt, vęri žykktin ķ lęgšarmišju um 5240 m, en hiti į Austfjöršum bendir til žess aš hśn hafi veriš talsvert meiri, sennilega aš minnsta kosti 5380 m. Sś žykkt gerši lęgšarmišjuna um 15 hPa dżpri en greiningin segir - žar meš ekki fjarri raunveruleikanum. 

Slide7

Įriš 1960 birti Eysteinn Tryggvason „nótu“ ķ tķmariti bandarķska vešurfręšifélagsins. Įstęšan var sś aš žar hafši skömmu įšur birst nóta um miklar žrżstisveiflur ķ Alaska. Eysteinn sį aš žęr voru žó minni en įttu sér staš ķ žessu tilviki. Myndin sżnir myndina af žrżstiritanum į Dalatanga sem birtist ķ blašinu (frumritiš skilaši sér ekki aftur į sama staš). Ritstjóri hungurdiska hefur bętt viš örvum sem sżna afburši, en tölurnar ķ gręna kassanum eru frį Eysteini. Viš vitum af fįeinum įmóta tilvikum varšandi klukkustundarbreytingu, žar į mešal frį Keflavķkurflugvelli 3.febrśar 1991, en žriggjaklukkustundabreytingin er enn ķslandsmet - aš žvķ best er vitaš. Kortaklippan er fengin af forsķšu tķmaritsins Vešriš, 1962. Sżnist vera meš hönd Pįls Beržórssonar. 

Slide8

Viš skulum smjatta ašeins meir į žessu. Ķ Hólum ķ Hornafirši mį sjį svipašar hreyfingar. Žrżstingur stķgur um 21 hPa į klukkustund, en kringum 29 į 3 stundum. Sveiflan ķ nęstu lęgš (daginn eftir) er ekki alveg jafnstór og į Dalatanga. 

Slide9

Hśn er žaš hins vegar ķ Fagradal ķ Vopnafirši. Žar er spönn sķšari lęgšarinnar 28 hPa, og falliš į undan henni er um 20 hPa į 4 klst. 

Slide10

Žessi sķšari lęgš fór ašeins vestar en hin fyrri, en mišjan tżndist dįlķtiš yfir landinu - vešurathuganir gisnar ķ tķma og rśmi. Aušveldara vęri nś aš fylgja svona kerfi eftir. Klukkan 15 var noršan hvassvišri į Stórhöfša og eins stigs frost, en į sama tķma nęrri 5 stiga hiti ķ sunnanįtt į Loftsölum ķ Mżrdal. Lęgšin žaut svo yfir landiš - įn žess aš gera vart viš sig vestanlands.  

Eins og įšur sagši voru fréttir af vešrinu žann 25. heldur rżrar ķ blöšum. Alžżšublašiš  segir žó frį 28.janśar:

Mikiš óvešur hefur geisaš į Reyšarfirši undanfarna daga, og hafa oršiš žar töluveršar skemmdir į hśsum, og fé hefur lent ķ hrakningum.

Žann 3.febrśar birti Tķminn frétt af illvišri eystra. Greinlega er įtt viš vešriš žann 25.janśar - en tjóniš var samt ķ Vešrįttunni tališ hafa oršiš žann 1. febrśar (sem var lķka žrišjudagur). Viš reynum aš krafsa ķ bakkann og neglum dagsetninguna:

S.l. žrišjudag [25.janśar] gerši afspyrnurok i Hornafirši. Stóš vešriš žó ašeins skamma stund eša um eina klukkustund. Ķ vešri žessu fauk žakiš af flugskżlinu ķ Höfn ķ Hornafirši og žak tók af stórri hlöšu ķ Lóni. Vķšar fuku jįrnplötur af ķbśšarhśsum og żmsar smįvęgilegar skemmdri uršu ašrar. Afli hefir veriš góšur hjį Hornafjaršarbįtum žótt gęftalķtiš hafi veriš og umhleypingasöm tķš.

Vķsir segir 28.janśar frį ófęrš ķ Reykjavķk, en nefnir einnig hrķš nyršra - ķ kröppulęgšarvešrinu:

Fannkoman undanfarna daga hefir kostaš Reykjavķkurbę ęriš fé. Hafa allt aš 200 manns unniš viš aš hreinsa snjó af götunum, auk 40 bķla, veghefla, vélskóflna og jaršżtna, er mest hefir veriš. S.l. föstudag og hįlfan laugardaginn unnu 200 menn aš snjóhreinsuninni, enda gerši mikiš fjśk žį daga. Kostaši snjóhreinsunin bęinn t.d. 30 žśs. kr. s.1. föstudag.

Sķšastlišinn žrišjudag [25.] gerši hrķšįrvešur mikiš noršanlands. Žórhallur Jónsson, bóndi ķ Möšrudal, fór heiman aš frį sér um tvöleytiš į žrišjudag til žess aš leita kinda į Möšrudalsfjallgarši. Skömmu eftir aš Žórhallur hafši lagt af staš skall į hrķšarvešur svo dimmt, aš bann vissi ekki hvert hann fór. Hann hélt įfram göngunni, žar til hann gat įttaš sig hvar hann var staddur. Sneri bann žį viš og hélt til bęja. Kom hann heim til sķn eftir 36 tķma göngu og telst mönnum til, aš hann hafi gengiš 80—100 km.

Morgunblašiš er lķka ķ ófęršarfregnum 28.janśar:

Frį žvķ um mišjan janśar hefir innanlandsflugiš alveg legiš nišri vegna vešrįttunnar, en ķ gęr komst ein flugvél til Akureyrar.

Svo mikil ófęrš er nś ķ sveitum austan Fjalls, aš ašeins lķtill hluti žeirrar mjólkur, er til Mjólkurbśs Flóamanna er fluttur, komst žangaš. — Af žessum įstęšum veršur mjólk skömmtuš hér ķ Reykjavķk og Hafnarfirši ķ dag. Dagskammturinn er 3 desķlķtrar gegn afhendingu mjólkurskömmtunarreitsins nr.46.

Vķsir segir lķka af ófęrš 29.janśar:

Allar samgönguleišir viš Reykjavik į landi eru žungfęrar og torsóttar eins og sakir standa, en žó brjótast bķlar bęši austur ķ sveitir og eins upp i Borgarfjörš. Krżsuvķkurleišin var mjög žungfęrt gęr, og af 4 mjólkurbķlum sem lögšu aš austan og hingaš til bęjarins i gęr brotnušu 3 žeirra.

Morgunblašiš segir 29.janśar - hér er sķšari lęgšin krappa į ferš:

Sį hörmulegi atburšur skeši noršur ķ Žistilfirši s.l. mišvikudag [26.], aš Björn Jóhannesson frį Flögu varš śti ķ kafaldsbyl, er hann var aö leita aš fé.

Morgunblašiš fjallar um ótķšina ķ Reykjavķkurbréfi 30.janśar:

Žessi vetur ętlar aš verša óvenjulegur snjóavetur hér sunnanlands, svo ekki hefur lengi komiš annar eins. Fannkoma hefur veriš hér dag eftir dag, meš litlum hlįkublotum, en žó žaš miklum, aš talsverš ķsalög hafa myndast, sem nś eru undir fönn. Fannkyngi žessi og ķsar hafa m.a. oršiš til žess, aš Markarfljót hefur gert žann usla, sem lżst hefur veriš ķ fréttum, er žaš hefur bólgnaš upp svo fyrirstöšugaršurinn, sem lengi hefir stašiš fram undan Seljalandsmśla, og til žess er geršur aš verja Vestur-Eyjafjallasveitina fyrir įhlaupum fljótsins, hefur bilaš, og flęšir fljótiš nś, eins og oft į fyrri tķš, austur yfir lįglendiš. Mį segja, aš ekki sé ein bįran stök fyrir bęndum žessarar sveitar er žeir fengu öskufalliš śr Heklu fyrir tveim įrum, og nś žennan gamla vįgest Markarfljót yfir sig. En fyrr į öldum į mešan Žverįin var eins og fjallalękur, hefur fljótiš vafalaust oft brotist svona austur yfir sveitina.

Tķminn heldur įfram aš segja frį Markarfljóti 30.janśar:

Vatnsmagniš ķ Markarfljóti var hiš sama ķ gęr og undanfarna daga og hefir flóšiš ekki breišst meira śt. Unniš hefir veriš aš žvķ undanfarna daga aš hlaša sandpokum ofan į garšinn og hafa unniš viš žetta 20—30 menn. Er nś bśiš aš hlaša tvöfaldri sandpokaröš ofan į garšinn mest allan. Er höfš jaršżta til žess aš moka upp sandinum. Mikill snjór er žįr eystra og vešur hefir veriš óhagstętt til žessara starfa.

Febrśar varš einnig umhleypingasamur og erfišur. Talsvert skįrri tķš var žó į Austurlandi - eins og gjarnan ķ śtsynningsmįnušum. Vešurathugunarmenn segja frį:

Sķšumśli: Febrśarmįnušur hefir veriš slęmur aš vešurfari, nema fyrsta vikan, žį var hlįka og janśarsnjórinn hvarf aš mestu. Sķšan hefir veriš afleit tķš, sérstaklega nś upp į sķškastiš, żmist sušvestan éljagangur, eša noršan snjókoma og skafrenningur. Snjór er nś meiri en veriš hefir um mörg įr,og vegir vķšast ófęrir bķlum. Hér er žó enn hagi fyrir dugleg hross.

Lambavatn: Vešurlagiš hefir veriš svipaš yfir žennan mįnuš eins og žaš var ķ janśar. Sķfelld snjókoma og umhleypingar. Žaš žišnaši snjór aš mestu fyrstu daga mįnašarins, en svo fennti strax aftur.

Sandur: Tķš vindasöm, en frosta- og śrfellalķtil. Fremur snjólķtiš į lįglendi, en hjarnfannir og allmikil ķsalög.

Gunnhildargerši: Mjög snjóléttur var mįnušurinn, en óvenjumikil svellalög.

Papey: Tķšarfariš ķ žessum mįnuši var mun betra en sķšastlišinn mįnušur.

Sįmsstašir: Svipar mjög til fyrri mįnašar, kalt tķšarfar og vindasöm vešurįtta.

Morgunblašiš segir 2.febrśar frį erfišri fęrš ķ Skaftafellssżslu:

Mikil snjóalög eru nś um alla Skaftafellssżslu. Mestur er snjórinn ķ Mżrdal og mį heita aš samgöngur hafi veriš tepptar žar sķšan fyrir įramót. Hafa mjólkurflutningar aš mestu falliš nišur žennan tķma. Žessar upplżsingar fékk Morgunblašiš hjį Jóni Kjartanssyni, sżslumanni ķ Vķk, en hann kom hingaš til bęjarins s.l. mįnudagsnótt. Hvernig var fęršin aš austan?

— Hśn var mjög žung. Viš lögšum af staš ķ stórum įętlunarbķl kl.2 į laugardag og voru faržegar 17. Žaš tók okkur 6 1/2 klst. aš komast frį Vķk ķ Mżrdal śt aš Pétursey. En žaš er ķ venjulegu fęri ašeins rśmlega 20 mķnśtna ferš. Žegar aš Pétursey var komiš var numiš stašar og skiptu faržegarnir sér nišur į bęina til gistingar. Kl.8 į sunnudagsmorguninn skyldi svo lagt af staš į nż. Var žį komin snjóżta til žess aš ryšja veginn. Varš žaš śr aš hśn dręgi įętlunarbķlinn og tvęr flutningabifreišar, sem einnig voru į vesturleiš. En vegna žess aš ekki voru viš hendina nęgilega góšar drįttartaugar til žess aš żtan gęti dregiš allar bifreišarnar var hśn lįtin żta öšrum vörubķlnum į undan sér en draga hina tvo. Žannig komumst viš vestur allan Sólheimasand og vestur yfir Jökulsį. En feršalag žessarar lestar gegnum ófęršina gekk seint eins og aš lķkum lętur. Eftir aš komiš var vestur fyrir Jökulsį komumst viš hjįlparlaust en ekki vorum viš komnir til Reykjavķkur fyrr en kl.2 ašfaranótt mįnudags. Žessi frįsögn Jóns Kjartanssonar sżslumanns Skaftfellinga sżnir greinilega, hvķlķkum erfišleikum hin óvenjulegu snjóalög valda fólkinu śt ķ hérušunum ķ feršalögum žess og afuršaflutningum.

Vķsir segir 4.febrśar frį krapastķflu ķ Hvķtį ķ Įrnessżslu - en ekki varš mikiš śr.

Krapastķfla hefir myndast ķ Hvķtį ķ Įrnessżslu skammt fyrir ofan Brśnastaši ķ Hraungeršishrepp. Ķ fyrrinótt var stķflan oršin svo mikil aš Hvķtį var tekin aš flęša yfir Brśnastašaflatir og' yfir flóšgįttina fyrir ofan Brśnastaši. Fyrir bragšiš flęddi yfir žjóšveginn hjį Skeggjastöšum į 2 stöšum auk žess sem flęddi yfir Brśnastašaafleggjarann. Ekki varš vatnsmagniš samt svo mikiš aš žaš teppti umferš um veginn. Ķ gęr var vatniš komiš nišur aš Bįr ķ Flóa.

Žaš var vķšar mjólkurskortur en ķ Reykjavķk. Tķminn segir frį 4.febrśar:

Fólk į Patreksfirši hefir įtt viš tilfinnanlegan mjólkurskort aš bśa upp į sķškastiš, og bęndur į Raušasandi eru sumir hverjir oršnir matvöru- og fóšurbętislitlir, žar eš ófęrt hefir veriš žašan śr byggšinni yfir aš Hvalskeri. Į Patreksfirši bśa um 900
manns, og fęr kauptśniš mjólk śr Örlygshöfn og af Raušasandi, sinn daginn śr hvoru byggšarlagi. Upp śr mišjum janśar hlóš nišur svo miklum snjó į fjalliš milli Raušasands og Hvalskers, aš allar samgöngur tepptust, og hefir žaš nś veriš ófęrt hestum ķ hįlfa ašra viku. Hafa Patreksfiršingar enga mjólk fengiš af Raušasandi žann tķma, og bęndurnir sunnan fjallsins eru sumir oršnir matvöru- og fóšurbętislitlir, žótt nęgjanlegt sé af žeim vörum į Hvalskeri. Er meiri snjór į fjallinu en dęmi eru um ķ įratugi. Žaš er hins vegar helmingur af žeirri mjólk, sem notuš er į Patreksfirši, er kemur af Raušasandi. Yfir fjalliš milli Raušasands og Hvalskers liggur vegur, sem ruddur var fyrir meira en įratug, og hefir lķtt veriš haldiš viš sķšan. Er hann žó slarkfęr į bķlum į sumrin.

Ķ fréttarpistlum śr Strandasżslu segir, aš tķšarfar žar nyršra hafi veriš mjög óhagstętt sķšan 1. des ķ vetur. Megi nęstum segja, aš gengiš hafi lįtlausar vešurhörkur, og algert jaršbann hefir veriš sķšan. Er fénašur allur ķ innistöšu. Heyfengur bęnda žar er i mešallagi žrįtt fyrir fremur slęmt sumar.

Morgunblašiš segir lķka frį krapa ķ Hvķtį 5.febrśar:

Ašfaranótt s.l. mišvikudags [2.febrśar] hlóšst mikiš klakahröngl og krapi upp ķ Hvķtį, rétt fyrir nešan flóšgįtt Flóaįveitunnar į svonefndum Krķutanga, sem er skammt fyrir ofan Brśnastaši. Blašiš įtti ķ gęr tal viš Ingólf Žorsteinsson, eftirlitsmann į Selfossi. Skżrši hann svo frį aš viš stķflun žessa hafi vatniš hękkaš svo ķ Hvķtį, aš hśn hefši runniš yfir varnargarš, sem žarna er og hlašinn var um s.l. aldamót. Rann vatniš nišur hjį Ölvašsholti yfir Skeggjastašaengjar og var fariš aš renna yfir žjóšveginn milli Hvķtįr og Žjórsįr fyrir austan Skeggjastaši. Ķ gęr hafši vatnsrennsliš minkaš žarna aš mun, og virtist įin hafa fengiš framrįs įn žess žó aš hafa rutt sig. Heldur hafi hśn lyft klakahellunni.

Vķsir segir af hafķs 5.febrśar - og aš flóšiš ķ Hvķtį sé aš réna:

Nokkrar fregnir hafi veriš į kreiki um, aš hafķs hafi grandaš veišarfęrum bįta śt af Vestfjöršum, en sem betur fer, eru minni brögš aš žessu, en tališ hefir veriš. Vķsir įtti ķ morgun tal viš Björgvin Bjarnason, śtgeršarmann į Ķsafirši og innti hann fregna um žetta. Hann sagši, aš sér vęri kunnugt um eitthvert hafķshröngl śt af Djśpinu, en ekki ķ stórum stķl, og hefši einn bįtur, Gunnbjörn, misst lóšir sķnar völdum ķssins.

Žaš er varla talin hętta į aš Hvķtį flęši frekar yfir bakka sina, ķ gęrkveldi hafši dregiš svo mikiš śr vatnsmagninu, aš hśn var hętt aš flęša yfir žjóšveginn. Eins og skżrt var frį ķ Vķsi ķ gęr hafši krapastķfla myndast smįm saman ķ Hvķtį móts viš Brśsastašaflatir er olli žvķ aš įin flęddi yfir bakka sina. Féllu śr henni tvęr meginkvķslar, önnur nišur svokallašan Sorta, en hin til sušausturs og yfir žjóšveginn fyrir austan Skeggjastaši. Var um žaš bil ökkladjśpt vatn į veginum žegar žaš var mest, en seint ķ gęrkveldi var hętt aš renna yfir hann. Viš Markarfljót er allt stórtķšindalaust. Įin fellur enn sem įšur gegnum skaršiš, sem hśn braut i varnargaršinn. Hrönnin ķ ašal farveginum er mjög tekin aš sķga og žess mį vęnta ef hlįkan heldur įfram meš įlķka móti, aš Markarfljót falli įšur en varir i sinn gamla farveg. Eru lķkur taldar til aš vatn sé žegar byrjaš aš renna žar aš einhverju leyti į ķsnum, en ekki er samt vitaš um žaš meš nokkurri vissu. Ef frekari breytingar til hins verra eiga sér ekki staš um helgina, tekur fólkiš aš flytja aftur meš bśstofn sinn į jarširnar, sem žaš flżši frį, en žeir voru žrķr.

Vķsir segir 7.febrśar frį illvišri ķ Ólafsvķk žann 2.:

Einkaskeyti til Vķsis. Ólafsvķk ķ fyrradag. Annan žessa mįnašar gerši hér afspyrnurok af sušvestri. Fauk žį fjįrhśs og heyhlaša. Ķ Innri Bug ķ Fróšįrhreppi missti bóndinn Žorgils Žorgilsson allmikiš af heyi, sem var i hlöšunni. Engin meišsl uršu į mönnum eša skepnum. Fréttaritari.

Žann 8. fór djśp lęgš yfir landiš, žrżstingur į Dalatanga fór nišur ķ 947,5 hPa - Alžżšublašiš 9.febrśar:

Ofvišri meš krapaéljum gekk yfir mest allt Sušausturland og Sušurland ķ fyrrinótt og gęrmorgun, en eftir hįdegi ķ gęr snerist til sunnanįttar og tók heldur aš [lęgja. Žaš var Lęgš sem] gekk yfir austanvert landiš, sem olli žessu hvassvišri, og var hśn ķ gęr ut af Austfjöršum į austurleiš, svo bśist var viš aš ķ nótt myndi lęgja, enda var žegar mikiš fariš aš draga śr vešrinu ķ gęrdag. Hvassvišriš byrjaši ķ fyrrakvöld, og um klukkan žrjś um nóttina var komiš stórvišri sķšast į Sušausturlandi og Sušurlandi, mest varš vešurhęšin ķ Vestmannaeyjum 11 vindstig, ķ Keflavķk voru ķ gęrmorgun um 10 vindstig og ķ Reykjavķk voru 9 vindstig. Aš žvķ er Slysavarnafélagiš skżrši blašinu frį ķ gęr, voru flestir bįtar śr verstöšvunum hér sunnan og vestan lands į sjó, žegar ofvišriš skall į, og munu margir hafa lent ķ hrakningum, en ekki var félaginu kunnugt um aš neitt slys hefši oršiš, žegar blašiš įtti tal viš žaš sķšdegis ķ gęr, Heyrst hefur aš allmikiš veišarfęratjón hafi oršiš hjį bįtum.

Morgunblašiš segir lķka frį lęgšinni 9.febrśar:

Lęgšin sem gekk yfir landiš ķ gęr, var óvenju djśp, Samkvęmt upplżsingum frį Vešurstofunni męldist hśn 710 mm [946,6 hPa]. Lęgšin gekk snögglega fyrir. Žegar hśn gekk hér yfir Reykjavķk var vešurhęšin um 11 vindstig žegar hvassast var rétt fyrir hįdegi.

Morgunblašiš segir frį 11.febrśar

Ķ fyrradag [9.] fundu menn frį Bjarnastöšum į Hvķtįrsķšu, aldraša konu lęrbrotna milli bęjanna Sigmundarstašir og Stóri-Įs Kona žessi hafši legiš śti ķ nęr žrjį sólarhringa samfleytt og gat enga björg sér veitt vegna brotsins. Kona žessi er frś Kristķn Kjartansdóttir, ekkja Gušmundar bónda aš Sigmundarstöšum ķ Hįlsasveit, en nś er hśn 78 įra aš aldri. Žrįtt fyrir hįan aldur hefur Kristķn fariš allra sinna ferša ein. Hśn er alveg óvenjulega ern og ekki žótt įstęša til aš fylgja henni žó hśn bregši sér bęjarleiš. Og ein var hśn er žetta óhapp vildi til.

Lęgšagangurinn hélt enn įfram af fullum žunga og olli ófęrš og vandręšum. Alžżšublašiš 17.febrśar:

Sķšustu žrjį daga hafa allir mjólkurflutningar fariš fram um Krżsuvķkurleišina, og var hśn enn greišfęr ķ gęr. Hins vegar voru bįšar heišarnar oršnar ófęrar um helgi. Hellisheišin į sunnudag, og Mosfellsheišin ķ fyrradag. Myndu bęjarbśar žvķ nś vera algerlega mjólkurlausir, ef Krżsuvķkurvegarins nyti ekki viš, og er žetta ekki ķ fyrsta sinn į žessum vetri, sem allar ašrar leišir til bęjarins austan yfir fjall teppast dögum saman. Śr nęrsveitunum kringum bęinn kom mjólkin eins og venjulega, en eini stašurinn, sem engin mjólk kom frį ķ gęr var Borgarnes, en Hvalfjöršurinn mun hafa teppst, ķ fyrrakvöld, en žį kom sķšasti mjólkurbķlinn frį Borgarnesi, og hafši veriš mjög lengi į leišinni vegna ófęršar. Ķ gęrkveld var hins vegar von į mjólk śr Borgarnesi meš Laxfossi. Aš žvķ er Feršaskrifstofan skżrši blašinu frį, fóru įętlunarbķlarnir įleišis noršur į žrišjudagsmorguninn, en komust ekki nema til Akraness.

Vķsir segir sama dag (17.febrśar) frį ófęrš ķ Reykjavķk:

Ķ morgun voru allar strętisvagnaleiširnar ófęrar aš meira eša minna leyti. Komust strętisvagnarnir tęplega śt af višgeršarverkstęšinu į Kirkjusandi. Ofsavešur var i Reykjavķk ķ nótt og kyngdi nišur snjó. Er strętisvagnarnir lögšu ķ seinustu feršina kl.12 ķ gęrkveldi var mikil hrķš og hįir skaflar į götunum og festust bķlarnir viša ķ žeim. Strętisvagnar žeir, er halda uppi feršum inn ķ Sogamżri, Fossvog, inn aš Kleppi og śt į Seltjarnarnes festust og komust hvorki aftur į bak né įfram. Žį festist Sólvallabķllinn vestur ķ hę og eins Njįlsgötu-Gunnarsbrautarvagninn į Snorrabraut. Starfsmenn strętisvagnanna voru önnum kafnir ķ alla nótt viš aš nį vögnunum śr snjósköflunum og komu žeir meš seinasta vagninn inn aš Kirkjusandi kl.8 ķ morgun. Var „kranabķll“ notašur viš aš draga vagnana ś sköflunum. Ķ morgun voru flestar leiširnar ófęrar aš einhverju leyti. Snorrabraut var į kafi ķ snjó, svo aš ógerlegt var aš aka eftir henni. Žį var mikil fönn į Reykjanesbraut, Sóleyjargötu, Lönguhliš og Silfurtśni. Voru allar žessar götur ófęrar. Loks var allt į kafi ķ snjó umhverfis Miklatorg og į Hringbraut fyrir vestan Bręšraborgarstķg. — Uršu strętisvagnarnir aš fara żmsar krókaleišir til žess aš komast į leišarenda, en ķ sumum tilfellum komust žeir alls ekki. Fjöldi annarra bķla festist og vķšs vegar um bęinn ķ nótt.

Alžżšublašiš segir einnig frį sama hrķšarkasti 18.febrśar:

Ķ snjókomunni undanfarna daga hafa flestar samgönguleišir til Reykjavķkur teppst nema leišin aš austan um Krżsuvķkurveginn. Fyrir austan fjall er hins vegar snjólétt, og nįšist mjólk af öllu svęšinu žar ķ gęrmorgun, og voru mjólkurbķlarnir komnir til bęjarins klukkan rśmlega 10 ķ gęrmorgun og hafši feršin gengiš greišlega og žurfti hvergi aš moka į allri leišinni. Hér innanbęjar uršu miklar samgöngutruflanir ķ nótt og ķ gęrmorgun og uršu tugir bifreiša fastir ķ snjó vķša į götunum. Į vegunum hér ķ kringum Reykjavķk var einnig mjög mikill snjór og fyrst ķ gęrmorgun var ófęrt upp aš Reykjum ķ Mosfellssveit og upp ķ Mosfellsdalinn. Žó munu mjólkurbķlar af Kjalarnesinu og śr Kjósinni hafa komist til bęjarins um hįdegiš. Hvalfjöršur varš ófęr ķ fyrradag og hefur mjólkin frį Borgarnesi komiš meš Laxfoss. Til Grindavķkur var einnig ófęrt ķ gęrdag.

Kröpp lęgš fór yfir žann 21. Alžżšublašiš segir frį 22.febrśar:

Ķ fįrvišrinu ķ fyrrinótt brotnušu 53 sķmastaurar į Rangįrvöllum og ķ Landeyjum, og er nś sķmasambandslaust žar fyrir austan og sömuleišis viš Vestmannaeyjar. Tališ er aš višgeršinni verši ekki lokiš į einum degi. Į öšrum stöšum į landinu uršu engar stórvęgilegar bilanir į lķnunni, aš žvķ er skrifstofa Landssķmans tjįši blašinu ķ gęr, en į löngu svęši į Rangįrvöllum og ķ Landeyjunum hefur lķnan margslitnaš vegna ķsingarinnar, sem hlašist hefur į hana, og enn fremur hafa 33 staurar brotnaš ķ Landeyjum og 20 staurar į Rangįrvöllum, og er žvķ algerlega sambandslaust viš Vestmannaeyjar og Sušausturland. Ķ gęr var blindhrķš og stórvišri fyrir austan og ekki hęgt aš hefja višgeršir, en vinnuflokkur fór žó austur meš efni til višgeršarinnar, og veršur byrjaš į henni jafnskjótt og vešrinu slotar. Žį er tališ, aš ekki verši nęrri hęgt aš ljśka višgeršinni į einum degi, en žó kann ,aš vera, aš unnt verši aš koma sambandinu į įšur en fullnašarvišgerš hefur fariš fram. Ķ dag mun žó ekkert samband verša, fyrr en žį seint ķ kvöld, ef višgeršarmennirnir hafa getaš byrjaš ķ morgun.

Morgunblašiš segir 23.febrśar frį tveimur miklum žrumuvešrum sem gengu yfir Skaftafellssżslu: 

Ķ fréttum Rķkisśtvarpsins ķ gęrkvöldi var skżrt frį óvenjulegu žrumuvešri, sem gengiš hefur yfir Skaftafellssżslur og valdiš žar tjóni og į einum bę varš elding saušfé aš bana. Žrumuvešur gekk fyrst yfir dagana 18. og 19. ž.m. Nįši žaš, aš žvķ er virtist, allt frį Hornafirši aš Kirkjubęjarklaustri. Į allmörgum bęjum ķ Öręfum og Fljótshverfi uršu skemmdir, rafmagnsöryggi sprungu, sķmalinur slitnušu, raftaugar eyšilögšust, śtvarpstęki og rafmótorar uršu fyrir skemmdum og żmsum minnihįttar bśsifjum olli žrumuvešriš. Ķ fyrradag [21.] gekk žrumuvešur enn yfir. Aš Kįlfafelli ķ Fljótshverfi, laust eldingu nišur ķ fjįrhśs. Drap hśn tvęr kindur af 12, sem ķ hśsinu voru.

Tķminn segir einnig af žrumuvešrunum 23.febrśar:

Aš undanförnu hafa mikil žrumuvešur gengiš yfir Skaftafellssżslur į svęšinu frį Hornafirši aš Kirkjubęjarklaustri. Hafa eldingar valdiš tjóni į żmsum stöšum. Mest kvaš aš eldingunum ķ Öręfum og Fljótshverfi. Ķ žessum žrumuvešrum bilušu öll rafmagnsöryggi ķ žremur bķlum į Svķnafelli ķ Öręfum, tvö śtvarpstęki bilušu aš Skaftafelli og öryggi sprungu, rafmagnsvél bilaši aš Nśpsstaš og nķu sķmastaurar į žessum slóšum rifnušu eša klofnušu af völdum eldinga, sem sló nišur ķ žį. Seint ķ fyrradag gerši enn žrumuvešur mikiš, og sló žį eldingu nišur ķ fjįrhśs aš Kįlfafelli ķ Öręfum og drap tvęr ęr af tólf, sem žar voru inni. Žį skemmdist einnig śtvarpstęki aš Raušabergi.

Og enn varš mikil ófęrš žegar lęgš fór hjį žann 25. Vķsir 26.febrśar:

Ķ nótt snjóaši og skóf svo aš vegir ķ nęsta nįgrenni bœjarins uršu żmist illfęrir eša ófęrir. Žannig varš Sušurlandsbrautin nęr ófęr inn aš Ellišaįm og illfęrt til Hafnarfjaršar. Hvalfjöršur lokašist aš nżju og ķ Mosfellssveit og į Kjalarnesi spilltust leišir verulega. Nś er unniš aš žvķ aš opna allar höfušsamgönguleiširnar viš bęinn, bęši sušur į Reykjanes, fyrir Hvalfjörš og annarsstašar ķ nęrsveitum bęjarins. Mjólkurflutningar hafa gengiš erfišlega og engin mjólk komin um hįdegi.

Mars varš heldur skįrri en mįnuširnir į undan. Vešurathugunarmenn eru žó ekki samįla, en greinilegt žó aš illvišri voru ekki jafnskęš. Seint ķ mįnušinum hlįnaši talsvert og jafnvel gerši gott vešur um stund.

Sķšumśli: Marsmįnušur žótti frekar erfišur og umhleypingasamur aš vešurfari. Jörš var lengi alhvķt og vegir illfęrir og alveg ófęrir inn til dala. Nś er tķšin mildari og betri, og jöršin aš meirihluta auš hér nešra, en frammi ķ Sķšunni, nęr fjöllunum, er snjórinn mikiš meiri.

Lambavatn: Žaš hefir veriš sęmileg vešurįtt. En hér hefir veriš jaršlaust og jaršlķtiš allan mįnušinn. Fyrstu daga mįnašarins gerši hér žķšu og komu žį vķša góšir hagar, en hér er svo lįglent aš snjórinn sem žišnaši hljóp ķ krap og fraus svo allt saman. Eins var nś sķšustu daga mįnašarins aš töluvert žišnaši af snjónum, en hér var sama aš allt fraus svo nś er hér meš verstu svellalögum sem koma. Slétt yfir allt bara į hęstu böršum sést strį upp śr svellunum.

Sušureyri: Vešrįtta hęglįt ķ mįnušinum. Fremur sjaldgęfir stormar og vestanįtt, en žó eigi stormasöm. Sjógęftir meš allra mesta móti og afli mjög sęmilegur.

Sandur: Tķš stórįfallalķtil og lengst af mild. Snjólétt var vķšast og hagar allgóšir.

Gunnhildargerši: Tķšin var köld og fremur ónęšisamt fyrir bśfé til beitar, žó kalla mętti snjólétt.

Hallormsstašur (Pįll Guttormsson): Ķsinn sem kom į Lagarfljót seint ķ febrśar hélst allan mįnušinn, var hann 6-9 tommur į žykkt, en var oft ótraustur žvķ žķšvišri var af og til.

Sįmsstašir: Eins og undanfarnir mįnušir kaldur, en oftast stillt vešur.

Tķminn segir 1.mars aš snjólétt sé nyršra:

Óvenju snjólétt hefir veriš noršanlands upp į sķškastiš. Ķ gęr og fyrradag snjóaši talsvert į Akureyri og ķ Eyjafirši, en žó ekki svo, aš vel fęrt er um hérašiš og Akureyrarbę og allt śt ķ Höfšahverfi og til Dalvķkur. Įšur en snjóa tók ķ fyrradag var aš heita snjólaust viš Eyjafjörš, ašeins föl į jörš, į sama tķma og illfęrt er um götur Reykjavķkur fyrir snjó. Var fariš yfir Vašlaheiši į jeppabķl fyrir nokkrum dögum, sem er óvenjulegt į žessum tķma įrs, nema į haršfenni.

Morgunblašiš lżsir samgönguerfišleikum 1.mars:

Hin óvenju miklu snjóalög hér sunnanlands, valda nś miklum samgönguöršugleikum. Ķ Laugardalnum hafa feršir bķla alveg lagst nišur og eingöngu notašir slešar og hestar. Ekki munu mjólkurflutningarnir hafa gengiš öllu verr en ķ gęr. Mjólkurbķlarnir voru nęr 11 klst. į leišinni frį Selfossi.

Žaš mun ekki vera ofmęlt, aš sķšan um įramót, hafi snjóaš meira og minna nęrri žvķ dag hvern. Ķ fyrrinótt og ķ gęrmorgun snjóaši mjög mikiš hér og ķ fyrstu feršum komust strętisvagnarnir ekki į įętlunartķma inn ķ Sogamżri og aš Kleppi, er ekiš var um Laugarnesveg og Kleppsveg. Einnig mun feršin vestur į Seltjarnarnes, hafa veriš erfiš. Sušur ķ Hafnarfjörš var sęmilegt. Ķ gęrmorgun fóru póstbķlarnir af staš frį Akranesi. Rįšgert hafši veriš aš taka faržega, en frį žvķ var horfiš, žar er bśist var viš aš feršin myndi sękjast seint. Var žvķ einungis póstur sendur meš bķlunum og varahlutir ķ snjóbķlana tvo, sem eru ķ Fornahvammi. Holtavöršuheišin er svo snjóžung, aš leišarmerkin eru öll į kafi. Snjóbķlana į aš nota viš flutninga yfir heišina.

Fréttaritari Morgunblašsins į Selfossi sķmaši ķ gęrkvöldi, aš svo mikill snjór sé ķ austursveitum, aš žaš sé į takmörkum, aš hęgt sé aš halda uppi mjólkurflutningum til Flóamannamjólkurbśsins. Į sunnudaginn voru mjólkurbķlarnir frį Hvolsvelli 16 klst til Selfoss. Svipaša sögu er aš segja um bķlana, sem flytja mjólk af Skeišunum, Hreppunum og vķšar. Vegurinn frį Selfossi aš Eyrarbakka, er alófęr oršinn. Bragi Ólafsson, hérašslęknir į Eyrarbakka, var fimm klst aš heiman frį sér aš Selfossi, er hann var į leiš austur į Skeiš, ķ lęknisvitjun ķ fyrrakvöld. Ófęrt er oršiš fyrir nokkrum dögum aš Laugarvatnsskóla og bęjanna innar ķ Laugardalnum, Allir flutningar til og frį bęjum žessum og skólanum fara nś fram į hestum og slešum. Bķlarnir komast ekki lengra en aš Apavatni. Frį skólanum og žangaš eru milli 10—15 km. Loks eru žaš svo mjólkurflutningarnir frį Selfossi til Reykjavķkur. Sem fyrr fara žeir fram um Krżsuvķkurveginn. Oft hafa žeir gengiš erfišlega, en aldrei eins og ķ gęr. Mjólkurbķlarnir lögšu af staš aš austan um kl. 8 ķ gęrmorgun og komu hingaš um kl. 7 ķ gęrkvöldi. Žeir voru meš 25.000 lķtra alls. Eins og venja er žegar lķtiš er af mjólk, veršur hśn skömmtuš ķ dag.

Alžżšublašiš segir einnig af snjóžyngslunum 1.mars:

Snjóžyngslin eru nś oršin geysimikil į Sušurlandsundirlendi öllu, aš žvķ er blašinu var tjįš frį Selfossi ķ gęr. Mestur mun snjórinn vera ķ Laugardalnum, og segja menn žar, aš hann sé oršinn jafnmikill og snjóaveturinn mikla 1920. Eru giršingar allar ķ kafi ķ dalnum. Alger jaršbönn eru nś allsstašar austanfjalls. Krżsuvķkurleišin er ennžį fęr alla leiš austur, og annast ein żta hreinsun į rśmlega fimm km kafla viš vatniš. Ein żta er į leišinni žašan til Hverageršis, en hśn lį ašgeršalaus um helgina og fram til kl.4 į mįnudag, Mjólkurbķlar brutust žó leišina, og voru 25.000 lķtrar sendir frį Selfossi ķ gęr. Fyrir austan mį nś heita ófęrt ķ žessar sveitir: Laugardal, Biskupstungur, Land, į Rangįrvelli alla, en Hreppar og Skeiš eru aš lokast. Mun ętlunin aš brjótast til žessara sveita meš żtum annan hvorn dag, mešan snjóžyngslin haldast. Vķša er nś svo komiš, aš bęndur treysta sér ekki meš mjólkina į hestum, žar sem lengst er, vegna fannfergi.

Alžżšublašiš segir af tķš 2.mars - og erfišleikum ķ flugi:

Janśar og febrśar žetta įr hafa veriš hinir mestu śrkomumįnušir ķ Reykjavķk, aš žvķ er Vešurstofan hefur skżrt blašinu frį, og flestir bęjarbśar munu raunar hafa gert sér grein fyrir. Skżrslur Vešurstofunnar sżna, aš frį įramótum hafa ašeins veriš fimm dagar, žegar ekki hefur veriš śrkoma, og mun žaš vera einsdęmi um margra įra skeiš. Žaš leišir af lķkum, aš flug hefur veriš meš minnsta móti žessa śrkomumįnuši. Samkvęmt upplżsingum, sem blašiš fékk ķ gęr hjį Flugfélagi Ķslands, hafa flugdagar ašeins veriš 12 žessa tvo mįnuši, en voru 36 į sama tķma ķ fyrra. Ķ janśar voru hjį félaginu 7 flugdagar, 17 ķ fyrra, en flogiš var meš 268 faržega, 558 ķ fyrra. Ķ febrśar voru flugdagar 5, 19 ķ fyrra, faržegar 310, 604 ķ fyrra, Gullfaxi hefur frį žvķ um įramót flutt 127 faržega milli landa, žar af 49 frį Damaskus til Caracas.

Enn varš samgönguteppa um mišjan mars, fremur grunn lęgš fór austur meš Sušurlandi. Morgunblašiš 16.mars:

Ķ noršaustanroki og snjókomu ķ fyrrinótt, tepptist Hellisheišin, Mosfellsheišin og Krķsuvķkurvegur. Mešfram Kleifarvatni dró ķ mikla skafla og varš snjóżta aš ryšja veginn. Af žessum orsökum töfšust mjólkurflutningarnir til bęjarins ķ gęrmorgun. Hvalfjöršurinn varš og ófęr, en unniš var aš žvķ aš ryšja hann ķ gęr og mun žvķ hafa veriš lokiš ķ gęrkveldi. Žį dró ķ skafla austast į Kjalarnesvegi og voru žeir mokašir. Žį varš Brattabrekka ķ Dölum ófęr, en nś nżveriš var hśn rudd.

Vķsir tķundar ófęrš 18.mars:

Ófęrš er nś mikil į leišunum frį Reykjavķk og śt um landiš, aš žvķ er Vķsi er tjįš ķ gęr. Hellisheiši hefir veriš ófęr sķšastlišna daga, en žar er óvenjulega mikill snjór. Ķ gęr įtti aš reyna aš ryšja heišina, en hętt var viš žaš vegna mikillar fannkomu. Krżsuvķkurleišin var svo til snjólaus ķ gęr, en vegurinn yfirleitt slęmur vegna bleytu. Ķ morgun įtti bifreiš aš fara héšan til Akureyrar, en feršinni er frestaš vegna ófęršar. Um langt skeiš hefir veriš ófęrt bifreišum vestur um land, en hinsvegar veršur leišin rudd er tök verša į žvķ.

Vķsir 22.mars:

Ófęrš er enn mikil į vegum śti um land og hafa vegirnir spillst allmikiš sķšustu daga. Eru bęši Hellisheiši og Mosfellsheiši ófęrar, en Krżsuvķkurvegurinn er snjóléttur og fara mjólkurflutningar fram eftir honum Leišin noršur er mjög žung og vafasamt hvort fęrt er, en samt lögšu įętlunarbķlar Póststjórnarinnar af staš frį Akranesi ķ morgun.

Tķminn segir ótķšarfregnir af Snęfellsnesi 22.mars:

Frį žvķ fyrir nżįr hefir veriš einstaklega snjóžungt į öllu Snęfellsnesi, svo aš slķk eru ekki dęmi ķ fjölda mörg įr. Hefir fénašur bęnda stašiš allur į gjöf aš heita mį óslitiš frį žvķ ķ desember. Kerlingarskarš hefir veriš algjörlega ófęrt sķšastlišin hįlfan mįnuš, en annars hefir veriš bķlfęrt milli Stykkishólms og Borgarness lengst af ķ vetur, žrįtt fyrir snjóžyngslin. ķ vištali sem tķšindamašur blašsins įtti ķ gęr viš Sigurš Steinžórsson kaupfélagsstjóra ķ Stykkishólmi eru žar nś įgętar gęftir og afli sęmilegur. Bęndur į Snęfellsnesi hafa įtt óvenjulegum haršindum aš męta ķ vetur og hefir ekki veriš jafn snjóžungt į Snęfellsnesi ķ mörg įr og nś ķ vetur. Tķšarfariš hefir veriš frįmunalega umhleypingasamt og žó aš blotaš hafi öšru hvoru hefir jafnan snjóaš aftur, svo aš jörš hefir aldrei nįš aš verša auš. Er nś meiri snjór en nokkru sinni įšur og snjókoma alltaf öšru hvoru. Fyrir hįlfum mįnuši varš vegurinn um Kerlingarskarš ófęr vegna snjóa og hefir ekki žótt tiltękilegt aš gera rįšstafanir svo aš sś leiš yrši aftur fęr. Eins og įšur er sagt hefir allur bśpeningur bęnda į Snęfellsnesi stašiš inni vegna snjóanna sķšan ķ desember og er žaš oršinn óvenjulega langur innistöšutķmi. Žaš sem af er žessum mįnuši hafa veriš góšar gęftir hjį Stykkishólmsbįtum og afli sęmilegur. Ķ janśar var hins vegar ekki róiš og sįrafįir róšrar ķ febrśar vegna gęftaleysis.

En eystra var betra. Tķminn 25.mars:

Į Seyšisfirši hefir aš undanförnu veriš įgętt tķšarfar eins og višast hvar į Austfjöršum. Į žetta žó ekki viš um allan veturinn, en žó lengst af ķ vetur, žar til um sķšustu mįnašamót, en frį žeim tķma hefir tķš veriš góš. Yfirleitt hefir veriš snjólétt eystra lengst af ķ vetur. Žó aš snjóaš i hafi talsvert, hefir hann aldrei legiš lengi. Samt er nokkur snjór į jöršu nś, meira aš segja į lįglendinu viš sjóinn. Blašamašur frį Tķmanum įtti ķ gęr vištal viš Hjįlmar Vilhjįlmsson sżslumann į Seyšisfirši og spurši hann frétta aš austan. Hjįlmar sagši, aš tķšarfar ķ vetur hafi veriš įkaflega umhleypingasamt eystra, eins og raunar vķšast hvar į landinu. En frį žvķ um sķšustu mįnašamót hefir tķšin žó veriš bęrileg, nema hvaš nokkur snjór er, sem žó getur ekki talist mikill um žetta leyti įrs. Hefir yfirleitt ekki nįš aš festa snjó viš firšina ķ vetur, en meiri snjór mun žó hafa veriš upp til landsins.

Lauslegt vertķšaryfirlit birtist ķ Tķmanum 26.mars;

Landssamband ķslenskra śtvegsmanna hefir sent blašinu yfirlitsfréttir um vertķšina žaš sem af er. Eins og sjį mį af žessu yfirliti, eru einkenni žessarar vertķšar, žaš sem af er, stopular gęftir, slęm sjóvešur og fįir róšrar. Aftur į móti viršast hafa veriš miklar fiskgengdir į mišum, žótt ekki hafi notast af žvķ sem skyldi vegna erfišleika viš sjósóknina. Žaš viršist žó mega slį žvķ föstu, aš vonir standi til, aš žessi vertķš geti oršiš sęmileg, hvaš aflabrögš snertir, ef vešur batnar fljótlega og fiskurinn breytir ekki vana sķnum į mišunum. Hin mikla lošnugengd, sem yfirleitt hefir veriš į mišunum undanfariš og spillt fyrir veiši er ekkert nżtt fyrirbrigši, en gengur yfir, ef aš vanda lętur. Į žį veišin aš aukast aftur, svo allt getur fariš vel.

Slide11

Nķ fór mikiš fyrir fregnum af inngöngu Ķslands ķ Atlantshafsbandalagiš. Mįliš kom til afgreišslu į Alžingi 30.mars. Žann dag var besta vešur og nęr heišskķrt um landiš sušvestanvert (og vķšar) eins og kortiš hér aš ofan sżnir. Afskaplega ódęmigeršur dagur žennan vetur. 

Nś kom eitt hiš versta vor sem menn minntust, bęši kalt og snjóžungt. Stóšu haršindin allt fram undir mišjan jśnķ. Žegar ritstjóri hungurdiska var ungur var sķfellt vitnaš til žessa vors sem hins versta (įsamt 1914). Varš višmiš heillar kynslóšar - og rśmlega žaš - žar til voriš 1979 komst ķ keppnina. 

Slide12

Kortiš sżnir mešalhęš 500 hPa-flatarins (heildregnar lķnur), žykktarinnar (daufar strikalķnur) og žykktarvik (litir) ķ aprķl 1949. Skiptust į noršankuldar og svellkaldur śtsynningur. Vešurathugunarmenn segja frį. 

Sķšumśli: Aprķlmįnušur var svo slęmur aš vešurfari, aš elstu menn muna ekki slķka tķš og snjóžyngsli svo lengi. Saušfé, og žau hross, sem hżst hafa veriš, eru enn į gjöf, sem um hįvetur vęri, slķkt er fįgętt meš saušfé ķ Borgarfirši.

Lambavatn: Žaš hefir veriš jöfn kuldatķš yfir mįnušinn og nś sķšustu vikuna stórgeršir umhleypingar. Ķ byggš hér lķtiš žišnaš, žvķ žó tekiš hafi ķ af sól hefur fennt į žaš alltaf aftur. Į fjöll hefir alltaf fennt svo snjó er žar alveg óvenju mikill. Sumstašar hér er alveg haglaust enn og er žaš óvenjulegt viku af sumri. Ég man aldrei hér į Lambavatni eftir aš hafi veriš jafnhaglaust veturinn frį nżįri eins og nś ķ vetur.

Grķmsey (Vķkingur Baldvinsson): Ķsinn kom fyrst 7.aprķl en fór svo aftur. Svo į sumardaginn fyrsta kom hann į nż og var žangaš til 26. Lóan kom hingaš 16.aprķl, en hvarf aftur sökum haršinda.

Sandur: Tķšarfar kalt allan mįnušinn og frosthart meš köflum. Lengst af var snjólétt į lįglendi en mikill snjór til heiša og hįsveita. [30.cm snjódżpt ž.28. og 29.].

Hallormsstašur: Žaš lifnaši enginn gróšur og sterkur ķs hélst į Lagarfljóti.

Tķminn segir 1.aprķl frį tķš ķ Dżrafirši:

Eirķkur Žorsteinsson kaupfélagsstjóri į Žingeyri er staddur ķ bęnum um žessar mundir og leit inn į skrifstofu blašsins ķ gęr. Sagši hann aš sjósókn hefši gengiš erfišlega hjį Dżrfiršingum ķ vetur. Róšrar hefšu byrjaš seint, og gęftaleysi veriš meš einsdęmum, svo aš varla hefši gefiš nokkurn tķma į sjó ķ febrśar, svo aš fęrt hafi veriš śt fyrir fjaršarmynni.

Morgunblašiš segir 6.aprķl frį miklum frostum:

Sķšustu sex sólarhringana hefur verķš noršanįtt og kuldi um land allt og vķša hefur snjóaš, mest žó į Noršurlandi. Frost į lįglendi hefur veriš um 5—8 stig, en į Grķmsstöšum į Fjöllum hefur žaš komist nišur ķ 10 eša 12 stig. — Hér ķ Reykjavķk hefur frostiš oršiš mest 7,8 stig og komst nišur ķ žaš ķ fyrrinótt.

Undir mišjan mįnuš fór aš bera į hafķsfregnum. Óhug sló į menn, en til allrar hamingju var meira gert śr heldur en įstęša var til. Morgunblašiš  segir 14.aprķl:

Ķ gęrkvöldi bįrust Vešurstofunni hafķsfréttir. Strandferšaskipiš Esja, sem er į leiš til Reykjavķkur frį Akureyri, sendi ķ gęrkveldi skeyti um, aš samfellt hafķshröngl vęri alla leiš frį Reykjafjaršarįl aš Horni. Er ķs žessi į siglingaleiš og taldi skipstjórinn hann vera hęttulegan skipum aš fara ķ gegn eftir aš dimmt vęri oršiš. Esja hélt ferš sinni įfram óhindraš. Žį .Skżrši vitavöršurinn į Hornbjargsvita frį žvķ ķ skeyti, aš talsveršur hafķs vęri ķ 10—15 km ķ noršur frį vitanum.

Pįska bar upp į 17.aprķl og sumardaginn fyrsta 21.aprķl Į milli žeirra gerši śtsynning af allra kaldasta tagi. 

Slide13

Kortiš sżnir vešriš kl.18 sķšdegis žrišjudaginn 19.aprķl. Frost er ķ vestanįttinni um nęr allt land - eins og um hįvetur. 

Slide14

Hįloftakortiš sżnir hreint óvenjulega öfluga kalda lęgš viš austurströnd Gręnlands. Ritstjórinn man ekki eftir slķku į žessum tķma - nema sįrasjaldan, helst žį 1990. 

Slide15

Og daginn eftir gekk į meš dimmum hrķšaréljum sušvestanlands. Morgunblašiš segir frį į sumardaginn fyrsta (21.aprķl):

Ķ vestanofvišri og išulausri stórhrķš uršu um 300 feršamenn aš lįta fyrirberast ķ bķlum ķ allt aš nķu klst ķ fyrrakvöld og nótt. Bķlalest žessi var ašeins ķ um kķlómetersfjarlęgš frį Kolvišarhóli, en vegna vešurofsans og fannkomu, var ekki nema į fęri hraustustu manna aš brjótast heim aš Kolvišarhóli. Ķ fyrradag fóru allmargir bķlar héšan śr bęnum og ętlušu flestir žeirra austur yfir Hellisheiši, en fyrri hluta dags var heišin sęmilega fęr stórum bķlum. Auk žess lögšu nokkrir bķlar af staš įleišis til Reykjavķkur. Um klukkan 4 um daginn tók vešur aš spillast og fóru menn žį aš hugsa til heimferšar, er staddir voru į Kolvišarhóli. Lķklega munu žį um 20 bķlar, žar į mešal nokkrir stórir almenningsvagnar, hafa veriš į Kolvišarhóli. žegar lagt var af staš til Reykjavķkur. Skammt höfšu bķlarnir fariš, er svo óheppilega vildi til. aš mjög stór bķll, sem fór fyrir lestinni brotnaši. Ekki var hęgt aš komast fram hjį honum og stöšvašist žvķ öll lestin. Žegar tekist hafši aš gera viš bķlinn, en žaš tók um tvo tķma, var komin grenjandi stórhrķš og stórvišri af vestan. Var vešriš svo óskaplegt, aš allur fjöldinn varš aš lįta fyrirberast ķ bķlunum, og giskaš er į aš alls hafi žeim veriš um 300 manns. Išulaus stórhrķš hélst alla nóttina. Um kl. 2 kom stór snjóżta nešan śr Svķnahrauni og fór hśn upp fyrir bķlalestina, en sneri sķšan viš. Um kl.4 ķ fyrrinótt var żtan komin fram fyrir fyrsta bķlinn og var žį lagt af staš til Reykjavķkur. Fariš var žį aš draga af mörgum og var lķšan fólksins af ešlilegum įstęšum ekki sem best. Fólkiš rómaši mjög dugnaš snjóżtustjórans og bķlstjóranna, sem sżndu mikinn dugnaš og reyndu aš halda fólkinu ķ góšu skapi, meš aš lįta brandara fjśka. Eftir aš żtan lagši af staš, į undan lestinni, gekk feršin allvel til Reykjavķkur, en bķlarnir komu til bęjarins eftir žriggja klukkustunda ferš, eša um klukkan 7 ķ gęrmorgun. Hafši fólkiš žį setiš ķ bķlunum um 12 klst. samfleytt.

Tķminn segir frį sama vešri 21.aprķl:

Ķ fyrradag gerši versta vešur vķša um land, meš stormi og snjókomu. Uršu af žvķ żmis samgönguvandręši og bifreišar, sem voru į leiš yfir Hellisheiši, lentu ķ miklum hrakningum, og fólk var į leišinni yfir heišina alla nóttina. Jaršżtur fóru til ašstošar bķlunum į Hellisheiši og reyndu aš ryšja frį žeim eša draga žį yfir verstu torfęrurnar. Mjög djśp snjógöng eru nś vķša į heišinni og fyllir žau fljótt, žegar hvasst er og snjókoma. Fólk žaš, sem var į leišinni austur, kom ofan ķ Hveragerši um klukkan 6 ķ gęrmorgun, en žaš, sem var į leiš til Reykjavķkur, kom žangaš kl. 7—8. Nokkrar bifreišar varš žó aš skilja eftir į heišinni og žar į mešal fjóra mjólkurbķla. Eru ekki lķkur til, aš hęgt verši aš nį žeim fyrr en hlįnar eša vegurinn hefir veriš ruddur, en heišin er nś gersamlega ófęr.  Krżsuvķkurvegurinn eša Mosfellsheiši voru ekki farnar ķ fyrradag vegna žess, aš žęr leišir voru taldar nęr ófęrar, ašallega vegna aurbleytu. Ķ gęr var Krżsuvķkurvegurinn hins vegar farinn aftur og voru bifreišar hįlfa fimmtu klukkustund žį leiš. Er aurbleytan mest į Selvogsheiši. Bķlar komust noršur yfir Holtavöršuheiši viš illan leik ķ fyrradag og fóru meš fólkiš til Skagastrandar, žvķ aš ófęrt var i Skagafjörš.

Frį fréttaritara Tķmans ķ Vķk ķ Mżrdal. Veturinn hefir veriš mjög slęmur ķ Vestur-Skaftafellssżslu sem vķša annars stašar, og fannfergi mikiš. Hefir ekki veriš fęrt į bifreišum austur yfir Mżrdalssand sķšan um nżįr og eru lķkur til, aš skortur fari aš verša a vörum žar eystra, žar sem engir flutningar hafa įtt sér staš sķšan um jól. ķ Skaftįrtungu er fannfergiš einna mest og hefir veriš innistaša žar sķšan ķ janśar. Undanfarna daga hefir veriš hiš versta vešur žarna eystra og fer śtlit aš verša alvarlegt, ef ekki skiptir um tķš hiš fyrsta. Ķ Skaftįrtungu, sem venjulega er snjólétt og gjafmild sveit, hefir fannfergiš veriš geysimikiš og innistaša sķšan um hįtķšir. Hafa bęndur nś mjög gengiš į heyjaforša sinn og mį bśast viš heyskorti žar, ef ekki skipast. um tķšarfariš brįšlega. Ófęrt hefir veriš austur yfir Mżrdalssand sķšan um nżįr og er nś svo komiš, aš hętta er į alvarlegum vöruskorti žar eystra, ef lengi veršur ófęrt enn.

Alžżšublašiš sömuleišis 21.aprķl:

Allir fjallvegir į Sušur- og Vesturlandi eru nś ófęrir vegna snjóa, og hafa veriš žaš meira og minna frį žvķ fyrir pįska. Hefur snjókoman undanfarna sólarhringa veriš ódęma mikil, og muna menn ekki eftir jafnmikilli snjókomu um žetta leyti įrs, og telja aldrei hafa veriš annan eins snjóa vetur į žessari öld, og ķ vetur.

Nęstu vikuna rśma bar nokkuš į hafķsfréttum. Viš lįtum eftir okkur aš lķta į žessar fregnir. 

Morgunblašiš segir frį 23., 26. og 27. aprķl:

[23.] Ķ gęr bįrust Vešurstofunni fregnir af hafķs frį Hrauni į Skaga, Siglufirši og Kįlfshamarsvķk. Frį Hrauni sįust hafķsjakar skammt undan landi og nokkrir jakar voru oršnir landfastir. Ķ skeytinu frį Siglufirši var skżrt frį žvķ aš hafķsjakar hefšu sést bęši djśpt og grunnt og vęru žeir į siglingaleiš. Ķ gęrkvöldi kl.6 kom svo skeytiš um hafķshroša śt af Kįlfshamarsvķk og var hann į reki inn ķ vķkina. — Um hve mikinn ķs var aš ręša, gįtu menn žar ekki įttaš sig į, sakir žess hve dimmt var vegna snjókomu. — Ķ gęrkvöldi sįst frį Hofsósi hafķs į reki inn Skagafjörš.

[26.] Hafķshroši og ķsspangir eru nś į reki fyrir öllu Noršurlandi alla leiš vestur fyrir Horn og sušur og vestur fyrir Rit. Vķša į Hornströndum er jakastangl alveg uppi ķ flęšarmįl, en rétt undan viršist ķsinn vera žéttari. Grķmsey var ķ gęr umflotin hafķshroša og noršur af henni er sagšur vera mikill rekķs. Ekki hefur hafķsinn valdiš neinum töfum į siglingum skipa, aš žvķ er frést hefur.

[27.] Eftir fregnum aš dęma ķ gęr viršist enn vera allmikill ķs fyrir öllu Noršurlandi. Ķsinn hefir žó ekki enn oršiš landfastur svo vitaš sé og ekki teppt siglingleiš. Kl.9 ķ gęrmorgun barst Vešurstofunni skeyti frį Skjaldbreiš. žar sem sagt var, aš talsveršur sundurlaus ķs vęri į siglingarleiš frį Ingólfsfirši til Kögurs, žéttastur śt af Geirólfsgnśpi og Horni. Annaš skeyti barst Vešurstofunni kl.10 ķ gęrmorgun frį Hvassafelli. Žar var sagt aš strjįlir ķsjakar vęru frį Eyjafirši aš Hraunhafnartanga og aš allžétt ķsbreiša vęri noršvestur af Raušanśp. Var žašan aš sjį samfeldur ķs ķ noršur.

Tķminn ręšir hafķs og nefnir breytt višhorf til hans 27.aprķl:

Tķšindamašur blašsins įtti ķ gęr tal viš Ólaf Einarsson, bónda į Žórustöšum ķ Bitrufirši, en hann er staddur hér ķ bęnum žessa daga. Haršindi hafa veriš mikil ķ Strandasżslu ķ vetur, og hefir aš mestu veriš innistaša sķšan ķ byrjun desember. Bęndur eru žó vonum fram heybirgir, žótt ekki sama tķšarfar standi langt fram į sumar, ef vel į aš fara. Annars langar unga fólkiš aš sjį hafķsinn og hlakkar hįlft ķ hvoru til komu hans. Žaš er nś oršiš svo langt sķšan hafķs hefur oršiš landfastur, aš upp er vaxin kynslóš ungs fólks sem ekki hefir séš hafķs svo aš nokkru nemi og hlakkar nś til aš sjį žennan „landsins forna fjanda“ sem fešur žeirra og męšur óttušust flestu meira fyrr į įrum.

Frį fréttaritara Tķmans ķ Hśsavķk. Ķs hefir ekki sést inn ķ Skjįlfandaflóa enn sem komiš er, aš žvķ er fréttaritarinn ķ Hśsavķk tjįši blašinu ķ gęr. Ķ Mżvatnsveit hefir žó veriš nokkuš snjóažungt en aftur sęmilega snjólétt fram ķ Bįršardal. Vetrarrķki hefir aftur veriš mikiš ķ Noršur-Žingeyjarsżslu einkum ķ uppsveitum.

Nśtķmatękni (flugvélar) gerši mönnum nś kleyft aš kanna śtbreišslu ķssins. Rķkisstjórnin fór einnig aš huga aš mögulegum alvarleika mįlsins. Morgunblašiš 29.aprķl:

Sérfróšur menn verša sendir ķ flugvél til aš kanna hafķsinn. sem veriš hefur į reki śti fyrir Noršurlandi aš undanfornu. Markmiš leišangursins er aš kanna hve mikil hafžök séu fyrir Noršurlandi, žannig aš hętt sé viš aš ķs reki snögglega upp aš ströndinni, ef vindstašan breytist žannig aš hśn žrżsti ķsnum sušur į bóginn. Komi ķ ljós aš sjįlf ķsbreišan sé skammt undan, mun og hętta į aš hśn kunni aš koma upp aš landinu og valda hafnbanni, mun rķkisstjórnin hafa ķ huga aš grķpa til naušsynlegra rįšstafana varšandi birgšaflutninga til žeirra hafna, sem hętt er viš aš ķsbreišan myndi loka.

Maķmįnušur varš afburšakaldur og óhagstęšur meš endurteknum hrķšarvešrum. Hrķšin undir lok mįnašarins var žó óvenjulegust. Snjódżpt varš žį svipuš į fįeinum stöšum noršanlands eins og į vetri - og nżsnęvi ķ mörgum tilvikum. Ašeins žremur įrum sķšar gerši einnig mikiš hret ķ maķlok (sjį gamlan hungurdiskapistil). Vešurathugunarmenn segja frį:

Sķšumśli: Maķmįnušur var nķstandi kaldur og bętti lķtiš upp fyrirrennara sinn, aprķlmįnuš. Samt er hér į lįglendi aš kalla mį auš jörš, en lķtiš gręr fyrir skepnurnar. Vķšast er allt fé hżst og gefinn mikill matur, og žar sem hey er til, er žaš lķka gefiš. Saušburšur er langt kominn. Ķ hlašvarpa sést ašeins gręnn litur. Heyleysi er vķša, en einstöku bóndi er svo heybirgur aš geta hjįlpaš žeim naušstöddu. Gamlir menn muna ekki slķka tķš hér. Į fjöllum og hįlsum eru miklar fannažiljur, en žęr minnka fljótt, ef žķša helst og sólfar.

Lambavatn: Žaš hefir veriš óslitin kuldatķš yfir mįnušinn og seinni hlutann alltaf śrkomulaust og stöšugt frost aš nóttinni vo gróšur hefir ekkert lifnaš og žvķ nįl sem kom undan klakanum dįiš og skręlnaš.

Sandur: Tķšarfar var óvenjulega kalt og hretvišrasamt. Stórhrķšarhryšjur gerši tvisvar, ž.3.-6. og frį ž.22 og śt mįnušinn. Var sś seinni langtum verri meš dęmalausu fannfergi. Féllu žį farfuglar hrönnum saman. Į milli hrķša var jörš flekkótt af gaddi, frešin og gróšurlaus meš öllu. Ķs lį į stöšuvötnum allan mįnušinn. [30. snjódżpt 55 cm]. 

Reykjahlķš (Pétur Jónsson): Einn sį versti maķmįnušur sem hér hefur komiš. Sérstaklega er žaš ķ frįsögur fęrandi aš allar ęr skuli standa inni 5 sķšustu daga mįnašarins.

Tveimur įrum sķšar (1951) birtist sagan „Į vordęgrum“, eftir Žórodd Gušmundsson frį Sandi ķ Tķmariti žjóšręknisfélags Ķslendinga. Hśn viršist fjalla um tķšarfar į Sandi voriš 1949.

Morgunblašiš ręšir hafķs 1.maķ - og rifjar upp sķšustu stóru hafķskomu aš vorlagi (1915):

Sé hafķsinn žaš mikill noršur ķ hafinu, aš hętta sé į, aš firšir fyllist, žį getur slķkt įtt sér staš hvenęr sem er fram aš fardögum. Įriš 1915 fylltist t.d. Eyjafjöršur af ķs į einni nóttu, ašfaranótt 1.jśnķ eins og menn muna, og kom žį mjög aš óvörum, žvķ vor hafši veriš gott fram til žess tķma. En eftir žvķ sem ķsinn rekur upp aš landi seinna į vori, eftir žvķ er hęttara viš, aš hann stašnęmist. Enda var ķs žaš sumar fyrir Noršurlandi fram ķ įgśst, og tķšarfariš eftir žvķ. Ķ blašafregn frį vestanveršu Noršurlandi, sem eitt af Reykjavķkurblöšunum flutti fyrir nokkrum dögum, er frį žvķ skżrt, aš unga fólkinu žar um slóšir leiki nokkur hugur į, aš fį tękifęri til aš sjį og kynnast hafķsnum. Žvķ žeir sem ungir eru, žekki žaš nįttśrufyrirbrigši ašeins af afspurn. Žaš hefši žótt einkennilegt til frįsagnar um sķšustu aldamót ef noršlensk ęska hefši litiš til žess meš nokkrum snefil af tilhlökkun, aš sjį žann „landsins forna fjanda“ koma upp aš landinu. En svona geta tķmarnir breyst og mennirnir meš.

Tķminn segir af stöšunni ķ Įrnessżslu 4.maķ:

Snjóžungt er enn i efstu sveitum Įrnessżslu. Eirķkur bóndi ķ Vorsabę į Skeišum leit inn til Tķmans ķ gęr og kvaš hann fannir mjög miklar ķ uppsveitum žar eystra ennžį. Vęri öll jörš žakin af fönn į efstu bęjum og alger innistöšugjöf sķšan ķ desember. En einmitt į efstu bęjunum til fjallanna er vant aš vera beit góš og oft lķtiš gefiš. Bęndur žar śr efri byggšunum vęru allmikiš farnir aš fį hey nešan śr Flóa og flytja til sķn. til aš reyna aš bjarga bśpeningnum. Ķ lįgsveitunum vęri oršin alauš jörš, kvaš Eirķkur.

Og į Ķsafirši og Noršurlandi Tķminn 5.maķ:

Undanfariš hefir veriš hrķš į Vestur- og Noršurlandi. Hefir oršiš aš ryšja göturnar į Ķsafirši meš jaršżtu og ķ gęr var skafrenningur į götunum į Akureyri og vķša hrķšarvešur į Noršurlandi. Fyrir fįum dögum var mokaš af veginum i ofanveršum Noršurįrdalnum ķ  Borgarfirši, svo aš bķlfęrt varš upp aš Fornahvammi. En ķ gœr skóf svo mikiš ķ brautina, aš ill- eša ófęrt varš bifreišum. Skafrenningur var vķša ķ fjallabyggšum ķ gęr og eru haršindin aš verša ķskyggilega langvinn og erfiš.

Vķsir segir 6.maķ frį sérkennilegum flugleišangri:

Svo sem Vķsir greindi frį gęr, var Douglas-vél Loftleiša, Helgafell, send austur ķ Grafning meš birgšir til bóndans aš Nesjum. Vélin fór frį Reykjavik laust fyrir klukkan ellefu ķ gęrmorgun meš tvęr smįlestir af heyi, fóšurbęti og matvęlum og var komin austur aš Nesjum stundarfjóršungi sķšar. Gekk.greišlega.aš varpa flutningnum śt śr vélinni, en žaš tók um hįlfa klukkustund. Flugvélinni var rennt nokkrum sinnum yfir bęinn og ķ hverri atrennu var nokkrum heypokum varpaš śtbyršis. Bóndinn aš Nesjum vissi ekki um, aš birgšir žessar vęru vęntanlegar, žar sem enginn sķmi er į bęnum, en sį fljótlega hvers kyns var og tók til óspilltra mįlanna aš safa žvķ saman, sem varpaš var śr flugvélinni. Sįst til hans śr Helgafelli meš sleša į fleygiferš um nįgrenniš. Bóndinn aš Nesjum var oršinn heylaus, įtti ašeins hey til dagsins ķ gęr. Kom sér mjög vel fyrir hann aš fį žessar birgšir eins og aš lķkum lętur. Hefir hann į fóšrum um 200 fjįr og marga nautgripi og besta og vegna fannkyngi eystra hefir oršiš aš gefa gripum žessum i allt vor. Er öllum birgšunum hafši veriš varpaš śr flugvélinni var snśiš viš og haldiš til bęjarins. Lenti Helgafell kl.12 į Reykjavikurflugvelli og hafši feršalagiš žį tekiš röska klukkustund. Žetta var i fyrsta sinn, sem slķkum birgšum og žessum er varpaš śr flugvél hér į landi, en oft įšur hefir žurft aš grķpa til žess rįšs erlendis, žegar haršindi hafa bariš aš dyrum. Ķ sambandi viš.žessa ferš mį geta žess aš er flogiš var yfir Hellisheiši sįst hvergi į dökkan dķl sökum fannkyngi. Eins var mikill snjór umhverfis Žingvallavatn og vatniš var ķsi lagt, en sumstašar voru litlar vakir į žvķ.

Tķminn segir 6.maķ af rafmagnsskorti į Ķsafirši:

Frį fréttaritara Tķmans į Ķsafirši. Hér er Stöšug ótķš, noršan- og noršvestanįtt meš snjókomu eša slyddu sķšan fyrir pįska, svo aš snjór er nś meš meira móti, og er lķtiš hęgt aš fara um nema į skķšum. Gęftir hafa engar veriš, en žó hafa bįtar śr Hnķfsdal og Bolungavķk fariš į sjó en afli er tregur. Heyforši bęnda gengur nś mjög til žurršar, og hafa foršagęslumenn veriš į žönum viš męlingar og aš fastsetja allt hey, sem fįanlegt er. Og hafa nś hreppsnefndir sett bann viš sölu į heyi, hver śr sķnum hreppi. Hér į Ķsafirši er nś mjög mikill rafmagnsskortur, svo til stórra vandręša horfir. Rafmagn var skammtaš frį žvķ ķ desember žar til ķ febrśar en žį gerši dįlķtinn hlįkublota og hękkaši nokkuš ķ Fossavatni og Nónvatni og var žį skömmtun afnumin, og žvķ boriš viš aš hśn vęri rafveitunni of kostnašarsöm. Hinn 1.aprķl var skömmtun tekin upp aš nżju og 3. ž.m. žraut Vatnsforšinn alveg svo aš ķsfiršingar hafa ekki annaš rafmagn en 1 klst um hįdegiš og annan um 8-leytiš į kvöldin.

Tķminn lżsir 7.maķ tķšarfariš į Snęfellsnesi:

Vestur į Snęfellsnesi hefir veturinn ķ vetur veriš meš žeim illvišrasömustu og höršustu ķ manna minnum, eins og reyndar vķša. Enda er nś komiš svo aš vķša er oršiš heylķtiš, og hafa bęndur į fjallajöršum į sunnanveršu nesinu gripiš til žess rįšs aš flytja saušfé sitt til beitar į jöršum, sem eru viš sjóinn, žar sem beit er aš finna. Blašamašur frį Tķmanum įtti ķ gęr vištal viš Žórš Ólafsson bónda og kennara aš Ölkeldu ķ Stašarsveit og spurši hann frétta aš vestan, en hann er alveg nżkominn til bęjarins. — Viš uršum fyrir vonbrigšum į dögunum, žegar viš héldum, aš voriš vęri aš koma. Hlżindi héldust ašeins ķ tvo daga, en žį gekk aftur til noršanįttar og meiri kulda. En annars hefir aš heita mį veriš hin mesta ótķš allt frį žvķ um hįtķšar ķ vetur, segir Žóršur. — Öšru hvoru hefir hlašiš nišur miklum snjó, en žess į milli hefir blotaš, sem žó ašeins hefir oršiš til žess aš žétta klakann og gera haršindin ennžį meiri. Ķ Stašarsveit er talsveršur klaki į jörš, svo aš hagar eru vķšast hvar litlir sem engir. Verst er įstandiš žó į žeim jöršum, sem mest eru til fjalla, žvķ žar er viša um algert hagleysi aš ręša.

Fólk į Snęfellsnesi, žaš sem er um og yfir tvķtugt man ekki jafn haršan vetur, og eldra fólk varla heldur. Frostaveturinn mikli 1918 var aš vķsu haršur og haršari en nś; en žį voraši fyrr. Žį breytti um ķ annarri viku sumars, en nś er komiš fram i žrišju viku sumars, og noršangaršur og kuldi um land allt.

Vķsir greinir 9.maķ frį nišurstöšum ķskönnunarflugs:

w-1949-iskort

Ķ fyrradag var fariš noršur fyrir land į Katalķnuflugbįt til žess aš athuga hafķsinn. Hafši rannsóknarrįš rķkisins forgöngu um feršina, og var Pįlmi Hannesson fararstjóri. Meginbrśn ķssins er um 70 km. noršur af Horni į mjög svipušum slóšum og venjulegt er ķ aprķlmįnuši. Žašan hallar ķsbrśninni ķ noršaustur og viršist hśn nokkru dżpra śt af Skagatį en ķ mešalįri. Milli ķsbrśnarinnar og lands er dreifšur rekķs, mjög strjįll nęst landinu (jakastangl), en mun žéttari er utar dregur (ķshroši). Vestur af Kögurnesi var sjór hreinn og ķslaus og' mun vera ķslaust į djśpmišum śt af Vestfjöršum. Myndin hér aš ofan sżnir legu ķssins ķ ašalatrišum, en žó hefur ekki veriš fyllilega unniš śr žeim athugunum, sem geršar voru. Žrķhyrningalķnan į aš sżna, hvar ķsbrśnin liggur aš jafnaši ķ aprķlmįnuši. Hefur Jón Eyžórsson gert myndina og leyft Vķsi aš birta hana.

Morgunblašiš ręddi hafķsinn almennt 8.maķ viš Jón Eyžórsson ķ kjölfar ķskönnunarflugsins:

Er Morgunblašiš  įtti tal viš Jón Eyžórsson um nišurstöšur žessara athugana [ķskönnunarflugsins] komst hann m.a aš orši į žessa leiš: Aš sjįlfsögšu hafa menn ekki greinilegar fréttir af žvķ hvernig hafķsinn hagaši sér įšur, en hann rak upp aš landinu og inn į firši, hér fyrr į įrum. En af žeim athugunum, sem til eru į ķsreki hér fyrir noršan land, og skżrslur eru til um, verš ég aš telja aš sušurrönd hafķshellunnar sé nś ekki nęr landinu en hśn hefur veriš aš mešaltali į žvķ tķmabili, sem vešurfręšin nęr yfir. En aš sjįlfsögšu, mį ętla, aš stundum į hlżvišristķmabilum sķšastlišna tvo įratugi hafi ķsröndin veriš noršar um žetta leyti įrs, en hśn er nś. Aš žessu athugušu er ekki įstęša til aš ętla, aš yfirvofandi hętta sé į aš ķsinn reki inn į firši. En vitaskuld er ekki hęgt aš fortaka neitt um žaš, ef svo illa skyldi vilja til aš žrįlįt noršvestan įtt yrši hér į landi nęstu vikur. En hitt er žaš, aš vel getur hiš strjįla hafķshröngl, sem nś er fyrir Horni og Hornströndum rekiš inn į firši og borist austur meš landinu. En žaš ķsmagn er svo lķtiš, aš žaš getur ekki śt af fyrir sig valdiš neinu meini.

Vķsir segir 11.maķ frį flóši ķ Noršurį ķ Borgarfirši - en ekki varš mikiš śr (vegna kulda):

Ķ gęr bįrust fregnir um žó hingaš til bęjarins, aš vöxtur allmikill mundi hafa hlaupiš ķ Noršurį, og vęri hśn farin aš flęša yfir veginn, og horfši óvęnlega um umferš į hann, ef įframhald yrši į mikilli śrkomu. Vķsir įtti tal viš Sverri bónda Gķslason ķ Hvammi ķ morgun, en hann var žį staddur ķ Fornahvammi. Kvaš hann įna hafa vaxiš talsvert, einkanlega s.l. mįnudag og hefši hśn flętt yfir veginn nįlęgt Dalsmynni og Hvassafelli. Žar var Vķsi tjįš aš fariš vęri aš sjatna ķ įnni aftur og ekki hęgt aš segja aš um neina teljandi vatnavexti vęri aš ręša. Nokkuš mikill snjór er ķ dalnum, sagši Sverrir Gķslason. Veturinn var haršur og erfišur, og einkum ollu hagleysurnar erfišleikum. Žaš vęri fyrst nś, aš saušfé vęri fariš aš fį fylli sķna ķ haga.

Tķminn segir 12.maķ frį hagstęšri tķš ķ gróšurhśsum:

Mikiš hefir veriš rętt um haršindi vķša į landinu aš undanförnu og flestum stašiš ógn af žeim. Nś hefir brugšiš til betri tķšar, og vonandi eru haršindin aš mestu śr sögunni aš žessu sinni. Viš eina grein landbśnašarins hefir žetta haršindatķšarfar žó ekki reynst mjög óhagstętt, aš minnsta kosti hér sunnan lands, en žaš er viš gróšurhśsaręktina. Žótt vešurhörkur hafi veriš, hefir veriš sólrķkt sunnanlands og gróšurhśseigendur eru ekki óįnęgšir meš įrangurinn af gróšurhśsaręktinni ķ vor. Tķšindamašur blašsins įtti tal viš bónda śr Biskupstungum i fyrradag, en žar eru nś aš lķkindum flestir gróšurhśsaeigendur i einni sveit į Ķslandi. Sagši hann, aš vešrįttan hefši reynst gróšurhśsaręktinni hagstęš žar og vęri śtlit gott ķ žeim efnum.

Morgunblašiš fylgdist meš ótķšinni:

{14.] Į Siglufirši var ķ gęr [13.] blindhrķš og hvassvišri, svo ekkert var hęgt aš vinna śti. — Var hrķšin svo svört aš vart mįtti sjį milli hśsa. Allmörg skip leitušu hafnar į Siglufirši gęr vegna vešurs.

{16.] Į föstudaginn [13.] var nįši noršanįttin sér upp enn, og gerši hrķš į noršanveršum Vestfjöršum og Noršurlandi allt til Austfjarša. Frost var žó ekki mikiš. Žaš hret helst enn žegar žetta er skrifaš. — Samkvęmt fregn, sem kom til Vešurstofunnar frį skipi, sem var nokkuš vestur af Grķmsey, var ķsinn žį sem svaraši 25 km noršur af Saušanesi vestan Siglufjaršar. Og ķ dag sést til hans frį Hrauni į Skagafirši.

{17.] Sķšdegis į sunnudag barst Eimskipafélagi Ķslands skeyti frį skipstjóranum į „Gošafossi“, en skipiš var žį į leiš frį Horni inn Hśnaflóa, žar sem sagt var aš ķs vęri svo mikill śt af Óšinsboša, aš hann taldi ekki vera hęgt aš halda ferš žess įfram austur meš landinu til Akureyrar. Virtist ķsinn vera óslitinn eins langt śt og séš var, en fyrir innan hann voru grynningar žaš miklar, aš skipstjórinn taldi leišina ekki örugga. Var žvķ snśiš viš, haldiš fyrir Horn aftur og sušur og austur fyrir land til Akureyrar. Žótt nokkuš hafi oršiš vart viš ķs fyrir noršurströndinni į žessu vori, er žetta ķ fyrsta sinn sem siglingarleiš teppist svo, aš skip hafi oršiš aš snśa viš af völdum hans.

{20.] Ķ gęr fékk Skipaśtgerš rķkisins flugvél sem stödd var į Ķsafirši, til žess aš fljśga noršur fyrir Strandir til athugunar į hafķsnum, og komust flugmennirnir aš raun um, aš siglingaleiš noršur fyrir Strandir mundi žį vera algerlega ófęr stórum skipum.

{26.] Śtlit er nś oršiš mjög uggvęnlegt ķ fóšurbirgšamįlum ķ mörgum sveitum landsins. Undanfarna, daga hefur vķša veriš snjókoma į Noršurlandi og Vestfjöršum. Eru bęndur vķša aš verša uppiskroppa meš hey, en saušburšur stendur nś sem hęst. Ef ekki bregšur fljótlega til betri vešrįttu mį bśast viš vaxandi vandręšum af völdum fóšurskorts, žótt ekki sé lķklegt aš til fellis komi į fénaši.

Slide16

Ašfaranótt 25. maķ kyngdi nišur snjó ķ Vestmannaeyjum žannig aš um morguninn męldist snjódżptin į Stórhöfša 20 ca. Žessarar snjókomu varš ekki vart ķ Vķk ķ Mżrdal - eša annars stašar į Sušurlandi svo fréttir bęrust af. Trślega hefur hér veriš um stašbundinn éljabakka aš ręša. Žessa nótt var frost um nęr allt land. Įriš įšur hafši kaffennt į Stórhöfša ķ byrjun maķ (sjį gamlan hungurdiskapistil).

Nęstu daga herti į noršanįttinni. Allmikil lęgš var fyrir austan land, en hęš yfir Gręnlandi. Mikiš hrķšarvešur gerši um mikinn hluta landsins. Sķšdegis föstudaginn 27. nįši snjókoman til Sušvesturlands og varš žį alhvķtt ķ Reykjavķk um stund - en eftir snjóhuluathugun morgunsins. Daginn eftir, žann 28. var jörš enn flekkótt į athugunartķma. Snjór hefur aldrei legiš į jöršu ķ morgunathugun svo seint aš vori allan žann tķma sem snjóhula hefur veriš athuguš ķ Reykjavķk (frį 1821). Snjó hefur fest sķšar, en ekki į athugunartķma. 

Slide17

Kortiš sżnir stöšuna sķšdegis 27.maķ žegar hrķšin var hvaš śtbreiddust. Hśn hélt svo įfram fyrir noršan. 

Morgunblašiš segir frį 28.maķ:

Ķ gęr var snjókoma um land allt, nema ķ Skaftafellssżslum og sunnan til į Austfjöršum. Išulaus stórhrķš var į noršanveršum Vestfjöršum og į Noršurlandi. Į Siglufirši var snjóžófiš svo mikiš, aš ekki sįst į milli hśsa. Į Ķsafirši gerši veginn śt ķ Hnķfsdal ófęran. Žangaš er venjulega 10 mķn akstur, en vegurinn liggur allur mešfram sjónum. Į Vestfjöršum var frostiš 1 stig, svo og vķša ķ uppsveitum noršanlands. Annars stašar var hitinn um frostmark. Talsverš vešurhęš var samfara snjókomunni Mest męldist hśn į Keflavķkurflugvelli, 10 vindstig. Hér ķ Reykjavķk voru 8 vindstig įrdegis ķ gęr.

Hįspennulķnan frį Sogi bilaši ķ gęrkveldi. — Žaš var skömmu eftir aš krapahrķšina gerši um kl.4 aš tók aš bera j į truflunum į rafmagninu. Kl. rśmlega 6 bilaši hįspennulķnan og voru hin żmsu hverfi bęjarins rafmagnslaus ķ allt aš tvęr klst.

Vķsir segir einnig frį sama dag, 28.maķ:

Snjókoma var vķšast um landiš, mest į Noršurlandi og einnig į Vestfjöršum og Austurlandi. Talsverš snjókoma var og hér į Sušurlandi og i nęrsveitum Reykjavikur varš jörš nęr žvķ alhvķt į skömmum tķma. Śtlit er fyrir, aš noršanįttin haldist enn i dag. Snjóžyngsli eru nś mikil į Noršurlandi og jaršbönn vķšast hvar. Hafa bęndur oršiš aš gefa fé sķnu inni eiginlega ķ allt vor og eru nś heybirgšir žeirra į žrotum. Saušburšur stendur nś sem hęst og munu einhver brögš hafa veriš aš žvķ aš lömb hafi króknaš i kuldanum, en bęndur reyna yfirleitt aš gefa fé sķnu inni eftir žvķ sem tök eru į. Enginn gróšur er enn svo heitiš geti, enda žótt maķmįnušur sé senn lišinn, en žrįtt fyrir žaš mį gera rįš fyrir, aš gróšurinn komi fljótt žegar tķš batnar og hitnar ķ vešri. Ķ gęr var stórhrķš til fjalla ķ Borgarfirši. Bęndur vķšast ķ Borgarfirši eru nś oršnir heylitlir.

Žrķr įętlunarbķlar frį póststjórninni fóru frį Akranesi i gęrmorgun og ętlušu til Akureyrar, en komust ekki lengra en ķ Fornahvamm vegna illvešurs og ófęršar. Išulaus stórhrķš geisaši ķ allan gęrdag og varš vegurinn yfir heišina ófęr į nokkrum klukkustundum, enda var hrķšin svo mikil sem um hįvetur vęri. Um sextķu manns voru ķ įętlunarbķlum póststjórnarinnar og hafšist fólkiš viš aš Fornahvammi, en nokkur hluti žess var fluttur nišur į Akranes eša Borgarnes, žar sem eigi var hęgt aš hżsa allan ženna fjölda aš Fornahvammi. Ķ gęrmorgun fór bķll į vegum póststjórnįrinnar śr Hrśtafirši til žess aš athuga veginn yfir Holtavöršuheiši. Komst sį bķll ašeins sušur aš Miklagili, varš žį aš snśa viš vegna illvešurs og slęmrar fęršar. Ekki hęgt aš beita żtum vegna illvešurs. Snjóżta er til taks ķ Fornahvammi og mun rįšast ķ aš ryšja įętlunarbķlunum leiš žegar óvešrinu slotar, en ķ gęr var vešur svo slęmt, aš ekki var višlit aš senda żturnar af staš til žess aš ryšja veginn. Ķ gęr tepptist einnig vegurinn um Bröttubrekku vestur ķ Dali. Var sama óvešriš į žeim slóšum og efst ķ Borgarfirši, ekki višlit aš senda żtur til žess aš ryšja veginn. Ekki er vitaš um aš bķlar séu fastir į leišinni vestur ķ Dali. Mikiš snjóaši į Hellisheiši ķ gęr, en heišin mun žó enn vera fęr bifreišum, en hins vegar mįtti bśast viš, aš hśn yrši seinfęr ķ nótt og morgun ef snjókomunni linnti ekki. Mikill snjór var fyrir į Hellisheiši og į köflum voru grķšarmiklar snjótrašir viš veginn.

Žaš mun vera einsdęmi hér į landi, aš minnsta kosti nś į seinni įrum, aš slķk óvešur hafi geisaš sķšustu dagana ķ maķmįnuši.

Tķminn 28.maķ:

Tvo sķšustu daga hefir veriš illvišri, kuldi og snjókoma um allt land aš heita mį. Kemur žetta hret sér įkaflega illa einkum fyrir bęndur, žar sem saušburšur stendur nś vķšast sem hęst og er sums stašar langt kominn. Er fénašur er višast ķ hśsum, en sums stašar hafši fé žó veriš sleppt fyrir žetta įhlaup. Noršan lands og vestan hefir snjóaš allmikiš ķ gęr og fyrradag en į Sušurlandi snjóaši dįlķtiš ķ gęrdag. Ķ Reykjavķk snjóaši til dęmis svo mikiš sķšdegis ķ gęr, aš krapaelgur varš į götum bęjarins, en vķšast hvar snjóaši enn meira. Mest mun snjókoman hafa veriš fyrir noršan og vestan, en žar mun vķša hafa falliš ökklasnjór og meira žessa tvo daga. Į Ströndum var ķ gęr mikil snjókoma. Žegar tķšindamašur blašsins įtti vištal viš Jónatan Benediktsson į Hólmavķk sķšdegis ķ gęr, var žar kafaldshrķš, svo varla sįst śt śr augum og ökklasnjór į götunum ķ žorpinu. Hafši žį veriš öšru hverju kafaldshrķš meš frosti sķšustu tvo sólarhringana. Ekki var meš öllu haglaust sunnan til į Ströndum en į Noršur-Ströndum og vķša į Vestfjöršum er haglaust, jafnvel žó aš sęmileg vešur vęru. Į Vestfjaršakjįlkanum hefir bśfénašur nś aš heita mį stašiš inni ķ hįlft įr, eša 26 vikur žar sem innistöšurnar hafa veriš lengstar. Į Ströndum uršu bęndur aš taka allan bśpening ķ hśs um mišjan desember, og sķšan hefir veriš um algjöra innistöšu aš ręša višast hvar. Žar sem blašiš hafši fregnir af Noršurlandi var um svipaša vešrįttu aš ręša og fyrir vestan. Ķ gęr var til dęmis mikil snjókoma ķ Hśsavķk og ökklasnjór į götum žar en meiri snjór til sveita.

Tķminn segir af samgönguerfišleikum ķ hrķšinni 29.maķ:

Ķ hrķšarvešrinu ķ fyrradag tepptust fjallvegir vegna snjóa. Til dęmis varš sextķu manns vešurteppt ķ Fornahvammi, žar sem vegurinn yfir Holtavöršuheiši hafši lokast žį um daginn en fólk žetta var į leiš noršur ķ land. Dvaldi fólkiš i Fornahvammi i fyrrinótt, en i gęrmorgun var komiš kyrrt vešur og žį fariš aš ryšja snjónum af veginum meš żtu. Hafši tekist aš gera fęrt nokkuš upp ķ heišina. Įttu įętlunarbķlarnir aš aka fólkinu žangaš žį sķšdegis og sķšan įtti aš flytja fólkiš yfir ófęršina į snjóbķlum en fyrir noršan heiši bišu ašrir langferšabķlar til aš taka viš fólkinu.

Vķsir segir enn af illvišrinu 30.maķ:

Ķ gœr var noršan įtt um land allt meš mikilli fannkomu į Vestfjöršum, Noršurlandi og Austfjöršum. Sumstašar var stórhrķš, eins og t.d. į Siglufirši. Mikiš hefir snjóaš žar undanfarna daga og er mikill snjór į götunum svo illfęrt er fyrir bifreišar. Ķ fyrrinótt gerši mikla stórhrķš meš tveggja stiga frosti į Akureyri. Er tališ, aš hrķš žessi hafi veriš ein haršasta og mesta, sem komiš hefir žar į žessu įri og reyndar į öllum s.l. vetri.

Ašfaranótt sunnudagsins [29.] gerši afspyrnurok hér į Sušurlandi og var vešurhęšin męld mest 10 vindstig hér ķ Reykjavik, hiti var um frostmark. Hvassvišriš lęgši heldur eftir žvķ sem leiš į daginn ķ gęr. Vešurstofan tjįši Vķsi ķ morgun, aš žį hefši veriš snjókoma um allt Noršurland frį Ķsafjaršardjśpi til Vopnafjaršar. Žó hefši snjókoma ekki nįš inn til dala. Hiti var vķšast hvar um frostmark į žessu svęši.

Morgunblašiš enn, 31.maķ:

Ķ heila viku undanfariš hefur veriš noršan stormur og snjókoma į Vestfjöršum, Noršurlandi og verulegum hluta Austurlands. Er nś mikill snjór į öllu žessu svœši og vķšast algerlega haglaust fyrir allan bśpening. Hey eru nś allsstašar svo aš segja žrotin en saušfé veršur aš bera inni. Er sumstašar fariš aš skera lömbin nżfędd til aš bjarga įnum. Verst mun įstatt meš fóšurbirgšir ķ sumum hlutum Noršur-Žingeyjarsżslu og nyrstu sveitum Vestfjarša, žar sem ekki sér į dökkan dķl og mikil fannkyngi er frį fjalli til fjöru. Minnast menn ekki slķkrar- vešrįttu ķ marga įratugi. Blašiš įtti ķ gęr samtal viš Ķsafjörš og hafši žį veriš svo aš segja samfelld hrķš og snjókoma žar ķ 7 daga. Götur voru ófęrar fyrir bifreišar ķ bęnum enda žótt žęr hafi undanfariš veriš mokašar meš vélskóflum. Mikill fóšurskortur er nś oršinn vestur žar. Verst er įstandiš ķ Grunnavķkur- og Sléttuhreppi. Ennfremur eru bęndur ķ nįgrenni Bolungarvķkur og i Eyrarhreppi oršnir svo aš segja heylausir.

Į Siglufirši var ķ gęr lķtil snjókoma en žar hefur einnig veriš stöšug snjókoma s.l. viku. Skaflar eru žar oršnir tveggja metra hįir og illfęrt um bęinn į bifreišum. Inn meš austanveršum Skagafirši er mikill snjór og žungfęrt milli bęja. Žykja žetta eindęma haršindi. Mjög heylķtiš er oršiš vķšast hvar į žessum slóšum. T.d. mun kśabś Siglufjaršarbęjar nś alveg aš verša heylaust. Blašiš įtti ķ gęrkveldi stutt sķmtal viš Žorbjörn Björnsson bónda į Geitaskarši ķ Langadal og kvaš hann vešurfar hafa veriš svipaš ķ Hśnavatnssżslu og annarstašar į Noršurlandi, hrķš og storma undanfarna daga. Fóšurskortur vęri žar hins vagar ekki almennur. Ašeins einstaka bóndi vęri žar heylaus Nokkuš hefši veriš selt af heyi śr sżslunni vestur aš Ķsafjaršardjśpi og til annarra héraša. Fréttaritari Morgunblašsins į Akureyri kvaš nś svo aš segja jaršlaust ķ Eyjafirši. Ķ Svarfašardal vęri mikill snjór. Heybirgšir vęru mjög litlar en ennžį vęri žó ekki hęgt aš tala um almennt heyleysi. Mikill snjór vęri austur ķ Žingeyjarsżslum og fóšurskortur töluveršur. Hefur sumstašar oršiš aš skera nżfędd lömbin undan įnum. Į Akureyri er töluveršur snjór ķ götum og slęmt fęri. Mjólkurflutningar til bęjarins hafi ekki enn teppst og svo virtist sem ekki vęri mikill snjór į Öxnadalsheiši. Komu įętlunarbifreišir aš sunnan yfir heišina ķ gęr.

Blašiš įtti ķ gęr stutt samtal viš Steingrķm Steinžórsson bśnašarmįlastjóra og skżrši hann frį žvķ aš óskir hefšu borist frį nokkrum byggšarlögum um ašstoš viš öflun fóšurs. Vęri nś unniš aš žvķ aš reyna aš leysa vandręši žeirra, sem verst vęru staddir. En nś vęri žó varla hęgt aš segja aš eitt hérašiš vęru öšru birgara meš hey. Vešurstofan tjįši blašinu ķ gęrkvöldi aš lķkur vęru fyrir įframhaldandi Noršaustanįtt um allt land. Ķ gęr hefši vešur žó veriš heldur hęgara og mildara en undanfariš. En hįžrżstisvęši vęri ennžį yfir Gręnlandi, en lęgšir austur af Ķslandi. Ķ gęr kl.18 snjóaši noršan til į Vestfjöršum og vķša į Noršurlandi. Į Austurlandi var žó nokkru hlżrra en undanfarna daga. Var tekiš aš rigna. Kaldast var ķ Möšrudal, hiti um frostmark en hlżjast į Kirkjubęjarklaustri, 12 stiga hiti. Ķ gęr var nokkuš tekiš aš hlżna į Jan Mayen og gęti žaš bent til žess aš noršanįttin vęri ķ rénun.

Siglufirši 30.maķ. Sķšdegis ķ dag brotnaši nišur žak į nżju hśsi hér ķ hęnum af snjóžunga. Ennfremur hefir žakiš į Sjómannaheimilinu sigiš nokkuš af sömu įstęšum, snjónum var mokaš af žvķ įšur en meirihįttar skemmdir uršu.

Tķminn 1.jśnķ:

Eftir hin miklu haršindi hér į landi ķ vetur og vor og žó einkum įhlaupiš undanfarna viku, er nś svo komiš, aš til stórvandręša horfir, einkum austan lands og vestan og eru nś heilar sveitir og héruš komin ķ heyžurrš. Tķminn įtti ķ gęr tal viš Steingrķm Steinžórsson bśnašarmįlastjóra um įstandiš og žęr rįšstafanir, sem geršar hafa veriš og veriš er aš gera til śrbóta meš hjįlp Bśnašarfélags ķslands. Žessa dagana er veriš aš safna žvķ heyi, sem bęndur geta lįtiš ķ Borgarfirši og į Sušurlandsundirlendinu og veršur skip sent meš žaš vestur og noršur um land til žeirra staša, sem verst eru staddir. Vešur fór žó fremur batnandi ķ gęr, noršanįttin var minni og ekki gert rįš fyrir snjókomu ķ dag.

Snjórinn vestan lands og noršan er viša mjög mikill. Ķ Grunnavķkurhreppi var klofsnjór ķ gęr, er blašiš įtti tal žangaš, og geršu menn sér vonir um aš geta fleytt bśfénaši fram yfir hvķtasunnu, en heldur ekki lengur. Į Siglufirši er feikna snjór, svo aš götur eru meš öllu ófęrar bķlum og skašar hafa oršiš į hśsžökum vegna snjóžyngsla. Į Žórshöfn, žar sem algert heyleysi er nś aš kalla, hafa menn sums stašar gripiš til žess óyndisśrręšis aš farga lömbum nżfęddum til žess aš bjarga įnum.

S.l. laugardag [28.] gerši mjög hvasst vešur meš snjókomu ķ Baršastrandarsżslu, sem vķšar į landinu. Ķ vešri žessu brotnušu um 60 sķmastaurar į sķmalķnunni milli Gilsfjaršar og Kinnarstaša. Varš žvķ sķmasambandslaust viš vesturhluta sżslunnar.

Haršindin héldu įfram fyrri hluta jśnķ, en žį skipti algjörlega um og gerši margra daga eftirminnilega hitabylgju, en ķ henni fór hiti yfir 20 stig vķšast hvar į landinu nema į śtskögum. Ķ hinni fornu ritgerš ritstjóra hungurdiska (2003) mį sjį aš hśn var ekki jöfnuš eša slegin śt fram til 1976 - var eiginlega sķšasta stóra hitabylgja hlżskeišsins fyrir mišja öldina. Minnist ritstjóri hungurdiska sér eldra fólk tala um žessi einstöku umskipti. En viš hlustum į fįeina vešurathugunarmenn:

Sķšumśli: Jśnķmįnušur bętti śr neyšinni sem rķkti ķ byggšum landsins, er maķmįnušur kvaddi. Seinni hluta mįnašarins spratt ótrślega mikiš, enda var eins og hitabylgja gengi hér yfir nokkra daga, meš 20-23 stiga hita. Slįttur mun byrja nokkru seinna en vanalega. Kżr voru lįtnar śt hér yfirleitt um mišjan mįnušinn, og hefir veriš gefinn matur og hey til skamms tķma.

Sandur: Tķšarfar var kalt og śrkomusamt farm aš mišjum mįnuši, en sķšan hlżtt og žurrt. Snjór var mikill fyrstu dagana og ķ fönnum framundir ž.20. Gróšurleysi og ķs į vötnum ķ mišjum mįnuši. Eftir žaš greri allvel. Fénašarhöld uršu vonum betri eftir óminnileg vorharšindi.

Reykjahlķš: Sķšasti ķs fór af Mżvatni 21.jśnķ.

Grķmsstašir (Siguršur Kristjįnsson): Sķšastlišinn vetur og vor er žaš haršasta er komiš hefur hér į Hólsfjöllum sķšan 1920.

Gunnhildargerši: Fyrsta vika mįnašarins var erfiš, en hlż og góš tķš eftir žaš, en tśn eru yfirleitt mjög skemmd af kali. Jökulvötnin uršu svo ęgileg aš menn muna žess ekki dęmi.

Morgunblašiš ręddi en viš Jón Eyžórsson 4.jśnķ:

Žegar vešrįttan er eitthvaš frįbrugšin venju hér į landi, veršur hśn ešlilega daglegt umręšuefni manna. Į köldum vorum, eins og aš žessu sinni, tala menn um önnur köid vor, til samanburšar. Žó er slķkur samanburšur ekki annaš en įgiskanir einar, nema vitaš sé um nįkvęmar vešurathuganir. En vešurathuganir hafa nś fariš fram hér į landi aš stašaldri og reglulega į nokkrum stöšum ķ nįlega 80 įr. En vešurathugunarstöšvum hefur aš sjįlfsögšu fjölgaš mikiš sķšustu įratugina. Ég spurši Jón Eyžórsson vešurfręšing aš žvķ ķ gęr, hvaš liši samanburši į mešalhita hér ķ Reykjavķk ķ maķ ķ įr, og undanfarin įr. Žaš kom ķ ljós, aš hinn nżlišni maķmįnušur er žrišji kaldasti maķmįnušur, sem komiš hefur hér, sķšan vešurathuganir hófust fyrir nįlega 80 įrum. Mešalhiti maķmįnašar hér ķ Reykjavķk hefur veriš 6,1 stig, žegar tekiš er tķmabiliš frį aldamótum. En sķšan fariš var aš athuga vešriš hér ķ Reykjavķk um 1870 hafa tvisvar komiš kaldari maķmįnušur en nś. Sį langkaldasti var įriš 1914. Žį var mešalhitinn hér 2,0 stig eša 4,1 stigi fyrir nešan mešaltališ eins og žaš hefur veriš frį aldamótum. Svo er žaš maķmįnušur 1888, er var svipašur og nś, meš mešalhita 3,5 stig. En nś var maķ meš ķviš hęrri mešalhita, eša 3,6 stig. Śtreikningarnir į vešurathugunum dragast alltaf nokkuš. En samt gat Jón frętt mig į, hvernig maķ var į Akureyri. Žetta er langkaldasti maķmįnušur, sem žar hefur komiš sķšan um aldamót. Mešalhiti mįnašarins var aš žessu sinni 0,2 stig. Er žaš 4,8 stigum lęgra, en mešallagiš. En hvaš sį mismunur getur valdiš miklu sést m.a. į žvķ, aš ef mešalhiti įrsins hér į landi lękkaši įlķka mikiš eša um 5 stig, žį vęri hér gróšurlaus ķsöld, aš žvķ er jaršfręšingar hafa reiknaš śt. Nęstkaldasti maķ mįnušur į Akureyri į žessari öld var įriš 1906. En žį var mešalhiti mįnašarins žar 1,5 stig. Žaš var ķsavor. Maķ ķ įr hefur žvķ veriš miklu kaldari. Vel mį vera aš frįvikiš frį mešalhita ķ maķ hafi sumstašar į Noršurlandi veriš meira en į Akureyri, einkum į Vestfjöršum eša į śtkjįlkum Noršanlands. Mešalhiti hvers mįnašar er reiknašur śt, meš žvķ aš athuga hitastigiš meš vissu millibili yfir sólarhringinn, svo sem į tveggja eša žriggja tķma fresti, og sķšan reiknaš mešaltal žeirra męlinga hvern sólarhring. Og sķšan mešaltal daganna.

Eins og öllum er kunnugt, sem jafnašarlega hlżša į vešurspįr, hefur nś um langan tķma alltaf veriš sagt svo frį, aš lęgš sé sušur į móts viš Fęreyjar, eša žar um slóšir og kyrrstęš aš kalla. En hįžrżstisvęši yfir Gręnlandi. Žessi lęgš hefur veriš sögš og hefur veriš mikiš til kyrrstęš. En eins og menn vita fer vešurlag mjög eftir žvķ, hvašan vindurinn blęs. Og séu lęgširnar fyrir sunnan landiš, žį er hér noršanįtt. Sunnanįtt getur ekki nįš sér upp nema lęgširnar komi noršur fyrir, eša noršur undir landiš. Er ég spurši Jón Eyžórsson, hvaša įstęšur vešurfręšingarnir kynnu aš telja fyrir žvķ, aš lęgširnar kęmust ekki lengra noršur į bóginn, en hann sagši, aš vešurfręšin hefši litlar og óljósar skżringar į žvķ. Menn yršu aš lįta sér nęgja aš horfa į stašreyndirnar. Hann lét mig hafa vešurkort frį 30. maķ, sem hann sagši aš vęri mjög svipaš og vešurkortin hefšu veriš mikinn hluta mįnašarins. Og sżnir kortiš ašalvindstöšuna. sem skapast af lęgšinni, og hęš yfir Gręnlandi. Lét Jón fylgja eftirfarandi skżringu: Žetta vešurkort frį 30. maķ, kl.18, er dęmi um, hvernig loftžrżsting og vešurlag hagaši sér hér viš land ķ maķ sķšastlišnum. Loftžrżsting er lęgst milli Ķslands og Skotlands, um 995 mb. En um 1030-35 mb hęrri į Gręnlandi. Vindar blįsa andsęlis umhverfis lęgšina — eins og örvarnar sżna. Er žvķ noršaustanįtt hér į landi, en sušvestan um Bretlandseyjar. Hiti var ženna dag 1 stig hér noršanlands, 3 stig į Austfjöršum en 8 stig į Sušurlandi. Var žvķ tekiš aš hlżna nokkuš, frį žvķ sem įšur var. Engar stórvęgilegar breytingar höfšu žó oršiš į vešurskilyršum og hefur ekki oršiš enn. Lęgšarmišjan hefur ašeins fęrst dįlķtiš sušvestur į bóginn, svo aš sęmilega hlżtt loft frį Vestur-Noregi hefur nįš hingaš, aš sunnan og austanveršu landinu. Hitinn var žó ekki nema 9—10 stig ķ Noregi og Skotlandi og er žaš kalt eftir įrstķšinni. Eftirtektarvert er žaš aš hitinn į Jan Mayen er oršinn 5 stig, žegar kortiš er gert, en ekki nema 1 stig hér noršanlands. Mį vafalaust kenna žaš hafķs og köldum sjó śti fyrir Noršurlandi. En žaš, sem mestu mįli skiptir ķ žessu sambandi er hvort žetta óvenjulega kalda vor veršur einstętt ķ sinni röš, ellegar įstęša er til aš ętla, aš žaš sé fyrirboši žess, aš hlżvišristķmabiliš, sem veriš hefur undanfarinn aldarfjóršung sé nś aš fjara śt og viš megum bśast viš, aš vešrįttan bregši aftur til hins kaldara. Śt ķ žį sįlma get ég ekki fariš aš žessu sinni. Valtżr Stefįnsson.

Tķminn segir 10.jśnķ frį heldur skįnandi vešri:

Ķ gęr var hlżrra ķ vešri um noršan og austanvert landiš landiš. en veriš hafši sķšan fyrir įhlaupiš, sem gerši fyrir hįlfum mįnuši. Ef til vill er žess aš vęnta aš lįt sé nś loks į hinum žrįlįtu og linnulausu haršindum, sem haldiš hafa mestum hluta landsins ķ heljargreipum žar til nś, įtta vikur af sumri. Eru slķk haršindi aš lķkindum meš öllu einstęš, žegar ķs er ekki landfastur. Snjór er žó enn į lįglendi vķša um Vestur- og Noršurland og heyforši vķšast hvar meš öllu til žurršar genginn. Vķša er fé enn į gjöf en annars stašar hafa menn reynt aš sleppa žvķ, žótt hagar séu nęr engir enn og jörš varla nokkurs stašar tekin aš gręnka. Blašiš įtti ķ gęr tal viš nokkra menn austan, noršan og vestan lands um įstandiš. Blašiš įtti ķ gęr tal viš Pįl Hermannsson į Eišum. Hann sagši snjólaust aš mestu ķ byggšum į Héraši en ekki er tekiš aš gręnka svo heitiš geti. Menn hafa žó reynt aš sleppa saušfé sums stašar, enda hey upp gengin. Kżr er hvergi fariš aš lįta śt svo heitiš geti og ekki er enn fariš aš setja nišur ķ garša. Nęturfrost hafa veriš aš undanskildum nokkrum sķšustu nóttum. — Mikill bagi er aš žvķ einkum į Héraši, hve vegir eru illa farnir. Er bśiš aš fara žį illfęra af brżnni naušsyn undanfariš og hafa žeir spillst svo, aš ófęrir mega kallast vķša, enda er mikill holklaki ķ žeim. Undanfarna daga hefir veriš noršaustan įtt og hrįslagi og oft śrkoma, sem nįlgast hefir krapahrķš. Hey austan lands eru nś meš öllu til žurršar gengin aš kalla, enda hefir žeim veriš mišlaš mjög milli manna. Bśfénašur hefir žó ekki lišiš mikinn skort, enda hefir Kaupfélag Hérašsbśa haft mikinn fóšurbęti, svo aš ekki hefir komiš til žurršar į honum.

Į Langanesi og Sléttu er nokkur snjór į jöršu og snjóaš hefir af og til undanfarna daga. Var žar heyžurrš, einkum į Žórshöfn, en skip héšan aš sunnan flutti žangaš ofurlitla śrbót eins og kunnugt er og einnig til Hśsavķkur. Hefir žvķ bjargast af til žessa. Į Hśsavķk og Tjörnesi er nokkur snjór og snjóaši žar sķšast ķ fyrradag, sagši fréttaritari blašsins žar ķ gęr. Žangaš komu um 60 hestar af heyi, sem dreift var um žorpiš og Tjörnes. Minni snjór er aftur į móti žar frammi ķ dölum um mišbik sżslunnar, og hafa menn reynt aš sleppa žar einlembdum įm. Į Hólsfjöllum og i Mżvatnssveit eru aftur į móti linnulaus haršindi enn og mikill snjór, bęši gamall og nżr. Er Mżvatn enn undir ķs svo aš hestheldur hefir veriš til žessa. Er žaš meš öllu einsdęmi, aš Mżvatn hafi allt veriš undir ķs įtta vikur af sumri. Gróšur er enn hvergi sjįanlegur į žessum slóšum. Um mišbik Noršurlands mun snjór ekki vera ķ lįgsveitum nema helst į annesjum, en žrįlįtir kuldar hafa gengiš žar sem annars stašar og er enginn gróšur kominn aš kalla. Hafa menn žó reynt aš sleppa saušfé eitthvaš, en hvergi er fariš aš lįta śt kżr né sį ķ garša, enda hafa nęturfrost veriš žar til žessa.

Blašiš įtti einnig tal aš Arngeršareyri viš Ķsafjaršardjśp ķ gęr. Er žar snjór vķša į jöršu, svo og į Ströndum. Fariš er žó aš sleppa fé en gróšurlaust meš öllu og engin vorverk byrjuš aš kalla, Sömu sögu mun aš segja um Dali og sušur į Snęfellsnes, aš enginn teljandi gróšur er kominn.

Morgunblašiš birti 17.jśnķ fregnir aš vestan:

Ķsafjöršur fimmtudag [16.]: — Žó nokkrir dagar séu lišnir sķšan hér brį til sunnanįttar og hlżju, žį er varla fariš aš vora hér um slóšir. Vķša ķ byggš er enn talsveršur snjór. Svo viršist, aš žrįtt fyrir vorharšindin, muni lambahöld hér viš Djśp vera yfirleitt sęmileg. Žess eru žó dęmi, aš einstaka bęndur hafi misst fjölda lamba og žvķ oršiš fyrir miklu tjóni. Įstandiš į Ströndum er mjög slęmt. Žar eru snjóalög enn ķ sjó fram. Ķ samtali viš Benjamķn Eirķksson bónda ķ Furufirši, hefur Benjamķn skżrt frį žvķ aš lambadauši bęnda hafi veriš mjög mikill. Žess eru dęmi, aš bęndur hafi misst um helming af lömbum sķnum og mį öllum verša ljóst hve bęndur hafa oršiš fyrir gķfurlegu tjóni. Ekki vottar žar fyrir gróšri ennžį. Tališ er ólķklegt aš kśahagar verši komnir upp žar nyršra fyrr en einhverntķma ķ jślķ. Bęndur į Ströndum segja žaš ekki vera ofmęlt, aš į žessum slóšum hafi ekki ķ žeirra minni komiš kaldara vor.

Tķminn segir af leysingum og hlżindum 21.jśnķ. Mikil skriša féll ķ Sölvadal og nokkrum dögum sķšar ķ Svarfašardal - og vķšar varš tjón af skrišuföllum, m.a. nefnt aš allmikiš jaršvegshlaup hafi oršiš viš Reyki ķ Fnjóskadal:

Frį fréttaritara Tķmans į Akureyri. Geysilegar leysingar eru vķša um land, og eru vatna vextir miklir ķ mörgum įm og skrišuhlaup hafa oršiš. Ķ fyrradag varš mikiš jaršfall śr fjallinu fyrir ofan Draflastaši ķ Sölvadal ķ Eyjafirši og tók žaš öll śtihśs jaršarinnar og eyšilagši mikinn hluta tśnsins. Fénaši var bśiš aš sleppa og varš žvķ ekki tjón į honum. Bęrinn slapp einnig óskemmdur og fólk sakaši ekki. Einnig skemmdi skriša tśn nokkuš ķ Hleišargerši ķ Eyjafirši.

Nś mį segja aš komiš sé vor og sumarvešrįtta um allt land og bęndur lķti bjartari augum į framtķšina, žótt eftirköst haršindanna eigi aš sjįlfsögšu eftir aš koma fram aš miklu leyti. Fullyrša mį, aš haršindin hafi valdiš bęndum geysilegu tjóni, žótt fé hafi gengiš betur fram en į horfšist um skeiš. Erfišleikar žeir, sem bęndur hafa oršiš aš leggja į sig eru lķka meš fįdęmum. Mikil veršmęti hafa fariš forgöršum bęši i tķmatöfum og fóšureyšslu. Fulloršiš fé mun vķšast hafa gengiš sęmilega fram en lambadauši oršiš nokkur einkum į Noršausturlandi, žar sem voraharšindin uršu langvinnust og illvķgust. Mun allt aš helmingi lamba hafa farist į sumum bęjum. Annars uršu haršindin mest į svęšinu milli Jökulsįr į Brś og Jökulsįr į Fjöllum og einnig į Ströndum noršanveršum og Vestfjöršum noršan Djśps.

Fullyrša mį aš haršindi žessi séu hin mestu, sem komiš hafa hér į landi į žessari öld. Aš vķsu uršu vorharšindin 1910 eins langinn fram eftir sumri en voru nokkuš meš öšrum hętti og voriš 1914 var mjög slęmt og verra sušvestan lands en nś.

Morgunblašiš segir af hitabylgjunni 21.jśnķ:

Samkvęmt upplżsingum frį Vešurstofunni, er žaš ósvikin hitabylgja, sem veldur žessari einstöku vešurblķšu, sem var hér į landi um helgina og ķ gęr, en žaš var heitasti dagur įrsins. Sušlęg įtt var um allt land ķ gęr og mun hitinn hvergi hafa veriš undir 12 stigum. Mestur var hitinn ķ gęr 23 stig. Žaš var hann į Sķšumśla ķ Borgarfirši, Hęli ķ Hreppum, Stykkishólmi og ķ Skagafirši. Hér ķ Reykjavķk komst hitinn upp ķ 20 stig ķ gęr. Ķ gęr mįtti vel greina mistur ķ lofti, en žaš er hiš hlżja meginlandsloftslag, sem žaš flytur hingaš.

Morgunblašiš segir af vatnavöxtum 23.jśnķ:

Allmargar įr vķšsvegar į landinu, hafa ķ hitunum undanfarna daga, vaxiš nokkuš og sumar mikiš, en tjón af völdum vatnavaxtanna mun ekki hafa oršiš, svo kunnugt sé. Noršurį flęddi t.d. ķ gęr yfir bakka sina. Hjį Bakkaseli flęddi hśn yfir veginn, en ekki höfšu borist fregnir af skemmdum į veginum og bķlar komust leišar sinnar žrįtt fyrir vatnselginn. Hvķtį ķ Borgarfirši var ķ nokkrum vexti ķ fyrradag, en samkvęmt vištali viš Hvanneyri ķ gęr, žį virtist flóšiš vera ķ rénun. Žjórsį er einnig ķ vexti. Fréttir hafa og borist śr Skagafirši um vöxt ķ įm.

Hitinn hér ķ Reykjavķk komst ķ gęrdag ķ 20,4 stig og mun ekki hafa veriš jafnmikill ķ öšrum höfušborgum Noršurlandanna.

Tķminn lofar tķš 23.jśnķ:

Frį fréttaritara Tķmans ķ Hśsavķk. Undanfarna daga hefir veriš afbragšs vešur ķ Sušur-Žingeyjarsżslu sem vķšast annars stašar į landinu. Hiti hefir veriš um 20 stig į daginn og döggfall um nętur, svo aš gróšurinn hefir žotiš upp. Tśn eru žó eitthvaš kalin eftir frostin um daginn, einkum ķ mišdölum sżslunar, žar sem snjórinn var minnstur ķ kuldakastinu žį. Leysingar hafa veriš mjög miklar ķ hérašinu undanfarna daga, enda geysileg fannkyngin į fjöllum. Hefir mikill vöxtur veriš ķ öllum vatnsföllum jafnvel svo aš sums stašar hefir oršiš aš farartįlma. Skjįlfandafljót er nś vatnsmeira en menn muna eftir ķ vorleysingum į undanförnum įrum. Žį hafa engir skašar hlotist af svo vitaš sé.

Vegir ķ sżslunni eru mjög illa farnir eftir voriš, enda oršiš aš fara um žį illfęra. Vašlaheiši hefir veriš nęr ófęr og oft bönnuš aš undanförnu, en nś er hśn farin į jeppum. Eru skemmdir į vegum mjög miklar og žurfa žeir mikillar višgeršar viš ķ vor.

En hitabylgjan tók enda. Morgunblašiš 24.jśnķ:

Heita žurra loftiš, sem valdiš hefir hlżindum hér į landi undanfarna daga er nś fariš framhjį og hefir žokast austur į bóginn. Ķ stašinn hefir gömul lęgš komiš upp aš landinu og önnur nż er į leišinni austur yfir hafiš. Bśast vešurfręšingar Vešurstofunnar žvķ viš sušaustanįtt meš rigningu ķ dag og er žaš vota sušaustan įttin, sem viš eigum aš venjast hér sunnanlands. — Er žvķ hętt viš aš góšra vešriš sé bśiš ķ bili.

Tķminn segir enn af vatnavöxtum 30.jśnķ:

Undanfarna daga hafa veriš geysilegir vatnavextir viša um land vegna leysinga į fjöllum og hefur forašsvöxtur hlaupiš ķ margar stęrstu įr landsins svo aš nokkrir skašar hafa hlotist af į vegum og löndum. Engir stórskašar į brśm eša vegum hafa žó oršiš, aš žvķ er vegamįlaskrifstofan tjįši blašinu ķ gęr, og mį žaš telja mikla mildi ķ žessum miklu vatnavöxtum. Blašiš įtti ķ gęr tal viš nokkra menn vķšs vegar um landiš og spurši frétta af žessum vatnavöxtum.

Undanfarna daga hefir veriš mikill vöxtur ķ Lagarfljóti og var gamla brśin hjį Egilsstöšum talin ķ mikilli hęttu, žvķ aš flóšiš nįši alveg upp undir brśna. Vegir fóru einnig undir vatn og engjalönd og tśn nokkurra jarša. Skaši mun žó ekki hafa hlotist af svo teljandi sé. Ķ gęr var aftur fariš aš lękka mjög ķ fljótinu, svo aš hęttan var talin lišin hjį a.m.k. ķ bili.

Skjįlfandafljót hefir og veriš svo mikiš, svo aš menn muna ekki eftir žvķ eins miklu ķ vorleysingum. Flóši žaš vķša yfir bakka, en skašar munu ekki hafa hlotist af. Ķ Svarfašardal hljóp mikill vöxtur ķ allar įr. Smįį hljóp žar yfir tśn tveggja bżla svo aš allmikiš tjón varš aš. Voru žaš bżlin Grund og Brekka skammt frį Dalvķk. Unnu margir menn aš žvķ aš bęgja flóšinu frį hśsum og mannvirkjum. Lękur žessi, sem nefnist Grundarlękur, kemur śr tjörn uppi ķ fjalli, en į vetrum heftir fönn oft rennsli śr tjörninni og hękkar žį mjög ķ henni. Sķšan hefir hengjan sprungiš fram nś ķ leysingunum og stafar flóš žetta af žvķ. Nokkrar skemmdir uršu einnig į vegum ķ Svarfašardal.

Hérašsvötn ķ Skagafirši flęša mjög yfir Hólminn og yfir veginn žar, svo aš bifreišar įttu öršugt žar yfirferšar ķ fyrradag; en ķ gęr hafši lękkaš i vötnunum, og vegurinn ekki skemmst svo teljandi sé. Ķ Vatnsdal og Hópi flęddi sums stašar yfir engi og tśn, en skemmdir uršu ekki teljandi.

Ķ Dölum uršu nokkrar skemmdir į vegum og ręsum af vatnavöxtum og skrišuföllum, og ķ Gķlsfirši tepptist vegurinn į einum staš af skrišufalli. Var žar żta nįlęg svo aš hęgt var aš ryšja veginn fljótt aftur. Žótt vatnavextir žessir hafi veriš miklir eru žeir sķst meiri en bśast mįtti viš eftir hinn snjóžunga vetur, žegar svo seint tók aš leysa. Mį teljast mikil heppni, aš ekki skuli hafa oršiš mikil og stórfelld tjón į vegum og löndum vegna vatnavaxta. „Viš teljum lķka aš viš höfum veriš heppnir meš vešurfar žennan leysingatķma aš žvķ er vegina snertir", sagši Įsgeir Įsgersson, skrifstofustjóri į Vegamįlaskrifstofunni ķ gęr ķ vištali viš blašiš.

Nś hófst barįtta viš óžurrka. Ekki er hęgt aš segja aš sumariš 1949 hafi falliš ķ hóp eiginlegra rigningasumra, en erfitt varš žaš sumum. Kom misjafnt nišur og oftast ekki vel um žaš talaš. Vešurathugunarmenn segja af jślķmįnuši:

Sķšumśli: Nś er öll jörš vafin grasi. Tśn fara aš spretta śr sér. Óžurrkar miklir, og žaš sem bśiš er aš slį, er oršiš gult og hrakiš. Heyskapur er žvķ ekki glęsilegur. Engin tugga komin inn og žaš lķtiš sem sett hefir veriš er oršiš blautt af regni.

Lambavatn: Žaš hefir veriš hér stöšugur óžurrkur. Einn žurrkdagur komiš sķšan byrjaš var aš slį og var žaš sunnudagur. Grasspretta allstašar góš og sumstašar įgęt. [22. Klukkan 15 1/2 gerši hér žrumuskśr sem stóš ķ 15 mķnśtur og rigndi žį 11,5 mm. Var eins og hellt śr fötu og hver žruman rak ašra].

Blönduós (Žurķšur Sęmundsen): [22. Mjög mikil skśr ķ 12-15 mķnśtur milli kl.15-16].

Sandur: Tķšarfariš var hlżtt og žurrt. Gras spratt seint og vķša var tilfinnanlegt kal ķ tśnum.

Hallormsstašur: Žaš sama tķšarfar sem var seinnihluta jśnķ hélst fram eftir jślķmįnuši svo aš gras kom į ótrślega skömmum tķma, svo hęgt var aš fara aš slį tśn fyrir 20.jślķ.

Fréttir ķ jślķ eru ašallega tengdar heyskap. En einnig eru blöšin full af sķldarfréttum, mjög neikvęšum framan af, en sķšan heldur skįrri.Sķldarvertķšin var mjög mikilvęg gjaldeyrislind į žessum įrum višvarandi gjaldeyrisskorts - og mįtti lķtiš śt af bregša. 

Morgunblašiš segir frį 3.jślķ:

Svo fljótt og vel hefur sprottiš hér ķ nęrsveitum, aš bęndur vonast eftir žvķ aš tśnaslįttur geti hafist fyrir mišjan jślķ. Svipašar fréttir berast śr öšrum sveitum. Svo mikil fönn hefur veriš til fjalla, og į öllu hįlendinu, aš stórįr hafa um tķma veriš ķ óvenjulega miklum vexti. Śr Skagafirši hefur blašiš t.d. frétt, aš žar flói Hérašsvötn brekkna į milli, og hafi svo veriš samfleytt ķ hįlfa ašra viku. En žeir sem eiga flugleiš yfir hįlendiš, segja, aš heišalöndin nęst byggš séu hįlfžakin snjó, en snjóbreišan sé samfelld er nęr dregur jöklum. Svo enn mį bśast viš langvarandi vatnavöxtum. Žaš vęri fróšlegt og gagnlegt, ef einhver stofnun, sem hefši į žvķ góš tök, safnaši saman įreišanlegum og nįkvęmum fregnum og frįsögnum af žessu einstęša vori. Lķklega stęši žaš Vešurstofunni nęst meš allar hennar athuganastöšvar.

Ķ fyrrinótt skemmdist hinn rśmlega kķlómeters langi varnargaršur, Stóri-Dķmon viš Markarfljótsbrś. Fjöldi manns vann aš žvķ ķ gęr, aš lagfęra garšinn. Eftir žvķ sem Morgunblašiš frétti sķšast hafši fljótiš ekki flętt yfir garšinn žar sem skemmdirnar uršu į honum. Undanfarna daga hefir veriš mikill vöxtur ķ Markarfljóti, vegna mikilla rigninga, En ķ fyrradag og nótt virtist flóšiš vera ķ rénum, enda var lķtil śrkoma žar um slóšir ķ fyrradag. Ķ gęrmorgun veitti heimilisfólkķš viš Markarfljót žvķ eftirtekt, aš Stóri-Dķmon-garšurinn hafši brotnaš nišur į um 60 m kafla. Markarfljót flęddi žó ekki ķ gegnum skarš žetta. Žvķ varš skjótlega veitt eftirtekt aš įfram hélst aš molast nišur śr garšinum og eftir žvķ sem sķšast fréttist var skaršiš oršiš um 100 m breitt. Garšur žessi liggur frį Markarfljótsbrś upp aš fjallinu Stóri-Dķmon. Vegavinnumenn og bęndur unnu aš žvķ af fullum krafti fyrripart dags ķ gęr, er Morgunblašiš hafši sķšast fréttir aš austan aš hlaša sandpokum ķ skaršiš og ennfremur var jaršżta komin į stašinn. Kunnugir menn telja aš takast megi aš verja sķšasta vegspottann aš brśnni aš vestanveršu, en hann yrši ķ mestri hęttu, ef fljótiš myndi vaxa į nż og nį aš flęša ķ gegnum varnargaršinn.

Miklir vatnavextir hafa veriš ķ Skagafirši ķ vor, en eru nś loks ķ rénun. Žaš eru ašallega Hérašsvötnin, sem flętt hafa yfir bakka sķna. Hefir mestallt lįglendiš ķ Hólminum og eylendiš žar fyrir framan legiš undir vatni ķ margar vikur. Einnig hafa žverįr vaxiš mikiš og valdiš erfišleikum, žótt ekki sé um beint tjón aš ręša. Tjón af vatnavöxtum er ekki bersżnilegt, en žó mį gera rįš fyrir, aš meš vatninu hafi borist talsvert af leir į tśn og engi, en žaš kemur ekki ķ ljós hve mikil brögš eru aš žvķ fyrr en betur žornar um. Vegżtur hafa ašstošaš bifreišar viš žęr žverįr, sem ekki eru brśašar og meš žeirri ašstoš hefir tekist aš halda samgönguleišum opnum. Fréttaritari Morgunblašsins į Saušįrkróki sķmar, aš elstu menn ķ Skagafirši muni ekki ašra eins vatnavexti og žar hafa veriš į žessu vori.

Morgunblašiš 5.jślķ:

Sjöunda landsmót Ungmennasambands Ķslands fór fram ķ Hveragerši s.l. laugardag [2.] og sunnudag. Óhagstęš vešurskilyrši settu aš allverulegu leyti svip sinn į mótiš.

Morgunblašiš segir af Austurlandi 9.jślķ:

Seyšisfjöršur 8. jślķ. Vestur-ķslensku gestirnir Vilhjįlmur Stefįnsson og frś og Gušmundur Grķmsson og frś lögšu sem kunnugt er af staš meš Esju austur į land fyrir nokkru. Ķ gęr var fariš frį Reyšarfirši ķ Hallormsstaš. Žar var 25 stiga hiti ķ skugganum, en rśmlega 30 stig ķ skóginum og hefur svo veriš undanfarna daga. Skógurinn er ķ sķnu besta skrśši. Tók hann svo fljótt viš sér, žegar tķšin batnaši, aš fólk sagši, aš hann hefši oršiš gręnn į einni nóttu. Frį Hallormsstaš įtti aš fara ķ bķlum til Seyšisfjaršar, en Fjaršarheiši var alófęr vegna stórskafla og var žó reynt aš ryšja veginn. Var žvķ snśiš viš og nįšum viš Esju į Eskifirši.

Vķsir ręšir fęrš į fjallvegum 9.jślķ:

Allar lķkur benda til žess aš Möšrudalsöręfin verši fęr bifreišum hvaš śr hverju og aš fyrstu bķlarnir muni komast til Austurlandsins eftir helgina. Um Fjaršarheiši er ekki vitaš hve langt veršur aš bķša žar til hśn opnast, en sennilega veršur vešrįttan lįtin hafa fyrir žvķ aš mestu aš ryšja snjónum burtu. Breišdalur į Austurlandi er ķ žann veginn aš verša fęr, en Breišadalsheiši į Vestfjöršum er veriš aš opna žessa dagana.

Vķsir segir 13.jślķ af köldum sjó fyrir noršan:

Sjórinn į sķldarmišunum fyrir Noršurlandi er óvenju kaldur og er tališ, aš sķldarleysiš stafi af žvķ. Aš žvķ er fiskifręšingur hjį Sķldarverksmišjum rķkisins, tjįši Vķsi ķ morgun var hitastigiš ķ sjónum viš Langanes į 25 metra dżpi undir 0 grįšum žann 7. ž.m. og į sama tķma var hitastigiš męlt i sjónum undan Siglufirši. Reyndist žaš vera 7  grįšur į yfirboršinu, en ekki nema 2 grįšur į 50 metra dżpi. Kunnugir telja, aš sjórinn sé of kaldur fyrir sķldina en aš žetta geti breyst į skömmum tķma. Menn eru žó yfirleitt bjartsżnir, enda žótt sķldin sé ekki komin, telja, aš žegar hśn loksins komi komi hśn vel.

Loksins fariš aš opna Siglufjaršarskarš. Morgunblašiš 16.jślķ:

Noršur į Siglufirši, er nś byrjaš į aš ryšja veginn yfir Siglufjaršarskarš, Žar er enn gķfurlega mikill snjór og mun žaš taka nokkra daga aš gera žaš fęrt bķlum. Giskaš er į aš verkiš muni verša unniš į nęstu sjö dögum.

Alžżšublašiš segir af Vešurstofunni 24.jślķ - flutningur įtti sér žó ekki endanlega staš fyrr en ķ janśar 1950:

Sś deild Vešurstofunnar ķ Reykjavķk, sem hefur meš höndum vešurspįrnar, mun innan skamms verša flutt ķ nżtt hśsnęši ķ varšturninum į Reykjavķkurflugvelli, sagši Theresķa Gušmundsson vešurstofustjóri ķ vištali viš blašiš ķ gęr. Er ķ alla staši heppilegra, aš vešurathuganirnar fari žar fram, vegna flugstarfseminnar og auk žess hefur alžjóšaflugmįlastofnunin męlst til žess, aš Vešurstofan annašist vešurathuganir į Reykjavķkurflugvelli. Vešurstofustjóri sagši enn fremur, aš hvimleitt vęri žó aš žurfa aš skipta oft um staš fyrir vešurathuganir, žar eš samanburšur fengist varla réttur įr frį įri, nema žęr vęru geršar alltaf į sama staš. Starfsskilyršin viš sjómannaskólann vęru aš vķsu góš, en haganlegra vęri aš koma žessari starfsdeild fyrir žar, sem hśn gęti veriš til frambśšar, en vegna flugsins žarf aš vera vešurstofa į Reykjavķkurflugvelli. Frśin taldi hins vegar, aš skilyrši fyrir vešurathuganir į žaki Landssķmahśssins, žar sem žęr voru geršar įšur en flutt var ķ sjómannaskólann, hefšu veriš óhagstęš, geršu alžjóšlegar reglur til dęmis rįš fyrir žvķ, aš hitamęlingar vęru geršar ķ 1,25 til 2,00 m hęš yfir jörš, en žaš hefši aušvitaš veriš óframkvęmanlegt žar. Žaš er raunar mikill ókostur, sagši frśin einnig, aš Vešurstofan getur ekki fengiš hśsnęši fyrir allar deildir sķnar į sama staš. Kostar slķk skipting bęši mikla fyrirhöfn og nokkur aukaśtgjöld, og višunandi lausn į hśsnęšismįlum Vešurstofunnar fęst ekki fyrr en hśn hefur fengiš hśs fyrir allar deildir sķnar į Reykjavķkurflugvelli, enda var žegar gert, rįš fyrir žvķ ķ lögum frį 1926, aš reist yrši bygging fyrir Vešurstofuna į staš, sem er hentugur fyrir žį starfsemi, sem hśn hefur meš höndum eša kann aš verša falin.

Žį skżrši vešurstofustjóri frį žvķ, aš sį tķmi hlyti aš nįlgast, aš Vešurstofa Ķslands tęki alveg aš sér vešuržjónustu į Keflavķkurflugvelli. Mun vešurstofan ķ nįinni framtķš hafa nęgilega mörgum vešurfręšingum į aš skipa til žess, og ętti hśn žį aš geta teyst starfiš af hendi meš betri įrangri og minni tilkostnaši en nś er gert, og vitaš vęri, aš Bandarķkjamenn mundu hvenęr sem er fallast į aš ķslendingar tękju viš žessari žjónustu. Hins vegar snerti vešuržjónustan į Keflavķkurflugvelli svo mjög hagsmuni annarra žjóša, en vęri ekki naušsynleg fyrir Ķsland, aš ķslendingar yršu aš fį greitt fyrir hana af alžjóšafé, enda er žaš mįl nś til athugunar. Įtta vešurfręšingar starfa nś į vešurstofunni auk vešurstofustjóra. Vinna fimm menn į vöktum allan sólarhringinn alla daga, og einn vešurfręšingur, tveir ašstošarmenn og tveir loftskeytamenn eru į hverri vakt. Auk žeirra er svo starfsliš į skrifstofu Vešurstofunnar. Vešurstofan gerir fjórum sinnum į sólarhring vešurkort, sem nęr yfir svęšiš frį Klettafjöllum aš vestan, sušur til Asóreyja, austur  um Eystrasalt og noršur aš noršurströnd Gręnlands og Svalbarša. Auk žess eru gerš tvö kort tvisvar į sólarhring, sem sżna loftžrżsting, hita og vinda ķ um žaš bil 3000 m og 5000 m hęš.

Morgunblašiš segir af langžrįšum sólardegi 29.jślķ:

Eftir margra vikna sólarleysi skein sól ķ heiši į nż hér ķ Reykjavik og nęrliggjandi sveitum ķ gęrdag. Hér ķ bęnum var 17 stiga hiti kl.6 ķ gęrkvöld og męldist ekki jafn mikill hiti annarstašar į landinu. Ķ Borgarfirši var 15 stiga hiti, 16 bęši į Žingvöllum og į Kirkjubęjarklaustri. Bęjarbśar nutu vešurblķšunnar ķ eins rķkum męli og hver gat. Margir brugšu sér śt fyrir bę. Į Arnarholi var mikill mannfjöldi og į götunum var fólk sumarklętt og įnęgt i skapi og allir tölušu um vešriš. Ķ gęrkvöldi um kl. 10 var komin rigning. Vešurstofan telur lķklegt, aš seinnipartinn ķ dag verši skśravešur hér.

Morgunblašiš segir af óžurrkum 30.jślķ:

Óvenjulangvinn óžurrkatķš um Sušurland allt og Sušvesturland, er fariš aš valda bęndum įhyggjum. Nś ķ lok jślķmįnašar er įstandiš žannig į flestum bęjum, aš mjög lķtil taša er komin ķ hlöšu. Morgunblašiš hefur įtt tal viš bęndur ķ Įrnessżslu og telja žeir žetta sumar öllu óžurrkasamara en įriš 1947. Žį höfšu bęndur yfirleitt nįš einhverju af heyjum sķnum inn ķ jślķlok. Ķ sumar hafa hinsvegar veriš svo fįir žurrkdagar, aš yfirleitt hafa bęndur ekki nįš ķ hśs nema örlitlu af heyi sķnu. Öšru mįli gegnir aušvitaš um žį bęndur, sem komiš hafa sér upp sśgžurrkunartękjum.

Vešurathugunarmenn segja af įgśstmįnuši:

Sķšumśli: Įgęt heyskapartķš til 18. ķ mįnušinum. Sķšan hefir ekkert strį žornaš. Meirihluti töšunnar er komiš inn meš sęmilegri verkun, en mikiš er śti ķ sętum og flötum flekkjum. Einnig mikiš śthey.

Lambavatn: Fyrstu 10 daga mįnašarins var hagstęš tķš. Óslitinn žurrkur. Sķšan hefir aldrei komiš žurrkdagur og verst nś seinni helming mįnašarins. Óslitnar rigningar og nś sķšustu dagana rok og rigning.

Sandur: Fyrstu 9 dagar mįnašarins voru kaldir og óžurrkasamir. Einnig óžurrkar og śrfelli sķšustu dagana. Annars mįtti teljast fremur hagstęš tķš til heyskapar og žurrkar og nżting ķ mešallagi.

Vķsir kvartar um óžurrka į Sušurlandi 2.įgśst:

Samfeldir óžurrkar hafa veriš hér į Sušurlandi i nęrfellt heilan mįnuš. Bęndur austanfjalls eru komnir ķ hin mestu vandręši vegna óžurrkanna, eiga allflestir liggjandi śti mikiš af töšu, sem er oršin stórskemmd af rigningunum. Ef vešur batna ekki mį bśast viš, aš bęndur verši fyrir gķfurlegu tjóni, žar sem hey eru yfirleitt oršin mjög hrakin.

Morgunblašiš segir 7.įgśst frį grķšarlegu śrfelli ķ Žjórsįrdal 1. įgśst:

Ólafur Žorvaldsson hefir sent blašinu ķtarlega lżsingu į rigningunni miklu ķ Žjórsįrdal, sem mešal annars hafši ķ för meš sér skrišuföll, sem lokušu akveginum vķša į žessum slóšum. Mį žaš teljast mildi, aš verra tjón skyldi ekki hljótast af, en raun varš į. Hér fer į eftir lżsing Ólafs:

Ķ gęrdag 1. įgśst, um kl. žrjś e.h. dundi yfir stórkostleg rigning, sem stóš svo til sleitulaust nokkuš į žrišja klukkutķma. Žetta śrfelli var ekki lķkt neinni venjulegri stórrigningu, svo stórfellt var žaš og žétt, en sem nęst ķ logni Žegar žetta śrfelli hafši stašiš ķ 5—10 mķnśtur fóru allir lękir aš vaxa, og uxu meš svo ótrślegum hraša, aš enginn mundi trśa, sem ekki sį. Žannig hélt vöxtur žeirra įfram, žar til aš t.d. smį lękjarsytra var oršin meš öllu ófęr yfirferšar, žar sem ķ nokkrum halla var sökum straumžunga og grjótframburšar. Žannig var um bęjarlękinn hér ķ Haga. sem stafar frį uppgöngusamdrįttum ķ fjöllum upp af bęnum og venjulega er svo lķtill aš leita veršur lags, aš sökkva ķ hann fötu. Hann óx svo gķfurlega į fįum mķnśtum, aš enginn mašur hefši stašiš ef śt ķ hann hefši fariš mešan hann var mestur. Žessi litli lękur, bar mikiš grjót og sand, yfir bakka sķna innan tśns, og į stóra spildu ķ tśninu, žar til hann braust fram yfir veginn, sem mešan vatniš var mest, fór undir vatn į nokkrum kafla. Vegurinn milli Haga og Įsólfsstaša liggur austan undir Hagafjalli, inn yfir Gaukshöfša og austan undir Bringu. Į žessari leiš er Hagafjall mjög bratt, og skiptast žar į grasbrekkur allbreišar, sem nį vķša aš hömrum upp og melskrišur. Žaš mį segja, aš į allri žessari leiš, — eša frį Haga — inn fyrir Bringu, hafi oršiš stórspjöll. Įętlunarbķll meš fólk, var ófarinn frį Įsólfsstöšum žegar žetta śrfelli datt yfir, en fór į staš, žegar upp tók. en varš brįtt aš snśa aftur, žar eš vegurinn var ófęr svo langt sem sįst. Ķ sama mund fór Haraldur, bóndi ķ Haga, į 10 hjólušum herbķl. austur meš fjalli og komst meš herkjubrögšum inn į Gaukshöfša, og taldi hann aš ófęrt vęri žašan innśr svo langt sem hann sį.

Rįšstafanir munu hafa veriš geršar frį Įsólfsstöšum, strax žegar įętlunarbķllinn var kominn žangaš aftur, aš fį śr žessu bętt, svo fljótt, sem unnt vęri svo umferš gęti hafist aftur, žar eš fólk įtti bķla bęši fyrir innan og framan, sem komast žurftu leišar sinnar, svo og flutningur į mjólk, frį Įsólfsstöšum og Skrišufelli, auk gistihśsstarfseminnar į Įsólfsstöšum. Ķ gęrkvöld seint fór Brynjólfur Melsted, meš menn og żtu, hér inn hjį, og kom Brynjólfur hingaš ķ morgun og taldi hann žaš mundi verša tveggja daga verk, aš gera veginn aftur sęmilegan. Brynjólfi taldist til aš 100 skrišur hefšu hlaupiš śr Hagafjalli austanveršu. Ég gekk ķ morgun inn undir Gaukshöfša og žótti ljótt umhorfs. Į einum staš, frį svonefndum Lķkneyjarbrekkum og inn undir Lękjarholt, sem er framan Hagalękjar į Hagasandi, er, žegar nišur fyrir bröttustu brekkurnar kemur, um 300 metra samfelld skrišubreiša, sem į upptök ķ mörgum alardjśpum, en žröngum farvegum ofan frį hömrum, en hafa svo runniš saman, žegar śr hallanum dró. Vestan ķ Hagafjalli, er tališ frį Fossnesi, žašan blasir Hagafjall viš aš vestan, aš mikiš skrišuhlaup hafi žar oršiš. — en žaš hefi ég ekki séš enn žį. Sennilegt er, aš skrišur hafi fyrr falliš śr Hagafjalli, enda bendir margt žar til, en fyrrverandi hśsfrś hér, Margrjet Eirķksdóttir, sem bśin er aš vera hér ķ 39 įr, segist aldrei hafa séš śrfelli neitt žvķ lķkt, sem žetta ķ gęr og skrišur hafa sżnilega ekki falliš śr Hagafjalli ķ marga tugi įra. Žótt segja megi, aš hér hafi undur skeš, hefir ekkert oršiš aš fólki eša stórgripum. svo enn sé vitaš, en um hitt er ekki hęgt aš segja, hvort saušfé, sem ķ fjallinu var, hafi allt sloppiš óskemmt eša lifandi.

Nś hefi ég gengiš inn meš Hagafjalli aš vestan, og eru žar ekki minni jaršspjöll, en aš austan. Žar er meir um žaš, aš breišar jaršspildur hafi falliš ķ heilu lagi, frį brśn og nišur. Sś breišasta sem ég sį, yfir um 100 metra breiš. Žaš lķtur helst svo śt, sem vatnsmagniš hafi į svipstundu oršiš svo gķfurlegt aš jaršvegurinn hafi ekki boriš žaš. Vķša er jörš sprungin frį brśnum, en hefur ekki fariš af staš. Annars er žaš einkennilegt, viš allar hinar mjóu skrišur, hve vatniš hefur grafiš sig djśpt ofan ķ snarbrattar skrišur og brekkur. Ég held, aš margir žessir skuršir eša gjįr, séu ekki aš vķdd nema 1—2 m., en vķša jafnvel nokkru dżpri, en barmarnir mjög lóšréttir, og sumstašar holbekkt undir. — Žegar horft er upp eftir žessum skuršum. er lķkast sem horft sé eftir röš af djśpum hraun- eša jökulgjįm.

Staddur ķ Haga ķ Gnśpverjahreppi 2. įgśst 1949. Ólafur Žorvaldsson.

Tķminn segir 11.įgśst af žurrki sunnanlands, en óžurrkum nyršra:

Sķšustu dagana, eša ķ hįlfa ašra viku, hefir veriš žurrkur um allt Vestur- og mestan hluta Sušurlands. Hafa bęndur į žessu landssvęši getaš į žessum tķma rétt viš heyskap sinn, sem kominn var i óefni eflir langvarandi rigningar og óžurrka. Noršanlands hefir hins vegar veriš minna um žurrka og heyskapur žar dregist į langinn nema ķ Hśnavatnssżslu og Skagafirši, žar sem heyskapurinn hefir gengiš vel upp į sķškastiš. Blašamašur frį Tķmanum įtti ķ gęr stutt vištal viš Steingrķm Steinžórsson, bśnašarmįlastjóra og spurši hann frétta af heyskap og grassprettu. Austanfjalls hefir heyskapurinn gengiš heldur verr. Žurrkur kom žar sķšar en vestanfjalls og śrkoma hefir veriš žar öšru hvoru. Ķ Įrnessżslu hefir žó veriš aš kalla stöšugur žurrkur ķ rśma viku og heyskapur gengiš aš óskum žann tķma. En er austar dregur ķ Rangįrvallasżslu hefir veriš śrkomusamara en bęndur žó getaš žurrkaš og hirt nokkurn veginn hindrunarlaust.

Vķsir segir af hagstęšri tķš ķ Borgarfišri 13.įgśst:

Heyskapur hefir gengiš vel ķ Borgarfirši og verkun heyja er góš. Tķš hefir veriš frekar stöšug, żmist langvarandi žurrkar eša rigningar um nokkurn tķma. Bęndur hafa getaš hirt mikiš undanfariš, en hjį žeim, sem byrjušu slįtt fyrstir, hröktust hey nokkuš. Žegar besti kaflinn kom ķ byrjun žessarar viku, tókst mönnum aš nį miklu inn, en sumir — og vķšar en ķ Borgarfirši — létu sér nęgja aš nį heyjum saman i sęti į tśnum, til žess aš geta haldiš sem kappsamlegast įfram viš slįttinn. Verkun heyja hefir veriš góš og lķtiš hrakist, nema hjį žeim, sem fyrstir uršu til aš hefja slįtt, eins og žegar er sagt. Lķtiš hefir veriš ķ vötnum undanfariš og kom žaš sér vel fyrir marga bęndur. Hefir žaš mešal annars oršiš til žess, aš hęgt hefir veriš aš slį engjar, sem eru svo votlendar. aš žęr verša ekki slegnar nema ķ mjög miklum og langvarandi žurrkum. Hafa sumir meira aš segja lįtiš slķkan engjaslįtt sitja fyrir tśnstętti. til žess aš nota žurrkana aš žessu leyti og treysta žvķ, aš žeir nįi heyi af tśnum sišar.

Vķsir 26.įgśst frį misjafnri heyskapartķš:

Heyskapur hefir gengiš mjög misjafnlega ķ sumar, aš žvķ er Steingrķmur Steinžórsson bśnašarmįlastjóri hefir tjįš Vķsi. Į Noršurlandi er léleg grasspretta, enda kól jörš žar mjög ķ vor. Hér sunnanlands hefir grasspretta aftur į móti veriš sęmileg, en óžurrkar hafa žar aftur į móti dregiš śr heyfeng bęnda, a.m.k. sumstašar. Į Vesturlandi er grasspretta yfirleitt sęmileg og allvķša góš. Žurrkar hafa gengiš žar aš undanförnu. Yfirleitt mį fullyrša aš töšur verši ódrjśgar, einkum fyrir žį sök hve seint slįttur hófst og žar af leišandi veršur hįarspretta višast hvar lķtil eša engin. Bśnašarmįlastjóri kvaš óžarft aš gylla vonir manna um garšuppskeru ķ įr. Ķ vor var meš langsķšasta móti sett nišur ķ garša og af žeim sökum verša menn lķka aš treysta venju fremur į haustvešrįttuna til žess aš uppskerubrestur verši ekki. Undir henni er uppskeran komin og aš svo komnu mįli žvķ ekki unnt aš spį neinu endanlegu um horfur. Žess mį žó geta, sem ekki er beinlķnis uppörvandi, aš noršanlands hafa nś žegar vķša oršiš skemmdir ķ göršum af völdum frosts.

Morgunblašiš segir frį mikilli rigningu ķ pistli 30.įgśst:

Gķfurleg rigning, sem stóš svo aš segja lįtlaust, frį žvķ į laugardagskvöld [27.] og žar til ķ gęrkvöldi [29.], hefur valdiš allmiklum skemmdum į götum bęjarins og į vegum ķ nįgrenni hans. Var śrfellirinn alveg óvenju mikill og męldist ekki annars stašar į landinu meiri. Samkvęmt upplżsingum frį Vešurstofunni, žį mun frį žvķ į laugardagskvöld og žar til ķ gęrdag kl.5, eša ķ um žaš bil tvo sólarhringa, hafa rignt um 35 millimetra hér ķ Reykjavķk. Mest į sunnudagskvöld. Mest var rigningin į tķmabilinu frį klukkan 5 sķšdegis į sunnudag til klukkan fimm įrdegis ķ gęr. Į žessum hįlfa sólarhring rigndi hvorki meira né minna en 16,7 mm, en jafnmikil śrkoma mun ekki hafa męlst hér ķ Reykjavķk um langt skeiš. Ef samsvarandi śrkoma hefši veriš logndrķfa, ķ frosti, myndi snjódżptin hafa geta oršiš allt aš 32 cm. Afleišing žessa mikla śrfellis varš sś, aš götur hér ķ bęnum, sem ekki eru malbikašar hafa oršiš fyrir meiri og minni skemmdum. Sumar götur, einkum žó ķ śthverfunum, sem mikil umferš męšir į, voru mjög slęmar yfirferšar ķ gęrmorgun. Višgerš gatnanna sem skemmst hafa ķ žessari rigningu mun verša mjög kostnašarsöm, en hśn hófst ķ gęrmorgun og var haldiš įfram allan daginn, en göturnar sem mikil umferš er um og heflašar voru ķ gęr, munu ķ gęrkvöldi hafa veriš oršnar slęmar aftur, vegna žess, hve jaršvegurinn er gegnblautur og lętur žvķ fljótlega undan žunga umferšarinnar.

September bjargaši mįlum į Noršurlandi, en var erfišur syšra sökum rigninga. Vešurathugunarmenn segja frį:

Sķšumśli: Heyskapartķš var mjög erfiš. Sumstašar er hey śti enn og kartöflur nišri ķ göršum, Vķša er kartöfluuppskera mjög rżr. Heyskapur er einnig talinn minni en ķ mešallagi.

Lambavatn: Žaš hefir veriš mjög óhagstętt fyrir heyskap. Aldrei komiš reglulegur žurrkur. Og nś seinni hluta mįnašarins mį heita aš hafi veriš óslitin śrkoma, nema rétt į milli skśra. Hey er vķšast śti meira og minna.

Sandur: Fyrstu 8 dagana voru óžurrkar, en annars var tķšin mjög hlż og žurrkasöm. Hey hirtust vel og varš heyskapur vķša sęmilegur aš lokum, vķšast žó undir mešallagi aš vöxtum.

Reykjahlķš: Frį 10. september til mįnašarloka besti kafli sem komiš hefur į žessu įri. Slįttarlok uršu žvķ óvenjulega góš og heyfengur betri en į horfšist lengst af ķ sumar.

Alžżšublašiš segir af óžurrkum 9.september:

Um žriggja vikna skeiš hafa sķfelldir óžurrkar veriš um allt land. Mun mikiš hey vera śti vķšast hvar, en žó einkum į Sušurlandi og śtlit ķskyggilegt um björgun žess. Ašeins žar, sem horfur eru bestar, er śtlit fyrir aš heyfengur bęnda verši ķ mešalįri, en allvķša minni en baš, aš žvķ er Steingrķmur Steinžórsson bśnašarmįlastjóri skżrši blašinu frį ķ vištali i gęr.

Žaš er einkum į Sušurlandsundirlendinu, sem śtlitiš er uggvęnlegt Žar hefur tķšarfariš veriš einna óhagstęšast. Nokkuš af žvķ heyi, sem žegar er komiš undir žak, er hrakiš, og eins og sakir standa, er lķtil von til žess, aš heyafli verši žar ķ mešallagi. Betri horfur eru ķ Borgarfirši og hérušunum noršanlands ķ Hśnažingi, Skagafirši og Eyjafirši. Žar hafa óžurrkar veriš minni ķ sumar, og vęnta mį, aš heyfengur verši žar ķ mešallagi. Hins vegar var spretta slęm į Noršausturlandi, og fyrir žęr sakir er heyafli žar lélegur. Į Vestfjöršum hafa miklir óžurrkar veriš undanfariš, en framan af sumri voru allgóšir kaflar. Heyskapur hófst ķ sumar allmiklu seinna en venja er til, mun hafa byrjaš 10—14 dögum seinna en venjulega, og olli žvķ hin óvenjulegu og žrįlįtu haršindi ķ vor. Žį voru kalskemmdir į tśnum miklar žar, sem snjór lį lengst į jöršu ķ vor, einkum ķ žeim sveitum, sem hęst liggja yfir sjó, svo og į śtkjįlkum noršan lands, noršaustan lands og į Vestfjöršum. Af öllum žessum orsökum mį bśast viš żmsum erfišleikum ķ sambandi viš įsetningu bśfjįr ķ haust, ef ekki batnar nś brįšlega og žaš hey, sem nś er śti, nęst fljótlega. Oft hefur heyskap veriš lokiš vķša um land um žetta leyti sumars, en nś hefur sumstašar veriš fariš fram į žaš aš fresta göngum vegna heyanna.

Slide18

Žann 10.september fóru leifar fellibyls yfir Nżfundnaland. Žetta var įriš įšur en fariš var aš gefa fellibyljum og hitabeltisstormum nöfn. Kerfin voru ašeins ašgreind meš rašnśmerum, žessi nśmer fjögur. Hann komst eiginlega aldrei hingaš til lands, en beindi til okkar mjög röku og įkaflega hlżju lofti langt sunnan śr höfum. Kannski hefur hitabeltisstormur sex einnig komiš viš sögu. Mjög mikiš rigndi um landiš sunnan- og vestanvert, sértaklega į Snęfellnesi og sunnanveršum Vestfjöršum og hiti fór upp śr öllu valdi austanlands. Kortiš sżnir endurgreininguna sķšdegis žann 10.

Nżtt septemberhitamet var sett į Dalatanga žegar hįmarksmęlirinn žar sżndi 26,0 stig sķšdegis žann 12. Slegiš var 8 įra gamalt met sem sett var į Hallormsstaš žann 15. 1941. Žetta met į Dalatanga fékk aš standa ķ 68 įr, žar til 1.september įriš 2017 žegar hiti į Egilsstöšum fór ķ 26,4 stig, nśverandi septembermet. Žann 14.september 1988 fór hiti į Dalatanga ķ 25,8 stig, ómarktękt lęgra en aflesturinn 1949. Enginn hįmarkshitamęlir var į Seyšisfirši 1949, en hiti kl.15 var 24,0 stig og meiri en 20 stig bęši kl.9 og 22. 

Slide19

Kortiš sżnir endurgreiningu sķšdegis sunnudaginn 11.september. Žį er eindregin sunnanįtt meš mikilli rigningu vestanlands. Nokkuš hvasst var um landiš noršanvert.   

Tķminn segir af žurrkum noršaustanlands - og heyfoki ķ pistli 13.september:

Į Noršausturlandi hafa veriš miklir žurrkar undanfarna daga og hiti óvenjulega mikill. Sušvestan stormur hefir veriš, og sķšustu dęgrin fremur hvasst til žess aš žęgilegt vęri aš eiga viš hey. Ķ fyrrinótt mun eitthvaš af heyi hafa fokiš ķ Sušur-Žingeyjarsżslu, aš minnsta kosti noršanveršri i nįnd viš Hśsavķk og į Tjörnesi. Ekki var žó vitaš meš vissu ķ  gęrkveldi, hve miklu žessir heyskašar nema.

Vķsir segir 13.september frį śrkomu og vegarskemmdum:

Įkafar rigningar hafa gengiš yfir Sušvesturland og nokkurn hluta Vesturlands sķšustu dagana. Hafa af völdum žeirra oršiš skemmdir į vegum og hey sumstašar flętt burtu. Hefur rigningin vķša veriš svo mikil aš vatnsaugu į vegum hér sušvestanlands hafa naumast haft viš aš flytja vatniš og hefir žvķ allvķša flętt yfir vegi og sumstašar myndaš ķ žį ręsi eša jafnvel skörš. Umferšartruflun hefir žó ekki oršiš alvarleg neinstašar nema į leišinni til Ólafsvķkur į Snęfellsnesi. žar hefir vegurinn skemmst vķšar en į einum staš og žaš svo aš hann er sem stendur lokašur allri umferš. Ķ Grundarfirši flęddi Kvernį yfir bakka sķna, braut skarš ķ varnargarš sem į aš hlķfa veginum og reif sķšan burt uppfyllingu viš brśna į Hvammsį ķ Dölum flęddi yfir bakka sķna og braut skarš i žjóšveginn undan Akri. Ķ Noršurįrdal ķ Borgarfirši flęddi Noršurį langt yfir bakka sķna og er žetta eitt meš mestu flóšum, sem ķ įna hefir komiš um žetta leyti įrs. Fyrir 15 eša 16 įrum kom žó flóš ķ Noršurį sem var miklu stórkostlegra en žetta og olli žį óhemju tjóni į heyjum. Aš žessu sinni flęddi nokkuš burtu af heyjum, en žó litiš annaš en žaš sem slegiš var sķšustu dagana fyrir helgina. Ķ vikunni sem leiš var žurrkur svo aš bęndur nįšu heyjum sķnum heim og foršaši žaš žeim frį gķfurlegu tjóni. Noršurį mun einnig hafa flętt upp į veginn hjį Dalsmynni, en ekki žannig aš verulegum spjöllum hafi valdiš, enda stöšvašist ekki umferš um veginn. Flóšiš varš hvaš mest um mišjan dag ķ gęr, en fariš sķšan sjatnandi. Ķ morgun var žó enn mikil rigning ķ Noršurįrdal og įin ķ forįttuvexti. Ķ vištali sem Vķsir įtti viš Ferjukot i morgun var tališ aš flóšiš i Hvķtį hefši aldrei veriš meira en ķ morgun. Žar nešra flęšir įin vķtt yfir hakka og eru allar engjar sem nį aš bökkum Hvķtįr og Noršurįr undirlagšar af flóšinu. Sums stašar hefir stórtjón oršiš į heyjum, m.a. i Stafholti, žar sem mikiš var śti af sęti.

Morgunblašiš segir frį flóšunum ķ pistli 14. september:

Frį fréttaritara Morgunblašsins, Ólafsvķk, 13. september. — Sķšari hluta sunnudagsins gerši aftakavešur af sušaustri meš stórrigningu į Snęfellsnesi. Į sunnanveršu nesinu hljóp feikivöxtur ķ allar įr og lęki. Žessir vatnavextir ullu miklum spjöllum į vegum og brśm, svo aš samgöngur tepptust. Įin Stórafura ķ Stašasveit braut stórt skarš ķ veginn vestan viš brśarstöpulinn, og brotnaši hann svo aš. brśin seig žeim megin. Bjarnarfossgil ruddist yfir veginn beggja megin viš brśna sem į žvķ er, braut bįša stöpla hennar svo aš hśn féll nišur ķ vatnsflauminn. Brś tók af Hraunlęk af veginum. Grafarį ķ Breišuvķk braut skarš ķ veginn vestan brśar, en brśin sem var smķšuš ķ sumar, skemmdist ekki. Mjög miklar skemmdir uršu vķša į vegum annars stašar. Bķlstjóri frį Dagveršarį varš aš skilja bķl sinn eftir viš Stopagil, en žaš óx svo mjög aš žaš gróf undan bķlnum svo aš hann féll į endann nišur ķ giliš.

Žannig stóš į aš skemmtun stóš yfir aš Breišabliki ķ Miklaholtshreppi į sunnudagskvöldiš [11.]. Bķlstjóri śr Ólafsvķk ętlaši meš fólk į skemmtunina. Kom hann aš Stórufuru, er įrin var aš byrja aš brjóta skarš ķ veginn. Hann komst ekki yfir, en beiš viš .brśna alla nóttina til žess aš vara fólk viš aš fara į brśna. Allt fólk, sem į skemmtuninni var, śr Ólafsvķk, Stašasveit og Breišuvķk, var žvķ teppt fyrir sunnan įna. Fékk žaš hśsaskjól į Vegamótum ķ Miklaholtshreppi, og var žar alla nóttina og mestallan mįnudaginn. Sķšari hluta mįnudags, er plankar höfšu veriš lagšir yfir vegaskaršiš viš Stórufuru, sem jeppar komust yfir, var fólkiš flutt ķ jeppum aš Bjarnarfossgili. Fólkiš śr Ólafsvķk varš aš ganga frį gilinu upp į mišja Fróšįrheiši vegna vegarskemmda sunnan ķ heišinni.

Valdastašir Kjós 13. september. Bęndur hér ķ Kjósinni, uršu fyrir nokkru heytjóni s.l. sunnudagsnótt. Eftir aš rigningin hętti gekk vindur til sušurs og sušvesturs og hvessti žį svo mikiš aš vindurinn feykti um allmiklu af uppsęttu og yfirbreiddu heyi, sem bęndur höfšu žurrkaš rétt fyrir sķšustu helgi. Laxį ķ Kjós flęddi yfir bakka sķna, žessa nótt og varš almikiš af heyi į tśnum nęst įnni umflotiš.

Alžżšublašiš segir lķka af vatnavöxtunum 14.september:

Śrhellisrigning var į sunnanveršu Snęfellsnesi og ķ Borgarfirši sķšdegis į sunnudag og į mįnudagsnótt. Uršu vatnavextir svo miklir aš žrjįr til fjórar brżr stórskemmdust og ein eyšilagšist meš öllu, en vegir spilltust mjög. Žį hljóp feikilegur vöxtur ķ Noršurį ķ Borgarfirši, flęddi hśn yfir engjar fjölmargra bęja ķ Noršurįrdal, Stafholtstungum og Borgarfirši og sópaši burt heyi, sem śti var į engjunum. Munu um 409 hestar heys hafa flętt į einum bę, en į mörgum bęjum 100—200 į hverjum. Er žetta tališ mesta flóš ķ įnni sķšan 1933. Fréttaritari Alžżšublašsins ķ Ólafsvķk sķmaši ķ gęr, aš ķ rigningunni ķ Stašarsveit hafi tvęr bżr aš heita mį eyšilagst, önnur į Stóru-Furu, en hin į svoköllušu Bjarnarfossgili, sem er į nżja veginum fyrir ofan Bśšaós. Žį gróf frį brśnni į Grafarį ķ Breišuvķk og gerši skarš ķ veginn žar, smįbrś į veginum heim aš Bśšum skemmdist og loks uršu skemmdir į nżrri brś į Kvernį ķ Grundarfirši. Leišin śr Stašarsveit til Ólafsvķkur er nś ófęr, en ķ rįši er aš lagfęra gamla veginn aš Bśšaós, en žar veršur ekki fariš yfir nema sętt sé sjįvarföllum. Brśin yfir Bjarnarfossgil féll alveg. Hins vegar gróf undan stöplum brśarinnįr į Stóru-Furu og skarš fór ķ veginn, en reynt mun verša aš gera viš veginn aš gömlu vaši, sem er žar skammt frį. Vatnavextirnir voru geysibrįšir. Tveir bķlar fóru į sunnudagskvöldiš frį Ólafsvķk meš fólk į skemmtun ķ Stašarsveit. Komust žeir hindrunarlaust leišar sinnar yfir brśna į Bjarnarfossgili, en uršu aš snśa viš viš Stóru-Furu. Žegar žeir komu aftur aš Bjarnarfossgili, var brśin žar fallin og komst fólkiš ekki heim til sķn fyrr en ķ gęr.

Bęndurnir ķ Borgarfirši hafa oršiš fyrir alvarlegu tjóni. Hey liggur nś vķša ķ stórum hrönnum eftir aš flóšiš sjatnaši, en žaš er tališ geri ónżtt eftir žeirra reynslu, sem fékkst af slķku flęddu heyi įriš 1933.

Tķminn kvartar mjög undan óžurrkum 14.september - og segir af flóšinu ķ Noršurį:

Eins og frį hefir veriš skżrt hér ķ blašinu hefir heyskapur gengiš mjög illa sunnan lands ķ sumar, sökum nęr sķfelldra óžurrka. Eru engar lķkur til žess, aš heyfengur geti héšan af nįš mešallagi nema žį hjį einstaka bęndum, sem hafa sśgžurrkun eša stórar votheyshlöšur. Er įstandiš žó mun betra ķ Vestur-Skaftafellssżslu en ķ Įrnes- og Rangįrvallasżslum. Hefir žetta sumar veriš litlu eša engu betra en sumrin 1947 og 1937. Viš žetta bętist, aš engar fyrningar eru nś frį fyrra įri, žvķ aš allt var gefiš upp ķ vorharšindunum.

Frį fréttaritara Tķmans ķ Borgarnesi Enn er ekki aš fullu vitaš, hversu miklu heytjóni flóšin ķ Noršurį hafa valdiš bęndum ķ Noršurįrdal og Stafholtstungum, en tališ er, aš tvö žśsund hestburšir heys eša jafnvel meira hafi flotiš burt eša ónżst į annan hįtt, og žaš, sem eftir kann aš vera veršur ónżtt, ef ekki gerir góšan žurrk mjög fljótlega. — Eru žetta mestu flóš, er žarna hafa komiš aš sumarlagi sķšan 1933. Fréttaritari Tķmans ķ Borgarnesi įtti ķ gęr tal viš Žórš Ólafsson bónda į Brekku ķ Noršurįrdal, Bjarna Valen bónda aš Svarfhóli ķ Stafholtstungum og sķmstöšina ķ Svignaskarši. Sagšist žessum ašilum svo frį aš enn vęru mikil flóš žar efra, en žó heldur ķ rénun. Sumt af heysętunum sem flóšin nįši til standa enn og eru nś aš koma uppśr, en hvort tveggja er, aš Noršurį hefir boriš meš sér mikiš af leir sem sest hefir ķ heyiš svo aš žaš er mjög illa til reika, og svo hitt aš žaš ónżtist fljótlega meš öllu žótt talsvert af žvķ hangi uppi ķ sętum ef ekki gerir góšan žurrk innan fįrra daga. Engi, sem ekki var fariš aš slį eru nś óslįandi vegna leirs og sands. Alls er tališ aš yfir tvö žśsund hestburšir heys hafi ónżst frį bęjum ķ Stafholtstungum, mest frį Svarfhóli og Sólheimatungu, en minna frį Svignaskarši, Hofsstöšum, Stafholti, Melkoti, Munašarnesi, Hlöšutśni og Haugum. Ķ Noršurįrdal er tališ aš um įtta hundruš hestburšir hafi eyšilagst. Žar af voru yfir eitt hundraš hestburši frį Laxfossi, Hrešavatni og Glitsstöšum, en minna frį Brekku, Hraunsnefi, Hvassafelli, Klettstķu, Hreimsstöšum, Sanddalstungu og Skaršshömrum.

Tķminn segir fréttir aš austan og af Ströndum 15.september:

Vonir standa til, aš heyfengur bęnda į Fljótsdal verši fram aš žvķ ķ mešallagi, og žykir žaš betra en įhorfšist framan af sumri. Sums stašar varš žó til baga, aš engjar blotnušu mjög ķ įgśstmįnuši, svo aš erfitt var aš nżta žęr, einkum žó ķ Hjaltastašaržinghį. Fyrir nokkru įttu bęndur talsvert śti af heyi, en nś nżlega gerši hinn besta žurrk, mikla hita meš allsnörpum vindi, og munu žį allir hafa nįš žvķ, sem žeir įttu śti, vel žurru. En sumt af žvķ mun žó hafa veriš oršiš nokkuš hrakiš. Nś hefir veriš įkvešiš aš fresta göngum žar eystra um eina viku, svo aš menn geti lengt slįttinn fram į haustiš, sem žvķ nemur, og getur oršiš aš žvķ talsverš bśbót, ef vel višrar.

Tališ er aš heyfengur bęnda į Ströndum verši aš žessu sinni yfirleitt stórum minni en veriš hefir undanfariš. Eru jafnvel til bęir, žar sem engar lķkur eru til, heyist nema žrišjungur mišaš viš venjulegan heyfeng. Eru orsakir žessa einkum hve mikil brögš eru žar aš kali ķ tśnum, eins og raunar mjög vķša noršanlands, og svo og slęm heyskapartķš, einkum sķšari hluta sumarsins.

Tķminn segir enn af flóši 16.september, ķ žetta sinn į Skaršsströnd:

Feršamašur, sem ętlaši yfir Bśšardalsį į Skaršsströnd sķšįstlišiš sunnudagskvöld, festi jeppann sinn ķ įnni, sem var ķ forašsvexti. Komst hann į sķšustu stundu śt śr jeppanum og ętlaši aš sękja mannhjįlp, en er hann kom til baka, var bķllinn horfinn meš öllu og fannst degi sķšar ónżtur langt nešan viš vašiš. Sķšastlišiš sunnudagskvöld Jón Hįkonarson, gestgjafi ķ Bjarkarlundi viš Žorskafjörš, į leiš noršur um frį Skarši į Skaršsströnd. Var žį komin śrhellisrigning og įr og lękir ķ miklum vexti. Jón var į jeppa, og er hann kom aš Bśšardalsį, ók hann višstöšulaust śt i hana, enda įin žį ekki oršin svo mikil, aš hśn vęri ófęr. Er Jón var kominn nęr alla leiš yfir įna, varš steinn fyrir hjóli, og stöšvašist jeppinn. Dvaldist Jóni ķ jeppanum um stund, en kom honum ekki upp śr įnni, sem var ķ mjög örum vexti. Sį hann sér bann kost vęnstan aš vaša til lands, og mįtti ekki tępara standa, aš hann kęmist yfir. Virtist honum sem yfirborš vatnsins hefši hękkaš um 60—70 sentķmetra žęr tuttugu mķnśtur, sem hann dvaldi viš įna. Jón hrašaši sér til bęja eftir hjįlp til žess aš nį jeppanum upp. En er hann kom aftur į vettvang, aš einni klukkustund lišinni, var jeppinn horfinn. Hafši žį vatnsboršiš hękkaš į annan metra. Hagar svo til žarna, aš vašiš, sem er mjög višsjįlt og breytingum undirorpiš, er rétt ofan viš streng, sem endar i flśšum og fossum nokkru nešar. Hafši vatnsflaumurinn sogaš jeppann meš sér fram ķ strenginn, eftir aš Jón yfirgaf hann. Jeppi Jóns fannst daginn eftir, alllangt nešar i įnni. Nįšist hann upp, en var allur brotinn og bramlašur, svo aš ekki annaš var heilt en hjólin og vélin. Višsjįl į. Bśšardalsį er hiš višsjįlasta vatnsfall, žótt lķtil sé aš jafnaši og munu hafa drukknaš ķ henni nęr tuttugu manns, svo aš kunnugt sé. Lega vašsins į henni er meš žeim hętti, aš hiš mesta hįskaspil getur veriš aš fara hana ķ miklum vexti, og eru uppi eindregnar óskir um žaš, aš hśm verši brśuš hiš fyrsta.

Ķ stórvišri žvķ, sem gekk yfir Vesturland, um sķšustu helgi, uršu talsveršir heyskašar viš Gilsfjörš. Vešriš var mest į sunnudagskvöldiš, og fauk žį vķša nokkuš af heyi, einkum ķ Saurbęnum. ķ Stórholti ķ Saurbę hafši til dęmis veriš nżbśiš aš sęta allmikiš af heyi, er vešriš skall į, og hurfu aš kalla gersamlega tuttugu galtar af tuttugu og fjórum, sem śti voru. — Vķšar uršu talsveršir heyskašar af völdum vešursins. Undir Tjaldanesfjalli hafa vegavinnumenn veriš aš störfum. Fuku tjöld žeirra ķ vešrinu, og munir żmsir, er vegageršarmennirnir įttu.

Tķminn segir enn fréttir af vatnavöxtunum 17.september:

Frį fréttaritara Tķmans į Patreksfirši. Um sķšustu helgi uršu miklir vatnavextir į Vestfjöršum. Ollu žeir miklu tjóni į vegum, einkum žó veginum yfir Kleifaheiši śr botni Patreksfjaršar inn į Baršaströnd. Féllu skrišur į veginn, svo aš hann varš meš öllu ófęr bifreišum.

Hlaup varš ķ Sślu, en ekki mjög mikiš. Vķsir 19.september:

Sśluhlaupiš er ķ stöšugum vexti, aš žvķ er Hannes bóndi į Nśpsstaš sķmaši Vķsi i morgun. Hefir mikiš brotnaš framan af jöklinum og borist fram į aurana, austan viš Lómagnśp. Į ašalflóšasvęšinu eru 11 sķmastaurar, og eru žeir nś allir umflotnir vatni, įn žess aš nokkur eyri standi uppśr į milli žeirra. Ķ nótt hafši vatnsmagniš enn aukist til muna og tók žį aš flęša umhverfis sķmastaura į sandinum sunnan og vestan viš Nśpinn. Sķmasamband er enn austur yfir Skeišarįrsand, enda eru sķmastaurarnir styrktir meš stįlskķfum. Verši žeir hins vegar fyrir jakaburši svo nokkru nemur, mį gera rįš fyrir aš žeir brotni og sambandiš rofni. Sśla er enn ekki komin i žann vöxt sem hśn var ķ hlaupinu 1946, Žaš hófst į nżįrsdag žaš įr og hélst allan janśarmįnuš og nokkuš fram i febrśar. Hannes į Nśpsstaš bżst hins vegar viš aš įin eigi enn eftir aš vaxa, en hins vegar ekki hęgt aš segja hve mikiš né hve lengi.

Tķminn segir einnig af hlaupinu 20.september:

Ķ s.l. viku tók Sśla į Skeišarįrsandi aš vaxa og hefir vatnsmagn hennar fariš vaxandi til žessa. Er žvķ sżnt aš um hlaup śr Gręnalóni ķ Vatnajökli er aš ręša. Gręnalón hljóp sķšast fram 1946 og gerir žaš venjulega į žriggja įra fresti. Vatnsmagniš į sandinum er nś oršiš allmikiš og flóšiš um fjögurra km breitt. Nokkur jakaburšur er fram į sandinn og er tališ aš sķmalķnan geti veriš ķ hęttu. Flóšiš fór fremur vaxandi ķ gęr.

Dagur į Akureyri endursegir 21.september grein sem birtist ķ Landvörn (ekki enn į timarit.is). Žar fjallar Jón um hafķsinn:

Jón Eyžórsson vešurķrœšingur hefur ritaš athyglisverša grein ķ Landvörn um hafķsinn viš Gręnland og hęttu žį, sem okkur hér er bśin af hafķs, žegar žannig įrar į Gręnlandi. Grein Jóns er sérstaklega athyglisverš fyrir Noršlendinga — og stjórnarvöldin — og leyfir Dagur sér žvķ aš endurprenta hana. Jón segir žannig frį:

„Margir danskir Gręnlandsfarar hafa komiš hér viš i sumar į leiš sinni til Gręnlands og heim. Lauge Koch jaršfręšingur hefir mikla bękistöš ķ Óskarsfirši, og vinnur leišangur hans jöfnum höndum aš rannsóknum og mįlmleit. Annar leišangur er ķ Pearylandi, nyrst og austast į Gręnlandi og höfšu įtta menn žar vetursetu sķšasta vetur. Žangaš veršur ekki komist į skipi vegna ķss, og varš žvķ aš fljśga meš leišangursmenn og allan śtbśnaš žeirra um 1000 km langa leiš frį Klaveringsey noršur meš ströndinni. Mörg skip og flugvélar hafa starfaš žarna aš flutningum ķ sumar. Hinn kunni Gręnlandsfari, Ejnar Mikkilsen, sem nś er umsjónarmašur į Austur-Gręnlandi, lagši af staš frį Angmagsalķk til Scorebysunds, 29. įgśst s.l., į 300 lesta vélskipi. Hreppti hann aftakavešur milli Vestfjarša og Gręnlands, svo aš skipiš laskašist, en komst til Reykjavķkur um sķšustu helgi. Öllum žessum mönnum, sem margir eru žrautreyndir Gręnlandsfarar, ber saman um, aš óvenjulega mikill og erfišur ķs sé nś mešfram austurströndinni, śr žvķ aš kemur noršur um Scoresbysund. Hafa nokkur skip setiš föst ķ ķsnum aš undanförnu og óvķst, hvernig afdrif žau hljóta. Til Danmerkurhafnar, sem fręger śr för žeirra J.P. Kochs og Vigfśsar Siguršssonar, hefir ekki tekist aš koma skipi ķ sumar. Munu žar sitja nokkrir menn ķ sjįlfheldu, og hętt viš, aš žeir verši aš hafa žar vetursetu.

Aukin hętta į ķs viš Ķsland. Žessar ķsfregnir hljóta aš vekja eftirtekt okkar, sem hér bśum. Žvķ meiri sem ķsfślgan er į hafinu hér noršur undan, žvķ meiri hętta hlżtur okkur aš vera bśin af hafķs. Aš vķsu getur vešurlag og straumar rįšist žannig, aš ķsinn reki sušui' meš austurströnd Gręnlands, įn žess aš taka hér land, en slķkt er žó undir heppni komiš. Og žaš ęttu menn aš hafa ķ huga, aš allur er varinn bestur og sķst af öllu rįšlegt aš „setja į guš og gaddinn“, žegar vitaš er af slķkum vįgesti į nęstu grösum. Ekki vęri žaš nema réttmęt varfęrni af stjórnarvöldum aš hlutast til um, aš matarbirgšir yršu ķ rķflegra lagi ķ kauptśnum noršan lands ķ haust. Ekki er vitaš, hvernig į hinum mikla hafķs stendur viš Gręnlandsströndina. Žar getur veriš um óvenjulega mikinn lagnašarķs aš ręša frį sķšasta vetri, en hitt er öllu lķklegra, aš straumar og vindar frį Noršurskautshafinu hafi žrżst óvenjulega miklu ķsreki sušur um gapiš milli Noršur-Gręnlands og Svalbarša.“

Tķminn segir af kali 23.september:

Eftir hin miklu haršindi į s.l. vori var allmikiš um kal ķ tśnum og sums stašar mjög mikiš einkum ķ uppsveitum Žingeyjarsżslna. Į Hólsfjöllum fékkst ekki helmingur töšu af tśnum og ķ Mżvatnssveit, fremri hluta Reykjadals og ķ Bįršardal varla meira en žrišjungur žess sem mešalįr gefa. Af žessum sökum hefir heyfengur bęnda į žessum slóšum oršiš rżr og horfir sums stašar til vandręša ķ žessum efnum.

Tķminn segir 25.september af erfišum heyskap ķ Borgarfišri:

Frį fréttaritara Tķmans ķ Borgarnesi. Enn eru mikil hey śti vķša ķ Borgarfirši, og hefir enginn žurrkdagur komiš um langt skeiš. Eru žau mjög tekin aš léttast og liggja undir algerri eyšileggingu. Hey žau, sem lentu ķ flóšunum ķ Noršurįrdal og Stafholtstungum, en flutu žó ekki brott, eru nś ekki lengur til neins nżt.

Sérstaklega gott tķšarfar er nś vķša noršan lands, sagši Kristjįn Karlsson, skólastjóri į Hólum, ķ sķmtali viš tķšindamann frį Tķmanum, og mikil hlżindi dag hvern.

Nokkuš kólnaši ķ lok mįnašar og bįrust žį fyrstu fréttir af snjóum. Vķsir 29.september:

Snjókoma var į Vestfjöršum i nótt og viša fyrir noršan, aš žvķ er Vķsi er tjįš. Ķ morgun var versta vešur į Siglufirši, slydduhrķš og stormur. Hafši snjóaš žar ķ fjöll i nótt og voru žau nęr alhvķt.

Tķš žótti góš ķ október og var įberandi tķšindaminni heldur en annars į įrinu. Vešurathugunarmenn segja frį:

Sķšumśli: Október var góšur aš vešurfari, sérstaklega seinni hlutinn. Žį var svo žurrvišrasamt. Öll hey nįšust inn, og rófur og kartöflur upp śr göršum.

Lambavatn: Žaš hefir mįtt heita góš tķš. Fyrri hlutinn votvišri en seinni hlutinn žurrvišri og stilla. Žau hey sem voru śti fyrir göngur komust ekki inn fyrr en ķ sķšustu sumarvikunni.

Sandur: Tķš var lengst af mild og hagstęš til śtivinnu. Dilkar fremur rżrir til frįlags.

Reykjahlķš: Október mildur og góšur hér aš žessu sinni. Mżvatn lagši 24. október, ķsinn fyrst genginn žann 29.

Tķminn segir af uppskeru śr göršum 1.október:

Blašiš įtti ķ gęr tal viš Sigurš Elķasson, forstöšumann tilraunarstöšvarinnar aš Reykhólum. Ašallega voru žar ręktašar rófur, kįl og korn ķ sumar, og hefir uppskeran oršiš mjög léleg. Miklar rigningar hafa gengiš žar aš undanförnu og tafiš lok heyskapar. Rófnaręktin, sem er mikil aš Reykhólum gekk illa ķ sumar. Mun uppskera rófna ekki verša meiri en žrišjungur mešaluppskeru. Klaki var ķ jörš langt fram eftir sumri, og vešrįtta ekki sem hagstęšust ķ sumar. Hvķtkįliš er ķ löku mešallagi og annaš kįl eftir žvķ. Į Reykhólum er einnig nokkur kornrękt, en ķ sumar mun hvorki bygg nį hafrar nį žroska žar. Kemur žar bęši til stutt sumar og óhagstęš vešrįtta. Miklar rigningar hafa gengiš žar aš undanförnu.

Morgunblašiš segir af góšvišri 8.október:

Óvenjugott vešur var um allt Sušurland ķ gęr, en logn var og sólskin allan daginn. Žaš sįst varla skż į himni. Töldu sumir daginn hafa veriš einn žann besta, sem komiš hafi į žessu įri.

Morgunblašiš segir enn af blķšu 15.október:

Akureyri, 17. október. Mesta blķšskaparvešur hefur veriš hér aš undanförnu. Eyjafjöršur hefur veriš bašašur ķ sólskini svo aš segja hvern dag. Heyskapur er fyrir löngu hęttur, og hefur heyfengur yfirleitt reynst ķ góšu mešallagi, sérstaklega ķ innsveitum hérašsins, og nżting ķ besta lagi. Kartöfluuppskera er og allgóš vķšast hvar.

Vķsir segir 17.október frį strandi:

Į ellefta tķmanum ķ gęrkveldi strandaši fęreyska skipiš „Havfruen“ rétt viš svokallaša Almenninga į Haganesvķk. Hrķšarvešur var og mikiš brim viš ströndina, er skipiš strandaši. Įhöfn į Havfruen var įtjįn manns og gekk greišlega aš bjarga žeim. Var hśn komin i land fyrir birtingu ķ morgun.

Vķsir segir 29.október frį sjįvarkulda:

Frį žvķ er hitamęlingar ķ hafinu noršur af Ķslandi hófust, hefir hitastigiš aldrei veriš jafn lķtiš sem ķ sumar. Eftir žeim gögnum, sem bśiš er aš vinna śr, hefir komiš ķ ljós aš hitinn į žessu svęši viršist vera mun minni en ķ fyrra. Er žetta kaldasta sumar ķ sjónum frį žvķ er męlingar hófust.

Hvassvišri gerši ķ lok mįnašar. Vķsir segir af žvķ 1.nóvember:

Ķ gęrkveldi og ķ nótt gekk mikiš hvassvišri yfir sušvesturhluta landsins, samfara óvenjumikilli śrkomu. Aš žvķ er Vešurstofan tjįši Vķsi ķ morgun męldist vindhrašinn mestur 11 stig og śrkoman 15 mm. frį kl.5 sķšdegis ķ gęr til kl. 8 ķ morgun og er žaš óvenjumikiš. Illvišri žetta var sunnan lands og vestan, en vešurhęš var ekki eins mikil annars stašar į landinu. Žótt undarlegt megi viršast hefir ekki frést um alvarleg spjöll af völdum óvešursins, hvorki hér i Reykjavķk né ķ nęrsveitum, aš žvķ er Vķsi var tjįš hjį żmsum ašilum ķ morgun. Hins vegar uršu žęr skemmdir į byggingu Blóšbankans, sem er ķ smķšum viš Rannsóknarstofu Hįskólans viš Barónsstķg, aš öll mótin į fyrstu hęš hśssins, sem bśiš var aš slį upp, fuku ķ nótt. Engin spjöll munu žó hafa oršiš į nęrliggjandi hśsum.

Nóvember žótti hagstęšur, einkum um landiš vestanvert. Einu stórtķšindin voru af skrišuföllum ķ Neskaupstaš - eftir mikla śrhellisrigningu. Vešurathugunarmenn segja frį:

Sķšumśli: Nóvembermįnušur var fįdęma góšur, mild vešrįtta og śrkomulķtil. Auš jörš fram ķ sķšustu viku. Fé gengur enn sjįlfala, en jöršin er hvķt yfir aš sjį af lausamjöll.

Lambavatn: Žaš hefir veriš góš tķš yfir allan mįnušinn. Saušfé allstašar gengiš um hiršingarlķtiš. Aldrei fennt aš heitiš geti į fjöll eša ķ byggš.

Sandur: Tķšarfariš var milt og hęgvišrasamt. Jörš snjólaus og žķš aš heita mį allan mįnušinn. Saušfé gekk aš mestu śti.

Vķsir segir af slęmum gęftum 5.nóvember:

Tķšarfar hefir veriš meš eindęmum slęmt i Grindavik og hefir ekki gefiš į sjó žar ķ hįlfan mįnuš eša svo.

Vķsir segir af góšri tķš ķ Reykjavķk 14.nóvember:

Haustvešrįttan hér ķ Reykjavķk hefir veriš meš afbrigšum góš allt til žessa, og miklu betri en venja er til.

Morgunblašiš segir 24.nóvember frį skrišuföllum ķ Neskaupstaš:

Frį fréttaritara vorum ķ Neskaupstaš. Skrišufall hefur valdiš hér stórtjóni ķ dag og er ekki séš enn, žegar žetta er sent, hve mikiš tjóniš kann įš verša. Aur og vatn hefur svo aš segja fyllt kjallaraķbśš ķ fógetahśsinu og mikill aur komst i sundlaugina.

Undanfarna daga hefur veriš hér śrhellisrigning og um 7-leytiš i morgun (mišvikudag) kom hlaup śr fjallinu fyrir ofan bęinn og stefndi į bęjarfógetahśsiš. Skrišan felldi steinsteyptan garš, sem er fyrir ofan hśsiš og fylltist kjallari hśssins af aur og vatni, en ķ kjallara bjó Einar H. Pįlsson skrifari bęjarfógeta. Varš žarna hiš mesta tjón į hśsbśnaši og ķbśšinni og litlu sem engu bjargaš śr henni. Fleiri ķbśšir munu og hafa oršiš fyrir verulegum skemmdum. Skrišan rann įfram og komst mikill aur ķ sundlaug kaupstašarins, sem er žarna fyrir nešan hśs bęjarfógeta. Steinveggir, sem uršu į vegi skrišunnar hrundu og vķša eru hśs ķ hęttu, žar sem lešjan hefur grafiš undan žeim. Ķ allan dag hefur veriš reynt aš stöšva skrišuna og beina henni frį hśsum, sem ķ hęttu voru. Hefur žaš boriš nokkurn įrangur. Rafstöš bęjarins var ķ hęttu um tķma. Stórgrżti rann nišur fjalliš, en ekki hefur žaš valdiš tjóni til žessa. Noršfiršingar įttu žį von ķ gęrkvöldi. aš vešur mundi batna, žvķ žaš var eina hjįlpin, sem aš verulegu gagni gat komiš, žvķ lķtiš lįt er į skrišunni į mešan stórrigning eins og ķ dag er. Fréttaritari sķmaši ķ gęrkvöldi, aš svo virtist, sem frekari hętta af skrišuhlaupum vęri hjįlišin. Enn er óljóst hve miklar skemmdir hafa oršiš į mannvirkjum, en ašalgatan er mjög mikiš skemmd. Eftir henni hefur myndast djśpur skuršur, sem sumstašar er um tvęr mannhęšir į dżpt. Menn, sem minnast skrišunnar miklu į Eskifirši um įriš, segja aš žessi skriša sé enn meiri og ferlegri en sś, er žar rann og olli miklu tjóni.

Vķsir segir einnig af skrišuföllunum 24.nóvember:

Ķ gęrmorgun um sjöleytiš féll aurskriša ķ Neskaupstaš og olli miklum skemmdum į hśsum og öšrum mannvirkjum. Vķsir įtti ķ morgun tal viš hérašslękninn ķ Neskaupstaš, Žorgeir Gestsson, og sagši hann aš nś vęri stytt upp og naumast įstęša til aš óttast frekari spjöll af völdum skrišufalla. Śrhellisrigning hefir veriš undanfarna sólarhringa į Noršfirši og m.a. var stórrigning ķ alla fyrrinótt. En ķ gęrmorgun, um sjöleytiš, féll skriša ofan śr fjallinu og kom nišur ķ mišjan kaupstašinn. Lenti skrišan ašallega į žremur hśsum og fyllti kjallara žeirra allra. Ķ öllum kjöllurunum var aš einhverju leyti bśiš, en žó ekki ķbśš nema ķ einum žeirra. Fólkiš sem žarna svaf eša bjó bjargašist sjįlft naumulega og missti aleigu sķna undir aurlešjuna. Hvort nokkru af žessu tekst aš bjarga eša ekki er alsendis óvķst. Lķkurnar eru a.m.k. eins miklar aš allt hafi eyšilagst. Einna verst varš Einar H. Pįlsson skrifari bęjarfógeta śti, en ķbśš hams og fjölskyldu hans var ķ einum kjallaranum og flęddi skrišan inn um sušurgluggana og śt um noršurgluggana. Auk žessa brotnušu garšar ķ hęnum, sundlaug kaupstašarins, sem er ein fegursta śtisundlaug į landinu barmafylltist af aurlešju, en jafnframt kom vatnsflóš śr lauginni og nišur į götuna fyrir nešan. Lękur braut sér farveg eftir einni götunni, og er žar nś mannhęšardjśp vatnsrįs. Żmsar fleiri meiri og minni skemmdir uršu žarna į mannvirkjum, og hefir enn sem komiš er ekki fengist fullkomiš heildaryfirlit yfir žaš. Rafmagniš var tekiš af bęnum i gęr, žvķ óttast var aš leišslur kynnu aš rofna og valda ķkviknunum. Vatnsleišslur skemmdust og er nokkur hluti bęjabśa nś vatnslaus. Ķ allan gęrdag var unniš aš žvķ aš reyna aš koma ķ veg fyrir frekari spjöll af völdum vatns og aurs og ķ nótt įtti aš standa vörš ef ekki hefši dregiš śr rigningunum. En sem betur fór stytti aš mestu leyti upp i gęrkveldi og óttast menn nś ekki frekari skemmdir af völdum skrišufalla. Hérašslęknirinn sagši aš žaš vęri alls ekki óvenjulegt aš skrišur féllu śr fjallinu ofanvert viš Neskaupstaš, en hins vegar hafa žęr ekki valdiš tjóni sem nś.

Alžżšublašiš fjallar einnig um skrišuföllin 24.nóvember:

Samkvęmt sķmtali viš Neskaupstaš ķ gęrkvöldi. Svonefndur Konrįšslękur hljóp śr farvegi sķnum ķ svokallašan Hólslęk ķ gęr, vegna skrišufalla, sem stķflušu farveg lęksins. Viš žetta myndašist skrišuhlaup, sem flęddi um bęinn, einkanlega mišbęinn, og skall žar meš miklu afli į ķbśšarhśsunum. Varš hśs bęjarfógeta einna verst leikiš; myndašist uppistaša viš steinvegg ofan viš lóšina, en veggurinn brast undan žunganum og skrišan féll aš hśsinu og fyllti nešri hęš žess af aur og vatni. Fógetaskrifarinn hafši ķbśš į nešri hęšinni, gereyšilagšist bśslóš hans öll, og sjįlfur gat hann meš naumindum bjargaš sér og fólki sķnu upp į efri hęšina. Žį fylltist sundlaugin ķ bęnum af aur og grjóti, sķšan féll skrišan mešfram rafstöšvarhśsinu, en lękirnir brutu sér farveg, meir en tveggja metra djśpan, į svonefndum Rafstöšvarvegi, yfir žvert bęjartorgiš og nišur ķ sjó. Rótušu žeir upp rafleišslum og vatnsleišsluęšum, er lįgu ķ götunni, og er mikill hluti bęjarins vatnslaus, en rafleišslur skemmdust ekki. Fossa lękirnir enn eftir žessu gili, og veršur enn ekkert um sagt meš vissu upp į hverju žeir kunna aš taka, žvķ aš enn er śrhellisrigning austur žar, en stórrigningar hafa stašiš žar lįtlaust sķšustu žrjį sólarhringa. Enda žótt skemmdir og jaršrask hafi oršiš mest ķ mišbęn um, eru flestar, götur žar, tśn og garšar annašhvort upptętt eša undir aur og grjóti, og kvaš fréttamašur śtlit bęjarins mest lķkjast žvķ, sem mašur gęti hugsaš sér aš vęri eftir stórkostlegar hernašarašgeršir. Ekki uršu žessar nįttśruhamfarir neinum mönnum samt aš slysi, svo um sé vitaš. Ekki er enn neitt vitaš hversu mikiš fjįrhagslegt, tjón hefur af hlotist, en fullyrt er aš žaš sé geysimikiš.

Morgunblašiš fer yfir tjón ķ skrišuföllunum ķ pistli 25.nóvember:

Noršfirši, fimmtudag. Tjón žaš, sem skrišufalliš hefur orsakaš hér ķ bęnum og utan viš hann, mun vafalaust nema nokkrum hundrušum žśsunda. Ķ dag var unniš aš žvķ aš hreinsa śt śr bęjarfógetahśsinu og fleiri hśsum. Nešri hęš fógetahśssins fylltist af aurlešju og grjóti. Žar bjó Einar Pįlsson fógetaritari meš fjölskyldu sinni, ungur mašur og kona. Varš Einar fyrir miklu tjóni į innbśi sķnu, sem jafnvel hefur eyšilagst alveg, og hitt fólkiš, er bjó į sömu hęš, einnig. Mjög mikiš mun žaš kosta bęinn aš gera viš skemmdir žęr, er oršiš hafa į Stekkjargötu. Eftir henni liggur 200 til 300 m langur skuršur og rörleišslur og skolpręsi hefur skemmst, sem vatnselgur rótaši upp. Ķ dag var byrjaš aš hreinsa sundlaugina, en bśningsklefana fyllti, en sķšan rann śt śr žeim ķ sundlaugina sjįlfa. Fjölmargar lóšir viš hśs manna skemmdust, en sennilega engin eins mikiš og lóšin viš fógetahśsiš. Žar var aurinn ķ mitt lęri ķ dag, er veriš var aš hreinsa śt śr hśsinu. Lagfęringin į lóš hśssins kostaši į sķnum tķma kringum 100 žśsund kr. Tśniš fyrir ofan bęinn hefur skemmst mikiš af grjóti og aur į stóru svęši. Žaš mun taka mörg dagsverk aš lagfęra alt žaš tjón, sem skrišufall žetta hefur valdiš hér ķ bęnum, en framkvęmdum viš žaš į aš hraša eins og föng eru į. — G.

Desember var hagstęšur vestanlands, en į austanveršu landinu var kvartaš um jaršleysi. Vešurathugunarmenn segja frį:

Sķšumśli: Desembermįnušur var žurrvišrasamur, mildur og yndislega góšur. Jöršin er auš og žķš į lįglendi en nokkrir skaflar til fjalla.

Lambavatn: Žaš hefir mįtt heita góš tķš. Alltaf snjólétt og stundum alautt og frostlķtiš nema tvo eša žrjį daga, eins var nokkuš śrkomulķtiš og ekkert er fariš aš gefa fé enn žar sem śtbeit er.

Sandur: Tķšarfariš var hęgvišrasamt og snjólétt. Hagar vķšast góšir.

Reykjahlķš: Vond stórhrķš 7.desember. Fennti vķšast eitthvaš af kindum. Allan mįnušinn fremur stirš tķš og haglķtiš um įramót.

Grķmsstašir: Vond tķš, miklar snjókomur og allmikil frost. Einhver versta stórhrķš sem hér hefir komiš til margra įra kom 7.-8. desember meš frosti og fannkomu. Fennti nokkuš af fé en fannst flest lifandi, eitthvaš um 30 kindur sem vantar. Er aš mestu haglaust sķšari helming mįnašarins.

Gunnhildargerši: Vešrįtta mįnašarins var mjög erfiš og žvķ sem nęr alger jaršbönn sķšari hluta mįnašarins og hefur hann reynst mjög gjafafrekur.

Sįmsstašir: Kaldur og snjósamur svo gefa varš öllum fénaši fulla gjöf. Ófęrš į vegum, einkum fyrri hluta mįnašarins, en 21. brį til leysinga og vętu.

Morgunblašiš segir af snjókomu 3.desember:

Žrįtt fyrir mikla snjókomu um Sušur- og Sušvesturland ķ gęr, höfšu vegir hvergi teppst vegna fannkomunnar. Ķ sveitunum fyrir austan Fjall, var talsveršur snjór į vegunum. Į Hellisheiši einnig, en žar uppi var hitinn, sem annarstašar um frostmark.

Vķsir segir af ófęrš 8.desember:

Bęši Hellisheišar- og Krżsuvķkurvegirnir ófęrir oršnir. Flóavegurinn var einnig ófęr ķ morgun og er nś unniš aš žvķ aš opna hann, ef tök eru į žvķ fyrir skafrenningi. Ķ gęr var žetta lķka reynt, en įn įrangurs, žvķ žaš skóf jafnharšan i brautina. Fyrir austan Žjórsį er vegurinn aftur į móti talinn sęmilega fęr, og sömuleišis eru ekki miklar samgönguhindranir i uppsveitum Arnessżslu svo vitaš sé. Hins vegar eru miklar tįlmanir ķ nišursveitunum og viš sjįvarsķšuna. Bęši Hellisheiši og Krżsuvķkurleišin eru ófęrar, en ašalfannirnar į sķšarnefndu leišinni eru į milli Hlķšarvatns og Grķmslękjar ķ Ölfusi. Sömuleišis voru miklir skaflar austanvert ķ Ölfusinu, einkum vestantil viš Kögunarhól, en samt brutust bķlar ķ gegnum žį ķ gęr. Ekki hefir frést annaš en aš Hvalfjaršarleišin vęri fęr enn sem komiš er, en aftur į móti var komiš versta vešur į Holtavöršuheiši ķ gęr og žvķ tvķsżnt hvort hśn muni vera fęr.

Tķminn segir 9.desember af sķmabilunum og svo ófęrš - og hitaveituraunum:

Blašiš įtti ķ gęr tal viš póst- og sķmamįlastjóra og spurši hann um sķmabilanir er oršiš hefšu ķ žessu įhlaupi. Hann kvaš žęr vonum minni, žvķ aš vķša hefši vešur veriš mjög hvasst, og eins vildi brenna viš, aš allmiklar bilanir yršu ķ fyrstu įhlaupum haustsins og kęmu žį fram veilur į sķmalķnunum, sem veriš hefšu aš myndast aš undanförnu. En ķ sumar hefir mjög mikiš veriš unniš aš endurbótum į sķmalķnum, žar sem žęr voru mjög illa farnar eftir sķšasta vetur. Er žaš žvķ aš žakka, hve bilanir hafa oršiš litlar ķ žessu fyrsta įhlaupi. Ķ Skaftafellsżslum var mjög hvasst ķ nótt sem leiš, allt aš 10—11 vindstigum. Žar uršu einu bilanirnar sem heitiš geta. Slitnaši lķna einhversstašar milli Kvķskerja og Kįlfafellsstašar. Veriš var aš gera viš žį bilun i gęr, og stóšu vonir til, aš višgerš lyki ķ gęrkveldi. Einnig slitnaši lķnan yfir Fljótsheiši ķ Sušur-Žingeyjarsżslu og var gert viš hana sķšdegis i gęr.

Hitaveitan hefir alveg brugšist ķ žessum fyrstu frosthörkum vetrarins, svo aš mjög kalt var ķ mörgum hśsum į hitaveitusvęšinu ķ Reykjavķk ķ gęr og fyrradag. Vatnsnotkunin var mjög mikil ķ fyrrinótt og tęmdust geymarnir um hįdegi ķ gęr. Sķšari hluta dags ķ gęr var žvķ vatnslaust aš kalla og mjög kalt. Rafmagn hefir veriš mikiš notaš til hitunar svo aš skort hefir til sušu fyrir hįdegiš. Fólk ętti sem allra minnst aš nota heita vatniš į nóttunni. Ef allir eru samtaka um žaš, tryggir žaš jafnari hita aš deginum. Hitaveitustjóri vakti athygli į žvķ ķ śtvarpstilkynningu ķ gęrkveldi, aš samkvęmt samžykkt bęjarrįšs vęri notkun heita vatnsins aš nęturlagi bönnuš og vęri hengt fyrir, fyrsta brot meš žvķ aš loka fyrir heita vatniš einn sólarhring en fyrir ķtrekiš brot meš 7 daga lokun. Undanfarnar nętur hefir heita vatniš veriš mjög misnotaš.

Ķ Skaftafellsżslum var mjög hvasst ķ nótt sem leiš, allt aš 10—11 vindstigum. Žar uršu einu bilanirnar sem heitiš geta. Slitnaši lķna einhversstašar milli Kvķskerja og Kįlfafellsstašar. Veriš var aš gera viš žį bilun i gęr, og stóšu vonir til, aš višgerš lyki ķ gęrkveldi. Einnig slitnaši lķnan yfir Fljótsheiši ķ Sušur-Žingeyjarsżslu og var gert viš hana sķšdegis i gęr.

Alžżšublašiš segir af hvassvišri 13.desember:

Mikiš afspyrnuvešur varš į Vesturlandi sķšastlišinn laugardag. Žį var vešurhęš svo mikil viš Hafnarfjall, aš vörubifreiš meš farm af grjóti fauk śt af veginum og hvolfdi viš veginn. Ekki sakaši bķlstjórann. Allmargir bķlar héldu kyrru fyrir į Holtavöršuheiši į laugardagsnótt.

Tķminn segir frį hrakningum og fannfergi syšst į landinu ķ pistli 18.desember:

Fólk, sem ętlaši austur aš Hólmi til aš vera viš jaršarför Runólfs heitins Bjarnasonar į dögunum, lenti ķ miklum erfišleikum į leišinni vegna fannfergi og komst raunar aldrei alla leiš. Komst žaš aš lokum frį Herjólfsstöšum til Vķkur ķ Mżrdal og žašan gangandi vestur aš Pétursey. Blašamašur frį Tķmanum įtti ķ gęr tal viš Stefįn Runólfsson rafvirkja, sem var meš ķ förinni. Baš hann blašiš aš fęra Įlftveringum žakkir feršafólksins fyrir framśrskarandi vištökur og bķlstjóranum fyrir hinn mikla dugnaš, er hann sżndi. Viš lögšum af staš austur snemma morguns ķ sterkum 16 manna bķl meš drifi į öllum hjólum. Feršin austur ķ Vik gekk vel- Meš bķlinn var duglegur bķlstjóri, Ingimar Ingimarsson, sem jafnframt er vanur feršamašur. Frį Vķk var haldiš aš Herjólfsstöšum. Sķminn var bilašur ķ Vķk, en žegar aš Herjólfsstöšum kom var hęgt aš tala ķ sķma austur ķ Skaftįrtungu. Frétti feršafólkiš žį, aš žar var stórhrķš og mjög mikil fönn komin. Samt var tilraun gerš til aš komast įfram, en snśa varš viš aftur aš Herjólfsstöšum. Nęstu tvo daga var veriš žar um kyrrt sökum illvišris. Komst vindhrašinn upp ķ 10 stig meš 15 stiga frosti ķ Įlftaveri. Aš žessum tveimur dögum lišnum reyndum viš aftur aš komast įfram. Sś tilraun var įrangurslaus, enda hvessti žį aftur og gerši sterkan skafrenning, og fórum viš žrjį kķlómetra ķ žeim leišangri, sem tók okkur tķu klukkutķma. Žó voru vanir fylgdarmenn meš okkur, sem voru leišinni kunnugir. Dvöldum viš um kyrrt į Herjólfsstöšum til föstudagsmorguns og sżndist kunnugum mönnum, aš eini möguleikinn til aš komast til baka vęri aš fara sušur aš sjó į hestum og til Vķkur yfir vötnin viš śtfall. Fjórir gengu žó vestur Mżrdalssand og óšu sumar įrnar, en komust yfir ašrar į ķs. Gistu žeir ķ Fagradal. Žeir sem fóru meš sjónum rķšandi komust til Vķkur samdęgurs. Fęri var gott meš sjónum og vötnin töfšu ekki feršalagiš, enda voru kunnugir feršamenn meš, Brynjólfur Oddsson frį Žykkvabęjarklaustri og Jślķus Jónsson, sonur Jóns Gķslasonar alžingismanns. Žegar komiš var til Vķkur var snjór svo mikill žar. aš bķlar uršu ekki hreyfšir og raunar tališ ófęrt fyrir hesta lķka. Var žvķ lagt af staš nęsta morgun og gengum viš alla leiš vestur undir Pétursey, en žašan gekk feršin greišlega meš bķlum. Viš söknušum žess sérstaklega, aš żtur og önnur tęki voru engin žarna austur frį ķ notfęru standi til žess aš hjįlpa feršamönnum, sem žurfa naušsynlega aš komast leišar sinnar, og til aš halda almennum samgönguleišum opnum.

Alžżšublašiš segir af góšri jólafęrš 28.desember:

Fjallvegir voru yfirleitt fęrir um jólin. Fęrt var ķ fyrradag austur um Hellisheiši allt til Vķkur ķ Mżrdal. Hvalfjaršarvegurinn var einnig fęr og sömuleišis var fęrt ķ Dali, til Stykkishólms og Noršurlands. Ķ hlįkunni, sem gerši rétt fyrir jólin, uršu vegir ķ uppsveitum Įrnessżslu fęrir bifreišum.

Tķminn lofar hausttķšina 28.desember:

Vķšast hvar į landinu var einmuna tķš fram ķ desember svo aš fé gekk śti og bęndur gįtu unniš aš margs kyns framkvęmdum. Śr Bįršardal er skrifaš, aš tķš žar hafi veriš einmuna góš, og hafi žaš bętt mjög fyrir hart vor og stutt og slęmt sumar. Fé gekk śti fram ķ desember og var žess mikil žörf, žar sem hey eru vķša meš minna móti. Mikill fóšurbętir var keyptur ķ haust og fé žó fękkaš. Į s.l. vori varš aš fresta żmsum brżnum framkvęmdum vegna haršindanna og hefir nś veriš reynt aš bęta śr žvķ ķ haust. Unniš hefir veriš aš byggingum og landbroti til ręktunar meš jaršżtu og drįttarvél og hömlušu frost ekki žeirri vinnu fyrr en komiš var fram ķ nóvember. Einnig var unniš aš byggingum hér og žar fram undir desemberbyrjun.

Morgunblašiš segir af slysum įrsins 31.desember:

Sjóslysum hefur fękkaš og segir ķ skżrslu Slysavarnafélagsins, aš ekki sé vitaš um nema žrjį menn, sem hafi drukknaš viš vinnu sķna į įrinu. Tók žį alla śt af skipum, einn af vélbįt, annan af įrabįt og žann žrišja af togara. En alls drukknušu ķ sjó eša vatni 13 manns į įrinu, žar af hafa 9 drukknaš viš land og ķ höfnum og ein kona ķ Ölfusį. 

Žann 30.desember fórst rjśpnaveišimašur ķ snjóflóši. Tķminn segir frį 3.janśar 1950

Föstudaginn 30. des. s.l. fór ungur mašur, Žórhallur Frķmannsson, aš Austara-Hóli ķ Flókadal ķ Fljótum aš heiman frį sér til rjśpnaveiša ķ Austara-Hólsfjall. Var žetta įrdegis en žegar leiš į daginn og Žórhallur kom ekki heim, var fariš aš óttast um hann og leit hafin. Nokkuš hafši veriš gengiš žarna viš rjśpur ķ fjallinu undanfarna daga og žvķ illt aš įtta sig į slóšum, en žó komu leitarmenn um sišir aš nżföllnu snjóflóši. Aš žvķ lį ein slóš en engin frį, og var žvķ fariš aš grafa ķ fönnina. Fundu menn Žórhall žar örendan fyrir mišnętti um kvöldiš. Lęknir taldi, aš hann hefši lįtist žegar flóšiš féll į hann, og śr hans hafši stöšvast klukkan aš ganga tólf um morguninn, og er bśist viš, aš žį hafi flóšiš falliš. 

Lżkur hér samantekt hungurdiska um vešur og vešurlag įrsins 1949. Aš vanda er žykk talnasśpa ķ višhenginu. Įbendingar um villur ķ stašanöfnum eru vel žegnar.  


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Bloggfęrslur 25. febrśar 2024

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Aprķl 2024
S M Ž M F F L
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30        

Nżjustu myndir

  • w-blogg160424b
  • w-blogg160424a
  • w-blogg120424c
  • w-blogg120424b
  • w-blogg120424a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (17.4.): 441
  • Sl. sólarhring: 606
  • Sl. viku: 2534
  • Frį upphafi: 2348401

Annaš

  • Innlit ķ dag: 393
  • Innlit sl. viku: 2226
  • Gestir ķ dag: 377
  • IP-tölur ķ dag: 360

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Eldri fęrslur

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband