Fer furšuvel meš

Furšuvel fer meš vešur žessa dagana žó hitasveiflur séu nokkrar. Viš lķtum į sjįvarmįlsžrżstispįkort evrópureiknimišstöšvarinnar sem gildir sķšdegis į mišvikudag 25. janśar.

w-blogg240117a

Mikiš lęgšasvęši er fyrir sušvestan land - eins og ķ dag (mįnudag). Žetta lęgšasvęši grynnist og žokast til noršausturs nęstu daga (sé aš marka spįr). Dregur śr ašstreymi lofts śr sušri og žaš kólnar. 

Nokkrar tölur hafa veriš settar inn į kortiš - svona til įherslu. Talan 1 er ķ grķšarmikilli sunnanįtt yfir Bretlandseyjum vestanveršum og liggur langt noršur um Noreg. - Tķudagaspįin segir hita verša 5 til 8 stig ofan mešallags į žessum slóšum. 

Enn er frekar kalt viš Mišjaršarhaf (talan 2) - žó ekki alveg eins og į dögunum - og į hiti žar smįm saman aš nįlgast mešallag - žó spįr séu nś ekki alveg sammįla žar um - .

Mikill kuldi er bįšum megin Gręnlands (3) - viš sjįum -30 stiga jafnhitalķnu 850 hPa-flatarins viš Diskóflóa viš vesturströndina - og litlu minna frost teygir sig langleišina sušur aš Scoresbysundi austan viš. Mikill vindstrengur er ķ Gręnlandssundi žar sem kalda loftiš leitar sušvestur um - hugsanlegt er aš viš fįum eitthvaš aš sjį af žvķ hér į landi į fimmtudag eša föstudag - .

Kalt loft streymir lķka til sušurs vestan Gręnlands - en er ķ raun furšuhlżtt viš töluna 4. Žar er frostiš ķ 850 hPa ekki nema rśm -10 stig. Žaš veršur aš teljast hlż noršvestanįtt į žeim slóšum. - Og viš sjįum aš yfir Labrador er frostiš ekki nema -5 til -10 stig ķ 850 hPa (viš töluna 5). - Enda er žaš 10 til 12 stigum ofan mešallags įrstķmans. 

Viš erum aš horfa į mjög stór jįkvęš vik bęši ķ austri og vestri - žótt hiti žar sé ólķkur. 

Mišaš viš žessi stóru vik - og svo kuldann noršurundan fer furšuvel meš vešur hér į landi. - Vonandi aš žaš endist sem lengst - svona ķ ašalatrišum aš minnsta kosti. 


Um mešalvindhraša ķ Reykjavķk

Ķ sķšasta pistli var litiš į įrsmešalvindhraša į Akureyri sķšustu 80 įrin rśm. Nś gerum viš žaš sama fyrir Reykjavķk. 

Įrsmešalvindhraši ķ Reykjavķk 1935 til 2016

Lįrétti įsinn sżnir įrin - sį lóšrétti įrsmešalvindhrašann ķ metrum į sekśndu. Žrepin sżna įrsgildin, rauša lķnan er 7-įrakešja, en sś gręna sżnir įrsmešalvindhrašann į sjįlfvirku stöšinni į Reykjavķkurflugvelli. Grįi ferillinn sżnir sjįlfvirku męlingarnar į Vešurstofutśni. - Ķ maķ įriš 2000 var fariš aš nota žęr męlingar ķ vešurskeytum (og ferlarnir sameinast). Viš sjįum aš mikill munur var į mešalvindhraša žau įr (1997 til 1999) sem lesiš var af bįšum męlum. 

Flutningurinn frį flugvellinum į Vešurstofutśn 1973 viršist ekki hafa haft mikil įhrif - en hins vegar geršist eitthvaš įriš 1977. Breyting sem varš žegar athuganir voru fluttar śr Landsķmahśsinu viš Austurvöll śt į flugvöll ķ įrslok 1945 sést greinilega. Höfum ķ huga aš vindhrašamęlirinn į flugvellinum var ķ 17 metra hęš - en ekki tķu eins og įskiliš hefur veriš frį 1949. Žessi hęšarmunur skżrir aš einhverju leyti mikinn vindhraša į žeim tķma sem athuganir voru geršar į vellinum.

Gręni ferillinn sżnir męlingar į Reykjavķkurflugvelli frį 2002. Žar er vindur töluvert meiri en viš Vešurstofuna. 

Viš sįum ķ fyrri pistli aš allgott samręmi var į milli mešalvindhraša į Akureyri og mešalvindhraša į landinu öllu. Ķ Reykjavķk er žvķ ekki aš heilsa sé litiš į tķmabiliš allt - mun betra samręmi veršur séu einstök tķmabil tekin fyrir - tķmabil žar sem męlingar héldust lķtt breyttar. 

Stormdagafjöldi ķ Reykjavķk

Sķšari mynd dagsins sżnir stormdagafjölda į Reykjavķk - žaš er fjöldi daga į įri žegar vindhraši fer aš minnsta kosti einu sinni (ķ 10-mķnśtur) yfir 20 m/s. Mikiš (sżndar-) stökk varš žegar athuganir voru fluttar į flugvöllinn 1946. Skipt var um vindmęli 1957 og viršast žau skipti koma fram ķ stormatķšni. Annars er „dęldin“ ķ ferlinum fram til 1964 e.t.v. tengd smįgalla ķ gagnatöflunni - eitthvaš sem žarf aš fara betur ķ saumana į - en óvenjulķtiš var reyndar um hörš vestan- og sušvestanvešur į įrunum 1960 til 1964 mišaš viš žaš sem veriš hafši įrin įšur.

Svo kemur stökk til fęrri storma vel fram 1977 - skżring į žvķ liggur ekki į lausu - en ritstjórinn hefur žó įkvešnar grunsemdir. Eftir žaš fór stormum fękkandi - mest aušvitaš eftir męlaskiptin įriš 2000 - en önnur undirliggjandi fękkun į sér samt staš. Tengist hśn nęr örugglega žéttingu byggšar og trjįvexti ķ borginni.

En sé einhver nišurstaša af žessum vangaveltum er hśn sś aš mjög varasamt sé aš mešhöndla vindmęlingar ķ Reykjavķk ķ žessi 80 įr eins og um sambęrileg og einsleit gögn sé aš ręša. - Bęši stašsetningar og męlitęki hafa haft mikil įhrif į samfelluna. 

Til umhugsunar er texti ķ višhenginu - ritstjórinn nennir ekki aš žżša hann oršrétt į ķslensku aš svo stöddu. Hann er fenginn śr ritinu: „Manual of Meteorlogy, volume I, Meteorology in History“ eftir Napier Shaw sem lengi var forstjóri Bresku vešurstofunnar. Cambridge University Press gaf śt 1932. - Bókin er öll ašgengileg į netinu. 

Hér er fjallaš um žį įkvöršun bresku vešurstofunnar aš leggja ekki sérstaka įherslu į uppsetningu fullkominna vindhrašamęla į öllum vešurstöšvum - aš mörgu leyti vęri bara betra aš meta vindinn inn ķ Beaufort-kvaršann. Textinn stendur enn fyrir sķnu. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Um mešalvindhraša į Akureyri

Viš lķtum nś į vindhrašamęlingar į Akureyri - ašeins įrsmešaltöl. Žau getum viš reiknaš aftur til 1936 og til okkar daga. 

Mešalvindhraši į Akureyri 1936 til 2016

Lįrétti įsinn sżnir įrin - sį lóšrétti įrsmešalvindhrašann ķ metrum į sekśndu. Žrepin sżna įrsgildin, rauša lķnan er 7-įrakešja, en sś gręna sżnir įrsmešalvindhrašann į sjįlfvirku stöšinni viš Krossanesbraut. 

Enginn vindhrašamęlir var į stöšinni žar til 1964. Athuganir voru viš sķmstöšina fram til 1943 en žį tók lögreglan viš athugunum, fyrst viš Smįragötu - heimilisfangi sķšan breytt ķ Glerįrgötu (įn flutnings), en 1968 var flutt ķ Žórunnarstrętiš žar sem athugaš hefur veriš sķšan. 

Vindhraši viršist hafa aukist heldur eftir aš vindhrašamęlirinn var settur upp (ekki žó alveg strax aš sjį į žessu lķnuriti) - sķšan var hann breytilegur frį įri til įrs eins og ešlilegt er žar til 2005 - en žį var skipt um męli- og męligerš. Mikiš žrep er žį ķ röšinni. 

Žaš er ljóst aš hśn er lituš af męlum. Žaš er almenn reynsla aš logn var oftališ fyrir tķma vindhrašamęla, en aš öšru leyti er samręmis aš vęnta milli sjónmats og męlinga. Žetta į įbyggilega viš Akureyri žar sem logn var stundum algengasti vindhraši įrsins ķ athugun į įrum įšur. 

Viš skulum athuga hvernig mešalvindhraša į Akureyri ber saman viš mešalvindhraša į landinu öllu. 

Įrsmešalvindhraši į landinu og į Akureyri

Žessi mynd sżnir slķkan samanburš. Akureyrarvindhrašinn er į lįrétta įsnum, en landsmešalvindhrašinn į žeim lóšrétta. Punktar rašast lengst af snyrtilega ķ kringum ašfallslķnu sem sżnd er meš blįum strikum. Fylgni hį. - Nema hvaš punktarnir fara upp fyrir lķnuna į sķšari įrum (raušur hringur) - fylgja ekki langtķmaašfallinu. En žegar bśiš veršur aš athuga į žennan hįtt ķ lengri tķma (verši žaš gert) kemur ef til vill ķ ljós nżtt ašfall - lķka snyrtilegt, en ekki alveg į sama staš og žaš eldra. 

En žetta er ekki alveg öll sagan.

Stormdagafjöldi į Akureyri

Sķšasta mynd dagsins sżnir stormdagafjölda į Akureyri - žaš er fjöldi daga į įri žegar vindhraši fer aš minnsta kosti einu sinni (ķ 10-mķnśtur) yfir 20 m/s. Mešaltališ fyrir vindhrašamęli er į bilinu 1 til 2 dagar į įri. Žį veršur mikiš stökk - alveg um leiš og męlirinn mętir - en sķšan dregur hęgt śr. Svo sżnist sem ašaltoppurinn sé mešan męlirinn var viš Smįra-/Glerįrgötu - en heldur hafi dregiš śr eftir flutninginn til Žórunnarstrętis. - Svo dregur śr - og klippist af aš mestu eftir aš breytt var til 2005. - Jś stormdagar eru ķviš fleiri viš Krossanesbrautina eftir 2005 heldur en viš Žórunnarstrętiš, en ekki samt svo mjög - ekkert afturhvarf til fyrri tķšar. 

Trślega hafa stormar veriš frekar vantaldir į Akureyri į fyrri tķš - mikil illvišri žar ķ sveit eru gjarnan einhver skammvinn ofsaskot sem vilja tżnast milli athugana - enda eru athugunarmenn ķ bęjum gjarnan uppteknir inniviš - ekki hęgt aš ętlast til žess aš žeir grķpi allt - . Menn missa sķšur af slķku til sveita žar sem śtivera er meiri og tengsl viš vinda meiri og samfelldari. 

Nś mį geta žess aš ašaltoppurinn į lķnuritinu er bżsna nęrri dvalartķma ritstjóra hungurdiska į stašnum - lesendur eru žó fullvissašir um aš engin tengsl eru žar į milli. En - honum (ritstjóranum) žótti Akureyri mun vindasamari heldur en sögur hermdu og oft lenti hann žar ķ miklum vindi. Kannski žessi įr hafi bara einfaldlega veriš afbrigšileg viš Pollinn?


Įrsmešalhitarašir - meš 2016

Ķ višhenginu mį finna įrshitarašir fyrir nokkrar vešurstöšvar - til skemmtunar fyrir nördin. Rašaš er eftir hlżindum - hlżjasta įriš fyrst en sķšan koll af kolli nišur ķ žaš kaldasta.

Landsmešalhiti (ķ byggš) er nešstur - skošist sem tilraun. Rašir žessar hafa veriš samręmdar - sömu reikniašferš beitt allan tķmann og reynt aš taka tillit til flutninga stöšva - séu žeir taldir hafa įhrif į nišurstöšur. 

 

hitarod-2016b

Hér mį sjį ķ hvaša sęti hlżindalista įriš lendir į żmsum vešurstöšvum landsins - mismörg įr liggja aš baki. (Kortagrunnur eftir Žórš Arason). 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hlżindi framundan?

Evrópureiknimišstöšin spįir nś hita yfir mešallagi nęstu 10 daga. Ekki er žó į vķsan aš róa meš žaš - frekar en venjulega. Mešaltöl eru alltaf mešaltöl einhvers - sem getur veriš nįnast hvaš sem er - nś og svo getur spįin lķka veriš röng. - En viš freistumst samt til aš horfa į hana.

w-blogg190117a

Jafnhęšarlķnur eru heildregnar - jafnžykktarlķnur strikašar. Spįš er rķkjandi sušvestanįtt ķ hįloftum - meš hęšarsveigju - enda er lķka spįš śrkomu langt umfram mešallag um landiš sunnan- og vestanvert. 

Žykktarvik eru lituš. Hlżindin ķ Noršur-Kanada sprengja kvaršann - og einnig er miklum hlżindum spįš ķ sunnanveršri Skandinavķu - varla nżtist žaš žó ķ dölum austan Kjalar - nema kröftugir vindar blįsi į sama tķma. Mjög köldu er spįš į Spįni - žar snjóar vķša - en sól er hįtt į lofti (mišaš viš žaš sem hér er) og fljót aš bręša komist hśn milli skżja. 

Annars hefur mįnušurinn til žessa veriš nęrri mešallagi aldarinnar okkar į flestum svišum - en hlżrri en tķškašist lengst af į žeirri sķšustu - svo ekki sé talaš um hina žarsķšustu - žį „sem leiš“. 


Nokkur órói

Vešurspįr eru mjög órólegar žessa dagana (órólegri heldur en vešriš sjįlft?). Sterkir hįloftavindar blįsa nś yfir landinu - ekki er langt ķ kalt loft noršurundan, en jafnframt leitar sunnanįtt lags fyrir sunnan land. - Reiknimišstöšvar hafa veriš óvissar ķ mešferš stöšunnar - en svo viršist samt aš viš ętlum aš sleppa furšuvel (eša žannig). 

w-blogg170117a

Fyrsta kort dagsins sżnir stöšuna ķ 300 hPa-fletinum ķ fyrramįliš (17. janśar kl.6) - aš mati evrópureiknimišstöšvarinnar. Jafnhęšarlķnur eru heildregnar - viš erum hér ķ um 9 km hęš. Vindhraša og vindįtt mį sjį af hefšbundnum vindörvum - en litir sżna hvar vindhrašinn er mestur. Žaš er einmitt yfir Ķslandi. Į žessum įrstķma er algengast aš heimskautaröstin sé sušur ķ hafi - en sveigjur hennar eru miklar žessa dagana - röstin kemur langt aš noršan vestast į kortinu - fer langt sušur ķ höf - en sveigir sķšan aftur langt til noršurs - og svo enn aftur sušur til Mišjaršarhafs austast į kortinu.

Žetta er įvķsun į mikil hitavik - bęši jįkvęš og neikvęš - auk žess sem lķtiš mį śt af bera meš vind - lęgšir geta oršiš mjög krappar. 

w-blogg170117b

Hér mį sjį sjįvarmįlsžrżsting (heildregnar lķnur) į sama tķma - kl. 6 į žrišjudagsmorgni 17. janśar. Hes vestanstrengsins nęr alveg nišur aš sjįvarmįli yfir landinu og svęšinu noršurundan - en meš žvķ aš horfa į žykktarmynstriš (daufar strikalķnur) mį sjį aš kalda loftiš noršurundan dregur žó mjög śr vindi - er žó ekki nęrri žvķ nógu kalt til aš snśa honum til noršaustanįttar. 

Litirnir sżna 3 klukkustunda žrżstibreytingar. Raušu litirnir tįkna žrżstifall, en žeir blįu ris. Lęgšakerfiš tvöfalda fyrir sunnan land hreyfist hratt til noršausturs. - Ķ gęr og fyrradag var helst gert rįš fyrir žvķ aš žessar tvęr lęgšir nęšu saman og fęru žį yfir Ķsland meš nokkrum lįtum - en nś eru reiknimišstöšvar frekar į žvķ aš žęr sameinist ekki. 

Eystri lęgšin er sś hęttulegri - en sś vestari viršist ętla aš sjį til žess aš hśn fįi ekki kalda loftiš „ķ bakiš“ fyrr en komiš er framhjį Ķslandi - mikilli dżpkun og kreppu verši žvķ slegiš į frest ķ tępan sólarhring - Noršur-Noregur fęr žį aš finna til tevatnsins sķšdegis į mišvikudag. 

Viš höfum tilhneigingu til aš trśa reiknimišstöšvum varšandi 1 til 2 daga spįr - en rétt er samt aš gefa žessari lęgš auga mešan hśn fer hjį - og žeirri vestari svosem lķka - žótt hśn eigi aš veslast upp. 

w-blogg170117c

Noršurhafabloggarar - hafķsnördin - spjalla nś um stöšuna viš noršurskautiš. Kortiš gildir į sama tķma og kortin aš ofan - kl.6 žrišjudag 17. janśar. Viš sjįum hér grķšarmikiš lęgšasvęši noršur af Svalbarša. Aš sögn er hafķsinn óvenju hreyfanlegur um žessar mundir - enda meš žynnsta móti. Venjulega gerir ein lęgš sem žessi ekki mikiš af sér į žessum įrstķma - en vegna „žynnkunnar“ og hreyfanleikans er talaš um aš hśn gęti sturtaš óvenju miklu af ķs śt śr ķshafinu - žį ķ „įtt til“ okkar.

Varla hefur ritstjóri hungurdiska mikiš vit į - en kannski rétt aš gefa žessu mįli gaum lķka.  


Fįrvišriš 11. febrśar 1967

Ķ haust var į hungurdiskum fjallaš um fįrvišri ķ Reykjavķk ķ allmörgum pistlum. Žvķ var lokiš og sömuleišis bśiš aš lķta į eitt Akureyrarfįrvišri, 5. mars 1969. Veršur nś haldiš įfram žar sem frį var horfiš og haldiš įfram meš Akureyrarvešrin. - Žau eru hins vegar ekki mörg į bókum, ašeins žrjś. 

Žaš sem viš lķtum į ķ dag gekk yfir snemma aš morgni laugardags 11. febrśar 1967 og gerši ekki teljandi skaša. Ritstjóri hungurdiska var reyndar į stašnum og man mjög vont vešur - og sömuleišis sį hann į göngu um bęinn sķšdegis aš żmislegt (mjög) laust hafši fokiš, ruslatunnur (og fleira žess hįttar) voru ekki allar į réttum stöšum - fįeinar rśšur brotnaš - en furšulķtiš tjón samt mišaš viš vešurhęšina. 

Ašdragandi vešursins er ķ sķgilda flokknum - žrjįr lęgšir fóru til noršausturs nęrri landinu, žęr tvęr fyrstu fyrir vestan žaš - en sś sķšasta (okkar lęgš) yfir landiš - og var fljót aš žvķ. 

Slide1

Hér mį sjį stöšuna sólarhring įšur. Djśp lęgš viš sušausturströnd Gręnlands veitir grķšarköldu lofti til austurs į móts viš hlżja lęgšarbylgju śr sušri. Nżja lęgšin er rétt svo aš verša til į žessu korti. Hluti hennar er alveg viš sušurmörk žess - en sameinašist svo bylgju į śrkomubakkanum mikla sem liggur žar austan viš. - Fór svo ķ óšadżpkun į leiš sinni til landsins.

Slide2

Sólarhring sķšar er lęgšin yfir Hśnavatnssżslu. Austan hennar er mikill sunnanstrengur - vestanįtt sunnan viš. Žaš er eiginlega ekki fyrr en yfir landinu sem lęgšin fór aš snśa upp į sig og bśa til stungu. Fįrvišriš nįši žvķ ekki verulegri śtbreišslu hér į landi - hittir ekki alveg ķ. 

Slide3

Žetta var į tķma hinna ómissandi Morgunblašsvešurkorta. Hér mį sjį kort į sama tķma og greiningin aš ofan sżndi. Lęgšin į sama staš. Ritstjórinn telur kortiš vera eftir Knśt Knudsen vešurfręšing (en er ekki alveg viss). Ķ textanum mį lesa aš lęgšin hafi fariš um 2000 kķlómetra leiš į 24 tķmum og dżpkaš um 40 hPa (sem er varlega įętlaš). 

Žarna mį lķka sjį aš vindur ķ Grķmsey hafi fariš ķ 14 vindstig. Žegar athugunarbókin skilaši sér reyndust žaš vera 85 hnśtar (43,8 m/s) - en ekki 89 eins og stendur ķ textanum. Žetta er mesti vindhraši sem vitaš er um ķ eyjunni - merkilegt vešur hvaš žaš varšar og sżnir e.t.v. hvaš litlu munaši aš lęgšin hitti stęrri hluta landsins žegar hśn var illvķgust. 

Japanska endurgreiningin nęr žessu vešri nokkuš vel - žrżstingur ķ lęgšarmišju er 969 hPa į kortinu aš ofan (hefur veriš lķtillega lęgri ķ raun) - en į nęsta korti į eftir (kl. 12) er hann kominn nišur ķ 958 hPa. 

Slide4

Hér er svo hįloftastašan sem lagši vešriš upp. Kortiš gildir kl. 6 aš morgni žess. 10. (samtķma fyrsta kortinu hér aš ofan). Kuldapollurinn Stóri-Boli er meš illilegasta móti og hlżtt loft syšst į kortinu aš gęla viš jašar hans. Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru heildregnar, en žykktin sżnd meš litum. Mikill vindstrengur langt sušvestan śr hafi liggur beint til Ķslands. - Afarsķgilt illvišraįbendi. 

Slide5

Žrżstiritinn frį Akureyri sżnir lęgšakerfi žessarar febrśarviku vel. Fyrsta lęgšin fór hjį nokkuš fyrir vestan land žann 8. Sķšan leiš rśmur sólarhringur ķ žį nęstu, hśn var talsvert dżpri - en var langt vestan Akureyrar og loks sś žrišja - tveir sólarhringar lišu į milli lęgstu žrżstigilda žessara tveggja lęgša. - Į Akureyri varš vešriš verst eftir aš loftvog fór aš stķga snemma aš morgni žess 11. 

Slide6

Vindritiš frį Akureyri sżnir 10-mķnśtna mešalvindhraša - hér frį žvķ um kl.22 kvöldiš įšur og fram undir kl. 9 aš morgni. Vindur var lengst af mjög hęgur um nóttina, fór aš hvessa um kl. hįlf sex - og sķšan mjög snögglega rétt uppśr kl.6. Snöggu hįmarki var sķšan nįš rétt fyrir sjö. Flestir bęjarbśar annaš hvort sofandi eša rétt viš fótaferš. - Vindur fór sķšan fljótlega aš ganga nišur. 

Slide7

Ķslandskortiš er frį žvķ kl. 9. Žį var vešur oršiš skaplegt į Akureyri - en hafši ekki nįš hįmarki ķ Grķmsey - žaš geršist milli kl. 9 og 10. Af kortinu mį rįša aš lęgšin var komin nišur fyrir 960 hPa. 

Slide8

Sķšasta myndin sżnir lęgsta žrżsting į landinu į žriggja klukkustunda fresti dagana 7. til 12. febrśar 1967 (raušur ferill) og mesta žrżstimun milli stöšva (mismunur hęsta og lęgsta žrżstings į sama tķma). Žrżstiferillinn er ķ ašalatrišum samhljóša akureyrarferlinum - lęgš nśmer 2 tekur žó greinilega meira ķ heldur en sį ferill sżnir. 

Strengurinn samfara „lęgšinni okkar“ var mjög snarpur - en skammvinnur. 

Žess mį svo geta ķ framhjįhlaupi aš rétt nokkrum dögum įšur hófust vešurfréttir ķ sjónvarpi Rķkisśtvarpsins.


Sveiflutķš

Kalt var į landinu ķ dag (fimmtudag 12. janśar) - en samt ekki óvenjulega. Lķklega veršur lķka kalt į morgun - en svo hlżnar og į sunnudag er spįš hlįku um mestallt land. Sś hlįka į hins vegar ekki aš standa lengi. 

Viš skulum lķta į stöšuna į noršurhveli okkur til hugarhęgšar. 

w-blogg130117a

Spįin gildir sķšdegis į laugardag (14. janśar). Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru heildregnar en žykktin er sżnd meš litum. Žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs - žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrra er loftiš. Žaš sem helst vekur athygli į žessu korti er aš hįloftavindur er mun meiri Amerķkumegin žennan daginn og noršurslóšakuldinn er žar mestur. Ekki er eins kalt Asķumegin - žar eru vindar heldur óreglulegir - en śtbreišsla kulda nokkuš mikil (eins og vera ber ķ janśar). 

Hęšarhryggur er yfir Ķslandi - kominn śr sušvestri og ber meš sér mjög hlżtt loft - en žaš vķkur hratt undan vestankuldanum. - Bylgjuhreyfingunni hefur tekist aš hreinsa kuldapollinn sem veriš hefur yfir Balkanlöndum til austurs, en nż gusa af köldu lofti streymir sušur um Evrópu og į aš setjast žar aš - kannski aš vestanvert Mišjaršarhaf og Frakkland muni nś finna fyrir klóm vetrarins. - Verši svo munu fréttir įbyggilega komast į kreik um vandręši af žeirra völdum. 

Reiknimišstöšvar eru bęši ósammįla innbyršis og śtbyršis um framhaldiš - žęr spįr sem berast um vešur meira en 4 til 5 daga fram ķ tķmann eru meira og minna śt og sušur og breytast frį einni spįrunu til annarrar. 


Talsvert kólnar (aš minnsta kosti ķ fįeina daga)

Svo viršist sem nś muni talsvert kólna - ķ nokkra daga aš minnsta kosti. Viš sjįum hugmynd evrópureiknimišstöšvarinnar um stöšuna um hįdegi į fimmtudag hér aš nešan.

w-blogg090117a

Jafnžykktarlķnur eru heildregnar. Žykktin yfir mišju landi į aš vera 5040 metrar - 280 metrum lęgri en hśn var į hįdegi ķ dag (mįnudag 9. janśar). Žetta segir okkur aš hiti ķ nešri hluta vešrahvolfs į aš falla um 14 stig frį žvķ sem var ķ dag. Tveggja stafa frost blasir viš vķša um land. - Viš getum rifjaš upp ķ framhjįhlaupi aš žaš hefur ekki gerst sķšan 6. desember 2013 aš hįmarkshiti sólarhringsins hafi hvergi nįš upp fyrir frostmark į landinu öllu. 

En žessi kuldi (komi hann) į ekki aš standa lengi - sé aš marka spįr (sem ekki er vķst). Žykktarkort sunnudags 15. janśar lķtur allt öšru vķsi śt.

w-blogg090117b

Hér er žykktin komin upp ķ 5420 metra - hefur aukist um 38 metra - eša um 19 stig. 

Žetta kuldakast mun fęra hitann ķ mįnušinum nokkuš nišur - žó hann hafi veriš nokkuš hįr žessa fyrstu viku įrsins rśma hefur hann ekki veriš ķ alveg hęstu hęšum eins og lengst af fyrir įramót. 


Žvęlt um vešurfarsbreytingar (hringakstur)

Hér žvęlir ritstjóri hungurdiska eitthvaš um vešurfarsbreytingar (ašallega endurtekiš). Žann 17. jślķ 2016 birtist pistill į hungurdiskum meš fyrirsögninni „Hringrįs ķ jślķ - (og vešurfarsbreytingar)“. Viš skulum nś lķta į svipaš - frį janśarsjónarhóli. Mjög minnisgóšir lesendur ęttu aš kannast viš eldri pistil (nęstum žvķ eins - og žeir sem eru enn minnisbetri geta rifjaš upp enn eldri pistil). 

„Spįr“ um breytingar į vešurfari af völdum vaxandi gróšurhśsaįhrifa eru į margan hįtt varasamar višfangs - margt ķ žeim sem getur fariš śrskeišis. Žess vegna hafa menn fremur kosiš aš tala um framtķšarsvišsmyndir - bęši žį um losun gróšurhśsalofttegunda og annarra efna sem kunna aš hafa įhrif į geislunareiginleika lofthjśpsins - sem og vešurfarslegar afleišingar hverrar losunarsvišsmyndar. Viš erum žvķ - oft ķ einum graut - aš tala um, losunarsvišsmyndir (losunarróf) og lķklegt vešurlagsróf hverrar svišsmyndar.

Fjölmargar losunarsvišsmyndir hafa komiš viš sögu - miklu fleiri en svo aš vešurfarsróf verši reiknuš aš viti fyrir žęr allar. Ķ reynd hefur veriš vališ śr og mį lesa um žaš val ķ skżrslum millirķkjanefndar sameinušu žjóšanna um loftslagsbreytingar (IPCC). Til eru enn öfgafyllri svišsmyndir en žar er minnst į.

Ķ žessum svišsmyndasjó og afleišingarófi er ķ sjįlfu sér enginn jašar hugsanlegra framtķšarbreytinga - en žar er žó aš finna umręšur um 6 stiga hlżnun - bęši 6 stiga almenna hlżnun um mestallan heim, sem og 6 stiga hlżnun į noršurslóšum - en um tvö stig annars stašar. Hvort tveggja telst ekki ólķklegt - haldi losun įfram svipaš og veriš hefur.

Viš skulum hér lķta į almennt įstand ķ nešri hluta vešrahvolfs ķ janśarmįnuši. Til aš ręša žaš žurfum viš aš lķta nįiš į myndina hér aš nešan. Hśn sżnir mešalhęš 500 hPa-flatarins og 500/1000 hPa žykkt yfir noršurhveli ķ mįnušinum į įrunum 1981 til 2010.

w-blogg080117a

Grunngerš myndarinnar er sś sama og lesendur hungurdiska hafa oft séš - nema hvaš jafnhęšarlķnur eru dregnar į hverja 3 dekametra ķ staš 6 sem venjulegast er, eru sum sé tvöfalt žéttari. Žykktin er sżnd ķ hefšbundnum litum (skipt um lit į 6 dam bili) en auk žess eru jafnžykktarlķnur dregnar - lķka į 3 hPa bili (strikalķnur). - Myndin skżrist nokkuš sé hśn stękkuš. Žetta er reyndar endurnżtt mynd śr eldri pistli (ja, hérna - er ekkert nżtt hér aš finna?). 

Mörkin į milli blįu og gręnu litanna er aš vanda viš 528 dekametra, mešalžykkt ķ janśar hér į landi er um 524 dam. Viš megum taka eftir žvķ aš žykkt viš Ķsland er meiri en vķšast hvar er į sama breiddarstigi - ólķkt žvķ sem er ķ jślķmįnuši.

Ķ fyrstu nįlgun ręšur risastórt kalt hįloftalęgšasvęši vešri į öllu noršurhveli. Žegar nįnar er aš gįš er žaš žó ekki hringlaga - aflögun er tölurverš og kemur hśn fram žannig aš sums stašar nį jafnhęšarlķnur noršur fyrir mešalstöšu (hęšarhryggir) en annars stašar liggja žęr sunnan viš (lęgšardrög). Sama mį segja um žykktina (hitann). Viš megum taka eftir žvķ aš hlżindi fylgja hryggjunum (gróflega), en kuldi drögunum. Sé nįnar aš gįš mį sjį aš vķša mynda jafnhęšar- og jafnžykktarlķnur horn į milli sķn. Žar er vindur (sem liggur samsķša jafnhęšarlķnum) aš bera fram kalt eša hlżtt loft.

Hęgt er aš telja hversu margar bylgjur eru ķ hringnum. Śtkoman veršur žó mismunandi eftir žvķ hvaša breiddarstig viš veljum til aš telja į. Lengd hverrar bylgju er venjulega ekki talin ķ kķlómetrum heldur er notast viš hugtakiš bylgjutala. Bylgjutalan segir til um hversu margar bylgjur af įkvešinni stęrš komast fyrir į hringnum.

Hefš er fyrir žvķ aš byrja į nślli - viš bylgjutölu nśll er hringurinn hreinn meš mišju į noršurskauti. Hallist hann til sušurs į einhvern veg veršur til bylgjutala einn. Žaš sem kallaš er AO (Arctic Oscillation) er ķ hreinustu mynd sveifla ķ styrk žessara tveggja bylgjutalna.

Į mešalkortinu hér aš ofan sjįum viš aš meira er af köldu lofti (og flöturinn stendur almennt nešar) į austurhveli jaršar - einkum Noršur- og Austurasķu, en annar öflugur kaldur „poki“ teygir sig lķka til Noršur-Amerķku - og aš dekkstu blįu litafletirnir eru langt ķ frį hringlaga. - Žessi teyging til beggja meginlanda er į bylgjutölunni 2 (um žaš bil) - en samt ...

En meginlöndin og höfin sjįlf - į hvaša bylgjutölum eru žau? Viš sjįum aš hvorki Noršuramerķka né Atlantshaf „rįša viš“ bylgjutölu 2 - žau eru allt of mjóslegin til žess. Asķa aftur į móti og Kyrrahaf eru nęr žvķ aš gera žaš. Ef viš hugsum mešfram 50. breiddarstigi er Amarķka rśm 60 lengdarstig aš breidd - bylgjutala 6, Atlantshafiš er į sama breiddarstigi um 50 lengdarstig eša bylgjutala 7, Evrasķa öll, frį Vesturevrópu austurstrandar Asķu er um 160 breiddarstig - bylgjutala 2 til 3.

„Andardrįttur“ sį sem samspil sólarhęšar og afstöšu meginlanda og hafa ręšur miklu um žaš hvernig bylgjurnar leggjast og hversu öflugar žęr verša. Įrstķšasveifla sólarhęšarinnar einnar bżr til sveiflu į bylgjutölu nśll. Yfir hįsumariš er kaldast yfir Noršurķshafi og lęgšarmišjan žar - žegar kólnar į haustin teygist į hringnum eftir žvķ sem kuldi meginlandanna veršur meiri - og ķ janśar eru lęgšarmišjurnar oršnar tvęr og hringurinn umtalsvert aflagašur. Aflögunin er jafnvel enn meiri ķ febrśar en žį er veturinn ķ hįmarki į noršurslóšum. Sķšan fer aš hlżna į meginlöndunum og aflögunin minnkar aftur.

Hér į landi er eindregin vestsušvestan- og sušvestanįtt ķ mišju vešrahvolfi og žar ofan viš ķ janśar, ķ febrśar er įttin ašeins sušlęgari, en um jafndęgur fer aš hlżna ķ Amerķku og įttin snżst meira ķ vestur. Ķ kringum sumardaginn fyrsta dettur mikiš afl śr hringrįsinni - en viš veršum žį gjarnan fyrir (grunnri) śtrįs kulda śr noršurhöfum.

Į myndinni mį sjį fjórar raušar strikalķnur - tvęr žeirra marka tvo bylgjutoppa - žann vestari viš Klettafjöll, hinn er viš noršvesturströnd Evrópu, afmarka eina bylgju. Hśn er um 100 lengdargrįšur viš 50. breiddarstig, bylgjutala 3 til 4. Hinar strikalķnurnar sżna lęgšardrögin sem fylgja. Klettafjallahryggurinn, Baffindragiš, Golfstraumshryggurinn, Austurevrópurdragiš. Ylur Atlantshafsins stušlar aš afli Golfstraumshryggjarins, og Kyrrahafsylur og Klettafjöllin móta Klettafjallahrygginn. Vetrarkuldi Noršuramerķku bżr Baffinsdragiš til - en „skjóliš“ af Klettafjöllunum styrkir žaš lķka. Klettafjöllin og vetrarkuldi sjį til žess aš vindur er mun sunnanstęšari hér į vetrum en ella vęri og hękka hita - kannski alveg jafnmikiš og hlżir straumar Atlantshafs gera.

En hvaš gerir hnattręn hlżnun viš svona mynstur? Eitthvaš er veriš aš tala um tvö stig. Hver litur į myndinni er um 3 stig. Tveggja stiga hlżnun sem dreifist jafnt yfir allt hnikar öllum litum (og jafnhęšarlķnum) til um nęrri eitt bil. Dekksta blįa svęšiš myndi dragast mjög saman og einn dökkbrśnn litur til višbótar myndi birtast ķ hornum kortsins. Žaš žyrfti „vön augu“ til aš sjį nokkurn hringrįsarmun.

En svo einfalt er mįliš vęntanlega ekki. Verši hlżnunin ójöfn geta żmsir hlutir fariš aš gerast. Meginlöndin, Klettafjöllin - (og ašrir fjallgaršar) verša aš vķsu į sķnum staš, en lķklegt er aš meira hlżni yfir Noršurķshafi en annars stašar - bęši į haustin og yfir hįveturinn. Žį gętu lęgširnar tvęr - sś yfir Austur-Sķberķu og Noršur-Kanada slitnaš enn betur ķ sundur - bylgjutölurnar tveir og žrķr oršiš eindregnari - en žį er hętt viš aš bylgjutölur fjögur til sjö - sem eru ógreinilegri į kortinu - en eru mjög rįšandi engu aš sķšur - raskist lķka. Žį breytist śrkomumynstur lķka - og žar meš snjóalög. Veršur Baffindragiš žį öflugra og sunnanįttir algengari hér į landi aš vetrarlagi en įšur - eša slaknar į žvķ žannig aš heimskautaloft verši meira rķkjandi en įšur - jś, hlżrra sem slķkt en įšur fyrr - en algengara. Styrkist Golfstraumshryggurinn til noršurs? Flest hann žį śt ķ sušri - hvaš veršur žį um Austurevrópurdragiš. Hrekkur
vestanįttin yfir Sušurasķu til noršurs? Truflar hįslétta Tķbet hana žį meira en nś er? Hvaš gerist žį ķ Austurasķu?

Mikiš er um žessi mįl ritaš um žessar mundir - fréttir af bylgjutölum hafa jafnvel rataš ķ almennar fréttir netmišla - spurt er hvaš gera bylgjutölur 4 til 7? 


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Jan. 2017
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Nżjustu myndir

  • w-blogg240117a
  • Stormdagafjöldi í Reykjavík
  • Ársmeðalvindhraði í Reykjavík 1935 til 2016
  • Stormdagafjöldi á Akureyri
  • Ársmeðalvindhraði á landinu og á Akureyri

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (24.1.): 39
  • Sl. sólarhring: 285
  • Sl. viku: 2003
  • Frį upphafi: 1394464

Annaš

  • Innlit ķ dag: 33
  • Innlit sl. viku: 1618
  • Gestir ķ dag: 33
  • IP-tölur ķ dag: 30

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband