Ekkert lįt į hlżindunum?

Svo viršist sem hlżindi ętli enn um hrķš aš liggja hér viš land - reiknimišstöšvar spį sušlęgum įttum svo langt sem augaš eygir - kannski ekki alveg upp į hvern einasta dag en nęgilega žaulsetnum samt til žess aš halda hita langt ofan mešallags flesta daga.

w-blogg081216a

Litirnir į kortinu sżna hitavikaspį evrópureiknimišstöšvarinnar nęstu tķu daga og gildir hśn fyrir 850 hPa-flötinn - sem er ķ jöklahęš hér į landi. Heildregnar lķnur sżna mešalsjįvarmįlsžrżsting og er greinileg lęgšasveigja į jafnžrżstilķnunum - ętli žaš bendi ekki til žess aš lęgšir verši eitthvaš įgengari en veriš hefur. - Sunnanįttin nęstu vikuna meira ķ austurjašri lįgžrżstisvęšis heldur en vesturjašri hįžrżstings. 

Hita į Ķslandi er hér spįš 4 til 6 stigum ofan mešallags. Vik viš jörš e.t.v. eitthvaš minni - en samt er žetta óvenjulegt. Fremur svalt hefur veriš vķša ķ Evrópu aš undanförnu - sé spįin rétt veršur mjög hlżtt žar lķka nęstu vikuna - en kólnandi vestanhafs. 

Viš skulum til gamans lķta į kort sem sżna hitavik (ķ 850 hPa) ķ tveimur hlżjustu desembermįnušum sem viš žekkjum - kortin nį yfir allan mįnušinn ķ bįšum tilvikum.

w-blogg081216b

Hér mį sjį vikin ķ desember 1933 - en žį var afspyrnuhlżtt hér į landi - žetta er almennt hlżjasti desembermįnušur allra tķma um landiš noršan- og austanvert. Hvort greiningardeild evrópureiknimišstöšvarinnar er hér meš allt į réttu róli skal ósagt lįtiš. 

w-blogg081216c

Hlżindin viršast hafa veriš enn śtbreiddari ķ desember 2002 - en sį mįnušur telst hlżjastur almanaksbręšra sinna į landinu ķ heild. 

Ķ bįšum tilvikum var sunnanįttin mjög eindregin - rétt eins og nś hefur veriš og spįš er nęstu daga. 

En enn er ekki lišin nema vika af desember ķ raunheimum - rétt aš hafa ķ huga aš tķudagakortiš hér aš ofan er bara spį śr reiknisżndarheimi. Svo vitum viš aš sjįlfsögšu ekkert um sķšari hluta mįnašarins - hvernig žį fer meš. Mikill öldugangur er į noršurhveli - hlżtt loft teygir sig langt til noršurs - svo er lķka kalt loft į ferš langt sušur į bóginn - fjarri heimaslóš. 


Af tveimur hlżskeišum - hungurdiskamynd frį 2011 uppfęrš

Ķ tilefni hlżindanna er rétt aš uppfęra mynd sem įšur birtist į hungurdiskum 28. nóvember 2011 - (jś, rétt fyrir žann kalda desember 2011). Nś eru allt ķ einu lišin 5 įr og hęgt aš bęta žeim viš. 

w-blogg061216a

Hér mį sjį 12-mįnaša kešjumešaltöl hita ķ Reykjavķk (myndin skżrist aš mun sé hśn stękkuš). Blįi ferillinn sżnir tķmabiliš 1927 til 1945 (kjarna gömlu hlżindanna) og sį rauši hlżindin nżju (frį 2001 til okkar daga). Tölur eru settar viš hęstu tinda og dali - blįar tölur eiga viš blįa ferilinn, en žęr raušu viš žann rauša. 

Blįi ferillinn sżnir 12-mįnaša kešjumešaltal hita ķ Reykjavķk 1927 til 1943, en sį rauši 2001 til 2011. Fyrsti punktur į blįa ferlinum į viš 12-mįnaša tķmabiliš janśar til desember 1927, en fyrst į rauša ferlinum er tķmabiliš janśar til desember įriš 2000. Ķ bįšum tilvikum var bśiš aš hlżna umtalsvert įšur en upphaf myndarinnar sżnir, en alls ekki var oršiš ljóst aš um eitthvaš óvenjulegt vęri aš ręša.

Flestir geršu sér žó grein fyrir žvķ veturinn 1928 til 1929 aš eitthvaš hefši gerst og svipaš kom upp veturinn 2002 til 2003. Ekki er marktękur munur į hlżindum žessara įra žótt myndin sżni aš 2002 til 2003 hafi gert sjónarmun betur.

Eftir hlżindin 1928 til 1929 datt hitinn nokkuš nišur aftur. Žótt hér sżnist falliš vera mikiš var žaš žó ekki meira en svo aš „kuldakaflinn“ 1930 til 1931 er įmóta hlżr og hlżjustu įr įratuganna į undan höfšu veriš. Aftur hlżnaši 1932 og er įriš 1933 enn žaš hlżjasta sem vitaš er um į Noršurlandi. Litlu munaši žó 2014 aš žaš met félli. Sķšan kólnaši heldur 1935 til 1937. Aš žvķ loknu komu tveir afarmiklir hitatoppar, 1939 og 1941, sį fyrri toppaši į 12-mįnaša tķmabilinu mars 1939 til febrśar 1940 en sį sķšari ķ aprķl 1941 til mars 1942. Žessir tveir toppar eru ekki marktękt lęgri heldur en 2002 til 2003-toppurinn.

Žaš hlżindaskeiš sem viš nś lifum hefur veriš öllu jafnara heldur en žaš fyrra. Hitinn hefur ašeins žrisvar rétt gęgst nišur fyrir 5 stigin - var hins vegar langtķmum saman undir žeim į fyrra hlżskeišinu - en fór žį aldrei nišur fyrir 4 stig - og į sķšara skeišinu hefur hann ekki enn fariš nišur fyrir 4,5 stig. 

Viš sjįum aš enn ekki er hęgt aš tala um aš hlżskeišinu sé lokiš eša aš hiksti sé ķ žvķ. Varla er tķmabęrt aš nefna žaš einu sinni fyrr en hitinn fer nišur fyrir 4 stig, eša nišur fyrir 4,5 ķ einhvern tķma. Minna mį į aš įrsmešalhiti (rétt įr) var ašeins fjórum sinnum hęrri en 4,5 stig į öllu kuldaskeišinu 1966 til 1995. 

Mešalhiti sķšustu 12-mįnaša er 5,7 stig - vantar mikiš upp į toppinn 2002 til 2003 sem hitti žį „illa ķ“ įriš - en 2016 veršur samt mešal hlżjustu įra allra tķma ķ Reykjavķk. 

Ef desemberhlżindin halda įfram veršur samanburši viš eldri tķš eitthvaš sinnt ķ pistlum į nęstunni. 


Vindįttir og hitafar, noršanįttir įberandi hlżrri en įšur

Flestum mun ljóst aš vindįttir žęr sem leika um landiš eru miskaldar (eša hlżjar). Noršanįtt er aš jafnaši kaldari en sunnanįtt - hvort sem vetur er eša sumar. Žaš er žvķ jafnaugljóst aš séu sušlęgar įttir rķkjandi er aš jafnaši hlżtt ķ vešri, en aftur į móti kalt standi vindur sķfellt af noršri. 

En žegar mįliš er athugaš betur kemur ķ ljós aš noršanįttin er misköld - aušvitaš frį degi til dags - en lķka frį einu tķmabili til annars. Talsveršu getur munaš. Įstęšur eru żmsar - oftast žó žęr aš uppruni loftsins er ekki endilega sį sami ķ hvert sinn sem vindur blęs af įkvešinni įtt. - Svo er įstand yfirboršs į leiš loftsins misjafnt - žaš skiptir t.d. mįli fyrir hita noršanįttarinnar hér į landi hvort hśn hefur blįsiš lengi yfir ķsi žakiš haf - eša autt. 

Ekki mį taka žaš sem hér fer į eftir of bókstaflega - allskonar tölfręšilegur subbuskapur hefur veriš višhafšur svo varla er til eftirbreytni.  

w-blogg051216a

Lķtum fyrst į mešalhita (byggšir landsins) į įrsgrundvelli ķ hverri höfušvindįttanna įtta. Tölurnar nį til tķmabilsins 1949 til 2015. Athugiš aš mešalhiti landsins į žessum tķma er ekki beint mešaltal mešalatala vindįttanna, žęr eru mistķšar og vega žvķ ekki jafnt ķ heildarmešalhita. 

Noršan- og noršaustanįttirnar eru langkaldastar, en sunnan- og sušaustanįttin hlżjastar. 

w-blogg051216aa

Hér mį sjį vik įranna 2001 til 2015 mišaš viš allt tķmabiliš. Viš sjįum aš flestar įttanna hafa hlżnaš, ekki žó sušvestanįttin og sunnanįttin hefur ekki hlżnaš aš rįši. - Žessar tölur eiga viš allt įriš. Noršan- og noršaustanįttirnar hafa hlżnaš mest, um meir en 1 stig - mišaš viš tķmabiliš allt.

Žaš er žó ekki žannig aš um jafna hlżnun sé aš ręša. Žessi óformlega śttekt nęr nefnilega aftur fyrir kuldaskeišiš sem plagaši okkur svo mjög į įrunum 1965 til 1995.

Lķtum nś į įrstķširnar į žessu tķmabili - 7-įra kešjur og žrjįr įttir saman ķ kippum - til aš smala saman nęgilega mörgum tilvikum öll įrin.

w-blogg051216b

Veturinn fyrst, til hans teljast mįnuširnir desember til mars. Hér er įttum skipt ķ fjögur horn, noršaustanįttin og noršvestanįttin teljast til noršlęgu įttanna auk noršanįttarinnar sjįlfrar. Sama į viš um ašrar įttir. „Milliįttirnar“ eru žvķ hver um sig meš ķ tveimur kippum. Noršaustanįttin er bęši noršlag og austlęg. 

Hiti noršlęgu įttanna er nešst į myndinni. Hśn var köldust į hafķsįrnunum - en hefur sķšan hlżnaš um meir en 3 stig (aš vetrarlagi) - grķšarleg hlżnun, en veršur žó ekki eins slįandi ķ samanburši viš fyrstu įr tķmabilsins en žį voru noršlęgu įttirnar lķka hlżjar mišaš viš žaš sem sķšar varš. 

Austlęgu įttirnar hafa lķka hlżnaš - en žęr sušlęgu og vestlęgu eru nś į svipušum slóšum og žęr voru fyrir 60 įrum. Sušlęgu įttirnar voru hvaš kaldastar um 1980, en žęr vestlęgu rśmum įratug sķšar. Hér mį (ef viš viljum) sjį žrķskiptingu kuldakastsins langa. 

w-blogg051216c

Sumariš lķtur ekki ósvipaš śt (athugiš žó aš spönn sumarhitakvaršans er sjö stig į myndinni, en er tķu stig į vetrarmyndinni). Noršlęgu įttirnar hafa hlżnaš įberandi mest, voru um 7 stig aš mešaltali į hafķsįrunum og reyndar mestallt kuldakastiš, en hafa nś hękkaš ķ nęrri 9 stig. Austlęgu įttirnar hafa lķka hlżnaš umtalsvert - žęr sušlęgu svo ķ einu žrepi į sķšari hluta 10. įratugarins - en eitthvaš viršist hafa slegiš į hlżnun vestlęgu įttanna į sumrin (žęr hafa lķka veriš sjaldséšar). 

Sams konar ęfingu mętti einnig gera fyrir hįloftavindįttir, nś eša śrkomu eša ašra vešuržętti - hafa fleiri breytingar įtt sér staš? 


Haustśrkoma ķ Reykjavķk - lķnurit

Eins og fram kom ķ haustyfirliti Vešurstofunnar reyndist haustiš (október- og nóvembermįnušir saman) žaš śrkomusamasta frį upphafi męlinga ķ Reykjavķk. 

w-blogg021216a

Tķmi er į lįrétta įs lķnuritsins, en śrkomumagn į žeim lóšrétta. Męlingar nį samfellt aftur til 1920, og einnig eru žęr samfelldar į įrunum 1885 til 1906. Eyša er į milli, en męlt var į Vķfilsstöšum um nokkurra įra skeiš. Haustiš 1912 męldist śrkoma meiri į Vķfilsstöšum en ķ Reykjavķk nś (383 mm) - en ekki hefur veriš fariš ķ saumana į žeirri tölu - né giskaš į śrkomu ķ Reykjavķk į žeim tķma.

Haustśrkoman nś męldist 334,3 mm, nęstmest var hśn 1956, ómarktękt minni en nś, eša 332,6 mm. Śrkoma męldist einnig yfir 300 mm haustiš 1958, og haustiš 1931. Mikil śrkoma męldist einnig ķ fyrrahaust - en žó minni en nś. 

Gręna lķnan sżnir 7-įra kešju. Hśn viršist gefa til kynna aš haust hafi allmennt veriš śrkomusamari į įrum įšur (fyrir 1960) heldur en sķšan (žar til nś nżlega). 

Revķan fręga „Haustrigningar“ var sżnd 1925 - einmitt ofan ķ algengar haustrigningar žeirra įra. 

Žurrast var haustiš 1960. 


Fįrvišriš 21. janśar 1925

Nś er komiš aš sķšasta pistlinum ķ reykjavķkurfįrvišraröšinni. Fjallar hann um sunnanvešriš mikla žann 21. janśar 1925. - Veturinn 1924 til 1925 var skakvišrasamur, en samt kaflaskiptur. Milli jóla- og nżįrs varš töluvert sjįvarflóš nyršra og eystra og ķ snjóžungum febrśarmįnuši gerši hiš fręga Halavešur. Sķšari hluti janśarmįnašar einkenndist hins vegar af miklum sunnanįttum og hlżindum. 

Slide1

Pistill ķ Alžżšublašinu fimmtudaginn 22. janśar segir frį vešrinu ķ Reykjavķk og nįgrenni daginn įšur. Vķšar varš žó tjón, bęši vegna vešurofsa sem og sjįvarflóšs.

Slide2

Tveimur dögum įšur, žann 19., var lķka sunnanstormur. Stašan ętti nś aš vera oršin föstum lesendum žessara fįrvišrapistla kunnugleg. Djśp og hęgfara lęgš viš Sušur-Gręnland veldur illvišri hér į landi en dęlir jafnframt jökulköldu lofti frį Kanada śt yfir Atlantshaf til móts viš lęgš- eša lęgšarbylgju sušur- eša sušaustur af Nżfundnalandi. Nżja lęgšin er rétt ķ jašri žessa korts sem sżnir stöšuna um hįdegi žann 19. Jafnhęšarlķnur 1000 hPa-flatarins eru sżndar į kortinu sem er fengiš śr bandarķsku c20v2-endurgreiningunni. Lķnurnar eru dregnar meš 40 metra bili en žaš jafngildir 5 hPa. Grķšarmikil hęš er yfir Noršursjó.

Slide3

Stašan ķ 500 hPa fletinum er enn skżrari. Heimskautaröstin liggur um kortiš žvert, sunnan viš Nżfundnaland, sveigir noršur til Ķslands og žašan austur til Noršur-Noregs.

Slide4

Daginn eftir er nżja lęgšin aš komast ķ ham langt sušur ķ hafi - og stefnir til noršurs. Hęšin yfir Evrópu nįši nś 1051 hPa ķ mišju (viš vitum ekki hvort greiningin er rétt). 

Slide5

Svo mį sjį kortiš sjįlfan illvišrisdaginn. Lęgšin er ekkert ofbošslega djśp - sé aš marka greininguna - viš vitum žó af almennri reynslu aš žaš gęti hęglega munaš 10 til 20 hPa į raunveruleikanum og henni. Vindhrašinn bendir til žess aš svo sé. Žrżstingur yfir landinu er žó nęrri lagi. 

Slide6

Meš samanburši viš 500 hPa kortiš į sama tķma erum viš varla ķ vafa um aš žetta er svonefnt hįrastarvešur - žaš kęmi enn betur ķ ljós ef viš létum eftir okkur aš reikna žykktarmynstriš og bera žaš saman viš hįloftakortiš. 

Slide7

Vešriš var hluti af nokkurra daga illvišrasyrpu. Loftžrżstingur var į mikilli hreyfingu og fór hver lęgšin į fętur annarri hjį landinu. Žrżstiritiš ķ Reykjavķk į myndinni hér aš ofan nęr yfir hįlfan mįnuš, efra blašiš frį žeim 12. til 19. janśar, en žaš sķšara frį 19. til 26. Fyrsta lęgšin - sś sem fór hjį žann 13. og 14. var stęrri um sig en hinar og fylgdi noršanįtt henni. - Illvišri žeirra sem sķšan fylgdu voru af sušlęgum og vestlęgum įttum.  

Slide8

Klippa śr vešurbók Reykjavķkur hér aš ofan fęrir okkur athuganir kl.12 og 17 dagana 14. til 25. janśar og sżnir auk žess vešurtįknmįlsfęrslur (sem fjallaš var lķtillega um ķ sķšasta pistli). Į žeim mį sjį aš vindur nįši stormstyrk (9 vindstigum) žann 15., 17., 18., 19. 20. og loks 21., bókstafurinn „p“ tįknar eftir hįdegi, „a“ hins vegar fyrir hįdegi og „n“ nóttina. Viš sjįum lķka aš athugunarmenn hafa séš noršurljós aš kvöldi 14., 16., 17., 21. og 23. (kórónutįkn). Žess er sérstaklega getiš aš vindur hafi talist 12 vindstig um kl.14 žann 21. 

Slide9

Hér er önnur sķša sömu bókar og sżnir athuganir kl. 21 (sķšasta athugun dagsins) auk dagssamantektarinnar žar sem er listi um hįmarks- og lįgmarkshita, śrkomumagn og snjóhulu. Sjór er lķtill, mest 5 cm žann 18. Snjóhula er tįknuš meš 0 eša rómverskum tölum, I til IV, žar sem IV er alhvķtt. Ķsžykktar į Reykjavķkurtjörn er einnig getiš - hśn er žó ekki męld daglega. Viš žann 21. er eftirfarandi athugasemd: „Fįd. rok (fįrv.) žį braut upp ķsinn į tjörninni aš 2/3 hlutum aš „hólma““. 

Ķ žessu vešri verš vķša mikiš tjón - bęši af völdum vinds og sjįvargangs. Vegna žess aš loftžrżstingur var ekki mjög lįgur žar sem sjįvarflóšin uršu gęti stęrš žeirra vakiš nokkra furšu. Žetta žżšir einfaldlega aš enn stęrri flóša er aš vęnta ķ framtķšinni žegar svipašar vindašstęšur koma upp ķ enn lęgri loftžrżstingi.

Listinn hér aš nešan sżnir žaš tjón sem getiš var um ķ blöšum: 

Vķša skemmdust hśs og önnur mannvirki og skip og bįtar brotnušu inni ķ höfnum. Žök fuku af fjórum hśsum ķ Reykjavķk og žremur ķ Hafnarfirši, žar varš einnig tjón ķ höfninni. Skśrar brotnušu, žakhellur tók af Alžingishśsinu. Fjöldi giršinga brotnaši. Tvo bįta sleit upp į Reykjavķkurhöfn, rak žį aš Örfirisey žar sem žeir sköddušust nokkuš. Grķšarmiklar skemmdir uršu į sķma og raflķnum, žar į mešal innanbęjar ķ Reykjavķk. Skemmdir uršu viš Loftskeytastöšina.

Žök fuku af hlöšum og hśsum į Skeišum, Grķmsnesi, Hrunamannahreppi og einnig austur ķ Rangįrvallasżslu. Foktjón varš einnig į Stokkseyri, heyhlaša fauk į Holti, hlaša ķ Vorsabę og sömuleišis į Brśnavöllum. Ķ Grķmsnesi fauk heyhlaša og bašstofužak į Mišengi og fjós og hlaša ķ Hraunkoti. Sķmaskemmdir uršu į žessum slóšum. Hlöšur fuku ķ Varmadal og į Geldingalęk ķ Rangįrvallasżslu. Ķ Herdķsarvķk fuku svo aš segja bęjarhśsin öll nema bašstofan, geymsluhśs tók upp ķ heilu lagi og skall į fjósi.

Žök fuku į Kjalarnesi, ķ Kjós og ķ Mosfellssveit. Žak rauf į ķbśšarhśsi ķ Saurbę į Kjalarnesi og žak tók af hlöšu į Tinnastöšum. Žak fauk af ķbśšarhśsi į Kįrsnesi ķ Kjós svo fólk varš aš flżja hśsiš. Žak rauf af hlöšu į Hįlsi og brotnaši į annarri. Jįrnžak fauk af hlöšu į Huršarbaki. Nokkrar jįrnplötur fuku af hśsum į Akranesi, en skašar ekki taldir verulegir.

Skašar uršu einnig ķ Borgarfirši, hlaša fauk į Mišfossum og skólahśsiš į Hvanneyri skemmdist eitthvaš. Žak fauk af fjįrhśsi ķ Įlftįrtungu. Skemmdir uršu ķ Borgarnesi, en ekki taldar stórvęgilegar, žó reif žök af hśsum til hįlfs og plötur brutu rśšur og karma. Hįlft žak tók af slįturhśsi Slįturfélags Borgfiršinga, einn mašur slasašist žegar brotin rśša fauk į hann. Žök og fleira fauk einnig į sunnanveršu Snęfellsnesi, t.d. ķ Mżrdal ķ Hnappadal, og į Hjaršarfelli.

Į Ķsafirši, ķ Hnķfsdal og Įlftafirši brotnušu 6 bįtar. Smķšahśs fauk ķ heilu lagi ķ Hnķfsdal, fjöldi smįskemmda varš į Ķsafirši. Skašar uršu į Akureyri og ķ Eyjafirši og einnig eitthvaš į Austfjöršum. Aš sögn Ķslendings brotnušu gluggar vķša į Akureyri, bįtar fuku og skemmdust. Vešriš var sķšar į ferš fyrir noršan en syšra. Hśs rofiš og śr lagi gengiš ķ Papey. Sķmastaurar brotnušu ķ Hornafirši, ķ Lóni, Fagradal ķ Vopnafirši og vķšar eystra. [Sagt er (Austurglugginn 20.9. 2009) aš kirkjan ķ Möšrudal hafi fokiš 1925 - žetta er lķklegasta vešriš, en hafa mį auga meš frekari upplżsingum]

Mestar skemmdir uršu žó af völdum sjįvargangs viš sušurströndina. 

Sjór braut og eyddi sjįvarvörnum viš Stokkseyri, Eyrarbakka og Grindavķk, gekk langt upp į land og gerši žar mikiš tjón (tališ um 120 žśsund krónur į landinu öllu) og bįtar brotnušu. Tvęr eša žrjįr jaršir ķ Jįrngeršarstašahverfi taldar aš mestu eyšilagašar auk tśnbletta og matjurtagarša. Eitt ķbśšarhśs ķ Grindavķk eyšilagšist algjörlega og annaš skemmdist stórkostlega - sagt vera um 150 metra frį venjulegu stórstraumsflóšmįli, bjarga varš fólki į bįtum. Sjór gekk ķ fjölda kjallara og eyšilagši allt sem ķ žeim var. Sjórinn braut 12 saltskśra og eyšilagši žaš sem ķ žeim var. Fjöldi fjįr drukknaši bęši ķ hśsum og į fjörum.

Tvö hśs į Eyrarbakka eyšilögšust og mikill skaši varš į jöršum. Stokkseyrarsjógaršurinn brotnaši allur meira og minna frį Stokkseyri og vestur aš Hraunsį. Alls skemmdist garšurinn į 4 km svęši. Bjarga tókst hagapeningi vegna žess aš žetta geršist um mišjan dag. Fólk flśši śr hśsum undan sjóganginum. Flóšiš gekk upp undir tśn į Syšra-Seli. Skemmdir uršu žó ekki į hśsum nema į rjómabśsskįlanum į Baugsstöšum. Öll hśs viš sjó ķ Selvogi eyšilögšust ķ briminu.

Sjór gekk ķ bašstofu sem stóš 200 m frį sjó ķ Herdķsarvķk įšur en vešriš žar varš hvaš mest. Fólk flśši hana - ekki uršu žarna skemmdir į landi né tjón į fénaši. Sjįvarflóš nokkuš gerši ķ Vķk ķ Mżrdal - en įn tjóns.

Mikil leysing varš į Akureyri svo lękir runnu eftir götum, bęši Torfunes- og Gillękirnir hlupu śr farvegum sķnum, brutu brżrnar og geršu spjöll į eignum. Höphnersverslun varš fyrir bśsifjum af Gillęknum er vatn flóši inn ķ vörugeymsluhśs og Torfuneslękurinn hljóp ķ nokkra kjallara og skemmdi vörur. (Ķslendingur)

Eins og įšur sagši er žetta sķšasti Reykjavķkurfįrvišrapistillinn en ķ žeim hefur veriš fjallaš um illvišri sem nįš hafa fįrvišrisstyrk ķ reykvķskum vešurbókum - 12 stigum eftir żmist nżrri eša fyrri gerš Beaufort-vindkvaršans. Fyrir žennan tķma (1925) var sį kvarši ekki notašur upp ķ 12 stig ķ athugunum ķ Reykjavķk. Skortur var žó ekki į fįrvišrum ķ žann tķma. 

Nęst veršur snśiš til Akureyrar og rifjuš upp vešur tengd 12-vindstigatilvikum žar į bę. 


Hlżjasta haustiš?

Svo viršist sem haustiš (október og nóvember) hafi oršiš žaš hlżjasta frį žvķ aš męlingar hófust į landinu ķ heild. Byggšamešaltališ reiknast 5,1 stig,3,3 stigum ofan haustmešaltals įranna 1961 til 1990 og 2,5 stigum ofan mešallags sķšustu tķu įra. 

w-blogg011216a

Į myndinni mį sjį aš hitinn nś sker sig mjög śr žvķ sem algengast hefur veriš į sķšari įrum - meira aš segja sżnast hin annars įgętu hlżindi į sama tķma įrs 2002 einhvern veginn dvergvaxin ķ samanburši. Helstu keppinautarnir eru ķ nokkuš fjarlęgri fortķš, nęsthlżjast var 1945, mešalhiti ašeins sjónarmun lęgri en nś, 4,9 stig, og 1915, 1920, 1941 og 1958 voru öll ofan 4,0 stiga. 

Nś er aušvitaš spurningin hvort hlżhaustaklasi sé ķ nįnd eins og hęgt var aš tala um fyrir um žaš bil 55-75 įrum žegar hlż haust voru tiltölulega algeng - eša hvort haustiš 2016 veršur meira stakt eins og 1915, en frį žvķ ofurhlżja hausti lišu ekki nema tvö įr til žess kaldasta į öllu tķmabilinu, 1917. 

Um žį framtķš er ekki nokkur leiš aš spį meš vissu - frekar en venjulega. 


Dulin įtök

Nęstu daga veršur mjög hlżtt loft į leiš fyrir sunnan land, en kalt noršur undan. Svo viršist sem žessara įtaka verši ekki svo mjög vart hér į landi - nema hvaš vešurnörd gefa žeim aušvitaš gaum. - Textinn hér fyrir nešan er ekki aušveldur višfangs - en žeir sem gefast upp į mišri leiš (eša įšur) geta reynt njóta litamynsturs kortanna. 

w-blogg291116a

Kortiš sżnir sjįvarmįlsžrżsting eins og evrópureiknimišstöšin vill hafa hann sķšdegis mišvikudag 30. nóvember. Einnig mį sjį śrkomu (gręnir - og blįir litafletir) og hita ķ 850 hPa (strikalķnur). Mikil hęš veršur yfir Bretlandseyjum og önnur yfir Gręnlandi. Lęgš er sušur af Gręnlandi og önnur viš Noršur-Noreg. 

Mjög hlżtt loft kemur sunnan śr hafi og rennur til austurs skammt fyrir sunnan land, en kalt loft er į leiš sušur og svo sušvestur meš Gręnlandsströndum. Söšull er ķ žrżstisvišinu skammt fyrir sušvestan Ķsland. - Aš sögn reiknimišstöšvarinnar sękir hlżja loftiš heldur į en žaš kalda hörfar smįm saman. 

Hitabrattinn viš Ķsland sést vel į nęsta korti.

w-blogg291116b

Žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs, žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrra er loftiš. Jafnžykktarlķnur eru heildregnar į kortinu, mjög žéttar yfir Ķslandi. Žaš munar um 200 metrum į žykkt yfir noršur- og sušurströndinni, 10 stigum, notum viš grįšur. Litirnir sżna hita ķ 850 hPa - žar munar 8 stigum į sömu vegalengd. 

Žykktarmunurinn, 200 metrar, gęti vakiš mikinn žrżstibratta, um 25 hPa, žaš „ętti aš“ vera mikiš austan- eša noršaustanhvassvišri į landinu - en er žaš ekki hér. 

Nś? 

w-blogg291116c

Hér mį sjį 500 hPa-spįna į sama tķma. Jafnhęšarlķnur eru heildregnar, žykktin er sżnd meš raušum strikalķnum. Mikill vestanstrengur er yfir Ķslandi - žaš munar um 160 metrum į flatarhęš viš noršur- og sušurströndina, sem jafngildir um 20 hPa - og ef sį bratti nęši til jaršar „ętti aš“ geisa vestanhvassvišri į landinu - en gerir žaš ekki hér. 

Austanįttin sem žykktarbrattinn er aš skapa nęr aš „eyša“ vestanįtt hęšarbrattans - og rétt rśmlega žaš, munar um 5 hPa sem žykktarbrattinn og austanįtt hans hefur betur. Ętli žaš sé ekki um žaš bil žrżstibrattinn sem er viš landiš - viš sjįvarmįl? 

Landiš er um 3 breiddarstig frį noršri til sušurs, žrżstibrattinn aš mešaltali žį um 1,5 til 2 hPa į breiddarstig (5/3). Žrżstivindur žį 7 til 10 m/s - og raunvindur einhver helmingur af žvķ - allt saman mjög gróft reiknaš. 

Fyrir noršan land mį hins vegar sjį aš jafnžykktarlķnur eru žéttari en jafnhęšarlķnur - žar rżmi fyrir noršaustanstrekking - jafnvel hvassan vind - en fyrir sunnan eru jafnžykktarlķnurnar gisnari en jafnhęšarlķnurnar - žar nęr vestanįttin til jaršar. 

Eitthvaš mį litlu muna. 


Fįrvišriš 5. mars 1938

Veturinn 1937 til 1938 žótti hagstęšur framan af, en sķšan varš vešur umhleypingasamt meš köflum. Snemma ķ mars, žann 3. og žann 5. gerši tvö veruleg illvišri - og žaš sķšara olli stórtjóni vķša um land. 

Slide1

Sķšdegis fór loftvog aš hrķšfalla um landiš vestanvert og hvessti af sušri og sķšar sušvestri. Fyrir mišnętti var kominn stormur en snemma nętur skall sķšan į skammvinnt sušvestan- og vestanfįrvišri sem ęddi sķšan austur yfir landiš um nóttina og snemma um morguninn. Vestfiršir sluppu einna best frį vešrinu, en grķšarlegt tjón varš bęši į Sušur- og Austurlandi. Śrklippan hér aš ofan er śr Alžżšublašinu - sama dag - žannig aš allmiklar fregnir hafa žegar legiš fyrir žegar blašiš fór ķ prentun. 

Dagblašiš Vķsir var einnig meš fréttir af vešrinu žann sama dag og mį sjį mynd af braki śr hśsi viš Sundlaugaveg ķ Reykjavķk sem gjöreyšilagšist ķ vešrinu. Žar er einnig stutt vištal viš Jón Eyžórsson vešurfręšing sem segir vindhraša hafa fariš ķ 30 m/s į męli Vešurstofunnar - en eins og fram kom ķ pistli hungurdiska fyrir nokkru töldust žaš 12 vindstig į žeim tķma - . 

Slide2

Daginn eftir birtir Morgunblašiš fréttir af tjóni śti į landi - og voru žęr aš tķnast inn nęstu daga eftir žvķ sem sķmasamband leyfši. 

Annaš vešur hafši gert rśmum sólarhring įšur, en tjón varš žį mun minna. Lęgširnar sem ollu vešrunum voru įmóta geršar og įmóta djśpar. 

Slide3

Nś ber svo viš aš endurgreiningin sem viš höfum svo oft notast viš meš góšum įrangri stendur sig ekki alveg nógu vel. Žó mį žakka fyrir žaš aš ešli vešranna skilar sér - viš sjįum vel hvaš var į seyši. 

Myndin hér aš ofan sżnir stöšuna kl. 18 sķšdegis žann 3. mars 1938. Žį er fyrri lęgšin viš Breišafjörš - įgętlega stašsett, en um 10 til 12 hPa of grunn. Į kortiš eru dregnar jafnhęšarlķnur 1000 hPa-flatarins - jafngildar sjįvarmįlsžrżstilķnum, 40 metra bil į milli lķna eru 5 hPa. 

Slide4

Hér mį aftur į móti sjį hęš 500 hPa-flatarins į sama tķma. Grķšarlega öflug vindröst teygir sig um kortiš žvert, og į henni greinileg bylgja samfara lęgšinni viš Ķsland. Nęsta bylgja er svo yfir Labrador. Viš vitum aš talsvert vantar upp į snerpu lęgšarinnar - en ekki er vķst aš hįloftagreiningin sé alveg jafnvitlaus. Jafnhęšarlķnur eru ekki sérlega žéttar yfir landinu og skżrir lķklega hvers vegna ekki varš jafnmikiš tjón ķ žessari lęgš og hinni sķšari. 

Slide5

Kortiš gildir um mišnętti aš kvöldi žess 4., rétt įšur en ašalvešriš skall į ķ Reykjavķk. Lęgšin er allt of grunn ķ greiningunni - žaš munar meir en 25 hPa. Óžęgilegt er til žess aš hugsa aš žrįtt fyrir svona ępandi villur viršast fjölmargir hneigjast til aš nota endurgreiningar sem žessa sem grunnsannleik ķ vangaveltum um breytingar į stormatķšni (og fleiru). - Svipaš mį žį segja um įmóta gerš framtķšarlķkana. - Alla vega eru hiklaust birtir alls konar leitnireikningar langt inn ķ framtķšina. 

En engu aš sķšur veršur aš telja gęši greiningarinnar til kraftaverka - hśn sżnir bįšar lęgširnar nokkurn veginn į réttum staš į réttum tķma - og gefur mjög gagnlegar vķsbendingar um ešli žeirra. Er samt ekki betri en sannleikurinn sjįlfur - munum žaš. 

Slide6

Viš getum ekki alveg neglt vešriš af hįloftakortinu - var žaš hreint hįrastarvešur? - hes heimskautarastarinnar teygir sig nišur ķ fjallahęš eša jafnvel nešar - eša kom žaš sem oft er kallaš stunga viš sögu? - stungur eru lįgrastir nęrri mišju krappra lęgša - kannski hvort tveggja - annaš sušvestanlands heldur en eystra? 

Slide7

Kort sem sżnir vešriš į Ķslandi žessa nótt er ekki til - vešurathuganir voru ekki geršar aš nęturlagi įriš 1938 - og engin vakt yfir blįnóttina į Vešurstofunni. Kortiš hér aš ofan gildir kl.8 um morguninn - žį voru enn 10 vindstig į Seyšisfirši og į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum, en hęgur noršan og -7 stiga frost ķ Horni ķ Hornvķk į Hornströndum. 

Slide8

Slatti af žrżstiritum var ķ landinu į žessum tķma og meš ašstoš žeirra mętti fylgja lęgšinni - og žrżstibratta ķ tengslum viš hana nokkuš nįkvęmlega žótt ekki hafi veriš lesiš af loftvogum um nóttina. - Ritinn śr Reykjavķk sżnir lęgširnar tvęr mjög vel - žaš er vel hęgt aš koma sér upp feguršarsmekk gagnvart sveigjum žrżstirita og eru žessar fagurlegar - aš smekk ritstjóra hungurdiska. - Örin bendir į Reykjavķkurfįrvišriš. 

Slide9

Ķ vešurbókum Reykjavķkur lifši enn į žessum tķma sérstakt tįknmįl sem lżsti vešri yfir daginn - ķ mjög stuttu „mįli“. Žetta tįknmįl mį sjį ķ fullri notkun bęši ķ Meteorologisk Aarbog sem danska vešurstofan gaf śt fyrir Ķsland į įrunum 1873 til 1919 og ķ Ķslenskri vešurfarsbók sem Vešurstofan sendi frį sér 1920 til 1923. - Žį voru fjįrveitingar til śtgįfunnar skornar nišur - enn ein birtingarmynd landlęgs skilningsleysis ķslenskra rįšamanna į nįttśrufarsrannsóknum. Trślega hefur draumurinn um endurreisn Vešurfarsbókarinnar lifaš meš stjórnendum Vešurstofunnar.

En hvaš žżšir žetta sem viš sjįum? Hér er lżst vešri ķ Reykjavķk 3. til 6. mars. Fyrri lęgšin gengur yfir žann 3. Punktur er merki fyrir regn, „a“ tįknar fyrir hįdegi og a meš punkti fyrir framan tįknar žvķ aš rignt hafi fyrir hįdegi. Éljamerki į undan a og p žżšir aš él hafa veriš bęši fyrir og eftir hįdegi. Vindörin merkir ekki stefnu - heldur ašeins styrk - hér 11 vindstig sem p-iš segir okkur aš hafi veriš sķšdegis. Ritstjóranum er ekki alveg ljóst hvers vegna svigi er utan um - en vel gęti veriš aš sviginn bendi į aš žetta vešur hafi ekki veriš rķkjandi.

Žann 5. sjįum viš éljamerkiš į undan n (nótt),ap (allan daginn), svo sżnir vindörin fįrvišri um nóttina - og svo dularfullur svigi um sķšdegisélin - kannski hefur śr žeim dregiš žegar į daginn leiš?

En lķtum lķka į lauslegt yfirlit um tjón - ķ blöšunum mį aš auki finna slatta af bęjanöfnum sem ritstjóri hungurdiska į eftir aš elta uppi. 

Ķ vešrinu žann 3. uršu talsveršar skemmdir į flóši og ķ brimi ķ Grindavķk, vegurinn aš Sandgerši skemmdist ķ brimi. Mörg fęreysk fiskiskip lentu ķ įföllum undan Sušurlandi, eitt žeirra fórst og meš žvķ 17 menn, menn slösušust į öšrum eša féllu śtbyršis. Togarar fengu į sig įföll og slösušust nokkrir menn.

Tjóniš žann 5. varš miklu vķštękara.

Mörg erlend fiskiskip löskušust. Timburhśs ķ Kleppsholti ķ Reykjavķk fauk af grunni og mölbrotnaši, ķbśana sakaši lķtiš, žök tók af nokkrum hśsum ķ bęnum, bķlskśr eyšilagšist. Tališ er aš meir en 20 önnur hśs ķ Reykjavķk hafi oršiš fyrir teljandi fokskemmdum, grindverk og jafnvel steinveggir skemmdust um allan bę. Fjįrhśssamstęša fauk į Reynisvatni ķ Mosfellssveit, žak rauf į Korpślfsstöšum og skemmdir uršu ķ Leirvogstungu og fleiri bęjum žar ķ grennd. Jįrnplötu- og reykhįfafok varš į hśsum ķ Grindavķk, Sandgerši, Keflavķk og į Akranesi, tjón varš ķ höfninni ķ Sandgerši og žar fauk heyhlaša og önnur brotnaši. Margir vélbįtar skemmdust ķ Vestmannaeyjahöfn. Miklar sķmabilanir uršu, fjara var sušvestanlands žegar vešriš var sem verst - og žótti žaš hafa bjargaš miklu.

Tjón varš į śtihśsum į nokkrum bęjum ķ Mišfirši. Žak fauk af hśsi į Saušįrkróki. Miklar bilanir į raflķnum į Akureyri.

Žak sķldarverksmišjunnar į Raufarhöfn skaddašist og tjón varš į bęjum į Melrakkasléttu. Žakhluti fauk į Skįlum oį Langanesi og gafl féll į hśsi, jįrnplötur fuku af prestsetrinu į Saušanesi og slįturhśs fauk į Bakkafirši og žar ķ grennd sköddušust śtihśs į nokkrum bęjum. Ķ Vopnafirši fuku 7 hlöšur og nokkuš foktjón varš ķ kauptśninu. Ķ Hśsavķk ķ Borgarfirši eystra jöfnušust flest hśs viš jöršu og žrķr menn slösušust, barnaskólahśs laskašist į Borgarfirši og žar skemmdust mörg hśs illa og skekktust į grunnum, auk rśšubrota og jįrnplötufoks. Mikiš tjón varš einnig į bęjum ķ Lošmundarfirši. Mikiš tjón varš ķ Seyšisfirši, žak tók af tveimur hlöšum og į Vestdalseyri fauk stórt fiskipakkhśs, ķbśšarhśsiš į Dalatanga skekktist og rśšur brotnušu, žar fauk og žak af hlöšu, jįrnplötur fuku og gluggar brotnušu ķ kaupstašnum.

Tjón varš į flestum hśsum ķ Eskifjaršarkaupstaš, minnihįttar į flestum, en fįein skemmdust verulega, žak tók af kolaskemmu og rafmagns- og sķmalķnur ķ bęnum rśstušust. Tjón varš einnig mikiš į nįgrannabęjum og nokkuš foktjón varš į Bśšareyri ķ Reyšarfirši. Jįrn tók af hśsum ķ Neskaupstaš, bryggjur og bįtar löskušust. Heyskašar og miklar sķmabilanir uršu vķša og bryggjur brotnušu į Fįskrśšsfirši. Į Fįskrśšsfirši tók žök alveg af tveimur ķbśšarhśsum og fleiri hśs žar og ķ nįgrannabyggšum uršu fyrir skemmdum. Žak fauk af hśsi į Jökuldal og talsveršar skemmdir uršu į Eišum.

Jįrnplötur fuku į nokkrum bęjum ķ Hornafirši. Heyhlaša fauk į Flögu ķ Skaftįrtungu og žak af fjįrhśsi į Fossi į Sišu, minnihįttar tjón varš ķ Landbroti. Tjón varš aš į minnsta kosti 30 stöšum ķ Įrnessżslu, tjón varš į fjölmörgum bęjum ķ Rangįrvallasżslu vestanveršri austur ķ Fljótshlķš, fjórar hlöšur fuku ķ Landssveit og tjón varš į fleiri hśsum į nokkrum bęjum. Refabś fauk į Arnarbęli ķ Ölfusi.Miklar skemmdir uršu ķ Flóa og į Skeišum, žar fuku žök af śtihśsum į nokkrum bęjum. Žak fauk af barnaskólanum į Eyrarbakka og veišarfęrahjallur fauk.

Hér var getiš um tjóniš ķ Hśsavķk eystra. Um žaš ritaši Halldór Pįlsson įgęta grein sem birtist ķ Tķmanum rśmu įri sķšar, žann 28. mars 1939. Žessa fróšlegu grein mį finna ķ višhengi meš žessum pistli. Kenna mętti žetta vešur viš Hśsavķk. Halldór varš sķšar žekktur mešal vešurnörda fyrir bękur sķnar „Skašavešur“. Žęr uršu lķklega fimm talsins og fjalla um illvišri hér į landi į įrunum 1886 til 1901. Įhersla er į Austurland - žótt ašrir landshlutar komi reyndar viš sögu. Mikill fróšleikur er ķ bókum žessum og fį žęr bestu mešmęli ritstjóra hungurdiska. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Fįrvišriš 28. febrśar 1941

Veturinn 1940 til 1941 taldist lengst af hagstęšur hér į landi. Ķ tķšarhnotskurn ritstjóra hungurdiska segir: Desember 1940: Hagstęš tķš, hlżtt. Janśar 1941: Óvenju stillt, śrkomulķtiš og bjart vešur. Fé gekk mikiš śti. Gęftir góšar. Fęrš mjög góš. Hiti ekki fjarri mešallagi. Febrśar 1941: Tķš var lengst af hagstęš og žurrvišrasöm į S- og V-landi, en sķšari hlutinn varš snjóžungur į Noršaustur- og Austurlandi. Hiti undir mešallagi. Mars 1941: Lengst af milt og hagstętt tķšarfar, og góšir hagar. Framan af var mikill snjór į N- og A-landi, en annars snjólķtiš. Gęftir góšar fyrir S- og V-landi, en sķšri a-lands. Hiti ofan viš mešallag.

En ekki var nś alveg jafnvel sloppiš og žetta yfirlit gefur til kynna žvķ ķ sķšustu viku febrśar og fyrstu viku marsmįnašar gerši hiš versta vešur og nįši žaš hįmarki žann 28. febrśar žegar vindur nįši fįrvišrisstyrk (12 vindstigum) ķ Reykjavķk ķ athugunum kl. 6, 12 og 15. Vindur var af stormstyrk (9 vindstig) eša meira linnulķtiš frį žvķ snemma aš morgni fimmtudags 27. febrśar fram yfir hįdegi laugardaginn 1. mars - og svo aftur sķšdegis mįnudaginn 3. mars. 

Viš lķtum hér nįnar į žetta athyglisverša noršan- og noršaustanvešur sem allmargir af elstu kynslóšinni muna enn - og geta stašsett žó lišin séu rśm 75 įr sķšan. 

Slide1

Žaš sem gerši vešriš sérlega minnisstętt voru ströndin sem minnst er į ķ frétt Vķsis hér aš ofan sķšdegis föstudaginn 28. febrśar og er žaš óformlega kennt viš Raušarįrvķk - skammt frį Hlemmi ķ Reykjavķk og atburšina žar. Žaš yrši sennilega įmóta minnisstęšur atburšur ķ dag ef mešalstórt skemmtiferšaskip fęri upp undir götu viš Įnanaust ķ vestanfįrvišri - ekki ómögulegt. 

Slide2

Önnur blöš birtu fréttirnar daginn eftir, laugardag 1. mars. Į klippunni śr Morgunblašinu sem hér er sżnd er einnig getiš um hrķšarvešur og rafmagnsleysi nyršra. Fram kemur ķ žessum fréttum aš śrkomulaust hafi veriš ķ Reykjavķk en mikiš sęrok hafi gengiš yfir allan bęinn. 

Slide3

Bandarķska c20v2-endurgreiningin nęr vešrinu allvel. Aš morgni fimmtudagsins 27. fór aš hvessa ķ Reykjavķk. Djśp lęgš var vestan viš Bretland og žokašist noršur į móti allmikilli hęš yfir Gręnlandi. Hér eru jafnhęšarlķnur 1000 hPa-flatarins sżndar - meš 40 metra bili, žaš jafngildir 5 hPa. Lęgšin er um 967 hPa ķ mišju, en hęšin yfir Gręnlandi ķ kringum 1030 hPa.  

Hįloftakortiš hér aš nešan afhjśpar hvers ešlis er. 

Slide4

Hér mį sjį mikiš lęgšasvęši teygja sig noršan śr höfum og sušur yfir Ķsland, en fyrirstöšuhęš er viš Sušvestur-Gręnland. Lęgšin fyrir sunnan land hafši oršiš til śr lęgšardragi sem kom noršan śr Ķshafi og var aš fara sušur fyrir Ķsland.

Viš skulum reikna žykktina yfir Reykjavķk śt - en hśn sżnir mešalhita ķ nešri hluta vešrahvolfs. Žaš er 5100 metra jafnhęšarlķna 500 hPa-flatarins sem liggur yfir Reykjavķk - į hinu kortinu er žaš 120 metra jafnhęšarlķna 1000 hPa sem er į sama staš. Mismunurinn er žykktin, 5100 - 120 = 4980 metrar. Žaš mį hrökkva ašeins viš žegar žessi tala sżnir sig žvķ viš vitum aš vindur var hvass. Žetta loft er jökulkalt - meir um žaš hér į eftir. 

Slide5

Daginn eftir var vešriš ķ hįmarki. Kortiš gildir į hįdegi, lęgšin žį ekki langt undan Sušausturlandi og hafši heldur dżpkaš, komin nišur ķ 961 hPa - og hęšin svipuš yfir Gręnlandi. Žessi staša minnir nokkuš į annaš fįrvišri sem viš litum hér į į dögunum, žaš sem gerši undir janśarlok 1966 (Hekluvešriš). 

Slide6

Hįloftakortiš į sama tķma sżnir aš mjög hefur hlżnaš ķ hįloftunum - hlżja loftiš hefur rušst yfir žaš kalda sem enn berst fyrir tilveru sinni yfir Ķslandi meš Gręnlandsfjöll sem bakhjarl. 

Slide7

Ķslandskortiš er nokkuš ęšisgengiš (skżrist nokkuš viš stękkun), žaš sżnir vešriš kl. 8 aš morgni žess 28. Žį er fariš aš hlįna sušaustanlands og žrżstibrattinn žar ašeins aš minnka - en enn er hver jafnžrżstilķnan ofan ķ annarri yfir Vesturlandi - ķ frosti. Mikil hrķš geisaši į öllu Noršurlandi. 

Slide9

Žrżstiritiš frį Reykjavķk nęr hér yfir vikutķma, frį 24. febrśar til 3. mars. Enginn sérstakur asi er į žessu illvišrakerfi. Örin sem er lengra til vinstri į myndinni sżnir hvar byrjar aš hvessa aš rįši - žrżstingur er varla farinn aš falla. Venjulega fellur žrżstingur ķ nokkurn tķma įšur en vindur nęr stormstyrk - ekki ķ žetta sinn. Óžęgilegt fyrir žį sem treysta į loftvog sķna eina til vešurspįdóma - greinilega naušsynlegt aš lķta lķka til himins, skima og hlusta. 

Örin nešar og lengra til hęgri sżnir lauslega hvenęr fįrvišriš ķ Reykjavķk byrjaši. Eins og oft er ķ noršanvešrum sjįum viš grófgeršan óróleika į žrżstiferlinum - trślega flotbylgjur vaktar į leiš vindsins yfir landiš - og aš lokum Esjuna og fjöllin žar ķ kring. 

Slide8

Eins og įšur var minnst į hrukkum viš dįlķtiš viš žegar žykktin ķ upphafi vešursins kom ķ ljós. Hér mį sjį hluta sķšu vešurbókar śr Reykjavķk ķ febrśar 1941, athuganir kl. 8 og 12 dagana 18. til 28. 

Viš skulum rżna ķ fęrslurnar žann 27. (nęstnešsta lķnan) - myndin skżrist sé hśn stękkuš. Fyrsti dįlkur sżnir loftžrżsting ķ millimetrum kvikasilfurs - fyrsta staf sleppt (57,4 == 757,4 mm = 1009,8 hPa). Sķšan er vindįtt og vindhraši, noršnoršaustan nķu vindstig - og sķšan hitinn, -11,1 stig. 

Lengra til hęgri mį sjį vešriš kl.12, noršnoršaustan tķu vindstig og frostiš -10,4 stig. - Daginn eftir eru 11 vindstig kl. 8 og 12 vindstig kl.12 - en frostiš minna. 

Sęrokiš sem gekk yfir bęinn hefur vķša frosiš viš snertingu og myndaš ķsingu - heldur óskemmtilegt svo ekki sé meira sagt - og eins gott aš halda sig heima og fylgjast meš lekanum. 

Žótt vindhraši ķ Reykjavķk hafi veriš óvenjumikill ķ žetta sinn höfum viš samt sem įšur séš žrżstisviš sem žetta endrum og sinnum ķ noršaustanįtt - en aš tķu stiga frost eša meira sé samfara žvķ į Sušvesturlandi er nįnast óžekkt į sķšari įrum - alveg utan reynsluheims starfandi vešurfręšinga alla vega. 

Viš getum spurt gagnagrunn Vešurstofunnar um hvenęr vindur hefur sķšast veriš 20 m/s eša meiri ķ 10 stiga frosti ķ Reykjavķk. Svariš kemur um hęl: 15. janśar 1969 og aldrei annars frį 1949. Ķ annarri töflu ķ gagnagrunninum eru athuganir frį 1935 til 1948 - žar eru tilvikin tvö. Annars vegar žetta sem hér hefur veriš til umfjöllunar, en hitt į žrišja ķ jólum (27. desember) 1947. 

Viš getum lķka stašfest beint nokkur tilvik (aš minnsta kosti 6) į įrunum 1907 til 1919 - og viš vitum af slatta af nķtjįndualdartilvikum. 

Hįmarkshiti dagsins žann 27. febrśar 1941 var -7,9 stig ķ Reykjavķk - ķ brjįlušu vešri. Sólarhringshįmarkshiti ķ höfušborginni hefur ekki veriš lęgri en -8,0 stig sķšan 19. nóvember 2004 - en žį var hęgvišri (og besta vešur aš sumra smekk). Aftur į móti var leišindavešur (ekki žó stormur) žann 1. mars 1998 en žį var hįmarkshiti sólarhringsins -10,0 stig. 

Illvišriš 1941 var eiginlega nķtjįndualdarvešur į mišju hlżskeiši og sżnir aš meira aš segja bestu hlżskeiš frķa okkur ekki algjörlega frį kuldabola. Aušvitaš į žetta eftir aš endurtaka sig nokkurn veginn. 

Slide10

Sķšasta mynd žessa pistils sżnir hita (grįar sślur) og loftžrżsting ķ Reykjavķk ķ febrśar 1941 - og fram ķ mars. Skammvinnur kuldi var ķ byrjun mįnašar - en žį tók viš sęmilega hlżtt tķmabil - kuldinn žann 24. til 27. sker sig śr. Žrżstibreytingar (raušur ferill) eru ekki mjög stórar og fremur hęgar flestar hverjar. 

Tjón ķ vešrinu viršist hafa oršiš mest viš sunnanveršan Faxaflóa - en vandręši af einhverju tagi hafa veriš um mestallt land. - Ķ framhaldinu varš mikil snjóflóšahrina og vestur į Ķsafirši varš hörmulegt slys žann 3. žegar tvęr telpur fórust ķ snjóflóši sem féll į hśsiš Sólgerši. 

Žar sem vešriš stóš ķ marga daga er erfitt aš dagsetja żmsa atburši meš fullri vissu. Auk mannskašasnjóflóšsins į Ķsafirši er getiš um eftirfarandi tjón: Nokkur skip ströndušu, žar į mešal 2 ķ Raušarįrvķk viš Reykjavķk og mikiš tjón varš į bįtum ķ höfnunum ķ Njaršvķk og Keflavķk. Drukknušu žį 25 manns. Togari frį Reykjavķk fórst śt af Faxaflóa og meš honum 19 menn, į svipušum slóšum fórst bįtur frį Siglufirši og meš honum sex menn. 

Skemmdir uršu vķša. Bryggja brotnaši į Oddeyri į Akureyri og sópašist burt. Sķma- og rafmagnskerfi skemmdust į Akureyri og Hśsavķk. Smįslys og skemmdir uršu ķ Reykjavķk. Mikiš fannfergi var nyršra. Žök reif af hśsum į Snęfellsnesi, į Bśšum, Hofgöršum og Elliša ķ Stašarsveit. Mikiš brim var ķ Ólafsvķk og gekk langt į land.

Mikiš fannfergi ver nyršra og žar uršu og fjįrskašar. Talsvert var um stór snjóflóš į Vestfjöršum, Noršur- og Austurlandi. 


Sérlega hlżtt loft yfir landinu ķ dag (en stóš stutt viš)

Grķšarlega hlżtt loft var yfir landinu ķ dag (fimmtudag 24. nóvember) - og reyndar sló žvķ nišur sums stašar um landiš austanvert. Žegar žetta er skrifaš hafši hiti į Dalatanga komist ķ 20,1 stig. Žetta er nżtt landsdęgurmet (en slķk falla aš jafnaši nokkur į hverju įri). Tuttugu stig hafa ašeins einu sinni męlst sķšar aš hausti. Žaš var fyrir žremur įrum aš hiti fór ķ 20,2 stig į Dalatanga žann 26. nóvember. Mį um žaš lesa ķ gömlum pistli hungurdiska.

Žuklforrit ritstjóra hungurdiska segir hįmarkshitann į Dalatanga ķ dag žann hęsta sem žar hefur męlst į žessu įri (2016) - rétt aš hinkra augnablik meš aš stašfesta žaš. - Žaš er ekki dęmalaust į einstökum stöšvum aš hęsti hiti įrsins falli utan sumarsins. Um žennan „sjśkdóm“ var fjallaš ķ pistli hungurdiska ķ desember 2010 - žį var vitaš um fjögur tilvik ķ nóvember. 

w-blogg251116a

Žykktarkort evrópureiknimišstöšvarinnar sem gildir kl.18 ķ dag sżnir aš hįmarkiš 5560 metra viš Austfirši. Žykktin męlir mešalhita ķ nešri hluta vešrahvolfs og svona hį tala žykir bara nokkuš góš um hįsumar og heldur sjaldséš ķ nóvember - en ekki einstök žó. 

Hlżindi sem žessi aš vetrarlagi eru sżnd veiši en ekki gefin - erfitt er aš koma žeim nišur til mannheima - engin sólarylur til aš hjįlpa til og oftast er veriš aš eyša varma ķ snjóbręšslu. Dugar lķtt nema töluveršur vindur og fjöll til aš bśa til žį lóšréttu hreyfingu og blöndun sem til žarf. 

Litirnir į kortinu sżna hita ķ 850 hPa-fletinum, ķ um 1400 metra hęš yfir sjįvarmįli. Žar er hęsta talan viš Austurland 11 stig.

w-blogg251116b

Viš getum reynt aš draga 850hPa-hlżindin nišur til sjįvarmįls (strangt tekiš 1000 hPa-flatarins) og kortiš sżnir nišurstöšu slķkar ęfingar - śtkoman er kölluš męttishiti, til ašgreiningar frį žeim sem viš męlum beint meš hitamęli. Į kortinu er męttishiti viš Austfirši 25,0 stig. - Žaš er alltaf rétt hugsanlegt aš hiti nįlgist žį tölu - en mjög ólķklegt žó į žessum įrstķma. - Mun žó sjįst einhvertķma ķ framtķšinni žegar vel hittir į - bķšum viš nęgilega lengi og męlum nógu vķša og oft - og žaš er alveg óhįš auknum gróšurhśsaįhrifum - lottóiš lętur ekki aš sér hęša. 

En - žaš mį benda į kuldann yfir Gręnlandi - žar er žykktin ķ vetrarveldi. Aš hluta til er raunar um sżndaržykkt ķ lķkaninu aš ręša - sem ekki getur hreyfst frį Gręnlandi - en ekki bara. Žaš er mjög kalt loft viš Gręnland, aš sögn fór frost į stöšinni į Gręnlandsbungu (3000 metra yfir sjįvarmįli) ķ -57 stig ķ dag (óstašfest) - óvenjumikiš ef rétt er. 

Žetta kalda loft veršur aš voma yfir okkur nęstu vikuna - sumar spįr eru aš reyna aš slį žvķ sušur til okkar undir mišja nęstu viku - alla vega um tķma - en ašrar telja ekki verulega hęttu į feršum - stundarkulda žó. En full įstęša er til aš fylgjast meš žessu. 


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Des. 2016
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Nżjustu myndir

  • w-blogg081216c
  • w-blogg081216b
  • w-blogg081216a
  • w-blogg061216a
  • w-blogg061216a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (8.12.): 69
  • Sl. sólarhring: 436
  • Sl. viku: 2535
  • Frį upphafi: 1374954

Annaš

  • Innlit ķ dag: 64
  • Innlit sl. viku: 2068
  • Gestir ķ dag: 64
  • IP-tölur ķ dag: 64

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband