Hįžrżstivika framundan

Hér er aušvitaš įtt viš loftžrżsting viš sjįvarmįl - en hvaš ętti žaš svosem aš vera annaš? Tķu daga žrżsti- og žrżstivikkort evrópureiknimišstöšvarinnar sżnir žetta vel.

w-blogg290516a

Mešalžrżstingur nęstu tķu daga (fram til 7. jśnķ) er sżndur meš heildregnum lķnum, en vik eru sżnd ķ lit. Hér į landi į tķudagavikiš aš vera meira en 12 hPa - og er žaš mikiš į žessum tķma įrs. Trślegt er aš neikvęša vikiš mikla sušur ķ hafi sé žó enn óvenjulegra. 

Žetta žżšir žó ekki aš vešurlag sem žetta rķki alla dagana - į žvķ eru alltaf einhver afbrigši - auk žess sem spįin getur veriš röng. 

Hįžrżstingurinn į aš nį hįmarki į mišvikudag-fimmtudag (1. eša 2. jśnķ). Ritstjóranum finnst spįr reiknimišstöšva ķ hęrra lagi, t.d. sś hér aš nešan - en hśn gildir um mišnętti į ašfaranótt fimmtudags. 

w-blogg290516b

Hęšin er hér sżnd 1038 hPa ķ mišju og 1036 hPa jafnžrżstilķnan nęr til Ķslands. Žrżstingur fer mjög oft yfir 1030 hPa ķ jśnķ į Ķslandi eša rétt tęplega annaš hvert įr. En svo glöggt stendur aš hann hefur ekki nema 6 sinnum fariš ķ meir en 1036 hPa sķšustu 140 įr - Nķtjįn įr eru sķšan hann fór sķšast ķ 1036 hPa ķ jśnķ og žar įšur žarf aš fara til 1971 til aš finna svo hįa tölu.   

Hįžrżstingur sem žessi er óžęgilegur ķ jśnķ. Hlżtt loft sem brżst til noršurslóša stuggar alltaf viš heimaloftinu - žvķ kalda - og žaš veršur aš koma sér undan. Rętist žessi hįžrżstispį gerir t.d. leišinda kuldakast ķ Noršur-Noregi. Óljósara er hvaš gerist hjį okkur ķ kjölfariš - viš gętum alveg sloppiš. 


Jį, mikil śrkoma

Grķšarleg śrkoma var ķ dag (föstudag 27. maķ) vķša į Snęfellsnesi og sunnantil į Vestfjöršum. Žegar sķšast fréttist var sólarhringsśrkoman į Grundarfirši komin ķ 133 mm. Žaš er meira en nokkru sinni hefur męlst ķ maķ į mannašri stöš, en sjįlfvirki Grundarfjöršur į sjįlfur eina hęrri maķtölu, 147 mm sem féllu žar į einum sólarhring 26. maķ 2012. Žį voru vešurskilyrši mjög lķk žvķ sem var ķ dag - öflug tunga af röku og mjög sušręnu lofti var kreist af uppstreymi og vindi yfir Snęfellsnesi - og śrkoman fauk svo yfir ķ męlinn į Grundarfirši. - Einhvern tķma ķ fornöld kallaši ritstjóri hungurdiska žetta „fokhrif“ - heitir „spillover effect“ į ensku.

Svo sżnist sem sjįlfvirka stöšin į Tįlknafirši hafi slegiš maķmet sitt rękilega - žar męldust ķ dag 60 mm - fyrra maķmet var 39 mm, sett 2009. - Rétt er aš geta žess aš ekki hefur veriš fariš ķtarlega yfir metatöflur sjįlfvirku stöšvanna og ķ žeim geta leynst alvarlegar villur.

Evrópureiknimišstöšin og harmonie-lķkaniš viršast hafa hitt vel į žennan atburš - harmoniespįin gerši rįš fyrir meir en 100 mm į Snęfellsnesi - og reiknimišstöšin kveikti į śtvķsum sķnum - eins og fjallaš var um ķ pistli į hungurdiskabloggi fyrri dags.

Raka og hlżja tungan sést vel į kortinu hér aš nešan. Žaš sżnir spį evrópureiknimišstöšvarinnar um sjįvarmįlsžrżsting og jafngildismęttishita ķ 850 hPa kl. 18 ķ dag, föstudag (27. maķ).

w-blogg280516a

Jafngildismęttishiti (viš leitum enn aš žjįlara orši) sżnir hita lofts ef hęgt vęri aš draga žaš śr 850 hPa (ķ dag ķ 1400 metra hęš) nišur ķ 1000 hPa (ķ dag ķ 80 metra hęš) og žar aš auki žétta alla vatnsgufuna ķ žvķ og nota dulvarmann til aš hita loftiš. 

Rakt og hlżtt loft sker sig mjög vel śr į kortum sem sżna jafngildismęttishitann - hér sjįum viš žaš sem mjóa gulbrśna tungu sunnan śr hafi berast meš vindi ķ įtt til landsins. Žaš vekur athygli hversu mjó tungan er - en žaš eru slķkar tungur oft.  

Mikiš śrkomumętti bżr ķ tungunni - en til žess aš žaš holdgerist žarf aš lyfta loftinu og žar meš kęla žaš. Žaš gerist žar sem vindur žvingar hana yfir fjöll - eins og į Snęfellsnesi. 

Venja er aš greina frį męttishita ķ Kelvingrįšum į kortum - žį er minni hętta į aš rugla honum saman viš žann „venjulega“. Ķ dag var męttishiti ķ 850 hPa um 17 stig (290 K) į žeim staš sem örin bendir į į kortinu hér aš ofan, jafngildismęttishitinn er hins vegar um 40 stig (viš drögum 273 frį tölunni) - dulvarminn er drjśgur. 


Mikil śrkoma?

Til aš lęra aš lesa žarf aš lesa - og helst mikiš. Sama į viš um lestur vešurkorta - til aš lęra į žau žarf aš lesa oft og mikiš. Žetta į jafnt viš um ritstjóra hungurdiska sem ašra. Žegar nżjar geršir af vešurkortum birtast žarf hann aš sitja viš og lesa sem flest - til aš lęra į žau. Fyrir nokkru (1. maķ) var hér fjallaš um nżja gerš korta śr ranni evrópureiknimišstöšvarinnar - kort sem ritstjórinn er harla óvanur (og illlęs į). Ekkert er viš ólęsinni aš gera nema lesa žvķ meira.

Žaš sem hér fer į eftir er aš miklu leyti endurtekning į fyrri pistli - nema aš skipt er um spį. 

Evrópureiknimišstöšin reiknar tvisvar į dag 50 spįr 15 daga fram ķ tķmann og žuklar jafnframt į śtkomunni og segir frį ef fariš er nęrri eša fram śr žvķ sem mest hefur oršiš ķ samskonar spįm sem nį til sķšustu 20 įra. Oft er ein og ein af spįnum 50 meš eitthvaš śtogsušurvešur - og telst žaš ekki til tķšinda.

En stundum gefur stór hluti spįnna 50 til kynna aš eitthvaš óvenjulegt kunni aš vera į seyši. - Lķkur į žvķ aš svo sé raunverulega aukast eftir žvķ sem styttra er ķ hiš óvenjulega.

Reynslu žarf til aš geta notaš žessar upplżsingar ķ daglegum vešurspįm. Sś reynsla mun byggjast upp - og til munu žeir sem oršnir eru vanir menn. Viš lķtum reynslulitlum augum į spį sem evrópureiknimišstöšin hefur gert fyrir föstudaginn 27. maķ.

Kortiš sżnir hana.

w-blogg270516a

Hér er reynt aš spį fyrir um hvort 24-stunda śrkomumagn er nęrri metum. Tveir vķsar eru sżndir - hér kallašir śtgildavķsir (litušu svęšin) og halavķsir (heildregnar lķnur). Lķkaniš veit af žvķ aš śrkoma er aš jafnaši ķ lįgmarki hér į landi į žessum įrstķma - sömuleišis veit žaš aš śrkoma um landiš vestanvert er meiri en t.d. noršaustanlands.

Hér verša vķsarnir ekki skżršir frekar, en žess žó getiš aš vešurfręšingum er sagt aš hafa varann į ef śtgildavķsirinn fer yfir 0,9 - og sömuleišis ef halavķsirinn (nafniš vķsar til hala tölfręšidreifingar) nįlgast 2,0 - hér er hann yfir 2 į allstóru svęši vestur af landinu - jafngildislķnan 2 nęr žó ekki alveg landi, gildiš 0,0 mun algengt. Žaš er žvķ fyrst og fremst į Snęfellsnesi og sunnanveršum Vestfjöršum sem veriš er aš spį afbrigšilegri śrkomu.

En - lķkan evrpópureiknimišstöšvarinnar er ekki meš full tök į landslagi - og žar aš auki er ritstjóri hungurdiska nęr reynslulaus ķ tślkun śtgildaspįa af žessu tagi. Hvort kortiš er aš vara viš einhverju sérstöku veršur reynslan aš skera śr um. 

En til aš lęra aš lesa žarf aš lesa - og helst mikiš. 

Oršiš „śtgildavķsir“ er žżšing į žvķ erlenda „extreme forecast index“, EFI, en „halavķsir“ reynir aš ķslenska „shift of tail“, SOT. - Žżšingar žessar hafa ekki öšlast hefšarrétt (né annan) og ašrar (og vonandi betri) munu e.t.v. sżna sig sķšar. 


Nęstmestu hugsanlegu vešurfarsbreytingar

Ķ hungurdiskapistli fyrir nokkrum dögum var fjallaš um mestu vešurfarsbreytingar sem hugsanlegar eru, aljöklun og óšagróšurhśsaįhrif. Žęr eru til allrar hamingju nokkuš śti śr kortinu. Ašrar öfgakenndar breytingar eru nęr - en teljast samt mjög ólķklegar.  

Sķšustu jökulskeiš nśverandi ķsaldahrinu eru gjarnan notuš sem einskonar svišsmyndir į kalda kantinum - žau gengu žrįtt fyrir allt yfir tiltölulega nżlega, en į hlżja kantinum er gripiš ķ einkennilega hlżskeišahrinu į paleósen- og eósentķma snemma į nżlķfsöld. Paleósenskeišiš hófst fyrir um 66 milljón įrum og stóš ķ um 10 milljón įr, žį tók eósen viš og stóš žar til fyrir um 34 milljónum įra. 

Į žessum tķma var almennt mjög hlżtt į jöršinni - og veröld öll önnur en nś er. Žegar fariš var ķ saumana į lķklegu vešurlagi į žessum tķma kom ķ ljós aš sérlega hlżtt hafši veriš nęrri mörkum paleósen og eósen, fyrir um 55 milljón įrum. Mestu hlżindin stóšu įmóta lengi - eša heldur lengur en jökulskeiš ķsaldar - ķ 100 til 200 žśsund įr. 

Žetta var nefnt „paleocene-eocene thermal maximum“ skammstafaš petm. Sķšar hefur komiš ķ ljós aš svona skeiš eru fleiri - alla vega į eósen - en ekki alveg jafnhlż. Tilhneiging hefur žvķ veriš til žess aš kalla petm frekar „eocene thermal maximum 1“, etm-1, og sķšan hin sķšari (minni) hlżskeiš ķ einhverri nśmeraröš.  

Hlżindin į etm-1 voru hreint meš ólķkindum og viršast hafa skolliš į į ašeins nokkur žśsund įrum - ķ mesta lagi. - Mjög hlżtt var ķ heiminum fyrir, miklu hlżrra en nś er, en skeišiš er 6 til 8 stigum hlżrra en tķmabilin ķ kring. Talaš er um aš sumarhiti ķ Noršurķshafi (sem var aušvitaš rangnefni) hafi veriš allt aš 23 stig - en var annars ekki „nema“ um 15 stig almennt į eósen - 15 stigum hęrri en nś. Munur į vetrarhita žį og nś var enn meiri noršurslóšum. 

Hin „almennu“ eósenhlżindi eru talin hafa veriš tiltölulega meiri į noršurslóšum heldur en sunnar - hitamunur heimskauta- og hitabeltissvęša žar meš minni en nś er. Sumir halda žvķ fram aš hamfarahlżnunin į etm-1 hafi veriš miklu jafnari yfir heiminn. 

Žessar tölur eru svo hįar - bęši hinn almenni eósenhiti og į etm-1 aš „öfgatal“ um 6 stiga hlżnun į noršurslóšum af völdum aukinna gróšurhśsaįhrifa - og 2 stiga hlżnun ķ heiminum almennt - veršur allt ķ einu aš smįmunum - og einhvern veginn miklu lķklegri fyrir žaš eitt aš svona nokkuš hefur ķ raun og veru įtt sér staš. 

Meginįstęša hlżindanna? Jś, aukin gróšurhśsaįhrif. - Mjög margt er žó óljóst varšandi žessi hlżindi. Ekki hefur gengiš vel aš herma žau ķ lķkönum - en betur žó nś en fyrir 20 įrum. 

Mikiš žarf aš ganga į til žess aš hin almennu hlżindi eósenskeišsins skelli į okkur - slķkt er sennilega śtilokaš - og mun ólķklegra heldur en skyndilegt, nżtt jökulskeiš - žótt ólķklegt sé. En žaš eru hins vegar „aukahlżindi“ etm-1 og snerpa žeirra sem valda mönnum hugarangri, 5 til 8 stig į heimsvķsu. Losun gróšurhśsalofttegunda er nś enn hrašari heldur en sś losun sem viršist hafa oršiš (af nįttśrulegum įstęšmu) ķ upphafi žessa ógurlega hlżskeišs. 

Viš munum ķ sķšari pistli halda įfram aš velta vöngum yfir mögulegum hlżindum (į sérviskulegan hįtt). 


Vestanįttarhrinusumur - fer žeim fękkandi?

Fyrirsögnin er svona mįtulega óskiljanleg - langa oršiš hefur įbyggilega aldrei sést įšur į „prenti“ - og į sér varla langra lķfdaga aušiš. - En žeir sem grśfa sig ofan ķ vešur- og vešurlżsingar ęttu nś samt aš įtta sig nokkurn veginn į merkingunni. 

Rigningasumur į Ķslandi eru ekki öll sama kyns - žau sem plaga menn eystra eru gjörólķk žeim sem ķbśar sušvesturhluta landsins óttast mest. - En sum rigningasumur einkennast af stöšugum lęgšagangi. Ritstjóri hungurdiska leitar leiša til aš finna lęgšagöngumįnuši (og įrstķšir) į einfaldan hįtt og byggist ein žeirra į žrżstióróavķsi sem hann hefur komiš sér upp. Męlir sį breytileika loftžrżstings frį degi til dags. 

Hér veršur litiš į žennan óróavķsi og hvernig hann hefur hegšaš sér aš sumarlagi ķ nęrri žvķ 200 įr. Reiknaš er mešaltal mįnašanna žriggja, jśnķ, jślķ og įgśst og veršur aš hafa ķ huga aš mjög hįr vķsir ķ einum žeirra getur sett svip sinn į allt sumariš - jafnvel žótt lęgšagangur hafi veriš lķtill - og vešur ef til viš hiš besta ķ hinum tveimur. Viš gętum sķšar litiš į einstaka mįnuši. 

Fyrsta mynd dagsins sżnir vķsinn.

w-blogg250516a

Lįrétti įsinn sżnir įrin - 1822 er žaš fyrsta, en 2015 žaš sķšasta. Lóšrétti įsinn sżnir svo stęrš vķsisins, žvķ stęrri sem hann er žvķ órólegri hefur loftžrżstingurinn veriš.

Heldur er myndin skipulagslķtil. Įrtöl hafa veriš sett į stangli inn į višeigandi stöšum. Órólegast allra sumra er hiš illręmda 1983 - hefur ekkert komist nęrri žvķ sķšan. Almennt liggur óróleikinn fremur hįtt ķ myndinni sķšustu tvo įratugi 20. aldarinnar - en sveigir sķšan skarpt nišur į žeirri nżju. 

Žį stašreynd skulum viš nota okkur til lęrdóms. Ef męliröšin nęši ašeins aftur til t.d. 1970 yrši nišursveigurinn mjög įberandi - og žar meš yrši verulega freistandi aš tengja hann vešurfarsbreytingum af völdum vaxandi gróšurhśsaįhrifa. - Og aušvitaš erum viš stöšugt aš verša vitni af įmóta tengingum stuttra gagnaraša viš „afmannavöldum“. 

Ķ žessu tilviki er žessi įlyktanagleši sérlega „višeigandi“ - vegna žess aš žetta er einmitt žaš sem bśast mį viš, hlżni meira į noršurslóšum heldur en sunnar - einmitt žaš sem hefur veriš aš gerast. En - 

En, jś, žessi nišursveifla er meš mesta móti, sś mesta sķšan į žrišja įratugnum (žį hlżnaši reyndar lķka meira į noršurslóšum heldur en sunnar), en - jį meira en, - heildarleitnin (sem žó er ekki marktęk - blįa lķnan sżnir hana) er jįkvęš. Fyrir 10 įrum eša svo hefši sama įlyktanagleši aušvitaš fullyrt aš hrinusumrum fęri fjölgandi - og žaš af völdum vaxandi gróšurhśsaįhrifa - nema hvaš?

Um vestanįttina sjįlfa höfum viš ekki svona įreišanlegar upplżsingar nema rétt aftur fyrir 1950. Endurgreiningar nį til eldri tķma - en eru óįreišanlegar, vonandi batnandi, en samt skulum viš ekki taka mikiš mark į ķ žessu samhengi.

Nęsta mynd sżnir sumarvestanįttina yfir Ķslandi. Tķmabiliš fyrir 1945 er fyrst og fremst meš til aš gera myndina įsjįlegri - 

w-blogg250516b

Sumariš 1983 sker sig aldeilis śr - en viš sjįum lķka aš botninn viršist alveg vera aš fara śr vestanįttinni. Austanįtt er rķkjandi ķ hįloftunum fari gildiš nišur fyrir nśll - žaš geršist 1950 (mjög įreišanlegt) - en frį og meš 2007 hefur hvaš eftir legiš viš borš aš vestanįttin hyrfi - og mešaltal sķšasta sumars (2015) var sérlega lįgt. 

Vestanįttin hefur veriš sérlega lin į sumrin upp į sķškastiš - rétt aš 2013 nęši „ešlilegu“ mįli. Er žetta bara ķ lagi? 

Ekki er alveg létt aš bera óróleikavķsinn og vestanįttina saman į žessum myndum žannig aš viš lķtum į eina enn - žar sem žeim er stillt saman.

w-blogg250516c

Myndin batnar sé hśn stękkuš - auk žess er skįrra afrit ķ višhengi. Lįrétti įsinn sżnir sumarmešaltal žrżstióróans, en sį lįrétti vestanįttina. Viš sjįum aš bżsnamikiš samhengi er į milli (alla vega žętti dulvķsindamönnum žaš). Austanįttarsumrin 1950 og 2015 skera sig žó nokkuš śr - og sömuleišis 2008 - sem var ķ vestanįttarnślli. - Greinlega er nokkur lęgšagangur ķ austanįttinni lķka. 

Innfellda myndin sżnir 10-įra kešjumešaltöl óróleikans og vestanįttarinnar į sama tķmabili. - Reynt er til hins ķtrasta aš fella ferlana saman (įn žess žó aš svindla beinlķnis). Viš sjįum hér vestanįttarhrinusumrahįmark į įrabilinu 1970 til 1990 falla saman viš óróleikahįmark sama tķma - en lįgmörk eru til beggja handa - sķšasti įratugurinn er sérlega vestanįttalinur.

Ętli sé ekki kominn tķmi į nżja hrinuįratugi - meš 5 til 8 sušvestanlandsrigningasumrum af hverjum tķu? Nema aš žaš sé eitthvaš til ķ žessu meš „afmannavöldum“? Trś eša vantrś? 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Snarpur hįloftavindstrengur

Nś hefur rignt smįvegis vestanlands - og śtlit fyrir meiri śrkomu nęstu daga. Hlżju lofti af sušręnum uppruna hefur tekist aš žrengja sér noršur į Gręnlandshaf - hefur reyndar veriš mest įberandi hįtt ķ lofti ķ flóknum blikuuppslętti sem bśinn er aš taka į annan sólarhring.

En spįkort sem gildir um hįdegi į morgun (žrišjudag 24. maķ) lķtur svona śt:

w-blogg240516a

Mikil hęš er fyrir austan land - yfir 1030 hPa, en svo hįar tölur eru ekki mjög algengar į žessum slóšum svona seint ķ maķ. - En mįliš er nokkuš flókiš - žvķ önnur hlż framrįs er ķ gangi austur af Nżfundnalandi - og stefnir til okkar - en jafnframt kemur svo kalt loft śr vestri - mest reyndar į eftir lęgšinni sem į kortinu er yfir noršurhluta Labrador.

Vestanloftiš - žaš hlżja og žaš kalda munu sķšan ganga nokkurn veginn samsķša noršaustur um Gręnlandshaf į mišvikudag og fimmtudag svo śr veršur snarpur hįloftavindstrengur sem vel sést į 500 hPa spįkorti sem gildir um hįdegi į fimmtudag, 26. maķ.

w-blogg240516b

Jafnhęšarlķnur eru heildregnar - mjög žéttar milli Ķslands og Gręnlands - og er žvķ spįš aš vindstyrkur ķ um 5 km hęš verši yfir 50 m/s. Kalt loft er yfir Gręnlandi - žykktin minni en 5160 metrar - en mjög hlżtt yfir Ķslandi, bletturinn yfir Austurlandi sżnir meir en 5520 metra žykkt - gott tilefni til aš nį 20 stigunum žar sem vel hagar til um landiš austanvert - mun svalara veršur ķ hafįttinni vestanlands. 

Hversu hvasst veršur nišur ķ mannabyggšum er ekki alveg į hreinu ennžį - viš lįtum Vešurstofuna alveg um aš gera grein fyrir žvķ. 

Kalda loftiš į ekki aš nį undirtökunum aftur fyrr en į laugardag eša sunnudag. Reiknimišstöšvar telja aš į mešan į žessari barįttu stendur muni rigna mikiš vķša um vestan- og noršvestanvert landiš - jafnvel tugi mm - óvissa er žó mikil ķ žeim spįm.


Mestu hugsanlegu vešurfarsbreytingar (nei - žęr standa ekki til)

Hverjar eru mestu hugsanlegar vešurfarsbreytingar? - Žaš er aušvitaš allt hugsanlegt - en viš skulum žó miša viš aš jöršin haldist į braut sinni, snśningur hennar haldist ķ skoršum, sólin taki ekki upp į žvķ aš brjįlast eša aš eitthvaš ljótt rįšist į sólkerfiš aš utan. Meš žessar forsendur ķ huga mį e.t.v. svara spurningunni. 

Žaš er hugsanlegt aš jöršin öll hyljist ķs og snjó - höfin lķka. Svo vill til aš žetta hefur lķklega gerst oftar en einu sinni ķ jaršsögunni. Žaš er oršiš langt sķšan - og reyndar lķklegt aš sólin eigi nokkurn žįtt - tališ er aš śtgeislun hennar hafi žį veriš nokkrum prósentum minni en nś. - En einhvern veginn tókst aš komast śt śr žessari stöšu aftur. 

Į erlendum mįlum er žetta įstand venjulega kennt viš snjóbolta - „snjóboltajörš“ - eša „snjóboltann jörš“. Žótt žetta sé óneitanlega skemmtilegt orš/hugtak vill ritstjóri hungurdiska samt nota „aljöklun“ um leišina aš įstandinu og jafnvel tala um „aljökul“ sem įstandiš sjįlft. - En ętli snjóboltinn vinni ekki vinsęldakosningar? Lķkanreikningar sżna ótvķrętt aš aljökullinn er stöšugt įstand - alveg į pari viš nśverandi vešurfar. Ef geislunarbśskapur einn og sér réši gęti aljökullinn varaš „endalaust“ ef hann yrši į annaš borš til - jafnvel viš nśverandi geislunarstyrk sólar. 

En jöršin viršist hafa lent ķ žessu oftar en einu sinni - og sloppiš śt aftur. Aš vķsu er deilt um żmsa eiginleika aljökulsins og žaš hvort hann hafi nś veriš alveg „al“. Žau mįl skżrast vęntanlega betur eftir žvķ sem rannsóknum fleygir fram. Sömuleišis eru enn nokkrar vangaveltur um žaš hvernig aljöklun byrjar - „nżleg“ jökulskeiš voru ekki nęgilega köld til aš koma henni af staš aftur. - Er eitthvaš til sem viš gętum kallaš „óšajöklun“?. 

Svo er žaš hin įttin į hitaįsnum. - Žar er enn verri mynd. Į erlendum mįlum er talaš um „óšagróšurhśsaįhrif“. Vatnsgufa er mjög öflug gróšurhśsalofttegund - og breyting į vatnsgufuinnihaldi lofthjśpsins meš vaxandi hita er einn af mestu óvissužįttum žegar spįš er fyrir um vešurfarsbreytingar vegna žeirra auknu gróšurhśsaįhrifa sem nś eru aš eiga sér staš. 

Žar koma mörg vandamįl viš sögu. Eitt er aš mjög mikiš vantar upp į aš lofthjśpurinn sé mettašur vatnsgufu (til allrar hamingju er hann žaš ekki). - Žrįtt fyrir žaš rignir stöšugt - žaš mikiš aš ef uppgufun stöšvašist (sem hśn gerir vonandi ekki) myndi mestöll vatnsgufa ganga til žurršar į rśmri viku (ef įfram rigndi af sömu įkefš). Sagt er aš ef öll vatnsgufa hyrfi śr lofthjśpnum vęru ašeins 8 įr ķ aljöklun.

Hér mį žvķ sjį jafnvęgi milli uppgufunar og śrkomumyndunar. Óžęgilegt er aš viš vitum ekki hversu viškvęmt žaš er - viš vitum ekki hvert nżtt jafnvęgi hlżrra vešurlags er. - En komi aš žvķ aš śrkomumyndun fari aš dragast aftur śr uppgufun getur veriš illt ķ efni. 

Sumir hafa af žessu įhyggjur - meiri vatnsgufa -> mun meiri gróšurhśsaįhrif -> enn meiri vatnsgufa -> enn meiri gróšurhśsaįhrif. Menn hafa leikiš sér aš žvķ aš reikna žetta gagnvirka ferli įfram allt til žess aš heimshöfin fari aš sjóša. Žvķ er haldiš fram aš žetta hafi gerst į reikistjörnunni Venus ķ įrdaga. Žar hafi veriš vatn og höf (sem žó enginn veit meš vissu) - en vegna nįlęgšar viš sólu hafi Venus svo lent ķ óšagróšurhśsaįhrifum, höfin hafi sošiš - vatn komist ķ „heišhvolf“ hennar, jónast žar og vetniš lekiš burt. Um žetta er žó deilt, en nęr ekkert vatn viršist žar nś aš finna - og yfirboršshiti er um 500 stig - eina „regniš“ er brennisteinssżra. 

Žetta er ljót mynd - og ekki lķkleg į jöršinni - fyrr en ķ mjög fjarlęgri framtķš aukins sólarstyrks. Meginįstęša žess aš flestir eru fremur rólegir yfir žessu er sś aš jöršin hefur sloppiš viš žetta hingaš til (žaš mį alveg fullyrša - žvķ engin leiš er śt aftur žegar žaš loksins gerist - öfugt viš aljöklunina). Jaršsagan geymir heimildir um mun hlżrra vešurfar en nś er - og hlżrra heldur en lķklegast er aš žeir gróšurhśsatķmar sem framundan eru muni leiša okkur ķ. Žęr hlżju stundir dugšu ekki til aš kveikja į óšaferlinu. 

En ef viš nś sleppum žeim félögum Al og Óša? Hverjar eru mestar hugsanlegar vešurfarsbreytingar žar sem žeir koma ekki viš sögu? Ešlilegar hlišarspurningar eru žį: Hversu hratt geta slķkar breytingar oršiš? Hversu miklar breytingar gętum viš séš į lķftķma okkar sem einstaklingar? Hvaš meš ķslenskt vešurfar? 

Taka veršur eftir žvķ aš hér er talaš um „mestar og hrašastar hugsanlegar breytingar“ - en ekki „lķklegustu breytingar“. Į žessu tvennu er mikill munur. Mestu hugsanlegu breytingar eru miklu meiri en lķklegar breytingar. - Ekki rugla meš žaš. 

Er rétt aš ręša žetta frekar į žessum vettvangi? - Eins og venjulega er spurning um žrek og tķma ritstjórans - og ljóst aš umfjöllun yrši bżsna brota- eša jafnvel fjarstęšukennd. - Viš sjįum til. 


Hįloftavindažróun - eitthvaš til aš velta vöngum yfir?

Haustiš 2014 velti ritstjóri hungurdiska sér upp śr žróun hitafars ķ hįloftunum yfir Keflavķkurflugvelli. Langminnugir muna bżsna athyglisverša śtkomu - en ašrir įhugasamir geta fariš ķ flettingar gamalla pistla. 

Nś lķtum viš į vindįttir hįloftanna - hafa einhverjar merkjanlegar breytingar oršiš į žeim aš undanförnu? Aš vetrarlagi eru austlęgar įttir rķkjandi ķ allra nešstu lögum lofthjśpsins yfir Ķslandi - en annars er vestanįttin allsrįšandi - alveg upp śr. Aš sumarlagi er žessu öšru vķsi fariš. Žį er austanįtt rķkjandi ķ heišhvolfinu, en vestanįttin heldur velli nešar - (og austanįttin nešst slaknar mišaš viš veturinn).

Ašalatrišin sjįst vonandi į skżringarmyndinni - sem er einskonar žversniš af lofhjśpnum yfir Ķslandi aš sumarlagi.

w-blogg-sumarhringur-hverfur-a-a

Efsti hluti myndarinnar sżnir stöšuna ķ 90 km hęš - žar heita mišhvörf, žar er vestanįtt į sumrin. Austanįtt rķkir ķ heišhvolfinu - vel nišur fyrir 20 km - žar sem vestanįtt tekur viš - og vex hśn nišur į viš ķ įtt aš vešrahvörfum žar sem hśn er ķ hįmarki. Sķšan dregur śr eftir žvķ sem nešar kemur - og greina mį slaka austanįtt nešst. Rétt er aš taka fram aš žetta eru mešaltöl - ķ vešrahvolfinu er mjög mikill breytileiki frį degi til dags og jafnvel frį įri til įrs. 

Žrįtt fyrir breytileika er žetta įstand ķ ašalatrišum nokkuš stöšugt - og mjög miklar vešurfarsbreytingar žarf til aš valda grundvallarröskun į žvķ. - Hnattręn hlżnun vegna aukinna gróšurhśsaįhrifa af mannavöldum er lķklega ekki nęgileg - žaš ętti e.t.v. aš segja örugglega ekki nęgileg - en aldrei aš segja aldrei - alls konar skrķmsli geta legiš ķ leyni. 

Žrįtt fyrir stöšugleika megindrįttanna eru żmsar lśmskar breytingar mögulegar. Viš skulum nefna žrjįr.

i) Breytingar į rófi vestanįttarinnar ķ vešrahvolfinu - hśn er ekki jafnstrķš, heldur gengur hśn ķ missterkum hrinum - jafnvel austanįtt į milli. Hrinutķšni getur breyst - įn žess aš mešalstyrkurinn breytist aš marki. Žessi möguleiki er mikiš ręddur į fręšavettvangi - birtist sem vangaveltur um breytingar į tķšni kuldakasta og hitabylgna - og er žannig oft ķ fréttum. 

ii) Hęš įttaskiptanna ķ nešri hluta heišhvolfsins getur breyst. Austanįttin ofar gęti fęrst nešar - žessu er almennt lķtill gaumur gefinn hér į noršurslóšum - varla neitt - satt best aš segja. - En mjög mikiš er rętt um įttaskil og hegšan žeirra yfir hitabeltinu - og tengsl viš vešurfarsbreytingar. - Mjög erfiš umręša og flókin - hefur stašiš ķ įratugi. 

iii) Breytingar į sumaraustanįtt heišhvolfsins - žį vegna ósoneyšingar - viršist hafa įhrif į sušurhveli jaršar - ritstjórinn ekki vel inn ķ žeirri umręšu hvaš sumariš varšar, en engar fréttir hafa borist af slķkum įhrifum į noršurhveli - žau eru žó vel hugsanleg - sérstakalega viš įrstķšaskiptin haust og vor. 

En hvaš segja hįloftaathuganir yfir Keflavķkurflugvelli um žetta - er eitthvaš žar aš sjį? Žaš er nś žaš. Rétt aš fullyrša ekki neitt en lķtum į eina mynd.

w-blogg220516a

Lįrétti įsinn sżnir įrin frį 1950. Upplżsingar um stöšuna ofan viš 15 km hęš eru ekki ķ gagnagrunninum nema aftur til 1973. Lóšrétti įsinn sżnir hlut austlęgra įtta ķ öllum athugunum sumarmįnašanna jśnķ, jślķ og įgśst. Žvķ hęrra sem žetta hlutfall er - žvķ tķšari eru austanįttirnar. 

Lķnurnar eru 7-įra kešjumešaltöl. Gręni ferillinn sżnir tķšni austanįtta ķ 30 hPa - um 24 km hęš - vel inni ķ austanįttum heišhvolfsins. Žarna viršist lķtiš hafa gerst - austanįttir rķkja meir en 90 prósent tķmans - vęntanlega skiptir ķ vestur į ašeins misjöfnum tķma seint ķ įgust. 

Blįi ferillinn sżnir mešaltal heišhvolfsins (100, 70, 50 og 30 hPa). Žarna hefur austanįttin aukiš hlut sinn um 10 prósent sķšustu 20 įrin. Bleiki ferillinn (sį nešsti) sżnir „fjarlęgšina“ į milli gręna og blįa ferilsins. - Hśn hefur fariš minnkandi. Er eitthvaš į seyši? 

Rauši ferillinn sżnir stöšuna ķ vešrahvolfinu (300, 500, 700 og 850 hPa) - žar hefur hlutur austanįttar lķka aukist um nęrri 10 prósent. Breytingar ķ nešsta hluta heišhvolfs og ķ vešrahvolfi viršast fylgjast aš. 

Viš höfum enga hugmynd um hversu marktękar breytingar žetta eru, hvort žęr muni ganga til baka eša aukast enn frekar. Viš vitum ekki heldur hvort žeirra gętir į noršurhveli öllu - eša hvort žęr eru ašeins stašbundnar. 

Mörgu žarf - og į - aš gefa gaum - fleiru en „mešalhita jaršar“. 


Fyrstu 20 dagar maķmįnašar 2016

Lķtum į stöšu mešaltala eftir 20. fyrstu daga mįnašarins. Efri hluti töflunnar mišar viš 1961 til 1990, en sį nešri viš sķšustu tķu įr.

1. til 20. maķ 2016        
1961-1990mhitivikśrk(mm)prósentžrżstingurviksólskinvik
Reykjavķk5,80,27,2231013,31,6104,7-14,9
Stykkishólmur5,11,05,7241014,02,5  
Akureyri5,41,011,91101012,6-0,8  
Dalatangi3,91,254,991    
         
2006-2015mhitivikśrk(mm)prósentžrżstingurviksólskinvik
Reykjavķk5,8-0,67,2251013,31,6104,7-52,4
Stykkishólmur5,1-0,15,7231014,01,0  
Akureyri5,40,311,9621012,6-0,9  
Dalatangi3,90,454,960    

Hitinn er rétt yfir mešallagi įranna 1961 til 1990, en rétt nešan mešallags sķšustu tķu įra. Śrkoman er mjög lķtil ķ Reykjavķk og Stykkishólmi, ašeins fjóršungur mešalśrkomu, sama er hvort tķmabiliš er mišaš viš. Hśn er lķka vel undir mešallagi sķšustu tķu įra į Akureyri og Dalatanga (um 60 prósent) - en nęrri mešallagi 1961-1990 - maķmįnušir sķšustu tķu įra viršast hafa veriš fremur śrkomusamir noršaustan- og austanlands mišaš viš žaš sem var į fyrra (og lengra) tķmabilinu. 

Žrżstingurinn er ekki fjarri mešallagi - žarf aš lķta betur į žrżstinginn eystra (ekki sżndur). Sólskinsstundir ķ Reykjavķk eru fęrri en ķ mešalįri - sérstaklega sé mišaš viš sķšustu tķu įrin. 

Śrkoma til og meš 20. maķ - minni en įšur hefur męlst į sama tķma
     
śrk (mm)eldra įreldra metbyrjarnafn
5,719956,41988Stafholtsey
9,8201212,41995Hķtardalur
10,2200716,51997Blįfeldur
4,719688,41978Vatnsskaršshólar
     
7,219979,81990Hjaršarland
5,1201210,31972Ķrafoss
6,4200510,11995Vogsósar

Į nokkrum stöšvum er śrkoma nś minni en įšur hefur męlst sömu daga ķ maķ og sżnir taflan hvaša stöšvar žetta eru. - Rétt aš taka fram aš lķka er leitaš aš lęgri tölum į Loftsölum ķ Mżrdal - žar var athugaš įšur en byrjaš var ķ Vatnsskaršshólum 1977 - nęst kemst maķ 1968 meš 8,4 mm žar. 

Mjög lķtil śrkoma hefur męlst ķ Vestmannaeyjum (sjįlfvirkar athuganir) - kannski minni en įšur hefur falliš žar ķ maķ. En óttalegt ólag hefur veriš į žeim męlingum - en svona er kostnašarvęšingin - algjörlega miskunnarlaus - og stošar lķtt aš kveina. Vonandi aš eitthvaš hressist - en götin eru afleit og ępandi į staš žar sem męlt hefur veriš ķ hįtt ķ 140 įr. 

En žurrkurinn er sum sé óvenjulegastur į syšstu vešurstöšvum landsins - ekki hefur veriš lengi męlt ķ Önundarhorni og ķ Drangshlķšardal undir Eyjafjöllum - en žar er śrkoma nś minni en 3 mm žaš sem af er mįnuši. - Įkvešiš įhyggjuefni fyrir gróšur, hlżtur aš vera. - Nyršra er blautara. 

Sjįlfvirkar męlingar hafa almennt gengiš heldur betur į Siglufirši - alla vega į rigningarhluta įrsins. Žar hafa nś komiš 152,3 mm ķ męlinn - og 92,2 mm hafa męlst į Saušanesvita. Į žremur stöšvum hefur śrkoma dagana 20 veriš meiri en įšur er žekkt sömu daga mįnašarins. Žaš er ķ Bolungarvķk, Hnķfsdal og į Įsbjarnarstöšum į Vatnsnesi. - Minnugir lesendur hungurdiska muna e.t.v. aš evrópureiknimišstöšin varaši sérstaklega viš mikilli śrkomu į žessum slóšum um daginn - réttilega - kom į daginn. 


Af lķtilli śrkomu

Śrkoma hefur veriš meš minnsta móti vķšast hvar um landiš sunnan- og vestanvert ķ maķ. Ritstjóri hungurdiska vill žó ekki gera mikiš śr žvķ - aš svo stöddu. Einn eša tveir śrkomusamir sólarhringar - eša jafnvel ašeins ein skśr - geta gjörbreytt stöšunni į meta- og metingslistum. 

Žaš er žó ķ góšu lagi aš lķta į mįliš - og ekki er sérlega mikla śrkomu aš sjį ķ reiknušum vešurspįm fyrir nęstu vikuna - og žegar hśn er lišin fer aš styttast ķ mįnašamótin.

Śrkoman ķ Reykjavķk žaš sem af er maķ hefur męlst ašeins 7,2 mm. Žaš er žegar ljóst aš ekkert met veršur slegiš. Viš vitum af tveimur maķmįnušum fyrri tķšar žegar śrkoma var minni en žetta - allan mįnušinn. Žaš var 1931 žegar mįnašarśrkoman var ekki nema 0,3 mm og 1946 žegar hśn męldist 4,8 mm.  

Sķšan koma maķ 1932 (heildarśrkoma 7,3 mm), 1958 (9,2 mm), 1949 (10,0 mm) og 7 mįnušir ašrir meš minna en 15 mm. - Ķ raun og veru mį sįralķtiš rigna til mįnašamóta til žess aš žessi maķ verši ofar į žurrklista en ķ 10. sęti (af 120). 

Ķ Stykkishólmi hefur śrkoman žaš sem af er maķ ekki męlst nema 5,7 mm. Viš vitum um 5 mįnuši žar sem śrkoma ķ maķ öllum var minni (147 įr). 

Mjög žurrir maķmįnušir hafa ekki veriš algengir į Sušur- og Vesturlandi sķšustu 30 įr. Į žurrkalista hungurdiska fyrir landiš allt er maķ 2005 žó ķ 5. sęti (frį 1924 aš telja). Sį mįnušur nęr ekki inn į žurrkatopp-tķu fyrir Vesturland - en er ķ 4. sęti į Sušurlandslista (sem nęr aftur til 1885) - fyrir ofan eru ašeins 1915, 1958 og 1894.

Segja mį aš maķ 2005 hafi nįš svona langt į endasprettinum - žvķ žann 19. hafši śrkoman męlst 11,4 mm ķ Reykjavķk, en lokatalan varš ekki nema 13,8 mm, sķšasti žrišjungur mįnašarins skilaši ekki nema 2,4 mm og mįnušurinn endaši sem sį 10. žurrasti ķ Reykjavķk. 

Voriš hefur veriš harla žurrt. Śrkoma ķ aprķl var ašeins helmingur mešalśrkomu ķ Reykjavķk og tępur fjóršungur hennar ķ Stykkishólmi. Mars var hins vegar nęrri mešalagi į bįšum stöšum. 

Śrkoma hefur męlst 16,7 mm sķšustu 30 daga ķ Reykjavķk og hefur frį 1949 ašeins einu sinni veriš minni į sama tķma - žaš var einmitt 2005 (12,7 mm). 

Myndin sżnir śrkomuspį evrópureiknimišstöšvarinnar fyrir nęstu 10. daga (18. til 28. maķ). Litir sżna hlutfall śrkomu af mešallagi.

w-blogg190516a

Žetta er žurrkleg spį - gulir og brśnir litir sżna śrkomumagn undir mešallagi (kvaršinn skżrist sé myndin stękkuš). Megniš af Ķslandi er undir lit sem sżnir 25 til 50 prósent af mešallagi. Tökum viš spįna bókstaflega (sem viš skulum varla gera) er Reykjavķk ķ rśmum 50 prósentum - mešalśrkoma 10 maķdaga ķ Reykjavķk er um 13 mm. Verši sś raunin ętti heildarśrkoma mįnašarins viš lok žessa tķmabils aš vera komin ķ 20 mm (7+13) - og žrķr maķdagar eru žį enn eftir. Žetta magn skilar mįnušinum ķ um žaš bil 20. sęti žurrklistans - įmóta žurrt var sķšast ķ maķ 2012. 


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Maķ 2016
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Nżjustu myndir

  • w-blogg290516b
  • w-blogg290516a
  • w-blogg280516a
  • w-blogg270516a
  • w-blogg260516b

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (30.5.): 169
  • Sl. sólarhring: 330
  • Sl. viku: 4240
  • Frį upphafi: 1306699

Annaš

  • Innlit ķ dag: 141
  • Innlit sl. viku: 3698
  • Gestir ķ dag: 132
  • IP-tölur ķ dag: 122

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband