Lofthiti, sjįvarhiti

Hér viš land er sjįvarhiti aš mešaltali hęrri en lofthiti mestallt įriš. Aš sjįlfsögšu bregšur mjög śt af einstaka daga og um skamma hrķš yfir hįsumariš er sjórinn viš landiš vķšast hvar kaldari en loftiš yfir honum og talsvert kaldari heldur en sķšdegishiti inni ķ sveitum. Žetta kaldsjįvartķmabil er žó mislangt eftir landshlutum auk žess sem breytileiki er nokkur frį įri til įrs.

Ķ sķšustu pistlum var lķtillega fjallaš um langtķmabreytingar sjįvarhita hér viš land. Nś skulum viš kanna hvernig sjįvarhiti og lofthiti hafa fylgst aš viš Noršurland sķšan um 1880.

Fyrst er mynd sem sżnir įrsmešalhita ķ Grķmsey aftur til 1874. 

w-blogg240716d

Eins og venjulega sżnir lįrétti įsinn įrin, en sį lóšrétti hitann. Nęrri 6 stiga munur er į mešalhita kaldasta og hlżjasta įrsins og sé leitni reiknuš kemur ķ ljós aš įrsmešalhiti ķ Grķmsey viršist hafa hękkaš um nęrri 2 stig į tķmabilinu. 

Breytileikinn į 19. öld er eftirtektarveršur og sömuleišis viršist greinilegt aš breytileiki frį įri til įrs er mun meiri į köldum heldur en hlżjum skeišum. 

Eins og fram kom ķ fyrri pistli hefur sjįvarhitinn ekki hękkaš alveg jafnmikiš. Sķšari myndin sżnir mismun sjįvarhita fyrir Noršurlandi og įrsmešalhita ķ Grķmsey. 

w-blogg240716e

Žaš er eftirtektarvert aš munur į sjįvar- og lofthita hefur fariš minnkandi - hefur aš jafnaši minnkaš ķ kringum 0,5 stig. Įrsmešaltal sjįvarhitans er alltaf hęrra en lofthitans - hiš ofurhlżja įr 2014 munaši žó ekki nema 0,3 stigum. 

Af žessu viršist mega rįša aš sjórinn mildar mjög vešurfar hér į landi - og ekki sķst į kuldaskeišum. Trślega hefur žaš alltaf veriš žannig. En viš getum lķka fariš aš velta okkur upp śr fleiru. - Kuldi į sér fleiri en eina įstęšu. Viš gętum gróflega talaš um žrjįr tegundir - ekki žó alveg ótengdar - (i) almenna kulda, (ii) noršanįttarkulda, og (iii) hafķskulda. Fjallaš hefur veriš um kuldategundir žessar įšur į hungurdiskum - og viš teygjum ekki lopann frekar ķ žessum pistli.

Svo er žaš framtķšin? Ekkert vitum viš um hana frekar en venjulega, en yrši žaš ekki aš teljast töluverš vešurfarsbreyting ef sjórinn fęri aš halda hitanum į Ķslandi nišri į įrsgrundvelli (eins og viš borš lį ķ Grķmsey 2014)? Hvers konar vešurlag yrši žaš eiginlega? 


Sjįvarhiti viš Sušvesturland (ķ gegnum tķšina)

Upplżsingar um sjįvarhita viš Sušvesturland eru enn götóttari en fyrir noršan. Žó er til allgóš röš frį Vestmannaeyjum og nęr hśn yfir tķmabiliš 1878 til 1964. Aftur var męlt ķ Vestmannaeyjum frį 1998 - aš minnsta kosti til 2010 - en ritstjóri hungurdiska hefur ekki séš nżrri tölur žašan. Einnig var alllengi męlt ķ Grindavķk og mętti e.t.v. meš splęsingum nį saman eins konar sušurlandsröš svipaš og žeirri noršlensku. 

w-blogg240716b

Blįir ferlar sżna męlingar ķ Vestmannaeyjum, en gręnir męlingar śr Grindavķk. Atburšir falla nokkuš vel saman. Nokkru kaldara er lengst af ķ Grindavķk - žar gętir landįhrifa meira heldur en ķ Vestmannaeyjum. Engar męlingar voru ķ Vestmannaeyjum į kuldaskeišinu į sķšari hluta 20. aldar, en Grindavķkurmęlingarnar sżna vel hina mķklu hlżnun sem įtti sér staš um aldamótin sķšustu - rétt eins og fyrir noršan. Hér vantar mešaltöl fyrir 2011 til 2015 - spurning hvaš žį hefur gerst?

Į kalda tķmanum fyrir 1920 eru sveiflur frį įri til įrs ekki mjög miklar ķ Vestmannaeyjum - miklu, miklu minni heldur en fyrir noršan (sjį pistil gęrdagsins) - en žaš vekur samt athygli aš sveifla 10-įra mešaltala kaldra og hlżrra skeiša er samt įmóta mikil į bįšum hafsvęšum, nęrri 1,5 stig. 

Fjögur įr, 1885 til 1888 (og reyndar 1892 lķka), skera sig mjög śr fyrir kulda sakir ķ sjó viš Vestmannaeyjar. Žetta viršast vera įr hįmarksśtbreišslu kaldsjįvar viš Ķsland. Ķ jśnķ 1888 fylti ķs höfnina ķ Vestmannaeyjum. 

Myndin hér aš nešan hafur reyndar sést į hungurdiskum įšur - 

w-blogg240716c


Sjįvarhiti viš Noršurland (ķ gegnum tķšina)

Žaš er ekkert sérlega aušvelt aš męla sjįvarhita viš strendur landsins į įreišanlegan hįtt. Žaš hefur samt veriš reynt - en eyšur eru margar og óžęgilegar ķ gagnaröšunum. Einna skįst langra raša er talin gagnaröš sem fyrir 10 įrum var sošin saman śr męlingum į noršlenskum vešurstöšvum og var fjallaš um ķ grein ķ tķmaritinu Journal of Climate (sjį tilvķsun nešst ķ pistlinum). Fleira mį lesa um sjįvarhitamęlingar geršar viš ströndina hér į landi ķ ritgerš ritstjóra hungurdiska frį įrinu 2003. Sś er ašgengileg į vef Vešurstofunnar - og var gerš hennar ritstjóranum umtalsverš heilsubót. 

En męlingar hafa haldiš įfram ķ Grķmsey og viš skulum nś lķta į nżja mynd sem byggir į gögnum fengnum śr greininni įšurnefndu - og nżrri męlingum.

w-blogg240716

Lįrétti įsinn sżnir tķmabil męlinganna - sķšasta įriš er 2015. Lóšrétti įsinn sżnir įrsmešalsjįvarhita (žrep) įsamt 10- og 30-įra kešjum. Viš könnumst viš flesta meginvišburši - tķminn fyrir 1920 er grķšarlega breytilegur - aš nokkru mį rįša hafķsmagn į hitanum. 

Hlżindin į įrunum 1925 til 1964 er kannski tvķskipt. Mestu hlżindin eru į įrunum frį 1927 til 1941, en sķšan slaknar ašeins į. Hlżtt er žó fram til 1964, en žį kólnaši mjög snögglega. Kuldinn varš žó aldrei eins mikill og mest varš į kalda tķmanum fyrir 1920. 

Įriš 1995 var sķšasta kalda įriš ķ sjónum og eftir žaš fór hlżnandi, hlżjast varš 2003 og 2004. Ekkert lįt er aš sjį į hlżindunum - en žó er varla hęgt aš reikna meš aš žau haldist endalaust. Grķšarlegur hįvaši er nś į noršurslóšum, žaš gnķstir ķ ķshafinu og illmögulegt aš segja fyrir um hvaša skilaboš munu berast žašan į nęstu įrum. 

Hlżindin sem fyrtu 4 įr męlinganna sżna (1875 til 1878, lengst til vinstri į myndinni) vekja aušvitaš nokkra athygli - sķšan er eyša - sjįvarhitamęlirinn brotnaši og langan tķma tók aš fį nżjan frį Danmörku. Kalt var ķ sjó viš Austurland žessi įr og freistandi aš telja gamla męlinn ķ Grķmsey einfaldlega vitlausan. En aš henda męlingum bara af žvķ aš žęr falla ekki inn ķ eitthvaš sem bśiš er aš įkveša er varla gott. 

Viš lķtum e.t.v. į fleiri sjįvarhitalķnurit sķšar.

Greinin sem vķsaš er ķ:

Hanna, E., Jónsson T., Ólafsson, J. and Valdimarsson (2006): H. Icelandic coastal sea-surface temperature records constructed: putting the pulse on air-sea-climate interactions in the northern North Atlantic. Part I: Comparison with HadISST1 open ocean surface temperatures and preliminary analysis of long-term patterns and anomalies of SSTs around Iceland , J. Climate 19, pp. 5652–5666


Mikil lęgšasveigja (nęstu vikuna)

Nś viršist sem allmikil lęgš setjist til žrautar ķ nįmunda viš landiš eša skammt sušausturundan. Hśn er ķ sjįlfu sér ekki illkynja, hvorki kröpp né köld - en hętt er viš aš bleyta fylgi įvešurs į landinu - og jafnvel lķka inn til landsins ķ öšrum landshlutum.

Viš lķtum į 10 daga spįr evrópureiknimišstöšvarinnar sem gilda fyrir tķmabiliš 21. til 30. jślķ. Eins og venjulega veršur aš hafa ķ huga aš hér er um mešalkort aš ręša - og frįleitlega veršur vešriš eins alla dagana.

w-blogg210716a

Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru heildregnar. Jafnžykktarlķnur strikašar, en žykktarvikin sżnd ķ lit. Žykktarvikin segja frį hitafari ķ nešri hluta vešrahvolfs - mišaš viš mešallag įranna 1981 til 2010. Viš sjįum aš hita er spįš lķtillega yfir mešallagi - minnst žó sušaustanlands. Hlżtt er į öllu svęšinu - ašeins smįblettur undir mešallaginu. - Sérlega hlżtt į aš vera į Gręnlandi. 

Viš sjįum lķka aš margar jafnhęšarlķnur hringa sig kringum lęgšina - žaš tįknar aš noršaustanįttin er mjög eindregin og lęgšarboginn - bleytuleg satt best aš segja.

Śrkomuspįin er ķ samręmi viš žetta.

w-blogg210716b

Hér eru jafnžrżstilķnur viš sjįvarmįl heildregnar - lęgšin er lķka mjög įberandi į žessu korti. Litir sżna śrkomuvik. Į brśnu svęšunum er śrkomu spįš undir mešallagi - žau svęši rétt snerta Vesturland - annars er śrkomu spįš yfir mešallagi į landinu. Vikatölurnar eru mjög hįar į noršanveršum Vestfjöršum - sżnist standa žar 1147 prósent žar sem mest er.

En hér skulum viš athuga aš hluti žessarar miklu śrkomu er žegar fallinn - žvķ vķša rigndi drjśgt ķ morgun - og spįin byrjaši aš telja frį mišnętti. 


Skammvinn hlżindi į Englandi

Į morgun (žrišjudag 19. jślķ) er óvenjuhlżtt loft į leiš yfir England - en fer fljótt hjį. Stašan er sżnd į kortinu hér aš nešan - spį bandarķsku vešurstofunnar sem gildir kl.18. 

w-blogg190716a

Örin bendir į England žar sem žykktin į aš fara yfir 5700 metra. Žetta er ekki algengt, sagt er aš Bretlandsmetiš sé 5760 metrar. Hiti ķ 850 hPa į aš fara yfir 20 stig yfir Sušur-Englandi į morgun - męttishiti ķ žeim fleti er žį ķ kringum 35 stig. - Trślegt aš hiti fari vķša ķ 30 til 35 stig inn til landsins į Englandi. 

En žetta stendur stutt viš - rétt svona til aš sżnast. Heldur svalt er į kortinu viš Noršur-Noreg - en žar hafa oft veriš mikil hlżindi ķ sumar og į aš hlżna verulega aftur mjög fljótlega. 

Hér į landi er lķklegt aš um 5550 metrar verši hįmarkiš ķ žessari umferš (į mišvikudag eša fimmtudag) - sem er svosem allgott - en žaš er samt eins og mjög hlżtt loft hafi heldur viljaš sveigja frį landinu ķ sumar. Kannski žaš sżni sig sķšar. 


Hringrįs ķ jślķ - (og vešurfarsbreytingar?)

„Spįr“ um breytingar į vešurfari af völdum vaxandi gróšurhśsaįhrifa eru į margan hįtt varasamar višfangs - margt ķ žeim sem getur fariš śrskeišis. Žess vegna hafa menn fremur kosiš aš tala um framtķšarsvišsmyndir - bęši žį um losun gróšurhśsalofttegunda og annarra efna sem kunna aš hafa įhrif į geislunareiginleika lofthjśpsins - sem og vešurfarslegar afleišingar hverrar losunarsvišsmyndar. Viš erum žvķ - oft ķ einum graut - aš tala um, losunarsvišsmyndir (losunarróf) og lķklegt vešurlagsróf hverrar svišsmyndar. 

Fjölmargar losunarsvišsmyndir hafa komiš viš sögu - miklu fleiri en svo aš vešurfarsróf verši reiknuš aš viti fyrir žęr allar. Ķ reynd hefur veriš vališ śr og mį lesa um žaš val ķ skżrslum millirķkjanefndar sameinušu žjóšanna um loftslagsbreytingar (IPCC). Til eru enn öfgafyllri svišsmyndir en žar er minnst į. 

Ķ žessum svišsmyndasjó og afleišingarófi er ķ sjįlfu sér enginn jašar hugsanlegra framtķšarbreytinga - en žar er žó aš finna umręšur um 6 stiga hlżnun - bęši 6 stiga almenna hlżnun um mestallan heim, sem og 6 stiga hlżnun į noršurslóšum - en um tvö stig annars stašar. Hvort tveggja telst ekki ólķklegt - haldi losun įfram svipaš og veriš hefur. 

Viš skulum hér lķta į almennt įstand ķ nešri hluta vešrahvolfs ķ jślķmįnuši. Til aš ręša žaš žurfum viš aš lķta nįiš į myndina hér aš nešan. Hśn sżnir mešalhęš 500 hPa-flatarins og 500/1000 hPa žykkt yfir noršurhveli ķ mįnušinum į įrunum 1981 til 2010.

w-blogg260516a

Grunngerš myndarinnar er sś sama og lesendur hungurdiska hafa oft séš - nema hvaš jafnhęšarlķnur eru dregnar į hverja 3 dekametra ķ staš 6 sem venjulegast er, eru sum sé tvöfalt žéttari. Žykktin er sżnd ķ hefšbundnum litum (skipt um lit į 6 dam bili) en auk žess eru jafnžykktarlķnur dregnar - lķka į 3 hPa bili. - Myndin skżrist nokkuš sé hśn stękkuš. 

Mörkin į milli gręnu og gulu litanna er aš vanda viš 546 dekametra, sś er mešalžykkt į Ķslandi ķ jślķ. Viš megum taka eftir žvķ aš hér fylkir Ķsland sér aš nokkru leyti meš heimskautaslóšum - vķšast hvar er hlżrra ķ jślķ į sama breiddarstigi heldur en hér - mjög ólķkt vetrarstöšunni. - Aš sumu leyti er žetta heldur dapurlegt. 

En gerum nś nįnari athugun - hér aš nešan er sama kortiš aftur - en bętt hefur veriš viš texta sem viš skulum lesa saman. 

w-blogg260516b

Yfir noršurskautinu er mešalhęšin 5430 metrar, mešalžykkt er 5360 metrar. Žykktartalan ein og sér gefur til kynna aš mešalhiti jślķmįnašar viš skautiš sé 6 stig. Žaš er aušvitaš ekki rétt, mešalhitinn er nęrri nślli. Öflug hitahvörf sitja yfir Noršurķshafinu - ekki veit ritstjórinn hversu hįtt žau nį aš mešaltali - en ķsinn kęlir loftiš sem liggur nešst um 5 til 6 stig. - Ķshafiš er svo stórt umfangs aš blöndun aš ofan skiptir ekki mjög miklu mįli į žessum įrstķma - .

Sušur til Ķslands vex mešalžykktin śr 5360 metrum upp ķ 5460 - žaš munar 5 stigum. Jślķhiti hér į landi „ętti“ aš vera um 11 stig. Hann er ekki fjarri žvķ inni ķ sveitum, en lęgri viš sjóinn žar sem einhver kęling į sér staš. 

Ķsland er um 25 breiddarstig frį noršurskautinu - viš skulum fara jafnlangan veg til sušurs, til Asóreyja sem eru nęrri 40. breiddarstigi. Žar er mešalžykkt jślķmįnašar komin upp ķ 5660 metra - einfalda žykktarsambandiš reiknar mešalhita 21 stig. Į eyjunum er žaš ekki fjarri raunverulegum mešalhita ķ jślķ. 

Lķtum lķka į flatarhęšina. Hśn er sem fyrr segir 5430 metrar yfir noršurskautinu, er 5540 metrar yfir Ķslandi og 5870 metrar yfir Asóreyjum. Um 110 metra munur er žvķ į Ķslandi og noršurskauti, en 330 metra munur er frį Ķslandi sušur til Asórseyja. Hįloftavestanįttin er miklu strķšari sunnan Ķslands heldur en noršan. - Jafnhęšarlķnurnar eru mun žéttari. Belti meš tiltölulega žéttum jafnhęšarlķnum liggur reyndar ķ kringum noršurhvel allt į um 40 til 50 grįšum noršurbreiddar. 

Žykktar- og hęšarmunur noršan Ķslands er nįnast hinn sami (munar ašeins 10 m), en hęšarmunurinn er um 130 metrum meiri en žykktarmunurinn sušur til Asóreyja. - Noršan Ķslands er mešalžrżstisvišiš mjög flatt ķ jślķ, en um 16 hPa munar į mešalžrżstingi į Ķslandi og Asóreyjum. 

Žaš er alsiša aš framtķšarsvišsmyndir sżni hitabreytingar - og svo er aš skilja aš įtt sé viš hitabreytingar ķ 2 m hęš. En öll vešurlķkön - bęši stór og smį eiga viš allskonar illkynjašan vanda aš etja ķ hitaspįm fyrir žį hęš. Spįr um žykkt eša annan hįloftahita ęttu aš ganga mun betur. - En samt eru slķkar spįr nęr aldrei sżndar ķ ritgeršum um framtķšarsvišsmyndir. 

Um leiš og fariš er aš leggja yfirboršshlżnunarmynstur undir myndir eins og žį hér aš ofan fara aš birtast óžęgilegar spurningar. Er veriš aš sżna röskun į sambandi žykktar og hita į einstökum stöšum (en žaš er mjög misjafnt ķ reynd)? Eša getum viš gengiš śt frį žvķ aš fullt samręmi verši į milli hita- og žykktarbreytinga ķ framtķšinni? 

Hvaš eiga menn viš meš 6 stiga hitahękkun į noršurslóšum en 2 stigum annars stašar (talin heldur hófleg svišsmynd)? Er įtt viš aš hitahvörfunum sé svipt af noršurskautinu? Er įtt viš aš hiti ķ nešri hluta vešrahvolfs (sem žykktin męlir) hękki um 6 stig? - Eša kannski einhverja samsušu?

Žaš skiptir mįli fyrir alla hringrįs į noršurhveli hvor valkostanna į viš - (valkostir eru lķka fleiri). Sex stiga hitahękkun į Ķslandi er nįnast ómöguleg aš sumarlagi nema mešalžykktin aukist til samręmis, žį um 120 metra. 

Fari žykktarbreytingar aš verša mjög ójafnar raskast bylgjumynstriš um leiš - og vestanvindabeltiš breytir um svip - jafnvel mjög mikiš. 

Ekki er tališ śtilokaš aš vestanvindabeltiš hafi nįnast horfiš stuttan tķma aš sumarlagi į allra hlżjustu jaršsöguskeišum fortķšarinnar - .


Hringlandi ķ spįm

Žónokkur hringlandi er ķ spįm reiknimišstöšva žessa dagana. Žęr eru žó sammįla um aš vešur heldist meinlaust eša meinlķtiš - og aš fremur hlżtt verši ķ vešri. Žaš sem gengur illa er aš nį tökum į leišum lęgša tķl austurs ķ nįmunda viš landiš - og žar meš śrkomu. Žęr eiga żmist aš fara yfir žaš į einhvern hįtt eša alveg fyrir sunnan. Syšri brautir halda śrkomu aš mestu frį landinu.

Ķ gęr (föstudag 15. jślķ) var evrópureiknimišstöšin meš lęgš fyrir vestan land - og rigningu (aš vķsu ekki mikla) um allt sunnan- og vestanvert landiš į mišvikudaginn kemur, ķ dag er žessi sama lęgš talsvert fyrir sunnan land - og śrkoma af hennar völdum lķtil sem engin hér į landi. - Bandarķska vešurstofan er ķ dag meš žessa sömu lęgš į svipušum slóšum og reiknimišstöšin var ķ gęr.

Reiknimišstöšin spįir sįralķtilli śrkomu sušvestanlands nęstu tķu daga, en bandarķska vešurstofan vefiar 23 mm į sama tķma (sem aš vķsu er ekki mjög mikiš). 

Lķtum į kort sem sżnir spįr reiknimišstöšvarinnar ķ gęr og dag - og muninn į žeim.

w-blogg160716a

Heildregnu lķnurnar sżna sjįvarmįlsžrżsting kl.6 aš morgni mišvikudags (20.jślķ), strikalķnurnar hins vegar spį frį ķ gęr - og į viš sama tķma. Litirnir sżna mismuninn. Hvķta L-iš sżnir stašsetingu lęgšarinnar ķ gęr - en žaš svarta stöšu lęgšarinnar ķ spį dagsins ķ dag. 

Litirnir sżna mun į spįnum. Žrżstingur ķ nżrri spįnni er mun hęrri viš Vesturland en ķ žeirri fyrri - meir en 10 hPa hęrri. 

Žetta gęti hafa snśist alveg viš žegar hįdegisspįrunan sżnir sig undir kvöld - žessi hringlandi hefur nś veriš višlošandi um nokkra hrķš og veldur žvķ aš hóflegt mark er tekiš į spįm žessa dagana. 


Hlżrra hljóš ķ spįnum (en ekki eindregiš mynstur)

Fyrri hluti jślķmįnašar hefur veriš heldur svalur vķšast hvar į landinu - sé mišaš viš sķšustu tķu įr. Sé mišaš viš lengri tķma reynist kalda svęšiš mun rżrara. - Hiti hefur veriš rétt ofan mešallags sķšustu tķu įra į strandsvęši frį Vattarnesi ķ austri og vestur um til Reykjaness - en inn til landsins į žessu svęši hefur hiti veriš nešan mešallags, sem og annars stašar į landinu. 

Jįkvęša hitavikiš hefur veriš mest į Ingólfshöfša +0,7 stig, og +0,6 viš Skaršsfjöruvita, ķ Kvķskerjum og ķ Vestmannaeyjabę. Neikvęša vikiš er aftur į móti mest viš Upptyppinga og Siglufjaršarveg, -2,6 stig og telst žaš bżsna mikiš. 

Hin almenni kuldi kemur įgętlega fram į žykktarvikakorti evrópureiknimišstöšvarinnar sķšustu tķu daga og sjį mį hér aš nešan.

w-blogg150716b

Litirnir sżna žykktarvikiš. Viš Ķsland er žaš mest -62 metrar, žaš jafngildir um -3 stiga hitaviki ķ nešri hluta vešrahvolfs. Enn kaldara hefur veriš viš Nżfundnaland og Sušur-Gręnland. Sömuleišis hefur kuldinn teygt sig austur um Evrópu - en hlżtt hefur veriš ķ Noršur-Noregi og sušur į Pżreneaskaga (sem allt ķ einu er oršin lenska aš kalla Ķberķuskaga - ritstjóranum er svosem sama). 

En nś ber svo viš aš breytingum er spįš. Spįkort nęstu tķu daga er mjög ólķkt hinu fyrra.

w-blogg150716a

Hér rķkja hlżindi um mestallt svęšiš sem kortiš sżnir. Vikiš viš Ķsland er allt upp ķ 50 metra, žess er vęnst aš nešri hluti vešrahvolfs verši 2,5 stigum hlżrri en aš mešaltali į žessu tķmabili. - Žetta eru allmikil umskipti, meir en 5 stiga hlżnun. 

En hvort og hvernig žessi hlżindi skila sér ķ garša og į leikvelli landsmanna er svo óvķst. Trślega veršur hlżrra į nóttum en veriš hefur - en minni munur į sķšdegishitanum - alla vega į žeim svęšum landsins sem hafa upp į sķškastiš notiš óvenjumargra sólarstunda. - Sé eitthvaš aš marka žessa spį į annaš borš er žó įbyggilega hęgt aš gera rįš fyrir žvķ aš umtalsvert hlżrra verši į hįlendinu en veriš hefur. 

Svo er annaš mįl aš vikamynstriš er ekkert sérstaklega eindregiš - žaš bendir heldur til žess aš fjölbreytt vešurlag leynist į bakviš mešaltališ og lķtt į vķsan aš róa. Śrkomuspįin sem fylgir gerir rįš fyrir aš śrkoman verši undir mešallagi um mestallt land - lķtiš undir žvķ vestanlands - en meira fyrir noršan. Spįš er aš śrkoma verši samtals yfir mešallagi sušaustanlands og į sunnanveršum Austfjöršum žessa tķu daga. 


Smįvegis (fljótfęrnislegt) um žurrka

Talsvert er nś rętt um žurrka - sérstaklega į Sušausturlandi. Lķtum į mįliš į fįeinum myndum. - Ritstjórinn įkvaš aš nota tķmabiliš 1971 til 2000 til višmišunar - žaš er hans uppįhaldstķmabil ķ slķkum reikningum. Įstęšan er sś aš žį eru śrkomumęlingar hvaš žéttastar į landinu - og mešaltöl eru til fyrir fleiri stöšvar en fyrr og sķšar. 

Mįnašarśrkomu hverrar stöšvar er varpaš yfir ķ hlutfall af įrsmešalśrkomu žessa tķmabils. Meš žvķ fęst beinn samanburšur į milli stöšva - alveg sama hvort mešalśrkoma žeirra er mikil eša lķtil. - Žetta er aušvelt aš gera fyrir einstakar stöšvar, fyrir landshluta eša fyrir landiš allt. 

Mešalhlutur hvers mįnašar ķ įrsśrkomunni ętti aš vera rśm 8 prósent - ķ raunveruleikanum er hlutur vormįnašanna nokkru lęgri en žetta - en haustmįnašanna hęrri. Žurr tķmabil eru lķklegri į vorin og snemmsumars heldur en aš hausti og vetri. 

Fyrsta myndin sżnir žriggja mįnaša summur mįnašahlutfallstalna į įrunum 2010 til 2016. 

w-blogg140716a

Lįrétti kvaršinn sżnir įr - merkingin er sett viš jśnķmįnuš hvers įrs. Lóšrétti kvaršinn sżnir hins vegar žriggja mįnaša summur hlutfallstalna. Aš öšru jöfnu bśumst viš viš žvķ aš summan sś sé ķ kringum 25 (fjóršungur śrkomunnar fellur į fjóršungi įrsins). 

Į myndinni eru fjórir ferlar. Sį blįi sżnir mešalhlutfallstölu śrkomu allra stöšva į Sušurlandi - allt frį Breišdal ķ austri og vestur į Reykjanes. - Rauši ferillinn sżnir hlutfallstölu mönnušu stöšvarinnar į Kirkjubęjarklaustri (hann endar ķ aprķl 2013 - en žį var hętt aš męla į stöšinni). Gręni ferillinn sżnir hlutfallstölu stöšvarinnar ķ Snębżli, en sį bleiki tölu sjįlfvirku stöšvarinnar į Klaustri. 

Ķ öllum ašalatrišum fylgjast ferlarnir nokkuš vel aš - vot og žurr tķmabil eru žau sömu og meira aš segja sżna ferlarnir svipuš hlutföll. Žetta bendir til žess aš śrkoma fylgist nokkuš vel aš į öllu Sušurlandi žegar žriggjamįnaša śrkoma er lögš saman og borin saman viš mešaltöl. 

Viš hljótum žó aš taka eftir žvķ aš talsveršu munar į ferlum stöšvanna į Klaustri - sem bįšir miša reyndar viš mešaltal mönnušu stöšvarinnar į įrunum 1971 til 2000. Sś spurning vaknar hvort mannaša stöšin hafi veriš komin śr takt viš sjįlfa sig sķšustu įrin sem hśn var ķ rekstri - eša žį aš eitthvaš vanti upp į męlingar sjįlfvirku stöšvarinnar. 

Žaš er skošun ritstjóra hungurdiska (ašeins skošun - vel aš merkja) aš męlingar į mönnušu stöšinni hafi ķ raun og veru veriš farnar aš raskast sķšustu įr hennar - mišaš viš fyrri tķš vegna trjįgróšurs og minnkandi vinds viš męlinn. Rauši ferillinn sé žvķ „of hįr“ žessi sķšustu įr. Takiš eftir žvķ aš hefši trjįgróšur alla tķš veriš meš sama hętti į stöšinni eru lķkur til aš rauši ferillinn hefši legiš nešar. - Hér er möguleg ósamfella ķ śrkomumęlingum.  

Ferlar Snębżlis og sjįlfvirka męlisins į Klaustri (sem mišar viš minni trjįgróšur fyrri tķma - og er ekki inni ķ trjįlundi) fylgjast betur aš (sjįlfvirku męlingarnar byrjušu 2011). - En samt er ritstjórinn į žeirri skošun aš hann męli ašeins „of lķtiš“ mišaš viš mönnušu stöšina - og žyrfti žvķ sitt eigiš višmišunarmešaltal. 

En - śrkomuhlutfallssumma bęši į Snębżli og sjįlfvirka-Klaustri er nś komin nišur ķ 7 prósent af įrsśrkomu og er žaš óvenjulegt - žetta er reyndar žurrasti tķmi įrsins eins og įšur sagši. Žó er įmóta lįga tölu aš finna į sama tķma įriš 2012 - ekki žó alveg jafnlįga. Eins er žaš eftirtektarvert aš topparnir į fyrri hluta myndarinnar eru miklu myndarlegri heldur en sķšari hluta tķmabilsins. 

Viš skulum lķka lķta į 6-mįnaša summurnar - ętti aš vera um 50 prósent įrsśrkomunnar.

w-blogg140716b

Žetta er ekki ósvipuš mynd - viš sjįum hér enn betur aš mannaša stöšin į Klaustri hefur veriš komin eitthvaš fram śr sér sķšustu įrin sem hśn var starfrękt. - Snębżli og sjįlfvirka stöšin fylgjast hins vegar vel aš og sömuleišis er lengst af įgętt samręmi milli žeirra og Sušurlandsferilsins blįa - sem endar reyndar viš sķšustu įramót. Vonandi veršur hęgt aš uppfęra hann sķšar ķ sumar. Sexmįnašažurrkurinn į Klaustri og ķ Snębżli er nś rétt bśinn aš toppa 6-mįnaša žurrkinn 2012 - sem reyndar var mestur į tķmabilinu aprķl til september eins og sjį mį į myndinni. 

Žaš er freistandi aš lķta į lengra tķmabil - og skulum viš rétt gera žaš.

w-blogg140716c

Hér tökum viš meš Sušurland (grįr ferill) og Klaustur (rautt og bleikt) aftur til 1950. - Žaš er sįrasjaldan sem 6-mįnaša śrkoma hefur veriš minni en nś į Klaustri. - Meš žvķ aš rżna ķ myndina mį sjį aš hlutfallstölur Klausturs og Sušurlands fylgjast almennt mjög vel aš - en žó hefur sjįlfvirka stöšin frekar tilhneigingu til aš hanga nešan ķ Sušurlandsröšinni - sem aftur bendir til žess aš hśn žurfi sķna eigin višmišun - žaš er žvķ ekki fullvķst aš summa sķšustu 6 mįnaša - sem er sś lęgsta į allri myndinni sé ķ raun og veru lęgst - žaš eru įmóta žurrkar bęši 1977 og svo um mišjan 7. įratuginn. 

Ekki veršur hér skoriš śr um žaš - en aušvitaš ętti aš lķta betur į mįliš. 


Furšudjśp lęgš (langt sušur ķ hafi)

Venjulega er ekki mikiš af djśpum og kröppum lęgšum į leiš um Atlantshaf ķ jślķ. Kemur fyrir aš vķsu - en vekur samt alltaf athygli vešurnörda. Nśna er ein slķk langt sušur ķ hafi - bęši djśp og furšukröpp - er žó ekki af fellibyljaętt.

Evrópureiknimišstöšin segir hana verša svona kl.6 fimmtudagsmorguninn 7. jślķ.

w-blogg070716b

Fįrvišri er sunnan- og sušvestanviš lęgšarmišjuna - įbyggilega martröš fyrir siglingamenn aš lenda ķ svona nįnast upp śr žurru ķ jślķmįnuši - en žeir eru vonandi ekki margir į žessum slóšum. 

Lęgšin fer hratt til noršausturs ķ įtt til noršanveršra Bretlandseyja og żtir heldur undir kulda og trekk hér į landi um helgina - įn žess žó beinlķnis aš koma viš sögu. 


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Jślķ 2016
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31            

Nżjustu myndir

  • w-blogg240716e
  • w-blogg240716d
  • w-blogg240716c
  • w-blogg240716b
  • w-blogg240716b

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (26.7.): 27
  • Sl. sólarhring: 403
  • Sl. viku: 2836
  • Frį upphafi: 1328603

Annaš

  • Innlit ķ dag: 26
  • Innlit sl. viku: 2451
  • Gestir ķ dag: 26
  • IP-tölur ķ dag: 26

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband