Bloggfęrslur mįnašarins, desember 2015

Lęgšin mikla

Žį er žaš ljóst. Lęgsti sjįvarmįlsžrżstingur dagsins į landinu męldist į Kirkjubęjarklaustri kl. 5 ķ morgun, 930,2 hPa. Žetta er lęgsti žrżstingur sem męlst hefur į landinu frį žvķ 24. desember 1989, žį męldust 929,5 hPa į Stórhöfša og 5, janśar 1983 męldist žrżstingur žar 929,9 hPa.

Til aš finna enn lęgri žrżsting žarf aš fara mun lengra aftur - en um metin žau er fjallaš ķ fróšleikspistli į vef Vešurstofunnar. Žessi lęgš telst žvķ mjög óvenjuleg - en žó skortir ašeins upp į aš viš getum notaš allra žyngstu lżsingarorš um dżpt hennar. - Auk žess eru įmóta djśpar lęgšir į sveimi į Atlantshafi - ekki oft - en nógu oft til žess aš varla er rétt aš tala um žessa lęgš ķ einhverjum heimsendatón - eins og dįlķtiš hefur sést į erlendum fréttamišlum.

islandskort-2015-12-30_0900

Žetta kort er af vef Vešurstofunnar og sżnir vešur į landinu kl. 9 ķ morgun (mišvikudag 30. desember). Hér er lęgšin um 931 hPa ķ mišju. Eins og sjį mį į töflunni ķ višhenginu fór žrżstingur į stöšvum į Noršurlandi lęgst ķ 932,0 hPs į Akureyri og ķ Grķmsey. Hugsanlega er žetta lęgsti žrżstingur sem nokkru sinni hefur męlst į žessum stöšum - en mįliš er ķ athugun* - sömuleišis hugsanleg stöšvamet vķšar į landinu. 

Kortiš sżnir einnig aš vindurinn er mestur yfir Austurlandi žar sem žrżstilķnur eru žéttastar. 

Žótt sjįvarflóš séu sjaldgęfari į Austfjöršum en vķša annars stašar viš strendur landsins hefur samt alloft oršiš žar umtalsvert tjón af völdum žeirra - en slķkt vill gleymast žegar langur tķmi lķšur į milli atburša. Ekkert žessara eldri flóšavešra er žó eins og žetta - hvert vešur hefur sķn sérstöku einkenni. 

Višbót 30.12. kl.22:30. Viš leit fannst ein lęgri tala į Akureyri, 931,4 hPa, 3.janśar 1933 kl.8. Žį fór žrżstingur nišur ķ 923,9 hPa į Stórhöfša. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Į mörkum hins trślega (eša hvaš?)

Nś (aš kvöldi mįnudags 28. des) hefur evrópureiknimišstöšin heldur bętt ķ lęgšina miklu sem į aš heimsękja okkur į ašfaranótt mišvikudags (30.des) og reiknar mišjužrżsting nś 931 hPa. Bandarķska vešurstofan vill enn betur og segir nś 924 hPa. Efri talan er aušvitaš lķklegri. Žaš er sįrasjaldan aš žrżstingur fer nišur fyrir 930 hPa hér viš land. Fullsnemmt er žó aš fara aš smjatta į slķku - enn er meir en sólarhringur til stefnu og reikningar bregšast oft į enn styttri tķma. Viš bķšum žvķ ašeins meš einhverjar greinargeršir um lįgžrżsting.

En harmonie-žrżstispįkortiš er nś svona - gildir kl.4 ašfaranótt mišvikudags:

w-blogg291215b

Lęgšin hér viš Öręfi og hringar miklu śrkomusvęši ķ kringum sig. Strķšust er śrkoman į Austfjöršum - en lķka mikil noršur į Ströndum - og vķšar. Mjög litlu mį muna aš verulegan hrķšarbyl geri um landiš vestanvert - fer eftir žvķ hvoru megin frostmarks hitinn er - sś hętta stendur langt fram eftir mišvikudegi. Aldeilis rétt aš fylgjast meš spįm Vešurstofunnar - nś feršalög um fjallvegi eru aušvitaš varasöm žegar svona stendur į. Krapi og snjór bķša ķ hlišum og sjór er lķka śfinn og illur. 

Kortiš hér aš nešan sżnir vindaspį - ķ 100 metra hęš yfir jörš - į sama tķma og kortiš hér aš ofan. Žaš er sett hér meš til aš sżna aš bit er ķ žessari lęgš - žótt aušvitaš vonum viš hiš besta. 

w-blogg291215a

Svo eru fleiri lęgšir ķ bišstöšu ef trśa mį reiknimišstöšvum - ekki eins djśpar, en gętu oršiš skeinuhęttar engu aš sķšur - bęši hvaš vind og śrkomu varšar. 

Allt žetta til aš koma hita ķ 850 hPa yfir noršurskautinu upp undir frostmark ķ 2 til 3 klukkustundir - žaš mį reyna. 


Hversu lįgt fer žrżstingurinn?

Žótt lęgšir meš mišjužrżsting undir 940 hPa séu ekki mjög sjaldséšar į Atlantshafi gerist žaš ekki oft aš žrżstingur męlist svo lįgur hér į landi. - Reyndar žó ķ fyrravetur (7. janśar, 939,0 hPa į Gufuskįlum) - en sķšan žarf aš fara aftur til 1999 til aš finna jafnlįgan sjįvarmįlsžrżsting į ķslenskri vešurstöš. 

Lęgšin sem į aš fara hjį landinu austanveršu ašfaranótt mišvikudags (žess 30.des.) er efnileg - og žegar žetta er skrifaš (seint į sunnudagskvöldi, 27.) gera evrópureiknimišstöšin og harmonie-spį Vešurstofunnar rįš fyrir žvķ aš žrżstingur ķ lęgšarmišju fari lęgst ķ 937 hPa - og undir 940 hPa hér į landi. Sjį mį tillögu harmonie-lķkansins hér aš nešan.

w-blogg281215a

Fari lęgšin žessa leiš - og lķti hśn svona śt - mį segja aš viš sleppum nokkuš vel. Lęgšin ašeins farin aš fletjast ķ botninn og vešriš žar aš auki verst austan viš lęgšarmišjuna aš žessu sinni - rétt strżkst viš Austurland. - 

En varla žarf aš taka fram aš žetta er allt mjög ótryggt og litlu mį muna til aš hlutir fari ekki į verri veg - svo veršur vķša hvasst į heišum - auk hįlku og skafrennings vķša. 

Bandarķska vešurstofan segir lęgšina fara nišur ķ 928 hPa og beint yfir landiš - žaš er aušvitaš verri gerš en žetta. En spįr aš vestan hafa veriš heldur ótrśveršugar upp į sķškastiš - eins og einhver veikindi séu višvarandi ķ lķkaninu hvaš varšar dżpt sumra lęgša - ekki ašeins ķ margra daga spįm, en lķka ķ žeim stuttu. Ekki skal fullyrt neitt um žaš hér hvort žessi sżki nęr til žeirrar lęgšar sem hér er fjallaš um. 

Danska hirlam-lķkaniš segir lęgšina verša 935 hPa ķ mišju - og fara ašeins vestar en reiknimišstöšin stingur upp į. Breska lķkaniš er sammįla reiknimišstöšinni og harmonie. 

En allir žeir sem žurfa aš taka mark į vešurspįm fylgjast meš vef Vešurstofunnar eša meš upplżsingum frį öšrum „til žess bęrum ašilum“ - og lįta ekki (frekar en venjulega) mališ ķ ritstjóra hungurdiska trufla sig frį alvöru mįlsins. 


Óróleg vika į Atlantshafi

Eins og oftast į žessum tķma įrs. Ekki tók nema einn dag (og tęplega žaš) aš hreinsa megniš af köldu jóladagsloftinu af landinu.

Hiti hękkaši vķša um meir en 20 stig į fįeinum klukkustundum - įn nokkurra sérstakra įtaka - kalda kįpan var mjög žunn - žó žykkari en nżju fötin keisarans - og reyndar er frostiš fljótt nišur aftur žar sem bjart er og lygnt. Į Reykjum ķ Fnjóskadal - til dęmis - var frostiš rétt eftir mišnętti -22,5 stig, milli klukkan 17 og 18 sķšdegis komst hitinn upp ķ +1,1 stig - en var svo aftur kominn ķ -9,1 fyrir mišnętti - žaš er žó lķka žunn kįpa - ekki nema -3,7 stig ķ 580 metra hęš į Vašlaheiši. 

Svo kemur alvörusunnanįtt ķ einn dag (sunnudag) - og blęs kįpunni aftur burt - en hversu hlżindin aš ofan slį sér til jaršar er óvķst - kostar mikinn varma aš bręša snjó og ķs, en męttishita ķ 850 hPa (žrżstileišréttum hita) er spįš upp ķ +19 stig yfir Noršausturlandi ašfaranótt mįnudags. 

Kortiš hér aš nešan gildir kl.18 sķšdegis į mįnudag - žį er hlżja loftiš komiš alveg austur af landinu.

w-blogg271215a

Loftiš sem fylgir į eftir er žó ekki sérlega kalt - en śrkoma žó frekar slydda, él eša snjór heldur en hrein rigning. Į kortinu sést vel hversu grķšarmikil sunnanįttin er og stefnir noršur til Noršur-Ķshafs og mun gera usla į žeim slóšum nęstu daga - verša aš mikilli hlżrri hęš sem snśast mun žar ķ nokkra daga - og reiknimišstöšvar ekki sammįla um örlögin - kannski endar hśn yfir Sķberķu? 

Aš vestan er grķšarköld stroka į leiš austur į Atlantshaf - eins og oft - og leitar stefnumóts viš nżja sunnanįtt sem sjį mį nešst į kortinu. Žar er lęgš - forįttulęgš aušvitaš - sem ekki er vitaš hvaš gerir - hittir hśn ķ kalda loftiš? - eša fęr hśn žaš ķ hausinn - barin nišur ķ ekkert? 

Evrópureiknimišstöšin sendir lęgšina til noršurs rétt fyrir austan land į ašfaranótt mišvikudags (30.des.) - ķ kringum 940 hPa ķ mišju. Ķ sķšdegisspįrunu bandarķsku Vešurstofunnar fer hśn yfir Austurland žį um nóttina - lķka ķ kringum 940 hPa ķ mišju.

En spįr eru sérlega óstöšugar žessa dagana - miklar hręringar. Aušvitaš fķnar fyrir unga snarpa vešurspįmenn - en žeir śtbrunnu (eins og ritstjórinn) fyllast įkvešinni męšu og žakka bara fyrir aš žurfa ekki aš skrifa spįrnar.  


Kaldur jóladagur (įn spurningarmerkis)

Jóladagur varš kaldasti dagur įrsins į landinu ķ heild og kaldastur jóladaga frį 1995 aš telja. 

Brįšabirgšareikningar sżna aš landsmešalhiti ķ byggš var -8,4 stig, en reiknašist -10,7 stig 1995. Žetta er žrišjikaldasti jóladagur tķmabilsins frį 1949, lķtillega kaldara var 1985 heldur en nś (auk 1995). Frostiš ķ dag var žaš mesta į įrinu į tęplega helmingi vešurstöšva landsins - žar į mešal ķ Reykjavķk. Žar fór frostiš į sjįlfvirku stöšinni (sem nś hefur tekiš völdin ķ hitamęlingum borgarinnar) ķ -10,1 stig, en -9,9 į kvikasilfursmęlinum ķ skżlinu. Mest frost į landinu ķ dag męldist viš Kįrahnjśka -28,0 stig og sżnist mesta frost įrsins į landinu.

Jóladagslįgmarksmet voru sett į 109 sjįlfvirkum stöšvum (og 52 stöšvum Vegageršarinnar aš auki). Sömuleišis voru nż lįgmarksdęgurmet sett į 5 mönnušum stöšvum (af 20). Desembermet féllu į nokkrum stöšvum - m.a. viš Kįrahnjśka, į Eyjabökkum, į Brś į Jökuldal og ķ Įsbyrgi - į öllum žessum stöšvum hefur veriš athugaš ķ meir en 15 įr. Kuldinn į Brś ķ dag (-25,6 stig) sló žó ekki alveg śt desembermet mönnušu stöšvarinnar sem žar starfaši (-26,5 stig sem męldust žar 18.desember 1982). Žaš var ašeins į 3 sjįlfvirkum stöšvum aš hiti fór yfir frostmark ķ dag. Kuldakastavķsitala hungurdiska fór ķ 417 stig (af 1000 mögulegum) - žaš langmesta ķ vetur (og lķklega žaš mesta frį žvķ ķ kuldakastinu mikla 5. til 6. desember 2013, en žį fór vķsitalan ķ 590 stig. 

Aš tiltölu (mišaš viš mešallag sķšustu tķu įra) var kaldast ķ dag viš Upptyppinga en žar var hitinn -17,3 stig undir mešallagi. Hlżjast aš tiltölu var viš Skaršsfjöruvita, žar sem hiti var -4,2 stig undir mešallagi. 

Žótt kalt hafi veriš ķ Reykjavķk ķ dag (jóladag) er samt vitaš um sjö kaldari jóladaga frį 1871, sķšast 1995, en žar įšur žarf aš fara aftur til 1965. Kaldasti jóladagurinn ķ Reykjavķk var 1880. 

Nś į aš hlżna svo um munar. - Glešileg jól. 


Kaldur jóladagur?

Ritstjórinn hefur ekki žrek til žess aš fara aš ręša krżsuvķkurkuldaveiki evrópureiknimišstöšvarinnar (umfram žau dęmi sem hann hefur žegar nefnt į fjasbókarsķšunni - og fjölmargir fjasarar og tķstarar ašrir hafa lķka fjallaš um) - en žaš stefnir samt ķ kaldan jóladag į landinu. 

Žegar flett er upp ķ skrįm kemur ķ ljós aš mjög kaldir jóladagar hafa ekki veriš ķ tķsku į undanförnum įrum - į landinu ķ heild. Eiginlega žarf aš fara aftur til jóla 1995 til aš finna kulda sem aš kvešur. Žį reiknašist landsmešalhiti ķ byggš -10,7 stig, 2001 er kaldastur jóladaga sķšan, meš mešalhita -4,5 stig, žaš er vissulega kalt - en samt ekki alveg eins kalt og var į landinu fyrir rśmri viku, svo dęmi sé tekiš. 

Spįkort evrópureiknimišstöšvarinnar hér aš nešan sżnir hęš 500 hPa-flatarins og žykkt eins og žęr reiknast um hįdegi į jóladag.

w-blogg221215a

Žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs, žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrra er loftiš. Mešalžykkt ķ desember (1981 til 2010) hér viš land er um 5250 metrar. Litirnir į kortinu (kvaršinn batnar sé kortiš stękkaš) sżna aš žykktin yfir landinu er um 5100 metrar - meiri sušvestanlands - en nišur ķ 5040 metra viš noršausturströndina. Žetta žżšir aš hiti ķ nešanveršu vešrahvolfi į aš vera 7-8 stigum nešan mešallags. Kuldapollurinn Stóri-Boli hefur teygt krumlu sķna yfir Gręnland - en žaš er frekar óvenjulegt - venjulega er hann frekar aš slį sér sušur meš austurströndinni - ķ mestu kuldaköstum hérlendis. 

Landsmešalhiti ķ byggš ķ desember er rétt nešan frostmarks (reiknast -0,5 stig fyrir 1981 til 2010) - žaš er žvķ greinilega veriš aš spį kaldasta jóladegi frį 1995 - į landinu ķ heild. Nś - dokum viš. Žykktarspįin er ekki endilega rétt (4 dagar enn til jóladags žegar reiknaš var) - svo er samband žykktar og mešalhita į landinu aušvitaš langt ķ frį hreint - žaš var t.d. talsvert kaldara 1995 heldur en žykktin žį gaf ein og sér til kynna (gerist žaš nś?) - sķšan er aušvitaš allur gangur meš einstakar stöšvar - į einhverjum stöšvum gęti jóladagur oršiš sį kaldasti sķšan fyrir löngu-löngu. 

Sólarhringsmešalhiti ķ Reykjavķk į jóladag 1995 var -8,5 stig (bżsna kalt žaš) - komumst viš nišur fyrir žaš nś žarf aš leita allt aftur til 1901 eftir lęgri tölu [-10,3 stig] - kaldastur jóladaga ķ Reykjavķk var 1880, sólarhringsmešalhiti reiknašist -14,2 stig - og sólarhringslįgmarkiš var žį -15,9 stig - žaš lęgsta į jóladag ķ Reykjavķk. 

Jóladagur 1995 er einnig sį kaldasti sem viš vitum um į sķšari įrum į Akureyri, sólarhringsmešalhitinn var -12,6 stig, en lįgmarkiš -16,0 stig. Ekki var męlt (opinberlega) į Akureyri um jólin 1880, en lęgsta lįgmark jóladags žar er -18,4 stig sem męldust 1906. Aftur į móti fór frostiš į annan ķ jólum 1995 ķ -20,6 stig į Akureyri.

Stašarhitaspįr hrökkva mikiš til frį einni spįrunu til annarrar - og viš sleppum žvķ aušvitaš aš ręša tölur einstakra stöšva marga daga fram ķ tķmann - en žó mį geta žess, fyrir žį sem eru aš fylgjast meš stašarspįm (hvort sem er į vef Vešurstofunnar - eša žį į vef norsku vešurstofunnar) aš krżsuvķkurkuldaveiki evrópureiknimišstöšvarinnar nęr ekki til Akureyrar - en reyndar til fleiri bletta į landinu heldur en Reykjanesskaga (sjį dęmi į fjasbókarsķšu hungurdiska). Varist aš fį kal į sįlina af krżsuvķkurveikinni. 


Vķšįttumikiš lęgšasvęši

Grķšarmikiš lęgšasvęši ręšur nś rķkjum į öllu noršanveršu Atlantshafi (eša žvķ svęši sem viš venjulega köllum svo). 

w-blogg211215a

Hér mį sjį spį evrópureiknimišstöšvarinnar um sjįvarmįlsžrżsting, śrkomu og hita ķ 850 hPa-fletinum um hįdegi į žrišjudag (22. desember). Viš megum taka eftir žvķ aš yfir Ķslandi er varla ein žrżstilķna (žęr eru hér dregnar meš 4 hPa bili, aš fornum breskum hętti). 

Žrįtt fyrir žrżstilķnufįtęktina hér um slóšir er ekki hęgt aš tala um gęšavešurlag. Žaš er lķtt į žaš aš treysta til nokkurs hlutar. Inni ķ lęgšarsvęšinu stóra eru margar smęrri lęgšir, sś viš Fęreyjar er nokkuš skęš - sömuleišis er noršaustanįttin ķ Gręnlandssundi skęš - en lęgšarmišjurnar tvęr į Gręnlandshafi halda henni mįtulega ķ skefjum į žrišjudaginn. Svo leynast allskonar éljagaršar og leišindi ķ smįatrišunum - fyrir utan möguleika į ķsingu og hįlku ķ blautu hęgvišrinu.

En ašalillindin felast ķ lęgšinni sušur af Nżfundnalandi - hśn er hér rétt aš verša til. Reiknimišstöšvar viršast sęmilega sammįla um aš hśn fari til noršausturs skammt noršur af Bretlandi į ašfangadag - meš miklu illvišri žar um slóšir og ķ Noregi. Įhrifin hér į landi eru óbein - žegar lęgšin er farin hjį gefst kalda noršanloftinu loks fęri į aš falla til sušurs um Ķsland og jóladagurinn gęti žvķ oršiš bżsna kaldur į landinu - og e.t.v. annar ķ jólum lķka. 

Eftir žaš er spįš nokkrum furšum - grķšarlega hlżrri sunnanįtt į austanveršu Atlantshafi - ašallega austan viš okkur en e.t.v. hér lķka. En žaš er hįlfgerš fįsinna aš vera aš velta sér upp śr žvķ į žessu stigi - og ritstjórinn haldinn žrįlįtri ritstķflu - rétt getur kreist žessi orš fram śr fingrunum ... 


Višmišunartķmabil og fleira

Ķ athugasemd lesanda viš pistli gęrdagsins var enn minnst į óįnęgju meš višmišunartķmabiliš 1961 til 1990. Rétt er aš fara um žaš fįeinum oršum - sem og smįvegis fleira sem vikiš var aš ķ sömu athugasemd.

Įrin 1961 til 1990 eru enn ašalvišmišunartķmi alžjóšavešurfręšistofnunarinnar - og verša žaš til 2020 žegar fariš veršur aš miša viš 1991 til 2020. Stutt er žangaš til og varla įstęša til aš breyta - ašalmįliš er aš višmiš sé eitthvaš. Sumar vešurstofur og stofnanir miša nś viš įrin 1981 til 2010 sem mešalįr - en breyta žvķ vęntanlega lķka eftir 2020. Įstęša žess aš hentugt žykir aš miša viš 1981 er trślega sś aš frį žeim tķma til 2010 mį reikna mešaltöl męlinga gervihnatta į żmsum umhverfisžįttum. Sömuleišis žykja tölvugeršar endurgreiningar į vešri og vešurlagi nokkuš įreišanlegar fyrir žetta tķmabil og žaš žvķ hentugt af žeim sökum.

En breytingar į vešurfari eru mjög örar og žannig hefur viljaš til aš višmišunartķmabil žau sem hafa veriš notuš hafa hér į landi aldrei veriš ķ takti viš vešurfar hvers tķma. Kannski veršur žaš žannig įfram meš nęsta tķmabil - žaš vitum viš ekki. En žau tķmabil sem notuš hafa veriš hér į landi eru:

  1. 1873 til 1922 (50 įr). Žetta var višmiš Vešurstofunnar fyrstu įr hennar. Svo hittist į aš lengst af žann tķma sem žaš var notaš var hiti langt ofan žess.
  2. 1901 til 1930 (30 įr). Žetta višmiš var notaš frį 1944 til 1960. Sömuleišis nokkru kaldara en rķkjandi vešurfar į notkunarskeišinu.
  3. 1931 til 1960 (30 įr). Notaš til 1990. Sem kunnugt er kólnaši talsvert upp śr 1960 - žannig aš hiti var lengst af undir opinberu mešallagi allan tķmann.
  4. 1961 til 1990 (30 įr). Notaš frį 1991. Upp śr 1995 hlżnaši svo um munaši og hefur veriš hlżtt sķšan - sérstaklega mišaš viš višmišunartķmann.

Eins og įšur sagši er lķklegt aš eftir 5 įr birtist nżtt višmišunartķmabil, 1991 til 2020. Hvernig ķ ósköpunum hiti veršur eftir žaš - og mišaš viš nżja tķmabiliš veit aušvitaš enginn. Aušvitaš vęri hęgt aš taka lengri tķmabil sem višmiš - en tilgangurinn meš žvķ er ekki sérlega skżr [sjį sķšar ķ pistlinum].

Ritstjóri hungurdiska er veikur fyrir žvķ aš miša almennt viš sķšustu tķu įr - og gerir žaš töluvert - (sjį lata fjasbókarsķšu hungurdiska - og reyndar lķka almanak Hįskóla Ķslands) žótt mörgum öšrum žyki žaš of stuttur tķmi. En žaš er samt sį tķmi sem flestir muna (žótt vešurminni sé almennt rżrt). En slķkt višmiš breytist į hverju įri, hungurdiskatķmabiliš sem įriš 2015 var 2005 til 2014 veršur frį nęstu įramótum 2006 til 2015 (lifi hungurdiskar yfirhöfuš).

Eftir „samkomulagiš“ ķ Parķs um 2 stiga hlżnunarvišmiš rķsa aušvitaš upp deilur um žaš hvaša grunn sé žar mišaš viš, hvar „nślliš“ sé. Viš eigum eftir aš žurfa aš hlusta į alls konar leišindažras um žaš nęstu įrin. Žetta višmiš er af žeim įstęšum einum (og reyndar mörgum fleirum) algjör brandari (grįtlegur brandari). Talan tveir var žó skiljanleg sem tįknręn - tįkn fyrir eitthvaš mikiš (eša ekki svo óskaplega mikiš) - en ekkert sem eitthvaš nįkvęmt. Hęgt var aš fallast į aš slķk tala vęri nefnd. En žį žurfti endilega aš fara aš tala um 1,5 stig - žar meš fauk allur trśveršugleiki śt ķ vešur og vind - og illskiljanleg žokan blasir viš. Aš halda žvķ fram aš hęgt sé meš alžjóšlegu samkomulagi aš stilla hitafar heimsins meš žvķlķkri nįkvęmni meš samkomulag um losun į koltvķsżringi eitt aš vopni getur varla veriš annaš en fįrįnlegt - góšan vilja gętum viš virt svo langt sem hann nęr - en ...

Hér žarf aš taka fram aš ritstjóri hungurdiska er „hlżnunarsinni“ ķ žeirri merkingu aš hann trśir žvķ aš žęr grķšarmiklu breytingar sem žegar eru oršnar - og žęr sem viršast vera fyrirsjįanlegar į geislunarbśskap lofthjśpsins af mannavöldum geti bošiš upp į grķšarlegar breytingar į vešurfari um heim allan į nęstu įratugum - og séu žegar farnar aš gera žaš. - Žvķ ofbżšur honum žvķ meir ofurtrś į aš hęgt sé aš greina į milli 1,5 og 2,0 stiga hlżnunar meš samningum af žvķ tagi sem nś er bošiš upp į - og aš hęgt sé aš stjórna henni af žeirri nįkvęmni sem tölurnar gefa ķ skyn.

Haldi žessi nżi samningur aš einhverju leyti fara ķ hönd mjög athyglisveršar vendingar į nęstu įratugum (ólķklegt hins vegar aš ritstjóri hungurdiska lifi žaš). Athyglisveršast veršur žegar deilur hefjast af alvöru um žaš hvort samningurinn hafi gert gagn eša ekki - žį munu sumir nśverandi andstęšingar hans (sem nś reyna aš gera sem minnst śr hlżnun sķšustu įratuga) reyna aš sżna fram į aš mikiš hafi hlżnaš - meira en samningurinn hafi gert rįš fyrir - og hann sé žvķ gagnslaus - en žeir sem hafa reynt aš gera sem mest śr hlżnun til žessa munu hins vegar reyna hvaš mest žeir mega til aš telja almenningi trś um aš lķtiš hafi hlżnaš – žvķ samningurinn hafi komiš ķ veg fyrir žaš. Furšulegur višsnśningur - nema hvaš.

En aftur aš ašalefni žessa pistils, višmišum. Eins og įšur sagši er talan 2 stig ein og sér merkingarhógvęr - hśn getur veriš tįknręn og mį halda fram aš hśn sé ekki nįkvęm hvort eš er. Hins vegar um leiš og fariš er aš greina į milli 1,5 og 2,0 stiga sem „framtķšarhįmarkshlżnun“ fer aš skipta verulegu mįli hvert grunnvišmišiš er og hvort žaš sé yfirleitt til. Er hęgt ķ alvöru aš byggja alžjóšasamning (žann mesta allra tķma - aš sögn) į einhverju sem er ekki til?

Ekkert alžjóšlegt samkomulag er um žaš aš miša viš 1851 til 1900 (žaš er 1851) sem grunnstöšu „fyrir išnbyltingu“. Kannski veršur žvķ višmiši žvingaš upp į okkur sem hinum „rétta skilningi“ į tölum samningsins - eitthvaš veršur aš gera ķ žeim efnum - svo tölurnar verši ekki fullkomin della.

Į žeim tķma sem ritstjóri hungurdiska var sjįlfur į alžjóšamarkaši fyrir 20 til 25 įrum var talsvert um žetta (nśll-) višmiš rętt. Félagar hans ķ fręšunum - sem margir hverjir eru/voru ķ hópi žeirra sem mest vita ķ heiminum um hitamęlingar fyrri tķma allt aftur fyrir mišja 18. öld - voru žį margir į žeirri skošun aš žetta višmišunartķmabil vęri óešlilegt - hlżrra hefši veriš į žeim stöšum sem męlingar voru stundašar į fyrir 1850 (reyndar lķtill hluti heimsins) heldur en į sķšari hluta 19. aldar.

Ritstjórinn getur śt af fyrir sig tekiš undir žetta višhorf gömlu félaganna varšandi 1851 til 1900. Žaš er vegna žess aš stöšugt vešurfar finnst ekki ķ fortķšinni - sama hvaša tķmakvarši er valinn, langur eša skammur. Viš komumst ekkert nęr einhverjum platónskum mešalhita stašar (eša jaršar) meš žvķ aš lengja og lengja mešaltalstķmabiliš - hann er einfaldlega ekki til. Viš getum ekki svaraš spurningunni um hver mešalhiti ķ Reykjavķk sé - nema tiltaka įkvešiš tķmabil ķ fortķšinni. En sś tala segir lķtiš um mešalhita žar ķ framtķšinni - meš eša įn hnattręnnar hlżnunar af mannavöldum.

En hnattręn hlżnun af mannavöldum er engu aš sķšur raunveruleg - en viš vitum ekkert hver hśn veršur nęstu įratugi - hvaš sem Parķsarsamkomulaginu lķšur. Žaš slęr ryki ķ augu okkar į margan hįtt. Ķ fljótu bragši sżnist žaš reyndar ašallega vera hluti af kapphlaupi stórfyrirtękja og spilltra stjórnvalda vķša um heim um skattpening almennings meš bķręfnum bókhaldstrixum og afleišusölu. - En ritstjórinn vill samt lįta žaš njóta vafans um hrķš - honum gęti aušvitaš skjįtlast sökum pólitķskrar blindu.

Żmislegt jįkvętt mį lķka finna varšandi samkomulagiš. Mjög ęskilegt er aš dregiš sé śr losun gróšurhśsalofttegunda - lķka hér į landi. Samningurinn eykur trślega mešvitund į žvķ sviši - ekki amalegt žaš. Aukinn žrifnašur varšandi umgengni viš nįttśruna er lķka brįšnaušsynlegur - kannski eykur samningurinn į umręšur um hann og ašgeršir? Svo er lķka hugsanlegt aš hann rjśfi aš einhverju leyti hina skelfilegu skotgrafaumręšu um hnattręnar umhverfisbreytingar af mannavöldum - nś eša breyti įherslum žeirrar umręšu. Svo sżnist t.d. aš hann sé žegar bśinn aš kljśfa umhverfisverndarsinna ķ tvęr eša žrjįr fylkingar. Verši sį klofningur aš fślri alvöru mun umręšan breytast mikiš.


Liggur enn ķ leyni

Kalda loftiš liggur enn fram į lappirnar fyrir noršan land - žótt įsókn žess ķ gęr (fimmtudag) hafi ekki skilaš žvķ miklum landvinningum. Hlżja loftiš leitar ašallega til austurs fyrir sunnan land - hver bylgja hįlfgeršra sumarhlżinda gengur austur um Evrópu. 

Į sunnudag veršur enn ein hlżindatotan į leiš til austurs fyrir sunnan land eins og sjį mį į spįkorti evrópureiknimišstöšvarinnar sem gildir um hįdegi į sunndag (20. desember).

w-blogg191215a

Jafnhęšarlķnur eru heildregnar. Žykkt er sżnd ķ lit - hśn męlir mešalhita ķ nešri hluta vešrahvolfs. Žvķ meiri sem žykktin er žvķ hlżrra er loftiš. Mörkin į milli gręnu og blįu litanna er viš 5280 metra - rétt yfir mešallagi įrstķmans hér į landi. 

En viš sjįum aš töluveršur žykktarbratti er fyrir noršan land - jafnžykktarlķnur eru žéttar - žar skiptast ört į blįir litir - žvķ dekkri og kaldari eftir žvķ sem noršar dregur. Eins og sjį mį er vindur ķ hįloftunum hęgur yfir landinu (langt į milli jafnhęšarlķna) - en vindįtt žó af vestri - nokkuš samsķša žykktarbrattanum - og slakar ašeins į noršaustanįttinni sem žykktarbrattinn er aš bśa til - 

[Žeir sem rżna ķ kortiš og reyna aš slį į vindinn sjį aš ljósblįa ręman yfir landinu noršvestanveršu bżr til vind sem er meiri en 20 m/s - en jafnhęšarlķnurnar (vestanįttin) slį į um kannski 5 m/s. Nettónišurstaša er žvķ 15 m/s - jęja - viš erum bara aš slį į žetta - skošiš frekar raunverulegar vindaspįr į vef Vešurstofunnar].

Viš sjįum ķ einn af stóru kuldapollum noršurhvels vestan viš Gręnland - žann sem viš höfum gjarnan kallaš Stóra-Bola, til ašgreiningar frį öšrum veigaminni. Hann er ekki mjög fyrirferšarmikill en bżsna kaldur - žykktin ķ honum mišjum er minni en 4800 metrar. Gręnland verndar okkur aš mestu fyrir ašsókn - en samt er ašalóvissa jólahelgarinnar tengd hreyfingum hans - og hvort eitthvaš af kuldanum brżst austur um og bśi til jólasnjó. 

Bandarķska vešurstofan er meš žannig hugmynd žegar žetta er skrifaš [10-20 cm ķ Reykjavķk] - en evrópureiknimišstöšin er mun hógvęrari (og hefur oftar rétt fyrir sér). Viš tölum ekki meir um žaš - enda gęti jólasnjórinn žess vegna komiš strax žar sem hann er ekki žegar kominn. Hér er engu spįš. 


Oftast ofan mešallags - en ekki langt ķ kalt loft

Nś gerir evrópureiknimišstöšin rįš fyrir žvķ aš til jóla verši hiti ofan mešallags hér viš land. Žrįtt fyrir mešalyfirlżsingar af žessu tagi mį samt gera rįš fyrir einhverjum köldum dögum - mjög stutt er ķ mjög kalt loft fyrir noršan land.

w-blogg151215a

Kortiš gildir nęstu tķu daga - fram til ašfangadags jóla. Sjįvarmįlsžrżstingur er heildreginn - lęgš fyrir sunnan land, strikalķnur sżna hita ķ 850 hPa-fletinum. Litirnir sżna hins vegar vik 850-hPa hitans frį mešallaginu 1981 til 2010 - um landiš sunnanvert um 1 til 2 stig ofan mešallags. 

Miklum hlżindum er spįš ķ Vestur-Evrópu, meir en 6 stigum ofan mešallags žar sem mest er (kannski falla einhver hitamet) - en sérlega kalt er aftur į móti viš Gręnland. Kaldasta loftiš er vestan žess - žar er hita spįš meir en -10 stigum undir mešallagi. Žaš er mikiš ķ 10 daga mešaltali. Fyrir noršan okkur er neikvęša vikiš meir en -6 stig žar sem mest er. 

Žar sem óvissa er mikil ķ spįnum - sérstaklega žegar į lķšur - er nęrvera kalda loftsins óžęgileg. Klasaspįr evrópureiknimišstöšvarinnar sżna kalda loftiš nį undirtökum hér į landi ķ um 40 prósent tilvika - og gefa ekki til kynna aš mjög hlżtt loft berist til landsins žessa tķu daga. 

En fyrir flesta skiptir sjįlfsagt ašalmįli į žessum tķma įrs aš vešur sé frišsamt - hvort žaš veršur žaš til jóla er fullsnemmt aš segja til um. 

[Einhver spurši fyrir nokkrum dögum hvaš hPa stęši fyrir. Žaš er žrżstieiningin hektópascal. - Um hana mį lesa ķ višhenginu - en žvķ stal ritstjóri hungurdiska śr hinu merka (en žvęlna) riti „Vešurbók Trausta“ - meš semingssamžykki höfundar - fariš ekki meš žaš lengra]. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Aprķl 2017
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30            

Nżjustu myndir

  • w-blogg240417b
  • Munur á sólarhringsmeðalhita í Reykjavík og á Akureyri
  • Munur á sólarhringsmeðalhita í Reykjavík og í Stykkishólmi
  • w-blogg240417a
  • Festuhlutfall vinds á Íslandi

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (28.4.): 109
  • Sl. sólarhring: 336
  • Sl. viku: 3215
  • Frį upphafi: 1435264

Annaš

  • Innlit ķ dag: 79
  • Innlit sl. viku: 2713
  • Gestir ķ dag: 73
  • IP-tölur ķ dag: 69

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband