Bloggfęrslur mįnašarins, mars 2011

Enn um hina mögnušu įrstķšasveiflu

Ég er óforbetranlegur įhugamašur um įrstķšasveifluna eins og įkafir lesendur hungurdiska hafa e.t.v. oršiš varir viš. Žaš er bżsna merkilegt aš įrlega skuli skiptast į lķtil ķsöld og įkaft hlżskeiš.

Hér į landi er įrstķšasveifla hita žó frekar lķtil mišaš viš žaš sem gerist į meginlöndunum en sveifla loftžrżstings er stór og önnur heldur algengast er. En viš lķtum nś į įrstķšasveiflu tveggja vešuržįtta, annars vegar śrkomunnar en hins vegar mešalvindhraša.

Sveifla mešalvindhrašans er svo eindregin aš ekki žarf mjög mikiš magn gagna til aš hśn markist greinlega į blaš. Hér hef ég mišaš viš mešalvindraša į landinu öllu frį 1949 til 2007. Śrkoman er erfišari višfangs. Mjög mikiš suš er ķ įrstķšasveiflu śrkomumagns, śrkoman fellur oft įkaflega ķ stuttan tķma hverju sinni. Įrstķšasveiflan sést žó vel ķ 10 til 20 įra gögnum sé ašeins litiš į mįnušina 12. Ķ ljós kemur aš hśn er oftast mest ķ október, en er einnig mikil į žorra eša góu.

Hins vegar žarf mjög langar rašir til aš sveiflan sjįist ķ meiri smįatrišum heldur en žetta, t.d. frį degi til dags. Til eru tvęr mjög langar śrkomurašir hér į landi. Ķ Stykkishólmi var byrjaš aš męla haustiš 1856 og sįralķtiš vantar upp į aš męlt hafi veriš į hverjum degi sķšan. Hin röšin er frį Djśpavogi/Teigarhorni. Einnig vantar lķtiš ķ žį röš. Hér lķtum viš į Stykkishólm.

Til aš aušvelda lestur myndarinnar er hśn lįtin nį yfir eitt og hįlft įr, tķmabiliš janśar til jśnķ sést tvisvar. Meš žessu móti sjįst įramótin betur.

w-arstidasv_r_og_f

Rauši ferillinn sżnir mešalvindhrašann. Hann er dįsamlega samhverfur um mišjan janśar. Vindasamasti dagur įrsins er hér 13. janśar. Skašavešur eru žį einnig ķ hįmarki. Hęgastur er 1. įgśst - um verslunarmannahelgina. Ef önnur tķmabil vęru undir hlišrast žessar nįkvęmu dagsetningar vęntanlega eitthvaš til.

Grįi ferillinn er śrkomuįkefšin, hśn er aš mešaltali mest 12. október og įmóta įkafir dagar eru einnig rśmum mįnuši sķšar og aftur um mišjan febrśar. Athyglisvert er óljóst lįgmark ķ kringum įramótin. Žessu ber alveg saman viš įmóta lįgmark ķ afli vestanvindabeltisins yfir Ķslandi į sama tķma. Um žaš hafa hungurdiskar fjallaš įšur.

Śrkomuįkefšin er minnst 14. maķ. Annaš lįgmark er 18. jślķ. Į milli žessara tķma viršist śrkoma ķviš meiri. Spurning hvort žaš er tilviljun, en munum aš um 150 tölur liggja aš baki hvers daggildis. Hęstu dagarnir innan žessa litla „hįmarks“ eru 12. jśnķ og 29. jśnķ. Śrkoman fer aš aukast įberandi eftir mišjan įgśst. Sķšar höldum viš įfram aš kanna įrstķšasveifluna.

 


Įrleg hitaśtgildi marsmįnašar (jęja)

Ekki er fyrirsögnin efnileg - enn verra vęri žó: Įrleg hitastigsśtgildi marsmįnašar. En lįtum okkur hafa žaš.

Fyrri myndin sżnir įrlegan hįmarkshita ķ mars 1874 til 2010.

w-tx-ar-mars

Viš höfum įšur litiš į nokkrar myndir af žessu tagi. Žęr sżna flestar mikla leitni hįmarkshita. Įstęša leitninnar er ašallega žétting stöšvakerfisins. Fyrir 1900 voru metavęnar stöšvar fįar enda nįši hįmarkshitinn ekki 10 stigum ķ flestum įrum. Eftir 1920 var slķkt hins vegar sjaldgęft og žį fór 14 stiga hįmarkshiti aš verša nokkuš algengur. Sķšan komu fįein mjög hį gildi į tępum 20 įrum. Žar fer fyrst metiš fręga frį Sandi ķ Ašaldal, 18,3 stig žann 27. 1948, 17,5 stig į Dalatanga 27. mars 1956 og 17.9 į Sįmsstöšum žann 31. 1965.

Sķšan varš hlé į mjög hįum tölum žar til seint į 10. įratugnum. Žį fjölgaši sjįlfvirkum stöšvum og margar žeirra voru metavęnar. Hęsti hiti ķ mars męldist svo į Eskifirši 28. mars 2000 og varš nęrri žvķ eins hįr į Dalatanga 31. mars 2007. Hiti fór ķ 17,3 stig į Hśsafelli žann 27. įriš 2005. Hįmarkiš į Akureyri 1990, 8,6 stig er óttalega aumingjalegt. Hįmark marsmįnašar hafši žį ekki oršiš jafnlįgt sķšan 1921 aš 8,1 stig męldust ķ Vestmannaeyjum.

Lįgmarkshiti marsmįnašar sżnir ekki jafnmikla leitni vegna stöšvažéttingar. Žaš er ašallega vegna žess aš athuganir hófust snemma į helstu lįgmarkshitametastöšum landsins.

w-tn-ar-mars

Allra lęgsta gildiš er žó ekki frį slķkum staš, heldur męldist žaš į Siglufirši žann 21. įriš 1881. Žaš var įšur nefnt hér į blogginu į dögunum (4. mars) - ķ öšru samhengi. Meš góšum vilja m“sjį aš mįnašarlįgmörk eru almennt hęrri į įrunum 1920 til 1940 heldur en fyrr og sķšar žótt stöku lįg gildi séu žar einnig innan um.

Mars 1998 į langlęgsta gildi sķšari įra, en žį męldist hiti viš Mżvatn -34,7 stig, ekki svo langt frį Siglufjaršarmetinu. Vel mį vera aš žaš gamla met falli į nęstu įrum - ef stöšvar halda įfram aš vera jafnžéttar og nś er.

Lęgsti hiti marsmįnašar er nęrri žvķ alltaf lęgri en -15 stig. Varš žó ekki nema -8,0 stig ķ žeim fręga mars 1929, sś tala męldist į Eišum į Fljótsdalshéraši žann 2. Mars 1964, einnig fįdęma hlżr er ekki langt undan en žį męldist lęgsta lįgmark mįnašarins -10,8 stig į Grķmsstöšum į Fjöllum žann 25.

Frost hefur ekki oft fariš nišur fyrir -30 stig ķ mars. Auk 1881 og 1998 geršist žaš 1882 (Grķmsstašir žann 7.), Möšrudal 1892 (žann 10.), į sama staš 1919 (4. mars), enn į sama staš 1962 (žann 15.) og ķ Reykjahlķš 1969 (žann 9.).  

Ég legg lista yfir śtgildi hvers įrs ķ višhengiš žeim til skemmtunar sem vilja velta vöngum yfir žvķ hvaša stöšvar žetta eru sem gefa met. Sitthvaš fleira mętti skoša. Hugsanlegt er aš eitthvaš af villum leynist ķ listanum - įbendingar um žaš eru vel žegnar.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Smįgert (?) vešur

Žessa dagana veršur vešur aš teljast smįgert mišaš viš žaš sem hefur veriš aš undanförnu. Mér er langt ķ frį tamt aš nota žetta orš „smįgert“ um vešur og žyrši varla aš gera žaš hefši ég ekki dęmi. Ķ fréttablašinu „Vestra“ į Ķsafirši stendur žessi vešurlżsing žann 13. febrśar 1915:

Tķšarfar fremur smįgert og frostvęgt undanfariš, en all umhleypingasamt.

Žetta finnst mér góš vešurlżsing - ég veit hins vegar varla hvaša einkunn hśn fengi hjį stķlfręšingum. Eru „fremur“ og „all-“ brįšnaušsynleg? Ef til vill ekki, en žetta er samt hinn gamli góši vešurlżsingastķll - dregiš śr og bętt ķ eftir žörfum. „Óžörf“ smįorš gegna įlķka hlutverki og aukastafir ķ hitamęlingum - stilla lżsinguna betur aš raunveruleikanum. Oršalagiš ķ Vestra er žvķ nįkvęmara heldur en ef sagt vęri: Tķšarfar smįgert og frostvęgt undanfariš, en umhleypingasamt. Hvaš sem smekkmenn į mįl segja.

Algeng setning ķ gömlum vešurlżsingum er: Tķšarfar fremur gott undanfariš. Žaš er engin įstęša til aš telja žaš gott sem er bara fremur. Tķšarfar gott undanfariš.

Af žvķ ég nś minnist į smįgert vešur minnist ég žess óljóst aš hafa heyrt oršiš smįvišri. Er žaš einhver andstęša viš stórvišri?

En žessa dagana er vešur fremur smįgert mišaš viš žaš sem veriš hefur aš undanförnu og bara allgott. Eša betra (?): Vešur er nś smįgert og gott.


Dularfyllsta vešurfarssveiflan? (Hringrįsarpistill 7)

Mörg fyrirbrigši vešurfarsins eru einkennileg eša jafnvel dularfull. Ég vona aš mér fyrirgefist aš skjóta hér inn smįpistli um eitt hiš dularfyllsta.

Žaš er óskżrt aš miklu leyti hvers vegna sveiflutķmi żmissa hringrįsa ķ lofthjśpnum er meiri en įr og fellur ekki aš hinni hefšbundnu įrstķšasveiflu sólarhęšar. Žegar rżnt er ķ vešurgögn rekast menn furšuoft į sveiflur sem nį yfir tvö įr frekar en eitt. Tveggja įra sveiflur eru ekki sérlega įberandi hér į landi en žó mį sjį žęr į sveimi t.d. ķ hitagögnum. Ef eitt įriš er hlżtt viršast meiri lķkur į žvķ aš žarnęsta įr verši žaš lķka frekar heldur en įriš nęst į eftir hlżja įrinu. Sama mį segja meš loftžrżstinginn. Stundum bżr vešriš viš žessa tvķęringshegšan reglulega ķ įratug eša meir, hśn hverfur sķšan en birtist gjarnan aftur og žį er sveiflutķminn ekki alveg sį sami og var. Hérlendis eru sveiflur af žessu tagi alltaf minni en įrstķšasveiflan. Mešan ekki hafa fundist ešlisfręšilegar skżringar į žessu skulum viš tala um žessa hegšun sem tilviljun eina.

Ég held aš žaš séu meir en 130 įr sķšan vangaveltur um tveggja įra sveiflu byrjušu aš koma fram ķ vķsindatķmaritum. Žaš óžęgilega var žó aš sveiflurnar virtust frekar vera 25 mįnušir heldur en 24. Žessar lįgstemmdu umręšur ollu žvķ žó aš žeim var gefiš nafn. Į ensku quasi-biannual-oscillation(QBO). Ég reyni af veikum mętti aš žżša žetta sem nęrtvķęringssveiflur, geta menn sagt žaš? 

Lengi hefur veriš vitaš um einhverja óreglu ķ hįloftavindum nęrri mišbaug en viš žéttar męlingar alžjóšajaršešlisfręšiįrsins 1957 til 1958 birtist žar sveifla ķ öllu sķnu veldi. Reyndist hśn vera langreglulegasta QBO sem vitaš er um og hefur nęrri alveg stoliš nafninu. Ef žiš sjįiš skammstöfunina QBO ķ texta er langoftast įtt viš žessa vindasveiflu sveiflu eingöngu.

Sveiflan fellst ķ žvķ aš į u.ž.b. 26 til 28 mįnaša fresti skiptir um vindįtt hįtt ķ heišhvolfinu yfir hitabeltinu, greinilegast yfir Kyrrahafi. Žetta gerist ķ 20 til 40 km hęš, langt ofan venjulegs vešurs. Ef viš göngum inn ķ sveifluna žegar vindur er af vestri ķ 40 km hęš er hann af austri ķ 25 km. Sķšan gerist žaš aš vestanįttin étur sig smįm saman nišur ķ austanįttina og eftir 13-14 mįnuši hafa įttirnar skipt um sęti. Žį er vestanįtt ķ nešri lögum en austanįtt ofar. Sķšan étur austanįttin sig nišur ķ vestanįttina žar til upphafsstöšu er nįš efir 26-28 mįnuši.

Til aš skżra žetta hafa menn lagst ķ illskiljanlegar fręšilegar pęlingar. Trślega eru žęr réttar žvķ eitthvaš sem lķkist sveiflunni kemur fram ķ bestu vešurfarslķkönum. Samt gętir įkvešinnar óvissu um frumorsakir. Grunur um aš sveiflan hljóti aš tengjast Walkerhringnum į einhvern hįtt, žar sem sveiflutķšni fyrirbrigšanna er svipuš.

Kemur žetta okkur eitthvaš viš? Ég veit žaš ekki en sumir žeir sem hafa aš sögn betri sjón en ašrir telja aš nęrtvķęringssveifla hitabeltisheišhvolfsins hafi įhrif hér į noršurslóšum. Meiri lķkur séu į stórum fyrirstöšuhęšum žegar austanįttin ręšur ķ nešri hluta heišhvolfsins yfir hitabeltinu. Heyrst hefur aš įhrif sveiflunnar į noršurslóšum séu ekki žau sömu viš lįgmark sólvirkni og viš hįmark hennar. Ég hef enga skošun į žvķ - enda į ég enn eftir aš fį nęrtvķęringssveifluna į tilfinninguna.

En dularfull er žessi sveifla sem ekki lętur aš stjórn įrstķšanna.   


Aprķl er stundum kaldari heldur en mars

Aš mešaltali er hiti svipašur hér į landi frį žvķ um jól og fram til mįnašamóta mars-aprķl. Į mešaltalstķmanum 1961-1990 reiknast vorhlżnunin byrja 1. aprķl. Dęmi um žį reikninga er aš finna į vef Vešurstofunnar. Į öšrum tķmabilum hnikast žessi vendipunktur lķtillega til - en ekki mikiš.

Mešalhiti ķ Stykkishólmi frį upphafi męlinga hękkar um 2,24 stig milli mars og aprķl. Žessi tala hefur ekki breyst svo mjög frį žvķ aš męlingar hófust eins og sjį mį į lķnuritinu hér aš nešan.

w-april-mars-t178

Hér er įriš 1881 aušvitaš śt śr myndinni eins og alltaf. Mars 1881 er sį langkaldasti sem vitaš er um hér į landi, aprķl žaš įr var hins vegar frekar hlżr. Punktalķnan sem įberandi er nešarlega į myndinni sżnir nślliš. Žau įr sem eru nešan viš žessa lķnu var aprķl kaldari heldur en mars. Žaš er furšuoft, 33 sinnum eša um žaš bil į 6 til 7 įra fresti. Sķšast geršist žetta 1991. Aušvitaš eru lķkur į žessari ónįttśru mestar žegar mars hefur veriš óvenjuhlżr. Viš tökum eftir žvķ aš į hlżskeišinu mikla į 20. öld geršist žaš alloft, 11 sinnum frį 1925 til 1964 eša oftar en fjórša hvert įr.

Į žvķ mikla hlżskeiši sem nś rķkir höfum viš ekki enn lent ķ žessu - en žaš kemur aušvitaš aš žvķ. Į kuldaskeišinu mikla į 19. öld, frį 1859 til 1892 er munur į hita ķ mars og aprķl meiri en annars. Blįa lķnan sżnir śtjöfnuš gildi nęr žį hįum gildum, sérstaklega milli 1860 og 1879 og aftur ķ kringum 1890. Munurinn er einnig mikill ķ kuldunum miklu ķ upphafi 19. aldar.

Reiknuš leitni (rauša lķnan) er lķtil eša um 0,2 stig į öld og žį ķ įtt til minnkandi munar. Ég held aš varlegt sé aš taka draga vķštękar įlyktanir af žeim reikningum. Žegar fjallaš er um vešurfarsbreytingar er mikilvęgt aš gleyma ekki įrstķšasveiflunni. Hśn er samsett śr nokkrum žįttum sem ekki er vķst aš breytist į sama hįtt viš auknum gróšurhśsaįhrifum. Vel mį hugsa sér žaš aš svęšisbundiš geti breytingar į einum žętti jafnaš breytingar į öšrum śt į óvęntan hįtt.

Ég mun fjalla meira um aprķl eftir mįnašamótin.


Hlżtt loft yfir landinu - ašeins fyrir śtvalda?

Eftir ašsókn fjölmargra vestręnna heimskautakuldapolla aš undanförnu er nś meinlķtiš millibilsįstand. Hlżtt loft hefur nįš völdum ķ hįloftunum yfir okkur en óljóst hvaš tekur viš. Vindur er svo hęgur aš hlżja loftiš nęr illa til jaršar - žaš flżtur į žvķ kalda sem enn liggur yfir landinu.

Žetta hlżja loft var ašeins fyrir śtvalda ķ dag, en kannski žaš nįi aš skjóta sér vķšar nišur um helgina. Į mišnętti (ašfaranótt 26. mars) var ekki nema 5 stiga frost ķ 3 km hęš yfir Keflavķk, en į sama tķma var hiti undir frostmarki vķšast hvar į landinu. Frostiš var meira en 5 stig inni ķ sveitum į Noršurlandi, t.d. viš Krossanesbrautina į Akureyri.

Kort dagsins sżnir žykktina milli 500 og 1000 hPa flatanna eins og HIRLAM-lķkaniš spįir henni kl. 6 aš morgni laugardags (26. mars).

w-blogg-260311

Hér mį sjį Ķsland nęrri mišju myndarinnar og Gręnland į sķnum staš. Heildregnu lķnurnar eru jafnžykktarlķnur en hśn segir frį mešalhita ķ nešri hluta vešrahvolfs. Tölurnar eru dekametrar (eins og sérviska vešurfręšinga segir til um). Litušu fletirnir sżna hita ķ 850 hPa en sį flötur er ekki fjarri 1400 metra hęš yfir sjįvarmįli.

Viš sjįum vel žykktarbrekkuna til noršausturs ķ įtt aš kuldapollinum mikla sem angraši okkur um sķšustu helgi og fyrstu daga vikunnar. Hann plagar nś N-Noreg, Finnland og fleiri meš miklum illvišragarši og hörkufrosti. Mikil hlżindi eru ķ skjóli Gręnlands. Nišurstreymi austan jökulsins į sinn žįtt ķ hlżindunum. Žetta hlżja loft leggst hins vegar eins og teppi yfir kalda loftiš sem liggur ķ nešri lögum.

Tvęr minnihįttar lęgšabylgjur fara til sušausturs fyrir noršan og noršaustan land um helgina. Į mešan bylgjurnar fara hjį heršir vind yfir landinu og žį er von um aš eitthvaš af hlżja loftinu blandist nišur ķ žaš kalda žannig aš e.t.v sjįst yfir 10 stig hjį žeim śtvöldu. Žykktin er reyndar svo mikil aš nįi bylgjur aš hreinsa kalda loftiš aš einhverju leyti į brott - en ekki ašeins blandast ķ žaš - eru 15 stig eša meira ekki śtlokuš.

Eftir helgina į lęgšakerfi aš nįlgast hęgt śr sušvestri - ekki eru fréttir af mjög hlżju lofti meš žvķ - en alltént veršur loftiš betur blandaš.

Jafnžykktarlķnan 546 (=5460 metrar) sem viš sjįum mynda lķtinn hring į myndinni minnir į sumariš. Viš skulum vona aš viš sjįum hana oft ķ nįmunda viš landiš ķ vor - hśn er einskonar vorboši. Annars megum viš vel viš una undir žykktartölum į bilinu 534 til 540 į vorin, oft eru žęr talsvert lęgri į žeim tķma įrs.


Landreksvirkni og vešurfar (söguslef 16)

Pistlar žeir sem birtast hér undir samheitinu söguslef eru nördatextar - en vonandi er samt aš fleiri geti eitthvaš af žeim lęrt. Lķtum fyrst į eitthvaš sem ég kalla safnferil hęšar yfirboršs jaršar. Myndin er óróleg og ekki aušlesanleg, en hęgt er aš stękka mun betra eintak af henni sem ég legg meš sem pdf-skjal ķ višhengi.

w-blogg240311-2

Hvaš sżnir myndin? Lįrétti kvaršinn sżnir prósentur, 100 prósent eru hér allt yfirborš jaršar. Lóšrétti kvaršinn sżnir kķlómetra og hękkar til beggja įtta frį nślli. Žar er blį lķna sem tįknar sjįvarmįl. Nešan viš hana er žvķ meira sjįvardżpi eftir žvķ sem nešar kemur į kvaršanum, en ofan lķnunnar er hęš yfir sjó. Ašeins 29% jaršaryfirboršs er ofan sjįvarmįls.

Mestur hluti rauša ferilsins er frekar flatur. Tveir flatir bśtar skera sig śr, annar žeirra er rétt yfir sjįvarmįli, en einnig er langur bśtur į 3 til 5 km dżpi ķ sjónum. Žessi hluti tekur yfir nęrri 50% yfirboršs jaršar. Jį, um nęrri yfirboršs jaršar er į 3 til 5 kķlómetra dżpi ķ höfunum. Meginhluti af žurrlendis er nęrri sjįvarmįli og dįgóšur hluti į grunnsęvi, žvķ sem kallaš er landgrunn.

Flatneskja ferilsins nęrri sjįvarmįli žżšir aš tiltölulegar litlar breytingar į sjįvarborši raska hlutfalli žurrlendis og sjįvar meira en halda mętti ķ fljótu bragši. Į kuldaskeišum ķsaldar bindast um 50 milljón rśmkķlómetrar af vatni ķ jöklum umfram žaš sem nś er og stór svęši į landgrunnum „rķsa“ śr sę. Ef allur sį ķs sem nś er bundinn ķ jöklum myndi brįšna (stendur ekki til į nęstunni) gengi sjór langt upp į land mišaš viš žaš sem nś er. Um nįkvęmlega žetta eru įgętir pistlar į loftslag.is - leitiš žar.

Landrekskenningin er nś oršin allraeign hér į landi, svo mjög tengist hśn allri umręšu um eldvirkni og jaršskjįlfta. Allt frį žvķ aš hśn hlaut višurkenningu fyrir nęrri 50 įrum hefur hśn veriš notuš til skżringa į vešurfarsbreytingum til langs tķma.

Skipan meginlanda hefur mjög mikil įhrif į vešurlag. Ef meginlönd eru mörg, en smį, eru lķkur į žvķ aš śthafsloftslag rķki ķ heiminum og įrstķšasveiflan sé žvķ mun minni en ella (sjįiš bara sušurhvel ķ dag). Frost er žį minna į vetrum og hitar minni į sumrin. Mest munar žó um minni snjó og ķs en žeir bręšur hafa įhrif į endurskinshlutfall jaršar og žar meš į heildarorkubśskapinn. Eitt risastórt meginland eykur įrstķšasveifluna og frost getur žį gert į vetrum į lįglendi allt sušur fyrir hvarfbaug en sumur žar verša ógnarheit.

Žaš skiptir einnig miklu mįli hvar meginlöndin eru. Sé sjór į bįšum pólunum minnka lķkur į hafķsmyndun į žeim slóšum. Hafķsinn getur veriš žrįlįtur ef hann į annaš borš myndast en hafi hann ekkert meginland aš styšjast viš dreifist hann meira en ella (sjįiš hina grķšarlegu įrstķšasveiflu ķsmagns ķ sušurhöfum nś į dögum). Séu mikil meginlönd undir nišurstreymislegg Hadley-hringsins verša eyšimerkur stórar og afdrifarķkar. Séu žar grunn śthöf er uppgufun mikil og mikiš veršur til af söltum sjó sem getur haft mikil įhrif į djśpsjįvarhringrįs ķ heimshöfunum.

Styrkur monsśnvinda, sem ręšur beint og óbeint vešurfari og śrkomu į stórum svęšum, ręšst mjög af legu meginlandanna og įsżnd Walker-hringsins ręšst algjörlega af legu žeirra.

Landrekssagan er nś talin allvel žekkt 300 – 500 milljón įr aftur ķ tķmann.

w-blogg240311-3

Landgrunnsbrśnir eru vķšast hvar brattar. Śthöfin sitja ķ risastórum djśpum skįlum. Nś er įstandiš žannig aš rśmmįl skįlanna nęgir ekki alveg fyrir höfin og žau ganga vķšast hvar heldur upp į landgrunnssvęšin. Heildarrśmmįl djśphafsskįlanna hefur žvķ įhrif į śtbreišslu sjįvar.  

Landreksvirknin ręšur rśmmįlinu og viršist hafa veriš mismikil frį einum tķma til annars. Myndin reynir aš sżna žetta. Sjįvarboršiš (efri brśn blįu flatanna) gengur mishįtt upp į meginlöndin. Efsti hluti myndarinnar (a) į aš sżna fyrirferšamikinn śthafshrygg, viš raušu örvarnar į myndinni. Nż skorpa myndast ķ hryggjum sem flestir eru ķ śthöfunum. Žvķ virkari og fleiri sem hryggir eru žvķ minna er rśmmįl djśpsjįvarskįlanna og sjór gengur žį vķšar upp į landgrunnin. Minni rekvirkni fylgja lęgri śthafshryggir og žar meš veršur meira rśm fyrir vatniš og sjįvarstaša viš strendur meginlandanna lękkar (b).

Stęrri höfum fylgir aš öšru óbreyttu meira śthafsloftslag heldur en žegar skįlarnar eru djśpar og flatarmįl hafyfirboršsins minna. En landrekiš er sķfellt aš endurnżja sjįvarbotninn og žvķ er erfitt aš segja til um hvernig dreifingu nešansjįvarhryggja hefur veriš hįttaš fyrir meira en 100 til 150 milljón įrum. Elsti djśpsjįvarbotn sem vitaš er um er nś ķ vestanveršu Kyrrahafi, Hann talinn vera frį Jśraskeiši į Mišlķfsöld.

Ef landreksvirknin hętti myndi śrkomuvešrun smįm saman fletja meginlöndin śt og žį hękkar sjįvarborš - grįu blettirnir ķ sjįvardżpinu į c- hluta myndarinnar fylla ķ dęldir ķ sjįvarbotninum og žį veršur minna rżmi ķ skįlunum stóru sem nś geyma śthöfin. 

Landreksvirknin hefur einnig įhrif į myndun fjallgarša og hinir stęrstu žeirra skipta miklu um hringrįs lofthjśpsins. Žaš skiptir lķka miklu hvar fjallgaršarnir eru. Įhrifamestir eru žeir sem liggja til noršurs og sušurs ķ vestanvindabeltinu. Žeir hafa žį įhrif į meginbylgjurnar og raska žar meš flutningsleišum orku ķ kerfinu.

Fjallgaršar sem liggja frį austri til vesturs hafa einnig veruleg įhrif en sennilega meira „stašbundiš”.  Mjög stórar hįsléttur eins og Tķbet nś hafa veruleg įhrif bęši į vestanvindabeltiš og į monsśnhringrįsina. Til višbótar viš žetta hefur landrekiš mikil (en seinleg) įhrif į kolefnisbśskap lofthjśpsins. Aušvitaš hefur landaskipan einnig įhrif į hringrįs sjįvar og sjįvarstrauma.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Vešurdagurinn sjįlfur - hiti frį 1846

Alžjóšavešurfręšistofnunin minnir įrlega į tilveru sķna 23. mars og kallar alžjóšavešurdaginn, 22. er alžjóšavatnadagurinn. Ķ tilefni af žvķ skulum viš lķta į langa tķmaröš morgunhita ķ Stykkishólmi, allt aftur til 1846.

w-2303-t09-sth-1846-2010

Męlt var kl. 8 (aš okkar višmiši) fram til 1872 en sķšan kl. 9. Lķnuritiš sżnir aš mikill breytileiki hefur veriš ķ hitafari. Langkaldast var 1881, žį var morgunhitinn -20,2 stig, einnig var mjög kalt 1859. Hlżjastur varš morguninn 23. mars ķ Stykkishólmi į įrinu 1945, žį męldist hann +7,8 stig.

Ekki er aš sjį aš leitni sé mikil yfir allt tķmabiliš (rauš lķna). Hśn reiknast samt 0,3 stig į öld, varla marktęk žó. Ętli žaš rįši ekki mestu um aš hśn er žó jįkvęš aš köldustu dagarnir eru heldur fleiri framan af en sķšar hefur veriš. Sé gróf sķa dregin ķ gegnum gagnasafniš (blįr ferill į myndinni) mį sjį aš tiltölulega kalt var į įrunum 1965 til 2001.

Ekki er rétt aš draga neinar sérstakar almennar įlyktanir um vešurfarsbreytingar af myndinni. Hśn sżnir ašeins aš hitaleitni į žvķ bili sem reiknast žennan įkvešna dag drukknar ķ daglegum breytileika.

Fyrir žį sem įhuga hafa mį geta žess aš mešalhitinn yfir allt tķmabiliš er -0.8 stig og stašalvik hans er 4,8 stig. Žaš er 8. mars sem į stęrsta stašalvikiš, 5,35 stig. Ritstjóra hungurdiska gęti dottiš ķ hug aš fjalla um įrstķšasveiflu stašalviks sķšar (?).

Tjón hefur nokkrum sinnum oršiš af völdum vešurs 23. mars. Dagsetningar eru žó ekki alltaf alveg nįkvęmar ķ fréttamišlum. Žann 23. mars 1947 féll mikiš snjóflóš viš bęinn Mišgerši ķ Höfšahverfi ķ Sušur-Žingeyjarsżslu og sópaši burt hlöšu, fjįrhśsi meš 40 fjįr og fjórum hestum, rafstöšvarhśsi og bragga. Žetta var hluti af mjög mikilli snjóflóšahrinu og féllu stór flóš vķša.

Įriš 1993 var ofsavešur žennan dag į Seyšisfirši. Žį uršu skemmdir į fiskišjunni Dvergasteini, stór rśta tókst į loft žar nęrri og fauk śt į sjó, einnig fuku sendibifreiš og trilla. Talsvert foktjón varš ķ Neskaupstaš 1966 er žakplötur og bķlar fuku. Fleira mętti tķna til en lįtum hér stašar numiš.


Tilviljun ręšur miklu

Allillskeytt vestanįhlaup gerši sušvestanlands aš kvöldi 21. mars og ašfaranótt žess 22. Spurning er hvort réttlętanlegt sé aš nota orš eins og illskeyttur um žetta vešur žvķ fįir uršu žess varir. En žaš gefur samt tilefni til hugleišinga. Myndin hér aš nešan sżnir vindhraša į 10-mķnśtna fresti į Garšskagavita 21. mars og fram til kl. 16 žann 22.

w-tilvik-s1453-210311,stg

Žrķr ferlar 10-mķnśtna athugana eru į myndinni: (i) Loftžrżstingur ķ hPa (grįr ferill), (ii) 10-mķnśtna mešalvindhraši ķ m/s (blįr ferill) og (iii) mesta vindhviša hverra 10-mķnśtna (rauš punktadreif).

Fyrri hluta žess 21. var vindhraši hęgt vaxandi, milli 10 og 15 hnśtar meš 15 til 18 hnśta hvišum. Um hįdegi dró śr vindi og kl. 15 var nęrri žvķ logn. Sķšan jókst vindur jafnt og žétt alveg til mišnęttis, en žį varš hann mestur, 25,0 m/s. Um kl. 3 um nóttina datt hann snögglega nišur fyrir 10 m/s, jókst sķšan fljótt aftur. Sķšan lęgši smįm saman.

Mesta vindhviša męldist um mišnęttiš, 33,5 m/s. Hvišustušull (hlutfall hvišu og mešalvinds) var lengst af į milli 1,2 og 1,4 (ķ örfįum undantekningartilvikum hęrri). Vindįtt var mestallan tķmann į milli vestsušvesturs og vesturs (240-270 grįšur). Milli kl. 15 og 18 žann 21. var vindįtt žó sušaustlęg og sušlęg.

Loftžrżstingurinn hękkaši aš morgni žess 21., féll sķšan nokkuš - en steig rösklega eftir žaš. Mesta 10-mķnśtna hękkun var 1,8 hPa, sem er mikiš. Žaš var žegar lęgši snögglega um kl. 3 ašfaranótt 22.

Žann 21. og fram į nótt 22. fóru aš minnsta kosti žrķr éljagaršar yfir landiš. Sį fyrsti sést ekki į žessari mynd, en hann slóst yfir Breišafjörš og sķšan til noršausturs um morguninn 21. Var žį um tķma ófęrt vešur į heišum į žeim slóšum. Um mišjan dag fór reglulega lagašur éljabakki yfir allt Vesturland. Žį snjóaši nokkuš en vindur var fremur hęgur. Žrišji bakkinn fór sķšan yfir um kvöldiš og olli illvišrinu sem hér er til umręšu. Aš minnsta kosti tvęr og e.t.v žrjįr smįlęgšir tengdust žessum bökkum.

Tölvuspįr, jafnvel žęr nįkvęmustu höndla vešurfyrirbrigši af žessu tagi ekki vel. Žaš mį žó segja spįnum til hróss ķ žessu tilviki aš žar var tveimur snörpum smįlęgšum spįš og žvķ var einnig spįš aš sś fyrri fęri yfir Vestfirši - sem hśn gerši, en hin fęri um Faxaflóa - sem hśn og gerši. Žetta olli žvķ aš žessum tveimur įhlaupum var ekki beinlķnis illa spįš. Strengirnir eru hins vegar svo litlir um sig aš smįatriši fóru nokkuš śr skoršum og ég held ég geti fullyrt aš vindur ķ sķšari strengnum hafi oršiš mun snarpari viš sunnanveršan Faxaflóa heldur en tölvuspįr höfšu gert rįš fyrir. Mįtulega óljós textaspį Vešurstofunnar varaši žó viš įhlaupinu aš žessu sinni og allir mega vel viš una.

En eins og įšur sagši gefur žetta vešur samt tilefni til hugleišinga. Žvķ mį velta upp hvort vešur žetta hefši valdiš umferšarteppu į Höfušborgarsvęšinu og Reykjanesbrautinni hefši žaš skolliš į mešan morgun- eša sķšdegisumferšaržunginn var sem mestur. Žį hefšu nokkrar tugžśsundir manna tekiš eftir vešrinu - en ķ raun voru žeir fįir sem geršu žaš. Žetta sżnir aš miklu mįli skiptir fyrir afleišingar hvaš žaš er sem fyrir vešri veršur. Sama vešriš getur haft hvort sem er miklar eša litlar afleišingar.

Nś kemst žaš ekki ķ sögubękur og tżnist - nema ķ vešurathugunum - og svo žessum bloggpistli. En ég er mjög smeykur um aš nįkvęmlega žetta vešur hefši getaš valdiš hręšilegum sjóslysum į įrum įšur og reyndar allt fram undir okkar daga hefši žaš komiš į óheppilegum tķma dags. Allmörg dęmi mį finna um misheppnašar spįr ķ tilvikum sem žessum į įrum įšur og fyrir tķma Vešurstofunnar voru aušvitaš engar spįr nema hjį žeim sem geršu žęr sjįlfir.

Erfitt er aš sjį umfangslķtiš vešur af žessu tagi ķ endurgreiningum į vešri og jafnvel er erfitt aš finna žau žegar gisnar vešurathuganir fyrri tķma eru grandskošašar. Nś hagaši žannig til aš ekkert geršist - į žį aš telja žetta vešur eitthvaš ómerkara heldur en annaš 100 įra gamalt sem olli sjóslysum?

En žótt vel hafi tekist til nś meš spįr og tķmatilviljun hafi oršiš til žess aš ekkert geršist er ekki žar meš sagt aš jafnvel takist til meš nęsta vešur af žessu tagi - žvķ er eins gott aš fylgjast vel meš hlutunum og vera į varšbergi.

Višbót 23. mars kl. 12:15.

Nś hefur frést aš tjón varš į hśsi ķ Laugarnesi ķ Reykjavķk og kemur žaš mér ekki į óvart mišaš viš žaš vešur sem ég sį śt um gluggann heima hjį mér sjįlfur.


Žrżstivindur - hvaš er žaš?

Nś skal enn sótt upp ķ móti ķ skilningsbrekkunni. Hśn er žó ekki brattari en svo aš žessu sinni aš textinn hlżtur aš teljast gömul tugga ķ augum vešurįhugamanna.

Landslag į loftžrżstikorti nefnist žrżstisviš. Loft leitar frį hįum žrżstingi aš lįgum, žvķ įkvešnar sem munurinn er meiri. Hreyfing žess leitast viš aš jafna žrżstimun og aš fletja žrżstisvišiš śt. Žéttleiki žrżstilķna eša meš öšrum oršum bratti žrżstisvišsins er oft nefndur žrżstistigull en viš kjósum fremur oršiš „žrżstibratti” eša bara bratti, hann įkvaršar stęrš žrżstikraftsins. Vindhraši er ķ réttu hlutfalli viš brattann og žvķ žéttari sem jafnžrżstilķnur eru į kortinu, žvķ stęrri er žrżstikrafturinn og žvķ meiri veršur vindhraši. Sé žrżstisvišiš flatt, žrżstilķnur engar, er vindhraši lķtill. Ef žrżstikrafturinn vęri sį eini sem verkar į loftiš myndi vindurinn halda sömu stefnu og hann og fljótt myndi fyllast upp ķ lęgšina og hęšin lognast śtaf.

En svigkraftur jaršar grķpur allt į hreyfingu og sveigir til hęgri. Žegar vindhraši er lķtill er svigkrafturinn lķka lķtill, en vaxi hann, fer hann fljótlega togast į viš žrżstikraftinn um stefnu vindsins og breytir henni žar til aš hśn er oršin samsķša žrżstilķnunum. Žrżstikrafturinn togar žį ķ loftiš žvert į žrżstilķnurnar, svigkrafturinn vinnur beint į móti. Žrżstikrafturinn hindrar žaš aš svigkrafturinn geti haldiš hęgrisnśningi sķnum įfram og vindur blęs nś samsķša žrżstilķnunum. Žessi žróun śr ójafnvęgi til jafnvęgis er oft sett fram eins og į myndinni hér aš nešan.

w-blogg220311

Svörtu örvarnar tįkna hraša og stefnu vindsins, vindur sem er lķtill ķ upphafi vaknar viš aš falla frį hįžrżstingi til lįgžrżstings, vex sķšan en beygir smįm saman til hęgri og nęr aš lokum jafnvęgi žar sem žrżstikraftur (blį ör) og svigkraftur (brśnleit ör) togast į.  

Sumir smįmunasamir vešurfręšingar eru pirrašir śt ķ žessa mynd - hśn sżni ekki neitt raunverulegt. Margt er til ķ žvķ en hér sżnir hśn žaš sem hśn į aš sżna: (i) Aš žrżstibratti vekur vind, (ii) aš žaš tekur tķma (iii) aš svigkraftur jaršar beygir vindstefnunni til hęgri og (iv) aš vindinum tekst ekki aš jafna žrżstisvišiš śt umsvifalaust. Jafnframt vekur myndin athygli į žvķ aš jafnvęgi veršur į milli žrżstikrafts annarsvegar og svigkrafts jaršar hinsvegar, hvorugur krafturinn hefur betur. Raunveruleikinn er sķšan annaš mįl - vonandi mį koma aš žvķ sķšar.   

Sś regla gildir aš žvķ meiri sem žrżstibrattinn er, žvķ meiri veršur vindur og svigkrafturinn veršur žį einnig meiri. Taka mį eftir žvķ aš svigkrafturinn er algjör žręll vindhrašans. Žrżstikrafturinn er hornréttur į vindstefnuna, ętķš vinstra megin viš stefnu vindsins, ķ įtt aš lęgri žrżstingi.

Svigkrafturinn nżtur sķn best ķ vešurfyrirbrigšum sem standa nokkurn tķma eša taka yfir stór svęši. Hann vaknar af samskiptum hreyfingar og snśnings jaršar. Viš vitum lķtiš af snśningnum ķ kyrrstöšu en hann lętur vita af sér um leiš og hreyfing į sér staš. Lķta mį svigkraftinn sem mótmęli gegn hreyfingu - hann reynir aš koma žvķ sem hreyfist ķ fyrra horf - žvķ įkafar eftir žvķ sem hreyfingin er įkafari. Hann vaknar aldrei nema til aš mótmęla hreyfingu sem į sér staš - žess vegna er honum skipaš til boršs meš svoköllušum tregkröftum. Žetta į ég įbyggilega eftir aš tyggja hvaš eftir annaš sķšar.

Ef ašeins žrżstikraftur og svigkraftur jaršar koma viš sögu kallast vindurinn žrżstivindur. Į erlendum mįlum kallast hann geostrophic wind en bókstafleg žżšing žess oršs er jarš-snśnings-vindur. Aušvelt er aš įętla hann śt frį žrżstisviši.

Svigkrafturinn sveigir til hęgri į noršurhveli, en til vinstri į sušurhveli, en į mišbaug er hann enginn. Žar er žvķ enginn žrżstivindur. Svigkrafturinn vex til noršurs og sušurs ķ įtt frį mišbaug og er mestur į skautunum. Af žessu leišir aš samband žrżstibratta og vindhraša breytist meš landfręšilegri breidd. Žaš hefur afleišingar fyrir hringrįs lofthjśpsins.

Žegar žetta er skrifaš (kl. 00:15) 22. mars 2011 er jašarhrat śr kuldapollinum mikla aš falla yfir sušvestanvert landiš sem tęttur éljagaršur ķ pólarlęgš. Vindur ķ éljagöršum er stundum ķ litlu samręmi viš žrżstivind į vešurkorti. Kannski gefst tilefni til aš skżra žaš sķšar.


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Įgśst 2017
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Nżjustu myndir

  • w-blogg150817a
  • hitavik 1815-1816
  • hitavik 1815-1816
  • 120- og 360-mánaða keðjumeðaltöl hita í Reykjavík
  • Hiti í Reykjavík 12- og 120-mánaða keðjumeðaltöl

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (17.8.): 117
  • Sl. sólarhring: 374
  • Sl. viku: 2287
  • Frį upphafi: 1474938

Annaš

  • Innlit ķ dag: 99
  • Innlit sl. viku: 1977
  • Gestir ķ dag: 97
  • IP-tölur ķ dag: 92

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband