Bloggfęrslur mįnašarins, aprķl 2016

Ekki alveg nógu gott

Mešalhiti dagsins ķ dag (föstudags 29. aprķl) var undir mešallagi sķšustu tķu įra į öllu landinu. Landsmešalvikiš var žó ekki nema -1,3 stig og telst vart til tķšinda. Langkaldast aš tiltölu var austanlands, vikiš ķ Neskaupstaš var -3,3 stig.

Fortķšin į fjölmarga miklu kaldari daga į žessum tķma įrs, kaldastur almanaksbręšra žess 29. (sem viš žekkjum) er sį sem heimsótti landiš 1975, en žį var landsmešalhitinn -10,6 stigum undir mešallagi sķšustu tķu įra. - En žetta er svonefnt pollķönnubragš - ķ raun vildum viš aušvitaš samt hafa hitann hęrri en hann er.

En leišindin felast samt ašallega ķ žvķ aš svalvišri į aš rķkja įfram - og žaš e.t.v. meš einhvers konar skaki. 

Lķtum į spįkort evrópureiknimišstöšvarinnar um 500 hPa hęš og žykkt sķšdegis į sunnudag (1. maķ).

w-blogg300416a

Jafnhęšarlķnur eru heildregnar, žykktin sżnd ķ lit - hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs. Mörkin milli blįu og gręnu litanna er viš 5280 metra - ofan frostmarks aš vķsu į lįglendi - en ekki mikiš meir en žaš (nema žar sem sólin skķn). En ritstjórinn er ekkert sérlega órólegur śt af žessum žykktargildum - en finnst stašan samt ekki mjög hagstęš ķ lengdina. 

Rauša örin bendir į vestankulda sem eltir (og dżpkar) lęgš sušur af landinu. Lęgšinni er sķšan spįš noršur meš Austurlandi og ķ slaufu śti fyrir noršausturhorninu um žaš bil į žrišjudag. - Og žaš er einfaldlega ekki nógu gott. 


Heimshiti - hiti hér į landi

Hér fer langur og torręšur pistill - varla fyrir ašra en sjóngóša žrekmenn. 

Einhvern veginn viršast fjölmargir gera žvķ skóna aš eigi hlżnun af völdum aukinna gróšurhśsaįhrifa sér staš į annaš borš hljóti hśn aš vera samfelld - og žį ekki ašeins į heimsvķsu heldur einnig svęšisbundiš - og aš fyrst svo sé ekki hljóti hlżnunarhugmyndir žar af leišandi aš vera vafasamar. 

Ķ žessum pistli veršur ekkert žrasaš sérstaklega um žetta - en litiš į nokkrar tölur og myndir. Heimshitagagnaröšin sem notuš er er fengin frį bresku hadley-mišstöšinni og nęr aftur til įrsins 1850 - 166 įr alls. Stykkishólmshitaröšin kemur einnig viš sögu - hśn hefur veriš framlengd aftur til 1798. 

Ķ heimshitaröšinni eru 74 tilvik (af 165) žannig aš įr var kaldara heldur en nęsta įr į undan - rśmlega 4 sinnum į įratug hverjum aš mešaltali. Sķšustu 10 įrin geršist žaš žrisvar. Ķ jafnstöšuvešurfari byggjumst viš aš 5 įr į įratug vęru kaldari en įriš į undan. - Žaš hefur einu sinni gerst į heimsvķsu aš ašeins tvö įr af tķu voru kaldari en įriš į undan - žaš var 1961 til 1970. Kólnun var eindregnust į įratugnum 1947 til 1956, žį voru 7 įr af tķu kaldari en įriš į undan. 

Hvaš um žaš - žaš er greinilega algengt aš įr séu kaldari en įriš aš undan - žrįtt fyrir mikla hnattręna hlżnun. Aš žaš kólni frį einu įri til annars segir ekkert um lengri žróun. 

Berum nś saman stęrš hitasveiflna į heimsvķsu og hér į Ķslandi. Til žess notum viš fyrst myndina hér aš nešan.

w-blogg290416a

Grįblįusślurnar sżna breytileika heimshitans frį įri til įrs (stęrš hans - įn formerkis), en žęr raušu breytileikann ķ Stykkishólmi. Ef viš reiknum stęršarmun talnanna į žessum tveimur ferlum kemur ķ ljós aš mešalbreytileikinn ķ Stykkishólmi er 7,4 sinnum meiri heldur en heimsbreytileikinn [0.67 stig į móti 0,09 stigum]. - Af žessu mį sjį aš hitasveiflur frį įri til įrs hér į landi rįšast ekki neitt af heimshitanum. - Sé mišaš viš noršurhvel eingöngu er munurinn ķviš minni - eša 5,6 faldur. 

En - förum viš ķ saumana į fylgni įrabreytileikans kemur samt nokkuš óvęnt ķ ljós - žaš sżnir nęsta mynd.

w-blogg290416b

Lįrétti įsinn sżnir mun į heimshita hvers įrs og įrsins į undan, en sį lóšrétti žaš sama fyrir Stykkishólm. Hér er Stykkishólmskvaršinn sexfaldur mišaš viš heimskvaršann. 

Sé fylgin reiknuš (og myndin rżnd) kemur fram marktęk neikvęš fylgni į milli įrlegra heimshitabreytinga og hitabreytingar ķ Stykkishólmi. Meš öšrum oršum aš lķkur eru til žess aš hlżni snögglega milli įra į heimsvķsu muni kólna milli įra ķ Stykkishólmi. 

Séu hitarašir hadley-mišstöšvarinnar rżndar hver um sig kemur ķ ljós aš žaš eru fyrst og fremst noršurhvels- og landhlutar hennar sem eru aš skila žessu merki - ekki sušurhvel, hitabelti eša heimshöfin. 

Viš skulum nś ekki fara aš gera neitt śr žessu - en žaš sżnir alla vega svart į hvķtu aš hlżtt įr į heimsvķsu er ekkert endilega vķsun į einhver aukahlżindi hér į landi. Eins og venjulega er aušvelt aš finna skżringar į žessu hįttalagi - en mjög erfitt aš finna rétta skżringu - viš lįtum žaš liggja milli hluta.

Hins vegar hefur hlżnaš bęši į heimsvķsu og hér į landi sķšustu 150 įrin - žannig aš fylgni er į milli heimshita og hita ķ Stykkishólmi. Sś fylgni er hins vegar ekki tilkomin af breytileika frį įri til įrs - heldur eingöngu af lengri žróun.

Nęsta mynd sżnir heimshita į móti Stykkishólmshita - frį įri til įrs.

w-blogg290416c

Heimshitavikin (lóšrétti kvaršinn) eru hér mišuš viš tķmabiliš 1961 til 1990 - og Stykkishólmsvik lķka. Fylgnin lķka marktęk - .

Śti til vinstri į myndinni er raušur hringur utan um nokkur mjög köld įr hér į landi. Kuldinn žį viršist hafa haft eitthvaš meš hafķsinn aš gera - eins konar stašbundinn aukakuldi hafķsjašarsins sem heimshitinn hefur enga hugmynd um. - Viš sjįum lķka aš breidd Stykkishólmsskżsins (į hverju hitabili heimshitans) er aš minnsta kosti 3 stig. - Svo vill til aš žaš er einmitt sį breytileiki sem aušvelt er aš skżra meš žvķ aš mismunandi vindįttir rķkja frį įri til įrs - og aš loft er af mismunandi uppruna.

Hringrįsarbreytileikinn er miklu stęrri heldur en sį sem fylgir hnattręnu breytingunum. - Heimshlżindin į sķšustu įrum hafa slitiš skżiš ķ sundur - upp į viš - į žvķ svęši er breytileiki Stykkishólmshitans ekki nema um 2 stig. Žaš er ķ raun allt of lķtiš mišaš viš reynsluna - hvort viš eigum žį inni kaldari įr eša hlżrri eša hvort tveggja skal ósagt lįtiš - en ašalatrišiš er viš eigum meiri breidd inni. Eitt „mjög kalt“ įr getur žvķ vel komiš - įn žess aš bresti ķ heimshlżnun sé um aš kenna. - Svo eigum viš lķka inni aukakulda śr noršri snśi hafķsinn aftur - en frįleitt er aš śtiloka žaš algjörlega - žrįtt fyrir rżrš ķ ķshafinu. - Myndin gefur til kynna aš hafķs bęti viš 1 til 2 stigum ķ įtt til meiri kulda. 

Sķšasta myndin sżnir heimshitann og Stykkishólmshita sem tķmarašir - auk 10-įra kešjumešaltala.

w-blogg290416d

Samfelldu ferlarnir sżna 10-įra kešjurnar. Hér kemur ķ ljós aš įratugabreytileiki ķ Stykkishólmi žarf ekki nema žrefaldan kvarša į viš įratugabreytileika heimshitans - žurfti sexfaldan til aš koma breytileika frį įri til įrs heim og saman. - Žessi žrjś stig sem munar eru e.t.v. hringrįsarbreytileikinn - įratugabreytingarnar žurfum viš aš skżra meš einhverju öšru en legu og uppruna hįloftavinda. 

Heildarleitnina er sjįlfsagt aš skżra meš auknum gróšurhśsaįhrifum - en įratugabreytileikinn er enn óskżršur aš fullu. - Žaš er hins vegar tilgangslaust aš reikna leitni og nota til framtķšarspįdóma. - Viš lendum fljótt ķ alls konar dellumakerķi ef ekki er varlega fariš. 

Sem dęmi mį nefna aš sé leitni beggja hitaraša reiknuš frį 1850 fįum viš śt 0,5 stig į öld fyrir heimshitann, en 1,0 stig į öld fyrir Stykkishólm. Stykkishólmsleitnin er tvöföld į viš heimshitaleitnina - Sé tķmabilinu frį 1798 bętt viš Stykkishólm lękkar aldarleitnin žar hins vegar nišur ķ 0,8 stig - žaš var tiltölulega hlżtt um skeiš framan af 19. öld. Hverning var heimshitinn į sama tķma?

Žaš er varla ešlilegt aš byrja leitnireikninga ķ lįgmarki. Ef viš byrjum hins vegar 1920 dettur aldarleitnin ķ Stykkishólmi nišur ķ 0,4 stig, en heimsleitnin magnast ķ 0,8 stig - veršur tvöföld į viš hitaleitni hér į landi. - Nś, og sé mišaš viš tķmann eftir 1965 fer Stykkishólmsleitnin upp fyrir 3 stig į öld - heldur žaš įfram?

Tķmaleitnireikningar geta skżrt gögn į żmsa vegu - og eru ekki gagnslausir - en viš skulum varast aš nota žį sem hjįlpartęki viš framtķšarspįr - framtķšin į sig sjįlf. Eins og ritstjóri hungurdiska hefur einnig oft tekiš fram įšur telur hann sveiflugreiningar sama ešlis - gagnlegar til greiningar - jś, en annars gagnslausar - nema - og žaš er mikilvęgt „nema“ - einhver aflręn skżring sé aš baki sveiflanna. Hann trśir žannig ķ blindni į bęši dęgursveiflur og įrstķšasveiflur - fellur fram og tilbišur žęr. 


Snarpur kuldapollur - en bęši lķtill og hrašfara

Śtlit er fyrir kuldakast ķ vikunni - žaš er žó ekki sérlega fyrirferšarmikiš mišaš viš t.d. žaš sem heimsótti okkur sömu daga ķ fyrra. En viš skulum samt lķta į tvö spįkort evrópureiknimišstöšvarinnar.

Žaš fyrra gildir sķšdegis į žrišjudag.

w-blogg250416aa

Heildregnu lķnurnar sżna žykktina, en hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs. Mikill žykktarbratti er yfir landinu. Mjög hlżtt er vestan viš land, žaš er 5380 metra jafnžykktarlķnan sem snertir Reykjanes, en 5240 metra lķnan er viš Austfirši - hér munar 140 metrum - eša um 7 stigum. 

Litirnir sżna hita ķ 850 hPa-fletinum, sem er hér ķ rķflega 1500 metra hęš yfir landinu. Viš vesturströndina er hitinn um frostmark, en töluna -13 stig mį sjį viš Noršausturland, munar 13 stigum. Af žessu sjįum viš aš kalda loftiš er fyrirferšarmeira ķ nešstu lögum heldur en ofar - fleygast undir žaš hlżja.

Meginkuldapollurinn sjįlfur er svo alveg viš noršurjašar kortsins, - žar mį sjį aš žykktin er um 5040 metrar - loftiš um 10 stigum kaldara heldur en viš Austurland.

Žetta er ekki stór pollur - en hreyfist hratt til sušurs og veršur yfir Ķslandi austanveršu ašeins sólarhring sķšar - sķšdegis į mišvikudag. Žetta er heldur fyrr en spįš var fyrir nokkrum dögum - og tekur lķka fyrr af.

Kortiš aš nešan gildir sķšdegis į mišvikudag, 27. aprķl.

w-blogg250416a

Hér mį sjį töluna -17 ķ 850 hPa ķ uppstreyminu įvešurs į Austurlandi - og žykktin er komin nišur ķ um 5070 metra žar sem lęgst er. Mešalhiti ķ nešri hluta vešrahvolfs hefur žvķ falliš um 8 stig eša svo į Austurlandi frį žvķ sem spįš er į žrišjudag, en viš Reykjanes hefur žykktin falliš um 120 metra - sem samsvarar um 6 stiga kólnun. 

En žaš er ekki mikil fyrirferš ķ mesta kuldanum - og daginn eftir (į fimmtudag) į žykktin yfir landinu aš vera komin aftur upp ķ um 5300 metra - ekki sérlega hlżtt - en nęrri mešallagi įrstķmans. 

Svona til aš nį einhverjum samanburši lķtum viš loks į samsvarandi kort frį 25. aprķl ķ fyrra. Žį gekk skelfilegt og langvinnt kuldakast yfir landiš - ekki žarf aš horfa lengi til aš sjį aš vęntanlegt kuldakast er ķ allt öšrum flokki - žó nógu leišinlegt sé.

w-blogg250416b

Žetta er kort frį ķ fyrra - athugiš žaš. 


Voriš komiš ķ hįloftunum

Sķšari hluta aprķlmįnašar dregur venjulega mjög śr afli vestanvinda ķ hįloftunum į noršurhveli. Stašbundnar rastir geta aš vķsu lįtiš illum lįtum - en žegar į heildina er litiš er veturinn bśinn. 

Žetta sést glögglega į kortinu hér aš nešan. Žaš sżnir stöšuna ķ 500 hPa-fletinum į sunnudaginn kemur, 24. aprķl - ķ reiknigerš evrópureiknimišstöšvarinnar.

w-blogg230416a

Jafnhęšarlķnur eru heildregnar, žvķ žéttari sem žęr eru žvķ meiri er vindurinn. Vindstefnuna mį einnig rįša af legu žeirra. Mikil hęš er fyrir sušvestan Ķsland og žrengir nokkuš aš kaldasta polli noršurhvels - en hann er viš Noršur-Gręnland. Litirnir sżna žykktina en hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs. 

Hringrįsin hefur öll brotnaš upp ķ fjölmarga litla kuldapolla sem munu nś fram į sumar reika um eins og fé įn hiršis - smįm saman hlżnandi - oft lķfsseigir en mjög leišinlegir višfangs žar sem žeir koma viš - berandi ķ sér leifar vetrarkuldans.

Žaš er sjaldan sem viš sleppum alveg viš vorheimsóknir žessarar hjaršar - og varla hęgt aš ętlast til žess nś.  


Hįžrżstingur enn į nż

Hęšarhryggurinn sem gaf eftir um stund er nś aš rķsa upp į nż og ręšur vešri hér ķ nokkra daga. Kortiš sżnir stöšuna - aš mati evrópureiknimišstöšvarinnar - um hįdegi į laugardag, 23.aprķl. 

w-blogg220416a

Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru heildregnar, talsveršur noršvestanstrengur er yfir landinu og noršan viš žaš - ķ góšri hęšarsveigju. Mjög hlżtt er ķ hęšinni - litirnir sżna žykktina en hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs. Guli liturinn er sumarhiti - undir liggur žó töluvert svalara vorloft - en frostmark veršur ķ meir en 2500 metra hęš yfir vestanveršu landinu. 

Eins og margoft hefur komiš fram į hungurdiskum įšur er staša sem žessi žó frekar óžęgileg - sitji hlżtt loft ķ noršlęgri stöšu - žżšir žaš lķka aš kalt loft fęrist ķ sušlęga og viš getum alveg oršiš fyrir žvķ sķšar. 

En sé aš marka reiknimišstöšvar eru śtrįsir kalda loftsins ekki sérlega ógnandi į okkar slóšum - en viš sleppum samt varla alveg. Kortiš hér aš nešan sżnir spįna fyrir fimmtudag ķ nęstu viku - lķtiš aš marka hana en įgęt til fróšleiks og dęmi um möguleika ķ stöšunni.

w-blogg220416b

Hér er hęšarhryggurinn enn lifandi - en kuldapollur hefur brotist til sušurs į austurvęng hans - en er lķtill um sig og fer hratt hjį. Telst varla til alvarlegra hreta - žótt bżsna kalt sé į litlu svęši ķ pollinum mišjum. 

Žaš er hollt til samanburšar aš lķta į stöšuna į sama tķma ķ fyrra - žį gerši alvöruhret og viš sjįum strax hversu miklu alvarlegra žaš var - kuldinn miklu meiri um sig. Viš skulum vona aš ekkert svona sé ķ pķpunum ķ vor - en aušvitaš getur enginn veriš viss um aš svo sé ekki. 

w-blogg220416c

Žetta kort er sum sé frį žvķ ķ fyrra. 


Af hita ķslenska vetrarins 2015 til 2016

Gamla ķslenska tķmatališ skiptir įrinu ķ tvennt, sumar og vetur. Nś er veturinn 2015 til 2016 lišinn og til skemmtunar lķtum viš į mešalhita ķ samanburši viš bręšur hans - allt aftur til 1950. 

Fyrri myndin sżnir mešalhita ķ Reykjavķk alla vetur žessa tķmabils. 

w-blogg210416a

Viš sjįum aš śtkoman er frekar hlż - sé mišaš viš tķmabiliš allt og hefši talist óvenjuhlż į tķmabilinu 1965 til 2002. Hlżindin miklu sem hófust hér į landi nęrri aldamótum standa greinilega enn. Žaš er raunar ekki nema einn vetur sķšari įra (2002 til 2003) sem var miklu hlżrri en sį nżlišni. Veturinn ķ fyrra var svipašur og nś - og sömuleišis 2011, 2008 og 2007. 

Mešalhiti vetrarins ķ Reykjavķk var +1,3 stig (sama og 2008), en -0,7 į Akureyri (kaldastur frį 1999 - žį var töluvert kaldara žar en nś). 

Nęsta mynd sżnir samanburš einstakra vetrarmįnaša - annars vegar mišaš viš tķmabiliš 1961 til 1990 - en hins vegar 2006 til 2015. 

w-blogg210416b

Żlir og žorri voru nś kaldari en bęši mešaltölin, góa og einmįnušur hlżrri en žau bęši, en mörsugur var kaldari en aš jafnaši sķšasta įratug en aftur į móti hlżrri en tķškašist į kalda tķmabilinu. 


Meš öflugra móti

Hęšarhryggur fyrir vestan land fęrist nś ķ aukana og veršur óvenjuöflugur ķ nokkra daga. Evrópureiknimišstöšin segir aš į mįnudagskvöld (11. aprķl) verši stašan sś sem myndin sżnir.

w-blogg090416a

Heildregnu lķnurnar sżna hęš 500 hPa-flatarins, en litir žykktina. Žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs. Mörkin milli gręnu og gulu litanna er viš 5460 metra - meiri žykkt en žaš telst sumarhiti. - En uppheimahiti sem žessi nżtist illa viš jörš - hér fyrst og fremst vegna vindįttarinnar (aš noršan) sem og žess aš yfirborš landsins er enn kalt - snjór vķša aš brįšna til heiša og fjalla - auk žess sem sjįvarhiti er aušvitaš nęrri vetrarstöšu lķka. En aldrei samt aš vita nema aš einhvers stašar į landinu verši hlżtt. 

Svona staša er oft harla óžęgileg - žegar mikil hlżindi skjóta sér langt noršur fyrir venjulega stöšu eru kuldar oft į ferš sunnar en vant er - žeir eru žaš svosem ķ žessu tilviki eins og sjį mį į kortinu hér aš nešan.

Litirnir sżna žykktarvik nęstu tķu daga ķ reikningum evrópureiknimišstöšvarinnar. 

w-blogg090416b

Hlżindin yfir Gręnlandi (ķ hęšarhryggnum) sżna hita um 190 metra yfir mešallagi (9,5 stig) - en vestur af Bretlandi er óvenjukalt - hiti rśmlega -100 metra undir mešallaginu (-5,0 stig) - žaš er mikiš ķ 10 daga yfir varmagefandi hafi. 

En okkur finnst žetta svosem ķ lagi - mišaš viš vindįtt - hér er hita spįš nęrri mešallagi ķ mannheimum - rķflega vestan- og sušvestanlands - en tęplega ķ mešallagi eystra. - En ritstjóra hungurdiska er žó sjaldnast rótt undir mjög stórum hįžrżstisvęšum aš vorlagi - sama žótt reiknimišstöšvar syngi žżšum rómi. - Hófsamir söngvar eru hollari. 


Marshlżindi ķ vešrahvolfinu

Eins og fram hefur komiš ķ marsyfirliti Vešurstofunnar var hiti hér į landi ķ mars yfirleitt 1,5 til 3,2 stig ofan mešallags įranna 1961 til 1990. Vķša var talsveršur eša mikill snjór fram eftir mįnušinum og mikil orka fer ķ aš bręša hann. Almenn hlżindi ķ vešrahvolfinu skila sér žvķ ekki į vanga alveg eins og best veršur į kosiš.

w-blogg030416a

Heildregnu lķnurnar į kortinu sżna mešalhęš 500 hPa-flatarins ķ mars. Dįlitill hęšarhryggur er viš Ķsland og hagstęš hęšarsveigja į jafnhęšarlķnunum viš landiš. Strikalķnur sżna mešalžykkt - en hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs. Litirnir sżna vik žykktarinnar frį mešallagi įranna 1981 til 2010. 

Vikin eru mest viš Noršaustur-Gręnland, nęrri žvķ 100 metrar. Žaš samsvarar um žaš bil 5 stiga hitaviki. Mest er žykktarvikiš viš landiš viš Vestfirši - um 70 metrar, žaš samsvarar um 3,5 stigum. Vik hita ķ Bolungarvķk frį mešallagi įranna 1981 til 2010 var um 2,7 stig. - Um 0,8 stig vantar upp į aš žykktarvikin skili sér aš fullu til jaršar - žaš gera žau reyndar nęrri žvķ aldrei. - Žumalfingursregla segir okkur aš lķklegri įgiskun į vik viš sjįvarmįl fįist meš žvķ aš margfalda žykktarvikiš (ķ metrum) meš 0,04 ķ staš 0,05.

En lķtum žį į spį um žykktarvik nęstu tķu daga (2. til 12. aprķl) - evrópureiknimišstöšin reiknar.

w-blogg030416c

Hér mį sjį aš hlżindin fęrast heldur til vesturs - kuldapollur er noršvestur af Bretlandseyjum - og kuldi yfir Hudsonflóa sprengir litakvarša kortsins. Hita er spįš nęrri mešallagi aprķlmįnašar hér į landi. Undanfarna daga hefur mikil hryggjarmyndun yfir Gręnlandi (eftir viku) legiš ķ loftinu (ķ spįm) - meš žį töluveršum breytingum į vešurlagi. En reynslan segir okkur aš trśa lķtt framtķšarspįm um öfgar - og rétt aš bķša meš aš žusa um žęr - lķkur mestar į aš ekkert sérlega markvert verši śr.

Aš lokum lķtum viš į sjįvarhitavik marsmįnašar.

w-blogg030416b

Enn er kalt fyrir sunnan land - en fremur hlżtt noršurundan. Žetta mynstur hefur ķ öllum ašalatrišum veriš rķkjandi ķ rétt rśm tvö įr. - Ekki gętti žess žó į žykktarvikakortinu hér aš ofan - sjįvarhiti ķ fjarlęgum sveitum hefur ekki alltaf įhrif. - En žessa vikamynsturs gętir trślega samt ķ žrżstifari og legu hįloftavinda, nś og nęstu mįnuši - žaš er erfitt aš losna viš žaš. 


Vetrarhitinn 2015 til 2016

Ritstjóri hungurdiska reynir sem fyrr aš reikna landsmešalhita (ķ byggš) og bera saman viš fyrri tķš. Hér mį sjį vetrarhita (desember til mars) į landinu aftur til 1824. Fyrstu įratugir reikninganna eru reyndar harla óvissir - en svo mį endurtaka aš trśanlegt verši (segir reynslan). 

w-blogg020416

Nżlišin vetur fékk töluna -0,4 stig, 0,1 stigi hlżrri en veturinn ķ fyrra, -0,7 stigum kaldari en mešalvetur sķšustu tķu įra - enda eru žeir mjög hlżir ķ langtķmasamhengi. 

Eins og oft er į myndum sem sżna ašskiljanleg hitamešaltöl į Ķslandi er tķmabilaskipting mjög įberandi. Einskonar hlżskeiš var ķ gangi fyrir mišja 19. öld, sķšan tekur viš mjög langt kuldaskeiš, žaš var verst ķ upphafi og svo aftur į 9. įratug 19. aldar. Langkaldastur var veturinn 1880 til 1881 - viš höfum slitiš kvaršann til aš koma honum fyrir. 

Vetur hlżnušu snögglega eftir 1920 - (veturinn hlżnaši į undan öšrum įrstķšum) og stóšu hlżindin til og meš 1964 - hluti vetrar 1965 var reyndar mjög hlżr lķka. Ritstjóri hungurdiska man žessi umskipti vel - lķka žį von um hlżrri tķš sem kom meš vetrunum 1972 og 1973 - og žau stöšugu vonbrigši sem fylgdu sķšan žvķ sem virtist ętla aš verša endalaust kuldaskeiš. Žaš tók žó enda um sķšir - eftir myndinni aš dęma viršist žaš hafa gerst snögglega meš vetrinum 2003. Ekki er annaš aš sjį en aš žaš hlżindaskeiš standi enn. 

Enga reglu viršist mega greina ķ lengd žessara tķmabila - žau bara koma og fara eins og žeim sżnist - aš leggja einhverjar reglubundnar sveiflur ofan ķ er tilgangslaust - nema eiga haldbęrar skżringar į lager. Nśverandi hlżskeiš heldur žó enn sķnu ašaleinkenni aš ekki hefur sést einn einasti kaldur vetur sķšan žaš byrjaši (ķ 14 įr) - tuttugustualdarhlżskeišiš mikla var langt ķ frį flekklaust hvaš žetta varšar - og nķtjįndualdarhlżskeišiš meš enn meiri hikstum.

En žaš hlżtur aš koma aš žvķ - viš hljótum aš eiga eftir aš sjį raunverulega kaldan vetur - žrįtt fyrir hlżnandi heim - nema aš hlżnunin sś sé enn ķskyggilegri en tališ hefur veriš. 


Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Aprķl 2017
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30            

Nżjustu myndir

  • w-blogg240417b
  • Munur á sólarhringsmeðalhita í Reykjavík og á Akureyri
  • Munur á sólarhringsmeðalhita í Reykjavík og í Stykkishólmi
  • w-blogg240417a
  • Festuhlutfall vinds á Íslandi

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (28.4.): 109
  • Sl. sólarhring: 335
  • Sl. viku: 3215
  • Frį upphafi: 1435264

Annaš

  • Innlit ķ dag: 79
  • Innlit sl. viku: 2713
  • Gestir ķ dag: 73
  • IP-tölur ķ dag: 69

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband