Bloggfęrslur mįnašarins, mars 2012

Óvenjulega hlż įrsbyrjun noršaustan- og austanlands

Nś fer aš lķša aš uppgjöri vetrarins. Desember var óvenjukaldur žannig aš varla er von į hįum hitatölum fyrir veturinn ķ heild, en uppgjöriš fyrir fyrstu žrjį mįnuši įrsins er hins vegar óvenjulegt. Svo viršist aš mešalhiti žeirra verši sį hęsti noršaustanlands alveg frį 1964. Fyrstu žrķr mįnušir žess įrs eru ķ sérflokki um land allt og veršur ekki hnikaš aš žessu sinni. Į Akureyri keppir byrjun įrsins nś viš žann fręga vetur 1929 um annaš sętiš ķ hlżindakeppninni.

Vešurstofan birtir uppgjör fyrir allmargar stöšvar į mįnudag eša žrišjudag. Žrįtt fyrir mjög hlżja tķš ķ Reykjavķk er žar ekki um topphitakeppni aš ręša - einkum vegna žess hve hlżindi sķšustu 10 įra hafa veriš ótrśleg ķ langtķmasamhengi.

Nś er spurning um snjóa- og ķsalög nyršra - hafa heišar og fjöll lent ķ svo miklum hlįkum aš undan svķši? Eša er žar allt meš felldu?

Žaš žarf aušvitaš ekki aš taka fram aš vešurlag žessara žriggja mįnaša segir ekkert um framhaldiš. Vetrarhlżindin 1929 og 1964 sįu žó til žess aš žessi įr uršu ķ heild mešal žeirra allra hlżjustu sem vitaš er um. Įriš 1929 fór kulda aš slį aš eftir mitt sumar - og vor og sumar 1964 voru ekkert sem vert er aš hlakka til.  


Žį féll žaš (marshitametiš)

Gögn eru ekki sótt ķ sjįlfvirka stöš Vešurstofunnar ķ Kvķskerjum ķ Öręfum nema tvisvar į sólarhring, kl. 12 og 24. Bišin eftir nżjum gögnum var óvenjuspennandi ķ dag enda lofaši stöš Vegageršarinnar į sömu slóšum mjög góšu. Žar męldist hįmarkshiti dagsins 19,6 stig um kl. 17.

Skrįningu į vegageršarstöšvunum er žannig hįttaš aš ķviš minni lķkur eru žar į ofurhįmörkum heldur en į stöšvum Vešurstofunnar og annarra sem fylgja sömu hįttum. Į móti kemur aš vegageršarstöšvarnar eru settar upp į stöšum žar sem vęnta mį hvassra vinda. Sś stašreynd eykur lķkur į aš hįr hiti męlist.

Įkvešnar lķkur voru žvķ į aš hįmarkshiti į Kvķskerjastöš Vešurstofunnar yrši meiri heldur en į vegageršarstöšinni. En žaš var langt ķ frį gefiš.

En žannig fór aš hįmarkshitinn varš 0,9 stigum hęrri į vešurstofustöšinni, 20,5°C į móti 19,6. Glęsilegt marsmet, 1,7 stigum ofan viš  gamla metiš sem sett var į Eskifirši 28. mars įriš 2000.

Samkvęmt greiningu/spį evrópureiknimišstöšvarinnar var žykktin į žessum slóšum ķ 5520 metrum -svipaš og mest er vitaš um ķ mars. Męttishiti ķ 850 hPa fór ķ dag (ķ sömu greiningu/spį) hęst ķ um 24 stig.

Hafa nś landshįmörk ķ mars falliš hér į landi, ķ Skotlandi og ķ Noregi. En Kvķskerjastöšvarnar hafa ekki veriš žar mjög lengi - og alveg hugsanlegt aš hiti hafi į undanförnum įratugum fariš jafnhįtt og nś į žessum slóšum. En glęsilegt engu aš sķšur.

En rétt er samt aš taka fram aš žaš tekur einhvern tķma aš kanna metiš - t.d. hvort hlišrun sé ķ męlinum. Vegageršarmęlingin bendir žó til žess aš svo sé ekki.


Vikmögnun į noršurslóšum? (söguslef 18)

Nś er lišiš nęrri įr frį sķšasta söguslefi hungurdiska. Sjįlfsagt eru allir nema höršustu lesendur bśnir aš gleyma hvaš žaš er žannig aš rétt er aš rifja žaš upp. Söguslefiš er umfjöllun um langtķmavešurfarssögu žar sem ritstjórinn slefar upp žaš sem ašrir hafa skrifaš og setur fram į frjįlslegan hįtt. Bešist er afsökunar į slefvillum - žęr eru ritstjóranum aš kenna. Flest slefin flokkast undir nördaefni.

Aš žessu sinni er fjallaš um žaš sem kallaš er „vikmögnun į noršurslóšum“ frjįls ķslensk žżšing į enska hugtakinu „Arctic Amplification“ en žaš sést oft ķ umręšu um vešurfarsbreytingar. Hugmyndin er sś aš vešurfarsbreytingar séu allar mun magnašri į noršurslóšum heldur en annars stašar, mśsartķst ķ hitabeltinu verši aš mammśtsöskri ķ Sķberķu og daušažögn į Gręnlandi.

Um žetta er fjallaš ķ góšri fjölhöfundagrein sem birtist ķ Quaternary Science Reviews įriš 2010. Tilvķsun er hér aš nešan - fyrir alla muni lesiš hana en hśn er ķ opin į netinu og skilar sér strax ķ leit hjį frś gśgl. Quaternary ķ titli ritsins vķsar til žess jaršsöguskeišs žess sem stašiš hefur ķ sķšustu tvęr til tvęr og hįlfa milljón įra og hefur veriš nefnt kvartertķminn į ķslensku (viš lįtum vera aš snśa śt śr žvķ aš sinni).

Ķ greininni er rakiš hvernig hitafari var hįttaš į fjórum skeišum jaršsögunnar, annars vegar į noršurskautssvęšinu og hins vegar ķ „heiminum öllum“. Žessi fjögur skeiš eru: Hlżjasti bśtur plķósenskeišsins fyrir um 3,5 milljónum įra sķšan, hlżjasti bśtur sķšasta stórhlżskeišs ķsaldar (sem oft nefnt Eem-skeišiš) fyrir um 130 žśsund įrum, kaldasti stubbur sķšasta jökulskeišs fyrir um 20 žśsund įrum og svonefnt bestaskeiš nśtķma fyrir um 8 žśsund įrum. Fimmta skeišiš er reyndar einnig meš - en žaš er žaš tķšarfar sem viš nś bśum viš.

Śt śr žessu öllu kemur athyglisverš mynd sem viš skulum lķta nįnar į.

w-blogg290312

Henni er óbeint stoliš śr greininni žannig aš notuš er gerš hennar sem birtist nżlega ķ fréttariti Pages-verkefnisins svonefnda en žaš fjallar um hnattręnar nįttśrufarsbreytingar fyrri tķma (past global changes). Aušvelt er aš finna žaš og fréttabréfin į netinu.

En lķtum į myndina. Į lįrétta įsnum mį sjį vik heimshitans frį mešallagi (sem er aušvitaš ekkert mešallag - heldur bara žaš sem viš bśum viš ķ dag). Tališ er aš hiti žegar kaldast var į sķšasta jökulskeiši hafi į heimsvķsu veriš um 5 stigum kaldari heldur en nś en į sama tķma hafi veriš um 20 stigum kaldara heldur en ķ dag į noršurslóšum. Blįa svęšiš į myndinni į aš sżna žetta. Lķklegustu įgiskanir eru taldar rśmast innan armanna į krossinum sem er ķ mišju svęšinu. Žar eru gefin nokkuš rśm mörk noršurslóšaviksins, frį -15 nišur ķ -25 stig. Ķskyggilegt.

Ķ efra hęgra horni myndarinnar mį hins vegar sjį įgiskanir um hitafar į plķósen. Giskaš er į aš žį hafi hiti į heimsvķsu veriš um fjórum stigum hęrri heldur en er nś į dögum. Vissan um žetta er hins vegar lķtil - lįréttu örvarnar afmarka biliš frį tveimur og upp ķ sex stig. Hins vegar telja menn sig hafa neglt noršurslóšavikiš betur nišur, ķ kringum 10 til 12 stig. Žaš er lķka ķskyggilegt.

Į milli žessara öfgatķma eru svo tvö minni hlżskeiš. Annaš er žaš stóru hlżskeišanna sem fór nęst į undan žvķ sem viš nś lifum (Eem). Tališ er aš žį hafi hiti į noršurslóšum veriš allt aš fimm stigum hęrri heldur en nś er - en heimshitinn er óvissari, į bilinu nśll til tveggja stiga yfir nśtķmalagi.

Sķšasta dęmiš er svokallaš bestaskeiš nśtķma - (holocene thermal maximum) en tilgįtur eru uppi um žaš aš hįmarkshita į noršurslóšum hafi veriš nįš fyrir um įtta žśsund įrum. Žį hafi veriš um tveimur stigum hlżrra heldur en nś į noršurslóšum en e.t.v einu stigi hlżrra ķ heiminum ķ heild.

Um įstęšur žessara miklu vešurfarssveiflna er ekki fjölyrt hér, en greinin er meš żmsar vangaveltur žar um. Höfušįhersla hennar er žó aušvitaš sś hvernig menn fara aš žvķ aš giska į hitafar fyrri tķma.

Śt śr žessum fjórum (fimm) punktum er reiknuš ašfallslķna og fęst žį nišurstašan sem nefnd er į myndinni: Hitavik eru rśmlega žrisvar sinnum stęrri (3,4) į noršurslóšum heldur en ķ heiminum ķ heild. Nįkvęmnin hér er mikiš įlitamįl en rök greinarinnar eru nokkuš sannfęrandi.

Greinin fjallar einnig um hafķsinn og örlög hans. Ķ hlżindum plķósen er tališ aš hans hafi ašeins gętt um hįvetur og įbyggilega hafi hann žį ekki nįš aš žekja Noršurķshafiš. Į Eem er tališ aš hann hafi horfiš aš mestu aš sumarlagi en myndast į hverjum vetri - alla vega į stórum svęšum. Gert er rįš fyrir žvķ aš į bestaskeiši hafi hann flökt viš žaš aš hreinsast į sumrin - en ekki alltaf.

Viš vitum hvernig įstandiš er ķ dag (og gróflega sķšan aš bestaskeiši lauk fyrir um fjögur žśsund įrum eša svo). Mikill ķs er į Noršurķshafi allt įriš um kring.

Viš hįmark sķšasta jökulskeišs er tališ aš jökull hafi vķša gengiš śt į Noršurķshafiš svipaš og žekkt er nś į dögum į sjįvarjöklum Sušurskautslandsins. Hafķsinn sjįlfur hafi einnig veriš mun žykkari heldur en nś er, jafnvel tugir metra eša meira.

En hungurdiskar slefa meira sķšar.

Greinin:

Miller, G.H.,Alley, E.B., Brigham-Grette, J., Fitzpatrick, J.J., Polyak, L., Serreze, M.C.,White, J.W.
C., 2010. Arctic amplification: can the past constrain the future? Quatern. Sci. Rev. 29,
1779–1790.


Sól hitar landiš - landiš hitar loftiš

Nś er loksins fariš aš sjį ķ heišarlega dęgursveiflu varmastreymis yfir landinu - alla vega ķ spį evrópureiknimišstöšvarinnar. Žaš skal tekiš fram aš mišstöšin veit ekki nęgilega vel hvernig yfirborši landsins er hįttaš - t.d. er hśn ekki viss um snjólag og raunverulegan raka ķ jaršvegsyfirborši. En hśn reynir og viš viršum žaš į besta hįtt og horfum į reiknaš skynvarmaflęši į Ķslandi og svęšinu ķ kring kl. 15 ķ dag, žrišjudag.

w-blogg280312a

Litušu fletirnir sżna reiknaš skynvarmaflęši um yfirborš lands og sjįvar. Oršiš skynvarmaflęši er eitt žeirra sem hljómar ekki mjög vel ķ óvönum eyrum - en venst fljótt. Raušu og bleiku svęšin sżna hvar sjór eša land er aš hękka hita (sem męldur er meš venjulegum hitamęli) en žau gulu og gręnleitu sżna hvar landiš eša sjór lękkar hita - kęlir. Varmaflęši er męlt ķ wöttum į fermetra.

Mikinn hluta vetrarins hitar sjórinn loftiš en landiš kęlir žaš. Viš Ķsland er sjįvarhiti aš mešaltali hęrri heldur en lofthiti ķ 10 til 11 mįnuši į įri. Skynvarmaflęšiš er žvķ yfirleitt śr sjó ķ loft nema stuttan tķma į sumrin. En mjög getur žó brugšiš śt af einstaka daga į öšrum įrstķmum. Žaš sjįum viš hér. Ķ kringum landiš er loft sem er hlżrra en sjórinn žar mį sjį mķnusmerki viš tölur sem sżna stašbundin śtgildi flęšisins.

Viš sjįum rauš svęši į landinu sjįlfu. Žar er jörš hlżrri en loftiš, landiš hitar žaš aš nešan. Žaš er sólin sem hefur hitaš landiš. Lofthjśpurinn hleypir stuttbylgjugeislum sólar greišlega ķ gegn žannig aš žeir komast alveg nišur į yfirborš - og hita žaš. Žį vex langbylgjugeislun frį jörš og hitar lofthjśpinn. Žetta er aušvitaš nokkuš skrżtiš.  

Rauši liturinn hverfur af landinu į nóttunni į kortum af žessu tagi. Viš gefum mįlinu vonandi meiri gaum sķšar.


Įtök vors og veturs

Eftir hlżindin ķ dag (mįnudaginn 26. mars) er gott aš huga aš noršurhvelsstöšunni. Mikill rembingur veršur ķ hįloftum yfir Ķslandi nęstu daga og takast hlżja vorloftiš sem reynir aš helga sér land og veturinn sjįlfur ķ bęli sķnu noršurundan fast į.

w-blogg270312a

Trślega žurfa flestir aš stara smįstund į kortiš til aš įtta sig. Ķsland er nešan viš mišja mynd sem annars nęr yfir stóran hluta noršurhvels noršan 30. breiddarstigs. Alaska er undir hvķta L-inu sem efst er og heldur vinstra megin į kortinu. Kanarķeyjar og Afrķkuströnd eru nešst į myndinni.

Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru svartar og heildregnar en litafletir sżna žykktina. Žvķ žéttari sem jafnhęšarlķnurnar eru, žvķ meiri er vindurinn en hann blęs samsķša hęšarlķnum. Spįin gildir į hįdegi mišvikudaginn 28. mars.

Grķšarleg hęš sunnan Ķslands sker sig mjög śr į kortinu. Žar reynir voriš aš negla sig nišur. Žaš gengur aušvitaš ekki til lengdar - en er į mešan er. Innsta jafnhęšarlķnan sżnir 5760 metra - langt yfir mešallagi. Meginkuldapollur noršurhvels (Stóri-Boli) er ķ ešlilegri stöšu yfir kanadķsku heimskautaeyjunum, innsta jafnhęšarlķna hans er 4920 metrar - svipaš og algengt er į žessum įrstķma. Hann žrjóskast eitthvaš viš įfram en lętur illa žegar hlżja loftiš klórar honum į kvišnum eins og nś er.

Mikill vindstrengur er į milli hęšar og lęgšar ķ nįmunda viš Ķsland, hann sést lķka į žykktarsvišinu (litirnir). Į žessum įrstķma er mešalžykktin yfir Ķslandi ķ kringum 5300 metrar, hér er hśn 100 metrum hęrri. Į mišvikudaginn veršur žvķ enn hlżtt yfir landinu. Viš sjįum lķka aš greinileg hęšarbeygja er į jafnhęšarlinum. Erfitt er fyrir kalda loftiš aš nį taki į henni žannig aš hśn snśist yfir ķ lęgšarbeygju. Noršvestanlęgšarbeygjur eru afskaplega leišinlegar į öllum tķmum įrs en ekki sķst į vorin žvķ žeim fylgja noršanįhlaup og hret.

Spįr undanfarna daga hafa gefiš til kynna aš kalda loftiš kęmist yfir okkur fyrir eša um helgina og hęšin hrykki undan. En žegar žetta er skrifaš (į mįnudagskvöldi) eru žęr ekki jafnvissar um žaš og įšur. Evrópureiknimišstöšin lętur grunna lęgšarbeygju fara hér hjį į ašfaranótt föstudags. Žį er hugsanlegt aš köld sletta komi śr noršri inn yfir landiš, en nįi ekki taki og hęšarbeygjan taki aftur viš. Lęgšardragiš į sķšan aš renna sušur til Danmerkur og valda žar skammvinnu kuldakasti um helgina.

Žegar vindįtt ķ hįloftunum er jafn vestlęg og kortiš sżnir žarf mjög lķtiš til aš kalt loft aš noršan fleygist undir žaš hlżja žannig aš hitaspįr śt frį žykktinni einni gefa hęrri hita viš sjįvarmįl heldur en sķšan veršur. Į ašfaranótt fimmtudags (29. mars) į 5500 metra jafnžykktarlķnan aš strjśka sušurströndina. Žessarar óvenjulegu žykktar gętir varla ķ hitanum į jöršu nišri - en metasinnar geta svosem vonaš. Žį er helst aš einblķna į staši eins og Kvķsker ķ Öręfum, vindur veršur varla nęgilega noršvestanstęšur til žess aš Eyjafjöllin skjóti inn hįum tölum aš žessu sinni.


Tękifęriš stendur stutt

Į hįdegi ķ dag (sunnudaginn 25. mars) męldist męttishiti ķ 850 hPa rśm 18 stig ķ hįloftaathugun sem žį var gerš frį Egilsstašaflugvelli. Žykktin į sama tķma var 5470 metrar, um tķu metrum hęrri heldur en greining evrópureiknimišstöšvarinnar. Žetta dugši ķ 14,6 stiga landshįmark į Fįskrśšsfirši.

Į morgun fer gusa af hlżju lofti hratt yfir landiš. Tękifęri til meta veršur žó skammvinnt. Viš sjįum hlżja loftiš vel į žykktarspį evrópureiknimišstöšvarinnar sem gildir į hįdegi į morgun (mįnudaginn 26. mars).

w-blogg260312a

Jafnžykktarlķnur eru svartar og heildregnar, en litušu svęšin sżna hita ķ 850 hPa fletinum.  

Hér tekur 5480 metra jafnžykktarlķnan sveig inn į landiš austanvert. Tveir smįhringir 5500 metra žykktar eru yfir Austurlandi - en hvort žaš er raunhęft eša eitthvaš lķkanhįš vitum viš ekki. Hiti ķ 850 hPa er mestur 8 stig į kortinu ķ nišurstreyminu noršan Vatnajökuls.

En lķtum lķka į spį um hinn hįmarkshitavķsinn sem oft er notašur - męttishita ķ 850 hPa.

w-blogg260312b

Ķsland ętti aš sjįst nęrri mišju korti austan lęgšarmišjunnar į Gręnlandshafi. Žetta kort gildir žremur tķmum sķšar en žaš efra. Jafnžrżstilķnur viš sjįvarmįl eru svartar og heildregnar en litafletir sżna męttishita ķ 850 hPa. Hįmark hans rétt austan viš landiš er 22,5 stig. Hungurdiskar hafa oft įšur skżrt śt hvaš męttishiti er, sķšast fyrir nokkrum dögum, 23. mars.

En nś er spurningin hvort eitthvaš af žessum góša hita nęr nišur til jaršar. Ķ dag nęgši 18 stiga męttishiti ķ 14,6 stig - ef reikningar eru réttir og blöndun svipuš gętum viš žį séš 14,6 + 4,5 = 19,1 stig. En žykktin sem var 5470 metrar ķ dag į ķ besta falli aš verša 5500 metrar į morgun - žrjįtķu metrum meiri - žaš er ekki nema 1,5°C, eša 14,6 + 1,5 = 16,1 stig.

Svona reikningar falla aušvitaš undir įgiskanir, hlżtt loft aš ofan kemst ekki nišur nema žį ķ öflugum vindstrengjum af fjöllum eša žį blandaš saman viš nešra loft, sömuleišis ķ vindi. Ķ sķšara tilvikinu skiptir žį miklu mįli hversu hlżtt žetta nešra loft var įšur en blöndun hófst. Margt getur haft įhrif į žaš, of langt mįl er aš telja žaš upp hér.

En dęgurmet 26. mars er 16,2 stig - sett į Skjaldžingsstöšum įriš 2005. Kannski viš nįum žvķ? Hitamet marsmįnašar er hins vegar 18,8 stig sem męldust į Eskifirši kl. 7 aš morgni 28. mars 2000. Žaš er innan seilingar į morgun og hlżindatoppurinn į morgun liggur betur ķ sólarhringnum heldur en žį.

Žess mį geta aš nżtt marsmet mun hafa veriš sett ķ Skotlandi ķ dag žegar hitinn fór ķ 22,8 stig. Eldra met var 22,2 stig. Žykktin slefaši žó varla upp ķ 5500 metra en męttishitinnn ķ 850 hPa var 21 til 22 stig ķ greiningu reiknimišstöšvarinnar - hefur stašbundiš veriš meiri.

Hlżjasta loftiš fer yfir Reykjavķk um kl. 9 į mįnudagsmorgun, męttishita ķ 850 hPa er žį spįš 19 stigum. Ekki er nokkur leiš aš nį žvķ lofti nišur, nešstu loftlög eru kęld af sjó og Blįfjöll rįša ekki viš žį stórfelldu blöndun sem žyrfti aš eiga sér staš. Žar aš auki er spįš rigningu en uppgufun hennar kęlir loftiš. Dęgurmet Reykjavķkur žann 26. mars er oršiš gamalt, hiti męldist 11,3 stig 1932. Hęsti hiti sem męlst hefur ķ Reykjavķk ķ mars er 14,2 stig, žann 27. įriš 1948 en žį męldist einnig hęsti hiti sem męlst hefur į mannašri stöš ķ mars, 18,3 stig į Sandi ķ Ašaldal.

Rétt er aš minna žį sem eitthvaš eiga undir vešri aš Vešurstofan spįir stormi į mįnudag - sérstaklega um landiš noršvestanvert.


Afbrigšilegir marsmįnušir 2 - austan og vestanįttir

Ķ hįvašasamri umfjöllun um hita og litla ljóta bletti mį ekki gleyma hinum fasta liš um afbrigšilega mįnuši. Viš höfum žegar kannaš mestu sunnan- og noršanįttarmarsmįnušina og er žvķ komiš aš austan- og vestanįttum. Viš notum sömu flokkunarhętti og įšur.

1. Mismunur į loftžrżstingi sunnanlands og noršan. Žessi röš nęr sem stendur aftur til 1878. Gengiš er śt frį žvķ aš sé žrżstingur hęrri noršanlands heldur en syšra séu austlęgar įttir rķkjandi. Lķklegt er aš žvķ meiri sem munurinn er, žvķ žrįlįtari hafi austanįttin veriš. Reyndar er žaš svo aš austlęgar įttir eru mun algengari į Ķslandi heldur en vestanįttin og af žeim 133 marsmįnušum sem hér eru undir var žrżstingur hęrri sunnanlands ķ ašeins 13 tilvikum.

Mestu austanįttarmįnuširnir eru flestir gamlir, sį yngsti er ķ fjórša sęti, mars 1981. Mest var austanįttin ķ mars 1897. Žaš žótti fremur hagstęšur mįnušur - en ekki laus viš hin stöšugu vertķšarsjóslys fyrri įra. Mįnušurinn ķ öšru sęti er hinn fręgi mars 1881 - kaldasti mįnušur hitamęlingasögunnar hér į landi. Ķ žrišja sęti er mars 1903. Žessir mįnušir eiga fįtt sameiginlegt nema austanįttina žrįlįtu.

Vestanįttin var mest ķ mars 1925, žį var rysjótt tķš en samt ekki talin mjög óhagstęš. Mars 1910 er ķ öšru sęti sömuleišis meš umhleypinga en mars 1929 er ķ žrišja sęti. Hann er įlķka fręgur fyrir hlżindi og mars 1881 er fyrir kulda.

2. Styrkur austanįttarinnar eins og hann kemur fram žegar reiknuš er mešalstefna og styrkur allra vindathugana į öllum (mönnušum) vešurstöšvum. Žessi röš nęr ašeins aftur til 1949.

Į žessum lista er austanįttin mest 1981 eins og fjórša sęti hér aš ofan gaf sterklega til kynna, en mars 1978 er ķ öšru sęti. Ķ mars 1981 var tķš óhagstęš og frekar snjóžung. Samgöngur voru erfišar og talsvert tjón varš ķ illvišri žann 26.

Vestanįttin var mest ķ mars ķ fyrra, 2011. Tķšarfar var umhleypingasamt eins og einhverjir muna ennžį - alla vega menn ķ Įrneshreppi į Ströndum. Ķ nęstu sętum eru mars 1961 og 1973, ķ bįšum žeim tilvikum var tķš talin góš eystra en óhagstęš ķ hafįttinni į Vesturlandi.

3. Geršar hafa veriš vindįttartalningar fyrir žęr vešurstöšvar sem lengst hafa athugaš samfellt og vindathugunum skipt į 8 höfušvindįttir og prósentur reiknašar. Sķšan er tķšni noršaustan-, austan og sušaustanįttar lögš saman. Žį fęst heildartala austlęgra įtta. Žessi röš nęr aftur til 1874.

Aš žessu mįli telst mars 1963 mestur austanįttamįnaša - fįdęma góšur mįnušur į Vesturlandi. Mig minnir aš flestar vešurfréttir hafi byrjaš nokkurn veginn svona: Vķšįttumikiš og hęgfara lįgžrżstisvęši langt sušur ķ hafi. Žetta var ekkert sérlega spennandi fyrir upprennandi vešurnörd, lęst leišindi eiginlega - en ķ baksżnisspeglinum er ekkert aš sjį nema vorvešurblķšu - nema eina hrįslagalega slyddunótt. Mars 1897 (įšur nefndur) er ķ öšru sęti og sķšan koma mars 1978 og 1981 sem einnig hafa veriš nefndir.

Mesti vestanįttarmars žessarar ašferšar er 1961 og sķšan koma 1929 og 1973. Allir hafa įšur veriš nefndir.

4. Fjórši męlikvaršinn er fenginn śr endurgreiningunni amerķsku og nęr hann aftur til 1871. Fyrstu 20 til 30 įrin veršum viš žó aš taka nišurstöšum greiningarinnar meš varśš.

Endurgreiningin segir austanįttina hafa veriš mesta 1897 (eins og fyrsta ašferš hér aš ofan) en nęstmesta 1981. Vestanįttin er mest 1948 og nęstmest 1949. Endurgreiningin nęr ekki nęr okkur ķ tķma en 2008 en bęti mašur viš meš greiningu evrópureiknimišstöšvarinnar fęr 2011 toppsętiš. Mars 1929 er ķ fjórša sęti.

5. Fimmti kvaršinn er einnig śr endurgreiningunni nema hvaš hér er reiknaš ķ 500 hPa-fletinum. Mars 1897 er enn mestur austanįttarmarsmįnaša og 1963 ķ öšru sęti. Žaš vekur athygli aš austanįtt er rķkjandi ķ ašeins fjórum marsmįnušum. Vestanįtt er rķkjandi ķ hįloftunum yfir Ķslandi ķ mars žótt austanįtt rķki nišri.

Hįloftavestanįttin var mest 1961 ķ endurgreiningunni - en meš framlengingu evrópureiknimišstöšavarinnar lendir mars 2011 enn į toppnum.


Hitamet ešur ei?

Nś mį telja fullljóst aš bletturinn Litli-ljótur fer ekki yfir landiš meš svala sķnum. En eins og minnst var į ķ pistli ķ gęr er hann samt ekki alveg įhrifalaus. Lķklega lękkar framhjįganga hans laugardagsžykktina (24. mars) um 20 metra mišaš viš fyrri spįr - įn Ljóts. Tuttugu metrar eru ekki nema 1°C į hitamęlinum góša - nęrri žvķ ekki neitt.

En ķ mikilli keppni um met munar um allt - lķka 1 stig. En žegar žetta er skrifaš um mišnętti į föstudagskvöldi er aušvitaš ekki komiš ķ ljós hvert laugardagshįmarkiš veršur. Žį kemur ķ ljós hvort žetta eina auma stig hefur skipt mįli.

Į  bloggsķšu nimbusar  er nįiš fylgst meš metunum sem mįli skipta og ekki er įstęša til aš fjölyrša um žau ašalsmįatriši hér.

En samt veršur vel žess virši aš fylgjast meš hįmarkshitanum į laugardag - sunnudagurinn į aš verša ašeins slakari - en sķšan er annar og stór hlżindaskammtur į mįnudag. Best aš segja sem minnst um framhaldiš nema hvaš žaš er spennandi.

Eftir um žaš bil viku lżkur sķšan hinum formlega vetri og vor tekur viš - į pappķrnum. Sķšastlišiš vor voru mikil įtök ķ vešrinu - allir sunnan- og sušvestanstormarnir ķ aprķl og sķšan var sturtaš nišur śr ķshafinu eftir mišjan maķ. Hvernig veršur vorinu variš ķ įr?

En snśum śr frošu yfir ķ raunverulegan fróšleik.

Eitt af žvķ sem fylgst er meš į vorin er višsnśningur hringrįsarinnar ķ heišhvolfinu žegar vindįtt snżst śr vestri yfir ķ austur. Žessi višsnśningur er mjög snöggur ofan 30 km hęšar en nešar eru skiptin heldur meira hikandi og žvķ meir eftir žvķ sem nešar dregur. Viš skulum lķta į įstandiš ķ 30 hPa-fletinum eins og gfs-spį bandarķsku vešurstofunnar segir žaš verša sķšdegis į laugardag (24. mars).

w-blogg240312

Hungurdiskar fjalla vonandi betur um heišhvolfiš sķšar en vešurnörd ęttu aš leggja ašalatriši žessa korts į minniš. Svartar heildregnar lķnur sżna hęš 30 hPa-flatarins. Hann er lęgstur viš L-iš, ķ um 22,6 km. Į jašri kortsins er hęšin vķša um eša yfir 23,7 km.

Litušu fletirnir sżna hita. Dekkri blįi liturinn sżnir svęši žar sem hann er lęgri en -75 stig. Hęstur er hitinn kringum -40 stig viš austurströnd Asķu. Žessi staša er venjuleg į žessum tķma įrs - žaš er oftar kaldara atlantshafsmegin heldur en kyrrahafsmegin. Viš gętum fjallaš um įstęšu žess sķšar.

Žegar -75 stiga jafnhitalķnan hverfur endanlega af kortinu er greinilega fariš aš vora ķ heišhvolfi. Ekki veit ég hversu lengi vestanröstin ķ kringum risavaxna lęgšina endist ķ vor en žaš veršur spennandi aš fylgjast meš žvķ. Aš mešaltali verša vindįttarskiptin gjarnan ķ kringum sumardaginn fyrsta. Vešurnörd ęttu ekki aš lįta žann merka atburš fram hjį sér fara og hungurdiskar gefa mįlinu auga - leggiš žetta (vetrar)kort į minniš.


Önnur lausn ķ dag

Ķ gęr fjöllušu hungurdiskar um lķtinn ljótan blett į leiš til landsins. Hann er ekki aš hverfa - en nś į hann aš fara ašra leiš heldur en spįš var ķ gęr. Žrįtt fyrir mikil gęši gengur tölvuspįlķkönum ekki alltof vel aš rįša viš fyrirbrigši af žessu tagi - alla vega ekki marga daga fram ķ tķmann. Žess vegna eru nżjar og nżjar lausnir bošnar fram ķ hvert skipti sem lķkaniš rennur skeišiš - og aušvitaš eru mismunandi lķkön ekki heldur sammįla.

Viš skulum lķta į mynd. Viš höfum séš fleiri af žessu tagi og hugsanlegt aš einhverjir séu farnir aš venjast framsetningunni. Žeir munu žó fįir ennžį. Lesendur geta aš skašlausu stokkiš hér yfir nokkrar mįlsgreinar aš žeim staš sem merktur er meš žremur stjörnum (***).

w-blogg230312a

Kortiš sżnir noršanvert Atlantshaf. Ķsland er ekki langt ofan viš mišja mynd. Spįnn er nešst til hęgri, en rétt sést ķ Nżja-Skotland (Nova Scotia) lengst til vinstri. Kortiš er śr fórum evrópureiknimišstöšvarinnar og gildir į mišnętti į ašfaranótt laugardags (föstudaginn 23. mars kl. 24).

Litafletirnir sżna męttishita ķ vešrahvörfum. Žaš hljómar ekki vel - en eftir aš bśiš aš horfa į nokkur svona kort veršur žaš jafn ešlilegt og hver annar auglżsingabęklingur. Męttishiti er žannig reiknašur aš fyrst męlum viš hita loftsins og žvķnęst drögum viš žaš nišur ķ 1000 hPa žrżsting (nęrri sjįvarmįli), męlum hitann aftur og köllum męttishita. Męttishiti hękkar meš aukinni hęš. Til žess aš minni hętta sé į ruglingi er venjan aš tilfęra męttishita ķ Kelvinstigum (K = 273 + °C). Žau venjast fljótt.

Blįu litirnir sżna lįgan męttishita - en žeir raušgulu hįan. Allgott samhengi er į milli hęšar vešrahvarfanna og męttishita ķ žeim (en ekki mį žó taka regluna of bókstaflega). Tölurnar eru settar žar sem eru stašbundin hįmörk og lįgmörk.

Litli ljótur sést vel į kortinu sem blįr blettur viš Skotland, žar er hiti ķ vešrahvörfum ekki nema 293 K stig (= 20°C). Fleygur af köldu liggur skammt fyrir sušvestan Ķsland - žar er hiti 310 K = 37°C. Langhęsti hiti į kortinu er yfir vesturströnd Gręnlands, 262 K, kęmist žetta loft til jaršar vęri hiti žess nęrri 90°C - en žaš gerist ekki. Įstęša žessa stašbundna ofurhita er vęntanlega bylgjubrot ķ vešrahvörfunum sem blandar enn „hlżrra“ lofti śr heišhvolfinu nišur į viš.

Žrķr bókstafir (A, B og C) afmarka hlżjan strók sunnan śr höfum - viš sjįum lögun hans vel į kortinu.

(***) 

En beinum aftur sjónum aš „litla ljót“. Ķ gęr var honum spįš eins og örin sem merkt er „ķ gęr“ sżnir, en ķ dag į hann aš fara til austurs śr žessari stöšu. Reyndar er išuhįmark hans (snśningurinn) sem viš litum į ķ gęr svo eindregiš aš hann į aš lifa ķ viku ķ višbót. Į žeim tķma er honum spįš sólarsinnis ķ kringum Bretlandseyjar og lenda sķšan enn į nż yfir Biskęjaflóa, į sama staš og hann vakti fyrst athygli okkar. Žetta sżnir hvaš išan er žrautseig. En hugsanlega verša einhver stór vešurkerfi bśin aš éta hann fyrir žennan tķma.

Žaš er hins vegar athyglisvert aš žessari snöggu beygju til austurs fylgir lķtiš śtskot til noršvesturs (mjóa örin). Ef viš leggjum lauslega saman örina sem merkt er „ķ dag“ og žį mjóu er ekki fjarri žvķ aš śtkoman sé örin „ķ gęr“. Beygja til austurs veršur möguleg meš žvķ aš kasta išu af sér til vesturs. Žetta er žó įbyrgšarlaust hjal.

En nišurstašan er žó sś aš litla ljót hefur tekist aš stugga ašeins viš hlżja loftinu - žótt žessi fleygur sé ómerkilegri en hann sjįlfur.

En hlżindi liggja enn ķ loftinu. Reyndar var mjög hlżtt ķ dag (fimmtudag) vķša um land og mįnušurinn vel yfir mešallagi til žessa, mest noršaustan- og austanlands.

Ķ višhenginu er sķša śr „Kortafyllerķi“, sķbólgnandi kortaskżringariti ritstjórans.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Veršur lķtill og ljótur blettur hlżindaspillir?

Undanfarna daga hefur legiš ķ loftinu aš hingaš berist hlżindi langt śr sušri. Spįr hafa aš vķsu veriš nokkuš flöktandi varšandi fjölda hlżindaskota og umfang žeirra. Žęr voru hvaš bjartsżnastar fyrir okkar hönd ķ gęr. En nś hefur skż dregiš fyrir sólu - svo viršist sem lķtill og ljótur blettur į vešurkortinu eigi aš stórslasa eitt hlżindaskotanna.

Örsökina mį sjį į hįloftaspįkorti evrópureiknimišstöšvarinnar sem gildir kl. 18 į morgun - fimmtudag 22. mars.

w-blogg220312a

Lesendur hungurdiska ęttu aš vera farnir aš kannast viš kortiš. Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru svartar og heildregnar - einingin er dekametrar (1 dam=10 metrar). Kortiš er žvķ vķsir į vinda ķ 500 hPa - žvķ žéttari sem lķnurnar eru žvķ meiri er vindurinn - sem blęs aš jafnaši mešfram lķnunum. Jafnžykktarlķnur eru raušar og strikašar - męlieiningin er lķka dekametrar. Žykktin męlir mešalhita ķ nešri hluta vešrahvolfs, žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrra er loftiš.

Mešalžykkt um žetta leyti įrs er um 5280 metrar hér į landi. Segja mį aš allt ofan viš 5400 séu hlżindi og fari žykktin upp ķ 5500 metra į žessum tķma įrs mį bśast viš hitametum - séu ašstęšur til blöndunar og nišurstreymis góšar.

Rauša örin į kortinu markar framrįs hlżlofts śr sušri ķ įtt til landsins, örin sker 5460 metra lķnuna į leiš sinni noršur. Žaš žżšir aš hlżja loftiš į žar framrįs til landsins, en žykktin yfir žvķ er kortinu į bilinu 5350 til 5390 metrar - talsvert ofan viš mešallag. Žannig veršur žaš į morgun, fimmtudag.

Nęstu daga er spįš nokkrum žykktartoppum - žeim fyrsta į föstudagskvöld eša ašfaranótt laugardags. Žykktin į žį aš fara ķ um 5450 metra. - Fęri hęrra ef ekki vęri fyrir illa aškomu lķtils bletts sem er žegar kortiš gildir staddur yfir Biskęjaflóa og fer hrašbyri til noršurs eins og blįa örin sżnir. Žessi blettur kom mjög vel fram ķ spįm ķ gęr en įtti žį aš sigla noršur meš Bretlandi en sķšan til austurs - ekkert nęrri Ķslandi.

En aušvitaš siglir hann beint hingaš ķ spįnum ķ dag, meš mišjužykkt um 5320 metra - algjört flopp yfir Austurlandi į laugardaginn einmitt žegar hlżindin įttu aš vera ķ hįmarki.

En - eins og venjulega - er žetta bara spį og spįr bregšast sérlega oft žegar um fyrirbrigši eins og žennan litla kuldapoll er aš ręša. Viš getum žvķ enn vonaš hiš besta og allir muna aš hungurdiskar eru ekki spįblogg. Viš ręšum opinskįtt um vešur og spįr meš nördahalla.

En fyrir sérlega įhugasama er gaman aš lķta betur į blettinn (fatastęrš hans) - ašrir ęttu aš lįta sig hverfa žvķ textinn hér aš nešan er hęttulegur - ekki gešheilsunni - en einhverju svoleišis.

w-blogg220312b 

Myndin er sś sama og įšur - nema aš viš žysjum inn į lķtiš svęši ķ kringum blettinn. Rauša örin bendir į 5340 metra jafnžykktarlķnuna, bletturinn į tvęr jafnžykktarlķnur alveg fyrir sig. Hann į lķka tvęr jafnhęšarlķnur sś innri rétt sést og sżnir 5460 metra. Žetta žżšir aš žrżstingur viš sjįvarmįl veit lķtiš af tilveru blettsins. Hann sést varla į venjulegu vešurkorti - nema hvaš śrkomuklessa fylgir. Vęri bara skemmtilegt ķ öllu öšru samhengi heldur en nś blasir viš.

Litašir fletir sżna svokallaša išu. Fyrir žį sem eru tęknilega sinnašir mį geta žess aš žetta er sérstakt nafn sem gefiš er hverfižunga lofts į flatareiningu -  žaš er helst aš vélamenn įtti sig į žessu. Ašrir eru aušvitaš bešnir velviršingar į žeirri įrįttu hungurdiska aš subba śtžynntum fręšum inn į borš blogglesenda.

Viš getum tališ fimm mismunandi bleikgrįa liti ķ kringum mišjuna į blettinum. Męlieining išunnar (eins og hśn er sett fram į kortinu) er sekśnda ķ mķnus fyrsta veldi, žaš sem venjulega er kallaš Hz eša riš. Snśningshreyfingar ķ lofti taka langan tķma - tölugildi tķšninnar er žvķ mjög lįgt, į efra kortinu er kvarši til hęgri og žar standa tölur į bilinu frį 0 og upp ķ 60 en 10 ķ mķnus 5. veldi fylgja. Žeir sem slyngir eru ķ hugarreikningi sjį aš hér er um margra klukkustunda snśningstķma aš ręša. Einingin į kortinu, mķkróriš, er aldrei notuš ķ vešurfręši - ašeins sett hér ritstjóranum til gamans - hśn hljómar svo miklu betur heldur en „50 sinnum tķu ķ mķnus fimmta sekśndur ķ mķnus fyrsta“.

En hvaš segir žetta? Hér skal upplżst aš loft veršur aš fórna išu til aš hafa žaš noršur į bóginn. Snśningur jaršar sér um žaš. Išubirgšir žurfa žvķ aš vera góšar og hér nęgir išan vel ķ feršina noršur til Ķslands og meir en žaš - en vonandi er aš tölvan hafi hér misreiknaš sig.

En hlżindi liggja samt ķ loftinu.


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Sept. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Nżjustu myndir

  • w-blogg230917c
  • w-blogg230917b
  • w-blogg230917a
  • w-blogg220917b
  • w-blogg220917a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (24.9.): 361
  • Sl. sólarhring: 392
  • Sl. viku: 3173
  • Frį upphafi: 1489813

Annaš

  • Innlit ķ dag: 310
  • Innlit sl. viku: 2796
  • Gestir ķ dag: 287
  • IP-tölur ķ dag: 281

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband