Bloggfęrslur mįnašarins, janśar 2017

Af dęgurmetauppskeru įrsins 2016

Ritstjóri hungurdiska er enn aš gera upp įriš 2016 - ķ žetta sinn er žaš dęgurmetauppskeran. - Žetta veršur aš teljast nokkuš nördalegt - og aš miklu leyti endurtekiš śr pistli sem birtist 21. janśar 2016 - en lįtum žaš fljóta - tölur eru nżjar - og munur mikill į nišurstöšum įranna.

Ķ fréttum aš utan er oft gert talsvert śr svonefndum dęgurmetum - hęsta eša lęgsta hita sem męlst hefur į einhverri vešurstöš įkvešinn dag įrsins. Ein og sér segja žessi met lķtiš - en geta samt fališ ķ sér skemmtileg tķšindi. Nś, hafi veriš męlt mjög lengi į stöšinni verša žessi tķšindi eftirtektarveršari. Svipaš mį segja um mjög miklar metahrinur - daga žegar dęgurmet falla um stóra hluta landsins.

Talning leišir ķ ljós aš alls féllu 4347 hįmarksdęgurmet į almennu sjįlfvirku stöšvunum hér į landi į įrinu 2016 - séu žęr stöšvar sem athugaš hafa ķ 5 įr eša meira ašeins taldar meš. Lįgmarksmetin uršu hins vegar ašeins 1871. Hlutfall hįmarks- og lįgmarksmeta mjög ólķkt žvķ sem var įriš 2015. Žetta hlutfall hlżtur aš segja okkur eitthvaš? Rétt rśmlega 60 žśsund dęgurmet hvorrar tegundar eru skrįš alls į tķmabilinu frį 1996 til 2016. - Žaš sem flękir mįliš er aš stöšvum hefur fjölgaš - en viš sjįum samt aš hįmarksmetin eru fleiri en bśast hefši mįtt viš - ef metafalliš vęri alveg óhįš frį stöš til stöšvar - og ķ tķma. Lįgmarksmetin voru aftur į móti öllu fęrri 2016.

Įriš var enda eitt žaš hlżjasta į öllu tķmabilinu.

Lķtum nś į lķnurit sem sżnir hlutfall hįmarksdęgurmeta af heildinni frį įri til įrs.

w-blogg310117a

Ašeins žarf aš doka viš til aš skilja myndina - lįrétti įsinn sżnir įr tķmabilsins. Lóšrétti įsinn til hęgri sżnir landsmešalhita, žaš gerir raušstrikaša lķnan einnig. Hlżjust eru įrin 2003, 2014 og nżlišiš įr, en 2015 hins vegar įmóta kalt og įrin fyrir aldamót.

Lóšrétti įsinn til vinstri sżnir hlut hįmarksdęgurmeta af summu śtgildametanna (hįmarks og lįgmarks). Hlutur lįgmarksmetanna fęst meš žvķ aš draga frį einum.

Viš sjįum aš allgott samband er į milli hįmarksmetahlutarins og landsmešalhitans. Hįmarkshitametin eru lķklega fleiri žegar almennt er hlżtt ķ vešri.

Eftir žvķ sem įrunum fjölgar veršur erfišara aš slį metin 60 žśsund. Žrįtt fyrir žaš er į žennan hįtt hęgt aš fylgjast meš vešurfarsbreytingum. Skyndileg breyting į vešurlagi į hvorn veg sem er - nś eša ķ įtt til öfga į bįša bóga kęmi fram viš samanburš viš hegšan metanna sķšastlišin 20 įr. - En žvķ nenna nś fįir nema śtnörd - eins og ritstjóri hungurdiska - varla aš slķkt eftirlit verši ķ forgangi hjį žvķ opinbera (žrįtt fyrir tal um vešurfarsbreytingar).

Viš skulum lķka lķta į lķnurit sem sżnir samband hįmarksmetahlutarins og landsmešalhitans. 

w-blogg310117b

Lįrétti įsinn markar hįmarksmetahlutinn, en sį lóšrétti mešalhitann. Punktadreifin rašast vel og reglulega ķ kringum beina lķnu - žvķ fleiri sem hįmarkshitametin eru mišaš viš žau köldu, žvķ hlżrra er įriš. Fylgnistušull er 0,91. En viš skulum ekki venja okkur į aš lķta alveg hugsunarlaust į dreifirit sem žetta - athugum t.d. aš hlutur hįmarksmeta getur ekki oršiš hęrri en 1,0. Skyldi įriš žegar landsmešalhiti nęr 6,14 stigum verša algjörlega lįgmarksmetalaust? - eša įriš žegar landsmešalhitinn fellur nišur ķ 2,6 stig - skyldu žį nįkvęmlega engin hįmarkshitamet verša sett? - 

Viš žurfum ekki aš fara lengra aftur ķ tķmann en til 1983 til aš finna lęgri landsmešalhita en 2,6 stig - og įriš 1979 var hann ekki nema 1,8 stig. - Žaš var įbyggilega ekki mikiš um hįmarkshitamet žessi įr. 

En fleira nördalegt kemur fram ķ metaskrįnum. Hvaša daga féllu flest dęgurmet? Viš skulum svara žvķ - forvitnin krefst žess. - Ķ ljós kemur aš dagarnir sem voru efstir į žessum listum ķ pistlinum ķ fyrra (2015) misstu bįšir hluta sinna meta til almanaksbręšra įrsins 2016 og féllu žar meš af stalli. - Ašrir dagar hafa tekiš viš į toppnum.

Flest hįmarksdęgurmet féllu samtķmis į jóladag įriš 2005, į 90 prósentum stöšvanna. Man nokkur nokkuš frį žessum degi? Varla, en hann er sum sé allt ķ einu oršinn merkilegur. Žetta var fyrir tķma hungurdiskabloggsins.

Flest féllu lįgmarksmetin 30. aprķl 2013, į 92 prósentum stöšvanna. Um žaš merkilega kuldakast fjöllušu hungurdiskar ķtarlega - dögum saman - žvķ kuldinn hélst ķ marga daga. Aušvelt er aš fletta žessum fróšleik upp - hafi einhver žrek til. Sama hlutfalli, 92 prósentum nįši 6. mars 1998 - žaš kuldakast muna eldri nörd. 


Hefši reiknast - hefši ekkert veriš męlt - įrgerš 2016

Hér kemur pistill sem er (nęrri žvķ) nįkvęmlega eins og annar sem birtist į hungurdiskum 10. janśar ķ fyrra (2016) - nema hvaš įriš er nżtt og tölur hafa breyst.

Eftir hver įramót reiknar ritstjóri hungurdiska hver hitinn ķ Reykjavķk hefši reiknast - ef allar hitamęlingar į Ķslandi hefšu falliš nišur į įrinu. Til žess notar hann tvęr ašferšir - bįšar kynntar nokkuš rękilega ķ fornum fęrslum į bloggi hungurdiska. Sś fyrri giskar į hitann eftir žykktargreiningu evrópureiknimišstöšvarinnar - og notar til žess samband įrsmešalžykktarinnar og Reykjavķkurhitans undanfarna įratugi.

Žykkt įrsins 2016 var meš meira móti yfir landinu (hlżtt loft var rįšandi) - og segir aš Reykjavķkurhitinn hefši „įtt aš vera“ 5,8 stig, en reyndin var 6,0 eša 0,2 stigum yfir giski. - 

Hin ašferšin notar stefnu og styrk hįloftavinda og hęš 500 hPa-flatarins og er talsvert ónįkvęmari heldur en žykktargiskiš. Almennt er žvķ hlżrra eftir žvķ sem sunnanįtt er meiri ķ hįloftum, kaldara eftir žvķ sem vestanįtt er meiri og žvķ hlżrra eftir žvķ sem hęš 500 hPa-flatarins er meiri.

Hįloftin giska nś į aš įrsmešalhitinn ķ Reykjavķk 2016 sé 5,4 stig. Hįloftagiskiš hefur nokkuš kerfisbundiš skilaš of lįgum tölum sķšan fyrir aldamót - ritstjórinn hefur giskaš į (gisk-gisk) aš orsökin geti veriš ...

En 65 įra gagnasafn er ķ minna lagi til aš hęgt sé aš draga vķštękar įlyktanir.


Fįrvišriš 18. febrśar 1959

Pistill žessi er sį sķšasti ķ flokki žar sem fjallaš er um fįrvišri į Akureyri. Mišaš er viš aš vešurathugun hafi getiš um meir en 32,7 m/s 10-mķnśtna mešalvindhraša į stöšunum. Um slķkt eru ašeins žrjįr heimildir į Akureyri. Viš höfum įšur fjallaš um tvö žessara tilvika - en lķtum nś į žaš žrišja, en žaš gekk yfir landiš žann 17. og 18. febrśar 1959 - var verst fyrir noršan aš morgni žess 18.

Slide1

Eins og sjį mį af frétt Tķmans gerši vešriš mikinn usla į Noršurlandi - en minnisstęšasti atburšurinn ķ žessu vešri var samt sjóslysiš mikla žegar vitaskipiš Hermóšur fórst žį um nóttina fyrir Reykjanesi. 

Slide2

Žetta var alveg skelfileg vika og satt best aš segja viknar ritstjóri hungurdiska enn žegar hann minnist hennar og žeirrar lömunar sem yfir žjóšina gekk. Nokkrum dögum įšur fékkst stašfesting į žvķ aš togarinn Jślķ hefši farist meš öllum mönnum į Nżfundnalandsmišum žann 8. febrśar og aš Gręnlandsfariš Hans Hedtoft vęri einnig örugglega sokkiš - og enginn af žeim 95 sem voru um borš hefši komist af. 

Lęgšin sem olli žessu vešri var hluti af mikilli vešrasyrpu žessa grķšarumhleypingasama mįnašar.

Slide3

Ašdragandinn er svo sem kunnugur oršinn. Illvišrislęgšin gengur til noršausturs į móts viš vestanįtt ķ hįloftunum sušur af Gręnlandi. Žaš sem helst var óvenjulegt ķ žessu tilviki er hversu mikil lęgšin var oršin strax fyrir sunnan Nżfundnaland. 

Slide4

Hśn var heldur ekki eins hrašfara og żmsar systur hennar. Hlżi geirinn afskaplega breišur - og hér er ekki neina sérstaka kreppu aš sjį viš lęgšarmišjuna um hįdegi žann 17. febrśar. Hér gęti aušvitaš veriš um greiningarvanda aš ręša - en nišurstaša lķkansins um hįmark illvišrisins žį um kvöldiš, nóttina og morguninn eftir er nokkuš nęrri lagi - žannig aš lķklega er greiningin hér aš ofan nokkuš rétt - og žį hįloftagreiningin hér aš nešan lķka.

Slide5

Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru heildregnar, žykkt sżnd ķ lit. Žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs og sést umfang hlżja geirans vel - og „sumarhiti“ - guli liturinn nęr langleišina noršur til Ķslands. Kortiš „żkir“ kuldann yfir Gręnlandi - žaš er enginn 1000 hPa-flötur yfir jöklinum vegna hęšar hans - lķkaniš veit žaš en til aš gera kortiš (og sjįvarmįlsžrżstikort og svo framvegis) fylla sżndargildi upp ķ eyšuna. - Žaš einkennir „kulda“ af žessu tagi aš hann hreyfist ekkert - bara kemur og fer. Minna ber į žessum leišinlega „sjśkdóm“ ķ framleišsluvörum evrópureiknimišstöšvarinnar. Hann truflar stundum sjónręna tślkun kortanna.  

Slide6

Klukkan 6 aš morgni žess 18. var vešriš ķ hįmarki vestanlands - og sķšar um morguninn fyrir noršan og austan. 

Slide7

[Erfišur kafli sem hlaupa mį yfir] Į hįloftakortinu sést hvers ešlis vešriš var. Viš sjįum hvernig köld stroka fer til austurs fyrir sunnan land (hvķta örin). Kaldast er viš örina - en hlżrra bęši sunnan og noršan viš hana. Śti af Vestfjöršum er hlżr blettur - žykktarhęš. Į erlendum mįlum er žetta fyrirbrigši nefnt „seclusion“ - eitthvaš aflokaš - og einkennir sumar illar lęgšir. Viš eigum ekki enn gott orš fyrir žetta į ķslensku - en žaš dettur af himnum ofan einhvern daginn.

Fyrir sunnan örina į myndinni liggur halli jafnžykktar- og jafnhęšarlķna aš einhverju leyti samsķša - žar er vindur minni viš jörš heldur en uppi - fyrir noršan örina vex žykkt meš fallandi hęš vindur er meiri ķ nešri lögum heldur en uppi. Žykktarhęšin žrönga bętir ķ vindinn - sem er hér ęrinn fyrir. 

Slide8

Hér mį sjį Ķslandskortiš į hįdegi - žį er vindur ašeins aš byrja aš ganga nišur į Akureyri og nokkuš nišurgenginn vestanlands. Vestfiršir sluppu furšuvel.

Mikiš tjón varš ķ žessu vešri. Hér er listi yfir žaš helsta. 

Vitaskipiš Hermóšur fórst meš 12 manna įhöfn undan Höfnum. Miklar skemmdir uršu žį vķša į hśsum, bįtum og öšrum mannvirkjum vegna hvassvišris. Žak tók af hluta ķbśšarhśss į Saušįrkróki og jįrnplötur af mörgum hśsum, žar varš einnig tjón ķ höfninni. Hluti hlöšužaks fauk į bęnum Reykjavöllum ķ Tungusveit. Fjįrhśs į bęnum Kotį ķ śtjašri Akureyrar fauk og drįpust 3 kindur, mikiš af jįrni fauk af hśsum į Akureyri og heil og hįlf žök af hśsum ķ byggingu, tré rifnušu upp meš rótum, m.a. mörg velvaxin ķ Gróšrarstöšinni, bįtur fauk žar śt į sjó og vegageršarskśr fauk og skemmdi nokkra bķla. Jeppi fauk śt af vegi ķ nįgrenni Akureyrar og gjöreyšilagšist, lķtil slys uršu į fólki.

Jįrnplötur fuku af allmörgum hśsum į Hśsavķk og rśšur brotnušu, žar slösušust tvęr stślkur er žęr fuku um koll. Allmiklar skemmdir uršu į Įrskógsströnd, žak tók af hlöšu į Stęrra-Įrskógi og braggi fauk ķ Hauganesi. Skemmdir uršu į verksmišjunni į Hjalteyri og žar fuku skreišarhjallar og fleira. Žak fauk af ķbśšarhśsi į Bślandi ķ Arnarnesshreppi. Skemmdir uršu į žökum į Dalvķk. Jįrnplötur fuku og rśšur brotnušu ķ Hrķsey, sömuleišis į Grenivķk. Žak tók af hlöšu į Litla-Gerši žar ķ grennd. Hįlft žak tók af ķbśšarhśsi į Svalbarši į Svalbaršsströnd, žar ķ sveit varš vķša foktjón. Allmiklar rafmagns- og sķmabilanir uršu ķ Eyjafirši.

Meir en helmingur žaks į ķbśšarhśsi į Stöng ķ Mżvatnssveit fauk og vķšar fauk jįrn žar ķ sveit. Talsveršir heyskašar uršu ķ Ašaldal og minnihįttar tjón varš į nokkrum bęjum ķ Bįršardal. Minnihįttar foktjón varš ķ Mżrdal og į Ströndum. Ekkert hafši veriš flogiš innanlands ķ 6 sólarhringa žegar hér var komiš. 

Eins og įšur er um getiš var žessi febrśarmįnušur sérlega illvišrasamur.

Slide9

Lįrétti įsinn į myndinni sżnir daga febrśarmįnašar - frį žeim 9. og įfram. Lóšrétti įsinn til vinstri sżnir mun hęsta og lęgsta žrżstings į landinu - męlikvarši į žrżstivind į hverjum tķma. Lóšrétti įsinn til hęgri er žrżstikvarši.

Sślurnar sżna žrżstimuninn į 3 klukkustunda fresti - žaš er mikiš fari hann yfir 20 hPa. Rauši, strikaši ferillinn sżnir lęgsta žrżsting landsins į hverjum tķma. Frį 9. til 18. gengu 6 illvišri yfir landiš, merkt meš nśmerum į myndinni. Žar mį einnig sjį rķkjandi vindįtt ķ hverju vešri fyrir sig. 

Lęgširnar sem gengu yfir žann 14. og 15. voru grķšarkrappar - en hrašfara. Lęgšin „okkar“ var hins vegar stór um sig - og vešriš byrjaši sem sunnanvešur (hlżi geirinn), en snerist sķšan ķ sušvestur og vestur. Žrżstimunur landsins var meiri en 20 hPa ķ nęrri žvķ sólarhring. 

Tjónlistinn hér aš ofan hefur įšur birst hér į hungurdiskum. Žaš var ķ pistli merktum 19. febrśar 2011 sem minnti į fleiri mannskaša- og tjónavešur sem bar upp į 18. febrśar. 


Hversu mikiš hefur hlżnaš? (framhald)

Viš skulum halda leitnifyllerķnu ašeins įfram (žó lķtiš vit sé ķ žvķ) og reyna aš sinna tveimur spurningum sem vakna eftir skošun į lķnuriti fyrri pistils. 

1. Hafa mįnušir įrsins hlżnaš mismikiš? 

2. Hefur įšur hlżnaš jafnhratt og nś? 

Fyrsta mynd dagsins leitar svara viš fyrri spurningunni.

w-blogg270117a

Viš sjįum mįnuši įrsins į lįrétta įsnum - en aldarhlżnun (sem stašlaša hrašamęlingu) į žeim lóšrétta. Blįu sślurnar taka til tķmabilsins 1864 til 2016. Žetta tķmabil velja žeir sem vilja hlut hlżnunar sķšustu 150 įr sem mestan - (śt frį mynd sķšasta pistils) - žeir sem žó višurkenna aš varla sé rétt aš miša ašeins viš sķšustu 40 įr eša svo. 

Jś, žaš hefur hlżnaš į öllum tķmum įrs mišaš viš žaš sem var fyrir 150 įrum, minnst ķ september og október - en mest ķ febrśar og mars. Athugiš aš margfalda žarf meš 1,5 til aš fį 150 įra tölurnar. Žetta eru allt hįar tölur. 

Brśnu sślurnar velja žeir sem vilja gera sem minnst śr hlżnuninni - žeir fara aftur til įrsins 1927. - Žaš hefur aš vķsu hlżnaš sķšan žį ķ 8 mįnušum įrsins - og hįsumariš, jśnķ til įgśst - kemur vel śt. 

Viš žykjumst nś hafa svaraš fyrri spurningunni: Mįnušir įrsins hafa hlżnaš mismikiš. 

Sķšari spurningin er erfišari aš žvķ leyti aš višmišunartķmabil hrašamęlinga er ekki sjįlfgefiš. Hér veljum viš 30 įr - hefšum getaš vališ annaš. Viš notum žó enn 100 įr sem hrašastiku - margfalda žarf tölur meš 0,3 til aš sjį 30-įra hlżnunina. Ritstjórinn reiknaši leitnina ekki śt fyrir öll 30-įra tķmabil heldur fór žį leiš aš stikla į 5-įra bilum. Fyrsta 30-įra skeišiš į myndinni tekur til 1798 til 1825, žaš nęsta 1803 til 1832 og svo framvegis - nęstsķšasta skeišiš er 1983 til 2012 - en žaš sķšasta 1987 til 2016 (ašeins 4 įr į milli žrepa žar). Įrtölin į lįrétta įsnum eru sett viš žann enda hvers tķmabils sem styttra er ķ frį okkur séš - upplifun žess įrs um žaš sem žį hafši veriš ķ gangi. 

w-blogg270117b

Fimmįrastikliš žżšir aš sennilega vantar ķtrustu 30-įra gildi tķmabilsins alls į myndina - en žaš munar varla neinu sem nemur. Ašalatrišin sjįst vel. 

Hraši hlżnunar var mestur į tķmabilinu 1913 til 1942, 6,6 stig į öld. Į įrunum 1978 til 2007 var hann 5,7 stig į öld. Žaš hlżnaši sum sé hrašar į fyrra tķmabilinu en žaš gerši į nśverandi hlżskeiši.

Viš sjįum lķka aš hlżskeiš 19. aldar stóš sig lķka nokkuš vel, hęsta talan žar er į įrunum 1808 til 1837, 4,1 stig į öld. Mį hér gjarnan rifja upp setningu ķ pistli ķ tķmaritinu „Gestur vestfiršingur“ sem birtist 1847: „Žegar boriš er saman įrferši į Ķslandi, žaš er žeir menn, er nś lifa, muna til, ešur tķma žann, sem lišinn er af 19du öld, viš žaš, sem įrbękur landsins greina glögglega frį į öllum žeim 9 öldum, sem lišnar eru frį landnįmstķš, ętla eg vķst, aš įrferši hafi aldrei veriš jafngott, žegar alls er gętt, eins og nś ķ nęstuni hįlfa öld, ... “. Svo sannarlega upplifši sį sem žetta ritaši mikla og hraša hlżnun. 

En žaš kólnaši lķka mjög hratt į milli - mest fór kólnunarhrašinn ķ -4,0 stig į öld į tķmabilunum 1838 til 1865 og 1953 til 1982. Viš sem eldri erum munum žvķ vel bęši skyndikólnun og óšahlżnun. 

Žar sem skiptir um formerki į myndinni hefur tķš veriš ķ einskonar „jafnvęgi“ - slķkt jafnvęgi er reyndar ekki til - en vęri hugmyndin um aš 30-įra mešaltöl „nęgšu“ til aš segja „endanlega“ til um mešalhita stašar ętti žetta lķnurit aš vera alveg flatt.

Viš sjįum aš enginn efnislegur munur er į tķmabilunum 1978 til 2007 og 1983 til 2012 - og ekki heldur 1987 til 2016 sem sżnir enn óšahlżnun ķ gangi - žótt ašeins hafi slegiš į. Eftir sex įr kemur svo aš tķmabilinu 1993 til 2022. Lķkur eru į hlżnunarhrašinn sem žaš mun sżna verši enn svipašur - en til aš tķmabiliš 1998 til 2027 sżni enn svona hįar tölur žurfa nęstu tķu įr aš verša mjög hlż - žó nokkuš hlżrri heldur en žau sem viš höfum įšur séš hingaš til. - Er žaš lķklegt?

Aš lokum skulum viš lķta į mynd sem er ķ sannleika sagt óttalegt bull - en mį samt skemmta sér yfir.

w-blogg270117c

Hér sjįum viš hvert einstakir dagar įrsins hafa leitaš į tķmabilinu 1846 til 2016 (allt męlitķmabil Stykkishólms). Lįrétti įsinn sżnir daga įrsins - og rśmlega žaš - viš endurtökum tķmann frį įramótum fram til 30. jśnķ til aš sjį veturinn betur ķ heild.

Tölurnar eru efnislega sammįla įrstķšasveiflunni į fyrstu myndinni hér aš ofan. Hlżnunin er mest sķšla vetrar, minnst snemmsumars eša seint į vorin og svo snemma hausts. Örfįir dagar sżnast hafa kólnaš - Žorlįksmessa mest - en best hefur 25. janśar stašiš sig - hann hefur hlżnaš um nęrri 5 stig į 171 įri. 


Hversu mikiš hefur hlżnaš?

Tilefniš er aš einhverju leyti „frétt“ um aš hiti į Ķslandi hafi hękkaš um žrjś og hįlft stig į sķšustu 100 įrum. Ritstjóri hungurdiska hvorki heyrši né sį fréttina - nema į vef RŚV - og hefur ekki athugaš viš hvaš var įtt nįkvęmlega, hvort t.d. veriš var aš tala um °F eša °C eša hvort įtt var viš sķšustu 100 įr - eša hvort įtt var viš aš hlżnun sem „nś vęri ķ gangi“ samsvaraši 3,5 stigum į 100 įrum - eša hvort um einhverja framtķšarsżn var aš ręša. 

En hlżnunina mį setja fram į żmsa vegu. Žaš sem hér fer į eftir er aš vissu leyti beint framhald į tveimur pistlum sem birtust į hungurdiskum 28. aprķl og 1. maķ 2016.[Sjį višhengi].

Lķtum į (stappfulla) mynd:

w-blogg260117

Lįrétti įsinn sżnir įr, sį lóšrétti įrsmešalhita ķ Stykkishólmi. Viš höfum mjög oft horft į žessar sślur - sķšast į nżįrsdag. Rauši ferillinn sżnir 30-įrakešjur, sį gręni 100-įrakešju - höfum lķka séš žęr įšur. 

Bleiki ferillinn žarfnast sérstakra skżringa. Hann sżnir lķnulega leitni hitans mišaš viš żmis tķmabil. Fyrsti punkturinn (lengst til vinstri) nęr til alls tķmabilsins 1798 til 2016. Leggjum viš žaš allt undir reiknast leitnin (hlżnunin) 0,8 stig į öld. Eftir žvķ sem lengra kemur til hęgri į myndinni styttist tķmabiliš sem til višmišunar er. Viš getum žannig lesiš įriš af lįrétta kvaršanum - fariš upp aš bleiku lķnunni og séš hver leitnin reiknast - hefšum viš įkvešiš aš byrja aš reikna žaš įr. 

Ķ ljós kemur (ekki į óvart) aš hśn er mjög misjöfn eftir žvķ hvar byrjaš er. Žaš skiptir ekki svo miklu hvar viš byrjum į 19. öld. Mest er hśn žó sé byrjaš um 1860, leitnin žašan er um 1,1 stig į öld. Nķtjįndualdarhlżskeišiš var žį lišiš. - Viš sjįum lķka į hitaferlinum sjįlfum (sślurnar) aš viš gętum tślkaš allt tķmabiliš fram yfir 1920 sem einhvers konar „jafnstöšutķma“ - svo fari aš hlżna. 

En ef viš byrjum leitnireikningana eftir aš hlżna tekur kemur snögg dżfa ķ leitnina - žaš hlżnaši fjarskalega skyndilega. Hefšum viš įkvešiš aš byrja t.d. įriš sem Vešurstofan fór aš gefa śt tķmaritiš Vešrįttuna (1924) - fįum viš ašeins śt 0,3 stig į öld sem langtķmaleitni. - Lįgmarksleitni fįum viš meš žvķ aš velja 1927 til 2016, 0,24 stig į öld. - 

Svo bętir ķ eftir žvķ sem aftar kemur ķ hlżindaskeišiš gamla (vęgi žess minnkar) og kuldaskeišiš 1965 til 1995 fęr meira og meira vęgi. 

Ef viš gleymum gamla hlżindaskeišinu alveg - og įkvešum aš byrja leitnireikninga inni į kuldaskeišinu kemur ķ ljós aš hlżnunin sķšan skilar grķšarhįum tölum. Byrjum viš 1979, į kaldasta įri kuldaskeišsins, veršur leitnin meir en 5 stig į öld og fer svo hęst ķ 6,5 stig į öld - ef viš įkvešum aš miša viš 1994 til 2016 - sannkölluš óšahlżnun. 

Aš vera aš reikna leitni fyrir styttri tķma en 30 įr er reyndar alveg glórulaust - en viš lįtum žaš samt eftir okkur til skemmtunar - og fįum lęgri tölur į sķšari įrum - en samt vel jįkvęšar - kringum 2 stig į öld. 

Hér er aušvitaš margt sem vekur umhugsun. Hvar į aš byrja? Er hlżindaskeišiš gamla hluti af hnattręnni hlżnun? Var kuldaskeišiš afturhvarf til žess „ešlilega“. Ritstjóri hungurdiska velti vöngum ķ tilvitnušum pistlum og fer ekki aš endurtaka žaš nś. 

En - viš skulum hafa ķ huga aš leitnireikningar yfir tķmarašir į noršurslóšum sem ekki nį aftur fyrir hlżskeišiš gamla eru varasamir - sżna óšahlżnun eša afleišingar óšahlżnunar sem viš vitum ekki hvort endist. - Geri hśn žaš er verulega illt ķ efni. 

Viš gętum lķka fariš śt ķ aš framlengja kešjur. Žaš mį gera į żmsan veg. Ef viš t.d. tökum sķšustu uppsveiflu 30-įra ferilsins į myndinni (raušur) - samsvarar hśn um 3,8 stigum į öld, brekka 100-įra kešjunnar er ašeins um 0,9 stig į öld, og fimm og tķu įra kešjur sżna meir en 5 stig į öld - sé tķminn frį sķšustu lįgmörkum žeirra ašeins tekinn. 

Viš getum žvķ ķ raun bara vališ okkur žį tölu sem viš teljum henta, en munum: Leitnireikningar einir og sér eru einskis virši ķ vešur- eša vešurfarsspįm (žó gagnlegir geti žeir veriš ķ greiningum).


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Fer furšuvel meš

Furšuvel fer meš vešur žessa dagana žó hitasveiflur séu nokkrar. Viš lķtum į sjįvarmįlsžrżstispįkort evrópureiknimišstöšvarinnar sem gildir sķšdegis į mišvikudag 25. janśar.

w-blogg240117a

Mikiš lęgšasvęši er fyrir sušvestan land - eins og ķ dag (mįnudag). Žetta lęgšasvęši grynnist og žokast til noršausturs nęstu daga (sé aš marka spįr). Dregur śr ašstreymi lofts śr sušri og žaš kólnar. 

Nokkrar tölur hafa veriš settar inn į kortiš - svona til įherslu. Talan 1 er ķ grķšarmikilli sunnanįtt yfir Bretlandseyjum vestanveršum og liggur langt noršur um Noreg. - Tķudagaspįin segir hita verša 5 til 8 stig ofan mešallags į žessum slóšum. 

Enn er frekar kalt viš Mišjaršarhaf (talan 2) - žó ekki alveg eins og į dögunum - og į hiti žar smįm saman aš nįlgast mešallag - žó spįr séu nś ekki alveg sammįla žar um - .

Mikill kuldi er bįšum megin Gręnlands (3) - viš sjįum -30 stiga jafnhitalķnu 850 hPa-flatarins viš Diskóflóa viš vesturströndina - og litlu minna frost teygir sig langleišina sušur aš Scoresbysundi austan viš. Mikill vindstrengur er ķ Gręnlandssundi žar sem kalda loftiš leitar sušvestur um - hugsanlegt er aš viš fįum eitthvaš aš sjį af žvķ hér į landi į fimmtudag eša föstudag - .

Kalt loft streymir lķka til sušurs vestan Gręnlands - en er ķ raun furšuhlżtt viš töluna 4. Žar er frostiš ķ 850 hPa ekki nema rśm -10 stig. Žaš veršur aš teljast hlż noršvestanįtt į žeim slóšum. - Og viš sjįum aš yfir Labrador er frostiš ekki nema -5 til -10 stig ķ 850 hPa (viš töluna 5). - Enda er žaš 10 til 12 stigum ofan mešallags įrstķmans. 

Viš erum aš horfa į mjög stór jįkvęš vik bęši ķ austri og vestri - žótt hiti žar sé ólķkur. 

Mišaš viš žessi stóru vik - og svo kuldann noršurundan fer furšuvel meš vešur hér į landi. - Vonandi aš žaš endist sem lengst - svona ķ ašalatrišum aš minnsta kosti. 


Um mešalvindhraša ķ Reykjavķk

Ķ sķšasta pistli var litiš į įrsmešalvindhraša į Akureyri sķšustu 80 įrin rśm. Nś gerum viš žaš sama fyrir Reykjavķk. 

Įrsmešalvindhraši ķ Reykjavķk 1935 til 2016

Lįrétti įsinn sżnir įrin - sį lóšrétti įrsmešalvindhrašann ķ metrum į sekśndu. Žrepin sżna įrsgildin, rauša lķnan er 7-įrakešja, en sś gręna sżnir įrsmešalvindhrašann į sjįlfvirku stöšinni į Reykjavķkurflugvelli. Grįi ferillinn sżnir sjįlfvirku męlingarnar į Vešurstofutśni. - Ķ maķ įriš 2000 var fariš aš nota žęr męlingar ķ vešurskeytum (og ferlarnir sameinast). Viš sjįum aš mikill munur var į mešalvindhraša žau įr (1997 til 1999) sem lesiš var af bįšum męlum. 

Flutningurinn frį flugvellinum į Vešurstofutśn 1973 viršist ekki hafa haft mikil įhrif - en hins vegar geršist eitthvaš įriš 1977. Breyting sem varš žegar athuganir voru fluttar śr Landsķmahśsinu viš Austurvöll śt į flugvöll ķ įrslok 1945 sést greinilega. Höfum ķ huga aš vindhrašamęlirinn į flugvellinum var ķ 17 metra hęš - en ekki tķu eins og įskiliš hefur veriš frį 1949. Žessi hęšarmunur skżrir aš einhverju leyti mikinn vindhraša į žeim tķma sem athuganir voru geršar į vellinum.

Gręni ferillinn sżnir męlingar į Reykjavķkurflugvelli frį 2002. Žar er vindur töluvert meiri en viš Vešurstofuna. 

Viš sįum ķ fyrri pistli aš allgott samręmi var į milli mešalvindhraša į Akureyri og mešalvindhraša į landinu öllu. Ķ Reykjavķk er žvķ ekki aš heilsa sé litiš į tķmabiliš allt - mun betra samręmi veršur séu einstök tķmabil tekin fyrir - tķmabil žar sem męlingar héldust lķtt breyttar. 

Stormdagafjöldi ķ Reykjavķk

Sķšari mynd dagsins sżnir stormdagafjölda į Reykjavķk - žaš er fjöldi daga į įri žegar vindhraši fer aš minnsta kosti einu sinni (ķ 10-mķnśtur) yfir 20 m/s. Mikiš (sżndar-) stökk varš žegar athuganir voru fluttar į flugvöllinn 1946. Skipt var um vindmęli 1957 og viršast žau skipti koma fram ķ stormatķšni. Annars er „dęldin“ ķ ferlinum fram til 1964 e.t.v. tengd smįgalla ķ gagnatöflunni - eitthvaš sem žarf aš fara betur ķ saumana į - en óvenjulķtiš var reyndar um hörš vestan- og sušvestanvešur į įrunum 1960 til 1964 mišaš viš žaš sem veriš hafši įrin įšur.

Svo kemur stökk til fęrri storma vel fram 1977 - skżring į žvķ liggur ekki į lausu - en ritstjórinn hefur žó įkvešnar grunsemdir. Eftir žaš fór stormum fękkandi - mest aušvitaš eftir męlaskiptin įriš 2000 - en önnur undirliggjandi fękkun į sér samt staš. Tengist hśn nęr örugglega žéttingu byggšar og trjįvexti ķ borginni.

En sé einhver nišurstaša af žessum vangaveltum er hśn sś aš mjög varasamt sé aš mešhöndla vindmęlingar ķ Reykjavķk ķ žessi 80 įr eins og um sambęrileg og einsleit gögn sé aš ręša. - Bęši stašsetningar og męlitęki hafa haft mikil įhrif į samfelluna. 

Til umhugsunar er texti ķ višhenginu - ritstjórinn nennir ekki aš žżša hann oršrétt į ķslensku aš svo stöddu. Hann er fenginn śr ritinu: „Manual of Meteorlogy, volume I, Meteorology in History“ eftir Napier Shaw sem lengi var forstjóri Bresku vešurstofunnar. Cambridge University Press gaf śt 1932. - Bókin er öll ašgengileg į netinu. 

Hér er fjallaš um žį įkvöršun bresku vešurstofunnar aš leggja ekki sérstaka įherslu į uppsetningu fullkominna vindhrašamęla į öllum vešurstöšvum - aš mörgu leyti vęri bara betra aš meta vindinn inn ķ Beaufort-kvaršann. Textinn stendur enn fyrir sķnu. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Um mešalvindhraša į Akureyri

Viš lķtum nś į vindhrašamęlingar į Akureyri - ašeins įrsmešaltöl. Žau getum viš reiknaš aftur til 1936 og til okkar daga. 

Mešalvindhraši į Akureyri 1936 til 2016

Lįrétti įsinn sżnir įrin - sį lóšrétti įrsmešalvindhrašann ķ metrum į sekśndu. Žrepin sżna įrsgildin, rauša lķnan er 7-įrakešja, en sś gręna sżnir įrsmešalvindhrašann į sjįlfvirku stöšinni viš Krossanesbraut. 

Enginn vindhrašamęlir var į stöšinni žar til 1964. Athuganir voru viš sķmstöšina fram til 1943 en žį tók lögreglan viš athugunum, fyrst viš Smįragötu - heimilisfangi sķšan breytt ķ Glerįrgötu (įn flutnings), en 1968 var flutt ķ Žórunnarstrętiš žar sem athugaš hefur veriš sķšan. 

Vindhraši viršist hafa aukist heldur eftir aš vindhrašamęlirinn var settur upp (ekki žó alveg strax aš sjį į žessu lķnuriti) - sķšan var hann breytilegur frį įri til įrs eins og ešlilegt er žar til 2005 - en žį var skipt um męli- og męligerš. Mikiš žrep er žį ķ röšinni. 

Žaš er ljóst aš hśn er lituš af męlum. Žaš er almenn reynsla aš logn var oftališ fyrir tķma vindhrašamęla, en aš öšru leyti er samręmis aš vęnta milli sjónmats og męlinga. Žetta į įbyggilega viš Akureyri žar sem logn var stundum algengasti vindhraši įrsins ķ athugun į įrum įšur. 

Viš skulum athuga hvernig mešalvindhraša į Akureyri ber saman viš mešalvindhraša į landinu öllu. 

Įrsmešalvindhraši į landinu og į Akureyri

Žessi mynd sżnir slķkan samanburš. Akureyrarvindhrašinn er į lįrétta įsnum, en landsmešalvindhrašinn į žeim lóšrétta. Punktar rašast lengst af snyrtilega ķ kringum ašfallslķnu sem sżnd er meš blįum strikum. Fylgni hį. - Nema hvaš punktarnir fara upp fyrir lķnuna į sķšari įrum (raušur hringur) - fylgja ekki langtķmaašfallinu. En žegar bśiš veršur aš athuga į žennan hįtt ķ lengri tķma (verši žaš gert) kemur ef til vill ķ ljós nżtt ašfall - lķka snyrtilegt, en ekki alveg į sama staš og žaš eldra. 

En žetta er ekki alveg öll sagan.

Stormdagafjöldi į Akureyri

Sķšasta mynd dagsins sżnir stormdagafjölda į Akureyri - žaš er fjöldi daga į įri žegar vindhraši fer aš minnsta kosti einu sinni (ķ 10-mķnśtur) yfir 20 m/s. Mešaltališ fyrir vindhrašamęli er į bilinu 1 til 2 dagar į įri. Žį veršur mikiš stökk - alveg um leiš og męlirinn mętir - en sķšan dregur hęgt śr. Svo sżnist sem ašaltoppurinn sé mešan męlirinn var viš Smįra-/Glerįrgötu - en heldur hafi dregiš śr eftir flutninginn til Žórunnarstrętis. - Svo dregur śr - og klippist af aš mestu eftir aš breytt var til 2005. - Jś stormdagar eru ķviš fleiri viš Krossanesbrautina eftir 2005 heldur en viš Žórunnarstrętiš, en ekki samt svo mjög - ekkert afturhvarf til fyrri tķšar. 

Trślega hafa stormar veriš frekar vantaldir į Akureyri į fyrri tķš - mikil illvišri žar ķ sveit eru gjarnan einhver skammvinn ofsaskot sem vilja tżnast milli athugana - enda eru athugunarmenn ķ bęjum gjarnan uppteknir inniviš - ekki hęgt aš ętlast til žess aš žeir grķpi allt - . Menn missa sķšur af slķku til sveita žar sem śtivera er meiri og tengsl viš vinda meiri og samfelldari. 

Nś mį geta žess aš ašaltoppurinn į lķnuritinu er bżsna nęrri dvalartķma ritstjóra hungurdiska į stašnum - lesendur eru žó fullvissašir um aš engin tengsl eru žar į milli. En - honum (ritstjóranum) žótti Akureyri mun vindasamari heldur en sögur hermdu og oft lenti hann žar ķ miklum vindi. Kannski žessi įr hafi bara einfaldlega veriš afbrigšileg viš Pollinn?


Įrsmešalhitarašir - meš 2016

Ķ višhenginu mį finna įrshitarašir fyrir nokkrar vešurstöšvar - til skemmtunar fyrir nördin. Rašaš er eftir hlżindum - hlżjasta įriš fyrst en sķšan koll af kolli nišur ķ žaš kaldasta.

Landsmešalhiti (ķ byggš) er nešstur - skošist sem tilraun. Rašir žessar hafa veriš samręmdar - sömu reikniašferš beitt allan tķmann og reynt aš taka tillit til flutninga stöšva - séu žeir taldir hafa įhrif į nišurstöšur. 

 

hitarod-2016b

Hér mį sjį ķ hvaša sęti hlżindalista įriš lendir į żmsum vešurstöšvum landsins - mismörg įr liggja aš baki. (Kortagrunnur eftir Žórš Arason). 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hlżindi framundan?

Evrópureiknimišstöšin spįir nś hita yfir mešallagi nęstu 10 daga. Ekki er žó į vķsan aš róa meš žaš - frekar en venjulega. Mešaltöl eru alltaf mešaltöl einhvers - sem getur veriš nįnast hvaš sem er - nś og svo getur spįin lķka veriš röng. - En viš freistumst samt til aš horfa į hana.

w-blogg190117a

Jafnhęšarlķnur eru heildregnar - jafnžykktarlķnur strikašar. Spįš er rķkjandi sušvestanįtt ķ hįloftum - meš hęšarsveigju - enda er lķka spįš śrkomu langt umfram mešallag um landiš sunnan- og vestanvert. 

Žykktarvik eru lituš. Hlżindin ķ Noršur-Kanada sprengja kvaršann - og einnig er miklum hlżindum spįš ķ sunnanveršri Skandinavķu - varla nżtist žaš žó ķ dölum austan Kjalar - nema kröftugir vindar blįsi į sama tķma. Mjög köldu er spįš į Spįni - žar snjóar vķša - en sól er hįtt į lofti (mišaš viš žaš sem hér er) og fljót aš bręša komist hśn milli skżja. 

Annars hefur mįnušurinn til žessa veriš nęrri mešallagi aldarinnar okkar į flestum svišum - en hlżrri en tķškašist lengst af į žeirri sķšustu - svo ekki sé talaš um hina žarsķšustu - žį „sem leiš“. 


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Okt. 2017
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Nżjustu myndir

  • w-blogg211017e
  • w-blogg211017d
  • w-blogg211017c
  • w-blogg211017b
  • w-blogg211017a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (21.10.): 262
  • Sl. sólarhring: 407
  • Sl. viku: 1698
  • Frį upphafi: 1497596

Annaš

  • Innlit ķ dag: 246
  • Innlit sl. viku: 1545
  • Gestir ķ dag: 230
  • IP-tölur ķ dag: 227

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband