Bloggfęrslur mįnašarins, október 2010

Nóvemberhiti ķ 200 įr

Hér er fjallaš um mešalhita nóvembermįnašar ķ 200 įr. Hrįir reikningar segja aš hlżnaš hafi um 1,8 stig į žessum tķma ķ Stykkishólmi. Žaš er nś eins og žaš er - einhvern veginn finnst manni žaš ekkert sérlega įberandi žegar horft er į grįu sślurnar į myndinni. En rauša lķnan sżnir reiknaša leitni. Mjög fįir nóvembermįnušir hafa mešalhita undir frostmarki į sķšustu įrum. En žeir voru mun fleiri en nś fyrir 1930. leitnin er žvķ lķklega raunveruleg. Munum žó aš leitni fortķšar segir ekkert um leitni framtķšar.

stykkisholmur_hiti_nov

Gręna lķnan sżnir heildardręttina. Af henni mį sjį aš sérlega hlżtt var ķ nóvember į įrunum 1930 til 1960 en sķšan kom mjög kalt tķmabil og nįši žaš lįgmarki 1973. Einnig var mjög kalt ķ nóvember 1996 og var sį mįnušur aš tiltölu kaldari ķ Reykjavķk heldur en ķ Stykkishólmi. Žessi kaldi nóvember var eins konar punktur į eftir kuldaskeišinu sem stašiš hafši linnulķtiš frį 1965. Nóvember hafši žó veriš fremur hlżr alveg frį 1987 og hefur lķtiš sem ekki hlżnaš sķšan. Hlżindin į sķšari įrum vantar nokkuš upp į fyrri hęšir.

Nóvember 1945 er alveg ķ sérflokki hvaš hita varšar. Hann er einnig sį hlżjasti į landinu ķ heild, en sé litiš į Noršausturland eingöngu var nóvember 1956 hlżrri. Langkaldasti mįnušurinn var nóvember 1824, kuldi meš ólķkindum. Hafa veršur žó ķ huga aš frį žessum tķma hafa ašeins fundist męlingar frį einum staš, žegar Jón Žorsteinsson landlęknir męldi viš Nesstofu į Seltjarnarnesi. Vel mį vera aš įstęša finnist sķšar til aš endurskoša reikninga. Hugsanlega finnast fleiri męlingar.

Eftir męlingum Jóns aš dęma kom hlįka ašeins tvisvar ķ nóvember 1824. Hiti komst ķ nśll stig žann 6. og sķšan var tveggja daga hlįka 21. og 22. Ašra daga var frostiš oftast 4 til 8 stig og fór nišur ķ -12,5 stig žann 19. Lįgmarkshiti var ekki męldur sérstaklega. Kuldamet nóvembermįnašar i Reykjavķk er žó mun lęgra -16,7 stig, 30. nóvember 1893.  


Nokkur nóvembermet, hęsti hiti

Žį er aš bśa sig undir metavaktina ķ nóvember. Ekki er žaš žó žannig einhver met séu ķ spįnum nęstu daga. Hęsti hiti sem męlst hefur į landinu ķ nóvember er 23,2 stig, en sś ótrślega hįa tala kom fram į sjįlfvirku stöšinni į Dalatanga 11. nóvember 1999. Mannaša stöšin į sama staš skrįši hįmarkiš 22,7 stig ķ athugun kl.9 aš morgni žess 12. En hiti var hęstur kvöldiš įšur eins og į sjįlfvirku stöšinni. Į mönnušum stöšvum er hįmarkshiti nś athugašur tvisvar į dag, kl. 9 og 18.

Örfįum dögum eftir aš metiš var sett į Dalatanga, žann 19., gerši ašra hitabylgju og féllu žį stöšvamet vķša um land og hiti komst yfir 20 stig į nokkrum stöšvum į Noršur- og Austurlandi. Nóvembermet 59 sjįlfvirka stöšva eru sett žennan dag. Nóvembermet Reykjavķkur eru frį žessum degi, sjįlfvirka stöšin į vešurstofutśninu nįši 13,2 stigum, en 12,6 stig męldust į mönnušu stöšinni. Žennan óvenjulega dag męldist hįmarkiš ķ Bolungarvķk 17,8 stig. Reykjavķk į varla möguleika ķ žaš, en mér finnst aš Reykjavķk eigi aš geta betur en 13 stig. Viš eigum inni aš minnsta kosti 14 stiga hįmark ķ nóvember. - Hvenęr sem žaš nś veršur.

Į Akureyri er nóvemberhįmarkiš 17,6 stig, skrifaš į 3. nóvember 1964. Sennilega varš hiti hęstur aš kvöldi 2. Ég er ekki meš gögn viš höndina til aš fastsetja žaš. Talan er ķ hęrra lagi mišaš viš nįlęgar stöšvar žennan sama dag, en hiti fór žó lķtillega hęrra į metastašnum Dalatanga. En viš megum taka eftir žvķ aš hiti yfir 15 stigum ķ nóvember er óvenjulegur.

Gömul męling er prentuš ķ Vešrįttunni, 17,4 stig į Vķšistöšum ķ Hafnarfirši 19. nóvember 1945. Žessi tala var slegin af ķ nęsta įrsyfirliti enda örugglega röng.

Įhugasamir geta fundiš hęsta hita hvers dags ķ nóvember ķ textavišhengi. Sennilega er hęgt aš opna žaš meš excel, en sjįlfgefiš er oftast notepad eša wordpad. Žašan er aušvelt aš afrita ķ excel til nįnari skošunar.

Elsta metiš ķ listanum eru 17,8°C ž. 17. og var sett ķ Fagradal ķ Vopnafirši 1933. Tķmi kominn į žaš, en tölurnar nęstu tvo daga į undan, ž.15. og 16. eru lęgri (15,2 og 15,5 stig) og žeir dagar eru žvķ lķklegri fórnarlömb nżrra meta.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Śr október inn ķ nóvember og - hver veršur įrsmešalhitinn 2010?

Október veit ekkert um nóvemberhitann. Hins vegar vitum viš aš hér ķ Reykjavķk kólnar aš mešaltali um 2,9 stig milli žessara mįnaša. Žaš er rétt tęplega 0,1°C į dag. Venjulega gerist žaš ķ einhverjum tilviljanakenndum stökkum frekar en jafnt og žétt.

Hitabreyting_okt-nov_rvk

Myndin sżnir hitabreytingu milli október og nóvember ķ Reykjavķk frį 1866 til 2009. Ekki sést nein langtķmaleitni. Breytingar į vešurfari hafa ekki aflagaš žennan hluta įrstķšasveiflunnar. Meš góšum vilja mį žó sjį sitthvaš į myndinni. T.d. hefur kólnunin milli mįnašanna fariš minnkandi sķšustu įratugina og ef viš hefšum ašeins žann hluta myndarinnar myndum viš draga žį įlyktun aš minna kólni milli mįnašanna meš hękkandi įrsmešalhita (vešurfarsbreytingar?). Žaš styšur žį įlyktun aš munurinn var minni į fyrra hlżskeiši, frį 1925 til 1965 heldur en į kuldaskeišinu sem sķšan tók viš. En - munurinn var įmóta mikill (eša lķtill) į žeim hluta 19. aldar sem viš sjįum į myndinni. Sem sagt - engar marktękar langtķmabreytingar. 

Žaš er hins vegar athyglisvert aš 10 sinnum var nóvember hlżrri en október (mest 1987) og einu sinni (1882) kólnaši um 8 stig milli mįnašanna.  

Ķ tilefni af žvķ hversu hlżtt įriš hefur veriš til žessa hef ég talsvert veriš spuršur aš žvķ hvort įriš verši methitaįr ķ Reykjavķk. Mér finnst allaf dįlķtiš óžęgilegt aš gefa śt spįdóma af žessu tagi - žegar tveir mįnušir (rśmir) eru eftir af įrinu. Sannleikurinn er hins vegar sį aš mjög góš fylgni er į milli hitans fyrstu 10 mįnušina og įrshitans. Er hśn žaš góš aš hęgt vęri aš sleppa męlingum afgang įrsins? Nei ekki alveg, en sé litiš į allan tķmann frį 1870 hefur langoftast munaš minna en 0,4 stigum į raunveruleikanum og spį sem gerš er śt frį hitanum fyrstu 10 mįnuši įrsins.

Ašeins einu sinni hefur spįin lent ķ algjörri klessu. Žaš var haustiš 1880. Įriš hafši veriš hlżtt, sumariš fįdęma hlżtt en haustiš kaldara. Sķšan kom kaldur nóvember og desember meš ólķkindum. Žį var mešalhitinn ķ Reykjavķk -6,9 stig!

En hvernig er žį įstandiš nś? Október er nś ekki alveg bśinn žannig aš ég lęt ašra um aš gera spįna, en hér er reynslujafnan fyrir žį sem vilja sjįlfir setja tölurnar inn:

Įrsmešalhiti (įętlašur) = -0,411 + 0,937 x [mešalhiti fyrstu 10 mįnaša įrs] 

Takiš eftir mķnustölunni į undan 0,411. Śtkoman - ja - hśn er spennandi.

 

 


Metlęgš yfir Minnesota

Vešurnörd hafa undanfarna daga fylgst af įhuga meš lęgšarmyndun yfir Bandarķkjunum. Fyrir nokkrum dögum hrukku žau upp viš aš veriš var aš spį metlįgžrżstingi į meginlandi Noršur-Amerķku. Lęgšin olli ekki vonbrigšum og hefur alla vega sett nżtt lįgžrżstimet fyrir stór svęši ķ Bandarķkjunum. Žrżstingur ķ lęgšarmišju fór nišur ķ um 955 hPa (enn er veriš aš safna tölum) ķ Minnesota. Minnast menn žess aš sķšastlišinn vetur voru lįgžrżstimet slegin vķša vestan Klettafjalla žegar óvenju djśp lęgš gekk yfir į žeim slóšum. Lįgžrżsti- og hįžrżstimet eru alltaf merkileg.

Įgętt yfirlit um atburšinn nś er aš finna hjį einum helsta vešurbloggara Bandarķkjanna Jeff Masters į Wunderground. Hér er tengill beint į umfjöllun hans:

http://www.wunderground.com/blog/JeffMasters/article.html?entrynum=1674

Flestir vešurįhugamenn fylgjast reglulega meš bloggi Jeff, en žaš fęr mķn bestu mešmęli. Sömuleišis er annar mjög athyglisveršur pistill uppi hjį nįgranna Jeff į wunderground, Christopher C. Burt. Žar skrifar hann um keppinauta um heimsmetiš ķ hįmarkshita og trśveršugleika žeirra.

http://www.wunderground.com/blog/weatherhistorian/article.html?entrynum=3

Burt er höfundur įgętrar bókar um metavešur, Extreme Weather heitir hśn. Žetta er skyldueign metafķkla. Įherslan er į Bandarķkin en fjölmörg önnur met eru ķ bókinni. Pantiš hana strax ef žiš eigiš hana ekki.

Burt er įsamt öšrum manni, Maximilliano Herrera, ķ einskonar metahreinsunarherferš ķ heiminum. Herrera er lķka meš metasķšur, bęši ķ eigin nafni og į Wikipedķu. Svo į aš heita aš alžjóšavešurfręšistofnunin (WMO) sé lķka aš vinna aš hreinsunarmįlum og er meš eigin metanefnd sem heldur śti metasķšu stofnunarinnar:

http://wmo.asu.edu/

Žar mį einnig sjį upplżsingar um nefndina og skipan hennar ef smellt er į višeigandi tengil į metasķšunni. Sannleikurinn er aušvitaš sį aš sannleiksnefnd žessi er heldur žung ķ vöfum - eins og fleira hjį hinum žörfu samtökum WMO. Burt og Herrera hafa unniš miklu hrašar en nefndin ķ hitametamįlunum eins og sjį mį af skrifum žeirra. Alžjóšavešurfręšistofnunin er einhver žarfasta undirstofnun Sameinušu Žjóšanna og hefur komiš fjölmörgum mįlum til leišar. Aldrei mį vanmeta žaš. Vešriš žekkir engin landamęri. En eins og flestar ašrar alžjóšastofnanir ... (nóg um žaš).


Ķsing į lķnum

Ętli sé ekki óhętt aš fara aš minnast į ķsingu. Fręgt ķsingarvešur gerši einmitt um žetta leyti įriš 1972. Helstu sköšum er lżst svo: Mikiš tjón varš vegna ķsingar į raf- og sķmalķnum ķ mörgum landshlutum 27. (október) og nęstu daga. Um 500 sķma- og rafmagnsstaurar brotnušu eša lögšust nišur. Giršingar eyšilögšust. Mest varš tjóniš ķ Strandasżslu og hluta Hśnavatnssżslu, en einnig mun vķšar, į Snęfellsnesi, ķ Dalasżslu, ķ Hvalfirši, Ķsafjaršardjśpi į Mżrdalssandi og ķ Grķmsnesi, ķ Ólafsfirši og ķ Öręfum. Fleiri skašar uršu.

Žetta vešur fékk meira aš segja sérstaka umfjöllun ķ tķmaritinu Vešrinu sem félag vešurfręšinga gaf śt į žessum įrum (tilvitnun nešst ķ pistlinum). Mikiš ķsingartjón varš einnig ķ vešrinu mikla sem olli snjóflóšinu hręšilega į Flateyri fyrir 15 įrum og fleiri ķsingarvešur ķ október mętti nefna.

Ķsing er einkum af žrennu tagi: 1. Frostrigning, 2. slydduķsing, 3. skżjaķsing.

Rigning sem myndar ķsingu er kölluš frostrigning. Hśn į sér staš žegar hitahvörf liggja nęrri jörš, frost er žį allra nęst jöršu en frostlaust ofan viš. Lagiš nešan hitahvarfanna getur veriš mjög žunnt en lķka einhverjir tugir metra eša meira. Einnig myndast ķsing ef rigning fellur į frosna jörš žó hiti ķ lofti sé ofan frostmarks. Sį myndunarhįttur er algengari hérlendis. Blįsi vindur blandar hann kalda loftinu oftast saman viš žaš hlżrra ofan viš og fęrir hita viš jörš žvķ upp fyrir frostmarkiš.

Vegna blöndunarįhrifa vindsins eru frostrigning og frostśši ekki eins algeng hér į landi og vķša erlendis. Žetta vešurlag er mjög hęttulegt vegna skyndilegrar hįlkumyndunar. Ķs sem hlešst į tré og lķnur veldur oft umtalsveršu tjóni, sérstaklega ķ Amerķku žar sem bęši orku- og sķmalķnur eru yfirleitt ofanjaršar. Slęmt frostrigningarvešur sem komast mun ķ sögubękur liggur örugglega ķ leyni ķ framtķšinni hér į landi. Hvenęr žaš veršur veit aušvitaš enginn, en samt vonandi aš žvķ verši spįš rétt įšur en vandręšin verša.

slydduising

Sś tegund ķsingar sem veldur mestu tjóni hér į landi er slydduķsing. Hśn myndast ķ vindi žegar hįlfbrįšinn snjór (slydda) klessist į lķnur eša reyndar hvaš sem er. Žar sem śrkoman fellur er loft ekki alveg mettaš raka, śrkoman fellur śr skżi nišur ķ örlķtiš žurrara loft. Myndin hér aš ofan į aš lżsa žessu. Žetta veldur žvķ aš uppgufun getur įtt sér staš viš raka fleti. Uppgufunin žarf orku og hśn er tekin m.a. frį fletinum sjįlfum sem žį kólnar aš bręšslumarki og śrkoma sem fellur į hann klessist (frżs) viš hann. 

Ķsing getur oršiš į raflķnum žó hennar gęti lķtiš nišur viš jörš žar sem vindur er hęgari en ofar og rakastig ķviš hęrra (100%).  Uppgufun er žvķ minni og ķsingar gętir sķšur. Hęrra uppi žar sem raflķnur liggja er vindur meiri. Hann fęrir žvķ sķfellt loft sem ekki er alveg rakamettaš aš lķnunni og uppgufun getur haldiš žar įfram. Sé įkoma slydduflyksna meiri en sem nemur uppgufun safnast hśn fyrir į lķnunni sem ķsing.

Sé rakastig nišur undir jörš lęgra en 100% getur slydduķsing aušvitaš oršiš žar lķka. Fjölmörg dęmi eru um aš ķsing slagi giršingar.

Ef śrkoman stendur lengi hękkar gerist gjarnan annaš tveggja, rakastigiš hękkar upp ķ 100% og ķsingin minnkar - eša brįšnun śrkomunnar sem fellur śr skżinu kęlir loftiš žannig aš hiti fellur nišur fyrir frostmark og ķsingin hęttir. Sé sķfellt ašstreymi af ómettušu lofti sem blandast inn ķ slydduna sem fellur getur ķsingin haldiš óhindraš įfram. Stašhęttir geta mjög żtt undir slķka blöndun žannig aš ķsingartilvik eru mjög algeng į sumum stöšum en sįrasjaldgęf į öšrum.

Žrišja ķsingartegundin er skżjaķsing. Hśn veršur ķ rakamettušu lofti žar sem undirkęldir skżjadropar setjast į alla fleti og frjósa žar fastir sé hiti flatanna ķ frostmarki eša undir žvķ. Ķsing af žessu tagi getur myndaš miklar furšumyndir žegar ķs hlešst upp į móti vindįttinni. Hér į landi gętir hennar einkum į fjallatindum og bungum ofan viš 600 m hęš yfir sjó.

Ķsing į sjó er hęttuleg vegna žess aš hśn breytir stöšugleika skipa. Viš fjöllum ekki um hana aš sinni.

Grein ķ Vešrinu sem męlt er meš (ašgengileg um timarit.is):

Flosi Hrafn Siguršsson og Eirķkur Siguršsson (1975): Ķsingarvešriš mikla 27.-28. október 1972. Vešriš. 19., bls. 8-18.


Um Austurgręnlandsķsinn (3. lestur um hafķs)

Hafķs sem kemur til Ķslands er hluti af mikilli ķsbreišu sem oftast žekur svęšiš austur af Gręnlandi noršanveršu. Žessi ķsbreiša er ólķk öšrum ķs į jašri heimskautasvęšanna vegna žess aš hluti hennar er myndašur ķ Noršur-Ķshafinu sjįlfu, ž.e. hafinu kringum noršurskautiš. Megniš af öšrum jašarsvęšaķs er myndašur į jašarsvęšinu sjįlfu.

Žannig er meš ķsinn ķ Barentshafi. Hann myndast į svęšinu milli Svalbarša og Novaya Zemlia. Į leiš feršalanga til Svalbarša frį Noregi er hann kallašur austurķs. Viš köllum hann frekar Svalbaršaķs. Ķ mešalįri (sem mašur veit varla hvaš er nśoršiš), belgist hann upp ķ um milljón ferkķlómetra sķšla vetrar en hverfur aš 8/10 hlutum į sumrin. Sķšustu įr hefur hįmarksśtbreišslan varla nįš 800 til 900 žśsund ferkķlómetrum og sķšustu nokkur sumur hefur hann nęrri žvķ allur brįšnaš.

Svalbaršaķsinn gengur venjulega ekki mikiš vestar en aš sušurodda Svalbarša, en nęr oft sušur aš Bjarnarey. Ķ stöku įrum gengur Svalbaršaķsinn vestur fyrir en oftast er žar ķslaust. Ķ allra mestu ķsįrum getur Svalbaršaķsinn tengst Austurgręnlandsķsnum og lokar žį siglingaleiš til Svalbarša. Vesturströnd Novaya Zemlia getur veriš ķslaus ķ hlżjustu įrum. Žó ķsinn ķ Barentshafi loki aldrei siglingaleišum viš strendur Noršur-Noregs rekur žar stundum einn og einn jaka į fjörur. Žaš geršist t.d. sķšvetrar 1929, hlżindaveturinn mikla hér į landi, en žį rķktu stöšugar noršanįttir į Finnmörk. Einnig hefur komiš fyrir aš borgarķs (sennilega frį heimskautaeyjunum) hafi komist inn ķ strandstrauminn viš Noreg og borist žannig langt sušur meš landinu.

En lķtum nś betur į Austurgręnlandsķsinn. Sķšla vetrar og į vorin liggur hann meš allri austurströnd Gręnlands allt sušur aš Hvarfi. Vor og sumar fer hann oftast vestur fyrir Hvarf og nokkuš noršur meš Vestur-Gręnlandi og teppir siglingar til Eystribyggšar. Noršar, ķ nįmunda viš Nuuk er oftast hafķslaust, en nokkuš um borgarķs og lagnašarķs af fjöršunum. Noršur viš Diskóflóa er komiš ķ annaš jašarķssvęši, Baffinsķsinn.

a-graenlandsisinn_export

Kortiš sżnir śtbreišslu Austurgręnlandsķssins sķšla vetrar. Langt er sķšan ķsinn hefur veriš jafnmikill og hér er sżnt. Kortagrunnurinn góši er eftir Žórš Arason, en krotiš eftir mig. Viš fréttum sķšar af vestur-, noršur- og austurķs sem minnst er į į kortinu. Austurgręnlandsstraumurinn er sżndur sem breiš, blį ör, en minni blįa örin sżnir Austurķslandsstrauminn (engin nįkvęmni er ķ žessu).

Fyrir noršan og noršaustan Jan Mayen er hringstraumur ķ hafinu, andsólarsinnis. Hann dregur ķs śt śr meginsķsstraumnum til austurs og sķšan til noršurs, en myndar jafnframt autt svęši noršan og vestan ķsstraumsins sunnan og austan viš. Žessi mikli ķstangi nefnist Oddinn. Viš hann stundušu noršmenn miklar selveišar. Ķ mjög miklum ķsįrum geta noršausturendi hans og sušvestasti hluti Svalbaršaķssins nįš saman. Žaš mun hafa gerst nokkrum sinnum į 19. öld. Žvķ er haldiš fram aš talsvert af Svalbaršaķs hafi komist inn ķ Austurgręnlandsķsinn voriš 1917 og rekiš sušur į bóginn ķ austurjašri hans (Koch, 1945). Kannski var frostaveturinn mikli 1918 žį ķ undirbśningi? Ekki er vitaš til žess aš žetta hafi gerst sķšan.

Hingaš til hefur megniš af ķsnum viš Austur-Gręnland veriš fjölęr ķs sem borist hefur śr Noršur-Ķshafi. Žar mįtti greina bęši noršurpólsķs sem myndašur er ķ ķshafinu mišju og Sķberķuķs sem myndašur er į landgrunni Sķberķu og žar nęrri. Undanfarin įr hefur Sķberķuķsinn brįšnaš nęr alveg į sumrin og fjölęr Sķberķuķs mun varla verša hluti Austurgręnlandsķssins fyrr en aš lišnum nokkrum įrum.

Sį ķs sem kom aš ströndum Ķslands į įrum įšur var oftar Sķberķuķs en pólķs. Sagt er aš menn į Noršurlandi hafi žekkt žessar tvęr ķstegundir aš, auk žeirrar žrišju sem er sį ķs sem myndast hefur į žessum slóšum sama vetur og hann rekur til Ķslands. Meira um žaš sķšar.

Bók Lauge Koch:

Koch, L. 1945. The East Greenland Ice. Meddelelser om Grųnland 130(3). Kommisionen for Videnskabelige Undersųgelser i Grųnland. Copenhagen, 373 s.

 


Skašar į Skagaströnd

Eins og fram hefur komiš hjį mér į žessum vettvangi įšur er ég aš dunda mér viš aš taka saman vešuratburšaskrį. Ķ bili nęr hśn aftur til 1873 en er og veršur aušvitaš ansi gloppótt. En hśn er žó komin į žaš stig aš hęgt er aš leita eitthvaš ķ henni, t.d. eftir stašarnöfnum. Ég hef reynt aš foršast skipsskaša og ašrar slysfarir sem ekki tengjast vešri. Nś hef ég mér til gamans flett upp į Skagaströnd i žessu sambandi. Hvers vegna Skagaströnd? Žaš er engin sérstök įstęša fyrir žvķ önnur en sś aš ķ žvķ sem nś er fyrsta lķna skrįrinnar er einmitt tjón žar.

Um 1870 og fyrr var mikil verslun į Skagaströnd og žar įttu višdvöl verslunarskip frį śtlöndum, komu meš varning og tóku viš öšrum. En fęrslan er žessi:

10. september 1873: Möstur brotnušu į bįšum kaupskipunum į Skagaströnd og žau uršu aš strandi, fiskhjallur fauk žar meš öllu.

Įri sķšar varš annaš įmóta óhapp:

29. september 1874: Kaupskip eyšilagšist viš Skagaströnd, mannbjörg varš, vešriš sagt verra en žaš sem olli sköšum į Skagaströnd įriš įšur. Spįkonufellskirkja hnikašist um breidd sķna. Miklir skašar uršu vķšar ķ žessu noršaustanvešri.  

13. desember 1877. Skip skemmdust į Skagaströnd. Hér er dagsetningin ekki alveg viss. Fleiri skašavešur gerši nefnilega žessum mįnuši meš talsveršu tjóni.

Snemma ķ nóvember 1879 fórust skip frį Skagaströnd og vķšar, ekki veit ég hvar.

2. eša 3. janśar 1887. Fimm skip fórust į Skagaströnd, 24 menn fórust.

18. eša 19. september 1893: Fiskibįtur fauk yfir hśs į Skagaströnd, lenti žar į manni sem slapp lķtiš meiddur.

27. aprķl 1906: Fiskiskip strandaši viš Skagaströnd, einn mašur fórst. Žetta vešur olli stórfelldu tjóni vķša um land.

22. mars 1907: Mašur varš śti 22. nęrri Skagaströnd.

9. eša 12. janśar 1913: Fokskemmdir uršu į Skagaströnd og ķ grennd.

21. desember 1929: Varšskipiš Žór strandaši viš Skagaströnd, mannbjörg varš.

8. til 9. janśar 1935: Žak fauk af ķbśšarhśsi į Skagaströnd.

26. nóvember 1935: Tveir menn meiddust viš björgunarstörf ķ illvišri į Blönduósi og į Skagaströnd. Ekki er getiš um hverju žeir voru aš bjarga.

16. september 1936: Bryggjan į Skagaströnd skemmdist illa. Žetta vešur olli grķšarlegu tjóni į landinu.

18. eša 19. desember 1945: Sex smįbįtar fuku į Skagaströnd. Ķbśšarhśs žar laskašist svo mikiš aš žaš varš ekki ķbśšarhęft, hafnarhśsiš skemmdist og matarskśr fauk, fleiri hśs löskušust.

1. febrśar 1956: Krapahlaup drap 4 kindur į Efri-Mżrum į Skagaströnd.

2. febrśar 1956. Tjón varš talsvert į Skagaströnd og žar ķ grennd fauk žak af ķbśšarhśsi į Syšra-Hóli og braut žaš fjósiš, hlaša féll aš nokkru į Brandaskarši, į Mišgili tók žak af ķbśšarhśs svo fólk žurfti aš flżja bęinn. Vörubķll fauk af vegi ķ nįgrenni Skagastrandar.

23. nóvember 1961: Vélbįtur frį Skagaströnd fórst og meš honum tveir menn.

13. janśar 1962: Skśr fauk į rafmagnslķnur į Skagaströnd og braut staura.

12. til 15. janśar 1975: Rśšur brotnušu ķ nokkrum hśsum į Skagaströnd ķ miklu hvassvišri.

31. janśar 1985: Bįtur sökk ķ höfninni į Skagaströnd ķ ķsingarvešri.

2. til 4. janśar 1991: Plötur fuku af fjölda hśsa į Skagaströnd. Žetta vešur er žekktast fyrir grķšarlegar ķsingarskemmdir į raflķnum į Noršurlandi.

16. janśar 1995: Kyrrstęš vöruflutningabifreiš fauk śtaf nęrri Skagaströnd. Žetta vešur er kennt viš snjóflóšin ķ Sśšavķk.

24. til 26. október 1995: Verulegar skemmdir uršu į Skagaströnd, žak fauk žar af nżbyggšu parhśsi, žak af gömlu ķbśšarhśsi fauk og hśsiš skekktist, skśrar fuku og fleira lauslegt. Žetta vešur er kennt viš snjóflóšiš į Flateyri.

5. nóvember 2006: Skip slitnušu upp ķ hvassvišri į Skagaströnd.

Ég sé nś sitthvaš sameiginlegt meš žessum vešrum, en žarf aš athuga mįliš nįnar til aš ég įtti mig nįkvęmlega į žvķ. Mér sżnist žó aš įkvešin tegund vešra af vindįtt į bilinu 50 til 70 grįšur komi mjög viš sögu, auk fįeinna śr öšrum įttum. Lżkur hér pistli um skašavešur į Skagaströnd. Žau eru sjįlfsagt fleiri en getiš er um hér.


Įrstķšasveifla vestanįttarinnar kringum Ķsland

Ķ landafręšibókum er oft fjallaš lķtillega um vešurfarsbeltaskiptingu jaršar. Vestanvindabeltiš er eitt vešurbeltanna. Žar er rķkjandi vindįtt śr vestri og lęgšir berast flestar til austurs, viš Atlantshafiš oft til noršausturs. Noršan viš vestanvindabeltiš er heimskautasvęšiš, žar eru įttir śr austri rķkjandi. Ķsland er aš mešaltali rétt noršan viš mörk beltanna - inni ķ austanįttinni. Žó vestanįttir séu alls ekki sjaldgęfar er rķkjandi vindur samt śr austri į Ķslandi.

En austlęgu įttirnar rķkja einungis ķ loftlagi sem nęst er jörš - svonefndu jašarlagi. Žegar kemur upp śr žvķ - ķ 1 til 3 kķlómetra hęš er komiš upp ķ rķkjandi vestanįtt. Vestanvindabeltiš ķ hįloftunum nęr alveg sunnan śr hitabelti og langleišina til noršurpólsins. Į sumrin er mišja žeirrar miklu hįloftalęgšar sem stżrir vestanįttinni aš mešaltali nęrri noršurskautinu. Um hįveturinn skiptist mešallęgšin ķ tvennt, önnur situr yfir Kanadķsku heimskautaeyjunum, en hin yfir austanveršri Sķberķu.

Vestanįtt er žvķ rķkjandi ķ hįloftunum yfir Ķslandi allt įriš, žrįtt fyrir austanįttina nišur undir jörš. Į myndinni hér aš nešan mį sjį įrstķšasveifluna ķ styrk žessara vindakerfa.

 

arstķdasveifla_vestanattar

Tķmi įrsins sést į lįrétta įsnum og nęr hann yfir meir en eitt įr (byrjar 1.febrśar), en endar 1. jśnķ. Įstęša žess aš ég vel aš setja meira en įr į myndina er sś aš ég vil aš bęši sumar- og vetrarhįmark/lįgmark komist fyrir į sömu mynd. Lóšrétti įsinn er tala sem męlir žrżstimun milli 70°N og 60°N. Žvķ meiri sem hann er žvķ meiri er vestanįttin. Sé talan negatķv er vestanįttin oršin aš austanįtt. Žvķ meira negatķv sem talan er, žvķ meiri er austanįttin.

Į efri hluta myndarinnar sjįum viš aš vestanįttin (ķ hįloftunum) er miklu sterkari aš vetri heldur en į sumri. Lengst til vinstri er hįmark ķ mars. Mikiš styrkfall veršur ķ aprķl, reyndar ķ kringum sumardaginn fyrsta. Lįgmarkiš er ķ jśnķ, en viš tökum eftir žvķ aš veikust er vestanįttin snemma ķ įgśst, žar sem hśn dettur nęrri žvķ alveg nišur. Žaš gęti veriš tilviljun vegna žess aš įrin sem liggja til grundvallar eru ekki nógu mörg (žau eru žó 45).

Ķ kringum höfušdaginn eykst styrkur vestanįttarinnar tiltölulega snögglega. Sķšan er óvķst hvort lįgmarkiš ķ október er raunverulegt. Įberandi hįmark er ķ nóvember og desember en lįgmark aftur ķ janśar. Žaš gęti veriš raunverulegt. Styrkur vestanįttarinnar ķ hįloftunum tengist meginvindröst žeirri sem hringar sig um noršurhveliš. Ķ janśar er hśn ķ sinni syšstu stöšu og nęr sjaldnar til Ķslands heldur en bęši fyrr į vetrinum og eftir.

Viš sjįum į nešri hluta myndarinnar aš austanįttin viš jörš er af svipušum styrk mestallt įriš, nema yfir blįsumariš, frį žvķ um 15. jśnķ til 10 įgśst. Į žessum tķma įrs liggur viš aš vestanįtt nįi undirtökunum į svęšinu milli 60 og 70°N. Žaš gerist žrįtt fyrir aš hįloftavestanįttin er einmitt ķ lįgmarki um sama leyti.

Ef viš horfum ašeins į myndina tökum viš fljótlega eftir žvķ aš austanįttin viš jörš er aš mešaltali einna sterkust žegar vestanįttin er öflugust. Žetta kemur jafnvel enn skżrar fram ef viš reiknum mismun į styrk ķ hįloftum og viš jörš. Žessi munur į sér eigiš nafn: Žykktarvindur (thermal wind). Ef mikill munur er į vindi viš jörš og ķ hįloftunum er žykktarvindurinn sterkur.

Nś tapa sennilega flestir lesendur žręši og bišst ég afsökunar į žvķ, en pistillinn er žegar oršin of langur. Nżlega bloggaši ég lķtillega um žykktina og setti skżringarpistil ķ višhengi meš henni.  


Kólnaš hefur ķ vešri sķšustu 5 milljón įrin

Ekki er fyrirsögnin hér aš ofan beinlķnis nżjar fréttir. Žetta hefur veriš žekkt mjög lengi. Hins vegar gengur betur og betur aš magnsetja žessa kólnun og smįatriši sem voru óžekkt til skamms tķma hafa nś litiš dagsins ljós. Žaš er aš sjįlfsögšu ekki hęgt aš gera grein fyrir žvķ öllu ķ örstuttum bloggpistli - ekki einu sinni ķ žśsund pistlum. En ég held vonandi įfram aš slefa mig ķ gegn um vešurfarssöguna į žessum vettvangi. Ķ dag er žaš einungis ein mynd - eša öllu heldur óskżr mynd.

samsętuvik-zachos-7-milljon

Hśn er meš vilja teiknuš óskżr vegna žess aš hér er ašeins fjallaš um tvö atriši myndarinnar. Fyrst žarf žó aš nefna tilurš gagnanna sem notuš eru viš gerš hennar og eitthvaš žarf aš skżra įsa ritsins. Gögnin sżna nišurstöšur męlinga į samsętum sśrefnis ķ fjölmörgum sjįvarkjörnum sem sóttir hafa veriš ķ heimshöfin frį žvķ į sjöunda įratugnum. Grķšarlegt verk var aš taka gögnin saman og samręma. Ótrślegt verk er einnig aš baki aldursgreininganna. Samantektargreinin birtist ķ tķmaritinu Science (sjį tilvķsun ķ lok pistilsins - Zachos, 2001).

Į lįrétta įsnum mį sjį aldur setsins ķ milljónum įra aftur ķ tķmann. Nśtķminn er lengst til hęgri į myndinni en elstu gögnin eru um 7 milljón įra. Lóšrétti įsinn sżnir svokallaš samsętuhlutfallavik ķ seti į žessu tķmabili. Takiš eftir žvķ aš kvaršinn er öfugur, hęstu tölurnar eru nešst, en žęr lęgstu efst. Žetta er haft svona vegna žess aš žegar samsętuhlutfallavikiš er lįgt er tališ aš hlżtt hafi veriš ķ vešri, en sé žaš hįtt hafi vešurfar veriš kalt. Viš erum vön žvķ aš hlżtt sé upp į myndum - bregšum ekki śt frį žvķ hér.

Skżringar į žvķ hvernig žessu vķkur viš mį lesa ķ mešfylgjandi pdf-skjali (sjį hér nešst) sem er vonandi aš įhugasamir blogglesendur geti opnaš. Ķ skjalinu er samantekt mķn um samsętumęlingar. Žar mį örugglega finna bęši mikla ónįkvęmni og villur, en ég vona aš villurnar séu ekki mjög“misvķsandi. Bent er į frekari og įreišanlegri heimildir.

En žetta tvennt sem ég ętla aš minnast į varšandi myndina er žetta: (i) Vešur hefur kólnaš sķšustu 7 milljón įrin. (ii) Breytileiki hefur aukist marktękt. Menn eru reyndar vissir um aš breytileikinn hafi aukist. Hann hefur veriš sérlega mikill sķšustu 500 til 600 žśsund įrin, enda hafa žį skipst į stórkostleg jökulskeiš og dęgileg hlżskeiš eins og žaš sem viš nś upplifum. Talsvert vantar žó upp į aš hlżskeišin (efstu punktarnir ķ dreifinni) sżni jafnhįan hita og var fyrir 3 til 4 milljónum įra.

Raušu sporöskjurnar į myndinni eiga aš sżna breikkandi dreif. Nś eru mörk kvartertķmans sett žar sem lķnan er į myndinni - ķsöld hefst. Greinilegt er žó aš śtfrį myndinni er ekkert sjįlfgefiš aš žau séu sett einmitt žarna. En smįatriši sem ekki eru sżnd hér (verša žaš e.t.v. sķšar) rökstyšja lķnudrįttinn.

Nś er ekki ólķklegt aš eitthvaš af auknum breytileika vešurfars skżrist af betri upplausn nżrri gagna en žeirra eldri.

Greinin:

Zachos, J., M. Pagani, L. Sloan, E. Thomas, and K. Billups.  2001. Trends, Rhythms, and Aberrations in Global Climate 65 Ma to Present. Science,  Vol. 292, No. 5517, pp. 686-693.
Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Förulęgš (gömul teikning)

Hér mį sjį mynd sem fengin er śr fręgri grein eftir vešurfręšingana Jakob Bjerknes og H. Solberg. Greinin birtist 1922 og er sś fyrsta žar sem fjallaš er um svokallaša meginskilakenningu (Polar Front Theory) žeirra félaga. Bjerknes hafši skrifaš grein ķ sama rit nokkrum įrum įšur žar sem hann fjallaši um lęgšamyndun. Hér stökkva fram fullsköpuš hugtökin hita-, kulda- og samskil og gerš er grein fyrir hlut žeirra ķ žróun lęgša- og lęgšakerfa.

 

bjerknes_solberg_gp_1926-fig-1

Bognu örvarnar sżna loftstreymi ķ kringum lęgšarmišju. Strikalķnuörin sżnir hreyfistefnuna. Skyggšu svęšin eru śrkomubelti skilanna og hlżr geiri er merktur milli hita- og kuldaskilanna. Efst į myndinni er žverskuršur sem sżnir lóšrétta dreifingu lofts og skżja noršan lęgšarinnar, en nešst er įmóta sniš ķ gegnum hlżja geirann. Žar mį sjį hita- og kuldaskilin og skżjategundir žeim tilheyrandi.

Žessi mynd hefur stašiš lķtiš breytt sķšan ķ flestum byrjendakennslubókum. Žótt miklar og skynsamlegar aflfręšipęlingar vęru į bakviš hugmyndina varš mesta gagniš af henni annars ešlis. Hśn varš grundvöllur aš miklu betri og samręmdari greiningu vešurupplżsinga heldur en įšur žekktist. Reyndar mį halda žvķ fram aš vešurskeytalyklum hafi veriš breytt til žess aš sem mest fengist af upplżsingum sem nżttust viš žessa įkvešnu tegund greiningar.

Greiningarašferšin stendur enn fyrir sķnu, en reglur hennar eru lķtt nżttar nś į dögum og oftast klęmst meš žaš litla sem notaš er. Tęki žau sem vešurfręšingar hafa nś yfir aš rįša eru miklu betri en möguleiki var į aš nota 1922 og žessar gömlu greiningarašferšir teljast nś tķmaeyšsla - nema sem skemmtilegur og trślega žroskandi leikur.

Greinin:

Bjerknes, J. og H. Solberg (1922): Life Cycle of Cyclones and the Polar Front Theoryof Atmospheric Circulation. Geofysiske publikasjoner, vol 3, (1926) s.3-18.


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Okt. 2017
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Nżjustu myndir

  • w-blogg211017e
  • w-blogg211017d
  • w-blogg211017c
  • w-blogg211017b
  • w-blogg211017a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (21.10.): 264
  • Sl. sólarhring: 408
  • Sl. viku: 1700
  • Frį upphafi: 1497598

Annaš

  • Innlit ķ dag: 248
  • Innlit sl. viku: 1547
  • Gestir ķ dag: 232
  • IP-tölur ķ dag: 229

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband