Bloggfęrslur mįnašarins, október 2017

Ķslenska sumariš 2017

Ķ dag eru misserahvörf, fyrsti vetrardagur. Sumariš 2017 lišiš og vetur tekur viš. Ritstjóri hungurdiska óskar lesendum velfarnašar og vonar aš nżhafiš vetrarmisseri fari vel meš land og žjóš. 

w-blogg211017a

Sumariš var hlżtt eins og viš fįum aš sjį į myndunum sem fylgja žessum pistli. Sś aš ofan sżnir hita sumarsins ķ Reykjavķk frį 1921 til 2017. Žaš nżlišna er ķ flokki žeirra allrahlżjustu - ašeins 5 marktękt hlżrri og fįein til višbótar jafnhlż. En tķmabilaskiptingin ępir į okkur. 

Sveiflur frį įri til įrs eru heldur meiri į Akureyri en ķ Reykjavķk.

w-blogg211017b

En annars er myndin svipuš (nęr žó hér ekki nema aftur til 1936). Į tķmabilinu hefur sumarmisseriš ašeins žrisvar veriš hlżrra į Akureyri heldur en nś (2014, 1941 og 1939) - en jafnhlżtt var žó ķ fyrra og sömuleišis 2004. 

Ķ Stykkishólmi getum viš reiknaš aftur til 1846.

w-blogg211017c

Hér sjįum viš vel afturfyrir hlżindin fyrir mišja 20. öld. Nżlišiš sumar er ķ hópi žeirra allrahlżjustu. 

Viš lķtum lķka į tölur fyrir landiš allt aftur til 1949 og sjįum 

w-blogg211017d

aš hiti ķ sumar var lķtillega lęgri en ķ fyrra og ķ flokki žeirra allrahlżjustu. 

w-blogg211017e

Viš getum lķka reiknaš mešalvindhraša ķ byggšum aftur til 1949. Fyrri hluti tķmabilsins er aš vķsu ekki alveg sambęrilegur hinum žvķ logn var žį oftališ og lękkar sį hįttur mešaltölin eitthvaš. En mišaš viš sķšustu įratugi telst sumarmisseriš 2017 hafa veriš mjög hęgvišrasamt.

Śrkomuuppgjör veršur aš bķša betri tķma. 


Noršan viš mesta óróann

Nś eru miklar sviptingar sušur į Atlantshafi. Viš „heyrum“ vel ķ žeim af svo mį segja - leifar af śrkomusvęšum komast til landsins og hiti veršur įfram į góšu róli.

Noršurhvelsspįkort sem gildir sķšdegis į laugardag (21. október) sżnir stöšuna.

w-blogg201017a

Eins og venjulega sżna heildregnu lķnurnar hęš 500 hPa-flatarins, žvķ žéttari sem žęr eru žvķ hvassara er ķ hįloftum. Litir sżna žykktina en hśn męlir mešalhita ķ nešri hluta vešrahvolfs - žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrra erf loftiš. 

Mjög hlżr hęšarhryggur er skammt austan viš land, styrktur af lęgš viš Bretland. Henni fylgir mikiš illvišri sem žarlendir kalla Brian. Nęsta bylgja vestan viš er austan Nżfundnalands - žar er lęgš ķ nęr sjaldséšum forįttuvexti. Viš sjįum hvernig hlżr geiri žversker žéttan hįloftavindinn og endar ķ mjóum fleyg. 

Hlżja loftiš ķ lęgš žessari į ęttir aš rekja til jašars hitabeltisins - hafši burši til aš bera fellibyl, en ekkert varš śr vegna vindsniša sem kom ķ veg fyrir žį tengingu milli raka ķ nešstu lögum og vešrahvarfa sem naušsynleg er slķkum kerfum. - En ritstjóri hungurdiska hefur notaš oršiš „hvarfbaugshroši“ sem samheiti sušlęgra vešurkerfa. Žaš er dįlķtiš merkilegt til žess aš hugsa aš žetta įkvešna kerfi hefur ekki fengiš sérlega mikla athygli undanfarna daga - žrįtt fyrir afl žess. Įstęšan er sennilega sś aš hitabeltiskerfi sem fęr nafn viršist žar meš verša aš poppstjörnu sem fylgst er meš - sama hversu ómerkilegt žaš annars veršur. 

Aftur į móti fęr kerfi sem ekki nęr hitabeltistign mun minni athygli - jafnvel žótt žaš sé sérlega öflugt. 

Lęgšin sém hér um ręšir į aš dżpka ķ kringum 57 hPa į einum sólarhring, śr 995 hPa į mišnętti ašfaranótt laugardags ķ 938 hPa į mišnętti į laugardagskvöld. Žęr eru ekki margar sem toppa žann įrangur. Reyndar er trślegt aš evrópureiknimišstöšin ofgeri dżpkunina ašeins og hśn verši e.t.v. ekki alveg svona mikil (žaš getur bara varla veriš).

En kortiš hér aš nešan sżnir hugmyndina į sunnudagsmorgunn kl. 6.

w-blogg201017b

Talan sem stendur viš lęgšarmišjuna er 936 hPa. Bandarķska vešurstofan er ekki svona afgerandi - en žaš veršur spennandi aš sjį hver nišurstašan veršur. Lęgšin į sķšan aš grynnast ört. Leifar af śrkomusvęši og vindstrengjum munu berast hingaš til lands - slķkur er atgangurinn - en ašalsżningin veršur afstašin. Nokkra daga tekur sķšan aš hreinsa til į svęšinu.

Hvaš sķšan gerist er enn allsendis óvķst og spįr mjög misvķsandi. Erlendir vešurbloggarar og tķstarar tala um fellibylinn Lan sem nś grasserar fyrir sunnan Japan sem vandręšavald ķ langtķmaspįm. Hann gefur stóran skammt af hlżindum noršur ķ heimskautaröstina eins og sjį mį į kortinu hér aš nešan (śr ranni bandarķsku vešurstofunnar). Žaš gildir sķšdegis į sunnudag.

w-blogg201017c

Athugiš aš hér erum viš aš horfa į Noršur-Kyrrahaf. Kortiš gildir sķšdegis į sunnudag (22. október). Žį į fellibylurinn Lan aš vera viš Japan og austan hans streymir grķšarlega hlżtt loft til noršurs ķ įtt aš röstinni. - Žaš mun sparka ķ kuldapollinn sem hér er yfir Alaska - og hann sķšan slįst ķ žaš sem austan viš er. Žaš er sį samslįttur sem mun hafa įhrif hér į landi sķšari hluta vikunnar - og er eitthvaš erfitt aš reikna. 

En žaš kemur vķst ķ ljós hvaš śr veršur. 


Illlęsilegt kort -

Enn vitum viš ekkert um vešur į kosningadaginn 28. október - en reiknimišstöšvar spį samt og spį og senda okkur sannkallaš spįakóf. Viš skulum draga eitt kort śr kófinu - ekki aušvelt aflestrar.

w-blogg191017a

Hér mį sjį samdregnar hugmyndir evrópureiknimišstöšvarinnar um sjįvarmįlsžrżsting į hįdegi į kosningadaginn. Litirnir eru nokkuš glannalegir aš sjį - en žeir segja til um óvissu spįrinnar - en ekkert um vešriš.

Viš gefum svörtu, heildregnu lķnunum fyrst gaum - kannski mest aš marka žęr (žó ekki mikiš). Žęr sżna mešaltal sjįvarmįlsžrżstings 50 samhliša reikniruna - svokallaš klasamešaltal. Žetta mešaltal sżnir lęgšasvęši austan viš land, en hęš yfir Gręnlandi - noršanįtt sumsé - vęntanlega žó ekki mjög kalda. Rįšgjafar reiknimišstöšvarinnar segja vešurfręšingum aš sé žeim stillt upp viš vegg (og spį kreist upp śr žeim) sé aš jafnaši best aš halda sig viš žetta mešaltal. - Ritstjóri hungurdiska žarf ekki aš spį - og gerir žaš ekki. 

Litirnir sżna hversu žessum 50 spįm ber saman um kosningavešriš. Reiknaš er stašalvik 50 žrżstigilda ķ hverjum punkti. Vęru allar 50 spįr klasans nįkvęmlega sammįla vęri stašalvikiš alls stašar nśll og engir litir sjįanlegir į kortinu. Į dökkfjólublįa blettinum viš Ķrland er stašalvikiš meira en 18 hPa - samkomulag er afskaplega lķtiš um kosningavešriš. Veršur lęgš į žessu svęši eša ekki? 

Sé rżnt ķ kortiš mį einnig sjį daufar strikalķnur - žar fer svonefnd hįupplausnarspį reiknimišstöšvarinnar - sś nįkvęmasta sem hśn hefur fram aš fęra. Til aš aušvelda lesendum lķfiš er hér einnig mynd sem sżnir žį spį į skżrari hįtt.

w-blogg191017b

Hér mį sjį aš hér er eitthvaš allt annaš į ferš heldur en klasamešaltališ. Ķsland ķ žrżstisöšli - lęgšir fyrir noršan og sunnan, en hęšir fyrir austan og vestan. - Erfišasta žrżstimynstriš. 

Viš getum aušvitaš ekki sagt hér og nś aš žessi spį sé della - en haldlķtil er hśn. Til aš sannfęra okkur enn betur um óvissuna er hér lķka spį bandarķsku vešurstofunnar um vešur į sama tķma.

w-blogg191017c

Snarpur śtsynningur meš skśra- eša slydduhryšjum vestanlands - en dęgilegt eystra? Skyldi klasamešaltališ og noršanįtt žess verša nišurstašan? Eins gott aš segja sem minnst um žaš. 


Tķustigafrost

Ķ morgun (žrišjudaginn 17. október) fór frostiš ķ -10,0 stig ķ Möšrudal. Žetta er fyrsta tveggjatölustafafrost haustsins ķ byggšum landsins. Eftir nokkra reikninga ritstjóra hungurdiska kemst hann aš žeirri nišurstöšu aš tķmasetningin sé ķ mešallagi - reyndar 2 dögum sķšar en bęši mešal- og mišdagsetning reiknast sķšustu 57 įrin - en veruleg óvissa er ķ įkvöršun slķkra mešaltala. 

w-blogg171017

Žetta er ekki aušveld mynd - (en varla žó erfišari en mörg illręmd lķnurit hungurdiska). Hér er reynt aš sżna fyrsta dag ķ tķustigafrosti ķ byggšum landsins frį 1949 aš telja. Lįrétti įsinn sżnir įrin, en sį lóšrétti dag įrsins - žar eru einnig fįeinar dagsetningar, m.a. 15. október sem er mešal- og mišdagsetning fyrsta -10 stigafrosts haustsins. Žvķ nešar sem sślurnar liggja, žvķ fyrr hausts hefur tķustigamarkinu veriš nįš. 

Gręn strikalķna į aš sżna 10-įrakešju. Žaš flękir mjög samręmi myndarinnar aš frį og meš 2004 fór mönnušum stöšvum mjög fękkandi - og žar meš dró śr lķkum į aš einhver žeirra rękist į tķustigafrost - en sjįlfvirkum stöšvum fjölgaši mjög - og lķkur į aš einhver žeirra hitti frostiš fyrir jukust. Raušir punktar og tilheyrandi 10-įralķna merkir žukl sjįlfvirku stöšvanna. 

Svo er annaš mįl aš ķ gagnalistann vantar dagleg gögn frį fjölda stöšva fyrir 1961 - og sį hluti lķnuritsins er žvķ ekki sambęrilegur viš afganginn - snśum žvķ blinda bletti augans aš žeim hluta myndarinnar. 

Žaš gerist endrum og sinnum aš frost nęr -10 stigum ķ byggš ķ september. Sķšustu 90 įrin hefur žaš gerst 12 sinnum, sķšast įriš 2003 - sem var reyndar hlżrra en flest önnur. Haustiš hefur 10 sinnum lifaš śt október įn tķustigafrosts - sķšast ķ fyrra (2016). 

Meš góšum vilja gętum viš tślkaš myndina aš ofan į žann veg aš į fyrstu 17 įrum aldarinnar hafi tķustigafrosts fyrst oršiš vart ķ byggš aš hausti um viku sķšar heldur en nęstu 17 įrin žar į undan - og sé sś seinkun hlżindamarki, en ritstjórinn vill samt ekki gera mikiš śr raunveru slķkra umskipta. 

Žess mį aš lokum geta aš lķklega (ekki alveg öruggt) veršur dagurinn lķka sį fyrsti įn 10-stiga hįmarkshita į landinu ķ haust (aš undanförnu hefur oft munaš litlu). 


Erfitt mįl (- žetta meš śrkomubreytingar)

Žó sęmilegt samkomulag sé um aš vešurfar fari hlżnandi hér į landi (alla vega žegar til lengdar lętur) viršist vera talsvert erfišara aš rįša ķ breytingar į śrkomufari. Eitt af žvķ sem gerir mįliš snśiš er aš erfišara er aš męla śrkomu heldur en hita - męlingar hennar eru enn hįšari męlum og męliašstęšum heldur en hitamęlingarnar. 

urkomuvisar

Myndin sżnir žrjį śrkomuvķsa sem nį til landsins alls, bśiš er aš reikna 10-įrakešjur. Blįi ferillinn er einfaldastur aš gerš. Hann sżnir mešalśrkomu (flestra) vešurstöšva landsins. Viš lesum hana af lóšrétta įsnum til vinstri. Mešalśrkoman er reiknanleg aftur į žrišja įratuginn mišjan, en er samt nokkurri óvissu undirorpin framan af. Lįgmarkiš snemma į 7. įratugnum viršist žó vera raunverulegt og sömuleišis aš śrkoma hafi aukist sķšan. Aukningin er töluverš - meiri en 10 prósent alla vega. Leitni er žó ķ hįmarki sé višmiš hafiš um 1960 - sem er óešlilegt - śrkoma var meiri įšur. 

Rauši ferillinn nęr til sama tķmabils og sżnir hann hlutfall žeirra daga žegar śrkoma hefur męlst 0,5 mm eša meiri į öllum vešurstöšvum landsins. Einingin er žśsundustuhlutar og viš notum lķka kvaršann til vinstri til aš lesa hann. - Meš žvķ aš breyta kvaršanum gętum viš magnaš hreyfingu ferilsins - en viš sjįum žó aš toppar hans og dęldir fylgja toppum og dęldum blįa ferilsins aš mestu. Ferillinn sżnir lķka aukningu śrkomu, sķšari hluti ferilsins er hęrri ķ myndinni en sį fyrri - žaš munar um 30 žśsundustuhlutum (3 prósentum) hvaš dagar meš meira en 0,5 mm śrkomu eru fleiri nś heldur en 1930 (sé eitthvaš aš marka myndina) - žaš hljómar ekki mikiš - en eru samt 9 dagar į įri. 

Gręni ferillinn teygir sig allt aftur til 19. aldar. Hann er žannig fenginn aš reiknaš er hlutfall śrkomu hvers mįnašar hverrar vešurstöšvar af mešalśrkomu įranna 1971 til 2000. Įrsmešaltal śtkomunnar sķšan reiknaš fyrir allar stöšvar į hverjum tķma og 10-įrkešja loks fundin. Hér er lesiš af hęgri kvarša - śrkoma viršist hafa aukist um 10 til 20 prósent į tķmabilinu. 

Kannski viš trśum žvķ aš eitthvaš sé til ķ žvķ aš śrkoma hafi aukist. En satt best aš segja viršist ekki mikiš samband aš finna viš hitann - jś, hiti hefur hękkaš, en hinar stóru hitasveiflur žessa tķmabils viršast ekki skila sér vel ķ śrkomunni. Žaš er aušvitaš hugsanlegt aš śrkoma hér į landi sé meira hįš hita į upprunasvęšum hennar heldur en žar sem hśn fellur. - En sé svo į žaš eingöngu viš langtķmabreytingar - en ekki žaš sem gerist frį įri til įrs. 

En lķtum nś nįnar į įrsśrkomu ķ Reykjavķk og tengsl hennar viš fįeina ašra vešuržętti.

w-blogg131017d

Hér mį sį „samband“ hita og įrsśrkomu į įrabilinu 1974 til 2016 (žann tķma sem męlt hefur veriš ķ reit Vešurstofunnar). Ekkert bendir til žess aš įrsśrkoma sé hįš įrshita. Aš reikna ašfallslķnu er hįlfgeršur brandari - en sé žaš gert sżnist śrkoma vaxa um 5 til 6 prósent į hverja grįšu hękkandi hita. - Ekki svo frįleit tala śt af fyrir sig - ef hśn byggši į einhverju viti.

w-blogg131017c

Hér er sama mynd - nema hvaš hér eru öll įr śrkomumęlinga ķ Reykjavķk allt frį upphafi žeirra. Ekkert skįrri reikningsleg nišurstaša - en nefnir heldur lęgri tölu sem breytingu meš hita. 

w-blogg131017b

Hér mį sjį samband įrsśrkomu ķ Reykjavķk og įrsmešalloftžrżstings. Žó talsvert vanti upp į aš um gott samband sé aš ręša er žaš samt snöggtum skįrra en sambandiš viš hitann. Žaš hljómar heldur ekkert illa aš segja aš žvķ meiri sem lęgšagangur er žvķ meiri sé śrkoman. Samkvęmt žessu minnkar śrkoma um 30 mm į įri hękki žrżstingur um 1 hPa. 

w-blogg131017a

Žetta er allt tķmabiliš - svipuš nišurstaša - ekki sérlega góš en samt. 

Viš leitum nś upp ķ hįloftin. Athugum hvort meta mį įrsśrkomu śt frį stöšunni žar. Vindįttir kunna aš rįša nokkru - sem og hęš hįloftaflata (kemur ķ staš sjįvarmįlsžrżstings). Viš notum tķmann frį 1921 (kannski ašeins of langt - įreišanleg hįloftagögn nį ašeins aftur til 1949 - žaš sem eldra er er byggt į endurgreiningu). 

w-blogg131017e

Hér hefur punktadreifin kringum ašfallslķnuna žést umtalsvert. Lįrétti įsinn sżnir įgiskaša śrkomu, en sį lóšrétti hina męldu. Fylgnistušullinn er hér kominn upp ķ 0,58 og er oršinn vel marktękur. Styrkur sunnanįttar ręšur mestu um śrkomu ķ Reykjavķk - žvķ meiri sem sunnanįttin er žvķ meiri er śrkoman. Įhrif vestanįttarinnar eru einnig nokkur - žvķ meiri sem hśn er žvķ meiri er śrkoman. En hęš 500 hPa-flatarins hefur einnig įhrif - žvķ meiri sem hśn er žvķ minni er śrkoman. Hęš 500 hPa-flatarins segir nokkuš um uppruna loftsins - žvķ hęrri sem hśn er žvķ lķklegra er aš loftiš eigi sér sušręnan uppruna - en loft langt aš sunnan er gjarnan ķ hęšarhringrįs og žvķ fylgir nišurstreymi sem bęlir śrkomumyndun. 

Hér er komin įstęša žess aš samband er ekki gott į milli hita og śrkomu ķ Reykjavķk - śrkoman kemur ķ strķšri sunnanįtt - en hlżindi fylgja lķka hįum 500 hPa-fleti - žau hlżindi eru oft žurr ķ Reykjavķk. 

Žaš vekur athygli į myndinni hér aš ofan aš nokkur įr skera sig śr - śrkoma var žį talsvert meiri heldur en reikningar ętla. Mešal žessara įra eru t.d. 2007 og 2012. Sum vešurnörd muna e.t.v. aš einmitt žessi įr komu fįeinir sérlega blautir dagar ķ Reykjavķk - dagar sem einir og sér hękkušu įrsśrkomuna umtalsvert (og spilltu žar meš stöšu įranna į myndinni). Ritstjórann rįmar ķ aš svipaš hafi lķka gerst 1931, en hefur ekki athugaš 1921 og 1925. Einstakir śrkomuatburšir geta žannig breytt miklu - eru mun žyngri į metum en breytingar hringrįsaržįtta og hita - jafnvel žótt um öfgar sé aš ręša hafa žęr lķtil įhrif į įrsmešaltöl. 

Viš skulum aš lokum lķta į mynd sem sżnir reikningsleifina - muninn į reiknašri og męldri śrkomu frį įri til įrs. 

w-blogg131017f

Lįrétti įsinn sżnir įr tķmabilsins (1921 til 2016), en sį lóšrétti mun į reiknašri śrkomu og męldri. Žvķ meiri sem leifin er žvķ meiri er męld śrkoma heldur en sś reiknaša. Sé leifin neikvęš ofmeta reikningarnir śrkomuna. 

Tvennt vekur athygli į myndinni umfram annaš. Ķ fyrsta lagi er śrkoma meiri en sś reiknaša nęr öll įrin į žrišja įratugnum. - Žaš getur bent til žess aš endurgreiningin sé röng į einhvern hįtt - nś eša žį žaš aš śrkomumęlingar ķ Reykjavķk skeri sig einhvern veginn śr į žessum įrum. - Reyndar er žaš svo aš žęr gera žaš. Męlt var viš Skólavöršustķg - inn į milli hśsa og įhrif vinda į męlingarnar minni en sķšar var. 

Hitt atrišiš er almenn aukning leifarinnar į žessari öld - eru hlżindin įstęša hennar (fylgir rakara loft sunnanįttinni) - eša eru žetta vindįhrif (skilar śrkoman sér betur ķ męlana vegna minni vindhraša)? 

Hér hefur ašeins veriš stiklaš į stóru og vķsindin aš baki harla léttvęg. Aušvitaš er įstęša til mun ķtarlegri greininga. 

Nišurstöšur eru žęr helstar aš śrkoma į Ķslandi viršist hafa aukist nokkuš frį žvķ aš byrjaš var aš męla. Śrkoma er žó ekki beint hįš hita hér į landi (gęti veriš hįš hita į sušlęgari breiddarstigum) en ręšst frį įri til įrs mjög af stöšu meginvešurkerfa ķ vestanvindabeltinu. Verši breytingar į legu žeirra eša afli hefur žaš afleišingar į bęši śrkomu og hita hér į landi - meiri afleišingar en hlżnun į heimsvķsu ein og sér. 


Enn af Ófelķu

Žaš er ekki mjög oft sem skżrt og greinilegt fellibylsauga sést į žeim vešurtunglamyndum sem sjį mį į heimasķšu Vešurstofunnar (vedur.is). Komist fellibyljir inn ķ myndarrammann eru žeir oftast oršnir eitthvaš ummyndašir og tęttir. En ekki alveg alltaf.

severi_ir-171015_0200

Aš sögn fellibyljamišstöšvarinnar ķ Miami er Ófelķa 3. stigs fellibylur į žessari stundu, 1-mķnśtu vindur er įętlašur mestur um 50 m/s meš hvišum upp ķ 60 m/s. En heimskautaröstin er um žaš bil aš taka bylinn upp į sķna arma. Röstin žekkist į hįskżjabreišunni sem liggur į myndinni noršur frį Ófelķu til Fęreyja og žašan austur til Rśsslands. 

Enn er ekki vitaš hversu lengi augaš lifir - en nś mį sumsé fylgjast meš žvķ į myndum į vef Vešurstofunnar sem uppfęrast į klukkustundar fresti. Spįin gerir enn rįš fyrir žvķ aš leifar fellibylsins fari nęrri Ķrlandi eša yfir žaš į mįnudag (16. október). 

Aš sögn heimildamanna er ekki vitaš įšur um 3. stigs hitabeltisfellibyl į žessum slóšum. 


Bętir hęgt ķ

Viš lķtum sem oftar įšur stöšuna į noršurhveli. Kort dagsins gildir sķšdegis į sunnudag, 15.október. 

w-blogg141017a

Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru heildregnar, žvķ žéttari sem žęr eru žvķ strķšari er vindurinn. Litir sżna žykktina, en hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs.

Viš getum nś fylgt heimskautaröstinni nokkuš samfellt hringinn. Yfir Evrópu tekur hśn mikla sveigju noršur fyrir mjög mikla hęš sem į kortinu į mišju yfir Ķtalķu. Óvenjuleg hlżindi fylgja henni, žykkt er meiri en 5640 metrar į stóru svęši og sumarhlżindi teygja sig til Skandinavķu. 

Ķ vesturjašri hęšarinnar mį sjį leifar fellibylsins Ófelķu, um žaš bil aš tętast ķ sundur ķ röstinni. Žar mį sjį aš žykktin er į smįbletti meiri en 5700 metrar. 

Ķsland er noršan rastar į flatneskjulegu, en fremur hlżju svęši og kalt loft viršist ekki ógna okkur ķ bili aš minnsta kosti. Kuldinn er nś mun meira įberandi sķberķumegin į hvelinu heldur en amerķkumegin, en amerķski kuldapollurinn (hin ungi Stóri-Boli) er žó farinn aš žroskast nokkuš og ķ honum er lęgsta žykkt hvelsins alls, um 4980 metrar, alvöruvetur.  

Grķšarhlżtt er vķša ķ Bandarķkjunum - žykktin meiri en 5700 metrar į stórum svęšum ķ austurrķkjunum - og meiri en 5760 vestar. Mjög snörp hįloftabylgja teygir sig frį Hudsonflóa til sušurs - hśn er į hrašri austurleiš og mun - rętist spįr - fęra okkur hlżja en nokkuš strķša austanįtt um mišja vikuna. 


Ófelķa

Nś lķšur į hinn hefšbundna fellibyljatķma ķ Atlantshafi. Tķšin hefur veriš venju fremur harkaleg ķ įr. Svo ber viš aš einn af smęrri geršinni sveimar nś į fremur óvenjulegum slóšum sušvestur af Asóreyjum. Hefur hann hlotiš nafniš Ófelķa, aš sögn sį öflugasti fellibylur į žvķ svęši sķšan fellibylurinn Ivan fór žar um įriš 1980. Ritstjóri hungurdiska man vel eftir honum - žvķ kerfiš komst langleišina til Ķslands og nokkuš blés viš sušurströndina einmitt žegar ritstjórinn var į vaktinni. 

Ófelķa er smįr fellibylur, mjög smįr, fįrvišri rķkir ašeins į mjóu belti rétt ķ kringum augaš - en bandarķska fellibyljamišstöšin segir žó aš 1-mķnśtu vindhraši nįi um 40 m/s og hvišur 50 m/s žar sem mest er, nóg til aš valda umtalsveršu tjóni verši eitthvaš fyrir. 

w-blogg121017a

Myndin er af vef kanadķsku umhverfisstofnunarinnar (Environment Canada). Viš sjįum hér aš kerfiš allt, meš hśš og hįri, nęr varla stęrš Ķslands. 

Žetta er eitt žeirra kerfa sem oršiš geta aš öflugum lęgšum - hitti žaš rétt ķ vestanvindabeltiš.

w-blogg121017b

Hér er spįkort fellibyljamišstöšvarinnar fyrir nęstu 5 daga. Mikil óvissa fylgir spįm sem žessum. Litlir hringir sżna stöšuna kl. 8 į hverjum morgni. Bókstafurinn H tįknar aš vindhraši sé af fįrvišrisstyrk žar sem mest er (32 m/s), en S aš hann sé meiri en 20 m/s. 

Žessi spį gerir rįš fyrir žvķ aš Ófelķa komi lķtt eša ekki viš sögu hér į landi. Evrópureiknimišstöšin er ašeins austar meš kerfiš ķ nżjustu langtķmaspį sinni - sendir žaš beint yfir Ķrland og Skotland.

Ķrskir og breskir tķstarar og fleiri fréttamišlar rifja nś upp fellibylinn Debbie sem olli miklu tjóni į Ķrlandi ķ september 1961 og setti vindhrašamet - og į vķst enn lįgžrżstimet septembermįnašar į Ķrlandi (961 hPa).


Hvernig mišar haustinu?

Fyrir nokkrum įrum (2014) velti ritstjóri hungurdiska haustkomu fyrir sér - og ritaši um ķ nokkrum pistlum. Hęgt er aš skilgreina haustkomu į fjölmarga vegu. Einn žeirra möguleika sem ritstjórinn nefndi var aš nota mešalhita ķ byggšum landsins til aš skilgreina haustdaga - og telja žį sķšan.

Ķ tilraunaskyni stakk ritstjórinn upp į 7,5 stigum sem višmiši. Dagur telst haustdagur sé mešalhiti sólarhringsins ķ byggšum landsins nešan žess. Žaš gefur auga leiš aš slķkir dagar koma į stangli allt sumariš - įn žess aš komiš sé haust, en žegar į lķšur žéttast žeir smįm saman. En svo munar aušvitaš töluveršu hvort mešalhitinn er t.d. 7,4 stig eša 3,0 stig. Fimm dagar meš mešalhita 7,4 stig eru varla jafngildir fimm dögum meš mešalhita 3,0 stig. Žeir sķšarnefndu eru mun haustlegri.

Hentugast žótti žvķ aš skilgreina einskonar „haustsummu“. Reiknaš var hversu langt hiti hvers dags vęri nešan 7,5 stiga og sķšan lagt saman. Eftir nokkrar vangaveltur (sem lesa mį um ķ fornum hungurdiskapistli) žótti hentugt aš segja haust komiš (eša skolliš į) žegar haustsumman nęši 30 stigum. Til aš nį žeirri tölu žarf ašeins fjóra daga meš hita viš frostmark, en 12 daga meš mešalhita 5,0 stig. 

Aš mešaltali fer haustsumman ķ 30 stig 18. september - og 100 stig 12. október. Į žessu hefur reynst nokkur tķmabilamunur - og mikil įraskipti. 

En hvernig standa mįlin nś, 11. október?

w-blogg111017a

Sślurnar sżna haustdagafjölda fyrir 11. október įr hvert. Seinni įrin er fjöldi sjįlfvirka og mannaša kerfisins borinn saman - og viš sjįum aš samręmiš er gott. Ķ įr (2017) eru haustdagarnir oršnir 12 - einum fleiri en var ķ fyrra - langoftast eru žeir oršnir į milli 20 og 30 į žessum tķma - viš sjįum reyndar aš įstandiš į tķmabilinu frį 1962 og fram yfir 1990 var talsvert annaš en algengast hefur veriš hin sķšari įr. 

w-blogg111017b

Sķšari myndin sżnir stöšu haustsummunnar 11. október hvert įr. Haustiš er langoftast komiš - en fįein įr skera sig žó śr, summan nś er t.d. ašeins komin ķ 16,3 stig, var 16,4 į sama tķma ķ fyrra. Hśn var einnig lįg um žetta leyti 2001 og 2002 og lķka sérlega lįg įrin 1958, 1959, 1960 og 1961. 

Žessar tölur segja aušvitaš lķtiš um framhaldiš - hér eingöngu settar fram til gamans fyrir nördin og žį ašra sem vilja af einhverjum įstęšum nį hvķld frį dęguržrasinu. 


Lķtiš lįt į millibilsįstandi

Vešriš svķfur enn ķ einhverskonar millibilsįstandi, eins og leifar sumarsins lifi enn og vilji ekki hleypa haustinu endanlega aš. Jś, myrkriš sękir óšfluga į og loftvogin komin af hinum dęmigeršu sumarslóšum. Lęgširnar stórar, feitar, žunglamalegar og snerpulausar - lekur žó af žeim svitinn. 

w-blogg101017a

Kortiš sżnir spį evrópureiknimišstöšvarinnar sem gildir sķšdegis į mišvikudag 11. október. Į žvķ mį sjį tvęr myndarlegar lęgšir skipta öllu hafsvęšinu noršan viš 45. breiddargrįšu į milli sķn. Nokkur vindur er viš horniš į Noršuaustur-Gręnlandi - žar var aš safnast fyrir kaldara loft - en svo viršist sem lęgširnar ętli aš flęma žaš aftur langt noršur ķ höf eins og lenska hefur veriš aš undanförnu. 

Į žessu korti er nokkur gangur ķ syšri lęgšinni og į hśn aš koma til landsins į fimmtudagskvöld eša sķšar - žį bśin aš taka yfir nįnast allt kortiš - įn verulegrar mótstöšu. 

Žaš er žó ekki žannig aš ekkert blįsi - žaš gerir žaš - en vindstyrkur er frekar eins og ķ slęmum sumarlęgšum heldur en af žeirri snerpu sem stundum einkennir žennan įrstķma. 

Žó žessi októbermįnušur hafi byrjaš meš hlżindum hefur žó ekki veriš nęrri žvķ eins hlżtt og var ķ fyrra - viš lķtum nįnar į samanburš sķšar. 


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Okt. 2017
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Nżjustu myndir

  • w-blogg211017e
  • w-blogg211017d
  • w-blogg211017c
  • w-blogg211017b
  • w-blogg211017a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (21.10.): 272
  • Sl. sólarhring: 415
  • Sl. viku: 1708
  • Frį upphafi: 1497606

Annaš

  • Innlit ķ dag: 254
  • Innlit sl. viku: 1553
  • Gestir ķ dag: 236
  • IP-tölur ķ dag: 233

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband