Bloggfęrslur mįnašarins, september 2010

Stašan ķ 12-, 60- og 360 mįnaša hitamešaltölum

Eftir óvenju hlżtt sumar, hlżtt įr og hlżjan įratug vakna spurningar um hver stašan er eiginlega ķ langtķmamešaltölum. Sumariš varš žaš hlżjasta sem vitaš er um sumstašar į landinu en lįtum vera aš fjalla um žaš fyrr en uppgjör Vešurstofunnar er komiš - vonandi 1. október.

Hlżindin sķšustu 15 įrin eru oršin mjög óvenjuleg žegar til lengri tķma er litiš, sérstaklega um landiš sunnan- og vestanvert. Met hafa veriš slegin ķ Stykkishólmi fyrir įrsmešalhita, 5 įra mešalhita og 10 įra mešalhita. Enn vantar žó upp į aš 30-įra hlżindamet įranna 1961-1990 sé slegiš. Nęstu 3 įr detta įrin 1981 til 1983 śt śr mešaltalinu. Žau voru mjög köld žannig aš ef hiti helst svipašur og sķšustu 10 įrin veršur metiš innan seilingar. Žaš er hins vegar meš ólķkindum ef hlżindin haldast óslitiš įfram įrin 2011 til 2013.

Ķ Stykkishólmi stendur 12-mįnaša kešjuhiti (mešaltal október 2009 til og meš september 2010) nś ķ 5,34 stigum. Hann hefur veriš į uppleiš og hefur ekki veriš jafn hįr sķšan ķ janśar til desember 2003. Hęsti 12-mįnaša hiti sem hefur męlst ķ Stykkishólmi er 5,88 stig, ķ september 2002 til og meš įgśst 2003. Vantar talsvert upp į aš žaš nįist į nęstunni. Aš vķsu var október kaldur ķ fyrra žannig aš möguleikar eru ķ stöšunni.

Lķtum į sķšustu 60 mįnuši eša fimm įr (október 2005 til september 2010). Mešalhiti žess tķmabils er 4,80 stig. Žaš nįlgast žaš hęsta sem hefur oršiš, 4,89. Žaš var mjög nżlega, į tķmabilinu september 2002 til įgśst 2007. Žaš eldra 5-įra tķmabil sem nęst gengur okkar tölu er 4,62 stig į tķmabilinu frį jśnķ 1937 til og meš maķ 1942.

Sķšustu 10 įrin (október 2000 til september 2010) eru lķka žau hlżjustu sem vitaš er um ķ Stykkishólmi (4,73 stig). Af eldri mešaltölum er tķmabiliš febrśar 1932 til og meš janśar 1942 žaš hęsta, 4,45 stig.

En žó hlżindin nśna séu oršin langvinn hafa žau žó ekki stašiš nema ķ 15 įr eša svo. Sķšustu 30 įrin standa nś ķ nįkvęmlega 4 stigum (4,00). Hęsti žrjįtķu įra hiti (360 mįnušir) var frį og meš mars 1931 til og meš febrśar 1961 (4,20 stig). Žaš tók mörg mjög köld įr aš koma honum nišur fyrir 4 stig. Žaš tókst ķ maķ 1969. Žrjįtķu įra hitinn fór fyrst upp ķ 4,0 stig ķ janśar 1948, žegar janśar 1918 datt śt śr mešaltalinu.

Žaš er eftirtektarvert aš žaš tķmabil sem notaš var til samanburšar er nįnast nįkvęmlega žaš žrjįtķu įra tķmabil sem hlżjast var į landinu. Ekki skeikaši nema 2 mįnušum.

Į įrunum 1961 til 1990 sem nś eru notuš til vikareikninga var mešalhitinn ķ Stykkishólmi 3,51 stig. Kaldasta žrjįtķu įra tķmabil į sķšari hluta 20. aldar stóš frį nóvember 1965 til og meš október 1995, mešalhitinn žį var 3,44 stig. Ekki munar miklu į žessu og mešalhitanum 1961-1990 (3,51 stig). Hvaš į žaš aš žżša aš velja svona tķmabil? Reyndar var heimurinn ķ žeirri góšu trś fram undir 1940 aš 30 įra tķmabil vęru nógu löng til aš negla nišur mešaltöl, en žaš reyndist misskilningur.

Mešalhiti ķ Stykkishólmi į 30 įra tķmabilinu 1901 til 1930 var 3,3 stig og 2,98 į tķmabilinu 1870 til 1900.

Október, gjöršu svo vel.


Hlżtt og kalt ķ Kalifornķu

Ekki var allstašar hlżtt ķ sumar, t.d. var sumariš eitt hiš kaldasta ķ sunnanveršri Kalifornķu. Viš ströndina var žaš żmist ķ öšru eša žrišja sęti nešanfrį tališ. Fyrir nokkrum dögum brį hinsvegar svo viš aš hitamet voru slegin. Ķ Los Angeles męlist hitinn į opinberan męli 113°F (=45°C), rétt ašeins hęrra en žaš gamla.

Žetta var 27. september, en september er oft hlżjasti mįnušur įrsins į žessum slóšum og meta er helst aš vęnta kringum jafndęgrin. Minna hįmark er oft ķ mars. Žessi einkennilega įrstķšasveifla stafar af misserishringrįsinni yfir N-Amerķku. Mikil lęgš myndast į sumrin yfir eyšimörkum Bandarķkjanna og Mexķkó. Hśn veldur žvķ aš į sumrin er noršanįtt rķkjandi viš ströndina. Mjög kaldur sjór er śtifyrir og sér noršanįttin til žess aš sķfellt uppstreymi kaldsjįvar kemur ķ veg fyrir aš sólarylurinn nżtist til aš hita yfirborš hans. Śrsvalar žokur eru žvķ rķkjandi.

Žessu įstandi linnir strax fyrir eša um mitt sumar ķ noršvesturrķkjunum, en helst lengur ķ Kalifornķu žar sem september veršur hlżjasti mįnušur įrsins. Sķšan kólnar ešlilega meš vetri. Noršanįttin meš kaldsjįvaruppstreyminu byrjar ekki aftur aš rįši fyrr en vorar.

Įrstķšasveifla erlendis

Myndin sżnir įrstķšasveiflu hita ķ San Francisco ķ Kalifornķu (blįr ferill) og Las Palmas į Kanarķeyjum (raušur ferill). Žetta er um 4 įra mešaltal og einstakra hitabylgna og kuldakasta gętir žvķ nokkuš ķ ferlunum. Žessi įrin hefur hlżjast oršiš ķ San Francisco ķ lok september (mįnašarnafniš er sett viš mišjan mįnuš).  Hįmarkiš er lķtillega fyrr į Kanarķeyjum. Į bįšum stöšum er kaldast kringum įramót rétt eins og vķšast hvar į noršurhveli. Žį fį įvaxtabęndur Kalifornķu stöku sinnum į sig frostnętur. Ķ žéttbżli nišur viš ströndina gerist žaš hins vegar sįrasjaldan, t.d. var byrjaš aš męla hita ķ San Diego um 1850 en ekki męldist frost fyrr en 1913.

 


Vešurfarsskeiš og merkimišar

Vešurfars- og jaršsaga eru yfirfljótandi af nöfnum alls konar tķmaskeiša. Sum žessara nafna koma og fara en önnur festast ķ sessi, allt eftir stöšu žekkingar į hverjum tķma eša jafnvel óśtskżršu samkomulagi sem aldrei hefur žó veriš samžykkt af einum eša neinum.

Einna fastastar ķ sęti hafa veriš hinar gömlu skiptingar jaršsögunnar ķ tķmabil, öll eru žau löng en mislöng, sum reyndar svo löng aš erfitt er aš hugsa sér lengdina. Žrįtt fyrir festu og ķhaldssemi varšandi nöfn į jaršsöguskeišum hefur stundum reynst naušsynlegt aš hnika til skilgreindri byrjun eša enda tķmabila. Žannig hefur upphaf Ólķgósen jaršsöguskeišsins (fyrir um 30 milljónum įra) hnikast til frį žvķ sem įšur var tališ sem og mörkin milli plķósen og pleistósen hafa sigiš į hliš meš nżjum upplżsingum. Meš pleistósen er kallaš aš ķsöld hafi byrjaš og žar meš kvarterskeiš tekiš viš af tertķer. Nafniš tertķer sést nęr aldrei notaš nśoršiš. Ekki hefur žaš žó veriš bannaš.

Ég fjalla e.t.v. um žessi skeiš sķšar, en ętla hér aš nefna nokkur óformlegri undirskeiš svonefnds nśtķma - sumir vilja skrifa žaš meš stóru N, en ég geri žaš ekki hér. Nśtķmi hefur žį tęknilegu merkingu aš hann hefst meš enda sķšasta jökulskeišs. Viš skulum segja aš žaš hafi veriš ķ lok Yngra-Dryas kuldakastsins [Holtasóleyjarskeišs] fyrir um 11400 įrum sķšan. Nśtķmi nefnist į śtlendum mįlum Holocene, fyrri stofn oršsins mun merkja heill eša allur, en sį sķšari nżlegur.

Ķ noršanveršri Evrópu hefur nśtķma gjarnan veriš deilt į fimm skeiš aš svoköllušum Blytt-Sernanderhętti. Sś skipting byggšist upphaflega į lagskiptingu mżra į žvķ svęši. Hśn hefur veriš mikiš notuš hérlendis. Skeišin fimm eru: Pre-boreal (for-birkiskeiš) frį 11400 įrum til 10500 įra fyrir okkar tķma, boreal (birkiskeišiš fyrra) frį 10500 įrum til 7800 įra, atlantica (mżrarskeišiš fyrra) frį 7800 įrum til 5700 įra, sub-boreal (birkiskeišiš sķšara) frį 5700 til 2600 įrum og sub-atlantica (mżrarskeišiš sķšara) frį 2600 įrum til okkar tķma.  

Reynt var aš fella flestar breytingar į vešurfari į nśtķma inn ķ kerfiš en eftir žvķ sem upplżsingar hafa aukist hefur žaš viljaš rišlast og sumar kennslubękur telja žaš śrelt. Žaš er t.d. til žess tekiš aš mżramyndun į Bretlandseyjum sem skiptingin styšst mjög viš sé fremur tengd landnżtingu (įnķšslu?) heldur en aš vešurfarsbreytingar eigi žar alla sök.

Hér į landi hefur žessi skipting gefist bęrilega en minna og minna er vitnaš ķ hana ķ erlendum fręširitum. En hefur eitthvaš komiš ķ stašinn? Svariš er bęši jįtandi og neitandi. Ég held aš ekkert hafi veriš fastsett ķ žeim efnum og fjölmargir merkimišar eru ķ gangi. Žaš įstand veitir talsvert frjįlsręši, t.d. get ég bullaš meir um žetta mįl en ella vęri, en aftur į móti sér mašur żmis skeiš verša til, fyrst óformlega en sķšan breytast žau ķ rammasannleika sem getur hamlaš śtsżni.

Grófasta skipting nśtķma sem viršist nś höfš uppi viš er sś aš forbirkiskeišinu (pre-boreal) er haldiš sem merki į žeim tķma sem hiti hękkaši mest af afloknu Yngra-Dryas. Žaš tekur yfir į aš giska 2000 įr og inn žvķ eru aš minnsta kosti tvö kuldaköst. Sķšan tekur viš svokallaš bestaskeiš (climatic optimum) sem stendur žar til fyrir um 4500 til 4000 įrum sķšan. Žį brįšnušu stórjöklar į Ķslandi.

Viš enda bestaskeišs kólnaši, hastarlega segja sumir og jöklun hófst į nż. Upphaflega var hugtakiš litla-ķsöld notaš į allan tķmann frį lokum bestaskeišs til okkar tķma, en nafninu var stoliš og hefur sķšan veriš notaš nżjasta kuldatķmabiliš sem sumir segja aš hafi byrjaš um 1350, ašrir um 1200 og enn ašrir um 1600. Viš getum fjallaš um žaš sķšar.

Vel mį vera aš fleira birtist śr vešurfarssögunni į žessu bloggi.  

Frį september yfir ķ október

Haustiš gengur sinn gang. Hiti ķ október er aš mešaltali um 3 stigum lęgri en ķ september ķ Reykjavķk og 3,3 stigum į Akureyri, mišaš viš 1961-1990 . Hitinn ķ september segir ekkert um hita ķ október eins og sjį mį į myndinni hér aš nešan.

setp_okt_rvk_

Hér er mešalhiti ķ september į lįréttum įs, en hiti ķ október į žeim lóšrétta. Nęr engin regla sést ķ myndinni. Myndir sem af žessu tagi eru gjarnan nefndar haglabyssurit. Oftast er talaš nišur til ašdįenda haglabyssurita, en žaš ber aušvitaš fordómum vitni. Eina reglan sem er sjįanleg į žessari mynd er sś aš tiltölulega hlżir októbermįnušir elta hlżjustu žrjį septembermįnušina. Mišaš er viš tķmabiliš 1882 til 2009 ķ Reykjavķk.

sept_til_okt2

Myndin hér aš ofan sżnir hitabreytingu frį september til október ķ Reykjavķk 1882 til 2009. Hśn er žannig sett upp aš talan į lóšrétta įsnum sżnir hversu miklu hlżrri september var heldur en október viškomandi įr, en įrin mį sjį į lįrétta įsnum. Rauša punktalķnan (ef einhver sér hana) sżnir leitnina į žessu tķmabili. Hśn er engin. Žaš ętti aš tįkna aš engin breyting hefur oršiš į žessum hluta įrstķšasveiflunnar allt frį 1882. Róar žaš einhverja?

Blįi ferillinn dregur fram sveiflur innan tķmabilsins. Žar er helst athyglisvert aš sķšustu 15 til 20 įr hefur september veriš aš tiltölu hlżrri heldur en október enda er žaš svo aš ķ hlżindum sķšustu 15 įra hefur minna hlżnaš ķ október heldur en ķ öšrum mįnušum. Mešalhiti ķ október frį aldamótum hér ķ Reykjavķk er ašeins 0,5 stigum yfir mešallaginu 1961-1990,en september hefur veriš 1,4 stigum yfir. Er žetta sś breyting į įrstķšasveiflunni sem afneitaš var ķ fyrri mįlsgrein? Ólķklegt er žaš.

Žrisvar hefur žaš gerst ķ Reykjavķk į žessu tķmabili aš hlżrra var ķ október heldur en september, sķšast 1975. Vķša noršanlands var október 1979 einnig hlżrri en september. Og aušvitaš geršist žaš 1882, en žį var október hlżjasti mįnušur įrsins ķ Grķmsey. Į Akureyri var október 1882 nęsthlżjasti mįnušur įrsins į eftir jślķ, en ašeins munaši 0,8 stigum.  

Aš mešaltali eykst śrkoma talsvert frį september fram ķ október. Ķ Reykjavķk er mešaltal októbermįnašar 29% (19 mm) hęrra en mešaltal september og į Akureyri er śrkoman ķ október nęrri 50% meiri heldur en ķ september. Śrkomudagarnir eru žó ašeins tveimur fleiri ķ fyrrnefnda mįnušinum heldur en ķ žeim sķšarnefnda. Śrkomuįkefš er žvķ einnig meiri. Lesendur žessara bloggpistla ęttu žó aš muna aš september hefur į sķšari įrum veriš tiltölulega žurr mišaš viš lengra tķmabil.

Loftžrżstingur fellur um aš mešaltali 3 hPa milli mįnašanna tveggja og mešan snjór į jöršu er sjaldgęfur ķ september į lįglendi landsins er algengt ķ Reykjavķk aš 1 til 2 alhvķtir dagar komi ķ október. En viš lķtum vonandi į žann mįnuš betur žegar hann er genginn ķ garš.


Skrišuföll - į hvaša tķma įrs eru žau algengust?

Žegar fjallaš er um tjón af skrišuföllum veršur ekki gengiš framhjį verki Ólafs Jónssonar, Skrišuföll og snjóflóš. Bókin sem fyrst kom śt ķ tveimur bindum 1957 inniheldur annįl um hverskonar tjón sem ofanflóš hafa valdiš hér į landi og heimildir eru um, auk žess sem skrišu- og snjóflóšafręšum eru gerš nokkur skil. Fjölmargra atburša sem ekki ollu tjóni er einnig getiš. Önnur śtgįfa-aukin kom sķšan śt ķ žremur bindum 1992. Žį höfšu auk Ólafs žeir Halldór Pétursson, Jóhannes Sigvaldason og Sigurjón Rist komiš aš verkinu. Bękurnar bera vitni um ótrślega eljusemi Ólafs viš söfnun heimilda. Hann tók einnig saman mikiš rit um Berghlaup. Žaš kom śt 1976.

Myndin hér aš nešan er aš mestu byggš į ritum Ólafs, auk fįeinna nżrri atburša, talningin sjįlf er žó ekki gerš af honum og villur ķ henni žvķ į mķna įbyrgš. Fjölmörgum minnihįttar atburšum er hér sleppt.

 

Skridufoll

Hér mį sjį aš skrišuföll eru algengust sķšsumars og į haustin, žegar śrkoma eykst aftur eftir lįgmark aš vori og framan af sumri. Į žessum tķma er rakainnihald loftsins hvaš mest. Žegar lķšur į haustiš kólnar og dregur śr magni vatnsgufu ķ loftinu. Vetraratburšir eru žó nokkuš margir, ašallega ķ miklum sunnanvešrum sem stundum gerir. Skrišutķšnin er einna minnst į vorin. Žaš kemur nokkuš į óvart hversu miklu munar į febrśar og marsmįnušum. Bśa mį til skżringar į žvķ.


Įrstķšasveifla hvassvišra

Flestir vita aš mun hęgvišrasamara er į sumri en vetri. En hvenęr vetrarins eru illvišrin mest? Hér lķtum viš į žaš. Hęgt er aš telja illvišrin į żmsa vegu, en ķ meginatrišum skiptir skilgreining litlu žegar litiš er į įrstķšasveifluna.

stormdagafj_ri

Hér er mynd sem sżnir eina slķka talningu. Fimmtķu og sex įr eru undir og tališ er frį degi til dags į öllum įrstķmum. Įriš į myndinni byrjar 1. jślķ og endar 30. jśnķ. Žvķ hęrri sem sślurnar eru žvķ meiri er tķšni illvišra į viškomandi degi. Mįnašanöfnin eru sett viš mišjan hvern mįnuš.

Viš sjįum aš illvišri eru sjaldgęf ķ jślķ. Tķšni žeirra hękkar įberandi nęrri höfušdegi og allan september, en ķ október er eins og smįslaki komi ķ tķšnina. En hśn er vaxandi ķ nóvember og desember og allt fram ķ mišjan janśar, en žį er hįmarki nįš. Illvišratķšnin er sķšan svipuš fram undir mišjan febrśar en fer žį aš falla ört. Hśn fellur mun hrašar sķšvetrar og į vorin heldur en hśn vex į haustin. Hįmarkiš er 12. janśar og 3. febrśar og voru žeir illvišrasömustu dagar įrsins į žvķ tķmabili sem hér er mišaš viš. Žaš er žó aušvitaš tilviljun. Ef tališ vęri į annan hįtt eša į öšru tķmabili yršu dagarnir sjįlfsagt ašrir.

vindtjon_0609

Hin myndin sżnir nišurstöšur subbufenginnar talningar minnar į vindtjónsatburšum yfir langt tķmabil. Viš sjįum aš tjón er algengast ķ janśar og litlu minna ķ febrśar, en minnkar sķšan ört ķ mars og aprķl og nęr lįgmarki ķ jślķ og įgśst. Įberandi fjölgun er sķšan ķ september og október og sķšan minni fjölgun. Žetta er ķ stórum drįttum ķ samręmi viš illvišratalninguna.

Žegar fariš er aš skipta illvišrum eftir įttum kemur ķ ljós aš ekki er sama hvernig tališ er og aš įrstķšasveifla noršlęgra og sušlęgra illvišra er ekki eins. Lįtum žaš bķša žar til sķšar.

 


Vešurfręšiorš

Žegar ég fór fyrir löngu aš reyna aš skrifa um vešurfręši į ķslensku rak ég mig fljótt į vandkvęši meš žżšingu į żmsum sérfręšiheitum. Stöšugt bętast nż viš. Žegar skólaoršabók Arnar og Örlygs var ķ undirbśningi į 9. įratugnum (minnir mig) tók Pįll Bergžórsson saman lista meš um 500 vešurfręšioršum sem notuš voru sem žżšingar śr ensku. Mörg oršanna voru bęši alžekkt og gömul, sum voru nż af nįlinni.

Fyrir rśmum 10 įrum tók ég žennan lista traustataki og hóf višbętur. Um žessar mundir inniheldur listinn um 1500 žżšingar į enskum vešurfręšihugtökum. Nżleg gerš af honum er į heimasķšu Vešurfręšifélagsins ašgengilegur öllum. Einnig hefur ašeins eldri gerš veriš ašgengileg hjį Oršabanka ķslenskrar mįlstöšvar, en žar eru margir ķšoršalistar sem hęgt er aš leita ķ samtķmis. Koma žį oft upp fleiri en eitt ķslenskt orš sem žżšing allt eftir žvķ sem į viš ķ hinum żmsu greinum. Ég vona aš sem flestir žeirra sem stunda žżšingar noti sér oršabankann.

Listi minn er óttaleg hrįkasmķš en hefur samt gefist mér vel. Stór galli er aš skżringar į hugtökunum vantar, en skilgreiningar er žó oft hęgt aš nįlgast ķ erlendum oršasöfnum, t.d. stórgóšu orša- og hugtakasafni bandarķska vešurfręšifélagsins (AMS-glossary).

Margar žżšinganna ķ lista mķnum geta ekki talist góšar, en betri orš skjóta stöku sinnum upp kollinum og fyrri žżšingum er žį hent śt. Sum nżyrši žurfa aš venjast og verša fljótt lipur į tungu, önnur frjósa einfaldlega śti og verša śr sögunni. Žess ber aš geta aš ekki er nema lķtill hluti oršanna ķ listanum beinlķnis upprunninn ķ mķnum ranni, heldur er žeim flestum safnaš saman śr öšrum listum eša žį aš reynt er aš endurnżta gömul orš. Hér verš ég sérstaklega aš nefna oršasafn ešlisfręšinga sem og stjörnufręši- og jaršfręšioršasöfn sem öll hafa veriš gefin śt.

Hér er aš lokum listi yfir fįein orš og hugtök sem mér finnst ekki hafa fundiš sér rétta heimilisfestu ķ ķslensku. Taka mį eftir žvķ aš ķ sumum tilvikum viršast beinar žżšingar liggja į boršinu. Ég get fullyrt aš svo er ekki, žęr žżšingar eru klśšur. Vill einhver reyna?

dry slot, 

effective gravity,

effective temperature,

heterogeneous chemistry,

North AtlanticOscillation,

polar low

quasi-geostrophic,

divergence,  

diffluence,

synoptic,

transitive system,

downscaling,

instability,

polar vortex.                  

 

Heimilislausu erlendu vešurfręšioršin eruaušvitaš miklu fleiri. En nóg um žetta aš sinni.


Śrkoma ķ september ķ Stykkishólmi alveg frį 1856

Lengstu samfelldu śrkomumęlingar į Ķslandi hafa veriš geršar ķ Stykkishólmi. Žęr byrjušu ķ september 1856. Ekki eru žęr žó alveg samfelldar žvķ 5 sķšustu mįnuši įrsins 1919 vantar žar ķ męlingarnar. Ég bķš enn eftir aš žęr finnist. Kannski brunnu žęr ķ sżslumannssetursbrunanum ķ Borgarnesi 1920 en pósthśs var einnig ķ žvķ hśsi. Sagt er aš fįein skuldabréf hafi og brunniš. Um žaš spunnust kjaftasögur į sķnum tķma, hśsiš brann į svipstundu.

Aušvelt er aš efast eitthvaš um samfellu ķ śrkomumęlingum. Žegar į heildina er litiš er žessi röš žó trśveršug. Stöšin hefur veriš flutt nokkuš oft og į sumum stöšum mį trśa žvķ aš fulllķtiš hafi komiš ķ męlinn, en lįtum efasemdir um žaš liggja į milli hluta.

r_178sept

Myndin sżnir septemberśrkomuna frį įri til įrs. Strax vekur athygli hin mikla śrkoma ķ september bęši 2007 og 2008. Žį uršu skašar af flóšum sums stašar um landiš vestanvert. Sömuleišis tekur mašur strax eftir žvķ aš fyrir utan žessa nżlegu rigningarmįnuši hafa sķšustu įratugir veriš frekar žurrir ķ september mišaš viš eldri tķma. Žaš er eins og śrkoman hafi dottiš nišur frį og meš september 1949, en sé e.t.v. į uppleiš. Śrkoman ķ september nś (2010) er žó talsvert undir mešallagi žaš sem af er.

Mikill munur var į septembervešri į tķmabilinu 1931-1960 annars vegar og 1961-1990. Į fyrra skeišinu var mešalśrkoman 76 mm, en 57 mm į žvķ sķšara. Meiri breytileiki er aftur į móti į 19. öld og framan af žeirri 20. Haustrigningamynstur hefur eitthvaš breyst. Velta mį vöngum yfir žvķ hvers vegna žaš sé.

Žurrasti september į tķmabilinu kom 1935, en žį męldist śrkoma ķ Stykkishólmi ašeins 1,6 mm og ekki nema 12,6 mm ķ Reykjavķk. Tķmabiliš frį žvķ sķšvetrar 1935 og žar til į mišju sumri 1936 var mjög óvenjulegt aš mörgu leyti. Žennan tķma rķktu óvenjulegar noršan- og noršaustanįttir og skera sig nokkuš śr fjórša įratugnum aš öšru leyti. Loftžrżstingur var žį hįr. Vatnsskortur varš vķša į vestanveršu landinu veturinn 1935 til 1936.

Gręna lķnan į myndinni er sett žar til aš sżna megindrętti śrkomumagnsins, (lowess-ašfall). Lķnur af žessu tagi missa gjarnan fótanna nęst endunum. 


Septemberhiti ķ Stykkishólmi 1798 til 2009

Eins og Siguršur Žór Gušjónsson bendir į ķ bloggi sķnu er september nś illa staddur varšandi algjört met. En eitthvaš hressist Eyjólfur vonandi eftir nóttina i nótt. Viš eigum einhverjar upplżsingar um hita į landinu ķ flestum septembermįnušum sķšan 1798 (5 mįnuši vantar). Žó óvissan ķ eldri tölum en 1830 sé nįnast óbęrileg er hśn samt bęrilegri en engar tölur.

Septemberhiti

Hér er lķnurit sem sżnir mešalhita ķ Stykkishólmi ķ september į žessu tķmabili eins og hann hefur reiknast. Viš sjįum aš september 1807 er talinn kaldastur meš 4,0 stig, en ekki er vķst aš neitt sé aš marka žaš. Ef viš viljum ekki trśa žvķ mį benda į september 1869 meš sķn 4,6 stig. Hlżjastur er september 1939 og 1941 nęrri žvķ jafnhlżr. Nś er spurning hvar 2010 lendir.

Rauš lķna į myndinni sżnir leitnina į tķmabilinu, hśn er um 0,4 stig į 100 įrum. Ég er reyndar ekki mjög veikur fyrir leitnilķnum. Viš gętum t.d. byrjaš slķka lķnu um 1980 og fengiš leitni um 0,4 stig į 10 įrum. En heildarleitnin ķ september er minni heldur en į vetri og vori. Setja mį fram trśveršugar skżringar į žvķ.

Gręna lķnan er svokölluš lowess-sķa (eša ašhvarf) eins og vķša er ķ tķsku um žessar mundir. Hér er lķnan eingöngu lögš ofan į til aš sżna įratugabreytileika, sżnir hann vel en tįknar ķ sjįlfu sér ekkert annaš. Sveiflan frį hlżindunum sem koma fram ķ mešaltalinu 1931-1960 (7,9 stig) og yfir ķ kuldatķmann 1961-1990 (6,7 stig) er hreint ótrśleg - en alveg sönn. Mešalhitinn žaš sem af er öldinni er 8,1 stig. Hlżjasti įratugurinn til žessa er lķklega 1933 til 1942 en žį var mešalhitinn ķ Stykkishólmi tęp 8,5 stig.

 

Ķ įrferši į Ķslandi ķ žśsund įr eftir Žorvald Thoroddsen stendur žessi lżsing į haustinu 1807 (bls. 207):

  

Haustiš var hrakvišrasamt, en rśmum mįnuši fyrir vetur lagši aš meš frostum og hrķšarbyljum, og uršu žį miklir fjįrskašar, en śthey uršu sumstašar śti undir fönnum og klaka; margt fje fenti į afrjettum fyrir leitir og eldivišur manna spiltist af hrakvišrunum; vetur var eftir žaš umhleypingasamur og stiršur til įrsloka.

Styšur žetta heldur viš skįldskapinn į myndinni fremur en hitt. Rśmum mįnuši fyrir vetur er einmitt um 20. september. Frost og hrķšarbyljir į žeim tķma tįkna varla hįan hita.  

 


Geysisslysiš 1950 og vešriš

Fyrir 10 įrum rifjaši Siguršur Ęgisson upp Geysisslysiš ašdraganda žess og björgunarašgeršum ķ ķtarlegri grein ķ Morgunblašinu, tengill į greinina er hér. Siguršur og ég réšum ašeins ķ vešurskilyrši žennan dag og mį sjį nišurstöšuna į korti ķ greininni. Žaš sem kemur hér į eftir er ķ ašalatrišum upprifjun į žvķ.

geysir_14091950_18y

Yfirlitskortiš er śr tölvuišrum į bandarķsku vešurstofunni og kunnum viš henni žakkir (sjį texta į myndinni). Greiningin er ķ ašalatrišum rétt, en kortiš sżnir ašrar tölur en menn eiga aš venjast, bil į milli žrżstilķna er žó hiš sama og algengast er, 5 hPa. Lķnan sem merkt er -280 er 965 hPa jafnžrżstilķnan, lęgšin var ķ raun og veru heldur dżpri en hér er sżnt, 953 hPa ķ lęgšarmišju og mišjan var nęr Fęreyjum en žetta kort sżnir.

Įętluš flugleiš Geysis er sżnd meš gręnni lķnu, en sennileg flugleiš ķ raušu. Athugiš žó aš kortiš sżnir ekki raunverulega flugleiš heldur er henni ętlaš aš skżra hvaš geršist. Žar sem lęgšin var talsvert dżpri en flugįętlun gerši rįš fyrir var sušvestanįttin sušaustan viš lęgšarmišjuna mun hvassari en rįš var fyrir gert. Aukavindurinn bar Geysi af leiš žannig aš flogiš var talsvert noršan en įętlaš var.

geysir_isl_140950-18

Vestan lęgšarmišjunnar var komiš ķ mjög hvassa noršaustanįtt (20 til 30 m/s) sem sveigši flugleišina til sušvesturs. Vélin kom upp aš landinu mun austar en rįš var fyrir gert. Eins og Ķslandskortiš sżnir var loftžrżstingur óvenju lįgur. Svona lįgur loftžrżstingur er ekki algengur ķ september. Krossinn er nokkurn veginn į Bįršarbungu, en ekki nįkvęmur, flugleišin (rautt) er heldur ekki nįkvęm.

Skżringar į tįknum Ķslandskortsins mį sjį į vef Vešurstofunnar, en žau eru fremur ógreinileg į myndinni. Smelliš į hana til aš stękka lķtillega. En lesiš góša grein Siguršar Ęgissonar.  

 


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Jśnķ 2017
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Nżjustu myndir

  • w-blogg250617a
  • Þriðjungamörk júníhita í Reykjavík
  • Hitabylgjur - árssummur
  • Hitabylgjuvístala - hæstu gildi einstaka daga
  • Hitabylgjuvístala - árstíðasveifla (meðaltal)

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (26.6.): 387
  • Sl. sólarhring: 511
  • Sl. viku: 3309
  • Frį upphafi: 1455369

Annaš

  • Innlit ķ dag: 367
  • Innlit sl. viku: 2781
  • Gestir ķ dag: 347
  • IP-tölur ķ dag: 342

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband