Bloggfęrslur mįnašarins, įgśst 2017

Fyrri hluti įgśstmįnašar

Įgśstmįnušur er nś hįlfnašur. Hann hefur veriš fremur svalur mišaš viš žaš sem algengast hefur veriš į öldinni. Mešalhiti ķ Reykjavķk er 10,7 stig, -0,1 stigi nešan mešallags sömu daga 1961-1990 og -1,2 nešan mešallags sķšustu tķu įra. Į Akureyri er mešalhitinn 10,0 stig og er žaš -0,6 nešan mešallags 1961-1990, en -1,4 undir mešallagi sķšustu tķu įra.

Mįnušurinn er nś ķ 14. hlżjasta sęti (af 17 į öldinni), kaldari var hann 2002, 2013 og 2015. Nokkuš bil er upp ķ 13. sętiš (2001). Sé lengri tķmi tekinn til samanburšar er hitinn ķ ķ kringum 90. sęti (af 143). Hlżjastir voru žessir dagar įriš 2004, mešalhiti 14,0 stig, en kaldast 1912. Žį var mešalhitinn 7,4 stig.

Hiti į landinu er vķšast hvar nokkuš undir mešallagi sķšustu tķu įra, mest į Noršurlandi, (neikvętt vik mišaš viš sķšustu tķu įr er mest -1,9 stig ķ Vķkurskarši). Hiti er rétt ofan mešallags į smįbletti viš austurströndina, mest +0,5 stig ķ Seley og +0,4 stig į Dalatanga.

Śrkoma ķ Reykjavķk er vel nešan mešallags, hefur męlst 18,1 mm eša rķflega 60 prósent mešalśrkomu sömu daga, sś fjóršaminnsta į öldinni. Mun meiri śrkoma (aš tiltölu) hefur veriš nyršra, meiri en tvöfalt mešallag į Akureyri. Aftur į móti hefur til žessa veriš sérlega žurrt austast į landinu, innan viš 5 mm hafa męlst į Dalatanga (žaš kann žó aš breytast rękilega į fįeinum dögum).

Sólskinsstundir hafa veriš ķviš fleiri en aš mešallagi ķ Reykjavķk žaš sem af er įgśst.

Ķ heild hefur fariš vel meš vešur. Hiti į landinu hefur enn ekki nįš 20 stigum ķ mįnušinum. Lķklegast er aš hann geri žaš sķšar - en žess mį žó geta aš įgśst hefur ekki veriš tuttugustigalaus sķšan 1979.


Litlar breytingar

Ekki er aš sjį miklar breytingar ķ vešurlagi hér į landinu nęstu dagana - heldur lokuš staša. Hśn veršur žó aš teljast meinlaus aš mestu žó hiti mętti gjarnan vera dįlķtiš hęrri. Viš lķtum į kort sem sżnir stöšuna į noršurhveli sķšdegis į fimmtudag (mat evrópureiknimišstöšvarinnar).

w-blogg150817a

Hér eru jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins heildregnar aš vanda og žykktin sżnd meš litum. Žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs, žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrra er loftiš. Hér sést aš hįsumar er enn į öllu hvelinu. Blįi žykktarliturinn varla til og heimskautaröstin lķka ķ sumarlinku sinni - einna helt aš aš henni kveši yfir Bretlandseyjum og svęšum žar sušur og austur af - og svo lķka vestan Alaska.

Grķšarmikill hęšarhryggur liggur noršur um Hudsonflóa og allt noršur į heimskaut. Hann hefur hér stuggaš viš kuldapollinum ķ Noršurķshafi og skipt honum ķ tvennt. Annar helmingurinn er hér viš Noršvestur-Gręnland og į aš liggja žar įfram įn žess aš plaga okkur aš heitiš geti. Samt rétt aš gefa honum auga. 

Viš sjįum aš Ķsland er viš mörk gulu og gręnu žykktarlitanna - sem žżšir aš hiti er viš mešallag įrstķmans. Hįloftalęgšin fyrir sušaustan land įtti uppruna sinn śr heimskautakuldanum - stóri kuldapollurinn hafši sent smįskammt til sušurs fyrir vestan land um helgina og m.a. valdiš nęturfrostinu sem plagaši suma landshluta. Nś er sjórinn sunnan viš landiš bśinn aš vinna į žeim kulda. 

Örin bendir į leifar fellibylsins Gert - örsmįtt kerfi, en ef menn nenna aš telja žykktarlitina sést aš žykktin er meiri en 5820 metrar į smįbletti viš mišju hans. Gert gengur inn ķ hįloftalęgšina viš Nżfundnaland - en hśn er į įkvešinni hreyfingu til austurs fyrir sunnan land. 

En eftir viku eša svo fer sumri aš halla į heimskautaslóšum - og einnig ķ heišhvolfinu. Heišhvolfiš er langoftast mjög lęst ķ sólargang - haustbyrjun reyndar ekki alveg eins nišurnjörvuš og voriš, en vešrahvolfiš er ķviš sveigjanlegra ķ sķnum sumarlokum - mörkin milli sumars og hausts ekki alveg jafn eindregin. 

Sé litiš į mjög mörg įr saman kemur žó ķ ljós aš hringrįsin hrekkur venjulega śr sumargķrnum ķ kringum höfušdag (29. įgśst). Koma haustsins er žó ekki nęgilega snögg til žess aš nį til alls hringsins noršan heimskautarastarinnar ķ einu. - En ķ įgśstlok mį heita vķst aš haustiš sé einhvers stašar komiš į skriš į noršurslóšum. Tilviljanakennt er frį įri til įrs hvar og hvernig haustkoman slęr sér nišur (ef svo mį segja). Žaš er ekki fyrr en rśmum mįnuši sķšar aš haustiš hefur nįš undirtökum allt sušur aš röst - og er aš auki fariš aš vķkka žann hring sem hśn ręšur. 

Žaš verša žvķ oft breytingar į vešurlagi hér į landi eftir 20. įgśst - og sérlega oft nęrri höfušdegi - en ekki alltaf. 


Smįvegis af 1815 og 1816

Žegar leitaš er ķ hrśgum af drasli finnast stundum löngu gleymdir hlutir - sem ekkert var veriš aš leita aš. Žetta į lķka viš um žęr hrśgur af skrįm sem stöšugt safnast upp ķ tölvum ritstjóra hungurdiska. Viš eina slķka leit rakst hann į myndina hér aš nešan. Hśn var upphaflega gerš vegna erlendar fyrirspurnar og varšaši hitafar įranna 1815 og 1816. 

Ķ aprķl 1815 varš grķšarlegt hamfaragos ķ fjallinu Tambóra ķ Indónesķu, žaš stęrsta slķkt į sķšari öldum. Įriš eftir var tķš daufleg ķ austanveršri Noršuramerķku og sömuleišis į stórum svęšum ķ Evrópu. Talaš var um sumarleysisįriš. Vešurlag mun vķšar hafa fariš śrskeišis žetta sama įr og hefur gjarnan veriš tengt gosinu. Ekki er įstęša til aš efast um žaš og mį finna um žaš nokkrar sannfęrandi greinar og fleiri bękur en eina. 

Tengillinn nešst į žessari sķšu nęr ķ įgęta svissneska samantekt um gosiš og vešurfarslegar afleišingar žess. Žar (og vķšar) er bent į aš nokkrum įrum įšur, 1809, varš annaš gos sem lķklega var lķka nęgilega stórt til aš geta haft įhrif į vešurlag. Žegar ritstjórinn sķšast vissi var ekki enn bśiš aš negla nišur hvar ķ heiminum žaš gos hefši oršiš - nokkuš dularfullt mįl - og ekki nema tvöhundruš įr rśm sķšan. 

Heimildir um vešurfar į Ķslandi um žetta leyti eru nokkuš rżrar. Dagbękur žęr sem til eru eru ekki aušlęsilegar - nema hitamęlingar séra Péturs Péturssonar į Vķšivöllum ķ Skagafirši - sem notašar eru viš gerš myndarinnar hér aš nešan. 

hitavik_1815-1816

Lįrétti kvaršinn sżnir mįnuši įranna 1815 og 1816 en sį lóšrétti hitavik. Notuš eru tvö samanburšartķmabil. Annars vegar įrin 1801 til 1830, žau vik ęttu aš sżna hvernig hitafariš hefur blasaš viš samtķmamönnum, en hins vegar eitthvaš sem er nęr okkar tķma 1981 til 2010.

Viš sjįum strax aš fyrstu fjórir mįnušir įrsins 1815 viršast hafa veriš sęmilega hlżir, sķšan tekur viš tķmabil sem ekki er mjög fjarri mešallagi, nema hvaš įgśstmįnušur hefur veriš mjög kaldur. Kuldar taka svo viš ķ desember 1815 og veturinn var kaldur fram į vor (aprķl). Maķ og jśnķ 1816 viršast hafa veriš bęrilega hlżir, en sumariš harla svalt eftir žaš - nóvember var einnig kaldur. 

Fram kemur ķ ritušum heimildum aš heyskapur hafi gengiš allvel sunnanlands žessi tvö sumur žótt grasvöxtur hafi ekki veriš mikill žaš sķšara. Ķ įgśst žeim kalda 1815 gekk į meš stórrigningum nyršra - en grasmaškur spillti tśnum syšra. Almennt aš segja fį žessi įr ekki sem verst umtal syšra - en sķšra noršaustanlands. 

Žess er ekki getiš ķ prentušum heimildum aš séš hafi į sól - sem žaš hefur žó vafalķtiš gert - mest žį um haustiš ef marka mį reikninga sem og reynslu af Pinatubogosinu 1991. Tamboragosiš var mest ķ aprķl 1815 eins og įšur sagši og žess varla aš vęnta aš žaš hafi fariš aš hafa įhrif hér į landi fyrr en seint um haustiš. Nś er žaš örugglega svo aš įhrif gosa eru misjöfn - žaš er ekki ašeins stęrš žeirra sem er įhrifavaldur heldur einnig ešliš, efnasamsetning gjóskunnar, stašsetning og einnig skiptir vafalķtiš mįli į hvaša tķma įrs gosiš veršur.

Žaš eru žó talin almenn sannindi aš gos ķ hitabeltinu valdi hlżindum ķ heišhvolfi - meiri žar sušurfrį en į noršurslóšum. Afleišingin er sś aš styrkur hvarfbaugsrastarinnar vex og lķkur verša meiri į žvķ aš hśn geti dregiš heimskautaröstina į Atlantshafssvęšinu sušur į bóginn og aukiš styrk hennar fyrsta vetur eftir gos. Sé žaš rétt ętti lęgšagangur sunnan Ķslands aš verša meiri žann hinn sama vetur - lįgžrżstinoršanįttir žį meiri hér į landi en venjulega - en fremur hlżtt - alla vega illvišrasamt - į meginlandi Evrópu. 

Kuldarnir vestanhafa og austan sumariš 1816 ęttu žį aš hafa stafaš af žvķ aš vestanįttir vetrarins hafi haldiš įfram aš bleyta Evrópu, en noršanįttir nįš til noršausturhluta Bandarķkjanna. - En um žessi atriši mį lesa ķ svissnesku skżrslunni sem vķsaš er ķ hér aš nešan (afrita og lķma žarf tengilinn til aš virkja hann). 

Tambora and the “Year Without a Summer” of 1816.  A Perspective on Earth and Human Systems Science.

http://www.geography.unibe.ch/unibe/portal/fak_naturwis/e_geowiss/c_igeogr/content/e39624/e39625/e39626/e426207/e431531/tambora_e_webA4_eng.pdf


Smįmoli um nęturkulda

Spurt var hvort kuldi sķšastlišna nótt (ašfaranótt 13. įgśst) hefši veriš óvenjulegur. Žvķ er til aš svara aš venjulegur var hann ekki. Frost męldist į 13 vešurstöšvum ķ byggš (af 107). Įmóta hįtt hefur hlutfalliš sjaldan oršiš sķšan rekstur sjįlfvirka stöšvakerfisins hófst 1997 - ašeins 2013 og 2014 (tvo daga hvoru sinni, ž. 7. og 12. fyrra įriš, en ž.2 og 14. žaš sķšara). Einnig er skylt aš geta nęturinnar slęmu, 25. jślķ 2009 ķ žessu samhengi. Sś nótt var verri en žessi aš žvķ leyti til aš kartöflužroski var mun skemur į veg kominn heldur en nś.

Einnig mį nota mešallįgmarkshita ķ byggš sem samanburš. Hann var 4,0 stig nś, var žrisvar lęgri ķ fyrrihluta įgśstmįnašar 2013 (ž.6., 7. og 12.) en annars ekki į tķma sjįlfvirku stöšvanna. Ķ eldri gögnum er slatti af lęgri mešallįgmarkshita, 34 tilvik af 1020 alls, eša nęrri 3 prósent - sum sé um annaš hvert įr aš jafnaši. Aš segja annaš hvert įr er žó varla rétt žvķ oft eru fleiri en ein slķk nótt ķ sama įgśstfyrrihlutanum. t.d. fjórar 1993 en žaš įr var sś kaldasta, 10. įgśst, mešallįgmarkshiti ķ byggš 2,8 stig. Įrin eru 19 af 68 (įriš ķ įr ekki tališ meš) - viš vęntum žvķ nętur af žessu tagi ķ fyrrihluta įgśst žrišja til fjóršahvert įr, en komi ein er lķklegt aš önnur eša fleiri fylgi meš ķ pakkanum.


Smįmoli um hįmarkshita

Ķ dag, 9. įgśst męldist hęsti hiti mįnašarins į landinu til žessa, 19,3 stig ķ Kvķskerjum ķ Öręfum. Enn veršur aš telja lķklegt aš hęsti hiti mįnašarins verši hęrri žegar upp veršur stašiš.

En samt var spurt hvenęr žaš hefši įtt sér staš sķšast aš hiti nęši ekki 20 stigum į landinu ķ įgśst. Svariš er ... 1979, en žį voru veišar ekki eins įkaft stundašar og nś, og žaš munaši ekki miklu, hęsti hiti mįnašarins męldist žį 19,5 stig į Hellu og Kirkjubęjarklaustri žann 7.

Įrin 1958, 1961 og 1962 nįši hitinn į landinu hvergi 19 stigum ķ įgśst - 1958 fór hann hins vegar yfir 20 stigin ķ september.

Žaš eru um helmingslķkur į žvķ aš hęsti hiti įgśstmįnašar męlist fyrstu 10 dagana - žį einnig um helmingslķkur į aš hann męlist hina 21 sem eftir standa. Žaš eru innan viš 20 prósent lķkur į aš hęsti hiti mįnašarins męlist sķšar en žann 20. - Žaš var žó žannig ķ įgśst 2014, 2015 og 2016. Hvernig veršur žaš nś?


Tólfmįnašamešalhitinn - stašan um žessar mundir

Viš lķtum nś rétt einu sinni į stöšu tólfmįnašamešalhitans ķ Reykjavķk. Tķminn lķšur og lķšur.

Hiti ķ Reykjavķk 12- og 120-mįnaša kešjumešaltöl

Žessi mynd nęr rétt rśm 20 įr aftur ķ tķmann. Įrtölin eru sett viš lok almanaksįrs (janśar til desember). Grįi ferillinn sżnir 12-mįnaša mešaltölin (12 į įri). Lóšrétti kvaršinn markar hitann. Į žessum 20 įrum hefur 12-mįnašahitinn sveiflast frį 4,33 stigum upp ķ 6,61. Hįmarkinu nįši hann ķ september 2002 til įgśst 2003. Upp į sķškastiš hefur hann einnig veriš ķ hęstu hęšum, komst ķ 6,38 stig ķ mars 2016 til febrśar 2017 og ķ 6,37 ķ jśnķ 2016 til maķ 2017. Nś ķ jślķlok var hann ķ 6,21 stigi. Žaš er lķklegt aš hann lękki heldur ķ haust og vetur žvķ hitinn ķ október 2016 var meš žvķlķkum ólķkindum aš varla er viš žvķ aš bśast aš komandi október eigi nokkurn möguleika ķ aš slį hann śt. 

Rauši ferillinn į myndinni sżnir 120-mįnaša mešaltališ (10 įr). Sį ferill er aš sjįlfsögšu mun jafnari en er lķtillega lęgri nś en hann var hęstur fyrir 5 įrum, ekki munar žó nema 0,13 stigum į stöšunni nś og žį. 

Nęsta mynd sżnir mun lengra tķmabil. Žar er 120-mįnašahitinn grįr, en rauši ferillinn sżnir 360-mįnašamešaltališ (30 įr).

120- og 360-mįnaša kešjumešaltöl hita ķ Reykjavķk

Greinilega mį sjį hversu óvenjulega tķma viš höfum lifaš aš undanförnu. 120-mįnašahitinn hefur nś lengi veriš langt ofan viš žaš sem best geršist į tuttugustualdarhlżskeišinu og 360-mįnašahitinn nżlega kominn upp fyrir žaš, fór ķ fyrsta sinn yfir 5 stig ķ lok įrs 2016. Hann hękkar ekki mikiš į žessu įri vegna žess aš įriš 1987 var fremur hlżtt en žar į eftir komu fjölmörg mjög köld įr og žvķ er góšur möguleiki į frekari hękkun 360-mįnašahitans į nęstu įrum svo fremi sem ekki kólni nišur fyrir mešaltal žeirra köldu įra. Allt ofan viš žaš hękkar 360-mįnašahitann. 

Sś spurning vaknar hversu langt sé sķšan 360-mįnašahitinn hefur veriš jafnhįr eša hęrri ķ Reykjavķk. Ritstjóri hungurdiska treystir sér ekki til aš svara žvķ svo vel sé. Žaš er hins vegar lķklegt aš ekki sé alveg jafnlangt sķšan 120-mįnašahitinn hefur veriš jafnhįr eša hęrri en nś (hvenęr sem žaš annars hefur veriš). 

En aušvitaš segja žessar myndir ekkert um framhaldiš - žęr sżna fortķšina. En žungi löngu mešaltalanna er žó mikill. Stęrsta sveifla 12-mįnašahitans sem viš žekkjum ķ Reykjavķk var frį žvķ ķ september 1880 žegar hann stóš ķ 5,55 stigum og var hrapašur nišur ķ 2,08 stig ķ įgśstlok įriš eftir. Ef sś atburšarįs endurtęki sig nś (varla lķklegt) myndi 120-mįnašahitinn ekki lękka nema um 0,3 stig og 360-mįnašahitinn um tęplega 0,1 stig į 12 mįnušum. 


Žykktarvik jślķmįnašar 2017

Bregšum upp korti sem sżnir mešalhęš 500 hPa-flatarins, žykktarinnar og žykktarvik ķ jślķ 2017.

w-blogg060817a

Mikil flatneskja er viš Ķsland. Įttin žó frekar sušlęg heldur en eitthvaš annaš. En allmikil jįkvęš žykktarvik meš mišju fyrir noršan land teygja sig sušur um landiš. Hiti ķ nešri hluta vešrahvolfs yfir mešallagi - og vel žaš noršurundan. Viš sjįum lķka kuldapollinn mikla vestan viš Gręnland - žar sem hiti var -2,5 stigum undir mešallagi ķ nešri hluta vešrahvolfs. Einnig var mjög kalt yfir Skandinavķu sunnanveršri. 

En fremur hagstętt hjį okkur. 

Spįin nęstu tķu daga er öllu kuldalegri - óžarflega kuldaleg satt best aš segja:

w-blogg060817b

Hiti ķ nešri hluta vešrahvolfs almennt 2 til 3 stigum undir mešallagi įgśstmįnašar į landinu. Vonandi ekki alveg svo mikiš nišri ķ mannheimum. En upplifun af žessum kulda fer nokkuš eftir vešurlaginu aš öšru leyti - sé vindur hęgur og nįi sól eitthvaš aš skķna veršur žetta ekki svo slęmt - en ķ bleytu og vindi er annaš uppi į teningnum.

Svo getum viš aušvitaš vonaš aš spįin sé einfaldlega röng - nś eša tautaš eitthvaš um aš verra gęti žaš veriš (sem žaš svo sannarlega gęti). 


Skżjasveipur yfir Austurlandi

Nś ķ kvöld (fimmtudag 3. įgśst) var skżjasveipur yfir landinu austanveršu - įberandi į gervihnattamyndum.

w-blogg040817a

Mynd af vef Vešurstofunnar frį kl. 21:56. - En į sjįvarmįlskortum er lķtiš sem ekkert aš sjį. 

w-blogg040817b

Jafnžrżstilķnur eru heildregnar į 4 hPa bili - varla lķnu aš finna viš landiš - 1008 hPa hringar sig žó į Sušurlandi vestanveršu. Rigningarbakki er yfir Vestur-Skaftafellssżslu og teygir sig til noršurs og sušurs. Sjįlfvirkar śrkomumęlingar stašfesta legu bakkans. 

En žegar litiš er upp mitt vešrahvolf sést hvers kyns er.

w-blogg040817ca

Žar mį sjį allgeršarlegan kuldapoll - mišja hans og mišja sveipsins į myndinni falla einkar vel saman. Frostiš ķ mišjum pollinum er meira en -24 stig - en hlżrra er til allra įtta. 

Pollurinn er hvaš öflugastur viš vešrahvörfin. Žaš sést vel į 300 hPa-kortinu, ķ rśmlega 9 km hęš.

w-blogg040817c

Hér er kerfiš oršiš hiš geršarlegasta. Hér er 300 hPa-flöturinn ofan vešrahvarfanna og žau hafa dregist nišur yfir kuldapollinum - sį nišurdrįttur veldur hęrri hita ķ mišju kerfisins en fyrir utan žaš - einmitt yfir kuldanum sem undir er. Žessi samhverfa pörun kulda og hlżinda veldur žvķ aš ekkert žrżstikerfi sést viš sjįvarmįl. - Sama į viš mun minni poll viš austurströnd Gręnlands.

Mikill kuldapollur yfir Noršurķshafi er žessa dagana aš verpa hverju kuldaegginu į fętur öšru og skżtur ķ įtt til okkar. Žaš vil bara svo til aš žessar sendingar eru ekki mjög stórar - en alveg nógu stórar ef śt ķ žaš er fariš - og žyngjast sjįlfsagt er frį lķšur. 


Hlżir og kaldir dagar

Leikur dagsins fellst ķ žvķ aš telja hlżja og kalda daga ķ Reykjavķk frį 1920 til 2016 og sjį hvernig žeir skiptast į įr og tķmabil.

Hlżr dagur telst sį sem er mešal žeirra fimm hlżjustu ķ safni almanaksbręšra sinna į tķmabilinu öllu. Įrin eru 97 og hver almanaksdagur į žvķ 97 bręšur. Žeir fimm hlżjustu eru žį kallašir hlżir, en žeir fimm köldustu kaldir. Ef tilviljun réši vęru um 19 kaldir og hlżir dagar aš jafnaši į hverju įri. Aušvitaš er žetta nokkuš subbulegt - en lįtum gott heita.

Hlżir dagar ķ Reykjavķk 1920 til 2016

Lķtum fyrst į dreifingu hlżju bręšranna. Sjį mį mikla klösun - er svo mį kalla - į lķnuritinu mį frekar sjį fjallgarša heldur en staka tinda.

Flestir söfnušust hlżju dagarnir saman įriš 2010, 59 - allstór kór, en fįlišašir voru žeir 1986 - tveir sungu veikum rómi. Rauša lķnan sżnir 10-įrakešju - viš sjįum aš hśn fylgir ķ ašalatrišum mešalhita ķ gegnum įrin - betur heldur en einstök įr gera. 

Kaldir dagar ķ Reykjavķk 1920 til 2016

Köldu dagarnir sżna aušvitaš ašra mynd. Žeir voru flestir ķ kringum 1980, 1979 og 1983 žar efst į stalli meš 58 kalda daga hvort įr - en hlżskeišin aušvitaš rżrari. Svo brį viš įriš 2016 aš enginn kaldur dagur kom til Reykjavķkur - eina įriš į öllu tķmabilinu sem žeim įrangri nįši. 

Žaš er varasamt aš fara aš leggja allt of mikiš śt af žessu (margs konar gildrur į ferš) og veršur ekki gert hér. 


Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Įgśst 2017
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Nżjustu myndir

  • w-blogg150817a
  • hitavik 1815-1816
  • hitavik 1815-1816
  • 120- og 360-mánaða keðjumeðaltöl hita í Reykjavík
  • Hiti í Reykjavík 12- og 120-mánaða keðjumeðaltöl

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (17.8.): 115
  • Sl. sólarhring: 380
  • Sl. viku: 2285
  • Frį upphafi: 1474936

Annaš

  • Innlit ķ dag: 97
  • Innlit sl. viku: 1975
  • Gestir ķ dag: 95
  • IP-tölur ķ dag: 91

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband