Bloggfęrslur mįnašarins, febrśar 2012

Gręnland hlķfir (- aš mestu)

Žótt vetur sé farinn aš lįta undan sķga sušur ķ löndum rķkir hann enn meš óskertum styrk į noršurslóšum. Hér į landi telst mars til vetrarmįnaša og er stundum kaldastur žeirra, ķ Reykjavķk aš mešaltali einu sinni į hverjum sjö įrum. Ekkert er vitaš um žaš hvernig fer aš žessu sinni. Hlżindi hafa rķkt ķ febrśar og ekki er spįš miklum kuldum nęstu daga - en samt kólnar lķtillega. En žessa dagana er mjög stutt į milli mikilla kulda og mikilla hlżinda. Viš lķtum į 500 hPa hęšar- og žykktarkort sem gildir kl. 18 į mišvikudag. Žaš er reiknaš ķ reiknimišstöšinni ķ Reading į Englandi.

 w-blogg290212

Svartar (grįar) heildregnar lķnur sżna hęš 500 hPa-flatarins, raušar strikalķnur sżna žykktina og bleiklitašar klessur og boršar sżna lęgšaišu. Žykktin segir til um žaš hver hiti er ķ nešri hluta vešrahvolfs, af jafnhęšarlķnunum mį rįša vindįtt og vindstyrk, vindur blęs samsķša lķnunum meš meiri hęš til hęgri. Vindur er žvķ meiri eftir žvķ sem jafnhęšarlķnur eru žéttari.

Margt er eftirtektarvert į žessu korti. Viš sjįum žykkt ofan viš 5520 metra žekur allstórt svęši ķ Vestur-Evrópu. Ķ dag (žrišjudaginn 28. febrśar) lį viš hitametum bęši ķ Skotlandi og ķ Danmörku, žau voru žó ekki slegin. Eins og sjį veršur lķka hlżtt į žessum slóšum į morgun (mišvikudag) - en žar sem vindur er ekki mikill er ólķklegt aš žessi mikla žykkt nżtist ķ hitamet.

Vestan Gręnlands er hins vegar mjög öflugur kuldapollur (Stóri-Boli). Viš mišju hans er žykktin innan viš 4740 metra. Žetta gęti oršiš lęgsta tala vetrarins į žessum slóšum. Ķ kvöld var -39 stiga frost ķ Syšra-Straumfirši og -20 stig ķ höfušstaš Gręnlands, Nuuk. Viš megum lķka taka eftir žvķ aš jafnžykktarlķnurnar eru mjög žéttar yfir hįbungu Gręnlands. Žetta mį tślka svo aš Gręnlandsjökull hindri framsókn kuldans til austurs og hlķfi okkur žar meš viš aš hann leggist af fullum žunga til okkar. Reyndar sleppur eitthvaš yfir jökulinn sunnanveršan - en lķka kemst eitthvaš sušur fyrir. Ekki žó śr mišju kuldapollsins.

Žetta (ekki mjög svo) kalda loft sękir aš žegar kortiš gildir (kl. 18), žykktin yfir landinu er komin nišur ķ 5160 metra en var ķ dag (žrišjudag) um 5250 metrar - lękkar sum sé um 90 metra til morguns, 4 til 5 stig į venjulegum hitamęli. Undir svo lķtilli žykkt mį reikna meš frosti - og aš śrkoma verši snjór. Reyndar er allsnörpum éljabakka spįš upp aš landinu į mišvikudagskvöld - vilji menn fį nįnari tķmasetningu er bent į vef Vešurstofunnar.

Mišja kuldapollsins er į leiš til noršvesturs - śt af kortinu en fer sķšan ķ allkrappan hring į 4 til 5 dögum.

Sušvestur ķ hafi er bylgja, hśn er nokkuš uppvafin (sést af išudreifingunni ķ kringum hana) en jafnframt er įberandi hversu mikiš misgengi jafnžykktar- og jafnhęšarlķna er viš hana. Lęgšabeygja (aušvitaš) er į hęšarlķnum en hęšarbeygja į žykktarlķnum. Mynstur sem žetta žykir efnilegt - enda į lęgšin aš dżpka mikiš į fimmtudag og sķšan į hśn aš senda hlżindagusu til Ķslands.


Hlaupįrsdagurinn (vešurfarsbreytingagrķn)

Žaš skal tekiš fram ķ upphafi aš hér er ekki um alvarlegan vešurfarsbreytingapistil aš ręša - frekar fyrsti aprķl hungurdiska. Vonandi aš menn hlaupi ekki mjög langt.  - Lesendum er lįtiš eftir aš greina hvar vitiš endar en bulliš byrjar. En menn ęttu aš hafa ķ huga aš sumt af žvķ sem sést į prenti um vešurfarsbreytingar er įlķka gįfulegt og žaš sem hér fer į eftir - geta menn greint ruglinginn žar?

Spurningin er: Hversu sjaldan mį męla hita til aš draga megi af žvķ įlyktanir um hnattręna hlżnun? Er kannski nóg aš męla hitann ķ Stykkishólmi kl. 9 į hverjum hlaupįrsdagsmorgni - og sķšan ekki söguna meir? Ętti hlaupįrsdagurinn ekki aš vera jafn tilviljanakenndur og ašrir dagar? Lķtum į mynd.

w-blogg280212

Hér mį sjį morgunhita ķ Stykkishólmi hlaupįrsdaginn allt frį 1848 til 2008. Žetta eru 40 męlingar, athugiš aš enginn hlaupįrsdagur var aldamótaįriš 1900 (eftir reglu Gregorķusar 13. pįfa). Hefši veriš hlaupįrsdagur žaš įr hefši morgunhitinn ķ Stykkishólmi veriš 1,1 stig - en žį hefši lķka afgangur alls lķnuritsins litiš talsvert öšru vķsi śt. [Aš vķsu er allmikil fylgni meš hita ķ dag og ķ gęr].

Kaldasti hlaupįrsdagurinn og sį hlżjasti eru „hliš viš hliš“, 1924 og 1928 - en žaš er nokkuš įberandi aš hlaupįrsdagar fyrri hluta tķmabilsins eru aš jafnaši kaldari heldur en žeir sķšari. Fyrstu 15 hlaupįrsdagana er mešalhitinn -2,6 stig en -0,3 stig sķšustu 15.

Enda er žaš svo aš marktęk leitni reynist vera ķ hitanum, reiknuš hękkun į öld er 2,6 stig. Žetta er mun meira heldur en almenn hlżnun, leitni vetrarins er um 1,2 stig į öld, en įrsins um 0,7 stig. Hlżnunin į hlaupįrsdaginn er žvķ um fjórum sinnum meiri heldur en hin almenna - enda er ašeins hlaupįr fjórša hvert įr.

Žaš er žvķ sennilega nóg aš męla hitann einn vetrarmorgun į einum staš į fjögurra įra fresti til aš sjį hlżnunina. Hvers vegna aš vera aš eyša fjįrmunum ķ endalausar męlingar žegar spara mį meš žessum hętti?

Jęja lesendur góšir, hvar fór textinn hér aš ofan śt af sporinu?


Innsveitir og śtsveitir

Mynd dagsins er einskonar aukaafurš endalausrar leitar aš ósamfellum ķ hitamęlingum og segir e.t.v. enga sérstaka sögu - en lįtum slag standa.

Reiknašur er įrsmešalmešalhiti ķ Grķmsey og ķ Vestmannaeyjum og mešalhiti į Grķmsstöšum og Hęli ķ Gnśpverjahreppi (fyrst Hrepphólum og sķšan Stóra-Nśpi ) dreginn frį. Kemur žį śt eftirfarandi lķnurit:

w-blogg270212

Grķmsstašir byrjušu ekki aš athuga fyrr en 1907 og fyrir žann tķma er notast viš hitamęlingar ķ Möšrudal. Hįu gildin ķ upphafi rašarinnar gętu bent til žess aš ekki hafi tekist nógu vel til meš fęrsluna milli žessara stöšva og veršur žvķ aš athuga nįnar. Įriš 1902 vekur athygli - lķklegasta įstęšan fyrir afbrigšilegu gildi žaš įr er sś aš žį brotnaši męlir dönsku vešurstofunnar į Stóra-Nśpi og tölur eru žvķ skįldašar - sennilega ekki alveg rétt.

Aš öšru leyti eru skyndileg stökk ekki sérlega įberandi - sķšustu hundraš įrin er žó lķtilshįttar leitni ķ žessum mun śtsveita og innsveita. Fyrir hundraš įrum sveiflašist munurinn ķ kringum 1,4 stig - en er frekar ķ kringum 1,6 stig į sķšari įratugum. Ein möguleg įstęša er sś aš Vestmannaeyjaröšin hafi veriš ofleišrétt žegar flutt var śr kaupstašnum aš Stórhöfša 1921, en fleira gęti valdiš, t.d. raunveruleg breyting.

Kalda įriš 1979 sker sig nokkuš śr. Žį voru innsveitir sérlega kaldar mišaš viš strandarstöšvarnar tvęr.


Af afbrigšilegum febrśarmįnušum - 2

Žį eru žaš austan- og vestanįttarmįnuširnir. Til aš finna žį notum viš sömu fimm flokkunarhętti og notašir hafa veriš įšur.

1. Mismunur į loftžrżstingi sunnanlands og noršan. Žessi röš nęr sem stendur aftur til 1873. Gengiš er śt frį žvķ aš sé žrżstingur hęrri noršanlands heldur en syšra séu austlęgar įttir rķkjandi. Lķklegt er aš žvķ meiri sem munurinn er, žvķ žrįlįtari hafi austanįttin veriš. Žaš eru hins vegar ekki nema 26 mįnušir af 135 sem žrżstingur er hęrri sunnan lands en noršan - austanįttin hefur yfirburšastöšu hér į landi.

Žaš er febrśar 1885 sem er mestur austanįttarmįnaša. Eins og sumir kunnu aš muna var hann lķka mestur noršanįttarmįnaša. Mikill fįdęmamįnušur - eins og nefnt var ķ noršanįttarpistlinum į dögunum. Febrśar 1966 er ķ öšru sęti. Žį var óvenju žurrt į Sušur- og Vesturlandi en snjóžungt nyršra. Sķšan kemur febrśar 1923 ķ žrišja sętinu. Žaš er merkilegt aš sķšustu žrjįtķu įrin hafa miklir austanįttarfebrśarmįnušir veriš fįtķšir.

Vestanįttin var mest ķ febrśar 1932, en hann er hlżjasti febrśar allra tķma - reyndar meš algjörum ólķkindum. Mešalhiti var 5 stig ķ Reykjavķk, 4,6 stig yfir mešallaginu 1961-1990 og 5,2 stig yfir 1931-1960. Į Akureyri var mešalhitinn 6,4 stig yfir 1961-1990. Vestanįttin var nęstmest ašeins tveimur įrum sķšar, 1934 og jafnmikil 1993.

2. Styrkur austanįttarinnar eins og hann kemur fram žegar reiknuš er mešalstefna og styrkur allra vindathugana į öllum (mönnušum) vešurstöšvum. Žessi röš nęr žvķ mišur ašeins aftur til 1949.

Hér var austanįttin mest 1966 og nęstmest 1957. Vestanįttin var mest 1993 og nęstmest 1959. Sķšarnefndi mįnušurinn er einnig į mešal žeirra sem eiga sterkustu sunnanįttina.

3. Geršar hafa veriš vindįttartalningar fyrir žęr vešurstöšvar sem lengst hafa athugaš samfellt og vindathugunum skipt į 8 höfušvindįttir og prósentur reiknašar. Sķšan er tķšni noršaustan-, austan- og sušaustanįttar lögš saman. Žį fęst heildartala austlęgra įtta. Žessi röš nęr aftur til 1874. 

Žaš er 1923 sem į mesta austanįttafebrśar samkvęmt žessu tali og 1966 er ķ öšru sęti. Febrśar 1885 fellur ķ žaš nķunda. Febrśar 1923 hlaut nokkuš góš eftirmęli žótt hann hafi ekki veriš alveg skašalaus, m.a. gerši mikiš brim um noršan- og austanvert landiš snemma i mįnušinum.

Vestanįttatķšni er reiknuš meš žvķ aš leggja saman tķšni įttanna sušvesturs, vesturs og noršvesturs. Febrśar 1934 er į toppnum. Grķšarleg śrkomu- og leysingaflóš uršu vķša um land og skašar uršu vķša.

4. Fjórši męlikvaršinn er fenginn śr endurgreiningunni amerķsku og nęr hann aftur til 1871. Fyrstu 20 til 30 įrin veršum viš žó aš taka nišurstöšum greiningarinnar meš varśš. Žaš er enn febrśar 1966 sem er efstur į austanįttarlistanum og sķšan koma 1957 og 1923 sem bįšir hafa veriš nefndir įšur. Mest var vestanįttin aš žessu tali ķ febrśar 1934 (einnig nefndur įšur) en 1965 er ķ öšru sęti en sį mįnušur var mjög afbrigšilegur - og hlżr.

5. Fimmti kvaršinn er einnig śr endurgreiningunni nema hvaš hér er reiknaš ķ 500 hPa-fletinum. Enn er 1923 nefndur ķ fyrsta sęti og 1893 ķ öšru. Žaš er sérlega skemmtilegt aš janśar 1923 var į toppnum ķ hįloftavestanįttinni - umskiptin yfir ķ febrśar hafa veriš grķšarmikil og snögg. Kannski var žaš einmitt žarna sem hlżindaskeišiš mikla byrjaši? [Žetta sķšasta er óįbyrgt]. Langmest var vestanįttin ķ febrśar 1934, žį var sunnanįttin lķka drjśg (ekki žó nęrri meti).


Hlżindin aš undanförnu og hįloftin (sólarhringsgamall pistill)

Eftirfarandi pistill įtti aš birtast fyrir sólarhring - en žį var prentsmišjan lömuš og ekkert hęgt aš vista. En vonandi hefur ekki slegiš svo ķ textann aš hann sé oršinn óętur.

Žótt hlżindin aš undanförnu séu ekki ennžį oršin söguleg (eša žannig) er įgętt aš staldra ašeins viš og lķta į mešalįstandiš ķ hįloftunum undanfarnar fjórar vikur. Žótt óvenju margar lęgšir hafi fariš hjį hafa žęr langflestar veriš óttalega aumingjalegar mišaš viš įrstķma (ekki žó alveg allar).

En lķtum fyrst į kort. Žaš sżnir mešalhęš 500 hPa-flatarins dagana 25. janśar til 21. febrśar. Kortiš er śr smišju Bandarķsku vešurstofunnar - žökk sé henni.

w-blogg240212a

Žaš sér aušvitaš ekki nokkur mašur hvaš afbrigšilegt er į žessu korti. Meira aš segja sjį žrautžjįlfuš hįloftaugu ritstjórans varla nokkuš - og žó. Žaš er 5340 metra jafnhęšarlinan sem liggur um Ķsland žvert. Žetta er rśmlega einu lķnubili (60 metrum) ofan viš mešaltal, Ķsland hefur fęrst um rśma breidd sķna til noršurs. Hęšarhryggurinn į austanveršu Atlantshafi sem hungurdiskar hafa įšur nefnt Golfstraumshrygginn (rauš strikalķna) er talsvert öflugri heldur en venja er til. Auk žessa er eitthvaš mikiš į seyši viš Mišjaršarhafiš og ķ Evrópu. Vestanhafs er įstandiš ekki jafn óvenjulegt.

Nęsta mynd er mun vęnlegri fyrir sjónhimnuna, en hśn sżnir vikin - hversu mikiš hęš 500 hPa-flatarins vķkur frį mešallagi įrstķmans.

w-blogg240212b

Lķnurnar eru hér dregnar meš 20 metra millibili. Žaš vekur strax athygli aš vikin eru jįkvęš į nęrri žvķ öllu kortinu (heildregnar lķnur) - mest vestur af Bretlandseyjum. Sušlęgar įttir eru talsvert meiri heldur en aš mešallagi allt frį svęšinu vestur af Asóreyjum ķ sušri og til Svalbarša ķ noršri. Viš sjįum lķka aš hęšarbeygja er į vikalķnunum kringum Ķsland, frekar fjandsamlegt lęgšunum mörgu. Žaš eru ķ sameiningu sunnanįttarauki og hįr 500 hPa-flötur sem valda hlżindunum hér į landi.

Til hęgšarauka er gott aš halda žessu tvennu ašskildu og hnykkja į žvķ - annars vegar hlżindunum sem sunnanįttaraukinn gefur og žeim sem hęrri 500 hPa-flötur gefur. Sunnanįttaraukinn er eins og hitaveita en lķta mį į hęšarvikiš sem noršurfęrslu birgšastöšvarinnar. Aš birgšastöšin fęrist til noršurs tryggir öryggi veitunnar og styrkir svęšiš gegn innrįsum kuldapolla.

Einu neikvęšu vikin eru yfir Mišjaršarhafi og Evrópu sunnanveršri. Žar eru vikalķnur mjög žéttar og sżna mun sterkari aust- og noršaustlęgan straum į žeim slóšum heldur en rķkir aš mešaltali. Žetta er sannkölluš kuldaveita śr austri og žar aš auki hefur birgšastöš kuldans sótt ķ įtt aš Mišjaršarhafi meš aukinni lęgšabeygju. Žetta žżšir aš kuldinn hefur nįš til Noršur-Afrķku jafnvel žótt žar sé austanįttarauki ekki svo mikill.  


Munur į mešalhita noršanlands og syšra (hugvekja aš gefnu tilefni)

Vešurlag hafķsįranna 1965 til 1971 var heldur leišinlegt, en nś, 45 įrum sķšar mį segja aš reynslan af žeim hafi ekki veriš eingöngu neikvęš. Alla vega voru žau lęrdómsrķk. Vešurlag hrökk žį um skeiš aftur til 19. aldar og sżndi žar meš aš sį landshlutamunur sem var svo algengur žį er alveg raunverulegur. Meš reynslu ķsįranna į bakinu féllu žeir sem stunda reikninga hitamešaltala ekki ķ žį freistni aš strika yfir žennan hitamun - hann hlyti aš vera óešlilegur og įbyggilega afleišing af breyttum męliašstęšum. Hitamešaltölum 19. aldar hefši sķšan veriš breytt į annan hvorn veginn. En lķtum ašeins į - myndefniš hefur vķst ķ ašalatrišum sést įšur.

w-blogg230212a

Hér mį sjį mismun įrsmešalhita ķ Vestmannaeyjum og ķ Grķmsey allt frį 1874 til 2011 (eldri geršir myndarinnar sżna 1878 til 2007). Glögglega mį sjį hversu bókstaflega įstandiš į hafķsįrunum var afturhvarf til žess sem rķkti fyrir 1920. Hér veršur aš taka fram aš hitaraširnar tvęr eru ekki alveg lausar viš galla.

Einn ósamfella er sżnu alvarlegust en žaš er flutningur stöšvarinnar ķ Vestmannaeyjum śr kaupstašnum og śt į Stórhöfša haustiš 1921. Hęšarmunur er mikill į milli žessara staša. Žvķ var įkvešiš aš lękka įrsmešalhita ķ Vestmannaeyjum um 0,7 stig į įrunum 1877 til 1921. Męlingar hafa nżlega veriš geršar į bįšum stöšum samtķmis og munurinn sem žį kom fram er ekki fjarri žessari tölu - en ekki nįkvęmlega sį sami - auk žess sem dįlķtil įrstķšasveifla kemur žar fram. Fyrir 1878 var stöšin uppi viš Ofanleiti og sama „leišrétting“ į ekki viš.

Ķ Grķmsey hafa żmsir hlutir gerst į tķmabilinu - en svo viršist sem mögulegar ósamfellur af žeirra völdum séu minni heldur en žęr raunverulegu vešurfarsbreytingar sem hafa oršiš.

Breytingin į vešurlagi į hafķsįrunum er svo afgerandi aš ķ augum sumra getur hśn ekki veriš rétt. Mörg smįatriši myndarinnar vekja athygli, įriš 1984 er sérlega afbrigšilegt, munur į hita fyrir noršan og sunnan hefur aldrei oršiš jafnlķtill - enda voru kaldar sušvestlęgar įttir rķkjandi meš sudda sunnanlands en nyršra var bjart og tiltölulega hlżtt ķ landįttinni.

Žaš er skemmtileg tilviljun aš hitamunur į žeim fjóršungi 19. aldar sem viš sjįum var minnstur 1884, nįkvęmlega hundrįš įrum į undan muninum litla 1984. Žaš mį lķka benda į aš į myndinni viršist svo sem hafķsįrin hafi ekki byrjaš 1965 heldur tveimur įrum fyrr, 1963. Munurinn 1963 er aš vķsu įmóta og 1943 og 1932. Bęši žessi įr var hafķs undan Noršurlandi.

Grķmsey er aušvitaš ein žeirra stöšva į landinu sem viškvęmust er fyrir įhrifum hafķss, en Vestmannaeyjar eru vel varšar. Reykjavķk er lķka mjög vel varin - betur heldur en flestar stöšvar ķ nįgrenninu og Akureyri getur sloppiš furšuvel viš hafķsįhrif séu landįttir rķkjandi. Mętti fjalla um žaš sérstaklega. En lķtum į ašra mynd. Hśn sżnir mun į įrsmešalhita ķ Reykjavķk og į Akureyri 1882 til 2011.

w-blogg230212b

Spönn lóšrétta kvaršans į žessari mynd er sį sami og į žeirri fyrri žótt tölurnar séu ašrar. Viš sjįum aš hreyfingar frį įri til įrs eru ekki eins miklar og į fyrri myndinni. Hafķsįrin koma greinilega fram sem hóll ķ lķnuritinu og sömuleišis minnkar munur stöšvanna um 1920 rétt eins og į fyrri mynd.

Svo viršist sem munur frį 1973 og įfram, jafnvel fram yfir įriš 2000 sé minni en var fyrr į öldinni. Į žessum tķma var tiltölulega hlżtt fyrir noršan mišaš viš sušvestanvert landiš. Viš sjįum hvernig įrin 1976 og 1984 skera sig sérstaklega śr. Sķšarnefnda įriš er žaš eina žegar hlżrra var į Akureyri heldur en ķ Reykjavķk. Į eldri tķš er žaš sérstaklega įriš 1933 sem sker sig śr, enda var sumariš žį fįdęma hlżtt nyršra - lķka hlżtt syšra en ķ sólarleysi og rigningu. Įriš 1933 er hiš langhlżjasta sem vitaš er um į Akureyri hlżindi sķšustu įra hafa ekki slegiš žaš śt.

Hér er rétt aš taka fram aš įrin 1919 til 1926 voru athuganir į Akureyri sérlega aumar og talsverš óvissa er žį ķ mešaltölum - rétt er aš bśast viš žvķ aš einhverjar breytingar verši geršar į hitaröšinni frį žvķ sem hér er birt.


Sjįvar- og jaršvegshiti meš augum reiknimišstöšvarinnar

Til aš nįkvęm lķkön af lofthjśpnum lendi ekki śt ķ vitleysu er mikilvęgt aš žau viti af hita yfirboršs lands og sjįvar. Hér veršur ekki fjallaš um žaš hvernig žessara upplżsinga er nś aflaš né heldur hvernig samskiptum lofts og sjįvar er hįttaš ķ vešurspįlķkönum. Viš skulum samt leyfa okkur aš kķkja į hitaupplżsingar sem evrópureiknimišstöšin notar ķ dag (ķ bókstaflegri merkingu - žrišjudag 21. febrśar 2012). Trślega eru sjįvarhitaupplżsingarnar ekki alveg réttar og viš vitum aš jaršvegshitaupplżsingarnar į kortinu geta varla veriš réttar. Vonandi er žetta žó ekki mjög fjarri lagi.

w-blogg220212a

Litakvaršinn sżnir yfirboršshita lands og sjįvar eins og hann er notašur ķ lķkaninu kl. 18 žrišjudagskvöldiš 21. febrśar. Lķkanjaršvegshiti į Ķslandi er um eša rétt nešan viš frostmark. Žaš er ekki mjög ólķklegt, - ķ hlįku aš vetrarlagi er jaršvegshiti gjarnan ķ kringum nślliš hér į landi. Lķkaniš veit hins vegar lķtiš um snjóalög, raka eša raunverulegan jaršvegshita hér į landi. Vonandi er aš eitthvaš verši bętt śr žeim upplżsingaskorti į nęstu įrum.

Af kortinu getum viš rįšiš ķ žaš hvar hafķsbrśn er ķ lķkaninu. Frostmark sjįvar er ķ kringum mķnus 2 stig. Žar sem hiti er lęgri en žaš er örugglega hafķs ķ lķkaninu og žannig er įstandiš mešfram austurströnd Gręnlands. Ekkert er ljóst meš hafķs žar sem hiti er į bilinu 0 til mķnus 2 stig en žannig er žvķ variš į stóru svęši noršaustur af landinu. Žar gętu vaxtarskilyrši hafķss veriš tiltölulega góš - en hafa ber ķ huga aš kortiš segir ekkert um seltu eša lagskiptingu sjįvar. Hugsanlegt er žó aš lķkaniš žykist eitthvaš vita um žį žętti, rétt eins og žaš žykist žekkja jaršvegshita į Ķslandi - žótt žaš hafi engar handfastar upplżsingar um hann.

Viš sjįum vel į kortinu hvernig sjór er hlżrri fyrir vestan land heldur en fyrir austan og hvernig tiltölulega hlżr sjór teygir sig noršur meš Vestfjöršum og ķ stefnu austur meš Noršurlandi.


Mesta furša - aš vešriš skuli ekki vera verra

Ķ dag (mįnudag) var fagurt vešur vķša į landinu - į milli lęgša. Žótt skammvinnt skak eigi aš fylgja lęgš morgundagsins (žrišjudags) er hśn heldur aumingjaleg mišaš viš įrstķma - rétt eins og sś sem fór hjį į sunnudag. Viš lķtum nś į žessa slöppu stöšu og hvaš žaš er helst sem ógnar henni.

w-blogg210212a

Kortiš er frį evrópureiknimišstöšinni og sżnir hęš 500 hPa-flatarins um hįdegi į mišvikudag (22. febrśar). Höfin eru blį, löndin ljósbrśn. Ķsland er nešan viš mišja mynd. Blįu og raušu lķnurnar sżna hęš 500 hPa-flatarins ķ dekametrum (1 dam = 10 metrar). Žvķ žéttari sem lķnurnar eru žvķ meiri er vindurinn milli žeirra. Žykka, rauša lķnan markar 5460 metra hęš, en žynnri raušar lķnur eru viš 5820 metra og 5100 metra hęš. Almennt mį segja aš žvķ lęgri sem flöturinn er žvķ kaldara er vešrahvolfiš.

Hér er bśiš aš krota meš ljótum örvum ofan ķ (fagurt?) kort reiknimišstöšvarinnar. Ein örin viršist byrja yfir Noršur-Afrķku og liggur sķšan austur um til Kóreu. Hśn birtist sķšan aftur viš vesturströnd Kanada heldur žašan įfram žvert um Noršur-Amerķku, śt į Atlantshaf og noršaustur til Skotlands og Finnlands. Örin į aš sżna nokkurn veginn hvar heimskautaröstin mikla į aš halda sig žegar kortiš gildir. Reyndar mį sjį aš röstin (žéttu jafnhęšarlķnurnar) sveiflast ķ raun noršur og sušur fyrir žį rįs sem örin er sett ķ, m.a mį sjį flatan hrygg sušvestan Ķslands. Meš góšum vilja mętti halda įfram austur um Rśssland og Sķberķu (punktalķnan).

Kuldapollurinn mikli yfir Tśnis er mjög öflugur og veldur afleitu vešri į žeim slóšum. Žaš er ekki svo óvenjulegt aš röstin hringist meira en einn hring og lendi žannig śr fasa viš sjįlfa sig eins og hér mį sjį.

En vel vel er aš gįš mį sjį annan hring (gulbrśnan) hringa sig um snarpan kuldapoll undan Noršvesturgręnlandi og mį greina nokkrar bylgjur (eša smįlęgšir) į „braut“ utan um pollinn. Hann er hins vegar nįnast kyrrstęšur. Sķšustu dagana hafa hvorki bylgjurnar ķ noršlęga hringnum né kuldapollurinn sjįlfur komiš nęrri meginröstinni (gręnu lķnunni) og bylgjum hennar. Į milli žessara hringja er einskonar hlutlaust svęši - og žótt hvasst hafi veriš sunnan viš sumar žeirra lęgša sem hér hafa fariš hjį hefur žaš hvassvišri ekki nįš hingaš né hvassvišri sem nyršri hringurinn hefur magnaš.

Žaš er helst į fimmtudaginn aš žessi tvö kerfi geti nįš saman - rétt sem snöggvast, en reiknimišstöšvar greinir žó į um žaš. Viš skulum lķta ašeins nįnar į mišvikudaginn og horfa į kort hirlam-lķkansins į sama tķma og kortiš aš ofan. Lķtill munur er į žessum tveimur kortum - en į nešra kortinu fįum viš aš sjį žykktina lķka.

w-blogg210212b

Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru svartar og heildregnar, en jafnžykktarlķnur eru raušar og strikašar. Hér sést betur hvernig bil er į milli meginrastarinnar og žeirrar minni (og lęgri) rastar sem fylgir hringnum ķ kringum kuldapollinn. Į kortiš hefur veriš settur inn ferhyrningur og mį greinilega sjį aš inni ķ honum eru jafnžykktarlķnurnar ekki nęrri žvķ eins žéttar og til sitt hvorrar hlišar. Svo getur fariš aš kerfin tvö missi hvort af öšru. Verši svo gerist lķtiš meš lęgšina sem hér į aš koma į fimmtudaginn, en nįi kerfin saman er ansi mikiš illvišrisfóšur į feršinni.

Evrópureiknimišstöšin segir į žessari stundu (um mišnętti į mįnudagskvöld) aš stefnumótiš verši frekar meinlaust. Mišjur kerfanna viršast alla vega ekki eiga aš nį saman. Amerķska reiknimišstöšin gerir heldur meira śr. 

En žaš er samt furša aš žrjįr til fimm lęgšir skuli nęr tķšindalaust fara framhjį landinu ķ hverri viku ķ febrśar - illskeyttasta lęgšamįnuši įrsins. Stendur slķkt įstand lengi?


Enn af hlżindaskeišinu mikla - vešrasveiflur sķšustu įratuga (10)

Gjarnan er talaš um įrabiliš 1920 til 1965 sem hlżindaskeišiš mikla eša tuttugustualdarhlżskeišiš. Ķ fyrri pistlum var fjallaš um upphaf žess og mišju auk žess sem dįlķtill samanburšur var geršur į žvķ og nśverandi hlżskeiši sem stašiš hefur linnulķtiš ķ 16 įr og veriš sérlega öflugt sķšustu 10 įrin.

En hiti var ekki samfellt jafnhįr allt skeišiš - og varla viš žvķ aš bśast aš nśverandi hlżskeiš verši heldur alveg laust viš kuldaköst og svöl įr. Myndin sżnir 12-mįnaša kešjumešaltöl hita ķ Reykjavķk frį 1922 til 1966.

w-blogg200212b

Įrakvaršinn er lįréttur en hitinn er į lóšrétta įsnum. Žótt talaš sé um aš hlżskeišiš hafi byrjaš strax 1920 (enginn kaldur vetur kom eftir žaš) er samt varla rétt aš telja fyrsta lįgmarkiš į žessari mynd inni į skeišinu. Fyrstu sumrin eftir 1920 voru heldur skķtleg meš snjókomu til fjalla og öšrum einkennum kuldaskeiša. Tķmabundnum botni var nįš į 12-mįnaša skeišinu jśnķ 1923 til maķ 1924. Hiti varš reyndar ekki jafn lįgur aftur į neinu 12-mįnaša tķmabili ķ Reykjavķk fyrr en 1979 - žį datt hann nišur fyrir kvaršann į myndinni.

Įberandi er hvernig hitinn sveiflast į 3 til 5 įra fresti - žó įn fastrar reglu. Žaš var fjórum sinnum sem 12-mįnaša mešalhiti fór yfir 6 stig. Žaš hefur gerst tvisvar į sķšustu tķu įrum. Viš sjįum aš į milli toppanna datt hiti talsvert nišur - oftast nišur fyrir 4,5 stig. Hlżindi sķšustu 10 įra hafa aftur į móti veriš eindregnari.

Į myndinni mį sjį aš munur er į fyrri og sķšari hluta skeišsins. Mestu hlżindin eru öll į fyrri hlutanum. Į įrunum 1949 til 1952 er eins og hik komi ķ hlżindin og žau verša ekki jafnmikil eftir žaš og įšur var. Mestu munar aš hitasumrum fękkaši og segja mį aš hlżskeišinu hafi veriš lokiš hvaš hlżindasumur varšaši strax fyrir 1950. Aš vķsu komu fįein allgóš sumur eftir žaš - en žau voru annaš hvort styttri eša landshlutabundnari heldur en įšur.

Veturinn entist lengst ķ hlżindunum og byrjaši fyrst. Ekki er vitaš hvaš žessu veldur né hvers vegna hlżindaskeišiš kom yfirleitt. Žetta hlżindaskeiš viršist hafa tekiš til minna svęšis heldur en žaš skeiš sem nś rķkir.

Hęgt er aš tengja hitasveiflur į žvķ įrabili sem hér hefur veriš rętt um allvel viš andardrįtt vestanvindabeltisins. Hlż įr fylgja annaš hvort miklum sunnanįttum viš Ķsland eša žį hįrri stöšu 500 hPa-flatarins. Er žaš misjafnt hvort vegur meira hverju sinni. Um žetta var fjallaš sérstaklega ķ vešrasveiflupistli nśmer tvö (27. 10. 2011). Flesta pistlana mį finna meš žvķ aš leita aš oršinu „vešrasveiflur“ ķ leitarglugga bloggsķšunnar. Mį af žvķ rįša hvers vegna žetta tilgeršarlega orš er notaš ķ titlum žeirra.


Köldustu febrśardagarnir

Viš lķtum nś į köldustu febrśardaga į landinu frį og meš įrinu 1949. Žar reynist febrśar 1969 vera įberandi. Grķšarleg kuldaköst veturinn 1968 til 1969, žį var mikill hafķs viš land. Sé reynt aš lķta į landiš ķ heild var hann nęstkaldasti febrśar 20. aldarinnar - ķviš kaldara var ķ febrśar 1935 og febrśar 1907 var įmóta kaldur. Einn mjög kaldur febrśar hefur komiš į nżrri öld, 2002. 

En lķtum į lista yfir daga lęgsta mešalhita į öllu landinu.

 įrmįndagurmešalh.
1196926-16,04
2196927-13,78
3196921-13,06
41998228-12,14
51968212-11,90
62002224-10,90
71950223-10,78
81968214-10,63
9200821-10,44
101990228-10,30
111968215-10,19
121973224-10,15
13199527-10,15

Dagar ķ febrśar 1969 sitja ķ fyrsta, öšru og žrišja sęti - sį 6. er langkaldastur. Ķ fjórša sęti er sķšan 28. febrśar 1998. Kuldakastiš ķ lok febrśar og byrjun mars 1998 er žaš mesta į sķšari įrum (ef hęgt er aš tala um tķma fyrir 14 įrum meš žvķ oršalagi). Febrśar 1968, hafķsmįnušur eins og 1969, į fimmta, įttunda og 11. sęti. Tveir dagar į nżrri öld eru į mešal efstu tķu. Žaš er nokkuš vel af sér vikiš ķ öllum hlżindunum.

Mešallįgmarkslistinn er svona:

 įrmįndagurmešallįgm
1196927-18,10
2196926-17,67
3196922-15,35
4196921-14,88
51968213-14,58
6196928-14,58
71968215-14,03
81981210-13,88
9196822-13,67
101950223-13,38

Hér er febrśar 1969 meš fjóra efstu og aš auki daginn ķ sjötta sęti, febrśar 1968 į žrjį - ašeins tvö önnur įr komast į blaš, meš 10. febrśar 1981 og 23. febrśar 1950.

Dagar meš lęgstan mešalhįmarkshita (tungubrjótur) eru:

 įrmįndagurmešalhįm
1196921-11,54
2196927-11,43
3196926-11,23
41998228-9,12
52002224-8,82
61968215-8,66
7198521-8,33
81990228-7,63
9199528-7,62
101960217-7,56

Žetta eru óskaplega kaldir dagar. Žeir köldustu eru enn śr safni febrśarmįnašar 1969. Rétt er aš benda į 17. febrśar 1960 ķ tķunda sęti, sį įgęti febrśar į daga bęši į hlżrra- og kaldradagalistum, 7. febrśar - ašeins tķu dögum įšur - er hlżjasti febrśardagur alls žess tķmabils sem hér er lagt undir.


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Aprķl 2017
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30            

Nżjustu myndir

  • w-blogg240417b
  • Munur á sólarhringsmeðalhita í Reykjavík og á Akureyri
  • Munur á sólarhringsmeðalhita í Reykjavík og í Stykkishólmi
  • w-blogg240417a
  • Festuhlutfall vinds á Íslandi

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (28.4.): 109
  • Sl. sólarhring: 337
  • Sl. viku: 3215
  • Frį upphafi: 1435264

Annaš

  • Innlit ķ dag: 79
  • Innlit sl. viku: 2713
  • Gestir ķ dag: 73
  • IP-tölur ķ dag: 69

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband