Bloggfęrslur mįnašarins, įgśst 2011

Meira af dauša fellibyls (Irene)

Leifar fellibylsins Irene eru nś milli Labrador og Sušur-Gręnlands. Ķ nęsta pistli į undan žessum (hann er dagsettur 30. įgśst) var minnst į sérstakt śtlit umbreyttra fellibylja į hitamyndum sem teknar eru śr gervihnöttum. Žaš hefur haldist aš mestu fram į daginn ķ dag og fyrri mynd dagsins sżnir žaš vel.

w-blogg310811a

Hér er erfitt sjį hvar lęgšarmišjan er viš jörš. Tölvugreiningar setja hana žó įkvešiš nokkurn veginn žar sem merkt er Li. Ef mjög nįiš er rżnt ķ myndina (vonlķtiš į žessu afriti) mį sjį lķtinn sveip viš strönd Labrador žar sem merkt er S. Žaš er trś mķn aš žar sé aš finna hinar eiginlegu leifar af hringrįs fellibylsins. Hann dęldi hins vegar miklu af hlżju og röku lofti upp undir vešrahvörf. Žaš er hvķti bakkinn noršan viš žar sem stendur Li.

Sušurbrśn žessa hvķta bakka er rétt eins og i gęr bżsna móšukennd. Engin hįskż eru innan raušu sporöskjunnar. Žar veltur enn fram hlżtt loft - og hlżtur ašallega aš vera ķ vęgu nišurstreymi. Žaš er śt af fyrir sig ekki svo óalgengt ķ hlżjum geirum lęgša, en engin sjįst enn kuldaskilin.

Raušgula örin sżnir hįloftavindröst sem er aš mynda skżjabakkann yfir Nżfundnalandi. Žarna skerpast kuldaskil sem viršast žó aš mestu hafa misst af lęgšarmišunni. Ķ hįloftavindröstum sem liggja til noršurs, noršausturs eša austurs eru oftast tvö uppstreymissvęši. Annaš er hęgra megin viš žann staš žar sem loft kemur inn ķ skotvindssvęši rastarinnar. Viš sjįum žaš svęši yfir Nżfundalandi į žessari mynd.

Hitt uppstreymissvęšiš er vinstra megin viš žann staš rastarinnar žar sem loft gengur śt śr skotvindasvęšinu. Ekkert uppstreymi sést žar į myndinni. Žaš ętti aš vera um žaš bil žar sem raušgula örin endar. Hlżja loftiš viršist halda žvķ uppstreymi ķ skefjum. Hér ęttu lesendur aš hafa ķ huga aš žetta eru bara tilgįtur śt frį žvķ sem algengt er. Hungurdiskar hafa tilhneigingu til fimbulfambs - og oft er hęgt aš skjóta tilgįtur žeirra nišur.

Hin mynd dagsins sżnir hirlam-spįkort fyrir hįdegi į mišvikudag (31. įgśst).

w-blogg310811b

Kunnugir kannast viš tįknfręšin en viš endurtökum žau samt fyrir nżja lesendur: Svörtu heildregnu lķnurnar sżna hęš 500 hPa flatarins ķ dekametrum , en raušu strikalķnurnar tįkna žykktina, hśn er einnig męld ķ dekametrum (dam = 10 metrar). Žvķ meiri sem žykktin er - žvķ hlżrra er loftiš. Žvķ žéttari sem svörtu hęšarlķnurnar eru žvķ hvassara er ķ 500 hPa-fletinum en hann er, eins og kortiš sżnir ķ 5 til 6 kķlómetra hęš.

Hér hafa leifar Irene nįš aš samlagast bylgju ķ vestanvindabeltinu og meira aš segja er oršin til lokuš lęgš ķ 5 km hęš. Žessi lęgš į aš dżpka nokkuš fram į fimmtudag. Ég hef sett rauša lķnu ofan ķ žykktarhrygginn (hlżja geirann) sunnan viš lęgšarmišjuna. En žetta hlżja loft į aš sveigja til sušausturs eins og örvarnar sżna. Žetta eru algengustu örlög hlżinda sunnan śr höfum. Mér žykir sennilegt aš žessi flótti hlżja loftsins dragi vešrahvörfin yfir lęgšarmišjunni nišur og valdi dżpkun hennar.

Mjög hlżtt loft var yfir landinu ķ dag (žykktin meiri en 5540 metrar) og nįšu hlżindin til stöšva į landinu, hiti fór ķ yfir 20 stig ķ upp- og innsveitum noršaustanlands. Heldur kólnar ķ hįloftum til morguns - en ekki mikiš. En raunveruleg hlżindi fara alveg framhjį.

Irene nįši ekki til kalda loftsins vestan Gręnlands. Žar var mikiš fóšur fyrir feitt stefnumót en ef viš skošum kortiš nįkvęmlega sést aš žykktar og hęšarlķnur liggja žar nokkuš samsķša - ekkert tak nęst į kuldanum. Hann breišir žó ašeins śr sér nęstu daga. Annars er ekkert af komandi vetri aš frétta - hann hefur ekki enn lįtiš į sér kręla į noršurslóšum žótt sumariš sjįlft fari aš renna sitt skeiš į enda noršurfrį.

Ég veit žó ekki hvenęr telja beri aš noršurhvelsvetur byrji - en ég vil helst fį aš sjį 5100 metra jafnžykktarlķnuna birtast į kortunum. Žį segi ég vetur byrja - og haustiš hefst žį skömmu sķšar hér į landi. Žessi žykktarlķna, 5100 metrar kemur sķšan vonandi ekki meš veturinn hingaš fyrr en ķ nóvember eša sķšar. En um žaš vitum viš nįkvęmlega ekki neitt.

Nęsti hitabeltisstormur veršur sennilega aš fellibyl į morgun. Hann heitir Katia og er nś į mišju hafi milli Afrķku og Karabķska hafsins. Fylgjast mį meš honum.


Af langvinnum dauša fellibylsins Irene

Fellibylurinn Irene - eša öllu heldur leifar hans, hefur ķ dag veriš aš taka stökkiš inn aš heimskautaröstinni. Hętt er viš falli žegar stokkiš er meš snśningi inn į hringekju. En lifir samt af.

Viš skulum lķta į hitamynd śr NOAA-gervihnetti. Hśn var gripin af Kanadķsku vešurstofunni ķ dag kl. 15:45.

w-blogg300811

Rauši hringurinn er nęrri mišju lęgšarinnar sem er į leiš til noršausturs eša austnoršausturs. Lęgšarmišjan er yfir innri hluta Lįrentsflóa, viš sjįum Nżfundnaland til hęgri og Hudsonflóa til vinstri į myndinni.

Öll hįskż lęgšarinnar eru noršvestan viš strikalķnuna sem sett er į myndina. Žetta mį kalla sameiginlegt einkenni fellibyljalęgša sem eru aš ummyndast ķ bylgju- eša rišalęgšir. Mjög įberandi hvķtur haus annaš hvort noršvestan eša noršan mišjunnar, en svo er eins og skżin renni śt ķ óljósa móšu žegar haldiš er til sušausturs eša sušurs. Engin kuldaskil eru sjįanleg. Mešan ég stundaši skiladrįtt į įrum įšur var venja aš draga eins konar hitaskil ķ mjśkum boga noršvestan viš hitabeltislęgšir ķ ummyndun - byrjušu ekki ķ lęgšarmišjunni sjįlfri eins og annars er vaninn. Kuldaskil voru sķšan dregin ķ framhaldi af hitaskilunum vestur og sušvestur af mišjunni.

Į morgun veršur ummynduninni lokiš og allžroskuš lęgš birtist austur af Labrador. Hśn kemur um sķšir til Ķslands en nęr varla ķ kalda loftiš sem naušsynlegt er til aš veruleg dżpkun geti įtt sér staš. Sumar spįr segja frį nokkrum strekkingi į fimmtudag (1. sept.) - og sķšan daušastrķši fram į helgi, en viš bķšum meš frekari fréttir af žvķ.

Nś er ljóst aš Irene hefur valdiš miklu tjóni ķ Bandarķkjunum og mestu flóšum ķ Vermont-fylki ķ 100 įr eša meir. Tryggingabęrt tjón er nś žegar metiš į um 7 milljarša dollara (hįtt ķ 1000 milljarša króna) og setur fellibylinn ķ flokk 15 til 25 mestu skašavešra vestra. Varla munu öll kurl komin til grafar.


Höfušdagurinn - enn og aftur

Žį er aftur komiš aš höfušdeginum. Žį hafa hungurdiskar lokiš sinni fyrri yfirferš um įrstķšasveiflu vešursins žvķ fyrsta fęrsla henni tengd birtist hér į höfušdaginn 2010. Ekki er ég viss um aš margir hafi lesiš hana - en aušvitaš ęttu allir įhugamenn um vešur aš gera žaš. En žar meš hefst sķšari yfirferšin - sem gęti enst fram til höfušdags 2012. Ekki er komist hjį einhverjum endurtekningum - en fylgir žeim žį eitthvaš ķtarlegra en įšur - kannski lķka erfišara.

Žannig er žaš ķ dag - litiš er hįtt til lofts - alveg upp ķ 23 til 24 kķlómetra hęš. Žar er loftžrżstingur ašeins 30 hPa og 97 prósent efnismagns lofthjśpsins eru nešan viš. Žetta er ķ heišhvolfinu - heldur nešan mišju žess. Į sumrin nęr vestanvindabeltiš ekki upp ķ žessa hęš heldur rķkir žar žį austanįtt sem stöku sinnum teygir sig nešar. Viš skulum nś kķkja į vindinn.

w-blogg290811_30hPa

Jį, žetta er erfiš mynd en žrjóskari hluti lesenda ętti nś samt aš gefa henni žann gaum sem hśn į skiliš. Lįrétti įsinn sżnir mįnuši įrsins, mįnašarnafniš er sett į 15. dag hvers mįnašar. Myndin nęr yfir eitt og hįlft įr. Lóšrétti kvaršinn sżnir vindhraša ķ metrum į sekśndu.

Lķtum fyrst į grįu lķnuna. Hśn sżnir mešalvindhraša. Hann er mikill į vetrum, į milli 20 og 40 m/s en dettur nišur žegar nęr dregur vori. Hér gerist žaš ķ tveimur įföngum, ķ kringum 25. mars og sķšan žann 10. aprķl. Žar sem hér er ašeins um mešaltal 11 įra aš ręša er lķklegt aš lengri tķmi sżni ekki nįkvęmlega žessi tvö žrep. En į tķmabilinu frį 10 aprķl til sumardagsins fyrsta er mešalvindhraši mjög lķtill, en žį vex hann heldur og nęr hįmarki rétt fyrir sólstöšur. Sķšan minnkar hann aftur og fer nęrri žvķ nišur ķ nśll sķšast ķ įgśst.

Žaš vekur athygli aš vöxturinn į haustin er miklu jafnari heldur en hrapiš į vorin. Į vorin er hreinlega drepiš į vetrinum en mun lengri tķma tekur aš gangsetja hann aš nżju. Į myndinni sést aš žaš hęgir mjög į vextinum um mišjan nóvember - en ég veit ekki hvort žaš stęšist athuganir fleiri įra. Sama mį segja um snögga aukningu vinds um įramótin. Ég tek hana vonandi fyrir sķšar og kynni heimskautanęturröstina (e. polar night jet) til sögunnar (ef žaš žykir ekki of erfitt). 

Rauša lķnan sżnir styrk vestanįttarinnar. Mestallt įriš fylgir hśn raušu lķnunni nįiš. Žaš žżšir aš vestanįtt er eina vindįttin ķ 30 hPa į žeim tķma. En į sumrin greinast lķnurnar aš. Rauša lķnan tekur sér neikvęš gildi. Žaš žżšir į mannamįli aš vindur blęs žį af austri.

Žaš er einmitt ķ nįmunda viš höfušdaginn sem vestanįttin kemur śr felum eftir sumariš og gangsetning vetrarins byrjar. Žaš er makalaust hversu hrein įstķšaskiptin eru ķ 23 til 24 kķlómetra hęš.


Leitnilaus įrsmešalhiti

Ekki er fyrirsögnin aušskilin. En skżrum hana betur. Į hefšbundnum lķnuritum yfir hitafar hér į landi frį mišri 19. öld til okkar daga mį greinilega sjį hvernig hiti hefur hęgt og bķtandi fariš hękkandi. Žaš skiptir aušvitaš mįli hvenęr byrjaš er og endaš en nįi lķnuritiš į annaš borš meir en hundraš įr aftur ķ tķmann kemur fram gott samband milli įrtals og hita. Sé mįli brugšiš į žetta samband sżnir žaš mešalhlżnun sem er um 0,007°C į įri.

Ef mišaš er viš tķmabiliš 1798 til 2010 reiknast hlżnunin nįkvęmlega 0.0074 stig į įri aš mešaltali. Žótt žetta viršist ekki mikiš safnast žaš upp ķ nęrri 1,57 stig į 213 įrum. Žetta er svo mikiš aš žaš hefur veruleg įhrif į śtlit lķnuritsins. Ég legg įherslu į aš žessi reiknaša leitni segir ekkert um framtķšina - né heldur um žaš hvaš žessu veldur. Žetta er śtreiknuš tala. Hśn er reyndar mjög svipuš - eša litlu minni fyrir noršurhvel ķ heild. Žaš er tališ benda til žess aš ekki sé um eitthvaš stašbundiš aš ręša.

En lķtum nś til gamans į žaš hvernig įrsmešalhitalķnuritiš lķtur śt eftir aš žessi leitni er numin į brott.

w-blogg280811

Viš sjįum hér hinn leitnilausa įrsmešalhita fyrirsagnarinnar. Hafa veršur ķ huga aš tölur eru óvissar fyrir 1830 - en allįreišanlegar eftir žaš. Blįa, feita lķnan er 7-įra kešjumešaltal, munur į hęsta og lęgsta gildi žess er um 1,7 stig - ķviš meiri en hin brottnumda heildarleitni. Žaš sem er enn athyglisveršara er aušvitaš hversu skyndilegar sveiflur milli hlżskeiša annars vegar og kuldaskeiša hins vegar eru snöggar, 1,0 til 1,4°C į įratug mešan leitnin (sem viš tókum burt) er innan viš tķundihluti žeirrar breytingar.

Žaš vekur sömuleišis athygli aš kaldvišri og hlżvišri viršast algengari heldur en eitthvaš žar į milli. Eša hvaš? Viš sjįum aš nżbyrjaš hlżskeiš er į svipušum slóšum og hlżskeišiš mikla fyrir mišja 20. öld. Ekki hefur 19. aldar hlżskeišiš veriš amalegt ķ sķnu umhverfi - žaš viršist alla vega skera sig śr kuldum į undan og eftir - rétt eins og sķšari hlżskeiš. En meš innskoti frį haršindaįrunum 1835 til 1837.

Ķ 20. aldar hlżskeišiš er lķka kalt innskot 1949 til 1952. Žį hafši undirliggjandi (?) hlżnun séš til žess aš nęr enginn hafķs var ķ nįnd viš landiš - en hann var ekki fjarri į 19. öld. Viš erum nś į hlżskeiši sem viš vitum ekki hversu lengi stendur žannig aš nafn į žvķ er varla viš hęfi ennžį.

Myndin į aš sżna okkur svart į hvķtu aš hlżskeiš hér į landi geta endaš snögglega og žį meš kólnun upp į 1 stig eša meira į einum įratug. Undirliggjandi hlżnun upp į 0,1 stig į sama tķma sést varla ķ žeim hįvaša öllum - ekki nema hśn verši talsvert įkvešnari heldur en žaš.

Sé litiš į raunverulegu męlingarnar (žar sem leitnin hefur ekki veriš numin brott) sést aš 20. aldar hlżskeišiš er um 0,7 stigum hlżrra heldur en hlżskeišiš 100 įrum įšur og nśverandi hlżskeiš er um 0,4 stigum hlżrra heldur en žaš sķšasta. Ķ leitnilausa heiminum er hlżjasta įrabil 20. aldar hlżskeišsins į įrunum 1927 til 1933 en ķ raunheimum eru 1936 til 1942 - svo er undirliggjandi hlżnun fyrir aš žakka. Ķ leitnileysinu er toppur nśverandi hlżskeišs (2003 til 2009) 0,16 stigum undir 20. aldar skeišinu en ķ raunveruleikanum eru žau įr 0,4 stigum hęrri - eins og įšur er komiš fram.

Stóru sveiflurnar į myndinni nįšu til mun stęrra svęšis heldur en Ķslands en žęr voru samt ekki hnattręnar. Hlżskeiš 20. aldar var fyrst og fremst noršurslóšafyrirbrigši. Samsvarandi skeiš į 19. öld var jafnvel stašbundnara - en žaš er ekki vitaš meš vissu. Sveiflur frį įri til įrs eru hins vegar tiltölulega stašbundnar - oft um ein stórbylgjulengd ķ vestanvindabeltinu.

Umtalsverš kólnun hér į landi (og į stóru svęši ķ nįmunda viš okkur - eša annars stašar) getur duliš undirliggjandi hlżnun - žar til nęsta hlżskeiš gengur ķ garš. Ef žaš geršist, t.d. eftir 10 įr, ęttu köldustu įr žess aš verša um 0,3 stigum hlżrri heldur en köldustu 7 įrin um 1980.

Sķšasta kuldaskeiš var um 35 įra langt, nśverandi hlżskeiš er žegar oršiš meira en 10 įra langt. Tuttugustualdarhlżskeišiš var um 40 įra langt og kuldaskeišiš langa į sķšari hluta 19. aldar og fyrstu įr žeirrar 20. var 60 įra langt. Nķtjįndualdarhlżskeišiš gęti hafa veriš um 30 įr.

En lķtum į žessar vangaveltur sem hugarleikfimi - lišin leitni eša lišin hlżskeiš segja ekkert um framtķšina. Hśn į įbyggilega eftir aš koma į óvart.   


Munur į sjįvarhita vestanlands og austan

Įhugi ritstjóra hungurdiska į įrstķšasveiflunni brżst nś enn fram į blogginu. Ķ žetta sinn lķtum viš į hvernig munur į sjįvarhita vestanlands og austan breytist meš įrstķma. Jįta veršur aš sį sem skrifar er ekki nema mįtulega inni ķ smįatrišum hringrįsar hafsins ķ kringum landiš og eru lesendur bešnir um aš lķta ekki allt of hörkulega į hugsanlegar įlyktunarvillur.

Hér eru sjįvarhitamęlingar ķ Grindavķk, Reykjavķk og į Sušureyri viš Sśgandafjörš fulltrśar Vesturlands, en Raufarhöfn, Žorvaldsstašir viš Bakkafjörš og Teigarhorn śtvega tölur aš austan. Taka veršur fram aš ekki mį taka tölurnar allt of hįtķšlega - en lögun įrstķšasveiflunnar stendur.

w-blogg270811

Lóšrétti įsinn sżnir hitamuninn, jįkvęšur munur sżnir aš hlżrra er viš Vesturland allt įriš. Lįrétti įsinn sżnir mįnuši įrsins - ķ eitt og hįlft įr. Žetta er gert til aš sjį lögun ferilsins bęši vetur og sumar.

Žótt hlżrra sé viš Vesturland allt įriš er munurinn mjög mismikill. Svo vill til aš ferillinn fylgir sólarhęš ķ stórum drįttum. Mestur er munurinn um hįlfum mįnuši fyrir sólstöšur, en minnstur ķ kringum vetrarsólhvörf. En ekki ręšur sólin ein, munur į breiddarstigi landshlutanna er ekki nęgur til žess. Eitthvaš fleira kemur žvķ viš sögu.

Vešurfręšingurinn veit aš sjįvarhiti ręšst bęši af ašstreymi annars stašar aš sem og af blöndun yfirboršssjįvar viš žann sjó sem skammt er undir yfirborši. Grunur leikur į aš hvassari vindar į vetrum dragi śr lagskiptingu efstu sjįvarlaga. Kannski śtskżrir žaš hvers vegna munurinn į landshlutunum er minnstur į vetrum, einmitt um žaš leyti sem stormatķšni er sem mest.

Munurinn fer sķšan aš vaxa um mišjan febrśar - einmitt žegar fer aš draga śr tķšni illvišra. Žaš er samt grunsamlegt aš žetta tvennt gerist į nįkvęmlega sama tķma. Mašur skyldi halda aš allgóš blöndun héldi įfram aš eiga sér staš mestallan veturinn. Alla vega er lķklegt aš fleira komi hér til.

Aš vetrinum rķkir mikil samkeppni ķsmyndunar og ķsbrįšnunar yfir kalda sjónum viš Austur-Gręnland. Reyndar er žaš svo aš žrįtt fyrir aš ķsśtbreišslan aukist allt fram ķ aprķl į miskunnarlaus brįšnun sér staš allan veturinn. Myndun hafķss dregur śr lagskiptingu mešan į henni stendur - en žegar brįšnun nęr undirtökunum vinnur hśn į móti blöndun - og lagskipting vex.

Svo viršist sem keppnin milli blöndunar og lagskiptingar sé ójöfn vestanlands og austan. E.t.v. hefur ašstreymi bręšsluvatns aš noršan vinninginn austanlands frį žvķ ķ febrśar og fram į sumar en blöndunin hafi betur undan Vesturlandi. En hér er ég aš fara śt fyrir mķn fręši og mįl aš vangaveltum linni įšur en žęr fara um vķšan völl.

Minnstur munur reiknast munurinn į gamlįrsdag, 31. desember - tökum žį dagsetningu ekki bókstaflega og ekki heldur aš hįmarksmunur reiknast žann 8. jśnķ. Meiri spurning er hvort toppurinn sem er įberandi milli 20. maķ og 20. jśnķ er marktękur. Žaš er merkilegt ef svo er. Frį žvķ um 20. jśnķ og fram undir mįnašamót įgśst og september helst munurinn svipašur en śr žvķ viršist blöndun aukast. Sennilega er sjórinn viš Vesturland žį betur blandašur heldur en eystra og aukin vindįhrif sjįist žvķ betur viš Austurland.

Ķ hafķssögu landsins vekur athygli aš žrįtt fyrir aš hafķs hafi alloft žvęlst viš Austfirši į sumrin į fyrri tķš hvarf hann nįnast undantekningalaust žašan ķ įgśstlok, jafnvel snögglega. Er žaš einhver gįta?


Noršurhvel - er hįsumri aš ljśka?

Fyrirsögnin kann aš vera villandi aš žvķ leyti aš ekki er nein įkvešin skilgreining til um žaš hvenęr hįsumar byrjar eša žvķ lżkur. En żmislegt er leyfilegt į blogginu (sżnist mér). Viš lķtum į spįkort evrópureiknimišstöšvarinnar um hęš 500 hPa-flatarins į laugardaginn 27. įgśst kl. 12.

w-blogg260811

Fastir lesendur kannast viš tįknfręši kortsins en ašrir žurfa aš vita aš höfin eru blį, löndin ljósbrśn. Ķsland er nešan viš mišja mynd. Blįu og raušu lķnurnar sżna hęš 500 hPa-flatarins ķ dekametrum (1 dam = 10 metrar). Žvķ žéttari sem lķnurnar eru žvķ meiri er vindurinn milli žeirra. Žykka, rauša lķnan markar 5460 metra hęš, en sś žunna sżnir hęšina 5820 metra.

Nś er oršiš fullvķst aš 5460 metra lķnan (sś žykka rauša) mun ekki hverfa af kortinu ķ sumar. Svęšiš innan viš hana fer aš breiša śr sér svo um munar. Į kortinu er žaš enn sundurskiliš ķ nokkra lokaša hringi. Žetta er e.t.v. sķšasta kort sumarsins žar sem hringirnir eru ašskildir - um helgina taka žeir höndum saman og mynda eitt risastórt sameiginlegt svęši. Hįsumri yfir Noršurslóšum er lokiš aš sinni.

En sumariš er ekki alveg bśiš - ekki heldur yfir Noršurķshafi žar brįšnar ķs enn og žykktin hefur ekki enn sigiš nišur ķ vetrartölur. Reyndar var žaš žannig ķ dag (fimmtudaginn 25. įgśst) aš minnsta žykkt noršurhvels virtist vera viš Noršaustur-Gręnland - ekki langt frį okkur, 5260 metrar. Žaš er óžęgilegt fyrir okkur - en telst til žęginda į noršurpólnum.

Žunna, rauša lķnan į kortinu (5820 metrar) hörfar ekki jafnhratt til sušurs og 5460 lķnan sękir aš. Žetta žżšir aš bratti į milli lķnanna vex. Žar meš bętir ķ vind og misgengi žykktar- og hęšarflata vex, en žaš żtir undir myndun öflugra lęgša.

En undanfarna daga hefur mikil hitabylgja plagaš suma evrópubśa, hiti hefur jafnvel nįlgast met į Noršur-Ķtalķu. Snarpt lęgšardrag sem į laugardaginn veršur yfir Noršursjó į aš skafa hlżja hrygginn (sem valdiš hefur hitabylgjunni) til austurs. Žį mun 5700 metra žykktarlķnan heimsękja Danmörku og Sušur-Svķžjóš stutta stund. Sólarleysi mun eiga aš koma ķ veg fyrir aš hiti žar nįi 30 stigum auk žess sem hlżja loftiš stendur mjög stutt viš. Danska vešurstofan talar um aš svęšiš verši eins og pśšurtunna um helgina žar sem kalda loftiš brżst undir žaš hlżja og flęmir žaš burt. Mjög erfitt er aš spį smįatrišum ķ slķkum kuldaskilum - e.t.v springur tunnan ekki.

Į kortinu mį einnig sjį mikiš lķnukrašak ķ kringum fellibylinn Irene sem į laugardaginn veršur skammt austur af Noršur-Karólķnu ķ Bandarķkjunum. Žaš er erfitt aš sjį af kortum hver žykktin er ķ mišju fellibylsins - en į nįkvęmari kortum viršist talan 5940 metrar standa viš mišjuna (žaš kann žó aš vera missżning hjį mér). Mér sżnist sömu kortum aš 500 hPa hęšin ķ mišju bylsins sé um 5570 metrar. Fréttir eru af žvķ aš mišjužrżstingur viš sjįvarmįl sé 950 hPa, žaš jafngildir žvķ aš hęš 1000 hPa flatarins sé um -400 metrar, žaš gęfi žykktina [5570 - (-400)] = 5970 metra. Ótrśleg tala - en varla mjög fjarri lagi.  

Fellibylurinn Irene hverfur žegar hann kemur inn yfir land. Žaš į aš gerast į sunnudaginn (held ég). Žaš er ekki aušvelt aš koma hitabeltislofti noršur fyrir 50. breiddarstig. Af įstęšum sem ekki er hęgt aš rekja hér eiga fellibyljir žó aušveldara meš žaš heldur en önnur vešurkerfi.

Tvęr ašrar hitabeltislęgšir eru į kortinu, bįšar į Kyrrahafi. Sś nęr Filippseyjum er fellibylur en hin er hitabeltisstormur.


Heimshöfin – nokkrar stašreyndir (žurr rolla um sjóinn)

Viš lķtum į nokkrar stašreyndir um heimshöfin og eina erfiša (?) mynd.

Heimshöfin eru köld, mešalhiti žeirra er um 4°C en mešalselta um 35,5 seltueiningar (seltueining [p.s.u] er nęrri žśsundastahluta massa). Ašeins 0,05 prósent heildarrśmmįlsins er yfir 28°C. Mešalyfirboršshitinn er 19°C og mešalyfirboršsselta 35,2 seltueiningar. Um 11 prósent yfirboršsins er 28°C eša hlżrra og 57% yfirboršsins er 20°C eša meira. Žaš er yfirborš sjįvar sem hefur samskipti viš lofthjśpinn. Yfirboršiš er miklu hlżrra og heldur selturżrara en megniš af sjónum.

Undirdjśpin haldast köld vegna žess aš žangaš berst sķfellt kaldur sjór aš ofan. Kólnunin į sér staš į heimskautasvęšunum, bęši ķ noršur- og sušurhöfum žar sem lóšrétt jafnvęgi sjįvar raskast og sjór getur sokkiš. Loft veršur hins vegar óstöšugt vegna hitunar nešanfrį. Śrkoma og afrennsli af landi auka lóšréttan stöšugleika sjįvar (yfirboršsselta minnkar), en uppgufun dregur śr honum (yfirboršsselta vex). Upphitun viš inngeislun eykur stöšugleikann ef seltustig helst óbreytt, kęling minnkar hann.

w-blogg250811

Hér er hin erfiša mynd dagsins. Hśn er fengin śr myndarlegri grein eftir Peter J. Webster (tilvitnun hér aš nešan).

Nešsta lķnan sżnir breiddarstig. Mišbaugur jaršar er lengst til vinstri en noršurskaut lengst til hęgri. Mišsvęši myndarinnar sżnir hvar upphitun (raušur litur) og kęling (blįr litur) sjįvaryfirboršs į sér staš. Upphitun į sér staš noršur undir 30 grįšur noršlęgrar breiddar, en žar fyrir noršan kólnar sjįvaryfirborš.

Į efsta hluta myndarinnar er lķnurit. Žar tįknar bókstafurinn „ś“ śrkomu, en bókstafurinn „u“ uppgufun. Lķnuritiš sżnir mismun śrkomu og uppgufunar sem strikalķnu sem vindur sig umhverfis lįrétta heildregna lķnu. Tįkniš „<“ lesist sem „minni en“ og tįkniš „>“ lesist sem „meiri en“.

Nś mį vonandi sjį aš skipta mį yfirborši sjįvar ķ fjögur belti eftir breiddarstigum. Žessi belti samsvara aš nokkru leyti vešurbeltunum. Nęst mišbaug er svęši žar sem śrkoma er meiri heldur en uppgufun. Sólgeislun er lķka mikil. Hvort tveggja eykur stöšugleika sjįvar. Žar myndast žvķ svęši meš mjög hlżjum og tiltölulega ferskum sjó. Žessi svęši nefnast į ensku „warm pools”, į hrįķslensku, hitapollar. Žetta er ljót žżšing og veršur lögš nišur žegar heppilegra orš birtist. Hitapollurinn ķ vestanveršu Kyrrahafi er langmestur og mikilvęgastur žessara polla (West Pacific Warm Pool, WPWP). Žaš er skylda vešurnörda aš kannast viš hann.

Ķ hlżtempraša beltinu, undir heišrķkum himni hįžrżstisvęšanna sem rķkja į žeim slóšum er inngeislun mikil, en inngeislunarorkan fer ašallega ķ uppgufun sjįvar og selta eykst žvķ ķ žesu belti. Uppgufun er meiri heldur en śrkoma.  

Ķ vestanvindabeltinu er kęling mikil og śrkoma mikil, śrkoman er meiri heldur en uppgufun. Kęlingin dregur śr stöšugleika, en śrkoman eykur hann. Hér skiptir žvķ miklu mįli fyrir stöšugleika hver seltan er žegar sjórinn kemur inn į svęšiš aš sunnan.

Į heimsskautasvęšunum standast uppgufun og śrkoma nokkurn veginn į (rauša strikalķnan lengst til hęgri į myndinni) En hins vegar eykst selta viš žaš aš sjór frżs (saltskiljun). Žar meš dregur śr stöšugleika (blįa strikalķnan į aš minna į žetta).  

Žessi stöšugleikatilbrigši żta undir žaš sem oftast er kallaš varma-seltu-hringrįs heimshafanna (eša fęribandiš). Ég kżs hins vegar af sérvisku minni aš nota į ķslensku oršiš flothringrįs um žetta fyrirbrigši. Sjórinn hefur gott flot žar sem śrkoma og inngeislun auka stöšugleika en verši hann óstöšugur getur hann misst flot og sokkiš.  

Tilvitnun:

P.J. Webster (1994) The Role of Hydrological Processes in Ocean-Atmosphere Interactions. Reviews of Geophysics, 32;4, bls. 427-476. 

 

 

 

 

 


Hvaša stöš? Landshįmark dag og nótt (nördamoli)

Į vef Vešurstofunnar mį sjį lista yfir hlżjustu og köldustu staši landsins. Listinn nęr annars vegar yfir žrjś hęstu hįmörk og lęgstu lįgmörk sem męlst hafa fram aš žvķ žann daginn en hins vegar mį einnig sjį lista um hęsta hįmark og lęgsta lįgmark nęstlišinnar klukkustundar.

Ég er ekki viss um aš allir notendur Vešurstofuvefsins įtti sig į tilveru žessarar töflu žvķ lķklegt mį telja aš langflestir séu meš spįafbrigši forsķšunnar uppi og fletti ekki yfir į hinar forsķšurnar žrjįr. Vefurinn er žannig stilltur aš sś forsķša kemur fyrst upp žar sem vefnum var sķšast lokaš. Ég opna  sķšuna meš śtgildalistunum alltaf fyrst og e.t.v. eru fleiri vešurnörd sem gera žaš.

Žegar žetta er skrifaš (rétt um fyrir mišnętti į žrišjudagskvöldinu 23. įgśst eru efstu stöšvarnar žessar sķšastlišna klukkustund:

Kolgrafafjaršarbrś 13,6 °C
Hafursfell 13,6 °C
Blįfeldur sjįlfvirk stöš 13,3 °C

Hér eru tvęr vegageršarstöšvar hlżjastar, en Blįfeldur er ķ žrišja sęti. Allar stöšvarnar eru į Snęfellsnesi. Nęmustu vešurnörd hafa įbyggilega tekiš eftir žvķ aš žaš er helst į kvöldin sem stöšvar į Snęfellsnesi og Vestfjöršum eru ofarlega į lista žessum. Athugun leišir ķ ljós aš Blįfeldur hefur į starfstķma (frį 2004) įtt hęsta hita landsins į öllum heilum klukkustundum sólarhringsins en reyndar ašeins einu sinni kl. 15 og 16 en 11 sinnum klukkan 20 og 10 sinnum klukkan 21. Reykjavķk er lķklegust til aš eiga hęsta hita landsins klukkan 21 og 22 aš kvöldi en hefur įtt hęsta hitann į öllum klukkustundum nema klukkan 14.

Ég gerši til gamans skynditalningu į žvķ hvaša stöšvar eru oftast hlżjastar yfir landiš į hinum żmsu tķmum sólarhrings ķ įgśst - en skildi Vegageršarstöšvarnar eftir - ķ bili. Mislangur starfstķmi žvęlist ašeins fyrir ķ subbuverkum sem žessu - en ég skauta yfir žaš aš žessu sinni. En gróflega eru nišurstöšur žessar:

Garšskagaviti er į toppnum frį klukkan 1 aš nóttu til klukkan 7 aš morgni. Nś hefur Garšskagaviti stundum veriš grunašur um aš sżna ķviš hęrra en rétt er - en viš lįtumst ekki sjį žaš - enda hefur ekki veriš dęmt ķ mįlinu.

Klukkan 8 og 9 er žaš hins vegar Neskaupstašur sem er į toppnum aš vķsu varla marktękt ofar en Skaftafell - en lįtum žaš vera. Klukkan 10 er forystan komin til Įsbyrgis og Įsbyrgi į einnig efsta sętiš kl. 12. Hallormsstašur skżtur sér inn kl. 11 og tekur sķšan völdin frį klukkan 13 til 16. Žį laumast Žingvellir inn og eiga efsta sętiš kl. 17 og 18, sķšan Hallormstašur enn og aftur klukkan 19 og 20. Frį klukkan 21 til 24 er žaš Skaršsfjöruviti sem er oftast hlżjastur.

Greinilega mį sjį aš žaš eru strandstöšvar sem eru hlżjastar aš nóttu en innsveitastöšvar aš deginum. Hvers vegna Neskaupstašur kemur svo sterkt inn kl. 8 og 9 veit ég ekki. Višhorf hlķšarinnar gagnvart sól og tiltölulega hlżjar nętur gętu veriš ašalorsakavaldar.

Sé litiš į nęstu sęti fyrir nešan žaš fyrsta kemur ķ ljós aš Garšskagaviti og Skaršsfjöruviti taka į vķxl annaš sętiš yfir nóttina. Egilsstašaflugvöllur er ķ öšru sęti klukkan 13 og 14 og Skaftafell stingur sér inn. Ķ žrišja sętinu birtist Seyšisfjöršur sem hlżr stašur yfir nóttina frį klukkan 24 til klukkan 7. Möšruvellir og Sįmsstašir sjįst einnig į blaši auk Hafnarmela sem er kvöldstöš eins og stöšvarnar į Snęfellnesi (sem žó eru ekki ķ efstu sętunum). Ķ fjórša sętinu komast bęši Flateyri (klukkan 3) og Hornbjargsviti (klukkan 7) į blaš.

Lķta mętti į lįgmarkshita į sama hįtt eša žį hvaša stöšvar žaš eru sem eiga hįmarkshita sólarhringsins - en viš lįtum umfjöllun um žaš sitja į hakanum aš žessu sinni.


Illvišri ķ įgśst

Įgśstmįnušur er einn af hęgvišrasömustu mįnušum įrsins. Sólfarsvindar eru hęgari heldur en ķ maķ, jśnķ og jślķ og žótt illvišratķšni aukist aš jafnaši undir lok mįnašarins er hśn samt lķtil mišaš viš žaš sem er ķ september og sķšar. Miklir fokskašar eru žvķ ekki algengir ķ įgśst. En žeir verša samt endrum og sinnum. Hey fżkur stundum til stórtjóns og į sķšari įrum tengivagnar af żmsum geršum. Fyrir kemur aš mold skefur śr garšlöndum.

Nś į tķmum er lķtiš um vandręši viš sjįvarsķšuna en įšur fyrr varš alloft tjón į bįtum og flutningaskipum ķ höfnum og į legum viš landiš ķ įgśst. Sjįvarflóš hafa oršiš nokkur ķ įgśst, įrflóš og skrišuföll eru bżsna algeng į žessum įrstķma og snjóflóš hafa falliš. Sķšan eru öll noršanhretin og žau vandręši og bölsżni sem žeim fylgja, margir tugir slķkra hreta eru skrįšir į sķšustu 100 til 150 įrum.

Mjög erfitt er aš įtta sig į afli og umfangi hvassvišra fyrr en vešurathuganir uršu žéttar ķ tķma og rśmi. Tekist hefur aš kreista śt stormatal aftur til 1912 en žį var fariš aš nota Beaufort-vindkvaršann į öllum vešurstöšvum („gömlu“ vindstigin). Batnaši žį samręmi milli vešurstöšva og athugunarmanna aš mun.

Į lista sem nęr aftur til 1912 (hvort hęgt er aš gęta fyllsta samręmis er óvķst) fęr illvišri sem gerši af sušaustri og sušri ašfaranótt 27. įgśst 1933 fyrsta sęti įgśstillvišra. Töluvert foktjón varš ķ žessu vešri:

Skemmdirnar uršu mestar um sušvesturhluta landsins. Fuku hey vķša, žakplötur og žök af hśsum og sums stašar tók upp śtihśs. Jįrnplötur fuku af ķbśšarhśsi į Arnarbęli ķ Ölfusi og talsvert tjón varš ķ Įsahreppi og sums stašar ķ Rangįrvallasżslu, öll tjöld brśargeršarmanna nęrri Dķmoni fuku śt ķ buskann. Fjórši hluti kornuppskerunnar į Sįmsstöšum eyšilagšist. Žak tók af hluta Tryggvaskįla į Selfossi og žök fuku af hlöšum į bęjum ķ Grķmsnesi. Nżleg stór hlaša og fjįrhśs į Spóastöšum fuku algjörlega. Tjón undir Eyjafjöllum og ķ Mżrdal var minnihįttar. Žak tók af hśsi ķ byggingu ķ Borgarnesi, skśrar fuku žar einnig. Refagiršing fauk viš Svignaskarš ķ Borgarfirši og bįtur brotnaši ķ Raušanesi. Danspallur fauk viš Hrešavatn. Vélbįtur frį Ķsafirši meš fimm mönnum fórst undan Noršurlandi. Sķma- og raflķnur slitnušu ķ Reykjavķk.

Athyglisvert er aš hin ašdįunarverša endurgreining sem hér hefur oft veriš minnst į nęr žessu vešri mjög illa en žó sést aš žvķ olli lęgšarbylgja sem kom beint sunnan śr höfum. Į žessum įrstķma tengjast krappar lęgšir stundum leifum fellibylja en ķ žessu tilviki hefur ekkert slķkt fundist.

Sumariš 1933 er fręgt sem eitt mesta hlżindasumar į Noršurlandi en syšra rigndi linnulķtiš. Žegar ég var ķ veišieftirliti ķ Borgarfirši fyrir nęrri 40 įrum minntust netaveišimenn enn žessa sķšsumars meš óhug. Žį voru lišin 40 įr frį sumrinu 1933. Mér fannst žetta vera óralangur tķmi - en nś eru aftur lišin 40 įr (mjög snögglega).


Mesti vindhraši ķ įgśst

Bylting varš ķ vindhrašamęlingum hér į landi meš tilkomu sjįlfvirku stöšvanna fyrir 15 til 20 įrum. Fyrir žann tķma voru vindhrašamęlar ašeins į fįeinum vešurstöšvum og fęstir žeirra męldu vindhvišur. Vindur var vķšast hvar įętlašur. Žaš var yfirleitt ekki illa gert og upplżsingar um dagsetningar og afl mestu illvišra eru furšugóšar. En samt er nįkvęmnin ekki mikil ķ einstökum įętlunum.

Viš lķtum til gamans į mesta vindhraša ķ įgśstmįnuši. Fyrst er horft į 10-mķnśtna mešalvind. Ég hef hér sett allar sjįlfvirkar stöšvar ķ eina hrśgu hafa ber ķ huga aš męlar Vegageršarinnar eru flestir ķ 6 metra hęš, en ašrir męlar langflestir ķ 10 metrum. Vegageršarstöšvarnar męla hins vegar ķviš snarpari hvišur, 1 til 2 sekśndur, en ašrar stöšvar flestar um 3 sek. Ekki er vitaš meš vissu hverju munar.

Hér koma 10 efstu 10-mķnśtna gildin (allt metrar į sekśndu):

byrjarnęr til metįrmetdagurmet nafn
1996201020022241,1Skįlafell
2000201020082937,1Vatnsskarš eystra
1994201020082935,1Žverfjall
2004201020082934,2Stórhöfši sjįlfvirk stöš
1994201020082930,4Kolka
1994201020002429,4Sandbśšir
2006201020082929,3Skaršsmżrarfjall
2003201020082929,2Žyrill
1994201020072229,2Gagnheiši
1999201020092029,1Hraunsmśli

Fyrstu tveir dįlkarnir sżna hvaša tķmabil stöšin nęr yfir, sķšan koma metįriš og metdagur (alltaf ķ įgśst). Mjög hvasst varš um landiš sušvestanvert žann 22. įgśst 2002 og er getiš um foktjón. Žetta vešur nęr žó ekki hįtt į illvišralistum žar sem mišaš er viš śtbreišslu eša umfang vešra.

Vešriš 29. įgśst 2008 į hins vegar sex af tķu tölum listans. Žetta vešur telst vera eitt hiš versta sem vitaš er um ķ įgśst og varš talsvert foktjón. Žaš telst hafa veriš austanvešur ķ sjįlfvirkri įttaflokkun.

Tvö hęstu gildin į mönnušum stöšvum eru:

byrjarnęr til metįrmetdagurmet nafn
1949201019551837,1Stórhöfši
197419771976836,0Sandbśšir

Tölurnar eru oršnar gamlar, Stórhöfšatalan frį rigninga- og illvišrasumrinu mikla 1955 og Sandbśšatalan er śr öšrum rigningamįnuši į Sušurlandi Bįšir įgśstmįnušir žessir voru hlżir og góšir į Noršausturlandi - eins og oft hefur veriš minnst į hér į hungurdiskum aš undanförnu.

Og nś hvišurnar:

byrjarnęr til metįrmetdagurmet nafn
1996201020022251,1Skįlafell
1995201020082951,0Hafnarfjall
2000201020082950,0Vatnsskarš eystra
1994201020082949,9Žverfjall
1999201020043148,8Lómagnśpur
2005201020063046,1Seljalandsdalur - skķšaskįli
2000200520043145,3Kolgrafafjöršur
2003201020082943,2Žyrill
2002201020082942,5Skrauthólar
2002201020082942,4Hvammur

Skįlafell į hér einnig metiš, sama dag og 10-mķnśtna talan. Hér eru lķka sex tölur śr vešrinu 29. įgśst 2008, en ašrar stöšvar koma viš sögu. Flestallar į fręgum hvišustöšum.

Tvö hęstu gildin frį mannašri stöš eru bęši frį Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum:

byrjarnęr til metįrmetdagurmet nafn
1949201019892044,3Stórhöfši
1949201019902144,3Stórhöfši

Tölurnar eru męldar nęrri žvķ meš nįkvęmlega eins įrs millibili.

 


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Okt. 2017
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Nżjustu myndir

  • w-blogg171017
  • w-blogg131017f
  • w-blogg131017e
  • w-blogg131017a
  • w-blogg131017b

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (18.10.): 347
  • Sl. sólarhring: 480
  • Sl. viku: 1592
  • Frį upphafi: 1496548

Annaš

  • Innlit ķ dag: 324
  • Innlit sl. viku: 1466
  • Gestir ķ dag: 305
  • IP-tölur ķ dag: 297

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband