Bloggfęrslur mįnašarins, desember 2016

Hiti - 365 daga kešjumešaltal (aftur)

Ķ tilefni af hlżindum įrsins 2016 skulum viš lķta į uppfęrša gerš af lķnuriti sem birtist į hungurdiskum 1. október 2013. Žaš sżndi 365-daga mešaltal hita sjįlfvirkra stöšva ķ byggš frį 1995 til birtingardags. Hér er lķnuritiš framlengt til dagsins ķ gęr (30. desember 2016) - en fyrsta įr žess gamla reyndar klippt burt. 

w-blogg311216

Lóšrétti įsinn sżnir hita - ķ žessu tilviki mešaltal 365 daga. Lengst til vinstri er 31. desember 1996. Žau įr sem eru merkt į lįrétta įsinn eru alltaf sett viš 1. jślķ. Stöšvasafniš var frekar gisiš fyrsta įriš og rétt aš hafa žaš ķ huga.

Rauša lķnan sżnir leitni tķmabilsins. Hśn segir okkur aš hiti hafi hękkaš um 0,7 stig į tķmabilinu öllu. Žaš er og veršur įlitamįl hvenęr kuldaskeišinu sem hófst um 1965 lauk - en vafalaust telst 1995 - sem ekki er meš į žessari mynd til žess.

Nś mun hver lķta sķnum augum į lķnuritiš. Fįir munu žó komast hjį žvķ aš sjį hversu afbrigšilegur hitinn viršist hafa veriš 2002 til 2004, hann skellur snögglega į sem einskonar holskefla mišaš viš ašrar sveiflur - og hjašnar lķka hratt. Sķšan kemur sérlega flatneskja. Ķ langtķmasamhengi var hśn mjög  óvenjuleg - venjulega ganga allstórir öldufaldar og öldudalir yfir meš 2 til 5 įra millibili - meira aš segja į fyrri hlżskeišum 20. aldar.

Frį og meš 2013 viršumst viš hafa yfirgefiš flatneskjuna žvķ sķšustu 3 įr hafa einkennst af töluveršum öldugangi - lķkari žvķ sem ešlilegur mį teljast ķ langtķmasamhengi. 

Nęstu tveir mįnušir verša nokkuš spennandi - janśar og febrśar įrsins 2016 voru fremur kaldir mišaš viš žaš sem algengast hefur veriš į öldinni - verši žeir mjög hlżir nś į 365-daga hitinn möguleika į aš slaga upp ķ toppinn 2002 til 2003. Viš skulum žó ekki bśast viš slķku. 

Višbót um vindhraša į sama tķmabili (bętt inn kl. 15 į gamlįrsdag). 

Til (įramóta-)gamans er hér lķka mešalvindhraši sjįlfvirkra stöšva ķ byggš reiknašur į sama hįtt fyrir sama tķmabil. 

w-blogg311216f

Hér sjįum viš óreglulegar sveiflur - en žó var įberandi hęgvišrasamt 2010 og svo aftur nś upp į sķškastiš. Įriš 2016 er žaš hęgasta į tķš sjįlfvirku męlinganna. En įriš 2015 var aftur į móti eitt hiš hvassasta. Viš skulum ekki taka mark į raušu leitnilķnunni - en hśn skżrir myndina fyrir augaš. 


Eitt žriggja hlżjustu

Į landsvķsu er įriš 2016 eitt žriggja hlżjustu įra frį upphafi męlinga hér į landi. Mešalhiti ķ byggš reiknast 5,0 stig, en reiknašist 5,1 stig įrin 2014 og 2003. Munurinn er ómarktękur. 

w-blogg301216

Mešalhitaröšin nęr hér aftur til 1874 - er töluveršri óvissu undirorpin fyrstu 50 įrin, en batnar sķšan smįm saman. Ekki er sérstök įstęša til aš efast um hlżindin fyrir um 80 įrum. Žį fór hęsta 10-įra mešaltališ ķ 4,1 stig - fyrst 1928 til 1937, en er nś 4,4 stig. Munurinn tęplega marktękur - en samt. 

Sé litiš į tķmabiliš allt viršist hiti hafa hękkaš um rķflega 1,1 stig į öld - en eins og venjulega hafa leitnireikningar ekkert gildi sem spįr. Varla er įstęša til aš bśast viš öšru en aš viš munum halda įfram aš sjį stórar įra- og įratugasveiflur įfram - sem fyrr.

Eins og oft hefur veriš fjallaš um hér į hungurdiskum įšur viršist stašbundinn breytileiki ķ hringrįs lofts viš Noršur-Atlantshaf (vindįttir og žrżstimynstur) rįša rķflega helmingi breytileikans frį įri til įrs - įratugasveiflur eru óskżršar aš mestu (žó ekki alveg) - en almenn hnattręn hlżnun getur skżrt heildarleitnina - aš öllu eša aš einhverju leyti. Viš vitum hins vegar ekki hvar į kvaršanum viš liggjum nś - hvert er vęgi hagstęšrar įratugasveiflu og hvert er vęgi hnattręnnar hlżnunar ķ žeim hlżindum sem viš höfum bśiš viš aš undanförnu. - Sveiflan mikla milli įranna 2014, 2015 og nś 2016 er aš miklu leyti skżranleg af vindįttum og loftžrżstimynstri. - Höfum samt fyrirvara meš įriš 2016 - ritstjórinn hefur enn ekki reiknaš hringrįsaržįtt hlżinda žess, en gerir žaš vonandi um sķšir. 


Hinn dęmigerši śtsynningur

Žegar žetta er ritaš (mišvikudag 28. desember 2016) gengur dęmigeršur vetrarśtsynningur yfir landiš. Rétt aš nota tękifęriš til aš fjalla lķtillega um hann.

Žó śtsynningur sé ķ grunninn annaš nafn į sušvestanįtt (enn notaš ķ Fęreyjum) ber merking oršsins ķ sér ašra vķdd, lżsir lķka vešri og er ekki hvaša sušvestanįtt sem er. Žessari įkvešnu tegund fylgja nefnilega él (eša skśrir) - oft hagl. Mikill munur er į vindi ķ éljunum og į milli žeirra. Élin, sem koma śr hįreistum éljaklökkum eru misžétt og sé snjór į jöršu og vindur mjög hvass viršast žau jafnvel renna saman ķ samfellt kóf og fęrš spillist mjög. Oft fylgja žrumur (skruggur) og eldingar. 

Žegar śtsynningshugtakiš er notaš sem lżsing į vešri fremur en įtt eru menn kannski ekki allt of stķfir į žvķ aš įttin skuli vera śr sušvestri - hśn getur lķka veriš śr vestri eša jafnvel sušri - fylgi éljagangur eša įkafar skśrir eins og nefnt var. Į Sušurlandi er heyrist stöku sinnum talaš um „öfugan śtsynning“ og er žį vķsaš til śtsynningsvešurlags - en sušaustanįttar. 

Viš skulum nś lķta į nokkur vešurkort dagsins ķ dag - til aš nį įttum. Žau eru śr safni evrópureiknimišstöšvarinnar (Bolli Pįlmason hannaši śtlit) og gilda öll kl. 6 ķ morgun (mišvikudag 28. desember). 

Slide1

Illvišriš frį ķ gęr er komiš langt noršur ķ haf, en köld lęgš situr eftir į Gręnlandshafi og stżrir til okkar sušvestanįtt og éljagangi. Nż lęgš er viš Nżfundnaland į leiš til okkar og veldur slagvišri į morgun (fimmtudag 29. desember). 

Slide2

Hér mį sjį hęš 500 hPa flatarins (jafnhęšarlķnur heildregnar) og žykktina (litir) į sama tķma. Viš sjįum hér aš kalda loftiš į uppruna sinn vestur ķ Kanada - eins og reglan er ķ śtsynningi. Žar mį kenna kuldapollinn mikla sem viš höfum kallaš „Stóra-Bola“. 

Hér skulum viš taka sérstaklega eftir žvķ aš vestan viš land er „žykktarflatneskja“, langt į milli jafnžykktarlķna - žykktin er į milli 5100 og 5160 metrar į stóru svęši. Aftur į móti eru į sama svęši fimm jafnhęšarlķnur - nokkuš žéttar. Žetta žżšir aš hįloftavindurinn slęr sér langleišina til jaršar. Vęru jafnžykktarlķnurnar jafnmargar jafnhęšarlķnunum og nokkurn veginn samsķša žeim gętti strengsins ekki viš jörš. 

Slide3

Nęsta kort sżnir žykktina (heildregnar lķnur) og einnig hita ķ 850 hPa, hann er sżndur ķ lit. Viš sjįum žykktarflatneskjuna viš Vesturland vel. Įtta til tķu stiga frost er ķ 850 hPa-fletinum. Žaš er ekki sérlega mikiš en nógu kalt til žess aš loftiš veršur óstöšugt yfir hlżjum sjónum. Sjórinn hitar loftiš (hękkar žykktina) um 20 metra (1 stig) į hverjum 6 klukkustundum (ef trśa mį reikningum reiknimišstöšvarinnar). 

Slide4

Hér mį sjį skynvarmaflęši milli lofts og yfirboršs lands eša sjįvar. Rauši liturinn sżnir hvar loftiš gręšir varma - žaš er žar sem kalt loft blęs yfir hlżjan sjó. Hlżindin sem gengu yfir ķ gęr eru hér fyrir austan land - žar er loft hlżrra en sjórinn.

Heildregnar lķnur sżna hitamun sjįvaryfirboršs og lofts ķ 925 hPa-fletinum (ķ um 600 metra hęš yfir sjó). Į Gręnlandshafi er hann um 10 til 12 stig. Kyndingin gerir loft ķ nešstu lögum mjög óstöšugt - og žegar greiš leiš er upp til vešrahvarfa myndast bólstrar og sķšan miklir élja- eša skśraklakkar - einkennisskż śtsynningsins. 

Slide5

En vestanloftiš er komiš frį meginlandinu mikla, Noršur-Amerķku, og er viš upphaf feršar sinnar fremur žurrt og żtir undir uppgufun į leiš sinni. Viš žaš tapar sjįvaryfirboršiš lķka varma - sį varmi nżtist ekki til hitunar heldur geymist ķ vatnsgufu loftsins - kallast dulvarmi. Žegar loftiš rķs ķ klökkunum žéttist rakinn aftur og vermir (dulvarminn losnar sem sagt er) - en ķ žetta sinn efri lög vešrahvolfsins. - Śrkoman fellur svo til jaršar - sumt gufar aftur upp į leišinni - og kęlir loftiš aftur. Žetta ferli hefur flókin įhrif į stöšugleikann ķ éljagangi - getur bęši aukiš hann eša bęlt eftir ašstęšum. 

Slide6

Evrópureiknimišstöšin sżnir okkur einnig žaš sem žeir kalla žykkt jašarlagsins - ekki endilega nįkvęmt metiš - en gagnlegt samt. Ķ jašarlaginu er millilišalaust samband lóšrétt - žvķ ofar sem žessi beinu tengsli nį žvķ lķklegra er aš klakkaskż séu til stašar - sé loft į annaš borš nęgilega rakt. - Kortiš sżnir vel hvar klakkauppstreymiš er įkafast - žar rķkja raušir litir į kortinu. - Viš sįum hins vegar į skynvarmakortinu hvernig landiš kęlir loftiš (žaš var gręnt) og bęlir allt uppstreymi. - Éljaklakkar sem ganga inn yfir land aš vetrarlagi eru žvķ annaš hvort leifar af žeim sem myndast yfir sjó - eša žį aš lóšrétt streymi viš fjöll hefur gangsett žį (ekki upphitun yfirboršs eins og yfir sjónum). Éljagangur ķ śtsynningi nęr sjaldan til Austurlands - žó vindurinn geri žaš.

Śtsynningur meš éljum eša skśrum veršur žvķ ekki til nema kalt loft streymi frį Kanada śt yfir hlżrri sjó og alla leiš til Ķslands - žaš veršur aš gerast sęmilega greišlega žvķ sjórinn jafnar fljótt hitamuninn og žį dregur śr klakkamyndun. - Aš sumarlagi er meginlandiš hlżrra en sjórinn - śtsynningsklakkar myndast žį mun sķšur, auk žess sem vindar eru aš jafnaši hęgari og loftiš of lengi į leišinni žó kalt sé ķ upphafi. Vandi er žį aš nį lofti śr vestri til landsins sem getur bśiš til žann hitamun lofts og sjįvar sem žarf til aš mynda éljaklakka sem nį til vešrahvarfa. - Žaš kemur žó fyrir - ritstjóri hungurdiska man eftir ekta śtsynningi ķ jśnķlok og einnig um mišjan įgśst og sjįlfsagt mętti finna dęmi ķ jślķ. 

Įrstķšasveifla śtsynningstķšni er žvķ mikil. Ķ vešuryfirliti fyrir febrśar įriš 1907 segir Jónas Jónassen landlęknir: „Eins og vant er ķ febr. hefur sušvestanvindur (śtsušur) veriš langoptast, meš svörtum éljum ķ milli;“

Žegar hér var komiš sögu hafši Jónas fylgst meš vešri ķ 40 til 50 įr. Viš skulum reyna aš athuga hvort stašfesta megi tilfinningu hans fyrir febrśarmįnuši. Ķ žvķ skyni teljum viš éljaklakkaathuganir ķ Reykjavķk 1949 til 2016 - žį daga sem sušvestan- og vestanįtt er rķkjandi į landinu öllu - og bśum til męlitölu (leišrétt er fyrir misjafnri lengd mįnaša). Viš skulum ekki velta vöngum yfir tölugildunum sjįlfum - en žau ęttu samt aš segja eitthvaš til um hlutfallslega tķšni śtsynnings įriš um kring.

Śtsynningsmęlir - įrstķšasveifla

Hér er gefiš til kynna aš śtsynningur sé hįtt ķ 30 sinnum algengari ķ febrśar heldur en ķ jślķ - skyldi žaš vera rétt? Vetrarmįnuširnir fjórir eru įmóta - en febrśar gerir sjónarmun betur en hinir žrķr - var žaš ekki žaš sem Jónas gaf til kynna? - Tķšnin vex jafnt og žétt žegar į haustiš lķšur - en į vorin er skoriš skyndilega į. 

Śtsynningsmęlir

Annars hefur veriš „skortur“ į śtsynningi į sķšari įrum. Myndin hér aš ofan viršist stašfesta žessa tilfinningu. Nokkuš sló į śtsynning į hafķsįrunum svonefndu og žar um kring - og žegar hlżnaši upp śr 1995 fór lķka aš draga śr tķšni hans - sérstaklega sķšustu tķu įrin (aš undanteknu įrinu 2011). Viš ęttum žó aš fara varlega ķ aš tengja žetta hnattręnum vešurfarsbreytingum af mannavöldum. - Lķklegt er aš śtsynningurinn snśi aftur hvaš sem žeim lķšur. 

Ķ gömlum hungurdiskapistlum mį finna meira um śtsynning og tķšni hans. 


Jóla(vinda)kort

Hér lķtum viš į vindaspį harmonie-lķkans Vešurstofunnar um jólin. Aš vķsu er hér spįš um vind ķ 100 metra hęš yfir jöršu - en žar er hann aš jafnaši öllu meiri en viš fįum aš reyna į eigin skinni - vinsamlegast hafiš žaš ķ huga žegar žiš rżniš ķ kortin - sem skżrast séu žau stękkuš - mį jafnvel fara į smįfyllerķ ķ smįatrišunum. 

w-blogg241216a

Fyrsta kortiš gildir nś kl.18 ķ kvöld (ašfangadag jóla). Skil į milli vestlęgra og noršlęgra įtta sjįst sérlega vel umhverfis landiš - litir sżna vindhraša, en örvar stefnu. Noršanloftiš er reyndar mestallt af austręnum uppruna - nema hvaš mjög snarpur noršaustanstrengur liggur undan strönd Gręnlands vestur af Vestfjöršum. Landiš dregur mjög śr vindi og ruglar įttum. 

Sķšan er snörp lęgš vęntanleg śr sušvestri (rétt sést ķ vind hennar nešst į kortinu). Į morgun (jóladag) hreyfist hśn hratt til noršausturs fyrir sušvestan land og sķšdegis veršur hśn komin austur fyrir. 

w-blogg241216b

Kortiš gildir kl. 18 į jóladag. Noršaustanįttin undan Vestfjöršum hefur breytt śr sér ķ įtt til landsins. Hér mį sérstaklega taka eftir nokkuš snörpum vestanvindstreng sem liggur ķskyggilega nęrri sušvesturhorni landsins - žar er leišindahrķš og ef hann nęr inn į land veldur hann blindu į vegum į žeim slóšum. 

En žeir sem eru į ferš į jóladag ęttu aš fylgjast vel meš vešurathugunum og vešurspįm.

Kortiš į annan jóladag er svo aftur meš öšrum svip.

w-blogg241216c

Lęgšin djśpa farin hjį og nżrrar lęgšar fariš aš gęta meš vaxandi sušaustanįtt sušvestanlands. Žetta kort gildir lķka kl. 18. Enn žurfa feršamenn aš gefa vešurspįm gaum. 

Ritstjóri hungurdiska óskar lesendum og landsmönnum öllum glešilegra jóla. 


Óróatķš

Ef trśa mį reiknimišstöšvum fer nś ķ hönd nokkur óróatķš. Fyrst fara tvęr mjög djśpar lęgšir hratt til noršausturs ekki langt fyrir sušaustan land - en sķšan er bošiš til skyndihlįku - jafnvel tvisvar įšur en įriš er śti. - En hlįkurnar eru aušvitaš bara lķklegar - ekki vķsar.

Žó ašalvindstrengir förulęgšanna tveggja fari hratt hjį - og komi e.t.v. ekki mikiš viš sögu um landiš vestanvert er vešriš į žeim slóšum lķka harla óvisst nęstu žrjį dagana og ętti fólk į faraldsfęti aš fylgjast vel meš vešri og vešurspįm - nżta birtustundir vel. 

w-blogg231216a

Nś ķ kvöld (fimmtudag 22. desember) nįšist mjög góš innrauš mynd af fyrri förulęgšinni (af vef Vešurstofunnar - ašeins klippt). Blikubakki lęgšarinnar nįlgašist žį landiš og leggst vęntanlega yfir žaš allt ķ nótt. Viš sjįum aš lęgšin er bśin aš hringa sig - en er samt enn aš dżpka.

w-blogg231216b

Spį evrópureiknimišstöšvarinnar sem gildir um hįdegi į morgun (žorlįksmessu) sżnir lęgšina um 250 km, fyrir sunnan land - žį um 952 hPa ķ mišju. Žrżstilķnur eru žéttar - sérstaklega sunnan og vestan lęgšarinnar - viš sleppum viš žau ósköp. 

Litirnir sżna 3 klst žrżstibreytingu - raušir fallandi žrżsting, en blįir stķgandi. Į hvķtu blettunum noršaustan- og sušvestanviš lęgšarmišjuna hefur breytingin sprengt litakvaršann. Žrżstibreytingamynstriš sżnir hreyfistefnu lęgšarinnar glögglega. 

Önnur lęgš - miklu grynnri - er vestur undir Gręnlandsströnd. Žetta er lęgšin sem sendi élin inn į landiš vestanvert ķ dag - vestanįttin og élin hörfa um stund mešan lęgšin hrašfara fer hjį meš austanįtt sķna. Į mótum įhrifasvęša lęgšanna byggist hins vegar upp skżjabakki meš allmikilli śrkomu, eins og lęgširnar tvęr tengist sameiginlegu bandi eša böndum. [Nś langar ritstjórann til aš fara aš fjalla um hugtökin „samstreymi“ og „ķstreymi“ og hinn fķngerša mun žeirra - en ętlar aš standast freistinguna - lesendur geta andaš léttar.] 

Örlög žessa śrkomulinda į milli lęgšanna eru mjög óljós ķ spįnum - bęši hvar hann fer yfir og hversu öflugur hann veršur į hverjum tķma. - En žar sem mikiš snjóar - ef žaš žį snjóar į annaš borš - veršur sį snjór įvķsun į leišindi fįi hann į sig hvassvišri eša hlįku. 

Ritstjórinn vildi gjarnan tala um „spillisnjó“ ķ svona tilvikum - žaš žekkir hins vegar enginn - og mįlvenja snżr hlutunum viš og vill frekar tala um skammvinna hlįku ofan ķ svona snjó sem „spilliblota“. Eitthvaš segir žetta um višhorfin į įrum įšur - pólitķsk tįknmynd? 

w-blogg231216c

En lķtum aš lokum upp ķ mitt vešrahvolf - ķ 500 hPa-flötinn. Kortiš gildir į sama tķma og kortiš aš ofan og sżnir hęš 500 hPa-flatarins (heildregnar lķnur), hita ķ fletinum (ekki žykkt) og sķšan vind meš hefšbundnum vindörvum. - Hér kemur hiš fremur óvęnta ķ ljós. - Lęgšin mikla er bara lķtiš innlegg ķ miklu stęrra kerfi sem hefur mišju į sama staš og grunna lęgšin į hinu kortinu - viš Gręnland. Grunna lęgšin er bara grunn viš sjįvarmįl vegna žess aš hśn er full af köldu lofti - Öflug sunnanįtt nęr alveg upp undir Vesturland - og kembir žar ofan af śrkomubakkanum - dęlir burt žvķ lofti sem aš honum berst śr tveimur įttum nešar - aušveldar uppstreymi (samstreymi - ķstreymi - śrstreymi, minnir į gamalt slagorš stjórnmįlaflokks(a) - hverjir įtta sig į žvķ?). 


Köld stroka aš vestan

Ķ dag (žrišjudag 20. desember) męldist lęgsti loftžrżstingur įrsins (til žessa) į landinu, fór nišur ķ 944,1 hPa į Gufuskįlum skömmu eftir hįdegiš. Žetta telst samt „venjulegt“ įrslįgmark, žrżstingurinn fór t.d. mun lęgra milli jóla og nżjįrs ķ fyrra - reyndar alveg sérlega lįgt žį og lķka nešar en nś įriš 2014. Žaš er žó langt ķ frį į hverju įri aš žrżstingur hér į landi fari nišur fyrir 945 hPa. 

w-blogg211216a

Lęgšin hélt įfram aš dżpka eftir aš hśn fór hér hjį, evrópureiknimišstöšin setur hana nišur ķ 937 hPa nśna į mišnętti - rétt viš Jan Mayen. - En į eftir lęgšinni fylgir mjög köld stroka aš vestan - śt frį kuldapollinum mikla sem viš höfum nefnt Stóra-Bola. 

Lęgšin leggur žannig mjög vel upp fyrir žį nęstu - alltaf óžęgileg staša, jafnvel į tölvureikniöld žvķ hér er įkjósanlegt fóšur fyrir nęstu lęgš - kjarnfóšur sannarlega. En žaš žarf aš bķta og kyngja - hitta vel ķ akurinn og alltaf spurning um hvernig žaš tekst. Į kortinu rétt sést ķ sunnanloft vestan hęšarinnar viš Nżfundnaland. 

w-blogg211216b

Sķšdegis į fimmtudag mį sjį lęgš ķ forįttuvexti sušur ķ hafi. Reiknimišstöšin er žegar komin meš fįrvišri ķ strengnum sušvestan viš lęgšarmišjuna. Til allrar hamingju fyrir okkur viršist lęgšin og versta vešriš lenda fyrir sušaustan land - en samt verša vešurhįšir aš hafa athygli į spįm ķ gangi - žvķ margt getur fariš śrskeišis. 

Nś - svo gerist žaš stundum (ekki žó alltaf) ķ stöšu sem žessari aš śrkomubakki - eins konar tengilindi - rķs upp į milli förulęgšarinnar og kaldrar og hęgfara lęgšar vestan viš land - ķ žann mund sem sś fyrrnefnda fer hjį. - Slķkt fyrirbrigši er aušvitaš óskadraumur jólasnęvarsinna - en hrollur okkar hinna. Ę-jį. 


Fįrvišriš 5. mars 1969

Hér er fjallaš um fįrvišri sem gerši į Akureyri (og vķšar) 5. mars 1969. Vešriš er stundum nefnt „Linduvešriš“ en ķ žvķ fauk žakiš af sęlgętisverksmišjunni Lindu ķ heilu lagi og stórkostlegt tjón varš į Akureyri. 

Vindur nęr sjaldan fįrvišrisstyrk į Akureyri žó alloft verši žar tjón af völdum vešurs - helst žį ķ byljóttri vestanįtt. Ritstjóri hungurdiska hefur ekki enn fundiš nema 3 tilvik 12 vindstiga ķ bókum Akureyrarvešurstöšvarinnar - en hefur ekki enn leitaš af sér allan grun öll įr skeytastöšvarinnar frį žvķ fyrir 1960. - Svo er vitaš um aš minnsta kosti tvö forn tilvik (frį 19. öld) til višbótar žegar vindhraši hefur lķklega nįš fįrvišrisstyrk į Akureyri - e.t.v. veršur į žau minnst sķšar. 

Vešriš sem nś er til umfjöllunar olli langmestu tjóni žessara vešra į Akureyri - enda aš żmsu leyti sérstakt. Žetta er mesta fįrvišri sem ritstjóri hungurdiska hefur sjįlfur upplifaš.

Eitt af žvķ merkilega er aš hrķšin var grķšarleg og skyggni ekkert - en trślega hefur veriš tęknilega śrkomulķtiš - meš oršinu „tęknilega“ er hér įtt viš aš hrķšin hafi e.t.v. ašeins aš litlu leyti įtt uppruna sinn ķ nżrri śrkomu śr skżjum yfir stašnum eša nįgrenni hans. Vindurinn reif hins vegar upp skara, ķs og eldri snjó, lķka gras og jaršveg ķ stórum stķl. Mikiš af snjó barst ķ bęinn śr hlķšum ofan bęjarins. Gluggi brotnaši ķ herbergi į 2. hęš heimavistar menntaskólans og voru allir veggir og loft herbergisins žaktir grasi eftir aš vešrinu slotaši. 

Slide1

Myndin sżnir hluta af forsķšu Alžżšumannsins - fréttablašs sem gefiš var śt į Akureyri. Vonandi var akureyringum žarna fullrefsaš. 

Lęgšin sem olli žessu mikla vešri var ekki sérlega djśp - en er ķ flokki mjög varasamra lęgša sem oft hafa valdiš usla hér į landi.

Žaš mį rifja upp aš įriš 1969 var hafķs ķ noršurhöfum hinn mesti sem vitaš er um į sķšari hluta 20. aldar og lį viš land į Ķslandi sem žannig nįši beinu sambandi viš heimskautasvęšin - óvariš af sjó stęši vindur af noršri.

Slide2

Kortiš sżnir stöšuna kl. 18 mįnudaginn 3. mars, tępum tveimur sólarhringum įšur en vešriš skall į. Hér į aš taka eftir hlżindunum og sunnanįttinni fyrir sunnan land og žeim grķšarmikla kulda sem er fyrir noršan (jafnhitalķnur 850 hPa-flatarins eru strikašar). Kortiš er śr japönsku endurgreiningunni. 

Slide4

Um hįdegi daginn eftir (4. mars) nįši hlżja loftiš noršur til Ķslands - en žaš kalda hefur lķtt gefiš eftir. Staša sem žessi er viškvęm. - Įšur en tölvuspįr komu til sögunnar var nįnast ómögulegt aš segja hvaš śr yrši - fylgjast varš meš ķ smįatrišum frį einum athugunartķma til annars - hlutirnir gįtu breyst hratt. - Rennur allt hlżja loftiš til austurs įn žess aš nį snśningi og lęgšardżpkun? Veršur óšadżpkun og lęgšarstrand? Veršur skyndidżpkun meš hrašfara ofsa? 

Slide5

Hįloftakortiš į sama tķma er nokkru skżrara. Žar sjįum viš aš ašalhęttan veršur į ferš žegar hlżja tungan śr sušri mętir lęgšardraginu yfir Sušur-Gręnlandi. Žaš stefnumót veršur varla įtakalaust - hętta er į dżpkun.  

Slide6

Og hśn varš. Skyndilega snarašist kröpp lęgš śt śr lęgšardraginu, dżpkaši ört og fór hratt til austurs skammt fyrir noršan land. Greiningin er allgóš - en samt vantar mikiš upp į vindhrašann sem noršlendingar (og fleiri) fengu į sig. - Žaš er sama hvaša endurgreiningu viš rįšfęrum okkur viš - vindurinn var meiri en žęr viršast gera grein fyrir. - Viršast, žvķ viš žyrftum aš sjį žversniš til aš įtta okkur betur į žvķ hvers ešlis villan er. Hvaš er aš gerast? 

h500_0503-1969_12

Endurgreining evrópureiknimišstöšvarinnar sżnir 500 hPa-stöšuna į hįdegi žann 5. - einmitt ķ žann mund sem vešriš var verst ķ Skagafirši - rétt ókomiš til Akureyrar. 

Slide7

Hér mį sjį vešriš į hįdegi 5. mars. Žaš eru hitatölurnar sem eru óvenjulegastar. Žaš er -16 stiga frost ķ stormi og hrķš į Hornbjargsvita - en +1 ķ Grķmsey. Frostiš er -7 stig ķ vestanįttinni ķ Reykjavķk. Fimm stiga frost er į Saušįrkróki - en hiti nęrri frostmarki į Nautabśi ķ Skagafirši. Ekki höfum viš séš neitt žessu lķkt į sķšari įrum. Veggur af köldu lofti kom śr vestri og gekk austur um Noršurland - en į sama tķma var enn kaldara loft į leiš til sušurs yfir Vestfirši. 

Slide8

Klukkan 18 var komiš -19 stiga frost į Hornbjargsvita, -11 ķ Reykjavķk, -17 į Nautabśi og -13 stig į Akureyri. Kalda noršanloftiš hafši nįš undirtökunum um land allt. - Nķtjįndualdarvešriš sżnir klęrnar meš hafķs og öllu. 

Slide9

Endurgreiningarnar nį žessu aš einhverju leyti - nema mesta vindhrašanum - og svo er lķka hugsanlegt aš žęr hafi misst af kaldri loftgusu ofan af Gręnlandi - vestanlofti ķ ham. En noršanloftiš sést vel į žessari mynd af hęš 850 hPa-fletinum og hita ķ honum um hįdegi 5. mars (śtgįfa evrópureiknimišstöšvarinnar).

Slide10

Klukkan 18 sér endurgreiningin -26 stiga frost ķ um 1300 metra hęš yfir Akureyri. - Vęri žaš fullblandaš nišur aš sjįvarmįli fyndum viš žar -13 stig - eins og reyndar var. 

Slide11

Hér aš ofan mį sjį aškomuleišir lofts (slóša) yfir Snęfellsnesi um hįdegi žann 5 - bandarķska necp-endurgreiningin reiknar 5 daga aftur ķ tķmann (meš hjįlp hysplit dreifilķkansins). Hér er um sérlega skemmtilegt stefnumót aš ręša. Žvķ er ekki alveg aš treysta aš rétt sé reiknaš - žaš er hęgt aš gera į fleiri en einn veg. Žaš truflar ritstjórann dįlķtiš aš tķmaįsinn į nešri hluta myndarinnar gengur frį hęgri til vinstri.

Gręna lķnan fylgir lofti sem endar ķ 5000 metra hęš - žaš hefur dagana fimm lagt leiš sķna frį Alaska yfir Noršurķshaf - sveigt žašan langt til sušurs (ķ kringum kuldapollinn Stóra-Bola) og loks til austurs žvert yfir Gręnland (2-3 km yfir jöklinum) - į lķnuritinu mį sjį aš žaš hefur lękkaš į lofti - veriš dregiš nišur.

Blįi ferillinn sżnir sunnanloftiš - fyrir 5 dögum var žaš ķ rśmlega 1000 metra hęš vestur af Asóreyjum - en lyftist sķšan smįm saman (og skilar raka sem śrkomu) og er um hįdegi žann 5. ķ um 3 km hęš yfir Snęfellsnesi.

Rauši ferillinn sżnir noršanloftiš - sem fyrir 5 dögum var ķ um 1000 metra hęš viš Noršur-Gręnland - rann svo sušur meš Gręnlandi - yfir žéttum hafķs og stakk sér aš lokum undir hlżja sunnanloftiš - og er į hįdegi ķ 300 metra hęš viš Snęfellsnes (ķ lķkaninu).   

Slide12

Žrżstiritiš frį Akureyri sżndi mjög óvenjulega hegšan loftvogar ķ illvišrinu. Viš sjįum aš žann fjórša fellur loftvog hęgt - en sķšan hrašar fram til um kl. 6 aš morgni 5. aš falliš stöšvast aš mestu. Gróflega mį segja aš žį hafi skil fariš yfir - į undan žessum skilum er žess getiš aš hvesst hafi mikiš viš Skķšahóteliš ķ Hlķšarfjalli viš Akureyri. Falliš byrjaši aftur um kl.10 - en um hįdegi hrapaši žrżstingurinn skyndilega - 

Slide13

um 8 hPa į örskotsstund og reis svo klukkustund sķšar um 12 hPa - įlķka hratt. Dżfan stóš nįkvęmlega žann tķma sem vešriš var sem verst. Žetta er ekki „venjuleg“ hegšan. Lķklegasta skżringin er sś aš kalt loft hafi steypst fram - annaš hvort Glerįrdal eša hreinlega beint yfir Hlķšarfjall og yfir bęinn. - Foss sem žessi er ekki nema nokkru leyti drifinn af žrżstibratta - heldur lķka af žyngdaraflinu. - Svo vill til aš žyngdarafliš fęr mjög sjaldan aš njóta sķn sem beinn vindvaki - žvķ lofthjśpurinn er (nįnast) ķ flotjafnvęgi. -

En stundum getur kalt loft streymt óhindraš fram af fjallabrśnum og hreinlega dottiš nišur - . Žetta gerist alloft į Austur-Gręnlandi (Piteraq) og į Sušurskautslandinu. Sömuleišis missir loft stundum flot ķ klakkakerfum og bżr žar til svonefnda fallsveipi (microburst) sem geta valdiš allskonar tjóni og hafa reyndar grandaš flugvélum. 

Akureyrarvešriš 5. mars 1969 var lķklega af žessum toga - žrżstibratti ķ lęgšinni olli ekki fįrvišrinu (dugši žó ķ storm) heldur įkafi kalda loftsins. Getur veriš aš žetta vestanloft hafi įtt uppruna sinn į Gręnlandsjökli - eša var žaš einhver undarlegur angi śr noršanloftinu? Žvķ veršur ekki svaraš hér - og trślega ekki nema meš leit meš ašstoš hįupplausnarlķkans.

Žaš er athyglisvert aš eftir aš versta vešrinu lauk gengu miklir en stakir hvirfilsveipir śr vestri nišur yfir bęinn ķ 2 til 3 klukkustundir. Lenti ritstjóri hungurdiska ķ einum slķkum - en tók žvķ mišur ekki eftir žvķ į hvorn veginn sį sveipur né ašrir sem hann sį snerust. 

Slide14

Žvķ mišur gaf rafbśnašur vindhrašamęlisins į Akureyri sig ķ įtökunum - hann nįši žó aš sżna fįrvišrisstyrk - en datt svo śt (rellan bilaši žó ekki). Ķ stašinn lķtum viš į rit frį Saušįrkróki - žar varš ekki alveg jafnhvasst og į Akureyri - en nįši samt fįrvišrisstyrk - um klukkustund įšur en vešriš skall į Akureyri. Į Saušįrkróki var vešriš verst ķ um 20 mķnśtur, en um klukkan hįlfeitt gekk žaš svo snögglega nišur śr um 26 m/s ķ 15 m/s. 

Slide11

Žetta varš meirihįttar kuldakast. Taflan į myndinni hér aš ofan - veršur lęsilegri sé myndin stękkuš - sżnir aš dagarnir 8. og 9. mars hirša öll kuldametin žrjś, lęgsta sólarhringsmešalhita, lęgsta landsmešallįgmarkshita og lęgsta landsmešalhįmarkshita allan žann tķma sem viš eigum slķk mešaltöl reiknuš.

Ķ višhenginu mį lesa śrval blašafrétta af vešrinu (af timarit.is) - textinn er sleiktur og ķ honum talsvert af óleišréttum mislestrum - .  


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hlżindin - hvar endar įriš į topplistunum hér į landi?

Žegar žetta er skrifaš (17. desember) eru tvęr vikur til įramóta. Enn er stašan žannig aš įriš 2016 į fręšilegan möguleika į aš verša žaš hlżjasta sem um er vitaš vķša į landinu. Mišaš viš žaš hvernig spįr standa veršur žó aš teljast fremur ólķklegt aš žannig fari.

Žaš veršur bara aš segja eins og er aš žetta var heldur ólķkleg staša um mitt įr. Ritstjóri hungurdiska skrifaši pistil žann 2. jślķ ķ sumar og fékk žį śt aš lķklegur įrsmešalhiti 2016 ķ Reykjavķk vęri um 5,1 stig - og įriš žar meš ķ kringum 28. sętiš į hlżindalistanum. Žess ķ staš eru nś 6,0 stig rétt svo möguleg - og eitt toppsętanna. Sķšari hluti įrsins hefur nefnilega stašiš sig hreint fįdęma vel. 

Lķtum į stöšuna į nokkrum vešurstöšvum. Viš skulum hafa ķ huga aš 2. aukastafur mešaltalanna er nįnast marklaus - og hér hafšur meš ašeins vegna skemmtanagildis hans. 

Fyrst er žaš Reykjavķkurtaflan:

Reykjavķk   
röšįrmešalh2016???
120036,06 
220145,996,0
319415,91 
419395,90 
420105,90 
619455,69 
719335,66 
819645,64 
919605,63 
1019465,62 
1120045,60 
14518862,44 

Žar er 2003 į toppnum - og veršur žaš vęntanlega įfram. Hlišardįlkurinn sżnir lķklega lokanišurstöšu įrsins 2016 - notast er viš męlingar til dagsins ķ dag - og svo spįr evrópureiknimišstöšvarinnar til um hita til įramóta. Ef hitinn veršur ķ reynd hęrri en sś spį segir til um er ekki langt upp ķ 6,1 stigin 2003. Įriš 2014 er žaš nęsthlżjasta sem vitaš er um ķ Reykjavķk - sįralitlu munaši į žvķ įri og 2003 - en munurinn samt marktękur (į einhvern hįtt). 

Sama mį segja meš hitann 2010, žaš įr var ekki alveg jafnhlżtt og 2003 og 2014. Aftur į móti er meiri óvissa gagnvart hitanum 1939 og 1941. Aš baki žeirra talna er leišrétting vegna flutnings stöšvarinnar. Stöšin var žį į žaki Landsķmahśssins viš Austurvöll (mjög óheppilegur stašur), en er nś į tśni Vešurstofunnar. Flutningsstušlar eru alls ekki nįkvęmir upp į 0,1 stig. Įrin žau gętu žvķ ķ reynd hafa veriš alveg jafnhlż og tuttugustuogfyrstualdarįrin - nś eša sjónarmun kaldari. Ekki er ótrślegt aš žessar eldri tölur hrökkvi eitthvaš til viš sķšari endurskošanir. - En žetta segir dómnefndin nś.

Til gamans mį lķka sjį nešsta įr listans, žaš kaldasta, 1886, en žį var mešalhiti ķ Reykjavķk ašeins 2,4 stig. 

Nęsta stöš er Stykkishólmur. 

Stykkishólmur  
röšįrmešalh 
120035,415,5
220105,35 
320145,33 
419415,17 
519335,11 
619395,09 
719465,06 
820124,96 
920044,94 
1019454,92 
17018590,94 

Hér er ašeins meiri möguleiki į meti heldur en ķ Reykjavķk - og talsvert bil er į milli įranna į žessari öld og fyrri hlżindaįra. Kannski hefur eitthvaš gerst į stöšinni? Žaš kemur ķ ljós sķšar hvort svo er. 

Akureyri   
röšįrmešalh 
119335,56 
220145,32 
320035,10 
419394,944,9
520044,83 
619454,81 
719414,79 
819464,74 
919534,69 
1019874,63 
1120064,60 
1219724,56 
13418920,15 

Óhętt mun aš afskrifa toppsęti į Akureyri - meiri spurning um aš lenda ķ einu af fimm efstu. Frekar svalt (mišaš viš sķšari įr) var į Akureyri fram eftir įrinu 2016 - og greinilegur munur veršur į 2016 og žvķ ķ hittešfyrra, 2014. Įriš 1933 situr öruggt į toppnum - en smįgallar ķ męlingum į Akureyri žaš įr spilla žó ašeins fagurri įsżnd žess. Ekki hafa žessar bilanir žó veriš taldar nęgileg įstęša til lękkunar įrsmešaltalsins. 

Teigarhorn  
röšįrmešalh 
120145,75 
220035,225,3
319725,11 
419465,03 
419605,03 
620064,98 
719534,97 
820044,91 
919334,90 
919454,90 
1120094,87 
1120114,87 
14218810,82 
14218920,82 

Sama er į Teigarhorni og į Akureyri - enginn möguleiki į toppsętinu, svo glęsilegt er 2014, en spurning um 2, til 4. sęti.

röšįrmešalh 
119416,26 
220146,24 
320036,23 
419466,17 
420106,17 
619396,08 
719336,07 
719606,07 
919456,04 
1020096,02 
1120046,006,0
13918923,27 

Į Stórhöfša į hitinn enn lengra ķ met - į listanum - en munur į 1. og 10. sęti er hins vegar lķtill. Varla er marktękur munur į 11. og 6. sęti. - En sumariš 2016 var tiltölulega slakara ķ Vestmannaeyjum (hvaš hita varšar) en vķšast annars stašar į landinu. 


Enn ekkert lįt į hlżindum

Desember hįlfnašur (rétt tęplega) og er enn į toppnum į hlżindalista Reykjavķkur (nęr aftur til 1871), mešalhitinn žaš sem af er stendur ķ 6,2 stigum, 0,5 stigum ofan viš sama tķma 1978 - sį mįnušur endaši žó mun nešar į listum žvķ sķšasta vikan var mjög köld (ekkert vitum viš hvernig fer meš žį viku nś - en žaš kemur ķ ljós). Į Akureyri er mešalhitinn 4,5 stig - nęr ekki alveg toppsętinu.

Mešalhitinn er hęstur į Steinum og ķ Hvammi undir Eyjafjöllum, 7,2 stig og 7,0 stig ķ Surtsey og viš Blikdalsį į Kjalarnesi. Aš tiltölu (vķkur mest frį mešallagi) hefur veriš hlżjast ķ Möšrudal, +7,9 stigum ofan mešallags. Minnst er vikiš ķ Seley, +3,6 stig.

Śrkoma er vķšast hvar ofan mešallags en žó enn langt frį metum į flestum stöšvum. Ķ Reykjavķk hefur hśn męlst 59,8 mm, rśm 40 prósent umfram mešallag og stendur ķ 27. sęti į magnlistanum. Mest var hśn sömu daga 1995, 129,0 mm. - Žaš er athyglisvert aš ķ hlżindunum į sama tķma 1978 var śrkoman ašeins 8,3 mm - hlżtt og žurrt žį - heldur óvenjulegt į žessum įrstķma.

Fyrir noršan er śrkoma ķ rétt slöku mešallagi, 22,4 mm į Akureyri.

Sólskinsstundir eru sįrafįar ķ Reykjavķk žaš sem af er, ašeins 0,4. Fimm bręšur eru žó aš nafninu til nešar į listanum (ómarktękt aušvitaš). Ekkert sólskin męldist sömu daga 1930, 1945, 1957 og 1987 - og 0,3 įriš 1929). Įriš 2010 voru sólskinsstundirnar oršnar nęrri 20 eftir fyrstu 15 daga mįnašarins.

Įriš er enn meš ķ toppbarįttunni ķ hlżindunum - nś ķ 2. til 4. sęti į 68-įra listanum ķ Reykjavķk - en eldri keppendur į toppnum eru 1939 og 1941 - en enn eru 16 dagar eftir til įramóta, 4,4 prósent įrsins - sem getur munaš um žegar svo naumt stendur.


Hér įšur fyrr į įrunum ...

Hér įšur fyrr į įrunum hefši mynd eins og žessi sem hér fylgir vakiš óróa ķ huga ritstjóra hungurdiska (ungum į nęturvakt) - en nś segir evrópureiknimišstöšin mönnum bara aš taka hlutunum meš ró. 

avhrr_nat_ir_20161211_2300

Fyrri lęgšin (sś sem er rétt sunnan viš Ķsland) muni fara hjį aš miklu leyti - en sś sķšari (brśskurinn nešst į myndinni) fari lķka hjį - svona aš mestu lķka - en vestan viš land. - Myndin er af vef Vešurstofunnar og sżnir stöšuna frį innraušum skynjara NOAA-gervihnattar kl. 23 aš kvöldi 11. desember 2016. 

En - žaš er nś samt rétt fyrir žį sem eiga eitthvaš undir vešri aš fylgjast meš žessum sveipum - og spįm Vešurstofunnar en ķ texta žeirra er nś gert rįš fyrir stormi um tķma austanlands af völdum fyrri lęgšarinnar - og aš sķšari lęgšin verši ekki įhrifalaus heldur. 

Svo er - aš sögn von į fleiri lęgšum sķšar ķ vikunni. 


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Nóv. 2017
S M Ž M F F L
      1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30    

Nżjustu myndir

  • w-blogg171117c
  • w-blogg171117b
  • w-blogg171117a
  • w-blogg161117d
  • w-blogg161117c

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (18.11.): 397
  • Sl. sólarhring: 668
  • Sl. viku: 4215
  • Frį upphafi: 1510108

Annaš

  • Innlit ķ dag: 369
  • Innlit sl. viku: 3749
  • Gestir ķ dag: 357
  • IP-tölur ķ dag: 356

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband