Bloggfęrslur mįnašarins, mars 2014

Gęftaleysi og mešalvindhraši vetrarins (žaš sem af er)

Ekki er gott aš segja hvernig veturinn skorar į illvišrakvaršanum žegar allt hefur veriš gert upp, en žegar er ljóst aš mešalvindhraši hefur veriš meš hęsta móti į landinu. Žeir sem sękja til sjįvarins viršast sammįla um óvenjulegt gęftaleysi og sömuleišis er žreytuhljóš aš heyra vķša śr sveitum - žar sem austan- og noršaustanbelgingurinn hefur veriš aš gera mönnum lķfiš leitt. Žaš eru margar hlišar į vešrinu.

En mešalvindhrašatölur eru hįar. Žegar tekin eru mešaltöl yfir stór landsvęši og marga mįnuši segja tölurnar einar og sér ekki svo mikiš - viš veršum aš kvarša žęr ķ mikiš og lķtiš, hyggja aš hęstu og lęgstu gildum.

w-blogg130314 

Į myndinni mį sjį žrjįr tilraunir til vindmetings mešaltals desember, janśar og febrśar frį 1950 til 2014. Žaš er desember įriš įšur (1949) sem telst meš 1950 og svo framvegis. Lóšrétti įsinn sżnir metra į sekśndu, en sį lįrétti įrin.

Grįu sślurnar sżna mešalvindhraša allra mannašra stöšva. Ekki er vķst aš žaš śrval sé sambęrilegt allan tķmann - en lįtum gott heita. Žarna mį sjį aš 2014 skżst hęrra upp heldur en öll önnur įr allt aftur til 1993 og ķ allri röšinni eru ašeins fjögur tilvik žar sem vindhraši er meiri en nś. Žaš er 1975, 1989, 1992 og 1993 (hęst) - og svo er 1991 jafnhvasst og nś.

Rauši ferillinn sżnir reiknašan žrżstivind į Ķslandssvęšinu, sunnan frį 60 grįšum til 70 grįša noršurbreiddar og milli 10 og 30 grįša vesturlengdar. Til reikningsins eru notuš gögn frį evrópureiknimišstöšinni og amerķsku endurgreiningunni. Taka veršur skżrt fram aš lķkönin eru ekki sambęrileg allan tķmann og samanburšur óviss. En viš ķmyndum okkur samt aš hér sé um góša vķsbendingu aš ręša. Hér lendir 2014 į toppnum og sķšan (ķ röš aš ofan) 1957, 1994, 1996 og 2002. Žótt óvissan sé talsverš - er 2014 žrįtt fyrir allt į toppnum.

Gręni ferillinn er styttri en hinir og nęr ašeins aftur til 1995. Į bakviš hann er mešalvindhraši į sjįlfvirkum śtnesjastöšvum. Viš reynum aš teygja okkur śt į mišin umhverfis landiš. Hér er 2014 lķka į toppnum, ómarktękt ofan viš 2002 og 1999.

Vindurinn hefur mikiš belgt sig ķ vetur. Ekki er ótrślegt aš viš žurfum aš fara aš minnsta kosti 20 įr aftur ķ tķmann til aš finna įmóta - og žaš voru verstu įrin frį 1950.

Mars, žaš sem af er, lękkar mešaltölin lķtillega. Taka varš fęrslu gęrdagsins śt af sömu įstęšu og venjulega - enda lesa nęr engir fęrslur sem eru eldri en sólarhringur hvort eš er.


Nżtt landsdęgurhįmark (ekki svo merkilegt žaš)

Um leiš og hįloftavindar snśast til sušlęgra og jafnvel vestlęgra įtta aš vetrarlagi aukast mjög lķkur į hįum landshįmarkshita. Sķšastlišna nótt (ašfaranótt žrišjudags) fór hiti į Dalatanga ķ 15,6 stig og er žaš hęsti hiti sem vitaš er um į landinu žann 11. mars. Gamla metiš (14,5 stig) var sett į Akureyri įriš 1953 - fyrir 61 įri. Žetta er fyrsta nżja landsdęgurhįmarkiš į žessu įri - hins vegar eru nż landsdęgurlįgmörk oršin tvö žaš sem af.

Ķ venjulegu įri mį bśast viš 3 til 5 landsdęgurmet af hvorri tegund falli - en nżjum metin eru žó ķ raun mjög mismörg frį įri til įrs. Į sķšustu 15 įrum hafa 132 landsdęgurhįmörk falliš - 8,8 į įri - talsvert umfram vęntingar. Į sama tķma hafa ašeins 62 landsdęgurlįgmörk fališ - sé eingöngu mišaš viš athuganir ķ byggš - rétt um helmingur į viš hįmörkin, 4,1 į įri. Frį 1993 fjölgaši stöšvum mjög į hįlendinu og hafa žęr stöšvar smįm saman veriš aš hreinsa upp landsdęgurmet. Séu hįlendisstöšvarnar teknar meš ķ lįgmarksdęgurmetatalningunni reynast 108 slķk met hafa falliš į sķšustu 15 įrum, eša 7,2 į įri. Ķ tölunum er ekki tališ meš žegar met fellur hvaš eftir annaš sama almanaksdaginn.

Munurinn į 8,8 hįmarksmetum og 4,1 lįgmarksmetum į įri skżrist af tvennu. Annars vegar hafa mikil hlżindi veriš rķkjandi hér į landi - en žaš hefur lķka įhrif aš hįmarkshitamęlingar voru framan af geršar į mun fęrri stöšvum heldur en lįgmarksmęlingarnar. Žaš eitt og sér eykur lķkur į hįmarksmetum lķtillega umfram lįgmarksmetin.

Nś sitja eftir ašeins 5 landsdęgurhįmarksmet frį 19. öld (enn gętu fįein ķ višbót leynst ķ gögnum), en 24 landsdęgurlįgmarksmet standa enn frį sama tķma.

Eins og oft hefur komiš fram segja einstök landsdęgurmet ekkert um žaš hvort tķšarfar er kalt eša hlżtt. Žess mį t.d. geta aš enn stendur eitt landsdęgurhįmark sem sett var ķ mars 1918 - seint į frostavetrinum mikla [Seyšisfjöršur 14,7 stig žann 17.

Žaš veršur aš teljast tilviljun aš 133 hįmarksdęgurmet hafa falliš sķšustu 15 įrin ķ Reykjavķk - nįnast žaš sama og į landinu ķ heild. En ekki hafa falliš nema 8 lįgmarksdęgurmet į sama tķma. Hér er vart um ašrar skżringar aš ręša heldur en hlżnandi vešurfar.

Ķ Reykjavķk stendur enn 21 dęgurhįmark frį 19. öld, en hvorki meira né minna en 179 dęgurlįgmörk.

Į Akureyri eiga sķšustu 15 įrin 101 hįmarksdęgurmet - en dęgurlįgmarksmetin eru į sama tķma ašeins 8 eins og ķ Reykjavķk. Hįmarksmęlingar voru stopular į Akureyri fyrir 1935 en samt sitja enn 8 dęgurhįmörk frį 19. öld į stóli. Dęgurlįgmörk sem enn lifa frį sama tķma eru 52 į Akureyri - vęru trślega fleiri ef stöšin hefši ekki naumlega misst af frostavetrinum mikla 1880 til 1881 en frį žeim vetri lifa enn 36 dęgurlįgmörk ķ Reykjavķk.

 


Nógu slęmt - en sleppum samt viš žaš versta

Mikiš illvišri gekk ķ dag (mįnudag 10. mars) yfir landiš vestan- og noršanvert, fyrst af sušaustri og sušri en sķšan sušvestri og jafnvel vestri. Tķu-mķnśtna mešalvindhraši fór ķ 40 m/s į vešurstöšinni Kolku nęrri Blöndulóni og į fįeinum stöšvum öšrum yfir 32 m/s. Mestu hvišur voru yfir 50 m/s. Brįšabirgšatalning sżnir aš stormur var į meir en 30% vešurstöšva.

Žegar žetta er skrifaš (seint į mįnudagskvöldi) hefur vešriš enn varla nįš hįmarki į Ströndum og į stöku staš viš noršurströndina - en vonandi fer žar ekki illa.

Lęgšin sem veldur vešrinu grynnist ört og trešst milli Vestfjarša og Gręnlands. Hśn varš ekki alveg jafndjśp og snörp og reikningar bentu til um tķma auk žess sem hśn fór ašeins vestar en įšur hafši veriš gert rįš fyrir. Viš sluppum žar meš sennilega viš allra versta vešriš. 

w-blogg110314a 

Spįkort evrópureiknimišstöšvarinnar gildir kl. 6 aš morgni žrišjudags 11. mars. Jafnžrżstilķnur eru heildregnar, žykkt er mörkuš meš strikalķnum en žriggja stunda žrżstibreyting meš litum. Loftvog stķgur svo ört milli Vestfjarša og Gręnlands aš kvaršinn springur, ķ hvķta blettinum stķgur žrżstingur mest 21 hPa į žremur klukkustundum. Jafnžrżstilķnurnar liggja nęrri žvķ hver ofan ķ annarri - og engin fjöll aš plata. Viš viljum ekki fį yfir okkur lęgšarbakhliš af žessu tagi.

Viš sjįum aš žaš er 5280 metra jafnžykktarlķnan sem liggur um Faxaflóa - žannig aš ekki fylgir kuldi sem heitiš getur. Nęsta lęgš viršist ekki vera ķ fasa viš hįloftabylgjuna sem ętti aš gefa henni fóšur - en eitthvaš samsull veršur samt śr annaš kvöld (žrišjudag) en vonandi ekki hvasst.


Éljagaršur

Sķšdegis ķ dag (sunnudag 9. mars) gekk nokkuš snarpur éljagaršur inn į Reykjanesskaga og hélt sķšan įfram til noršurs - en af mjög minnkandi afli. Éljagaršar sem žessir voru į įrum įšur sérlega hęttulegir į vetrarvertķš į Sušvesturlandi žegar hann rauk allt ķ einu upp af vestri śr hęgri landįtt žegar fjöldi smįbįta var į sjó.  

Garšurinn sem gekk yfir ķ dag var hins vegar bśinn aš vera inni ķ vešurspįm ķ marga daga - ašeins var spurning um hversu snarpur hann yrši og hversu lengi hann varši. Viš skulum lķta į vindhrašarit frį Keflavķkurflugvelli (af vef Vešurstofunnar).

w-blogg100314a 

Vindur var mjög hęgur, sķšast af sušsušaustri, allt žar til skömmu eftir kl. 16 aš hann rauk į nokkrum mķnśtum upp ķ vestsušvestan 17 m/s og hvišur fóru yfir 20 m/s. Hiti breyttist lķtiš og ekkert sérstakt var aš sjį į loftžrżstiriti. Ritstjórinn fylgdist lķtt meš skżjafari ķ dag - var žar aš auki ekki į Reykjanesi - en įbyggilega hefur žurft glöggt auga til aš sjį hvaš ķ vęndum var.

En tölvuspįr sįu garšinn vel - sem dęmi er hér spį harmonie-lķkansins kl. 20 - en žį var garšurinn kominn upp į Akranes og vind sunnan viš hann tekinn aš lęgja.

Į žversnišum sįst aš hringrįs garšsins nįši aš minnsta kosti 3 km hęš - en raki barst ofar.

w-blogg100314b 

 


Staša mešaltala eftir įtta daga af mars

Mars fer frekar hlżindalega af staš - žótt skakvišri fylgi. Lķtum į mešaltöl fyrstu įtta dagana.

Fyrst eru vik mišuš viš 1961 til 1990:

stöšįrmįndagarmhitivikśrkvikmžrżstžrżstivik  
12014381,270,7-3,3983,5-17,1 Reykjavķk
1782014380,531,2-6,9984,4-19,4 Stykkishólmur
4222014381,022,112,1985,8-16,7 Akureyri
6202014382,782,437,6985,3-17,4 Dalatangi
7052014382,922,022,2985,0-16,4 Höfn ķ Hornafirši

Og sķšan 2004 til 2013:

stöšįrmįndagarmhitivikśrkvikmžrżstžrżstivik  
12014381,27-0,1-5,8983,5-19,0 Reykjavķk
1782014380,53-0,3-10,7984,4-18,0 Stykkishólmur
2522014380,150,2-11,5986,3-16,6 Bolungarvķk
4222014381,020,710,2985,8-18,0 Akureyri
6202014382,781,341,8985,3-19,0 Dalatangi
7052014382,921,315,8985,0-14,9 Höfn ķ Hornafirši

Hiti er vel ofan mešallagsins 1961 til 1990, en ķ žvķ mišaš viš 2004 til 2013 um landiš vestanvert, fyrir noršan og austan er hiti vel ofan beggja mešaltala.

Śrkoma er enn undir mešallagi um landiš vestanvert, vikadįlkurinn sżnir hversu langt magniš (ķ mm) liggur undir eša ofan mešallagsins. Fyrir noršan og austan er śrkoma enn ofan mešallags beggja tķmabila. Žetta gęti breyst nęstu daga žvķ mikilli śrkomu er spįš um landiš vestanvert og neikvęša vikiš vinnst fljótt upp.

Žrżstingur er enn langt undir mešallagi beggja tķmabila, en ef trśa mį spįm hękkar hann eitthvaš nęstu viku til tķu daga - žrįtt fyrir mikinn lęgšagang - svo einkennilega sem žaš kann aš hljóma.

Mįnudagslęgšin er enn nokkuš ógnandi en von er til žess aš versta vešriš fari vestan viš land.

Tryggir lesendur taka eftir žvķ aš fęrsla gęrdagsins hefur veriš fjarlęgš - af sömu įstęšu og venjulega.


Mikill lęgšagangur

Nś skiptir yfir ķ nokkuš grófgeršan lęgšagang hér viš land. Į morgun (laugardag) fer mjög djśp lęgš til noršausturs yfir landiš sušaustanvert og veldur vķša leišindavešri. Žó hśn verši farin aš grynnast og mišja hennar aš fletjast śt er engu aš sķšur mjög hvasst į stóru svęši ķ kringum hana, sérstaklega į sušaustur- og noršvesturjöšrum kerfisins. Trślega veršur mikil hrķš vķša į heišum og e.t.v. vķšar um tķma - og rétt fyrir feršamenn og ašra sem eitthvaš eiga undir vešri aš fylgjast vel meš spįm Vešurstofunnar.

w-blogg080314 

Žetta er gervihnattarmynd af innraušu sviši rafsegulrófsins - į henni er hlutum snśiš žannig aš hvķtt er kalt en žvķ dekkra sem svęši er žvķ hlżrra er žaš. Sjį mį tillögu aš hitakvarša nešst į myndinni - hann ętti aš batna eitthvaš viš stękkun. Žaš hvķtasta og kaldasta eru hįreist skż, mikill blikuskjöldur noršan og austan viš lęgšarmišjuna en hana er aš finna nęrri mišju sveipsins nešarlega į myndinni. Myndin er frį žvķ kl. 1 į ašfaranótt laugardags.

Žótt lęgšin sé hrašfara veršur landiš ekki alveg laust viš hana fyrr en į ašfaranótt mįnudags en žį nįlgast nęsta lęgš. Aš sögn reiknimišstöšva į hśn aš fara vestar og valda mikilli - en skammvinnri -rigningu um landiš sunnan og vestanvert. Ef marka mį sömu spįr į hśn aš grynnast į leišinlega veginn - sem kostar skammvinnt en hart sušvestan- eša vestanskot. Vonandi lendir žaš vestan viš land - aš mestu - ef af veršur - ef-ef-ef.


Mešalžrżstingur metlįgur hér į landi

Mešalsjįvarmalsžrżstingur ķ desember, janśar og febrśar hefur aldrei veriš jafnlįgur ķ Reykjavķk frį upphafi samfelldra męlinga 1823. Žessa žrjį mįnuši höfum viš hér į hungurdiskum kallaš alžjóšaveturinn, žann tķma sem alžjóšlega telst til vetrarins, en hér į landi telst mars einnig meš.

Reyndar munar ašeins sjónarmun į tölunum nś og alžjóšaveturinn 1989 til 1990 - en samt. Žann vetur var lķka óvenjuhlżtt ķ Evrópu noršanveršri - rétt eins og nś. Lķtum nś į lķnurit sem sżnir mešaltölin allt frį 1823 til 2014.

w-blogg070314

Lįrétti įsinn sżnir įrin - en sį lóšrétti mešalsjįvarmįlsžrżsting ķ hPa. Enga sérstaka leitni er aš sjį en talsverša tķmabilaskiptingu. Stutt er sķšan žrżstingur alžjóšavetrarins var mjög hįr (2010).

Jį, vešrakerfi hafa hegšaš sér óvenjulega ķ vetur. Žrżstingur fyrstu dagana ķ mars hefur haldiš įfram aš vera óvenjulįgur - en žó er ekki endilega vķst aš žrżstingur ķ desember til mars nįi nżju meti. Samkeppnin er hörš į botninum, bęši viš įšurnefndan vetur 1989 til 1990, en einnig 1988 til 1989 og sķšan er 1893 til 1894 ekki langt undan.

En svona er spį evrópureiknimišstöšvarinnar fyrir nęstu tķu daga, frį hįdegi 6. mars til hįdegis žann 16.

w-blogg070314b 

Žrżstingi er spįš langt undir mešallagi hér į landi žess daga (talan -13,6 sést yfir landinu sé kortiš stękkaš) en aš sama skapi hįum yfir meginlandinu. - Svo kemur hér ein löng setningasambreyskja:

Žótt ekki sé vitaš hvort aukin gróšurhśsaįhrif żti undir žessa afbrigšilegu hegšan vešrakerfa ķ vetur eša ekki mį samt segja aš žetta afbrigšilega žrżstifar, og einkennilegt hįloftamynstur, sem veldur žvķ, fer, eitt og sér, langt meš aš skżra hita- og śrkomuvik bęši hér viš noršanvert Atlantshaf sem og  ķ Bandarķkjunum, Kanada og Alaska.


Sušvestanįtt ķ žrjį daga (hvaš svo?)

Ķ dag (mišvikudaginn 5. mars) fór mešalvindįtt į landinu loks vestur fyrir sušur og hinni hreinu austanįttarsyrpu žvķ lokiš. Lķklega veršur mešalįtt lķka śr sušvestri eša vestri į morgun, fimmtudag, og sömuleišis į föstudaginn. Žann dag veršur kröpp lęgš sušur ķ hafi sem spurning er hvaš gerir.

Eins og er gera spįr rįš fyrir žvķ aš hśn fari til noršausturs viš Sušausturland į laugardaginn. Fyrir utan braut lęgšarinnar er nokkur óvissa meš śrkomutegund - žaš er aš segja hvar rignir og hvar snjóar. Rétt aš fylgjast meš spįm Vešurstofunnar varšandi slķkt - sem og aušvitaš vindhraša.

En viš bregšum upp spįkorti evrópureiknimišstöšvarinnar sem gildir kl. 18 į föstudag.

w-blogg060314a 

Stóra lęgšin er žarna um 963 hPa ķ mišju, dżpkar ört og hreyfist hratt til noršnoršausturs. Hśn skefur upp dįlķtinn hęšarhrygg į undan sér - eins og hver önnur jaršżta og žį heršir tķmabundiš talsvert į sušvestanįttinni noršan viš hrygginn žegar hann aftur stuggar viš lęgšinni vestan viš land. Žessu fylgir eitthvaš leišindaéljakóf um landiš vestanvert. - En svo slaknar į įšur en djśpa lęgšin tekur völdin.

Ķ framhaldi af hlżindafréttunum frį Svalbarša sem voru hér upp į boršinu ķ gęr mį geta žess aš einnig var mjög hlżtt į Noršaustur-Gręnlandi, hiti var 6,9 stigum ofan mešallags viš Scoresbysund og 5,6 stig ofan žess į Station Nord. Einnig var óvenjuhlżtt ķ Syšri-Straumfirši (+4,9) og noršur viš Thule (+2,6 stig). Ķ Nuuk og žar sunnan viš var hiti hins vegar nęrri mešallagi - enda nįši kuldinn aš vestan stundum žangaš. Einnig mį koma fram aš (alžjóša-) veturinn var sį hlżjasti ķ Björgvin ķ Noregi frį žvķ aš samfelldar męlingar hófust žar 1861. Kuldafréttir śr fjarlęgum heimsįlfum viršast oftast sjį um aš birta sig sjįlfar į athugasemdum hungurdiska įn aškomu ritstjórans.


Nż mešalhitamet į Svalbarša og nįgrenni

Rigningamet į Bretlandseyjum, austanįttamet į Ķslandi, stappar nęrri landshitameti ķ Noregi og glęsileg mešalhitamet sett į Svalbarša.

Norska vešurstofan upplżsiraš hiti į Svalbaršaflugvelli hafi veriš 14,5 stigum yfir mešallagi og 11,9 stigum yfir žvķ ķ Nżja-Įlasundi. Žetta eru ekki bara nż hitamet fyrir febrśar heldur eru žau fjórum og fimm stigum fyrir ofan hęsta mešalhita til žessa. Į Finnmörk var hiti um 11 stigum ofan mešallags inn til landsins. Hiti į Bjarnarey og eyjunni Hopen sušur af Svalbarša var lķka hęrri en vitaš er um til žessa. Į Bjarnarey var hiti 7,1 stigi ofan mešallags en 11,9 į Hopen. Einnig var hlżtt į Jan Mayen - žó ekki met. Hiti var žar 4,9 stigum ofan mešallags.

Ķ Noršur-Noregi var fįdęma śrkomuleysi en óvenjulegar śrkomur vķša ķ Sušur-Noregi. Óvenjulega hlżtt var lķka ķ Svķžjóš og Finnlandi - sérstaklega noršan til ķ žessum löndum. Snjóalög eru meš allra minnsta móti um mestallt Finnland.

Žótt enginn febrśar hafi oršiš hlżrri en nś ķ kringum Svalbarša og į Finnmörku var febrśar 1990 enn hlżrri um sunnanverša Skandinavķu heldur en sį nżlišni. Viš skulum til fróšleiks bera saman hęš og hęšarvik 500 hPa-flatarins žessa tvo mįnuši. Fyrst febrśar 1990.

w-blogg050314d 

Neikvęš vik eru blį (žau allramestu fjólublį) en jįkvęš rauš. Vikiš sušur af Ķslandi er -280 metrar og yfir Ķslandi er žaš į bilinu 200 til 250 metrar.

Svo febrśar nś.

w-blogg050314d 

Hįmarksvik nżlišins febrśar er -276 metrar, nęrri žvķ žaš sama og 1990. Viš nįnari skošun sést žó aš töluveršur munur er į kortunum. Austanįtt er miklu meiri hér į landi heldur en 1990 og jafnvikalķnur liggja miklu žéttar yfir landinu og nįgrenni žess heldur en 1990. Sömuleišis eru vik jįkvęš viš Noršaustur-Gręnland ólķkt žvķ sem var ķ febrśar 1990.

Séu hęšartölurnar skošašar kemur ķ ljós aš 500 hPa-flöturinn lį talsvert lęgra yfir Ķslandi 1990 heldur en nś og hefur raunar aldrei svo vitaš sé veriš lęgri hér į landi ķ nokkrum mįnuši svo öruggt sé. Įkvešnir mįnušir į fyrri tķš (fyrir 1920) liggja žó undir grun.

Vešur hér į landi var įkaflega erfitt ķ febrśar 1990 - ekki ašeins sums stašar um landiš noršan- og austanvert eins og nś heldur um allt land aš kalla. Alhvķtir dagar voru žį 24 ķ Reykjavķk en enginn nś. Alhvķtt var allan mįnušinn į Akureyri rétt eins og nś.

En hvaš svo? Mars og Aprķl 1990 voru leišindamįnušir hér į landi - svo ekki sé meira sagt. Žaš segir žó ekkert um framhaldiš nś. Vešraframtķšin er ętķš órįšin.


Kalt loft śr vestri (nęr alla leiš)

Žaš hefur gerst nokkrum sinnum į undanförnum tveimur mįnušum aš kalt loft śr vestri hefur nįlgast landiš - komist rétt meš herkjum inn į og yfir žaš - en hörfaš jafnharšan fyrir austanįttinni. Nś viršist sóknaržunginn loksins ętla aš verša meiri.

Viš fįum nś yfir okkur nokkra éljagarša śr sušvestri og bjartara vešur meš smęrri éljum į milli. Spįr greinir hins vegar nokkuš į um žaš hversu mikil śrkoma fylgir og hversu mikiš af henni veršur ķ föstu formi į lįglendi. Talaš er um 50 til 90 mm į höfušborgarsvęšinu nęstu 6 til 7 daga. Žaš veršur aš teljast harla ólķklegt aš allt žetta magn falli allt sem snjór - enda eins gott. En einhver slabbleišindi eru lķklegust. Žaš er svo vonandi aš ekki frjósi aš rįši upp śr slķku. En žaš ętti aš bęta ķ snjóinn į skķšasvęšum sušvestanlands.

En viš skulum lķta į noršurhvelskort evrópureiknimišstöšvarinnar sem gildir um hįdegi į mišvikudag (5. mars).

w-blogg040314a 

Jafnhęšarlķnur eru heildregnar (tölur ķ dekametrum) en žykktin er sżnd meš litum (kvaršinn batnar mjög sé kortiš stękkaš). Mörkin į milli gręnu og blįu litanna eru viš 5280 metra og skipt er um lit į 60 metra bili. Mišja hįloftalęgšarinnar miklu er viš Sušur-Gręnland en kuldinn henni tengdur er žar nokkuš fyrir sušvestan og vestan og hann streymir til austurs śt į Atlantshaf sem hitar loftiš baki brotnu upp undir eša upp fyrir frostmark žegar hingaš er komiš.

Žetta er harla óžęgileg staša - uppskrif aš illvišrum - en einhvern veginn liggur öllum lęgšavķsum svo mikiš į aš komast til Ķslands aš nęr ekkert skipulag er žar į. Vķsarnir dreifast į smįlęgšir og lęgšadrög sem fara eiga yfir landiš hvert į fętur öšru.

En žaš er samt eins gott aš fylgjast vel meš. Jafnhęšarlķnurnar sušvestur af landinu į kortinu eru grķšaržéttar og vel gęti einhver smįlęgšin nįš aš draga nišur eitthvaš af hįloftavindinum.

Aš sögn evrópureiknimišstöšvarinnar į fyrsta lęgšarbylgjan sem nęr ķ hlżtt loft sér til fóšurs ekki aš ganga yfir fyrr en į sunnudaginn - og į žį aš fara til noršausturs fyrir sušaustan land. Eitthvaš kunnuglegt žaš.

Bandarķska vešurstofan finnur (nś ķ nżjustu spįrununni) sunnudagslęgšina hins vegar ekki - en gerir žess ķ staš meira śr lęgšardragi sem į aš fara hjį į mišvikudag - um žaš leyti sem kortiš hér aš ofan gildir. Reiknimišstöšin gerir žar minna śr - eitthvaš smįtt sem fer til noršausturs milli Ķslands og Fęreyja įn teljandi beinna įhrifa hér į landi.

Alla vega er von į heldur meiri tilbreytingu ķ vešri nęstu daga en veriš hefur aš undanförnu. Eftir helgi er allt galopiš - rennsli ķ sama far og įšur - ęsilegri lęgšagangur eša jafnvel fyrirstöšumyndun sunnan viš land og alvöru vestanįtt.


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Jśnķ 2017
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Nżjustu myndir

  • w-blogg250617a
  • Þriðjungamörk júníhita í Reykjavík
  • Hitabylgjur - árssummur
  • Hitabylgjuvístala - hæstu gildi einstaka daga
  • Hitabylgjuvístala - árstíðasveifla (meðaltal)

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (26.6.): 388
  • Sl. sólarhring: 509
  • Sl. viku: 3310
  • Frį upphafi: 1455370

Annaš

  • Innlit ķ dag: 368
  • Innlit sl. viku: 2782
  • Gestir ķ dag: 348
  • IP-tölur ķ dag: 343

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband