Bloggfęrslur mįnašarins, desember 2012

Illvišrametingur įrsins 2012 (ķ flokki śtbreišslu)

Hér er metist um mesta illvišri įrsins. Ķ upphafi leiksins veršur aš vera į hreinu aš hér er ašeins um eina tegund metings aš ręša - śtfrį mešalvindhraša og talningu hvassvišra į sjįlfvirkum vešurstöšvum. Ekkert er mišaš viš tjón - hvort sem žaš fellst ķ beinu tjóni vegna foks eša žį ķ óbeinu t.d. vegna fjįrskaša, samgöngu- eša rafmagnstruflana - snjóflóša o.s.frv.

En lķtum fyrst į męlikvarša sem fenginn er žannig aš tališ er klukkustund eftir klukkustund hversu hįtt hlutfall allra sjįlfvirkra stöšva męlir mesta 10-mķnśtna vindhraša klukkustundarinnar meiri en 17 m/s - ekki svo flókiš - er žaš? Hér er mynd.

w-blogg311212

Myndin er dįlķtiš subbuleg - enda er henni kastaš upp ķ skyndi. Lįrétti įsinn byrjar 1. janśar 2012 og endar sķšdegis žann 30. desember. Daufar tölur sżna klukkustundir frį įramótum og merki sett į 740 klukkustunda fresti. Žessi merking hittir ekki nįkvęmlega į mįnašamót - en nęgilega vel. Žarna mį til hęgšarauka einnig sjį upphafsstafi mįnašanna.

Lóšrétti įsinn sżnir hlutfalliš: 100X[Fjöldi sjįlfvirkra stöšva sem męlt hafa meira en 17 m/s]/[heildarfjöldi stöšva]. Śtkoman er ķ prósentum. Žvķ śtbreiddara sem illvišri er žvķ hęrra nęr žaš į kvaršanum.

Myndin sżnir aš hlutfalliš var išulega yfir 20 prósent ķ janśar og fram ķ mišjan mars en sķšan er 20% sśla ķ maķ, mjög hįr toppur ķ september og hęsti toppur įrsins um mįnašamótin október/nóvember. Aš žessu tali er illvišriš fyrstu dagana ķ nóvember žaš langversta į įrinu hvaš vind varšar. Fįeinar ašrar dagsetningar eru settar į myndina.

Sama mį gera fyrir mešalvindhraša klukkustunda, eins mį telja hver heildarsumma hvers dags er. Verst var vešriš į landinu 2. nóvember kl. 11 en žį var hvassvišri į landinu į tęplega 63% stöšva. Mešalvindhrašinn var mestur klukkustund fyrr, eša kl. 10, 17,7 m/s.

Annar nóvember var einnig hvassasti dagur įrsins, mešalvindhraši var 16,1 m/s, nęsthvassastur var 10. janśar meš 14,1 m/s. Ef viš leggjum saman prósentur hverrar klukkustundar yfir heilan dag gętum viš mest fengiš śt 2400 stig (24X100). Annar nóvember er žar lķka meš langhęstu tölu įrsins, 1250 stig og janśar er ķ öšru sęti meš 913 stig. Fyrsti nóvember er sķšan ķ žrišja sęti mešalvindhraša og stiga. Žaš er svo 10. september sem mer fjórša sętiš - žaš er mjög hįtt mišaš viš įrstķma.

En dagurinn ķ gęr - er hann ekki meš? Jś, hann er meš en nęr ekkert sérstaklega hįtt - enda var illvišriš tiltölulega bundiš viš įkvešinn landshluta. En žaš vešur mun skora mjög hįtt žegar snjóflóšamenn bśa til sķna lista - įbyggilega žaš versta ķ allmörg įr. Žar fór saman eitruš blanda mikils vindhraša og óvenjumikils snęvar. Sömuleišis lendir žaš hįtt į rafmagns- og sķmatruflanamęlingum.

Illvišrametingur er žvķ langt ķ frį einhlķtur.

Ķ framhjįhlaupi var einnig litiš į hinn enda vindhrašarófsins. Hęgasta klukkustund įrsins var kl. 6 aš morgni 26. jśnķ (mešalvindhraši 1,4 m/s) og hęgasti dagurinn var 18. jślķ (mešalvindhraši 2,5 m/s).

Nś lķšur aš įramótum og komiš aš žökkum til įhugasamra lesenda og annarra žeirra sem eytt hafa tķma į hungurdiskum į lišnu įri. Eitthvaš veršur nuddaš įfram į nżju įri. Glešilegt nżtt įr.


Kort til aš leggja ķ minniš

Hér veršur ekki lagt ķ nein samanburšarfręši į illvišrum - ķ bili aš minnsta kosti. Full įstęša er žó til žess. En viš lįtum duga aš bera fram žrjś kort į fati sem įhugasamir męttu gjarnan leggja į minniš - eša frekar ķ minniš (lįtin fljóta ķ minninu frekar en ķžyngja žvķ).

Žaš fyrsta er vindgreining evrópureiknimišstöšvarinnar frį žvķ į hįdegi ķ dag, laugardaginn 30. desember 2012. Hér er mišaš viš 100 metra hęš yfir sjįvarmįli.

w-blogg301212a

Litušu fletirnir sżna vindhraša (10-mķn mešaltal) en örvarnar vindstefnu auk styrksins. Litakvaršann mį sjį meš žvķ aš stękka kortiš. Dekksti rauši liturinn sżnir fįrvišrisstyrk (>32 m/s) og leggst hann upp aš Vestfjöršum. Landslagiš tekur viš žessum vindi og mótar hann, nśningur dregur śr vindhraša en annars stašar styrkist hann eša veikist eftir atvikum. Žessi rauši litur sést alloft į kortum eins og žessu - sérstaklega į smįum svęšum ķ nįmunda viš fjöll. Öllu sjaldséšari er hann śti į hafi - en žó į hann trślega eftir aš sjįst aftur sķšar ķ vetur - jafnvel fljótlega.

Žaš sem er sérstaklega óvenjulegt į žessu korti eru stóru brśnu flekkirnir žar sem vindur er meiri en 36 m/s. Žeir sjįst sjaldan yfir jafnstóru svęši og hér er. En viš bķšum eftir nęsta tilviki og munum žetta žangaš til.

Hin kortin tvö eru einkum ętluš til uppeldis vešurnördasveitarinnar. Ašrir sjį ekki margt į žeim. Annaš kortiš ętti aš vera oršiš kunningi fastra lesenda hungurdiska - žaš sżnir skynvarmaflęši eins og reiknimišstöšin segir žaš hafa veriš kl. 15 ķ dag (laugardag). Varmaflęši śr sjó ķ loft er tališ meš jįkvęšu formerki. Stęrš žess ręšst af hitamun lofts og sjįvar og vindhraša.

w-blogg301212b

Litafletir sżna skynvarmaflęšiš - stękkiš kortiš til aš sjį kvaršann. Į raušum svęšum er flęšiš frį sjó til lofts, en gult og gręnt sżnir žau svęši žar sem loftiš hitar hafiš (eša land). Svörtu lķnurnar sżna mismun sjįvarhita og hita ķ 600 metra hęš.

Dekksti rauši liturinn sżnir svęši žar sem skynvarmaflęšiš er meira en 500 Wött į fermetra og žar sem vindhrašinn er mestur (sjį fyrsta kortiš) stendur talan 1013 Wött į fermetra - slagar upp ķ gamlan hrašsušuketil. Reikniglöšum er lįtiš eftir aš reikna kķlówattstundirnar.

En žetta er ekki allt, žvķ fyrir utan skynvarmaflęšiš er lķka umtalsvert dulvarmaflęši śr sjó ķ loft. Žaš sjįum viš į nęsta korti.

w-blogg301212c

Dulvarmi męlist ekki į hitamęli heldur segir kortiš til um žaš hversu miklum varma yfirboršiš er aš tapa viš uppgufun. Vatnsgufan geymir žennan varma sem sķšan losnar aftur žegar hśn žéttist og myndar śrkomu. Dekksta rauša svęšiš meš meira en 500 Wöttum į fermetra er ķviš minna į žessu korti en žvķ fyrra - og hęsta talan er 622 Wött į fermetra.

Samtals eru 500 til 1400 Wött af varma aš streyma śr hafi ķ loft į mjög stóru svęši, eins gott aš sólin hitaši sjóinn vel upp ķ sumar. Žaš var ķ fréttum sķšast fyrir nokkrum dögum aš stórir varmaflęšiatburšir af žessu tagi geti haft įhrif į stöšugleika sjįvar og žar meš hitt og žetta sem getur valdiš ęsingi ķ skrķmslaheimi loftslagsumręšunnar. Menn geta flett žeim fréttum upp sjįlfir.

Nś veršur ritstjórinn aš jįta aš hann žekkir ekki smįatriši reiknilķkansins, t.d. hvernig uppgufun ķ sęroki er talin. Hópar vešurfręšinga temja sér žį išju aš fljśga rétt ofan sjįvarmįls ķ ofsavešrum til męlinga į einmitt žvķ atriši. Hér mį vķsa ķ gamla frétt į mbl.is ķ žvķ sambandi og trślegt aš tölur dagsins hafi notiš góšs af leišangrinum sem žar er getiš.   

Vķšast hvar į kortinu er dulvarma- heldur meira en skynvarmatap sjįvar.

Nś - öll uppgufunin skilar sér um sķšir sem śrkoma - hvar žaš veršur er ekki gott aš segja. En śrkoman mikla sem féll į höfušborgarsvęšinu ķ gęr - föstudag - er afleišing dulvarmanįms loftsins. Žessir stóru kuldapollar į noršurslóšum bśa žannig óbeint til mikla śrkomu - enda fylgja žeim oftast illvišri og vandręši önnur žegar žeir lenda yfir hlżjum sjó.

Skynvarminn hitar loftiš aš nešan, spillir stöšugleika žess og bżr til skilyrši til dulvarmalosunar sem fęrir fjöll og byggšir į kaf ķ snjó og svo framvegis.  


Óvenjuleg śrkomugusa

Ķ dag (föstudaginn 28. desember) var kyrrstętt śrkomusvęši yfir landinu sušvestanveršu. Žar fleygašist hóflega kalt loft undir heldur hlżrra loft austan viš. Ekki löngu fyrir hįdegi fór aš haugrigna į höfušborgarsvęšinu og męldist śrkoma viš Vešurstofuna į bilinu 2 til 4 mm ķ tķu klukkustundir. Žegar haft er ķ huga aš sólarhringsśrkoma męlist ekki oft meiri en 30 mm ķ Reykjavķk og sįrasjaldan yfir 40 mm ętti aš sjįst hversu óvenjulegt žetta er. Austar į svęšinu var śrkoma enn meiri.

Žegar mikiš rignir ķ hęgum vindi, hiti er ekki nema 2 til 3 stig og rakastig ekki 100% lękkar hitinn smįm saman vegna žess aš mikil varmaorka fer ķ aš bręša snjó - en nęstum žvķ öll śrkoma hér į landi byrjar ęvi sķna ķ föstu formi. Rigningin breytist žvķ fyrst ķ slyddu og sķšan fer aš snjóa. Snjórinn er blautur og śr veršur afskaplega leišinlegur krapi.

Žegar ritstjórinn yfirgaf Vešurstofuna um kl. 18 var žar kominn žónokkur snjór og žykkt lag af žungum krapa lį į bķlastęši og bķlum. Ekki létt ķ lélegum skófatnaši. Leišin lį sķšan austur ķ bę og upp aš Korpślfsstöšum. Žar var žį mun minni snjór en krapaelgur. Męlingar sżna žó aš žar var śrkoma enn meiri heldur en į Vešurstofunni. Trślega hefur vindur ķ lofti meš hjįlp Ślfarsfells og annarra nįlęgra fella nįš aš blanda slyddulagiš betur žannig aš frostmarkiš hefur žar upphaflega veriš ofar. En žaš eru aušvitaš bara fljótheitavangaveltur.

Nś gekk į meš slyddu og snjó allt žar til komiš var upp į Kjalarnes, skammt noršur af Grundarhverfi hafši nęr ekkert snjóaš og śrkoma var miklu minni. Slydduslitringur var žó inn meš Akrafjalli aš sunnan, en įšur en kom aš Grundartanga var oršiš vel frostlaust og śrkoman sem var miklu minni heldur en syšra var eingöngu rigning.

Hitasamanburšur sżnir aš 3 til 5 stiga hiti var alls stašar austan śrkomusvęšisins og undir mišnętti mįtti reyndar heita frostlaust į lįglendi um land allt - einna kaldast var į Reykjanesskaganum.

Allur textinn hér aš ofan hlżtur aš verka sem hįlfgerš öfugmęli mišaš viš žaš aš į sama tķma er spįš einu versta snjóflóšavešri um įrabil um landiš vestan- og noršanvert. Svo er žó aušvitaš ekki. Snjókoman į Sušvesturlandi er nįnast tilviljunarkennt aukaatriši ķ miklu vķštękari stöšu.

Til aš skżra žaš nįnar lķtum viš į kort sem sżnir gerš evrópureiknimišstöšvarinnar af hita og vindi ķ 925 hPa-fletinum yfir landinu og nįgrenni žess nśna į mišnętti (föstudagskvölds).

w-blogg291212a

Heildregnu lķnurnar sżna hęš 925 hPa-flatarins. Hann liggur mjög nešarlega ķ dag, žaš er 280 metra jafnhęšarlķnan sem liggur rétt austan viš Reykjavķk į kortinu. Litafletirnir sżna hitann ķ fletinum. Frostlaust er yfir landinu öllu ķ flatarhęš nema allra nyrst į Vestfjöršum og viš Reykjanes. Blįa örin bendir į daufblįgręna bletti viš Sušvesturland. Žar er brįšnandi śrkoma aš kęla loftiš.

Austan viš land er grķšarstórt svęši meš mjög hlżju lofti og var fjallaš um žaš ķ pistli hungurdiska ķ gęr. Hiti fór ķ 10 stig ķ Skaftafelli ķ dag - vafasamt er aš hann fari hęrra śr žessu žvķ hlżjasta loftiš fer til noršausturs austur af landinu.

Milli Vestfjarša og Gręnlands er hins vegar jökulkaldur noršaustanstrengur, fįrvišri er į stóru svęši ķ flatarhęšinni. Fjólublįi liturinn byrjar viš -16 stiga frost. Hlżja loftiš hefur hingaš til žrengt aš - en nś fer dęmiš aš snśast viš. Kalda loftiš meš sķnum 20 til 35 m/s fer aš falla til sušurs yfir landiš vestanvert. Žegar śr ašhaldinu dregur dreifist śr kuldanum og žar meš dregur śr vindi. En viš lįtum Vešurstofuna og ašra um spįrnar. Fylgist meš žeim.

Višbót kl. 15:30 laugardaginn 29. desember.

Eftir aš pistillinn var skrifašur hélt śrkoma įfram ķ Reykjavķk og kl. 9 ķ morgun kom ķ ljós viš męlingu aš śrkoman hafši alls oršiš 70,4 mm į einum sólarhring. Žetta er miklu meira en mest hefur męlst žar įšur og rétt aš bķša ķ nokkra daga meš endanlega stašfestingu į metinu. Talan 70,4 er tęplega 9 prósent mešalįrsśrkomu ķ Reykjavķk. Almennt er sjaldgęft aš sólarhringsśrkoma į vešurstöš fari yfir 6 prósent mešalįrsśrkomunnar į stašnum. Fleira mį sjį um śrkomu sķšasta sólarhrings į bloggsķšu nimbusar og einnig er fjallaš um eldra met ķ Reykjavķk ķ fróšleikspistli į vef Vešurstofunnar, gamla Reykjavķkurmetiš fęr žar umfjöllun žegar nokkuš er lišiš į pistilinn.


Į hlżindahliš lęgšarinnar djśpu

Nś er spįš illvišri vķša um land samfara žvķ aš mjög djśp lęgš kemur upp aš landinu śr sušri. Žrįtt fyrir aš ašeins sé tępur sólarhringur ķ žaš aš lęgšarinnar fari aš gęta eru tölvuspįr ekki enn sammįla um braut lęgšarinnar né žaš hversu djśp hśn veršur žegar best (verst) lętur.

Evrópureiknimišstöšin nefnir töluna 942 hPa en dönsk og bandarķsk lķkön segja mišjužrżstinginn fara nišur fyrir 940 hPa. Žaš mį minna į aš loftžrżstingur viršist ekki hafa fariš svo nešarlega į vešurstöš hér į landi sķšan ķ miklu noršaustanillvišri dagana 15. til 16. janśar 1999. Įmóta djśpar lęgšir hafa žó veriš į ferš nęrri landinu - en žrżstingur į landi hefur ekki nįš nišur ķ 940 hPa.

Mikiš tjón varš ķ janśarvešrinu 1999, mest ķ sunnan- og austanlands. Noršanlands gerši hins vegar fręga og illskeytta snjóflóšahrinu.

Aš žessu sinni er vešri spįš einna verstu į Vestfjöršum og žegar žetta er skrifaš (seint į fimmtudagskvöldi) er snjóflóšaóvissuįstand ķ gildi į nokkrum stöšum žar um slóšir. E.t.v. veršur hętta į feršum vķšar. Stórstreymt er aš morgni laugardags og gerir žį trślega mikiš brim viša nyršra og fari žrżstingur jafn nešarlega og spįš er veršur sjįvarstaša einnig hį vķša um land.

Lęgšin er lķka merkileg fyrir žaš aš grķšarhlżtt er ķ lęgšarmišju og austan hennar. Žykktin yfir Austfjöršum į aš fara upp ķ 5420 metra į ašfaranótt laugardags og upp fyrir 5280 yfir Vestfjöršum. Undir venjulegum kringumstęšum ętti žetta aš tryggja hlįku į lįglendi um land allt - en munum aš žegar žykktarbratti er mjög mikill stingur kalda loftiš sér langt undir žaš hlżja fyrir ofan. Žvķ er snjókomu spįš į Vestfjöršum og į Noršurlandi lķka. Eystra nęr hlżja loftiš lengra nišur, alla vega nišur fyrir 1000 metra hęš žar sem 3 stiga hita er spįš ķ 850 hPa. En viš skulum til gamans og fręšslu einnig lķta į skemmtilega męttishitaspį evrópureiknimišstöšvarinnar sem gildir kl 6 aš morgni laugardags.

w-blogg281212

Litafletirnir sżna męttishitann, heildregnar lķnur sjįvarmįlsžrżsting og strikalķnur hita ķ 850 hPa. Žrżstikortiš sżnir lęgš sem er teygš og toguš, margar lęgšarmišjur aš berjast um forystusętiš - žar er vandinn og reiknimišstöšvar gera veg žeirra mjög misjafnan. Žaš er raunar meš hįlfum huga aš ritstjórinn sżnir žetta kort - en žaš er of freistandi til aš lįta žaš sleppa ķ gegn ósżnt. Žeim sem eru lķtiš fyrir beiskt bragš er eindregiš rįšlagt aš sleppa nęstu mįlsgrein.  

Viš sjįum žarna töluna 16,3 stig rétt śti af noršanveršum Austfjöršum, ansi hį tala ķ snjóflóšabyl. Žetta er sį hiti sem loftiš fengi vęri žaš dregiš nišur ķ 1000 hPa. En - gįum nś aš - žaš eru engin 1000 hPa žarna undir - og munar meira aš segja miklu. Į kortinu er sjįvarmįlsžrżstingurinn nęrri 950 hPa, 1000 hPa flöturinn er strangt tekiš um 400 metra nešan sjįvarmįls, svipaš og yfirborš Daušahafsins ķ Mišausturlöndum. Til aš finna męttishita mišaš viš ešlilegt sjįvarmįl žurfum viš žvķ aš draga 4 stig frį stigunum 16 og fį śt töluna 12. Žaš vęri hitinn viš sjįvarmįl ef loft ķ 850 hPa nęšist nišur. Žetta er aušvitaš bżsna gott ķ janśar.

Ķ spį śr sömu syrpu fyrir föstudagskvöld mįtti sjį meir 20 stiga męttishita yfir Skotlandi og ekki nema -15 stiga frost ķ 500 hPa. Dęgurhitamet į žessum tķma įrs į Stóra-Bretlandi eru į bilinu 16 til 17 stig, en desemberhitamet Bretlandseyja er 18,3 stig (nema aš žaš hafi veriš slegiš nżlega). Varla falla met žó aš žessu sinni - alla vega er ekki svo aš sjį ķ spįm bresku vešurstofunnar. Viš veršum aš taka mark į žeim.

Svo er aš fylgjast meš spįm Vešurstofunnar og annarra til žess bęrra ašila.


Vel sloppiš - tvö eša žrjś sjśkk ķ sömu vikunni?

Af įstęšum sem reynt var aš skżra śt ķ pistli sem merktur er ašfangadegi skall kuldinn aldrei af fullum žunga sušur yfir landiš, hurš skall žó nęrri hęlum (sjśkk - į nśtķmamįli). Viš skulum samt lķta į žykktarspį sem gildir um žaš leyti sem žessi pistill er skrifašur - um mišnętti aš kvöldi annars jóladags.

w-blogg271212a

Jafnžykktarlķnur eru svartar, en litafletir sżna hita ķ 850 hPa-fletinum. Žykktin ķ mišjum kuldapollinum er ekki nema 4830 metrar, en 5060 metra lķnan sker Melrakkasléttu og Langanes - svo sannarlega vel sloppiš. Hlżrra loft er į leiš til landsins.

Į ašfangadag gįfu fleiri en ein spį til kynna aš kyngja myndi nišur snjó um nęr allt vestanvert landiš į žrišja ķ jólum. Evrópureiknimišstöšin og bandarķska vešurstofan voru nokkuš sammįla um aš snjódżptin gęti oršiš meiri en 40 cm ķ Reykjavķk. Ekki žarf aš oršlengja aš slķkt hefši valdiš umferšaröngžveiti eša algjörri teppu. Žaš er reyndar vissara aš tala varlega žvķ fimmtudagur er rétt aš hefjast žegar žetta er skrifaš - og žaš er fariš aš snjóa. Viš sem bśum sušvestanlands bķšum žvķ meš aš sjśkka okkur ķ sólarhring eša svo. Öll snjódżpt undir 25 cm er žó sjśkktilefni - mišaš viš sentimetrana 40. Snęfellsnes og Vestfiršir sleppa trślega ekki eins vel.

w-blogg271212b

Žetta kort gildir kl. 6 aš morgni fimmtudags. Mjög öflugt śrkomusvęši er vestur af Vestfjöršum - žaš hefur ķ kvöld valdiš allmikilli snjókomu bęši į Snęfellsnesi og į Vestfjöršum. Žetta svęši er bśiš aš vera ķ kortunum ķ nokkra daga, en fyrst žegar žaš kom fram įtti ašalśrkoman aš vera į Sušvestur- og Vesturlandi. Spįrnar hafa sķšan flutt žaš vestar og vestar eftir žvķ sem nęr myndun žess hefur dregiš.

En śrkoman er mikil, sé vel aš gįš (stękka mį kortiš) mį sjį lķtinn dökkblįan blett ķ svęšinu. Žaš tįknar aš śrkoman sé žar um 15 til 20 mm į žremur klukkustundum og žar meš yfir 5 cm įkomu snęvar į klukkustund. Fjólublį strikalķna sem liggur žarna nęrri sżnir mķnus fimm stiga hita ķ 850 hPa, žaš er oft talin markalķna į milli snjókomu og rigningar. Žegar śrkoma er mjög mikil getur snjór falliš śr enn hlżrra lofti.

Lęgšin syšst į kortinu er į leiš noršur. Hśn er nokkuš öflug og henni fylgja talsveršir śrkomubakkar - og er Sušvesturland ķ leiš žeirra sķšdegis į fimmtudag og sķšar. Hvort žaš veršur snjókoma, slydda eša rigning veršur ósagt lįtiš. En žetta žżšir aš žeir sem eru į ferš milli landshluta verša aš fylgjast vel meš vešurspįm Vešurstofunnar og annarra til žess bęrra ašila - og muna aš rausiš į hungurdiskum jafngildir ekki alvöruspį.

Žrišja hugsanlegt sjśkk vikunnar er enn vafasamara - en grķšardjśpri lęgš er spįš austur af landinu į laugardag. Žrišja kort dagsins er spį um žrżstifar um mišnętti į föstudagskvöld, žess 28.

w-blogg271212c

Jafnžrżstilķnur eru svartar, žykkt er sżnd meš daufum strikalķnum, en litir sżna žrżstibreytingu sķšustu žrjįr klukkustundir nęstar spįtķmanum. Greina mį fjórar lęgšarmišjur, sś sem er nęst Sušausturlandi er mest. Nś er bżsna opiš hvaš gerist ķ framhaldinu. Undanfarna daga hefur miklu noršanvešri veriš spįš į laugardag - og er enn. Ķ spį reiknimišstöšvarinnar frį hįdegi ber hins vegar svo viš aš lęgšin krappa noršvestur af Skotlandi į aš kippa meginlęgšinni til austurs og koma ķ veg fyrir aš hśn verši hér upp ķ landsteinum eins og spįš hefur veriš undanfarna daga.

Fari svo nį vindstrengurinn milli Gręnlands og Ķslands og noršanstrengur vestan viš lęgšina ekki saman og landiš noršaustan-, austan- og sunnanvert sleppa mun betur en ella. Viš sjįum lķka (stękkiš kortiš) aš žykktin yfir Austurlandi er meiri en 5400 metrar - žaš ętti aš tryggja aš rigning veršur į lįglendi en ekki snjókoma. Landiš er allt undir meiri žykkt heldur en 5280 metrum - žaš er nęrri mörkum rigningar og snjókomu viš sjįvarmįl. Hversu margir landsmenn geta sjśkkaš sig į sunnudag veršur bara aš sżna sig - ašrir fį huršina ķ hęlana.

En enn og aftur veršur aš tyggja aš vešurspįr eru ekki geršar į hungurdiskum - hér er ašeins malaš um möguleika.


Jólakuldinn (enn žusaš um hįloftin)

Jś, jólin verša köld, en samt sleppum viš betur en į horfšist um tķma. Fyrir žvķ eru aš minnsta kosti tvęr įstęšur. Önnur er sś aš spįrnar viršast almennt vanmeta hlżnun heimskautalofts yfir sjó eša gisnum hafķs aš vetrarlagi sé spįš fimm daga eša meir fram ķ tķmann. Spįrnar hafa žvķ heldur mildast eftir žvķ sem nęr hefur dregiš jólum.

En viš fjöllum um hina įstęšuna ķ pistlinum hér aš nešan. Til skżringar fylgir kort - ekki alveg aušvelt įsżndar - og eru žeir lesendur sem sjaldan lķta inn į hungurdiskum bešnir velviršingar. Kortiš er śr lķkani evrópureiknimišstöšvarinnar og gildir kl. 18 į jóladag.

w-blogg241212

Hér mį sjį hęš 500 hPa-flatarins (heildregnar lķnur), žykktina (raušar strikalķnur) og išu (bleikgrį svęši - en viš skulum ekki gefa henni gaum aš sinni). Auk žess eru nokkrar örvar og tölur į kortinu - viš skżrum žęr hér aš nešan. Žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfsins, žvķ meiri sem hśn er - žvķ hlżrra er loftiš.

Fimmhundruš hPa-flöturinn er um žaš bil mišju vešrahvolfinu. Jafnhęšarlķnurnar (svartar) eru dregnar į 6 dekametra bili, žaš er 510 dam lķnan sem sker Noršausturland og 516 dam jafnhęšarlķnan liggur rétt sušvestan viš land. Žykktin er einnig męld ķ dekametrum, 510 dekametra lķnan žverar landiš, en 504 snertir noršanverša Vestfirši.

Kuldapollurinn viš Austur-Gręnland er allsvakalegur, viš sjįum 4860 metra jafnžykktarlķnuna hringa sig utan um hann. Ekki er vitaš til žess aš žykktin hafi nokkru sinni oršiš svo lįg į Ķslandi.

Örvarnar sżna hvernig žykktarlķnurnar fęrast til. Žęr blįu sżna ašstreymi af köldu lofti, en žęr raušu hlżtt ašstreymi. Viš sjįum aš kuldaašstreymiš er meira til austurs heldur en til sušurs. Kalda ašstreymiš er ekki sérlega mikiš yfir Ķslandi og ekki er langt ķ hlżtt ašstreymi yfir Gręnlandshafi.

Žaš sem viršist ętla aš bjarga okkur frį beittasta kuldanum er lęgšin yfir Vestur-Gręnlandi. Hśn sést ekki į kortinu sem viš litum į ķ pistli gęrdagsins - enda myndast hśn ekki fyrr en į jólanótt, ķ noršanstrengnum frį noršurpólnum. Hśn kippir öflugasta strengnum til vesturs fyrir sig og byrjar aš dęla hlżrra lofti noršur į Gręnlandshaf (raušu örvarnar). Žar meš stķflast kuldaašstreymiš aš noršan.

En kalda loftiš fer svosem ekki neitt - žaš fylgir lęgšinni ekki ķ gegnum Gręnland žótt eitthvaš sleppi yfir. En žaš mun smįm saman hlżna, jafnvel žar sem žaš er. Sjįlfsagt er hörkugangur ķ hafķsmyndun į svęšinu.

En rętist žessi spį reiknimišstöšvarinnar fylgir hlżja ašstreyminu hįskżjabakki į Gręnlandshafi, blika eša cirrostratus (Ci). Hann ętti aš vera sjįanlegur strax į jóladag og ef menn rżna ķ hann mį sjį skżin berast til austurs ķ hįloftavestanįttinni. Skömmu sķšar eiga aš verša til tvęr litlar lęgšir meš allmiklum éljabökkum sem sķšan bķša žess aš hįloftalęgšin snśi til baka eftir aš hafa tekiš langa lykkju til sušurs. Feršin sś er merkt meš grįum örvum og dagsetningum. 

Hér greinir sķšan į um framhaldiš - reiknimišstöšin er mjög krassandi - lęgš um 950 hPa viš Sušausturland į föstudaginn.  Bandarķska vešurstofan er ekki eins afgerandi. Lķtiš er aš marka žessar framtķšarspįr, en žegar geršarlegum kuldapolli śr noršri er sleppt śt yfir hlżtt Atlantshafiš er vissara aš hafa augu į įstandinu.  

Ég óska lesendum hungurdiska glešilegra jóla. Pistlagerš er óljós jóladagana.


Jólakuldi?

Žegar žetta er skrifaš (aš kvöldi laugardags 22. desember) er enn hlżtt į landinu, frostlaust ķ byggš og hiti vķša į bilinu 5 til 8 stig um landiš sunnanvert. En nś fer hęgt kólnandi. Žaš veršur žó aš segjast aš tölvuspįr ķ dag eru ekki alveg jafngrimmar meš frostiš eins og žęr voru ķ gęr. Kortiš aš nešan sżnir hęš 500 hPa og žykktina eins og evrópureiknimišstöšin segir hana verša kl. 18 į ašfangadagskvöld.

w-blogg231212

Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru svartar en žykktin er sżnd meš raušum strikalķnum. Allar tölur eru dekametrar (1 dam = 10 metrar). Blįu örvarnar sżna framrįs kalda loftsins. Viš sjįum aš fyrir vestan land (og sennilega yfir landinu lķka) stefnir kuldinn til sušausturs en fyrir noršan er framrįsin meira til austurs heldur en ķ įtt til okkar.

Žaš er 5160 metra jafnžykktarlķnan sem žverar landiš. Spįr fyrir helgi nefndu žann möguleika aš 4920 metra jafnžykktarlķnan nęši upp undir landsteina. Svo lķtil žykkt telst mjög óvenjuleg į landsvķsu - sérstaklega ef hśn nęr allt sušur ķ hįloftaathugun į Keflavķkurflugvelli. Ķ hįdegisspįnni ķ dag nęr 5000 metra lķnan rétt aš snerta Melrakkasléttu į annan jóladag. Ķ sömu spį leggur kuldakastiš upp laupana strax aš kvöldi sama dags um leiš og lęgš meš sušaustanįtt er mętt į svęšiš.

Hvort žessi mynd evrópureiknimišstöšvarinnar er rétt vitum viš ekki - en ętli viš göngum samt ekki śt frį žvķ aš bżsna kalt verši jóladagana.

Ef trśa mį bandarķsku endurgreiningunni hefur žykkt yfir Keflavķkurflugvelli ašeins fimm sinnum fariš nišur fyrir 5000 metra ķ desember į sķšustu 90 įrum. Lęgst ķ kuldakastinu skammvinna og skemmtilega (?) milli jóla og nżjįrs 1961, žį fór hśn nišur ķ 4920 metra yfir Keflavķk og ķ sama kasti fór hśn nišur ķ 4883 metra viš noršausturströndina.

Eins og įšur hefur komiš fram hér į hungurdiskum er žetta įkvešna kuldakast ritstjóranum sérlega minnisstętt vegna žess aš žį sį hann hungurdiska ķ fyrsta skipti og sömuleišis frostreyk. Jók žaš mjög įhuga hans į vešurfręši. Sömuleišis frétti hann af žvķ ķ fyrsta sinn - og sannreyndi - aš rosabaugur um tungl ķ höršu frosti aš vetri bošaši hlįku. Spekin sś er kannski ekki gegnheil eša fullmarktęk og aldrei er gildistķmi spįrinnar nefndur. En fyrir tķma evrópureiknimišstöšvarinnar varš aš grķpa žau spįmerki sem gįfust og nżta varš žau til fullnustu.

Tungl er fullt um jólin og mį leita rosabauga ķ hįskżjabreišum sem reiknimišstöšin segir aš fara muni hjį.


Hlżtt ķ tvo daga enn? - Hvaš svo?

Allir reikningar (sem frést hefur af) gera rįš fyrir kólnandi vešri nęstu daga. Laugardagur veršur žó hlżr og sunnudagurinn aš mestu leyti. Gęrdagurinn (fimmtudagur) var nógu hlżr til žess aš dęgurhitamet voru sett į nokkrum stöšvum sem męlt hafa lengi, žar į mešal į Keflavķkurflugvelli. Rętist kuldaspįin falla trślega dęgurmet ķ hinn endann - en žaš kemur bara ķ ljós.

Sé aš marka spįr er ašdragandi kuldans frekar rólegur aš žessu sinni - hann heršir tökin sķgandi. Viš lķtum nįnar į mįnudagsstöšuna hér nešar en lķtum fyrst - ķ fręšsluskyni - į spįr um skynvarmaflęši ķ nįgrenni okkar um hįdegi į laugardag og svo aftur į sunnudagskvöld (Žorlįksmessukvöld).

Bķšum viš - skynvarmaflęši - hvaš er žaš? Viš gętum lķka kallaš žaš skynvarmaskipti eša skynvarmastreymi. Ef viš stingum hendi nišur ķ ķsvatn streymir varmi śr hendinni śt ķ vatniš. Viš skynjum kuldann og um sķšir fellur hiti handarinnar. Ef viš stingum hendinni ķ heitt vatn (harla óžęgilegt sé hitinn 40 til 50 stig), streymir varmi śr vatninu inn ķ höndina og viš skynjum hann eša jafnvel sįrsauka.

Męlieining varmastreymis er Wött į fermetra. Į kortunum er sjónarhóll loftsins valinn žannig aš ef yfirboršiš hitar loftiš er varmastreymiš tališ pósitķft, en kęli žaš loftiš er streymiš negatķft.

w-blogg221212a

Skynvarmaflęšiš er sżnt meš litum. Kortiš gildir um hįdegi į laugardag 22. desember. Gręni liturinn sżnir žau svęši žar sem loftiš er aš hita yfirborš lands og sjįvar - loftiš er hlżrra en yfirboršiš. Raušu svęšin sżna aftur į móti žau svęši žar sem sjórinn hitar loftiš (og glatar viš žaš varma). Rauš rönd liggur mešfram allri austurströnd Gręnlands. Žar streymir kalt loft sušur meš landi. Sé kortiš stękkaš (žar er hęgt) mį žar sjį töluna 160 ekki langt austan viš Kulusuk. Sömuleišis er įberandi raušur blettur austast į kortinu. Žar streymir kalt loft af meginlandinu śt yfir hlżjan Noršuratlantshafsstrauminn.

Į kortinu eru einnig dregnar svartar lķnur - žęr afmarka svęši žar sem munur į yfirboršshita sjįvar og hita ķ 925 hPa-fletinum (um 600 metra hęš) er meiri en 8 stig. Svona lķtur skynvarmaflęšiš śt žegar vetrarhlżindi rķkja į Ķslandi.

Į nęsta korti er annaš uppi - ašeins 36 klukkustundum sķšar eša um mišnętti į Žorlįksmessukvöld.

w-blogg221212b

Svo mį heita aš allt kortiš utan landa sé huliš raušum lit. Kalt loft śr noršri hefur haldiš innreiš sķna. Varmastreymiš er oršiš nęrri 400 Wött į fermetra sušaustur af Scoresbysundi. Ef viš teljum svörtu lķnurnar (žęr byrja viš 8 stig og eru sķšan į 2 stiga bili) finnum viš aš hįmarkiš undan Noršaustur-Gręlandi er 20 stig. Munur į sjįvarhita og hita ķ 600 metra hęš er 20 stig. Loftiš hlżnar žvķ mjög mikiš aš nešan į leiš til Ķslands og allra versti broddurinn fer śr kuldakastinu. Žaš er umhugsunarvert aš vęri sjórinn žakinn hafķs į leiš loftsins til Ķslands hlżnaši žaš mun minna.

Hlżnunin sem į sér staš į leiš til landsins er ekki eingöngu hįš hitamun lofts og sjįvar heldur einnig vindhrašanum. Mikill vindur aušveldar aš vķsu hlżnun en eftir aš einhverjum mörkum er nįš skiptir meira mįli aš loftiš er mun skemmri tķma yfir opnu hafi sé vindur mikill heldur en ef hann er lķtill.

Ef koma į mjög köldu lofti noršan śr Ķshafi sušur til Ķslands veršur leiš žess aš liggja sem mestan hluta leišarinnar yfir ķs - og žar aš auki aš vera į hrašri ferš.

En lķtum į noršurhvelskort reiknimišstöšvarinnar sem gildir um hįdegi į ašfangadag jóla.

w-blogg221212c

Vķsaš er ķ pistil gęrdagsins varšandi skżringar į tįknmįli kortsins. En Ķsland er rétt ofan viš mišja mynd. Viš sjįum aš fyrirstöšuhęšin sem minnst var į ķ gęr hefur nś myndaš vegg į móti kaldasta loftinu į kortinu (žaš fjólublįa). Hversu langt kemst žaš sušur?

Žetta viršist heldur ķskyggilegt, en munum žó aš lķtill hafķs er į leišinni til Ķslands og ekki er heldur spįš miklum vindi - viš getum žvķ vonaš žaš besta.


Ęttum viš aš fara aš trśa jólaspįnni?

Hér veršur fram haldiš hringluleiknum frį ķ gęr, viš berum saman spįr meš sama gildistķma, en mun į byrjunartķma. Talsvert minni munur er nś į jólavešrinu frį einum spįtķma til annars heldur en undanfarna daga. Žrįtt fyrir žaš getur mjög margt enn fariš śrskeišis.

En lķtum fyrst į samanburš spįrinnar frį hįdegi og spįrinnar frį hįdegi ķ gęr, žį sem viš skošušum žį. Hér er tįknmįl žaš sama og įšur. Jafnžrżstilķnur eru svartar og heildregnar og munur į spįtķmunum tveimur er dreginn fram meš litaflötum. Žar sem liturinn er raušur er žrżstingi ķ dag spįš lęgri heldur en ķ gęr en hęrri sé liturinn blįr. Į žessu korti mį einnig sjį žrżstilķnur śr spįnni ķ gęr merktar meš strikalķnum. Allt sést betur sé kortiš stękkaš.

w-blogg211212a

Hįdegisspįin ķ dag er nįnast eins hvaš Ķsland varšar og var ķ gęr (landiš er litlaust), en viš sjįum aš lęgšinni er nś spįš nokkru austar en er ķ dag. Tölurnar nęrri lęgšarmišjunni eru enn nokkuš hįar. Sömuleišis er talsverš breyting fyrir noršan land, į bilinu 5 til 10 hPa.

Nęsta kort sżnir nįkvęmlega sömu jafnžrżstilķnur og hiš fyrra, en nś er mišaš viš spįna frį mišnętti ķ samanburšinum.

w-blogg211212b

Enn betri samsvörun er žarna į ferš ķ nįmunda viš Ķsland, lęgšin hikast til noršausturs og er ótrślega miklu minni heldur en hśn var ķ spįm fyrir sama tķma fyrir nokkrum dögum.

Ķtrekum aš alls ekki er vķst aš vešriš verši svona. Į kortinu eru 4 hPa į milli jafnžrżstilķna og spįš er um žaš bil 3 hPa munur į žrżstingi ķ Reykjavķk og į Snęfellsnesi utanveršu. Žaš reiknast sem um žaš bil 15 m/s žrżstivindur. Venjulegt er aš reikna meš aš vindur ķ 10 m hęš yfir sjįvarfleti sé um 70% af  žrżstivindi. Hér er žvķ spįš um 11 m/s af noršaustri į Faxaflóa, en minna yfir landi. Hvassara er ķ spįnni viš Sušausturland.

Lķtum aš lokum į stöšuna į noršurhveli eins og evrópureiknimišstöšin segir hana verša um hįdegi į laugardag (22. desember) - kortiš ķ gęr sżndi föstudagsspįna.

w-blogg211212c

Ķsland er rétt nešan viš mišja mynd en hśn nęr um meginhluta noršurhvels jaršar noršan viš 30°N. Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru heildregnar, žvķ žéttari sem žęr eru žvķ meiri er vindurinn. Žykktin er sżnd ķ litakvarša (hann sést skżrt sé myndin stękkuš), žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs. Mörkin į milli blįrra og gręnna lita er viš 5280 hPa. Ķsland er į myndinni vel inni į gręnu (og tiltölulega hlżju) svęši.

Fyrirstöšuhęšin fyrir noršaustan og noršan land verndar enn į laugardegi. Ašalkuldinn er noršur ķ Ķshafi og yfir Sķberķu (fjólublįr litur). Svarta örin ofarlega til vinstri bendir į mikla fyrirstöšuhęš noršur af Alaska. Žessi hęš er aš stugga viš noršurslóšakuldanum og ekki ljóst hvaš śr veršur.

Žaš er almenn reynsluregla aš kuldinn sé heldur hreyfanlegri ķ spįm, sem nį lengra fram ķ tķmann en fjóra sólarhringa, heldur en ķ raunveruleikanum. Sé tekiš mark į žeirri varśšarreglu veršur śtrįs kuldans ekki spįš af teljandi öryggi fyrr en į morgun (föstudag 21. desember).

Žį upplżsist e.t.v. lķka um hvers konar kuldakast yrši aš ręša.


Enn er óvissa um jólavešriš

Ķ pistli ķ fyrradag var fjallaš um óvissu ķ margra daga vešurspįm, žį var vika til jóla og spįr rokkandi til og frį meš mjög djśpa (eša ekki svo djśpa) lęgš fyrir sunnan og sušaustan land. Og enn hafa spįrnar ekki nįš įkvešinni festu. Til aš sjį žetta skulum viš lķta į breytingu spįr evrópureiknimišstöšvarinnar um vešur į ašfangadagskvöld milli tveggja sķšustu spįtķma. Kortiš sżnir jafnžrżstilķnur viš sjįvarmįl śr spįnni frį hįdegi į fimmtudag, en litafletir mismun žeirrar spįr og nęstu į undan - frį mišnętti sama dags.

w-blogg201212a

Kortiš sżnir noršanvert Atlantshaf - Ķsland er rétt ofan viš mišja mynd, Spįnn nešst til hęgri - en Baffinsland efst til vinstri. Kortiš batnar sé žaš stękkaš og žį mį sjį tölu viš sušurströnd Ķslands, 20,6 hPa, inni ķ stórum blįum flekki. Hér er žrżstingurinn į žessum staš 1004 hPa, en var 983 hPa ķ nęstu spį į undan. Hér er gert rįš fyrir noršaustanstrekkingi, en hvassara veršur śti fyrir Sušausturlandi.

Ķ heild mį sjį aš žrżstikerfiš sem rķkir frį Gręnlandi austur til Miš-Evrópu er mun austar ķ žessari spį heldur en žeirri nęstu į undan. Nś veršum viš aš hafa ķ huga aš vel mį vera aš nęsta spį hér į eftir (reiknuš frį mišnętti ašfaranótt fimmtudags) bakki aftur meš kerfiš - en žó er varla hęgt aš segja aš einhverjum stöšugleika sé nįš fyrr en tvęr til žrjįr spįr ķ röš hętti meš tuga hPa hringl frį einum spįtķma til annars.

En hvaš veldur žessum grķšarmikla breytileika? Um žaš er ekkert hęgt aš fullyrša nema žetta venjulega - bylgjustaša į noršurhveli er mjög laus ķ rįsinni. Kortiš aš nešan sżnir stöšuna um hįdegi į föstudag (21. desember).

w-blogg201212b

Hér er Ķsland rétt nešan viš mišja mynd en hśn nęr um meginhluta noršurhvels jaršar noršan viš 30°N. Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru heildregnar, žvķ žéttari sem žęr eru žvķ meiri er vindurinn. Žykktin er sżnd ķ litakvarša (hann sést skżrt sé myndin stękkuš), žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs. Mörkin į milli blįrra og gręnna lita er viš 5280 hPa. Ķsland er į myndinni vel inni į gręnu (og tiltölulega hlżju) svęši.

Hér er landiš enn undir vernd fyrirstöšuhęšar fyrir noršan og noršaustan land, kuldapollur er yfir Eystrasalti. Ašalkuldinn er noršur ķ Ķshafi og yfir Sķberķu fjólublįr litur). Svarta örin ofarlega til vinstri bendir į mikinn hrygg noršur og vestur af Alaska. Sé hann skošašur nįnar sést aš žar skerast jafnhęšar- og jafnžykktarlķnur mjög. Vestan viš hrygginn streymir mjög hlżtt loft noršur fyrir 70. breiddarstig og myndar allmikla fyrirstöšuhęš sem nęstu daga į aš hreyfast ķ įtt til Baffinslands.

Rśmmįl kuldans yfir noršurslóšum breytist lķtiš frį degi til dags - ef stuggaš er viš honum į einum staš veršur hann aš hörfa eitthvaš annaš. Žaš mun nżja fyrirstašan einmitt gera - hvert fer kuldinn žį? Einn möguleiki er aš hann ryšjist ķ įtt til okkar - en žaš er ekki vķst. En hann gęti breytt stöšunni hér viš land og žaš er einmitt žaš sem „jólaspįrnar“ hafa ekki gert upp viš sig.

Framrįs į köldu lofti hefur mikil įhrif į lęgšažróun. Nżjasta spįin gerir helst rįš fyrir žvķ aš framherjar kuldans verši ašeins į undan lęgšinni - žannig aš hśn hörfi til austurs frį žvķ sem įšur var spįš. En muniš aš hungurdiskar spį engu um jólavešriš - en ręša spįr į frjįlslegan hįtt.


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Sept. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Nżjustu myndir

  • w-blogg230917c
  • w-blogg230917b
  • w-blogg230917a
  • w-blogg220917b
  • w-blogg220917a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (24.9.): 364
  • Sl. sólarhring: 392
  • Sl. viku: 3176
  • Frį upphafi: 1489816

Annaš

  • Innlit ķ dag: 311
  • Innlit sl. viku: 2797
  • Gestir ķ dag: 288
  • IP-tölur ķ dag: 282

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband