Bloggfęrslur mįnašarins, september 2015

Undir vestanstrengnum

Nś (žrišjudag 29. september) er óvenjuöflug hęš yfir Danmörku, žrżstingur žar męldist meiri en įšur er vitaš um ķ september, fór yfir 1040 hPa. Gamla danmerkurmetiš var frį 1904, 1038,8 hPa. - Hér į landi er mest vitaš um 1038,3 hPa ķ september (Akureyri, 1983). 

Hęšin lętur heldur undan sķga nęstu daga - en teygir sig til vesturs į móts viš ašra hęš vestur ķ Amerķku - sś į lķka aš fara upp fyrir 1040 hPa sķšar ķ vikunni. Vesturhęšin er ekki eins öflug ķ hįloftunum og sś fyrri. 

Lķtum į spįkort sem gildir sķšdegis į fimmtudaginn, 1. október. 

w-blogg300915a

Mišja eystri hęšarinnar er hér yfir Bretlandseyjum - en mišja žeirrar vestari er rétt viš vesturjašar kortsins. Hryggurinn hefur lokaš af lęgš viš Asóreyjar og ašra yfir Mišjaršarhafi. Vestanvešur - nżgengiš yfir Ķsland - er viš Vestur-Noreg. Kalt loft, viš sjįum -10 jafnhitalķnu 850 hPa-flatarins viš Noršaustur-Gręnland. Śrkomubólgiš lęgšardrag er viš Nżfundnaland. Austan viš žaš er mjög hlżtt loft. 

Hvaš gerist svo? Ķ fljótu bragši sżnist sem kerfiš viš Nżfundnaland ętti aš fara hratt til austurs fyrir sunnan land - žį meš töluveršu noršankasti hér į landi - en ekki lķst reiknimišstöšvum į žį einföldu (en leišinlegu) lausn. Tekst afskornu lęgšinni aš brjótast aftur śr bśrinu? -

En viš bķšum spennt eftir framhaldinu. Žaš gera lķka fleiri žvķ nś hefur hitabeltisstormur (sem kannski veršur aš fellibyl) allt ķ einu holdgerst į hrošasvęšinu sem fjallaš var um ķ pistli hungurdiska fyrir nokkrum dögum. Reiknimišstöšvar (og žar meš flestir ašrir) vita hreinlega ekkert hvaš viš hann į aš gera og hoppa til og frį. 


Rķfur ķ?

Eins og fjallaš var um ķ pistli ķ gęr (sunnudag 27. september) eru vešurspįr sérlega óvissar žessa dagana. Ķ gęr gerši evrópureiknimišstöšin allt ķ einu mjög lķtiš śr lęgš sem fara į yfir landiš ašfaranótt žrišjudags (29. sept.) - eftir aš hafa sżnt hana nokkuš öfluga įšur. - Nś ber svo viš aš aftur er skipt um skošun - og heldur betur - jafnvel svo aš óvenjulegt hlżtur aš teljast. 

Ķ sunnudagshįdegisspįrunu reiknimišstöšvarinnar er lęgšin allt ķ einu gerš grķšaröflug. Ritstjóri hungurdiska rekur augun ķ żmislegt óvenjulegt ķ spįnni - en velur aš nefna tvennt sérstaklega.

w-blogg280915a

 

Jafnžrżstilķnur viš sjįvarmįl eru heildregnar į kortinu, en 3-klukkustunda žrżstibreyting er sżnd meš litum. Raušir litir sżna svęši žar sem žrżstingur hefur falliš, en blį žar sem hann hefur stigiš. Yfir Noršausturlandi er stór, hvķt skella žar sem žrżstirisiš er svo mikiš aš žaš sprengir kvarša kortsins - og mį žar sjį töluna 25,3 hPa.

Ķ fljótu bragši finnst svona hį tala ekki ķ september ķ gagnagrunni Vešurstofunnar - og vantar reyndar talsvert upp į. Til er nęrri žvķ jafnhį tala ķ október (1963) - talsvert tjón varš ķ žvķ vešri.

Harla óvenjulegt - svo ekki sé meira sagt. 

 

Reiknimišstöšin gerir sömuleišis rįš fyrir sérlegum hlżindum ķ hįloftunum. Hęsta žykktartalan sem sést viš landiš er 5610 metrar - žaš yrši reyndar ekki septembermet. En lķtum į spį um hita ķ 500 hPa.

w-blogg280915b

Spįin gildir kl. 3 ašfaranótt žrišjudags 29. september. Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru heildregnar, vindur er sżndur meš hefšbundnum vindörvum, en hiti meš litum. Skammt undan Austurlandi mį sjį töluna -6,2°C. Svo hįr hiti hefur aldrei męlst ķ 500 hPa yfir Keflavķkurflugvelli - hvorki ķ september né öšrum mįnuši. - En samt er aušvitaš hugsanlegt (og trślegt) aš jafnhlżtt loft eša hlżrra hafi einhvern tķma skotist hjį landinu įn žess aš męling nęšist. - En žetta er óvenjulegt. 

Žykktin er ekki ķ meti samfara žessum hįa hita vegna žess aš kalda loftiš aš baki kuldaskilanna hefur hér žegar nįš inn undir žann staš žar sem hitinn efra er hęstur - og žaš kalda loft kemur ķ veg fyrir žykktarmet. 

En - žetta eru sżnishorn śr sżndarheimum - raunveruleikinn veršur einhver annar - en rétt er aš fylgjast vel meš spįm Vešurstofunnar. 

Enn skal tekiš fram aš ritstjóri hungurdiska gerir ekki vešurspįr - fjallar hins vegar gjarnan um žęr. 


Hvarfbaugshroši

Žegar sól lękkar į lofti hressist vestanvindabeltiš mjög eftir sumardošann, heimskautaröstin lifnar öll og lęgšir fóšrast betur. Kólnunin gengur hrašar fyrir sig į noršurslóšum heldur en sušur ķ höfum - og sumariš lifir lengst yfir hafsvęšum hlżtempraša beltisins. 

Hitabelti jaršarinnar er gjarnan tališ nį aš hvarfbaugum - en žeir eru į 23,5 grįšum noršur- og sušurbreiddar. Sól er ķ hvirfilpunkti yfir nyršri hvarfbaug į sumarsólstöšum noršurhvels (21. jśnķ) en yfir žeim syšri į sólstöšum į vetri. Į jafndęgrum fer hśn yfir mišbaug. 

Temprušu beltin eru sķšan sögš nį frį hvarfbaugum til heimskautsbaugs hvors hvels, žar taka heimskautasvęšin viš. Oft er talaš um syšri (nyršri į sušurhveli) hluta tempraša beltisins sem sérstakt svęši, hlżtempraša beltiš. Oršasafn bandarķska vešurfręšifélagsins segir žaš gróflega nį frį hvarfbaugum aš 35 grįšum noršur. 

Į žessum įrstķma er hlżtempraši hluti Atlantshafsins aš jafnaši sunnan heimskautarastarinnar - en hśn teygir sig žangaš endrum og sinnum og nęr ķ hlżtt og rakabólgiš loft sem žį gengur inn ķ vestanvindabeltiš og getur valdiš žar alla konar usla. 

Stóru tölvulķkönin viršast vera farin aš rįša betur viš spįr į žessu svęši heldur en įšur - aš minnsta kosti 2 til 3 daga fram ķ tķmann - og sżnast gera žaš lengra fram ķ tķmann - ef nįkvęmlega ekkert er um aš vera. En aš undanförnu hefur žaš hvaš eftir annaš sżnt sig aš ķ raun og veru ręšst illa viš samskipti žessa svęšis og heimskautarastarinnar. Reiknimišstöšvar hafa sent frį sér hverja furšuspįna į fętur annarri og ótrślegt hring hefur veriš frį einni spįrunu til annarrar. 

Žegar žetta er skrifaš, laugardagskvöldiš 26. september stefnir til okkar kerfi sem ber meš sér žįtt śr hlżtempraša beltinu. Ritstjórinn hefur kosiš aš kalla svona nokkuš „hvarfbaugshroša“ - oršiš ašallega vališ vegna žess aš žaš hljómar vel - frekar en aš gegnheil skilgreining standi aš baki. Lesendur hafi žaš ķ huga. 

Viš lķtum į gervihnattamynd sem fengin er af vef kanadķsku vešurstofunnar nś ķ kvöld og sżnir svęši allt frį Ķslandi ķ noršri sušur ķ hitabelti. 

w-blogg270915a

Mest įberandi į myndinni eru hįskż heimskautarastarinnar (gulbrśn) sem liggja ķ miklum sveig frį Ķslandi langt sušvestur ķ haf og sķšan til vesturs nęrri 40. breiddargrįšu. Hlżja loftiš er žar sunnan viš. Žar mį sjį aš enn er dįlķtiš lķf ķ hitabeltislęgšinni Ķdu (dökki bletturinn fyrir nešan mišja mynd) - en örvarnar benda į fleiri klakkakerfi (hroša) - fremur saklaus aš sjį - en žau sżna vel hvar rakt og hlżtt loft er aš finna. 

Heimskautaröstin er nś viš žaš aš teygja fingur sķna sušur ķ raka loftiš og reynir aš grķpa žaš meš sér til noršurs. Žaš mį e.t.v. sjį į kortinu hér aš nešan.

w-blogg270915b

Kortiš gildir kl. 6 aš morgni sunnudags (27. september). Örvarnar sżna vindstefnu ķ 300 hPa-fletinum (ķ um 9 km hęš) og litirnir vindhrašann (sjį kvaršann). Röstin tekur mikla dżfu til sušurs yfir Labrador og teygist sušur fyrir 40. breiddarstig. Til veršur orkužrungiš stefnumót. 

w-blogg270915c

Žrišja kortiš sżnir sjįvarmįlsžrżsting og hita ķ 850 hPa nś į mišnętti (laugardagskvöld 26. september). Hringrįs Idu er harla aumingjaleg - og į stefnumótaslóšum er ašeins aflöng og sakleysisleg lęgš. Hvaš gerist svo? 

Um žaš eru evrópureiknimišstöšin og bandarķska vešurstofan ótrślega ósammįla - žótt žetta sé um žaš bil aš gerast. 

Lķtum fyrst į bandarķska spį sem gildir kl. 6 į žrišjudagsmorgun.

w-blogg270915d

Ekki lķtur žaš vel śt. Grķšarkröpp lęgš rétt komin noršur fyrir land meš miklum en skammvinnum ofsa um landiš austanvert - og hugsanlega vķšar.

Evrópureiknimišstöšin į sama tķma:

w-blogg270915e

Hvar er lęgšin? Jś, mikill sunnanstrengur er skammt fyrir austan landiš - en heimskautaröstin hefur straujaš hana - hefur nįš hlżja loftinu - en ekki tekist aš vinda upp į žaš. Žaš er reyndar ekki aušvelt aš vinda upp krappa lęgš langt sunnan śr höfum - til žess žarf hjįlp śr vestri - eša mjög mikla losun dulvarma. 

Eitthvaš er greinilega öšru vķsi ķ greiningum lķkananna - eša ķ ešli žeirra - hvort er vitum viš ekki. Žegar ósamkomulag sem žetta kemur upp er žaš oftar evrópureiknimišstöšin sem hefur į réttu aš standa - ritstjórinn hefur įkvešnar skošanir į žessari stöšu - en hann gefur ekki śt spįr - ekki heldur nś. Viš lįtum Vešurstofuna alveg um aš fylgjast meš žróun lęgšarinnar. 

Aš undanförnu hefur mikill óróleiki veriš ķ spįnum - sérstaklega žegar komiš er meir en fjóra daga fram ķ tķmann og hvaš eftir annaš komiš ķ ljós aš rétt er aš taka žeim meš varśš. 


Hvar skyldi veturinn halda sig?

Žaš į reyndar varla viš aš spyrja žessarar spurningar - rétt aš koma aš jafndęgrum aš hausti - en viš spyrjum samt. Enda er hann, ef vel er aš gįš, aš byrja aš brżna klęrnar yfir Noršur-Ķshafi. Kortiš sżnir spį bandarķsku vešurstofunnar um hęš 500 hPa-flatarins og žykktina į morgun, mįnudaginn 21. september.

w-blogg210915a

Hér mį sjį noršurslóšir, Ķsland er alveg nešst į myndinni - noršurskaut rétt ofan viš mišja mynd. Jafnhęšarlķnur eru heildregnar, žvķ žéttari sem žęr eru žvķ meiri er vindurinn. Litir sżna žykktina en hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs, žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrra er loftiš.

Ķsland er enn viš sumarįstand hvaš žykkt varšar - gula litnum fylgir aš jafnaši sumarhiti - gręnir litir geta lķka talist til sumars - ef viš gerum ekki miklar kröfur - en žegar blįi liturinn fer aš leggjast aš okkur hvaš eftir annaš er hins vegar komiš haust. En sį blįi hefur lķtt sżnt sig hér ķ žessum hlżja septembermįnuši. 

Og stašan er žannig aš kuldinn er ekki sérlega ógnandi nęstu vikuna - en hann er žarna noršurfrį og mun smįm saman breiša śr sér.

Viš tökum eftir žvķ aš almennt er mikil flatneskja ķ hęšarsvišinu yfir blįa litnum - hersveitir halda kyrru fyrir. Svo eru žarna tveir sęmilega myndarlegir kuldapollar - fullir af vetri - ķ žeim sem er nęr Sķberķu er kuldinn meira aš segja į 5. blįa lit, žykktin er komin nišur fyrir 5040 metra - nišur ķ vetrarkulda. 

Žessir kuldapollar eiga aš reika um ķshafiš nęstu vikuna - įn žess aš valda usla. Blįa flatneskjan yfir kanadķsku heimskautaeyjunum (haustiš) į hins vegar aš sleppa til sušurs til Labrador - og er gott fóšur fyrir djśpar atlantshafslęgšir žegar žangaš er komiš. 

En kuldinn viršist ekki į leiš til okkar - ķ bili. 


Myndarleg helgarlęgš

Svo viršist sem föstudagurinn (18.september) verši hęgur - en žeir sem rżna žį ķ himininn munu sjį hįskż žeytast yfir himininn į 180 km hraša į klukkustund frį vestri til austurs - śtjašar myndarlegs lęgšakerfis sem kemur inn į Gręnlandshaf śr sušri. Laugardagurinn fer ķ landsynning žessarar lęgšar - hann er blautur aš vanda į landinu sunnan- og vestanveršu.

w-blogg180915a

Kortiš sżnir hugmynd evrópureiknimišstöšvarinnar um stöšuna kl. 18 sķšdegis į laugardag. Žį er śrkoma og vindur sennilega nęrri hįmarki.

Lęgšin į sķšan aš grynnast ört og žokast austur. Hefšbundinn śtsynningur kemur ekki. Mjög hlżtt loft fylgir lęgšinni en žaš fer fljótt hjį - en raunhęfur möguleiki er į 18 til 21 stigs hita noršaustanlands į laugardaginn žar sem žykktinni er spįš ķ 5560 metra og męttishita ķ 850 hPa veršur meiri en 20 stig undir kvöld. 


Hęsti septemberhiti ķ Vestmannaeyjum (?)

Ķ dag, mišvikudaginn 16. september, męldist hęsti hiti sem vitaš er um ķ Vestmannaeyjum ķ september, 17,4 stig. Męlingin var gerš į sjįlfvirku stöšinni ķ kaupstašnum. Fyrra Vestmannaeyjamet september var frį žeim 3. įriš 1890 žegar hitinn męldist 16,4 stig.  

Samfelldar męlingar ķ Vestmannaeyjum nį aftur til 1877. Męlt var ķ kaupstašnum til 1921 en sķšan į Stórhöfša. Hęsti hiti sem męldist į mönnušu stöšinni žar ķ september var 15,4 stig - žann 30. įriš 1958. Ķ dag fór hiti į Stórhöfša ķ 16,3 stig - nżtt met fyrir stašinn. Einnig var sett septembermet ķ Surtsey, 15,0 stig, en žar hafa męlingar einungis veriš geršar ķ fįein įr. 

Fleira um hita dagsins og um stöšuna fyrri hluta mįnašarins mį lesa į fjasbókarsķšu hungurdiska. 


Af sjįvarhitavikum ķ N-Atlantshafi ķ mišjum september

Viš lķtum nś į vik sjįvarhita frį mešallagi ķ Noršur-Atlantshafi - eins og žau eru ķ greiningu evrópureiknimišstöšvarinnar ķ dag - mišvikudaginn 16. september.

w-blogg170915a

Gręnir og blįir litir sżna neikvęš vik, en gulir og brśnir jįkvęš. Neikvęšu vikin sem myndušust žarsķšasta vetur - og sį nęstlišni hélt viš - eru enn įberandi og verša žaš lķklega įfram.

Fremur hlżtt er ķ noršurhöfum - enda hafa veriš mikil hlżindi žar ķ sumar į vešurstöšvunum į Jan Mayen, Bjarnarey og į Svalbarša. En kortiš sżnir ašeins yfirboršshitavik en ekki hvernig hįttar til ķ žeim sjó sem mun blandast upp ķ illvišrum hausts og vetrar. Almennt mį segja aš sjįvarhitavik séu mun žrįlįtari heldur en hitavik ķ lofti - en viš getum žó ekkert um žaš sagt af žessu korti einu hvort um žrįlįt eša skammvinn vik er hér aš ręša. 

Vikin eru mjög óregluleg ķ kringum Gręnland og į hafķsslóšum og rétt aš taka slķku meš varśš - mešaltölin sem byggt er į ķ kringum ķsinn eru ekki mjög įreišanleg. Viš sjįum žó kaldan blett viš sunnanverša Austfirši - hann er trślega raunverulegur, mešalhiti fyrrihluta septembermįnašar er undir mešallagi sķšustu tķu įra ķ Seley. Žetta er eina [1] vešurstöš landsins žar sem hiti er undir mešallagi - reyndar ķ žvķ į Vattarnesi.  Trślega er žaš sunnanįttin aš undanförnu sem veldur - hśn dregur yfirboršssjóinn viš Austfirši til austurs og kaldari sjór aš nešan leitar upp ķ stašinn. - Žetta er alla vega einfalda skżringin - hvort ašrar koma til greina veit ritstjórinn ekki. 

Hann veit heldur ekki um įstęšur hinna grķšarmiklu jįkvęšu vika sušur af Nżfundnalandi, en žau nį reyndar sušur meš austurströnd Bandarķkjanna - einhver sagši aš hęgt hefši į Golfstraumnum į žessum slóšum og hann breitt śr sér - rétt aš ritstjórinn haldi frošu sinni vel ķ skefjum hvaš žaš varšar. - En stöku félagar hans ķ bandarķskri vešurfręšingastétt hafa lżst įhyggjum af hlżindum žessum - og telja žeir aš žau gefi bandarķskum austurstrandarillvišrum meiri vaxtarmöguleika nś ķ haust og framan af vetri en góšu hófi gegnir. - Fleira kemur žó viš sögu žeirra vešra - og žar meš fįtt fast ķ hendi. 

[1] Samkvęmt töflu er hitinn raunar undir mešallagi į Ölkelduhįlsi lķka - en žaš žarfnast nįnari stašfestingar - gęti veriš. 


Fremur mildar austan- og noršaustanįttir

Eftir sunnanhlżindin ķ vikunni sem leiš hefur vindur aftur snśist til austurs og noršausturs. Kalt loft er žó ekki nęrri og viršist ekki vera į leiš hingaš nęstu vikuna - séu spįr reiknimišstöšva réttar.

Kortiš sżnir mešalhęš 500 hPa-flatarins og žykktarinnar nęstu 10 daga aš mati evrópureiknimišstöšvarinnar. 

w-blogg140915a

Jafnhęšarlķnur eru heildregnar og sżna mikiš lęgšardrag ķ hįloftum fyrir sunnan land allt frį Baffinslandi ķ vestri og austur til Bretlands og Danmerkur, en hęšarhrygg fyrir noršaustan land. Aš mešaltali er žvķ gert rįš fyrir žvķ aš sušaustanįtt rķki ķ hįloftum yfir Ķslandi nęstu tķu daga. 

Strikalķnur sżna žykktina, en litirnir žykktarvikin, žaš er hversu mikiš žykktin vķkur frį mešallagi septembermįnašar įranna 1981 til 2010. Žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs, žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrra er loftiš. Hśn er hér ķ sumarstöšu, žaš er 5460 metra jafnžykktarlķnan sem liggur žvert yfir landiš frį noršri til sušurs.

Grķšarlegum hlżindum er spįš viš Noršur-Noreg, mesta žykktarvikiš er um 110 metrar sem žżšir aš hiti er žar um 5 stigum yfir mešallagi - žaš er mikiš yfir 10 daga tķmabil. Žykktarvikiš yfir Ķslandi er um 50 metrar og hiti ķ nešri hluta vešrahvolfs žvķ um 2,5 stigum yfir mešallagi. Venjulega eru hitavik minni nišri ķ mannheimum heldur en žau ķ vešrahvolfinu - en 1 til 2 stiga jįkvęš vik eru alltaf vel žegin. 

Stęrstu neikvęšu vikin eru eins og oft įšur ķ sumar vestur af Bretlandseyjum, hiti 2 til 3 stig undir mešallagi. En sjórinn hitar žar baki brotnu og loftiš mjög óstöšugt - žarna er illvišratķš um žessar mundir - og jafnvel skašavešur bęši ķ upphafi vikunnar og svo aftur um hana mišja.

En žetta er bara spį - og einstakir dagar geta einnig vikiš mjög frį mešaltali sem žessu. Viš höfum slķkt ķ huga - eins og venjulega.  


Hlżjasta loftiš hörfar (aš minnsta kosti ķ bili)

Óvenjuhlżtt hefur veriš į landinu sķšustu daga. Į landsvķsu hafa žeir veriš hinir hlżjustu į įrinu og fyrir nokkrum dögum męldist hęsti hiti įrsins til žessa (24,1 stig) į Seyšisfirši. Žaš er óvenjulegt aš septembermįnušur eigi alla žrjį hlżjustu daga įrsins eins og nś, geršist žó bęši 1956 og 1958. 

En nś kólnar heldur og rķkjandi įttir snśast śr sušri og sušvestri yfir ķ sušaustur og austur. Kortiš hér aš nešan sżnir stöšuna sķšdegis į laugardag aš mati evrópureiknimišstöšvarinnar. 

w-blogg110915a

Ekki er langt ķ hlżja loftiš fyrir austan land og gęti žvķ slegiš nišur noršaustanlands hluta dags - en landiš er annars ķ öllu svalara lofti - sem samt getur varla talist kalt. 

Mešan hlżja loftiš sleikir landiš austanvert mį bśast viš töluveršri rigningu įvešurs į žeim slóšum og fleiri regnsvęši munu vera į dagskrį sķšar žvķ hįloftavindar haldast sušaustlęgir. 

Hįžrżstisvęšiš yfir Skandinavķu er bęši óvenjuöflugt og óvenjuhlżtt og viršist auk žess ekkert į förum. Reiknimišstöšvar eru gefandi ķ skyn aš hlżindi žess hafi ekki alveg yfirgefiš okkur fyrir fullt og allt - og aš fleiri hlżir dagar kunni aš leynast handan helgarinnar og žį ekki ašeins um landiš noršaustanvert. En žaš er allt sżnd veiši en ekki gefin - žaš er stöšugt veriš aš lofa (nś eša hóta) einhverju - en viš reynum aš halda sönsum. 


Einkunn sumarsins ķ Reykjavķk 2015

Ritstjóri hungurdiska hefur nś reiknaš sumareinkunn Reykjavķkur į sama hįtt og gert hefur veriš undanfarin įr. Leggja veršur įherslu į aš hér er um leik aš ręša en ekki endanlegan dóm, enda smekkur misjafn. Ašferšinni er lauslega lżst ķ višhengi, žar er einnig listi um einkunn einstakra mįnaša og įra.

Sumariš 2015 kemur vel śt ķ Reykjavķk - eins og sjį mį į lķnuritinu.

sumareinkunn_1923-2015_rvk

Lįrétti įsinn sżnir tķma - sį lóšrétti sumareinkunn. Hęsta mögulega einkunn er 48, en sś lęgsta nśll. Sumariš 2009 fęr hęstu einkunnina, 41, en sumrin 1928 og 1931 fylgja fast į eftir. Öll sumur įranna 2007 til 2012 eru meš meira en 35 ķ einkunn. Žetta tķmabil er einstakt. Sumariš 1983 er į botninum. 

Mikil umskipti uršu 2013. Žį kom hraklegasta sumar ķ Reykjavķk ķ nęrri 20 įr. Sumariš ķ fyrra (2014) žótti einnig fį heldur laka einkunn - žó nįši hśn mešallagi įranna 1961 til 1990 (gręn strikalķna į myndinni).

En sumariš ķ sumar er meš 31 ķ einkunn - hefši talist meš bestu sumrum į kalda skeišinu 1965 til 1995 - og ķ góšum hóp į hlżskeiši fyrr į öldinni - en jafnast ekki į viš öndvegissumrin 2007 til 2012. 

Rauši ferillinn sżnir 10-įra mešaltöl og tķmabilaskiptingin kemur vel fram. 

Į Akureyri er sumariš ķ sumar nešarlega į lista. Viršist fį lęgstu einkunn allra sumra frį 1993 aš telja.

Fyrir viku (2. september) var fjallaš um sumardagatalningar ķ Reykjavķk og į Akureyri. Kom žar fram aš slķkir dagar hafa veriš fįir į Akureyri ķ sumar. Žeir voru žį oršnir 15. Nś hafa sex bęst viš og sumariš 2015 hefur ašeins bętt sinn hlut, aldrei aš vita nema enn fleiri bętist viš.

Nördin huga aš višhenginu.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Aprķl 2017
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30            

Nżjustu myndir

  • w-blogg240417b
  • Munur á sólarhringsmeðalhita í Reykjavík og á Akureyri
  • Munur á sólarhringsmeðalhita í Reykjavík og í Stykkishólmi
  • w-blogg240417a
  • Festuhlutfall vinds á Íslandi

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (28.4.): 109
  • Sl. sólarhring: 337
  • Sl. viku: 3215
  • Frį upphafi: 1435264

Annaš

  • Innlit ķ dag: 79
  • Innlit sl. viku: 2713
  • Gestir ķ dag: 73
  • IP-tölur ķ dag: 69

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband