Fęrsluflokkur: Vķsindi og fręši

Sumarmegin jafndęgra

Viš lķtum nś til gamans į mešalhita tķmans frį vorjafndęgrum til haustjafndęgra. Til aš geta reiknaš hann žarf aš hafa upplżsingar um mešalhita hvers dags žau įr sem litiš er į. - Sannleikurinn er sį aš ekki munar miklu į mešalhita žessa tķmabils og mešaltals mįnašanna aprķl til september - sem viš gętum reiknaš fyrir fjölmargar stöšvar langt aftur ķ tķmann. En til gamans lįtum viš jafndęgrin rįša. 

Viš eigum til daglegan mešalhita ķ byggšum landsins aftur til 1949.

w-blogg230917a

Hér sżnist hafa hlżnaš verulega sķšustu 70 įrin - en mikill munur er žó į stöšunni frį įri til įrs. Sślurnar sżna mešaltölin, en rauša lķnan tķuįrakešju. Gręn, stutt strik sżna landsmešalhita sem reiknašur er śt frį sjįlfvirku stöšvunum - viš sjįum aš ekki munar miklu. Nżlišiš „sumar“ er ķ flokki žeirra hlżjustu - žó talsveršu muni hins vegar į žvķ og žeim allrahlżjustu, 2003 og 2014. „Sumariš“ 1960 gerši žaš gott og sömuleišis var „žjóšhįtķšarsumariš“ 1974 įberandi hlżrra en önnur į kuldaskeišinu mikla į sķšari hluta aldarinnar 20. - Langkaldast var 1979. 

Viš žekkjum daglegan mešalhita į Akureyri allt aftur til 1936 - lķtum į lķnurit sem sżnir mešaltöl reiknuš meš hjįlp žeirra gagna.

w-blogg230917b

Žetta er aušvitaš svipuš mynd og sś fyrri - nema hvaš nś nįum viš ķ „gamla hlżskeišiš“ lķka og žar meš „sumariš“ 1939 - žaš hlżjasta į öllu tķmabilinu, sjónarmun hlżrra en 2014. Leitnin komin nišur ķ 0,8 stig į öld. 

Viš getum reiknaš lengra aftur ķ Reykjavķk - en fyrir 1921 vantar nokkuš af gildum einstakra daga ķ skrįna - žaš vęri hęgt aš reikna stóran hluta žess sem enn vantar (eftir 1871) śt og veršur e.t.v. gert um sķšir, en hefur ekki enn veriš gert. Myndin er žvķ nokkuš skellótt framan af.

w-blogg230917c

Tķmabiliš 1830 til 1853 er lengst til vinstri - nokkuš heillegt. Eins og sjį mį viršast allmörg nokkuš hlż „sumur“ žį hafa gengiš yfir höfušborgina. Leitnin er reiknuš - en aušvitaš vafasöm. 

Eins og į Akureyri nęr 1939 toppsętinu, ķ žessu tilviki rétt ofan viš 2003 og 1979 er kaldast sem fyrr. Hvaš sem allri leitni lķšur žį sjįum viš vonandi aš glórulķtiš vęri aš byrja slķka reikninga į žessu kalda įri - en žvķ mišur viršast menn ekkert endilega hika viš žaš. 

Žaš skiptir svosem ekki stóru fyrir ritstjóra hungurdiska - hann er enn žeirrar skošunar aš framtķš sé ętķš óbundin af allri fortķšarleitni. Varla veršur samt gengiš framhjį žeirri stašreynd aš sķšustu 15 įr hafa saman veriš hlżrri en viš vitum įšur dęmi um. 


Horfinn? (ķ bili)

Undanfarin žrjś įr rśm hefur svokallašur „blįr blettur“ į Noršur-Atlantshafi fyrir sunnan Gręnland og Ķslands oft veriš įberandi ķ umręšum um vešur og vešurfar. Bletturinn sį er stórt svęši žar sem yfirboršssjįvarhiti hefur veriš nešan mešallags - og žvķ (oftast) litašur blįr į vikakortum. 

Nś ber svo viš aš hann viršist horfinn - aš vķsu er sjįvaryfirborš lķtillega kaldara (mišaš viš mešallag) į slóšum blettsins heldur en umhverfis - žar sem hiti er langt ofan mešallagsins. 

w-blogg220917a

Kortiš er śr greiningu evrópureiknimišstöšvarinnar. Eins og sjį mį er hiti į žvķ nokkuš ofan mešallags vķšast hvar - sums stašar mikiš. 

En - žaš er samt varla įstęša til aš fagna svo mjög - alla vega ekki ķ bili. Sumarsólin hitar yfirborš sjįvar mjög aš sumarlagi en ekki svo langt nišur - kaldi sjórinn sem noršvestanįttin bjó til veturna 2014 og 2015 er aš lķkindum ekki bśinn aš jafna sig. Hann liggur trślega enn ķ leyni nešan yfirboršs. Óvķst er hvort umframvarmi sumarsins nęgir til aš halda hita ofan mešallags žegar aš vinda heršir nś ķ haust og hlżr sumarsjórinn fer aš marki aš blandast viš žann kalda. 

„Blįi bletturinn“ gęti žvķ hęglega birst aftur nokkuš skyndilega ķ haust - en viš vitum žaš aušvitaš ekki meš vissu. Sķšan er spurning hvernig veturinn fer meš sjóinn - žegar kalt loft frį heimskautasvęšum Kanada fer aš ryšjast śt yfir hann śr vestri og noršvestri.

Sķšari myndinni er nappaš frį Noregi (sjį tengil į mynd).

w-blogg220917b

Hśn sżnir hitamęlingar frį bresku hafrannsóknadufli sem stašsett er į milli Nżfundnalands og sušurodda Gręnlands. Dufl sem žessi (argo) sökkva nišur į um 2 km dżpi og gera męlingar, fljóta sķšan upp aftur og senda gögnin frį sér. 

Lóšrétti įsinn sżnir dżpi ķ kķlómetrum en sį lįrétti hitann ķ grįšum. Viš sjįum aš yfirboršshitinn er rśm 10 stig, en rétt undir yfirborši er hann ašeins um 3,5 stig. Vindur mun hręra upp ķ žessu efsta lagi og blanda viš kaldari sjó nešar. Blöndunin ręšst lķka af seltumagni. Ķ žessu tilviki er yfirboršiš reyndar mun seltuminna heldur en žaš sem dżpra er. Žaš veldur žvķ (lķklega) aš žegar vetrar mun blandsjórinn sem veršur til meš hjįlp vinda ekki sökkva žótt hiti fari nišur fyrir 3,5 stig - heldur hugsanlega kólna enn meira. - 

En ekki skal ritstjóri hungurdiska neitt um framtķšina fullyrša til žess hefur hann ekki vit. En lesendur mega samt gjarnan velta fyrir sér žessari mynd. 


Haustjafndęgur

Nś lķšur aš jafndęgrum į hausti. Ekki er óalgengt aš telja aš žį sé sumri lokiš. Sumar er žį tališ frį sumarsólstöšum til haustjafndęgra, haustiš frį žeim fram aš vetrarsólstöšum, vetur žašan til vorjafndęgra og voriš sķšan aš sumarsólstöšum. Ekki óskynsamleg skipting. 

Fęstir munu taka eftir žvķ aš meš žessu móti verša sumar og vor samtals 7 dögum lengri en haust og vetur. Žaš eru rśmir 186 dagar frį vorjafndęgrum til haustjafndęgra, žį eru ekki nema tęplega 179 dagar eftir handa hausti og vetri. 

Įstęša žessa er sś aš jörš er lengra frį sól aš vor- og sumarlagi heldur en aš hausti og vetri og gengur žvķ hęgar - en snżst jafnhratt, fleiri dagar komast fyrir į žeim hluta leišarinnar sem liggur fjęr sólu. 

Um sólnįnd og sólfirš hefur veriš fjallaš į hungurdiskum įšur - auk žess mį benda į enn betri umfjöllun į stjörnufręšivefnum. Sólnįnd og sólfirš (stundum skrifaš sólfirrš) fęrast smįm saman til ķ įrinu og eru nś um hįlfum mįnuši į eftir sólstöšum - tķminn frį vetrarsólstöšum til sólnįndardags lengist um 1 dag į tępum 60 įrum. - Žessar fęrslur valda lśmskum vešurfarsbreytingum. 

Žegar fram lķša stundir mun tķminn frį vorjafndęgrum til haustjafndęgra žvķ styttast - śr 186 dögum ķ 179 - og svo aušvitaš aftur og aftur.   


Bleytutķš framundan (syšra)?

Žaš sem af er mįnuši hefur śrkoma veriš undir mešallagi sķšustu tķu įra vķšast hvar į landinu. Snęfellsnes viršist žó skilja sig nokkuš śr en žar rigndi mikiš um helgina. Samanburšur viš lengra tķmabil sżnir blandašri mynd - žvķ septembermįnušir kuldaskeišsins voru talsvert žurrari heldur en algengast hefur veriš į sķšari įrum. 

Sé eitthvaš aš marka spįr viršist nś eiga aš blotna rękilega um landiš sunnanvert og margfaldri mešalśrkomu er spįš nęstu tķu daga. Vonandi kemur hśn žó frekar ķ mörgum skömmtum heldur en ķ einu lagi. 

w-blogg190917a

Kortiš er śr ranni evrópureiknimišstöšvarinnar. Heildregnu lķnurnar sżna mešalsjįvarmįlsžrżsting nęstu tķu daga. Mikiš lįgžrżstisvęši fyrir sušvestan land, en hęš yfir Skandinavķu. Žvķ er spįš aš hér į landi verši sunnanįtt rķkjandi meš mikilli śrkomu. Litirnir sżna hlutfall śrkomunnar af mešallagi įranna 1981-2010. Hlutfalliš er langhęst sunnanlands - allt upp ķ 13-föld mešalśrkoma, en meir en fimmföld į allstóru svęši. Noršanlands er hins vegar bśist viš žvķ aš śrkoma verši undir mešallagi. 

Spįr gera rįš fyrir žvķ aš margar myndarlegar lęgšir heimsęki landiš og nįgrenni žess, allmikil hlżindi fylgi žeim flestum - en svalara loft ęttaš śr vestri skjóti sér inn į milli. 


Augaš óttalega

Fellibyljir hrjį enn eyjar Karķbahafs. Nį nżjasti heitir Marķa og lķtur illa śt. Nżjasta yfirlit fellibyljamišstöšvarinnar ķ Miami hefst į žessum oršum: „Maria is developing the dreaded pinhole eye.“ - Augaš óttalega - ginnungagap. 

Rétt aš lķta į mynd sem kanadķska vešurstofan sżnir okkur žannig aš lesendum sé ljóst hvernig auga af žessu tagi lķtur śt - og geta žį žekkt slķkt sķšar. 

w-blogg180917a

Marķa er nešarlega į myndinni. Augaš - örsmįtt hringlaga gat ķ skżjahulunni umhverfis bylinn sést greinilega - órękt merki žess aš voši sé į ferš. Fellibyljamišstöšin var einmitt aš lżsa yfir 5. aflstigi. Eina huggun er sś aš versta vešriš nęr ekki yfir stórt svęši. Augaš er ašeins um 20 km ķ žvermįl og fįrvišrishringurinn nęr ekki nema 30 til 40 km śt fyrir žaš. Flestar eyjar Karķbahafs eru litlar - mišaš viš hafflęmiš umhverfis og lķkur į aš einstakur stašur verši fyrir fįrvišri eru žvķ ekki miklar - en žaš er örugglega óžęgilegt aš sitja ķ brautinni og bķša. 

Žegar ritstjóri hungurdiska settist nišur til aš skrifa pistilinn var mišjužrżstingur Marķu talinn 950 hPa - er nś 929 hPa. 

Fellibylurinn José er enn į lķfi - heitir meira aš segja fellibylur ennžį ķ višvörunum og fellibyljamišstöšin er ekki enn bśin aš afskrifa hann. En hann hefur fyrir löngu glataš auganu illa. Gęti svosem komiš sér upp nżju - en žaš yrši žį annars ešlis en žaš sem Marķa skartar nś - og oršiš til ķ samvinnu sjįvar og heišhvolfs - hęttulegt samband žaš. 


Aftur hlżtt eftir nokkra svala daga

Óvenjuhlżtt er hér į landi ķ dag (laugardag 16. september) - og var vķša ķ gęr lķka. Nżtt landsdęgurmet hefur žegar veriš sett ķ dag, (ķ annaš sinn ķ žessum mįnuši). Ef einhver frekari tķšindi verša getum viš žeirra ķ lok dags į fjasbókardeildinni. 

Fyrrihluti septembermįnašar hefur almennt veriš hlżr, mešalhiti ķ Reykjavķk fyrstu 15 dagana var 10,0 stig og 9,4 į Akureyri. Reykjavķkurhitinn er +1,9 stigi ofan mešallags įranna 1961-1990 og +0,2 ofan mešallags sķšustu tķu įra og situr ķ 7. sęti af 17 į aldarlistanum. Į 141-įrslistanum er hitinn ķ Reykjavķk ķ 26.sęti. 

Śrkomu hefur veriš óvenjumisskipt um landiš - og óreglulega. Ķ Reykjavķk er hśn um 2/3 hlutar mešaltals, en ķ mešallagi nyršra. Sólskinsstundir ķ Reykjavķk eru vel umfram mešallag.

Ķ pistli į hungurdiskum fyrir 3 įrum (16. september 2014) skilgreindi ritstjórinn eitthvaš sem hann kallaši haustpunkta og sķšan haustsummu. Hśn var reiknuš žannig aš daglegur landsmešalhiti ķ byggš var dreginn frį tölunni 7,5 (haustpunktar dagsins - mķnustölum sleppt), sķšan var į hverjum degi reiknuš summa žessa mismunar (haustsumma). Haustiš taldi hann komiš žegar summan nęši tölunni 30. Aš mešaltali (1949 til 2014) geršist žaš 16. september - en sveiflast mjög til frį įri til įrs - og nokkuš frį einu tķmabili til annars. Žetta er nokkuš ströng skilgreining žannig séš - ekki žarf marga mjög kalda daga til aš haustiš detti inn. Žaš hefur ekki gerst nśna, summan stendur ķ ašeins 2 punktum.

En lķtum į stöšuna į noršurhveli eins og evrópureiknimišstöšin segir hana verša sķšdegis į morgun, sunnudag 17. september.

w-blogg160917a

Hér mį sjį óvenjuhlżja hęš austan viš land. Hśn stendur aš vķsu ekki lengi viš og heldur kaldara loft sękir aš śr vestri eftir helgina. 

Fellibylurinn Jose er enn į sveimi ķ Žanghafinu eša žar ķ grennd og žreytir félaga vora ķ vešurspįm vestra. Honum er żmist spįš į land (varla žó af fellibylsstyrk) eša aš hann falli inn ķ hakkavél vestanvindabeltisins. Reiknilķkön hafa żmist veriš aš fletja hann žar śt eša bśa til śr leifum hans mjög öfluga lęgš. Fjórši möguleikinn er aš hann veslist bara upp žarna austur af og hverfi smįm saman. Enn er ekki nokkur leiš aš segja hver žessara fjögurra helstu möguleika veršur ofan į - eša žį einhver enn annar. 

Višbót ķ dagslok:

Laugardagur 16. september varš sérlega hlżr į landsvķsu - fjóršihlżjasti dagur įrsins. Landsdęgurmet féll og aušvitaš aragrśi dęgurmeta į einstökum stöšvum. Septembermįnašarmet féllu į allmörgum stöšvum, žar į mešal į Hornbjargsvita (sjįlfvirkar frį 1995 og įšur mannašar frį 1946), ķ Bjarnarey, į Fagradal, Breišdalsheiši og Öxi, svo ašeins séu nefndar stöšvar žar sem athugaš hefur veriš lengur en ķ 10 įr. Ekki hefur heldur męlst meiri hiti ķ september į sjįlfvirkri stöš į Seyšisfirši.

Į fįeinum stöšvum varš hįmarkshitinn jafnhįr eša hęrri en nokkru sinni į įrinu [Seyšisfirši, Raufarhöfn, Fonti, Brśšardal, Žórdalsheiši, Kollaleiru, Eskifirši, Dalatanga Skjaldžingsstöšum, Fagradal, Oddsskarši, Sandvķkurheiši, Öxi og Breišdalsheiši].


Ķ vari fyrir vestanvindabeltinu

Nś eru žrķr fellibyljir į Atlantshafi. Vešurfręšingar eru stöšugt spuršir aš žvķ hvort slķkir geti komist til Ķslands. Einfalda svariš er einfalt: Fellibyljir sem slķkir komast ekki til Ķslands - žeir eru hitabeltisfyrirbrigši sem ekki komast ósködduš ķ gegnum vestanvindabeltiš. Hiš flóknara: Žó kemur alloft fyrir aš hlżindin og rakinn sem fellibyljum fylgja geta oršiš aš „fóšri“ fyrir snarpar lęgšir. 

Žannig lęgšir hafa alloft komist til Ķslands og stöku sinnum valdiš foktjóni - jafnvel miklu. Sömuleišis hefur einnig komiš fyrir aš miklar rigningar hafa fylgt leifum fellibylja hér viš land, jafnvel žó vindtjóns hafi ekki gętt. 

Fyrir allmörgum įrum (2001) birtist grein ķ tķmaritinu „Journal of Climate“ žar sem höfundar töldu fjölda žeirra fellibylja sem umbreytast ķ kerfi į noršurslóšum - žeirrar geršar sem ritstjóri hungurdiska kallar gjarnan „rišalęgšir“. Sömuleišis veltu žeir vöngum yfir žeim skilyršum sem żttu undir slķka ummyndun - og į hvaša tķma įrs lķkur vęru mestar į henni.

Nišurstöšur voru ķ grófum drįttum žessar (raštölur ekki žeirra):

1. Um 46% fellibylja/hitabeltisstorma Atlantshafs ummyndast ķ rišalęgšir. Lķkindi į žvķ aš žaš gerist eru meiri seint į fellibyljatķmanum (október) heldur en snemma (jślķ). 

2. Ummyndun į sér oftast staš milli 30°N og 40°N snemma og seint į fellibyljatķmanum, en į 40°N til 50°N seint ķ įgśst og ķ september. Samkeppni tveggja orsakažįtta veldur žessu. Annars vegar er sķšsumarsupphitun sjįvar, myndunar- og višhaldssvęši fellibylja stękkar svo lengi sem sjįvarhiti hękkar. Ķ september fer svęšiš aftur aš dragast saman. Rišalęgšamyndun breišist hins vegar til sušurs žegar kemur fram ķ september og nęr žį um tķma einnig til žess svęšis žar sem fellibyljir geta myndast (įšur en žaš hörfar aftur til sušurs).

3. Žegar fellibyljir byrja ummyndun getur styrkur žeirra breyst snögglega, żmist žannig aš lęgšin grynnist eša dżpkar. Rśmur helmingur žeirra fellibylja sem nį aš ummyndast ķ djśpar lęgšir į uppruna sinn ķ sjįlfu hitabeltinu - sunnan hvarfbaugs, gjarnan nęrri Gręnhöfšaeyjum eša į įmóta breiddarstigi. [Hreinręktašir fellibyljir eru lķklegri en bastaršar]. 

4. Um 50% af styrkbreytingu mį skżra meš žeim tķma sem tekur lęgšina aš komast į milli fellibylja- og rišasvęšanna. Bęši grunnar og djśpar hitabeltislęgšir geta dżpkaš eftir ummyndun, en žęr grunnu (mišjužrżstingur 990 hPa eša meiri) žurfa žį aš komast ķ riša įšur en 20 klst eru lišnar frį žvķ aš žęr yfirgefa fellibyljasvęšiš.

Žetta hljómar nokkuš tęknilega - en er skżrt betur śt ķ nokkrum pistlum sem ritstjóri hungurdiska skrifaši fyrir allmörgum įrum og finna mį į vef Vešurstofunnar undir fyrirsögninni fellibyljir (1-7). 

En lķtum į stöšu dagsins (föstudags 8. september).

w-blogg080917a

Kortiš er spį evrópureiknimišstöšvarinnar um hęš 500 hPa-flatarins og žykktina sķšdegis į föstudag 8. september. Jafnhęšarlķnur eru heildregnar og žvķ žéttari sem žęr eru žvķ meiri er vindurinn. Žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs, žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrra er loftiš. Viš sjįum heimskautaröstina hringa sig um noršurhvel - svęši žar sem jafnhęšarlķnur eru žéttar og žykktarbratti er jafnframt mikill. 

Mikiš lęgšardrag liggur til sušurs eftir Noršur-Amerķku austanveršri og nęr nęrri žvķ sušur į fellibyljaslóšir - en ekki alveg. Söšullinn milli vestanįttarinnar strķšu og hęgrar austanįttar - og svo noršan- og sunnanįtta (vestan og austan viš) situr į kortinu ekki langt noršur af fellibylnum Irmu - ekkert mjög miklu munar aš lęgšardragiš noršan viš kręki ķ bylinn og bjargi Flórķda - en spįr segja žó aš žaš muni ekki gerast. (Aš vķsu aš lokum - en um seinan, langt inni į meginlandinu). 

Fellibylurinn smįi, Katia, er alveg ķ vari, og Jose berst til vesturs meš hęgri austanįttinni ķ hįloftunum. En mjög veik noršvestanįtt er ekki langt fyrir noršaustan hann, ķ kringum veika lęgš sem situr talsvert fyrir sunnan Asóreyjar. Austanįttin sem ber Jose er žvķ e.t.v. ekki varanleg. Spįr vita ekki enn hvert leišir hans liggja ķ framtķšinni. Hann er enn aš dóla sér į spįkorti sem gildir eftir 10 daga - įn žess aš hafa vališ Bandarķkin eša hęttulegt rišasvęšiš noršurundan. Hann gęti žess vegna dottiš śt ķ röstina um sķšir og borist hingaš eša til Evrópu - eša bešiš bana yfir svölum sjó įšur en žangaš er komiš. 

Žaš er ekki hęgt aš yfirgefa žetta kort įn žess aš benda į hlżja hrygginn yfir Noršur-Kanada. Žar nęr 5700 metra jafnžykktarlķnan noršur fyrir 60. breiddargrįšu - hlżtur aš vera óvenjulegt ķ september. Enda fréttist žar af meira en 30 stiga hita ķ dag. Hins vegar er kalt į eyjunum - gaddfrost.  

Greinin sem vitnaš var til:

Hart, R.E og J. L. Evans, 2001: A climatology of the extratropical transition of Atlantic tropical cyclones. J. Climate, 14, 546–564.

 


Žrķr fellibyljir į Atlantshafi

Fellibylurinn Irma er aš vķsu ķ ašalhlutverki - hinir tveir, José og Katia eru rétt aš verša til og Katiu ekki spįš langri vist. José gęti hins vegar reikaš um langtķmum saman reki hann hvorki inn ķ vestanvindabeltiš né yfir kaldan sjó. 

w-blogg060917a

Myndin er fengin af vef kanadķsku umhverfisstofnunarinnar og unnin af henni. Hér mį sjį Katiu yfir Mexķkóflóa vestanveršum, Irmu śti af noršurströnd Puerto Rico, en José er ekki langt utan myndar til hęgri. 

Irma er óvenjuöflugur fellibylur, sérstaklega sé miš tekiš af stašsetningu hans - žeir fįu sem eru öflugri į metalistum sigldu um vestar, helst žį ķ Mexķkóflóa - žar sem sjįvarhiti er hvaš hęstur ķ Atlantshafinu. 

Ķ gęr (žrišjudag 5. september) var Irma enn samhverfari en hśn er nś - augaš nęrri mišju sveipsins. Trślega er žaš eyjan stóra, Puerto Rico sem aflagar hringinn lķtillega. 

Spįin mun vera sś aš Irma fari skammt undan landi į Hispanjólu og Kśbu - gęti žó rekiš žar į land um stund. Lengra nį sęmilega įreišanlegar spįr ekki - en žó er samkomulag um snögga beygju ķ noršurįtt ķ nįmunda viš Flórķda - hvort sś beygja veršur tekin austan eša vestan viš skagann er óljóst į žessari stundu. Sömuleišis er styrkurinn óviss žegar žangaš er komiš.

Einkennileg fyrirbrigši, hitabeltisfellibyljir. 


Meira af hitametinu į Egilsstöšum

Viš lķtum nś ašeins į nżja septemberhitametiš sem sett var į Egilsstöšum į föstudag (žann 1.). Eins og įšur er komiš fram sló žaš śt eldra met sem sett var į Dalatanga žann 12. įriš 1949.

Žann dag fór hiti mjög vķša yfir 20 stig um landiš noršaustan- og austanvert, en hįmarksskotiš į Dalatanga viršist ekki hafa stašiš mjög lengi žvķ hiti į athugunartķmum var lengst af į bilinu 13 til 15 stig, en žó 19,0 stig kl.18. Ekki er žó sérstök įstęša til aš efast svo mjög um réttmęti hįmarksins žvķ hiti var meiri en 20 stig į Seyšisfirši allan daginn, frį morgni til kvölds og var hęst lesinn 24,0 stig kl.14 (15 aš okkar tķma). Enginn hįmarksmęlir var į stašnum žannig aš viš vitum ekki hvort hitinn žar fór hęrra. Viš flettingar ķ 20.aldarendurgreiningunni bandarķsku kemur ķ ljós aš žessi dagur 12.september 1949 į nęsthęsta septemberžykkt safnsins, 5600 m - nokkuš sem gerir metiš lķka trśveršugt. 

En aš męlingunni į Egilsstöšum.

w-blogg050917aa

Blįi ferillinn sżnir hęsta mķnśtuhita hvera 10-mķnśtna sólarhringsins - žar į mešal žann hęsta, 26,4 stig sem męldist skömmu fyrir kl.16. Hiti hafši fariš nišur ķ 2,9 stig (lęgsta lįgmark) kl.5 um morguninn žannig aš sveiflan var mjög stór. Hitinn var ofan viš 20 stig frį žvķ um kl. 12:30 til klukkan 17:40. Efir kl. 19 var hann kominn nišur ķ um 15 til 16 stig og hélst į žvķ bili fram yfir mišnętti. 

Rauši ferillinn į myndinni sżnir daggarmarkiš. Viš sjįum aš žaš féll nokkuš um mišjan daginn sem bendir til žess aš žurrara loft (og hlżrra) aš ofan hafi blandast nišur ķ žaš sem nešar var. Sólarylur hefur sjįlfsagt hjįlpaš til aš nį žeirri blöndun. Rakastig (gręnn ferill - kvarši til hęgri) fór žį nišur ķ 25 prósent - svipaš og žegar kalt og žurrt marsloft aš utan er hitaš upp innanhśss. 

w-blogg050917b

Blįi ferillinn į sķšari myndinni er sį sami og į fyrri mynd, en raušur ferill sżnir nś hita uppi į Gagnheiši, ķ 950 metra hęš yfir sjįvarmįli. Um morguninn var žar hlżrra en nišri į Egilsstöšum og dęgursveiflan miklu minni. Hįmarkshitinn fór žó ķ 15,7 stig, rśmri hįlfri klukkustund sķšar en hitinn varš hęstur į Egilsstöšum.

Gręni ferillinn sżnir mismun hita stöšvanna. Athugiš aš kvaršinn sem markar hann er lengst til hęgri į myndinni og er hlišrašur mišaš viš žann til vinstri sem sżnir hita stöšvanna. Hitamunurinn var mestur rétt um 12 stig - sem er ķviš meira en bśast mętti viš af hęšarmun žeirra eingöngu. Minna mį į aš hiti į fjallstindum er gjarnan eins lįgur og hann getur oršiš mišaš viš umhverfi ķ sömu hęš - alla vega ef vind hreyfir. Hiti ķ 950 metra hęš beint yfir Egilsstöšum gęti hafa veriš tęplega 17 stig žegar best lét.

Žó meir en 15 stiga hiti sé sjaldséšur į Gagnheiši ķ september var hér ekki um met aš ręša žar žvķ 17,6 stig męldust 13. september įriš 2009. Žį var hįmarkiš į Egilsstöšum ekki „nema“ 19,6 stig - hefši kannski įtt aš vera 28 (viš bestu blöndunarašstęšur eins og nś)? En žaš varš ekki. Hins vegar fór hiti ķ meir en 20 stig į allmörgum stöšvum žennan dag. 


Žrżsti- og žykktarvik įgśstmįnašar

Viš lķtum į tvö vikakort śr greiningu evrópureiknimišstöšvarinnar.

w-blogg040917a

Žaš fyrra sżnir mešalžrżstifar ķ nżlišnum įgśstmįnuši (heildregnar lķnur) og vik frį mešallagi (litir). Hér mį sjį aš žrżstingur var lęgri en venjulega yfir noršanveršri Skandinavķu, en yfir mešallagi vesturundan og yfir Gręnlandi. Žetta žżšir aušvitaš aš noršanįttir voru heldur tķšari hér į landi en aš mešallagi er ķ mįnušinum.

w-blogg040917b

Mešalhęš 500 hPa flatarins er sżnd meš heildregnum lķnum, mešalhęš meš strikušum og žykktarvik ķ lit. Blįu litirnir sżna žau svęši žar sem žykktin var undir mešallagi og hiti ķ nešri hluta vešrahvolfs žvķ lķka undir. Kaldast aš tiltölu var į Noršur-Ķrlandi og viš Vestur-Noreg. Aftur į móti var hlżtt um Gręnland sunnanvert. Žeirra hlżinda gętir žó ķ minna męli yfir köldum sjónum žar um slóšir. 

Noršvestanįtt ķ hįloftum - meš lęgšarsveigju er aš jafnaši mjög köld hér į landi į öllum tķmum įrs og vel sloppiš aš hśn skuli žó ekki hafa veriš kaldari aš žessu sinni en raun ber vitni. 


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Sept. 2017
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Nżjustu myndir

  • w-blogg230917c
  • w-blogg230917b
  • w-blogg230917a
  • w-blogg220917b
  • w-blogg220917a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (24.9.): 361
  • Sl. sólarhring: 392
  • Sl. viku: 3173
  • Frį upphafi: 1489813

Annaš

  • Innlit ķ dag: 310
  • Innlit sl. viku: 2796
  • Gestir ķ dag: 287
  • IP-tölur ķ dag: 281

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband