Bloggfęrslur mįnašarins, desember 2010

Žykktin enn ķ hęstu hęšum

Mešan vešurstofur nįgrannalandana fjalla um kuldatķš - jafnvel metkulda sitjum viš og hluti Gręnlands enn aš hlżindunum. Nś er žykktin yfir Sušausturlandi yfir 550 dekametrar (5500 m) - en į reyndar aš falla talsvert til morguns. Žetta er nęrri mestu žykkt sem vęnta mį ķ desember, metiš er svona viš 5520 m eša rétt rśmlega žaš.

thykkt-301210-24

Myndin er af brunni Vešurstofunnar og sżnir žykktarspį sem gildir nś į mišnętti. Stórt svęši meš gildum yfir 5500 metrum er fyrir sunnan land og litill blettur sömuleišis ķ nišurstreyminu sušaustanlands. Žegar žetta er skrifaš hafši žegar frést af 13,5 stiga hita į Teigarhorni - aš ég held nżtt landsmet fyrir gamlįrsdag (gamla metiš 11,3°C, sett į Hólum ķ Hjaltadal 1988. Ef lukkan veršur meš gęti hitinn skotist talsvert ofar sķšar ķ nótt žarna eystra og hugsanlega einnig vestur undir Öręfajökul. Į morgun kólnar talsvert og fellur žykktin nišur i 5300 metra eša jafnvel nešar. Eins og tryggustu lesendur žessa bloggs vita jafngilda 20 metrar žykktar um 1 °C.

 


Óvenjulegir vešuržęttir eru óvenjulegir ķ įr

Ķ gęr var fjallaš um loftžrżstimetiš. Įrsmešalhitinn og įrsśrkoman er aš verša skżr, hvoru tveggja óvenjulegt į Sušur- og Vesturlandi, en ekki er alveg um met aš ręša. Ķ hvaša sęti įriš lendir ķ įrangursröšinni fyrir žessa vešuržętti er enn ekki alveg ljóst, svo glöggt stendur keppnin.

Ętli sé ekki hęgt aš segja aš įriš hafi veriš žaš snjóléttasta sem vitaš er um hér ķ Reykjavķk. Žegar um slķk met er aš ręša er eins gott aš athuga skrįrnar vel ķ leit aš villum. Svo viršist sem įriš sé eitt hiš hęgvišrasamasta um įratuga skeiš. Žar sem vindhrašamęlingar einstakra stöšva eru fullar af ósamfellum er best aš nota landsmešaltal. Viš bķšum eftir žvķ. Óžęgilegar kvaršabreytingar hafa veriš geršar vindstiganum ķ gegnum tķšina žannig aš erfitt er aš fara lengra aftur en 1949 ķ samanburši - aš sinni.

Žess vegna hefur stašiš leit aš vešuržįttum sem gętu gefiš óbeint mat į mešalvindhraša. Ég hef ritaš um sérstaka ašferš ķ erlend tķmarit sem mér sżnist vęnleg hér į landi. Samstarfsmenn mķnir ķ nįgrannalöndum hafa einnig um žetta skrifaš en eru kannski ekki alveg trśašir.

Ašferšin sem hér um ręšir er śtreikningur į daglegum breytileika žrżstings, einfaldlega meš žvķ aš finna mun į žrżstingi ķ dag og ķ gęr. Žį er hęgt aš ganga ķ žrżstiröšina löngu sem gerš var ķ tengslum viš nao-fįriš mikla sem minnst var į ķ sķšasta pistli. En um breytileikann var ritaš löngu sķšar. Ég reikna hann alltaf samviskusamlega śt į hverju įri.

Ķ įr bregšur svo viš aš vķsitalan er lęgri en oftast įšur (ķ samręmi viš lįgan vindhraša), į sķšari įratugum er žaš einungis įriš 1960 sem į svipaša tölu. Žaš įr og gęši žess muna aušvitaš öll forn vešurnörd.

Žrżstibreytileikavķsitala

Įriš 1985 er ekki mjög langt undan og einnig 1941 en sķšan žarf aš fara allt aftur fyrir um 1860 til aš finna įmóta. Rétt er aš taka fram aš lįgu gildin 1837 og 1838 eru grunsamleg, en ég hef žó ekki fundiš neina sérstaka galla ķ gögnunum.

Reikna mį breytileikavķsitölu hitans į sama hįtt og hef ég notaš morgunathugun ķ Stykkishólmi allt frį 1846 til žessa dags.

Hitabreytileikavķsitala

Ķ ljós kemur aš sķšustu tvö įr (2009 og 2010) skera sig nokkuš śr įsamt reyndar 1985 og 1987. Hitabreytileiki frį degi til dags er óvenju lķtill žessi įrin. Sķšan žarf aš fara aftur til 1851 til aš finna įmóta. Mikla athygli vekur hvaš hafķsįrin og sį kuldi sem fylgdi ķ kjölfar žeirra kemur vel fram į lķnuritinu og sömuleišis ķsatķmabiliš fyrir 1920. Įrin kringum 1850 eru tiltölulega lįg enda var ķs žį minni en sķšar varš (og įšur).

Śrkomu- og snjólagsvķsitölur af żmsu tagi er ekki hęgt aš reikna fyrr en undir vor aš upplżsingar frį vešurstöšvum hafa fengiš gįtmešferš (?). Fleira skżrist einnig sķšar, t.d illvišratalningar og vindįttafrįbrigši.  

Greinar:

Jones, P.D., T. Jónsson, and D. Wheeler, (1997) Extension to the North Atlantic Oscillation using early instrumental pressure observations from Gibraltar and South-West Iceland, International J. of Climatology Vol.17, 1433-1450

Jónsson, T. and E. Hanna (2007) A new day-to-day pressure variability index as a proxy of Icelandic storminess and complement to the North Atlantic Oscillation index 1823–2005. Meteorologische Zeitschrift, Vol. 16, No. 1, 025-036

Hanna, E., J. Cappelen, R.Allan, T. Jónsson, F. Le Blancq, T. Lillington and K. Hickey, (2008): New Insights into North European and North Atlantic Surface Pressure Variability, Storminess, and Related Climatic Change since 1830. J. Climate 21, pp. 6739–6766. DOI: 10.1175/2008JCLI2296.1

 

 

 

 


Merkilegt vešurmet

Nś žegar er oršiš ljóst aš mešalžrżstingur įrsins hefur ekki oršiš svo hįr hér į landi sķšan samfelldar męlingar hófust 1822. Žaš mį sjį į myndinni hér aš nešan.

Įrsmešalžrżstingur-svland

Myndin sżnir įrsmešalžrżsting (lóšréttur įs) į Sušvesturlandi frį 1823 til 2010. Eins og sést er gildi įrsins 2010 talsvert ofar en önnur hį gildi sem lausu įrtölin benda į. Einnig er bent į lįg gildi til samanburšar. Nś ber žess aš geta aš nokkur óvissa er ķ eldri žrżstimęlingum. Nokkuš samfelldar męlingar eru til śr öšrum landshlutum frį žvķ um 1875 og er nišurstašan sś sama ķ žeim tilvikum, engin įrsgildi eru jafn hį og žaš sem viš höfum nś upplifaš.

Žaš kemur einna mest į óvart hversu eindregiš žetta met viršist vera. Ef viš reynum aš reikna eins konar stig fyrir žessa ķžróttagrein til samanburšar viš ašrar greinar. kemur ķ ljós aš žetta met gefur įmóta mörg stig eins og įrsmešalhitinn 6,6 stig myndi gefa Reykjavķk. Žeir sem fylgjast meš slķku vita aš žaš hefur ekki komiš fyrir. - Og žó, mešalhiti 12-mįnaša tķmabilsins frį nóvember 2002 til október 2003 var 6,57 stig ķ Reykjavķk - langt fyrir ofan allar ašrar tölur.

Sś spurning hlżtur žvķ aš vakna hvort žrżstingur įrsins sem nś er aš lķša hafi einfaldlega hitt svona vel ķ įriš. Svariš er jįtandi. Įriš, janśar til desember, er einmitt meš hęsta žrżstimešaltališ. Žvķ hljótum viš aš leita žess möguleika aš žrżstingur hafi einhvern tķma įšur veriš jafnhįr eša hęrri yfir einhverja 12 samfellda mįnuši. Žį kemur ķ ljós aš žaš hefur gerst nokkrum sinnum įšur, einna hęst frį įgśst 1887 til og meš jślķ 1888 og ķ žremur öšrum tilvikum eru 12-mįnaša tķmabil lķtillega hęrri en žeir sķšustu 12, en hittu öll illa ķ įriš. Hér munar aš vķsu svo litlu aš męlióvissan į erfitt meš aš greina į milli.

Žetta dregur žó ekki śr žeirri merkilegu stašreynd aš įrsmešalžrżstingur hefur ekki oršiš hęrri sķšan samfelldar męlingar hófust. En frį žvķ aš ósamfelldar męlingar hófust? Žęr męlingar eru vęgast sagt köflóttar en eitt įr kemur samt hugsanlega til greina, 1812, įriš sem Napóleon fraus ķ Rśsslandi og mannfellir varš vķša um Evrópu sökum kulda. En förum ekki nįnar śt ķ žaš hér.

Nś er veturinn ekki lišinn og enn er möguleiki fyrir 12-mįnaša tķmabil aš bęta sig. Žrżstingur var hįr bęši ķ janśar og febrśar sķšastlišinn vetur og veršur ekki aušvelt fyrir žį mįnuši 2011 aš slį žį śt. En enginn mįnušur įrsins ķ fyrra įtti žrżstimet žannig aš rśm er fyrir hękkun.

Nś er aušvitaš spurt hvers vegna žetta gerist og hvort žaš tengist eitthvaš hlżnandi loftslagi. Um 1990 var žrżstingur fįdęma lįgur hér viš land, įlķka śt śr kortinu eins og hįžrżstingurinn nś (sjį myndina). Žį birtust allmargar greinar um aš lįgžrżstingur viš Ķsland vęri kominn til aš vera - og vęri lofthjśpsbreytingum af manna völdum um aš kenna. Gekk žį yfir mikiš nao-fįr. Žaš er eins gott aš muna eftir žvķ mešan nśverandi ao-fįr gengur yfir. En höfum ķ huga aš fyrirsagnir fjölmišla endurspegla ekki raunverulega umręšu mešal loftslagsvķsindamanna og geršu žaš ekki heldur 1990.

Sķšan er umhugsunarefni, rétt eins og 1990, hvort afleišingarnar verši einhverjar į nęstu įrum. Viš reynum aš fylgjast meš tķšindum af slķku.  

nao: North Atlantic Oscillation

ao: Arctic Oscillation


Af fyrri hluta ķsaldar (söguslef 14)

Eins og kom fram ķ sķšasta slefi (13) viršist ķsmagn į fyrri hluta ķsaldar (pleistósen) hafa sveiflast meš svipašri tķšni og möndulhallasveifla jaršar (hśn tekur u.ž.b. 41 žśsund įr). Fyrir um 1,2 milljónum įra (sjį myndina hér aš nešan) fór aš bera meira į 100 žśsund įra sveiflu (hringvikssveiflutķmi jaršbrautarinnar) og fyrir um 600 til 700 žśsund įrum varš hśn, aš žvķ er viršist, rįšandi. En gallinn er sį aš hringvikssveiflan getur ekki skżrt žęr miklu breytingar į ķsmagni sem oršiš hafa sķšustu nokkur hundruš žśsund įrin. Sveiflusinnar leita žó lausna en viš komum nįnar aš žvķ mįli sķšar.

w-isold-1-Samsaetuvik

Myndin er enn fengin śr sömu grein og įšur (Zachos og félagar, 2001). Hśn sżnir aš žessu sinni fyrri hluta pleistósen (ķsaldar), frį žvķ um 2,6 milljónum įra til 780 žśsund įra. Hentugt žykir aš nota žį tķmasetningu til aš greina į milli ķsaldarhluta vegna žess aš žį umpólašist segulsviš jaršar į 10 til 15 žśsund įrum eša svo. Matuyama-segulskeišiš endaši og nśverandi segulskeiš, Bruhnes-skeišiš tók viš.

Um žęr mundir fór hiti lękkandi eftir aš hafa veriš hįr mešan į sjįvarsamsętuskeiši 19 stóš. Žaš er viš jašar myndarinnar. Um samsętuskeiš mį lesa ķ eldra slefi en viš rifjum upp aš oddatölur eru hlżskeiš, en sléttar tölur jökulskeiš. Ekki er alveg žęgilegt aš telja samsętuskeiš aftur į bak til vinstri į myndinni en pleistósen er nś tališ byrja viš sjįvarsamsętuskeiš 103. Gömlu mörkin į milli plķósen og pleistósen eru nęrri rauša punktinum į myndinni, žar er samsętuskeiš 63.

Viš sjįum aš kuldaskeiš viršast hafa veriš vęg fyrir um 2,4 til 2,2 milljónum įra. Žį telja menn aš ķs hafi einungis veriš į hįfjöllum Gręnlands og į Noršur-Gręnlandi hafi skógar veriš ķ fjaršarbotnum og į lįglendinu inn til landsins ķ sķšasta sinn.   Tökum myndina nś bókstaflega um stund. Rauša lķnan sżnir nokkurn veginn nśverandi ķsmagn en žaš er gróflega um 30 milljón rśmkķlómetrar. Sjįvarborš var lęgst į mestu jökulskeišunum, žaš samsvarar um žaš bil blįu lķnunni į myndinni og gefur til kynna aš heildarrśmmįl ķss hafi žį veriš um 80 milljón rśmkķlómetrar. Gildiš 2,3 sśrefnissamsętuvik (munurinn į legu blįu og raušu lķnanna) viršist žvķ samsvara lauslega um 50 milljón rśmkķlómetrum eša um 2 milljónir rśmkķlómetra į 0,1 prómill ķ samsętuviki.   

 

Jökulskeišin į žessari mynd eru žį rśmlega hįlfdręttingar į viš stóru kuldaskeišin sem sķšar komu. Žau vantar um 25 milljón rśmkķlómetra upp į sama ķsmagn. Nś skulum viš vara okkur vel į žvķ aš hér er ašeins um slumpreikninga aš ręša. Žeir eru hér einungis settir fram til aš lesendur geti įttaš sig į žeim stęršum sem um ręšir.   

Ķ grein sem birtist ķ tķmaritinu Quarternary International 2007 (sjį aš nešan) mį lesa yfirlit hugmynda um śtbreišslu ķsaldarjökla. Žar kemur m.a. fram aš ašeins um žrišjungur kuldaskeišanna į myndinni hafi skiliš eftir sig ummerki um stórjökulhvel eins og žau eru oftast sżnd į myndum. Nįkvęmlega hvar žeir jöklar voru veit enginn meš vissu. Jöklar eyša flestum eldri jökulminjum žegar žeir leggjast yfir. Ég męli meš greininni, hśn er fįanleg ķ landsašgangi įr hvar.is.

 

Nś er spurt: Er beint samband į milli ķsmagns į Ķslandi og ķsmagns ķ heiminum?. Viš vitum af reynslu sķšustu alda aš ekki žarf mjög mikiš aš kólna til žess aš jöklar skrķši fram śr bólum sķnum og gangi yfir landiš. Ef myndin er tekin bókstaflega var oftast meiri ķs į jöršinni į hlżskeišum heldur en į žvķ sem nś er ķ blóma. Hver var skerfur ķslenskra jökla ķ žeim umframķs? Hvers konar jökull er (eša var) ķslenski ķsaldarjökullinn? Var hįlendi Ķslands ašeins autt rétt endrum og sinnum - eša hvaš?

Vitnaš var til: 

Ehlers, J. and P.L. Gibbard (2007), The extent and chronology of Cenozoic Global Glaciation. Quarternary International, 164-165, s.6-20.  

Zachos, J., M. Pagani, L. Sloan, E. Thomas, and K. Billups.  2001. Trends, Rhythms, and Aberrations in Global Climate 65 Ma to Present. Science,  Vol. 292, No. 5517, pp. 686-693.


Dżpkandi lęgš

Jęja, hér tókst mér aš žurrka śt langan (og gįfulegan pistil) um dżpkandi lęgš. Ég var ašeins aš leišrétta veigalitla stafsetningarvillu (snöft). En skżringarmyndirnar mį žó sjį ķ dįlknum nżjustu myndir hér nešar til hlišar. Hvaš žęr duga mönnum, skżringarlausar, veit ég ekki. Ég reyni aš koma įmóta efni aš sķšar. Nóg er yfirleitt af lęgšunum - nema helst ķ vetur. 

Ašfangadagur jóla

Ég ętlaši eiginlega aš blogga įfram um ķsöldina ķ dag, en varš eitthvaš lķtiš śr verki. Ķ stašinn fyrir žaš er hér stuttur listi um illvišri į ašfangadag (śr margnefndu uppkasti mķnu aš vešurskrį).

Annars hefur ašfangadagur oftast veriš furšuhagstęšur ķ įranna rįs žrįtt fyrir almennan illvišratķma um žetta leyti įrs. Ķ lista mķnum eru um 350 textaatburšir ķ desember og falla žar af leišandi um 11 slķkir į hvern dag aš mešaltali. Nķu falla į ašfangadag - en ekki nema 4 į sjötta desember. En hér er listinn:

1901     Tveir menn fórust śtiviš ķ snjóflóši ķ Mżrdal.

1910     Vestanofsavešur olli sköšum į Seyšisfirši.

1957     Skemmdir uršu į sķldarverksmišjunni ķ Krossanesi og beituskśrar hrundu į Hellissandi ķ illvišri. Žök fuku af śtihśsum į Hamraendum og Gröf ķ Breišuvķk. Jįrn tók af nokkrum hśsum į Akureyri. Miklar rafmagnstruflanir uršu vestanlands. Erlent flutningaskip stórskemmdist viš bryggju ķ Höfšakaupstaš, skemmdi žį bryggjur og löndunarkrana.

Ég man vel eftir žessu vešri ķ Borgarnesi žrįtt fyrir ungan aldur. Rafmagniš fór snögglega milli klukkan 18 og 19 - bešiš var meš jólamat eftir fólki sem fór til kirkju. Kveikt hafši veriš į jólakertum sem komu aš góšum notum - en vešurhljóšiš var ógurlegt ķ vestanofsanum. 

1969     Miklar rafmagnstruflanir ķ ķsingu į Sušurlandsundirlendi, miklar sķmabilanir austanlands.

1971     Umferšaröngžveiti ķ hrķšarvešri ķ Reykjavķk, vķšar lokušust vegir vestanlands.

Žetta vešur er mér einnig minnisstętt. Fyrir jólin hafši snjóaš mikiš ķ Borgarfirši - eitthvaš minna ķ Reykjavķk. Ķ kringum hįdegi rak į meš miklum austanhrķšarbyl og sį ekki śt śr augum. Kirkjugaršaumferšarteppur uršu verri en um getur. En bylurinn stóš ekki lengi og gerši hęga hlįku meš jólum. 

    1986     Flutningaskipiš Sušurland fórst djśpt noršaustur af Langanesi, 6 menn fórust, en 5 var bjargaš į jóladag.

1987     Tķu staurar brotnušu ķ raflķnu ķ Ölfusi og įętlunarbifreiš fauk śt af vegi undir Ingólfsfjalli.

1989     Mikiš eignatjón varš ķ fįrvišri undir Eyjafjöllum og fjölmargir rafmagnsstaurar brotnušu. Mest tjón varš ķ Hlķš, en žar fuku drįttar- og heyvinnuvélar langar leišir og eyšilögšust, žar fauk einnig stór hertrukkur nęrri kķlómeters leiš. Žak fauk af fjósi į Steinum, jįrnplötur fuku af fjįrhśsi ķ Berjanesi og žar hrundi gamalt steinsteypt en tómt ķbśšarhśs. Žil fauk śr hesthśsi į Raufarfelli og vindskeiš af ķbśšarhśsi. Vélar fuku į fleiri bęjum, jįrnplötur losnušu og rśšur brotnušu, grjót fór ķ gegnum žök į śtihśsum.

Žetta vešur varš einnig mjög slęmt ķ Borgarnesi į ašfangadagskvöld rśšur og žök skulfu į hśsum en tjón žar varš žar lķtiš. Lęgšin sem olli vešrinu var sérlega djśp, žrżstingur fór nišur ķ 929,5 hPa į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum.   

 

2004     Nokkuš snarpan byl gerši um noršan- og noršaustanvert landiš į ašfangadag og jóladag. Festingar slitnušu į nokkrum skipum į Akureyrarhöfn, bįtur slitnaši upp į Höfn ķ Hornafirši og stór tengivagn į bryggjunni fór hįlfur śt ķ sjó, żmislegt lauslegt fauk einnig žar ķ bę.

En į ašfangadag nś?  

Ekkert veršur bloggaš hér į jólanótt og óska ég lesendum og landsmönnum öllum glešilegra jóla.


Merkilegt vešurįr?

Nś er įrinu aš ljśka. Oftast er gengiš į mig sķšustu daga įrsins til aš kreista śt einhverja yfirlżsingu um žaš hvaš hafi veriš merkilegast į įrinu. Fyrir įratug žurfti ég helst aš grķpa til neyšaryfirlżsinga og segja aš įriš hafi veriš merkilegast fyrir žaš aš hafa veriš eitt mesta mešalįr sögunnar. Er žaš svo ómerkilegt?

Möguleikinn į žvķ aš įriš setji nżtt allsherjarhitamet mį heita śtilokašur. En enn er spurning um 2. til 5. sęti. Meš žvķ mį fylgjast ķ smįatrišum į bloggi Siguršar Žórs Gušjónssonar. Spįr um hita sķšustu vikuna eru mjög lausar ķ rįsinni og skżrast vęntanlega varla fyrr en į jóladag eša annan ķ jólum. Žį į lęgš aš dżpka nokkuš hastarlega ķ nįmunda viš landiš. Žaš veršur meš góšri ašstoš leifanna af kuldapollinum sem hefur veriš aš kęla okkur ķ dag, ķ gęr og ķ fyrradag. Hver er sś ašstoš? Žaš mį ręša sķšar.

En žaš er ekki ašeins hiti įrsins sem er nęrri meti. Heldur er śrkoman einnig meš allra minnsta móti um mestallt Sušur- og Vesturland. Sem stendur er įriš lķka nęrri topp-5 (botn-5?), spennandi žaš. En sumar spįr gera rįš fyrir 60 mm śrkomu ķ Reykjavķk til įramóta, žannig aš enn er ekki vķst hvort žaš haldi. Į Noršur- og Austurlandi er stašan önnur. Merkilegast nśna ķ desember er aš nęr algjör žurrkur hefur veriš į Kirkjubęjarklaustri. Dęmafįtt er lķka śrkomuleysiš ķ Vestmannaeyjum - og ekki furša aš menn kvarti yfir öskufoki undir Eyjafjöllum. En ef til vill mun nęsta vika bęta um betur - ekki eru žó allar spįr sammįla um žaš.

Svo er žaš snjóleysiš sušvestan- og vestanlands. Sįralitlu munar aš met verši slegiš. Ef ekki koma fleiri en 6 alhvķtir dagar til įramóta er nżtt met slegiš ķ Reykjavķk. Žaš er semsagt ekki alveg vķst ennžį.  

Og lķka loftžrżstingurinn, mešaltal įrsins er meš žvķ hęsta sem žekkist. En sumar spįr fyrir nęstu viku sżna lįgan žrżsting. Viš žurfum žvķ aš bķša ķ spenningi lķka varšandi žrżstinginn. En hįr žrżstingur og žurrkar eiga ekki illa saman.

Sólskinsstundafjöldi hefur lķka veriš langt yfir mešallagi ķ Reykjavķk - en žar veršur žó ekki um įrsmet aš ręša. Sķšustu įr hafa lķka veriš mjög sólrķk flest.

Kannski veršur ekkert allsherjarmet sett ķ žessum flokkum, en aš žaš gangi svo nęrri meti ķ mörgum greinum veršur aš teljast harla óvenjulegt. Ķ fljótu bragši gęti 1941 veriš svipaš meš žaš. Įhugamenn um strķšsrekstur vita vel um kuldana ķ Evrópu į žeim hlżindaįrum hér.

Og aš įriš sé žaš 15. ķ röš ķ Reykjavķk meš hita yfir mešallagi er eiginlega meš ólķkindum. Įmóta hlżindarašir hafa veriš ķ gangi ķ nįgrannalöndunum žar til aš 2010 slęr śt ķ kulda. Hvaš skyldi gerast hér į nęsta įri?


Enn af sama kuldapolli

Nś er kuldapollurinn yfir landinu. Af greiningum sżnist aš mišja hans sé um 4960 m aš žykkt yfir Noršausturlandi. Frost er nś mikiš į landinu, kl. 23 hafši hiti ķ Hśsafelli dottiš nišur fyrir 19 stiga frost og į hįlendinu var frostiš meira en 20 stig į nokkrum stöšvum. Pollmišjan hreyfist nś įfram til sušvesturs og žykknar óšum. Į morgun er henni spįš fyrir vestan land um 5020 m ķ mišju. Žegar žangaš er komiš hlżnar enn undir henni, jafnvel er aš sjį aš hśn hlżni um 20 m į hverjum 3 klst žegar žangaš er komiš (u.ž.b.1°C)

kuldapollur-3

Myndin var tekin śr NOAA-hnetti milli kl. 13 og 14 ķ dag (af brunni Vešurstofunnar). Žį žegar mį sjį tvęr lęgšir sem tengdar eru kuldapollinum. Önnur er nokkuš langt fyrir noršan land og hreyfist hśn hratt til sušvesturs mešfram noršvesturjašri kuldapollsins. Ef trśa mį greiningum er mišja lęgšarinnar hlż eins og gerist ķ vel sköpušum pólarlęgšum (ekki hefur fundist betra orš yfir fyrirbrigšiš). Lęgšin į aš fara yfir Vestfirši eša ašeins austar um mišjan dag į morgun. Žegar hlżjar smįlęgšir koma aš vetrarlagi yfir landiš grynnast žęr ört. Lęgšinni gęti fylgt talsverš snjókoma og vindur, einkum vestan viš hana. En žar sem žetta er ekki spįblogg veršur aš benda į spįr Vešurstofunnar ķ žvķ sambandi og sķšan vešurathugunarsķšur hennar og Vegageršarinnar.

Lęgšarmišjan, nś grunn, heldur sķšan įfram til sušvesturs og snżst aš lokum ķ kringum hina lęgšarmišjuna sem merkt er į myndina.

Sś lęgš, sem į myndinni er nokkuš fyrir sunnan land hreyfist fyrst lķtiš, sķšan hęgt til noršnoršausturs og noršurs. Sennilega myndu flestir vešurfręšingar lķka flokka hana sem pólarlęgš. Į myndinni er hśn ekki mjög žroskuš, en žó mį sjį éljaklakka ķ boga austan viš lęgšarmišjuna. Vert er aš fylgjast meš öšru atriši. Ég veit ekki hvort lesendur įtta sig į žvķ en noršurhluti skżjakerfis lęgšarinnar er žrįšakenndur bogi miš- eša hįskżja. Žessi bogi mun trślega žroskast til morguns, en eitthvaš af honum sleppur til noršausturs um Fęreyjar eša žar um kring.

Skżin ķ boganum (en oftast er talaš um hann sem haus kerfisins) nį upp śr hringrįs lęgšarinnar, upp ķ sušvestanįtt sem er ķ sušausturjašri kuldapollsins. Žetta er mjög ólķkt hinni lęgšinni (L1 į myndinni) žar sem vindur er aš mestu sammišja lęgšinni hįtt upp ķ vešrahvolfiš. Flestar lęgšir sem sżna mikiš misgengi vindįtta eru kallašar rišalęgšir aš ręša - žótt lķtil sé. Um rišalęgšir skrifaši ég fyrir nokkru į bloggiš (nota mį leitina til aš finna žann pistil). Kannski veršur hśn aš svoköllušu rišalaufi (e. baroclinic leaf).

Af įstęšum sem ekki hefur enn veriš skrifaš um hér į žessu bloggi setja rišalęgšir alltaf upp haus eša kryppu meš hęšalagi žegar žęr eru aš baksa viš aš dżpka og jafnframt žokast noršur į bóginn įšur en žęr nį aš žroska meš sér heišarlegan lęgšakrók. Sama er hvort žęr eru stórar eša smįar. Eins veršur trślega meš žessa lęgš, en krókurinn nęr sér į strik um žaš bil žegar kuldapollurinn gengur til sušurs vestan viš lęgšarmišjuna. Žį mun lęgšin vęntanlega sveigja til noršvesturs meš sušaustanįttinni ķ noršausturjašri kuldapollsins. Žaš gerist nokkuš skyndilega.

En nś hafa sjįlfsagt flestir löngu tapaš žręši. Vonandi veršur hann endurtekinn af öšru tilefni sķšar žannig aš greišist smįm saman śr žeirri miklu flękju sem lęgšahringrįs er. Įhugasamir lesendur geta fylgst meš žróuninni ķ smįatrišum į kortum į brunni Vešurstofunnar. Einnig mį į sķšum Vešurstofunnar finna lįgupplausnarmyndir frį jaršstöšuhnetti og birtar eru į klukkustundar fresti.


Hiti nęrri sólstöšum

Į tķmabilinu 1971 til 2000 vildi svo til aš 18. desember var meš lęgsta mešalhita af öllum dögum įrsins i Reykjavķk.

Daglegur-hiti-1971-2000

Myndin sżnir mešalhita hvers dags frį 15. nóvember til 15. aprķl į umręddu įrabili. Fyrri helming desember hrapar hiti mikiš og eftir 1. aprķl hękkar hann hratt. Į milli žessara dagsetninga breytist hiti óreglulega. 26. til 27. janśar voru įmóta kaldir og 18. og 22. desember.

Raunverulega er žaš eitt af einkennum ķslensks vešurlags hvaš vetrarhitinn er flatur. Köldustu dagar įrsins geta komiš hvenęr sem er. Žaš sem beinlķnis réš metinu į žessu tķmabili er kuldinn ķ desember 1973 og nokkrir mjög kaldir dagar ķ sama mįnuši 1977 sem slatti af hlżjum dögum annarra desembermįnaša rįša ekki viš.

Sé litiš į lengra tķmabil eru sķšustu dagar janśarmįnašar oftast kaldastir hér į landi, en į hafķstķmabilum getur mars jafnvel stoliš köldustu dögunum, žannig var 8. mars aš mešaltali kaldastur ķ Stykkishólmi į įrunum 1859 til 1892. Į hlżju įrunum 1931 til 1942 voru köldustu dagar įrsins ķ febrśarlok. Žvķ ollu miklir kuldar ķ lok febrśar 1935 og 1941.

Viš gefum žessum mįlum e.t.v meiri gaum žegar į veturinn lķšur. Viš vitum ekki enn hversu hlżr eša kaldur hann veršur.


Af kuldapollinum litla

Kuldapollurinn sem ég minntist į ķ fyrradag er nś aš komast inn į tveggja sólarhringaspįrnar. Žaš er žvķ e.t.v. fullfljótt aš vera aš ręša um hann žvķ vel gęti hann gufaš upp. Annaš eins gerist nś ķ spįnum. Myndin sżnir žykktina ķ kringum Ķsland eins og HIRLAM spįlķkaniš reiknar hana kl. 6 į žrišjudagsmorgun.

hirlam-žykkt-211210-06

Litirnir sżna hita ķ 850 hPa-fletinum eins og honum er spįš og heildregnu lķnurnar eru jafnžykktarlķnur, dregiš er į tveggja dekametra bilum. Lęgsta talan er 492 dekametrar (= 4920 m). Žykktarvanir vita aš svo lķtil žykkt męlist nęr aldrei hér į landi - hefur žó komiš fyrir. Žetta kort er ekki mjög skżrt hér en įhugasamir eru hvattir til aš lķta į žykktarkortaröšina į brunni Vešurstofunnar. Kortin eru aš jafnaši endurnżjuš į 6 tķma fresti og sżna spįr 60 klst fram ķ tķmann.

Žegar kortunum er flett kemur ķ ljós aš žykktin ķ mišju kuldapollsins vex hratt žegar hann kemur śt yfir hlżjan sjóinn fyrir noršan land. Eykst hśn um žaš bil 1 dekametra į hverjum žremur klukkustundum. Žaš jafngildir um 0,5 stiga hlżnun. Žegar snarpir kuldapollar komast sušur fyrir land žykkna žeir oft um žaš bil helmingi hrašar, um 1 stig į žremur tķmum. Ég er ekki meš į hrašbergi hversu mikiš žetta er ķ orku, en gęti giskaš į aš minnsta kosti nokkur hundruš Wött į fermetra.

Erfitt er aš spį hreyfingu svona fyrirbrigša og hlżnuninni ķ smįatrišum. Ekki er t.d. ljóst hvort mišja kuldapollsins muni fara beint yfir landiš eša öšru hvoru megin viš žaš. Miklu skiptir fyrir vešriš hver nišurstašan veršur. Hluti af upphituninni fer fram óbeint, vatn gufar upp śr sjónum, žaš lyftist sķšan og eimurinn žéttist og skilar žį af sér varmanum. Žetta gerist mest og best ķ miklum skśra- og éljaklökkum. Śrkoma ķ žeim getur veriš veruleg. Žannig aš mikiš gęti snjóaš af völdum žessa kuldapolls, en hvar - žaš veit enginn meš vissu sem stendur - kannski ašeins į hafi śti.

Nśna ķ kvöld er spįin fyrir mišvikudagsmorgun (sólarhring sķšar en kortiš hér aš ofan) bżsna skemmtileg žvķ ķ henni eru tvęr smįlęgšir komnar fram ķ tengslum viš pollinn. Žetta kort er einnig fengiš af brunni Vešurstofunnar.

w-hirlam-vt-221210-06

Lęgšin fyrir noršan land er meš hlżjan kjarna - svokölluš pólarlęgš (skįrra orš hefur ekki komiš fram). Hśn hreyfist til sušvesturs. Hin, sś fyrir sunnan, er hins vegar rišasmįlęgš. Noršaustanįttin fyrir noršvestan hana nęr ekki nema upp ķ tęplega 3 kķlómetra hęš, žar fyrir ofan er sušvestanįtt. Žessi lęgš gerir eitthvaš, hreyfist e.t.v. fyrst til noršausturs en sķšan noršurs.

Mikiš frost getur gert um tķma inn til landsins, hugsanlega 20 stig eša meira. En - žetta eru bara spįr. Ólķklegt er aš raunveruleikinn verši nįkvęmlega žessi. Spennandi veršur samt aš fylgjast meš kuldapollinum.


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Įgśst 2017
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Nżjustu myndir

  • w-blogg150817a
  • hitavik 1815-1816
  • hitavik 1815-1816
  • 120- og 360-mánaða keðjumeðaltöl hita í Reykjavík
  • Hiti í Reykjavík 12- og 120-mánaða keðjumeðaltöl

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (17.8.): 116
  • Sl. sólarhring: 375
  • Sl. viku: 2286
  • Frį upphafi: 1474937

Annaš

  • Innlit ķ dag: 98
  • Innlit sl. viku: 1976
  • Gestir ķ dag: 96
  • IP-tölur ķ dag: 91

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband