Bloggfęrslur mįnašarins, febrśar 2014

Hlżr alžjóšavetur hér į landi

Alžjóšavešurfręšistofnunin skiptir įrinu ķ fjórar jafnlangar įrstķšir, vetur, vor, sumar og haust. Hver žeirra er žrķr mįnušir aš lengd, veturinn er desember, janśar og febrśar. Hér į landi telst mars einnig til vetrarmįnaša - enda er hann oft kaldasti mįnušur įrsins. En nś (fimmtudagskvöld 27. febrśar) er alžjóšaveturinn 2013 til 2014 lišinn. Viš skulum žvķ lķta į hitamešaltöl hans ķ Reykjavķk og į Akureyri.

Mešalhiti ķ Reykjavķk var 1,2 stig, 1,4 stigum ofan mešallags 1961 til 1990 og nįkvęmlega ķ mešallagi sé mišaš viš sķšustu 10 įr. Žetta nęgir ķ 19. sęti af 148.

Į Akureyri er mešalhitinn nś -0,2 stig, 1,6 stigum ofan mešallagsins 1961 til 1990, en 0,4 undir mešallagi sķšustu tķu įra. Į Akureyri lendir alžjóšaveturinn ķ 23. hlżindasęti af 132 samfelldra męlinga.

Enn er žvķ ekkert lįt į hlżjum alžjóšavetrum hér į landi. Svo er spurningin hvernig mars gerir žaš.

Rétt er aš taka fram aš tölurnar hér aš ofan eru fengnar meš snöggu kasti inn ķ töflureikni og į munnžurrku - en vonandi nokkurn veginn réttar - ef ekki kemur žaš ķ ljós. - Svo er einn dagur eftir af febrśar og hnikast žį stundum į milli ķ fyrsta aukastaf.


Góužing vešurfręšifélagsins

Góužing vešurfręšifélagsins veršur haldiš ķ matsal Vešurstofunnar, Bśstašavegi 7 ķ dag, fimmtudaginn 27. febrśar og hefst kl. 14. Flutt verša 5 stutt erindi (tengillinn afhjśpar žau). Žar į mešal er erindi ritstjórans sem rifjar mjög stuttlega upp Akureyrarvešriš svonefnda 5. mars 1969. Žaš mun vera versta vešur sem frést hefur af žar į bę, stóš ekki nema rśma klukkustund en olli grķšarmiklu tjóni og varš öllum sem ķ žvķ lentu ógleymanlegt. Ķ kjölfariš fylgdu einir köldustu dagar sem komiš hafa į landinu frį žvķ ķ janśar 1918. Hafķs var viš mestallt Noršurland og sušur meš Austurlandi. Śtbreišsla Austur-Gręnlandsķssins var žį meiri en 1 milljón ferkķlómetrar - meir en tvöfalt žaš sem algengast hefur veriš į sķšari įrum į sama tķma įrs.


Af (met)žurru lofti

Ķ dag (žrišjudaginn 26. febrśar) var óvenjužurrt loft yfir landinu vestan- og sušvestanveršu. Į nokkrum sjįlfvirkum vešurstöšvum varš rakastig lęgra heldur en įšur hefur žar męlst ķ febrśarmįnuši. Žaš geršist t.d. bęši į stöšvunum į Vešurstofutśni og į Reykjavķkurflugvelli.

Listi yfir nżju metin er ķ višhenginu - nördum til fróšleiks. Allra lęgst varš rakastigiš žó į Žingvöllum žar sem stöšin męldi ašeins 12%. Nokkur óvissa er um kvöršun rakamęlanna viš svo lįgt rakastig - en viš skulum lįta žaš eftir okkur ķ bili aš trśa žessari tölu.

Į flestum stöšvanna varš aušvitaš einnig metmunur į žurrum hita og daggarmarki. Į ensku heitir žessi munur dew point depression, daggarmarksbęling. Žetta hugtak var (og er e.t.v. enn) helst notaš ķ umfjöllun um hįloftaathuganir. Ķ višhenginu er lķka listi yfir nż bęlingarmet. Mestur varš munurinn į Žingvöllum, 27,2 stig. Nż lįgmarksdaggarmarksmet (śff) voru hins vegar ekki sett ķ dag, žaš er ekki svo kalt ķ vešri.

Ķ pistli gęrdagsins (sem bęla varš vegna skķthrķšar virkra ķ athugasemdum) var m.a. sagt frį febrśarrakametinu į mönnušu stöšinni ķ Reykjavķk. Sį bśtur er endurtekinn oršréttur hér aš nešan.

„Lęgsta tala febrśarmįnašar į mönnušu stöšinni ķ Reykjavķk er 21%, sś lįga tala męldist kl. 21 8. febrśar 1958 (jį). Lęgsta febrśartalan į sjįlfvirku stöšinni į Vešurstofutśni er 23% og męldist kl. 2 žann 26. febrśar 2004. Sama dag og į sama tķma męldist lęgsta febrśartalan į stöšinni į Reykjavķkurflugvelli, 29%“.

Žaš lįšist aš geta žess aš įriš 1958 var mannaša stöšin į Reykjavķkurflugvelli. Nżju met sjįlfvirku Reykjavķkurstöšvanna eru: Vešurstofutśn 22%, Reykjavķkurflugvöllur 21% (sjį einnig višhengiš).


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Af žurru lofti

Žurrkur (ķ vešurfarslegri merkingu) veršur ekki til nema į löngum tķma - en žurrt loft getur dottiš yfir fyrirvaralķtiš. Žegar rakamęlar (utanhśss) sżna lįgar tölur er žaš yfirleitt merki um nišurstreymi lofts. Sżni utanhśssrakamęlar lįgt rakastig ķ kulda veršur enn žurrara innandyra.

Į morgun (žrišjudag) veršur noršaustanįttin meš žurrasta móti sušvestan- og vestanlands - ef marka mį spįr. Viš lķtum til gamans į tvö spįkort fengin śr harmónķlķkaninu. Žaš fyrra sżnir rakastig um hįdegi į morgun - ķ hitamęlaskżlahęš - en hiš sķšara sżnir žaš sama uppi ķ 925 hPa-fletinum, ķ rśmlega 500 metra hęš.

w-blogg250214a 

Litafletir sżna rakastig (ķ prósentum) eins og lķkaniš vill hafa žaš kl. 12 į hįdegi į morgun (žrišjudaginn 25. febrśar). Allt landiš noršaustanvert er huliš blįum litum og meira aš segja sést ķ einn fjólublįan blett en žar er rakastigiš 100 prósent. Sé kortiš stękkaš sjįst kvaršinn og tölurnar mun betur.

Gulu og brśnu litirnir tįkna lįgt rakastig - alveg nišur ķ 18% viš Skóga undir Eyjafjöllum. Žaš er ekki algengt aš rakastig fari nišur fyrir 30% - en žó er til slatti af athugunum meš svo lįgum tölum į mörgum vešurstöšvum.

Lęgsta tala febrśarmįnašar į mönnušu stöšinni ķ Reykjavķk er 21%, sś lįga tala męldist kl. 21 8. febrśar 1958 (jį). Lęgsta febrśartalan į sjįlfvirku stöšinni į Vešurstofutśni er 23% og męldist kl. 2 žann 26. febrśar 2004. Sama dag og į sama tķma męldist lęgsta febrśartalan į stöšinni į Reykjavķkurflugvelli, 29%.

Žótt rakastig geti oršiš lįgt nišur undir jörš er lįgmarka oft aš vęnta ofar. Mjög lįgar tölur eru žvķ tķšari ķ 925 hPa-fletinum heldur en koma fram į vešurstöšvum. Žannig er žvķ fariš ķ spį morgundagsins.

w-blogg250214b

Kortiš nęr yfir ašeins stęrra svęši heldur en žaš fyrra. Sé žaš stękkar mį finna afskaplega lįga tölu, 8%, viš Klofning viš innanveršan Breišafjörš og 9% undir Eyjafjöllum.

Noršaustanįttin veršur heldur rakari annaš kvöld (žrišjudag) - auk žess sem hśn kólnar, rakastigiš hękkar žį aftur. Sagt er aš mišvikudagurinn verši ekki jafnžurr og žrišjudagur - en engri śrkomu er žó spįš į žurrkasvęšunum frekar en venjulega.

Stašan į žurrklistanum hefur lķtiš breyst:

 

stöšįrmįndagurśrksummafyrra įrfyrra lįgmupphaf NAFN
9420142223,4201015,11996 Kirkjuból
9720142233,6201018,11991 Nešra-Skarš
10820142240,019909,51988 Stafholtsey
11720142240,1201010,01994 Augastašir
14920142247,8201015,71995 Hķtardalur
18720142231,3201018,92008 Kvennabrekka
21220142220,119908,91977 Brjįnslękur
21220142220,120108,91977 Brjįnslękur
22120142243,5201017,72005 Hęnuvķk
300201422424,7201031,01995 Steinadalur
30320142240,719771,61940 Hlašhamar
32120142212,8201018,41992 Įsbjarnarstašir
33320142230,220103,92003 Brśsastašir
36120142240,319860,61978 Bergstašir
93120142243,4201025,51990 Hjaršarland
95120142223,3201041,91981 Nesjavellir
 

 


Smįvegis um snjóhulu į landinu ķ góubyrjun

Žar sem snjóhula į landinu hefur veriš nefnd ķ athugasemdum hungurdiska er rétt aš fara lauslega yfir stöšuna. Óhętt er aš segja aš óvenjulķtill snjór sé vķšast hvar ķ byggšum landsins - meira aš segja ķ sumum snjóasveitum. Ķ višhenginu er listi af vef Vešurstofunnar frį žvķ ķ dag (sunnudaginn 23. febrśar) žar sem žetta blasir viš.

Eina undantekningu er žó skylt aš nefna en žaš eru tölurnar śr Svartįrkoti ķ Bįršardal. Žar er snjór meš mesta móti - jafnmikill og mest hefur męlst įšur ķ žessum mįnuši. Grķmsstašir į Fjöllum og Mżri ķ Bįršardal eru hins vegar langt frį sķnu hęsta ķ febrśar. 

Snjór er óvenjumikill ķ fjöllum į Austfjöršum en snjólķtiš hefur veriš žar ķ byggšum - óvenjusnjólķtiš. Snjóhula hefur veriš athuguš į Dalatanga frį žvķ haustiš 1938. Myndin aš nešan sżnir snjóhulu žar ķ febrśar į öllu žessu tķmabili.

w-blogg240214 

Mešalsnjóhula į Dalatanga ķ febrśar er 71% (rauša strikalķnan). Hulan ķ febrśar sķšustu 4 įrin hefur veriš um eša innan viš helmingur mešaltals og hafa aldrei komiš jafnmargir snjórżrir febrśarmįnušir ķ röš į öllu tķmabilinu. Minnst varš snjóhulan ķ febrśar 1972 - 5%.

En žaš er ekki komiš vor, sķšasti vetrarmįnušurinn (mars) er allur eftir og sömuleišis snjóar oft talsvert noršan til į Vestfjöršum og į Noršausturlandi fram eftir aprķl. Einkunn vetrarins er žvķ langt ķ frį rįšin - meira aš segja į Sušvesturlandi.  


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Śrkomustašan

Nś eru ašeins sex dagar eftir af febrśarmįnuši og lķnur skżrast ķ śrkomumįlunum. Sérlega žurrt hefur veriš vķša um landiš vestanvert - en į sama tķma hefur śrkoma veriš vel yfir mešallagi noršaustan- og austanlands og reyndar noršan til į Vestfjöršum lķka.

Mešaltal śrkomu į įrunum 1971 til 2000 er til fyrir allmargar stöšvar sem enn athuga - en lķka eru ķ gangi nżrri stöšvar žar sem mešaltal žetta er ekki til.

Hér er listi yfir stöšvar sem eru nś žegar bśnar aš nį žvķ sem venjulega er heildarśrkoma febrśarmįnašar. Tölur eru ķ mm.

       stöš        įr           mįn       f2014     m7100       vik2014nafn
23120142171,8100,171,7 komin yfir mešaltalMjólkįrvirkjun
4002014291,554,037,5 komin yfir mešaltalSaušanesviti
4092014263,742,721,0 komin yfir mešaltalTjörn
4222014290,449,640,8 komin yfir mešaltalAkureyri
4632014219,619,40,2 komin yfir mešaltalSvartįrkot
4792014242,332,89,5 komin yfir mešaltalMįnįrbakki
62020142143,0110,332,7 komin yfir mešaltalDalatangi
69420142230,4152,478,0 komin yfir mešaltalStafafell
70520142194,3146,248,1 komin yfir mešaltalHöfn ķ Hornafirši

Į eftirtöldum stöšvum er śrkoma oršin meiri heldur en nokkurt sama tķmabil męlinga “(til 22. febrśar).

stöšįrmįndagarśrkomaįr eldra hmeldra hįmarkupphaf męlinganafn
400201422291,5199271,71990Saušanesviti
407201422296,0201259,82010Ólafsfjöršur
420201421993,3200274,31997Aušnir
4372014222111,12002111,01997Žverį ķ Dalsmynni
5272014222244,02002144,91994Skjaldžingsstašir
5652014221137,8200284,81991Svķnafell
7092014222169,22012129,72012Borgir ķ Hornafirši

Hér mį m.a. sjį aš śrkoman žaš sem af er į Skjaldžingsstöšum er oršin nęrri 100 mm meiri en mest hefur męlst įšur į sama tķma. Byrjaš var aš athuga 1994. Męliskeišiš ķ Ólafsfirši og į Borgum ķ Hornafirši er svo stutt aš tölurnar segja svosem ekki neitt.

Į žurra endanum eru stöšvarnar ķ töflunni aš nešan. Žar hefur ekki męst jafnlķtil śrkoma sömu daga ķ febrśar og nś.

stöšįrmįndagafj.śrkįr eldra hįmeldra hįmarkupphaf męlinganafn
10820142220,019909,51988Stafholtsey
11720142220,1201010,01994Augastašir
21220142200,120107,31977Brjįnslękur
33320142210,220101,92003Brśsastašir
36120142220,319860,61978Bergstašir
30320142220,719771,61940Hlašhamar
18720142211,3201015,42008Kvennabrekka
32120142192,820109,41992Įsbjarnarstašir
95120142203,3201041,91981Nesjavellir
9420142213,4201015,11996Kirkjuból
93120142223,4201025,51990Hjaršarland
22120142223,5201116,72005Hęnuvķk
9720142213,6201018,01991Nešra-Skarš
14920142227,8201015,71995Hķtardalur

Žaš er į sex stöšvum sem śrkoma hefur męlst minni en 1 mm žaš sem af er febrśar. Žaš er mjög óvenjulegt.

Lķtiš geršist į 66 įra hitalistanum ķ dag (laugardag 22. febrśar). Reykjavķk er ķ sama sęti og ķ gęr, žvķ 17. hlżjasta. Akureyri féll um eitt sęti, śr 26 nišur ķ 27. Aftur į móti fór Stykkishólmur upp um sęti į 169 įra listanum, śr žvķ 43. upp ķ 42. Ķ hvaša sętum enda stöšvarnar viš mįnašamót? 


Órói į noršurslóšum (snertir okkur lķtillega)

Nś er enn ein stór fyrirstöšuhęš aš myndast viš Alaska. Žar hlżnar žį verulega - rétt einu sinni. Hęšin sparkar duglega ķ kuldapollana stóru og žeir eru žvķ į nokkru skriši žessa dagana. Til allrar hamingju berast lętin ekki til okkar en hreyfing hefur žó komist į loftiš yfir Noršur-Ķshafi nęst noršausturhorni Gręnlands og mun nś smįgusa af žvķ fara sušur meš Austur-Gręnlandi nęstu daga.

Į sunnudaginn sést žaš greinilega į 925 hPa-kortinu hér aš nešan.

w-blogg220214a 

Jafnhęšarlinur eru grįar en hiti ķ fletinum er sżndur meš litum. Sömuleišis mį sjį hefšbundnar vindörvar sżna vindhraša og stefnu. Žaš er 500 metra jafnhęšarlķnan sem liggur frį Breišafirši austur um til Vopnafjaršar. Viš hana er vęgt frost, -4 til -6 stig. Kortiš batnar mjög viš stękkun.

Hitabratti er mikill frį Ķslandi yfir til Noršaustur-Gręnlands, dekkri fjólublįi liturinn sżnir meir en -20 stiga frost. Ef vel er aš gįš mį sjį aš vindörvarnar į žessu svęši liggja meira eša minna samsķša litaboršunum. Vestan viš land er kalt loft žó heldur ķ framsókn - en hlżrra fyrir noršaustan land. Meira af köldu lofti er į leiš inn į kortiš śr noršri og veldur žvķ aš heldur breišist śr kuldanum fram į mįnudag.

Žessi kaldi fleygur er mjög žunnur og hiti ķ 850 hPa-fletinum er litlu lęgri en ķ 925 hPa. Žetta nęgir samt til žess aš merki kuldans sjįst vel į žykktarkortum - eins og žvķ aš nešan.

w-blogg220214b 

Jafnhęšarlķnur eru heildregnar, vindur blęs nokkurn veginn samsķša žeim, žvķ strķšari sem lķnurnar eru žéttari. Litir sżna žykktina en hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs. Mörkin į milli gręnu og blįu litanna eru viš 5280 metra žykkt sem telst nokkuš gott hér į landi ķ febrśar.  

Hér blasa noršurslóšir viš. Noršurskautiš er rétt ofan viš mišja mynd. Hęšin mikla yfir Alaska er efst til vinstri - en kuldapollarnir ógurlegu viš noršurskautiš og yfir kanadķsku noršurslóšaeyjunum. Viš sjįum aš kaldi fleygurinn viš Noršaustur-Gręnland (nęrri H-inu) er ekki veigamikill mišaš viš ósköpin noršar og vestar. - En ķ honum er samt mun kaldara loft heldur en viš höfum séš um nokkra hrķš, žykktin er minni en 5100 metrar - žaš dygši ķ frost um nęr allt land allan sólarhringinn - kęmist hśn sušur fyrir land.  

Spįr gera nś rįš fyrir žvķ aš fjólublįu kuldamišjurnar tvęr sameinist ķ eina og ryšjist sušur um Kanada og nęrri žvķ sušur aš landamęrunum viš Bandarķkin. Į žessari mynd teljum viš žrjį fjólublįa liti - en žegar fast land veršur undir į sį fjórši aš bętast viš. Utan um hann liggur hin frekar sjaldséša 4740 metra jafnžykktarlķna - sś sem ritstjórinn kennir viš ķsöldina. Sś ķsöld stendur žó ašeins rśma žrjį sólarhringa - sé aš marka spį evrópureiknimišstöšvarinnar ķ dag (föstudaginn 21. febrśar) - og veršur hjį įšur en loftiš kemst sušur aš vötnunum miklu.

Žetta tekur į - og viš žaš aš meginkuldinn leitar sem įkafast sušur į bóginn léttir af žrżstingnum į noršanįttinni mešfram Austur-Gręnlandi og kuldinn hörfar frį okkur. Sķšan greinir spįr į um framhaldiš - hvort annar fleygur fer sušur meš Gręnlandi upp śr mišri viku - eša ekki.

Annars er žaš aš frétta aš mešalhiti žaš sem af er mįnašarins er 1,6 stig ķ Reykjavķk 1,5 stigum ofan viš mešallagiš 1961 til 1990, en nįkvęmlega ķ mešalagi sķšustu tķu įra. Į 66 įra listanum er nślķšandi febrśar ķ 17. hlżjasta sęti ķ Reykjavķk, en žvķ 26. į Akureyri. Į 169-įra morgunhitalistanum ķ Stykkishólmi er febrśar žaš sem af er nś ķ 43. hlżjasta sętinu. Veršur žetta aš teljast góš staša mišaš viš alla noršaustanįttina. Ekkert lįt sżnist į henni.


Af žurrkum (og rétt er minnst į votvišri)

Enn blęs austan- og noršaustanįttin eins og ekkert hafi ķ skorist - og ekkert lįt sżnist į. Žessu fylgir žurrkur um landiš vestanvert - en śrkomutķš er austan- og noršaustanlands og sömuleišis noršan til į Vestfjöršum.

Žaš er erfišara aš fylgjast meš stöšu śrkomunnar gagnvart mešaltölum heldur en hita og loftžrżstings. Žaš er žó aušveldara sé hśn mikil heldur en lķtil. Sólarhringsśrkomumet eru slegin į nįnast augabragši (žaš leynir sér ekki) en žurrkmet er ekki hęgt aš slį nema į löngum tķma. Hér į landi er śrkoma męld į meir en 100 stöšvum, bęši mönnušum og sjįlfvirkum. Mönnušu stöšvarnar eiga aš senda vešurskeyti aš minnsta kosti einu sinni į dag - en žvķ mišur er oft misbrestur į žvķ - įstęšur żmsar. Heildarmynd af žurrkum fęst žvķ langoftast ekki fyrr en komiš er langt fram ķ nęsta mįnuš - žegar bśiš er aš koma skrįm ķ endanlegt lag.  

Lķtum nś į nokkur atriši, fyrst heildarśrkomu žaš sem af er įri ķ Reykjavķk og ķ Stykkishólmi. Ķ Reykjavķk er hśn 78,5 mm. Fljótt į litiš viršist žetta ekki vera sérlega lķtiš - en žegar nįnar er aš gįš hefur įriš ašeins 11 sinnum byrjaš meš jafn lķtilli śrkomu aš žvķ er męlingar greina. Samfellt hefur veriš męlt frį 1921, en lķka samfellt į įrunum 1885 til 1907. Įrin į milli vantar. Fara žar nęrri tuttugu įr aftur ķ tķmann til aš finna jafnžurra įrsbyrjun ķ Reykjavķk, til 1995.

Ķ Stykkishólmi hefur śrkoman žaš sem af er įri ašeins 33,9 mm. Žar nį samfelldar śrkomumęlingar aftur til haustsins 1856. Svo er aš sjį sem śrkoma hafi ašeins einu sinni veriš minni en nś. Žaš var ķ įrsbyrjun 1936. Žį męldist śrkoman į sama tķma 17,2 mm. Įrsbyrjunin 1980 var nęrri žvķ jafnžurr og nś - munar innan viš 1 mm.

Hafa ber ķ huga aš einn til tveir śrkomusamir dagar eru fljótir aš skjóta žurrkmetum śt af kortinu - en žar sem nś eru ašeins įtta dagar eftir af febrśar og enga breytingu į vindįtt aš sjį er rétt aš fara aš huga aš žurrkmetum febrśarmįnašar.

Trślega į nślķšandi febrśar ekki nokkurn möguleika į aš slį žurrkmet fyrir landiš allt - til žess hefur śrkoman į Noršaustur- og Austurlandi veriš allt of mikil. En žurrkmet landsins alls į febrśar 1977, noršanlands telst febrśar 1930 žurrastur, į Vesturlandi er žaš febrśar 1977 og febrśar 1966 į Sušurlandi.

Ķ višhenginu er listi yfir žurrasta febrśarmįnuš į (flestum) mönnušum vešurstöšvum, heildarśrkomu mįnašarins og hvaša įr žetta var. Žeir sem vilja geta afritaš listann yfir ķ töflureikni og rašaš honum eins og hverjum žykir best. Žaš eru um 15 stöšvar sem gera sig lķklegar til nżrra febrśaržurrkmeta. Engin śrkoma hefur enn męlst ķ febrśar ķ Stafholtsey ķ Borgarfirši, ašeins 0,1 mm hefur męlst į Augastöšum ķ Hįlsasveit og fįeinar stöšvar ašrar eru ekki langt žar fyrir ofan.

Tępur tugur stöšva horfir ķ hina įttina - žar er góšur möguleiki į žvķ aš febrśar verši sį śrkomusamasti sem vitaš er um.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Ķ žessari syrpu

Lęgsti lįgmarkshiti į landinu ķ nśverandi syrpu męldist ķ Svartįrkoti rétt eftir mišnętti (mišvikudag 19. febrśar), -28,9 stig. Žetta er lęgsti hiti sem męlst hefur ķ febrśar ķ fimm įr, en žann 12. įriš 2009 męldist frostiš į sama staš -29,0 stig. Įriš įšur fór febrśarfrostiš mest ķ -30,3 stig ķ Veišivatnahrauni annan dag mįnašarins.

Žetta eru allt lįgar tölur og talsvert lęgri heldur lęgst lįgmark landsins er aš mešaltali ķ febrśar. Sķšustu 10 įrin (2004 til 2013) er landsmešaltališ -24,1 stig - en -22,5 ef ašeins er tekiš til stöšva ķ byggš. Žaš er annars nokkuš merkilegt hvaš hįlendisstöšvarnar eru stutt komnar ķ aš hirša upp öll dęgurmet mįnašarins, ašeins 7 af 29. Žetta stafar e.t.v. af žvķ hversu vetur hafa veriš hlżir į sķšustu įrum en lķka af žvķ aš į vetrum ręšst lįgmarkshiti mest af śtgeislunar- og (van-)blöndunarašstęšum - en sķšur af ašstreymi kulda annars stašar frį.

Žetta mį e.t.v. sjį meš žvķ aš athuga hver sé lęgsti hiti sem męlst hefur ķ 850 hPa-fletinum yfir landinu - ķ 1000 til 1500 metra hęš - ķ hįloftaathugunum į Keflavķkurflugvelli. Eitthvaš vantar inn ķ röšina, en viš höfum samt sęmilegar upplżsingar aftur til įranna upp śr 1950. Lęgsti febrśar 850hPa-hitinn į žessu tķmabili er -25,7 stig - ķ miklu kuldakasti 6. febrśar 1969.

Žetta segir okkur aš sįrasjaldgęft er aš hiti fari nišur fyrir -25 stig yfir fjöllum landsins. Talan er vęntanlega eitthvaš algengari yfir landinu noršaustanveršu heldur en yfir Keflavķkurflugvelli - en žaš gerist samt ekki nema į margra įra fresti. - Aušvitaš eigum viš eftir aš sjį enn lęgri hita - en sįrasįrasjaldan.

Ef viš nś ķmyndum okkur aš 850 hPa-flöturinn standi nešarlega, t.d. ķ 1000 metrum myndi vel blandaš loft sem vęri -25 stig ķ fletinum verša -15 stig viš sjįvarmįl. Žessi hiti (kuldi) er sum sé nokkurn veginn sį mesti sem viš getum bśist viš nęrri sjįvarmįli hér į landi ķ hvassvišri (vel blöndušu).

Allur lęgri hiti en žetta getur (ķ febrśar) ekki oršiš til nema fyrir śtgeislun - og ekki nóg meš žaš heldur veršur loftiš aš fį aš liggja óblandaš mešan žaš kólnar.

Ķ dag (mišvikudaginn 15. febrśar) var 850 hPa-flöturinn ķ 1340 metra hęš yfir Noršausturlandi og hitinn žar -12 stig (ef trśa mį evrópureiknimišstöšinni). Hefši žetta loft blandast nišur ķ žaš sem nešar var (ķ ótakmörkušu magni) hefši hiti viš sjįvarmįl oršiš +1 stig en uppi viš Svartįrkot -3 stig.

Nś, hitinn ķ Svartįrkoti var einmitt kominn ķ -3 stig nśna į mišnętti (19.2. kl.24) - enda var vindur oršinn 13 m/s. Ekki vitum viš hversu žykkt kalda lagiš var sem kom hitanum nišur ķ -28,9 stig en žykkt hefur žaš ekki veriš.

En nż dęgurlįgmörk ķ žessari syrpu uršu tvö - ekki er svo mjög langt ķ mįnašarlįgmarkiš. Žaš er -30,7 stig, sett ķ Möšrudal 4. febrśar 1980. Žį var hiti ķ 850 hPa svipašur og nś (sjį višhengin).

Landsmešalhitinn (į sjįlfvirkum stöšvum ķ byggš) fór nišur ķ -4,2 stig ķ gęr, žann 18. og landsmešallįgmarkiš (ķ byggš) var -7,3 stig. Žaš er 28. febrśar 1998 sem er kaldastur febrśardaga  į sjįlfvirku stöšvunum (frį 1996). Žį var landsmešalhitinn -11,6 stig, mešallįgmarkiš var -13,8 stig og landsmešalhįmarkiš var -9,7 stig. Žaš sķšastnefnda var -2,7 stig ķ gęr.

Af žessum tölum mį sjį aš žrįtt fyrir nżju landsdęgurlįgmörkin tvö (og mikla hrinu dęgurlįgmarksmeta einstakra stöšva) hefur loftiš yfir landinu ekki veriš sérstaklega kalt. Viš ķ nördaheimum skemmtum okkur žó alltaf viš nż met.  

Hvert skyldi svo vera elsta dęgurmet ķ febrśar sem enn stendur? Žaš var sett ķ Möšrudal žann 14. įriš 1888 og sömuleišis stendur enn met frį sama staš sett žann 22. 1892. Hęsta lįgmarksdęgurmet febrśar (sem stendur) er žaš sem er lķklegast til aš falla į nęstu įrum, -24,0 stig ķ Möšrudal 22. febrśar 1986. [Reyndar er met hlaupįrsdagsins ekki nema -21,3 stig. Žaš met er betur variš en annarra daga]. Möšrudalur į 15 af 29 dęgurmetum febrśarmįnašar.

Annars veršur aš segjast aš vešurlagiš er oršiš mjög óvenjulegt - austan- og noršaustanįttin viršist ekkert vera į undanhaldi. Žurrkarnir um landiš vestanvert verša athyglisveršari meš hverjum deginum. Viš gefum žessu auga į nęstunni.

Hungurdiskar eru ķ kęlingu žessa dagana. Žaš stafar af önnum ritstjórans viš annaš - flutninga, tiltektir, fyrirlestragerš og fleira.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Fyrsti vorbošinn?

Eitt fyrsta merki um aš vetri fari aš halla er žegar sól hękkar svo į lofti aš hśn nęr aš hita land nęgilega mikiš til žess aš (skyn-)varmi streymi frį žvķ til lofts en ekki öfugt. Ķ upphafi gerist žetta ašeins rétt um og upp śr hįdegi. Žetta er langgreinilegast yfir aušri jörš en getur lķka gerst yfir snjó ef sólinni tekst aš hita yfirborš hans žannig aš žaš verši hlżrra heldur en loftiš.

Naušsynlegt er aš halda utan um varmabśskap allan ķ vešurlķkönum - mikil orka fer m.a. ķ žaš aš bręša snjó, miklu meiri heldur en aš hita žurrt yfirborš lands um fįein stig žannig aš žaš verši hlżrra heldur en loftiš. Į svipušum tķma ķ fyrra fórum viš aš fylgjast meš snjóalögum į landinu ķ harmonie-vešurlķkaninu. Viš notum oršiš sżndarsnjór (eša sżndarsnjóalög) um snjóinn ķ lķkaninu til ašgreiningar frį žeim raunverulega sem hylur landiš.

Lķkaniš er lįtiš męla snjómagniš ķ kķlóum į fermetra - en ekki ķ sentķmetrum. Lķtum į sżndarsnjóinn eins og hann var um hįdegi ķ dag (föstudaginn 14. febrśar).

w-blogg150214a 

Kortiš skżrist talsvert sé žaš stękkaš (opniš myndina tvisvar). Snjórinn er mestur į Öręfajökli, um 6,7 tonn į fermetra, en sķšan koma Mżrdalsjökull meš 5,1 tonn į fermetra og Drangajökull meš 4,9 tonn. Ašrir jöklar og fjöll eru hulin talsvert minna magni. Lķkaniš segir um 450 kg į fermetra žar sem mest er į Esjunni. Lįglendi um allt sunnan og vestanvert landiš er alautt og margir dalir nyršra og eystra lķka. Aš sögn lķkansins er lķtill snjór į Žjórsįr- og Tungnįrsvęšinu og sömuleišis į stórum svęšum į Kili.

Nś veršur aš minna į aš enn eru tveir og hįlfur mįnušur eftir af vetri og lķklegri višbótarsnjósöfnun į hįlendinu og ķ snjóžungum sveitum. Sömuleišis er rśm fyrir töluveršan og jafnvel žaulsetinn snjó į svęšunum sem eru auš į kortinu įšur en vetri linnir. Žaš hefur gerst 12 sinnum į sķšustu 93 įrum aš mars hefur įtt flesta alhvķta daga vetrarmįnašanna ķ Reykjavķk. Žvķ sęti veršur aš vķsu erfitt aš nį ķ įr vegna žess aš alhvķtir dagar voru 22 ķ desember sķšastlišnum og svo margir eša fleiri hafa alhvķtu dagarnir ašeins oršiš žrisvar į įrunum 93. - En hver veit?

Lķtum žvķnęst į skynvarmaflęšisspį lķkansins um kl.15 į morgun (laugardag 15. febrśar).

w-blogg150214b 

Gręnir litir sżna žau svęši žar sem varmi streymir śr lofti til jaršar - loft er hlżrra heldur en yfirboršiš. Landiš er mjög gręnt, en viš sjįum aš allmörg žeirra svęša sem auš eru į snjóalagakortinu aš ofan eru lituš raušbrśn - žar er land hlżrra heldur en loft - ķ lķkaninu. Tölur og litir sżna Wött į fermetra.

Sjórinn kringum landiš er alls stašar hlżrri heldur en loftiš eins og vera ber ķ noršanįtt (sjį vindörvarnar). Sjį mį aš skynvarmaflęšiš fer mjög eftir vindhraša - loftiš blandast betur eftir žvķ sem vindhraši er meiri og kalt loft nęr greišara sambandi viš yfirboršiš. Kunnuglegir vindstrengir koma vel fram - og einnig stķfla śti fyrir Noršurlandi žar sem loft hęgir į sér - įšur en komiš er inn į land.

Ef kortiš er skošaš ķ smįatrišum mį sjį aš lķkaniš telur aš helstu vötn landsins séu ķslaus - žar į mešal er Öskjuvatn. Ekki veit ritstjórinn hvort žaš er rétt - en ķ lķkaninu er sérstakt undirforrit sem segir žvķ hvaš žaš į aš gera viš loft yfir stöšuvötnum. Žar į lķkaniš aš bśa til ķs sé tilefni til žess - en einhver vandamįl hafa veriš meš slķkt. Sömuleišis eru įkvešin vandamįl uppi žar sem lķkaniš rekst į (forskrifašar) mżrar- eins og viršist vera uppi į teningnum yfir Arnavatnsheiši - žar er alhvķtt - en samt er žar sérstakt hįmark varmaflęšisins, rétt eins og öll vötnin óteljandi smyrjist śt yfir alla heišina.

Jį, viš lķkansmķši er aš mörgu aš hyggja.

Ķ dag endaši frostleysutķmabiliš langa į Vattarnesi, lįgmarkshiti į mišnętti var -0,1 stig. Ekki veršur febrśar frostlaus žar ķ įr. Febrśar hefur fram aš žessu veriš mjög hįtt į hitalistum, en mun hrapa eitthvaš nęstu daga. Fyrstu 14 dagarnir eru ķ 10. sęti ķ Reykjavķk af sķšustu 66 įrum og mešalmorgunhitinn ķ Stykkishólmi er ķ 22. sęti af 169 - langt ofan viš mišja töflu.


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Įgśst 2017
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Nżjustu myndir

  • w-blogg150817a
  • hitavik 1815-1816
  • hitavik 1815-1816
  • 120- og 360-mánaða keðjumeðaltöl hita í Reykjavík
  • Hiti í Reykjavík 12- og 120-mánaða keðjumeðaltöl

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (17.8.): 116
  • Sl. sólarhring: 377
  • Sl. viku: 2286
  • Frį upphafi: 1474937

Annaš

  • Innlit ķ dag: 98
  • Innlit sl. viku: 1976
  • Gestir ķ dag: 96
  • IP-tölur ķ dag: 91

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband