Bloggfęrslur mįnašarins, desember 2013

Ašeins meira um hita įrsins 2013

Į vef Vešurstofunnar mį nś  finna brįšabirgšayfirlit  um mešalhita įrsins 2013 į fįeinum vešurstöšvum. Žar er tafla sem sżnir vik hita į stöšvunum frį mešaltalinu 1961 til 1990. Hlżjast var aš tiltölu į Dalatanga, 1,0 stigi ofan mešallagsins, en kaldast į Stórhöfša žar sem hitinn var ašeins 0,4 stigum ofan žess.

Viš skulum nś stękka töfluna ašeins og lķta lķka į vikin mišaš viš sķšustu 10 įr (2003 til 2012) og sömuleišis tķmabiliš hlżja 1931 til 1960. Viš leyfum okkur (vegna keppnismetings) aš nota tvo aukastafi.

 

stöšhiti 2013m6190m0312m3160
Reykjavķk4,920,61-0,61-0,02
Stykkishólmur4,420,91-0,400,24
Bolungarvķk3,730,80-0,380,03
Akureyri4,010,77-0,430,08
Egilsstašir3,800,86-0,15#
Dalatangi4,481,00-0,12#
Teigarhorn4,560,86-0,120,26
Höfn ķ Hornaf.5,090,55-0,23#
Stórhöfši5,220,41-0,65-0,20
Hveravellir -0,110,98-0,23#
Įrnes4,210,64-0,460,09
mešalvik0,71-0,440,07
 

Ķ fyrsta dįlki er mešalhiti įrsins 2013, sķšan koma vikin, fyrst mišaš viš 1961 til 1990, sķšan 2003 til 2012 og loks 1931 til 1960. Hér sést aušvitaš best hversu ofurhlżtt tķmabiliš 2003 til 2012 var mišaš viš bęši 30 įra tķmabilin. Sömuleišis kemur ķ ljós aš 2013 er sjónarmun hlżrra heldur en mešaltal hlżja tķmabilsins 1931 til 1960.

En hvaš er žį langt sķšan įr varš jafnkalt og žaš sem nś er aš lķša?

 

stöškaldara en nś
Reykjavķk2000
Stykkishólmur2005
Bolungarvķk2011
Akureyri2005
Egilsstašir2012
Dalatangi2012
Teigarhorn2012
Höfn ķ Hornaf.2008
Stórhöfši2000
Hveravellir 2005
Įrnes2005

Įriš 2013 var hlżrra en 2012 į Austurlandi, ķ Bolungarvķk er žaš kaldasta įr frį 2011, frį 2008 į Höfn ķ Hornafirši, frį 2005 ķ Stykkishólmi, Akureyri, į Hveravöllum og ķ Įrnesi. Ķ Reykjavķk og į Stórhöfša var žaš kaldasta įr frį 2000.

Nś veršur aš taka fram aš žetta (2013) eru óyfirfarnar tölur og bķšum viš janśar 2014 til stašfestingar mešaltalanna.


Austnoršaustanžręsingur (į įramótum)

Er žręsingur ekki eitthvaš sem er žrįlįtt og breytist lķtiš og hęgt? Breytingar eru reyndar alltaf ķ gangi frį degi til dags. Vešriš ķ dag (sunnudag) er t.d. mun skįrra heldur en jóladagana fyrstu žótt vešurkortin beri įmóta svip.

En ķ ašalatrišum er stašan žannig aš djśp lęgš situr yfir Noršur-Atlantshafi vestur af Bretlandi. Hśn endurnżjast ķ sķfellu viš žaš aš nżjar lęgšir ganga til austurs fyrir sunnan hana og sameinast sķšan žeirri sem fyrir er. Meš hverri lęgš gengur gusa af til žess aš gera hlżju lofti til noršurs yfir Ķsland og jafnvel langt noršur ķ höf. Žetta hlżja loft birtist į flestum vešurkortum sem samskil sem ganga til noršvesturs um Ķsland og eyšast jafnframt - en skila śrkomu noršanlands og austan - og į mešan haršnar einnig į vindi.

Litlar breytingar er aš sjį. Ķ nótt (ašfaranótt mįnudags) gengur enn einn austanstrengurinn yfir landiš - ekki meira um hann.

En vešurkortiš sem nś gildir į gamlįrskvöld sżnir sama svip. Žaš er sjįvarmįlsžrżstikort śr bśri evrópureiknimišstöšvarinnar.

w-blogg301213a 

Śrkoma er lituš og svo mį einnig sjį hita ķ 850 hPa-fletinum - jafnhitalķnur hans eru strikašar og flestar blįar. Ef viš gjóum augunum lengst til vinstri į kortinu mį sjį -35 stiga jafnhitalķnuna yfir Labrador og sömuleišis sést vel hvernig mikill strengur af ķsköldu lofti liggur langt śt į Atlantshaf tilbśinn til nęstu įtaka. Kröpp lęgš er sušvestur af Ķrlandi og veldur aušvitaš įframhaldandi śrhelli į Bretlandseyjum į fyrsta degi įrsins nżja.

Yfir Ķslandi er austnoršaustanįtt, einhver śrkoma noršan- og austanlands en žurrt į Vesturlandi. Žrżstilķnurnar eru nęgilega žéttar til žess aš viš veršum aš reikna meš nokkrum vindi. Lķnurnar eru dregnar į 4 hPa bili og er žrżstibrattinn svo sem eins og 3 til 4 hPa į breiddarstig. Žaš žżšir aš žrżstivindur er į bilinu 15 til 20 m/s. Į landi er mešalvindhraši kannski rétt ķ kringum helmingur af žvķ - aš vķsu mjög misskipt eftir stašhįttum - sums stašar meiri.

Ef viš rżnum ķ smįatriši mį finna 0 stig ķ 850 hPa į Faxaflóa (lķtill bśtur af gręnni strikalķnu) - kortiš batnar mjög viš stękkun. Žetta žżšir aš talsveršur hitabratti er frį žessum bletti til noršurs žvķ -5 stiga lķnan sést greinilega yfir Vestfjöršum og svo sést -10 lķnan lķka žar noršan viš. En svo er mjög langt ķ -15 stiga jafnhitalķnuna žaš sést ašeins rétt ķ hana allra efst į kortinu. Af žessu mį rįša hversu hlżtt er į öllu svęšinu frį Ķslandi noršur til Svalbarša žessa dagana.

Hlżindin sjįst einnig vel į korti hér aš nešan sem sżnir žrżsting viš sjįvarmįl og męttishita ķ 850 hPa fletinum į įramótum. Sé loft dregiš nišur ķ 1000 hPa śr 850 hPa hlżnar žaš um 1 stig į hverja 100 metra lękkun. Žaš er męttishitinn.

w-blogg301213c

Sé kortiš stękkaš mį sjį töluna +13,9 stig yfir Faxaflóa. Žaš eru reyndar engar lķkur į žvķ aš viš fįum aš njóta hlżindanna žvķ erfitt er aš koma hita langt yfir frostmark žar sem snjór er aš brįšna į jöršu. Mikiš ašstreymi žarf af hlżju lofti og auk žess skilyrši til aš blanda žvķ nišur til jaršar eigi hiti aš komast ķ meira en 3 til 4 stig - og sé léttskżjaš er žaš nįnast vonlaust.


Įtjįnda įriš

Mešan viš bķšum eftir tölum frį Vešurstofunni getum viš litiš į landsmešalhita įrsins 2013. Taka skal fram aš žetta er óformlegt yfirlit og mį vera aš žaš hnikist eitthvaš eftir aš raunverulegar tölur birtast.

Myndin sżnir landsmešalhita ķ byggš į tķmabilinu 1870 til 2013 - viš treystum žvķ sęmilega frį 1880 og bżsna vel frį 1930.

w-blogg291213 

Mešalhitinn ķ įr (2013) er 3,9 stig og er žaš 0,7 stigum ofan viš mešaltališ 1961 til 1990. Žetta er įtjįnda įriš ķ röš sem er ofan viš žetta mešaltal. Ef trśa mį reikningunum er žaš žó nęstkaldast žaš sem af er 21. öldinni (ómarktękt hlżrra en įriš 2005). Sušvestanlands veršur žaš trślega žaš kaldasta en vķša fyrir noršan og austan var kaldara bęši 2005 og 2011.

Hitasveiflur hafa veriš litlar žaš sem af er öldinni, aš slepptu įrinu 2003, og minni heldur en almennar vęntingar standa til. Žaš telst meš ólķkindum aš ekki skuli hafa komiš eitt einasta kalt įr ķ nęrri tvo įratugi. En aš žvķ hlżtur aš koma - nema aš alręmd hnatthlżnun sé enn verri en tališ hefur veriš. Vonandi er ekki svo - viš skulum žvķ taka köldu įri meš jįkvęšum huga žegar žaš kemur - en 2013 var ekki žaš įr - 2013 er ķ hópi hlżju įranna.


Śr noršri ķ austur?

Noršanįttin er bśin aš vera bżsna žrįlįt og varla hęgt aš ręša um breytingar į žeirri stöšu. Į laugardag er žó sś tilbreyting uppi um landiš sunnanvert aš įttin veršur austlęgari. Hér į hungurdiskum hefur oft veriš minnst į reglu (?) sem vešurfręšingar notušust viš įšur en tölvuspįr fóru aš draga upp sannleikann (?) - eša ķmynd hans.

Ķ hreinni noršanįtt er loftžrżstingur į Reykjanesi hęrri heldur en viš Austfirši. En eftir žvķ sem vindur snżst śr noršri ķ noršaustur veršur lęgšardrag ķ skjóli landsins sķfellt meira įberandi - og žrżstimunur Reykjaness (Keflavķkurflugvallar) og Austfjarša (Dalatanga) veršur minni - žar til žrżstimunurinn snżst viš, loftvog stendur lęgra ķ Keflavķk heldur en į Dalatanga.

Žegar žetta gerist segir reglan aš élja eša jafnvel snjókomu verši vart viš ströndina sušvestanlands. Mįliš er kannski ekki alveg svona einfalt - žaš skiptir t.d. mįli hversu hratt žessi višsnśningur veršur - og fleira. En lįtum vangaveltur um afbrigši eiga sig žvķ nś į žetta einmitt aš gerast į morgun (laugardag).

w-blogg281213a 

Kortiš sżnir stöšuna kl. 17 sķšdegis į laugardag. Hér er žrżstingur jafn į Reykjanesi og Austfjöršum og lķkaniš sér éljabakka į vesturleiš skammt vestan Vestmannaeyja. Kortiš er śr harmonie-lķkaninu en žaš hefur į sér orš fyrir aš gera heldur lķtiš śr śrkomu ķ óstöšugu lofti. Önnur lķkön sżna žó svipaš og segja öll aš bakkinn fari til vesturs - nįi kannski til höfušborgarsvęšisins en kannski ekki.

Sķšan į meiri austanįtt aš hreinsa élin burt - en įramótavešriš er enn órįšiš. Gengur e.t.v. aftur ķ noršaustanbelging?


Litlar vešurbreytingar nęstu daga (aš sögn)

Rétt er aš byrja į aš óska lesendum öllum nęr og fjęr glešilegra jóla. Noršanįttin er strķš žessa dagana og satt best aš segja er ekki spįš miklum breytingum. Eins og algengt er ķ žessari vindįtt er vindur mestur til žess aš gera nešarlega ķ vešrahvolfinu jafnvel nešan viš einn kķlómetra. Uppi ķ 5 km hęš er vindur hęgur.

Loftžrżstingur er enn lįgur. Algengast er aš lęgšabeygja sé į jafnžrżstilķnum ķ lįgum loftžrżstingi. Žaš žżšir aš noršanįttin er af til žess aš gera austręnum uppruna - hśn er ekki mjög köld. Ķ dag (jóladag) er örmjó ręma af heimskautalofti viš strönd Noršaustur-Gręnlands - en annars er ašeins um svaltempraš loft aš ręša fyrir noršanįttina aš bķta.

Į milli heimskautaloftsins og žess hlżrra eru nokkur įtök - aš hluta til valda žau hvassvišrinu hér į landi - og viš įtökun verša til stutt lęgšardrög sem berast ķ vindinum śr noršri og inn yfir landiš. Evrópureiknimišstöšin sżnir eitt žeirra skammt fyrir noršan land ašra nótt (ašfaranótt žrišja ķ jólum). Kortiš nęr yfir hęš, hita, vindįtt og vindhraša ķ 925 hPa-fletinum.

w-blogg261213a 

Lęgšardragiš sést mjög skżrt fyrir noršan land žar sem fingur af hlżju lofti stingur sér inn ķ kaldara loft vestan viš. Vindur er mjög hvass ķ vesturjašri dragsins, 25 til 35 m/s ķ rśmlega 500 m hęš yfir sjįvarmįli - en heldur minni nešar. Viš sjįum lķka hvernig vindur snżst ķ hįnoršur žegar lęgšardragiš nįlgast (jafnvel noršvestur noršaustanlands) og į eftir žvķ tekur noršaustanįttin aftur viš meš sķnum beljanda - eins og ekkert hafi ķ skorist.

Sķšara jólakortiš sżnir hęš 500 hPa-flatarins og žykktina į mestöllu noršurhveli um hįdegi žennan sama dag (žrišja ķ jólum).

w-blogg261213b 

Ķsland er rétt nešan viš mišja mynd. Jafnhęšarlķnur eru heildregnar og žvķ žéttari sem žęr eru žvķ meiri er vindur. Viš sjįum aš sįralķtill vindur er yfir Ķslandi og langt ķ ašalvindstrengi heimskautarastarinnar. Mikil lęgš er hins vegar yfir Bretlandseyjum og veldur illvišri į stóru svęši. Greinilega eru lķka leišindi ķ gangi viš Ķtalķu.

Litir sżna žykktina en hśn męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs. Mörkin į milli gręnna og blįrra lita eru viš 5280 metra, Ķsland er ašeins inni ķ blįa litnum - hiti er ekki fjarri mešallagi įrstķmans. Illvišriš hér į landi nęr ekki upp ķ žetta kort.

Viš sjįum aš žeir stóru kuldapollar noršurhvels sem viš höfum hér til gamans kallaš Stóra-Bola og Sķberķublesa (fjólublįu svęšin) eru nokkurn veginn ķ sķnum hefšbundnu bólum - og bķša fęris. Ekki gott aš segja hvaš gerist nęst. Ekki er ólķklegt aš įramótavešriš sé ķ undirbśningi viš vötnin miklu ķ Amerķku.


Enn um (vont) vešur um jólin (nema hvaš)

Lęgšin djśpa viš Skotland į žegar žetta er skrifaš (seint į žorlįksmessukvöldi) enn möguleika į aš verša sś dżpsta žaš sem af er öldinni. Spį evrópureiknimišstöšvarinnar gerir rįš fyrir aš žrżstingur verši um 924 hPa frį žvķ kl. 9 til kl. 12 aš morgni ašfangadags. Ef svo fer veršur hśn sjónarmun dżpri en dżpsta lęgš sķšastlišins vetrar. Ašrar spįr eru ekki alveg jafn róttękar.

Lęgšin kemst žó ekki nęrri žvķ sem almennt er tališ lįgžrżstimet Noršur-Atlantshafs, 914 hPa sem sett var ķ janśar 1993 (eins og eldri vešurnörd muna aušvitaš). Ekki er alveg samkomulag um žessa tölu - kannski fór lęgšin sś nišur ķ 911 hPa. Litlu grynnri lęgš var į ferš ķ desember 1986, en svo viršist sem lęgšir dżpri en 925 hPa hafi ekki veriš margar į 20. öldinni allri.

Lęgš dagsins fer rétt noršur af Skotlandi en varla svo nęrri aš žess aš lįgžrżstimet Bretlandseyja verši slegiš - en žaš er 925,6 hPa og er oršiš afgamalt, frį 24. janśar 1884. Um lęgsta žrżsting į Ķslandi mį lesa ķ fróšleikspistli į vef Vešurstofunnar.

En margt gerist ķ fjölmišlum m.a. breyttist dżpsta lęgš aldarinnar (žaš sem af er) ķ verstu lęgš aldarinnar. Žetta er aušvitaš frįleitt. Vindur ķ kringum lęgš dagsins er ekkert sérlega mikill mišaš viš žaš sem mjög oft gerist viš miklu grynnri lęgšir. Žessi lęgš er hins vegar óvenju stór.

En lķtum į spįkort evrópureiknimišstöšvarinnar sem gildir į hįdegi į ašfangadag.

w-blogg241213ab

Lęgšarmišjan er į hreyfingu til noršnoršausturs ekki fjarri Fęreyjum (sem žó sleppa sennilega viš mikinn vind). Ašalvindstrengurinn noršvestan viš lęgšina er hér rétt aš nį til Ķslands. Vesturstrengurinn, viš Vestfirši, hefur jafnast og dreifst yfir stęrra svęši en var ķ dag (žorlįksmessu). Noršanįttin nęr til landsins alls.

Žaš mį lķka taka eftir vešurkerfi langt noršur ķ hafi sem merkt er X į kortinu. Žetta er eins konar lęgšardrag sem hreyfist til sušvesturs. Žaš keyrir sig reyndar nęrri žvķ ķ klessu į Gręnlandi en sé aš marka spįna mun žaš samt valda žvķ aš um stund dregur ašeins śr noršaustanįttinni mešan žaš fer hjį - en sķšan nęr strengurinn sér upp aftur. En varlegt er samt aš taka mark į svona smįatrišum.

Į mišnętti (į žorlįksmessukvöld) var Ķslandskortiš dįlķtiš óvenjulegt. Lķtum į žaš.

w-blogg241213aa

Kortiš er fengiš af vef Vešurstofunnar. Jafnžrżstilķnur eru heildregnar, žvķ žéttari sem žęr eru žvķ meiri er (žrżsti-) vindurinn. Versta vešur er į Vestfjöršum, sušur um Snęfellsnes og austur meš noršurströndinni til Eyjafjaršar. Hęgt og bjart vešur er ķ innsveitum noršaustanlands. Į kortinu er -12 stiga frost į Egilsstöšum (fór reyndar ķ -13,7 stig) en tveggja stiga hiti er ķ rigningu į Akureyri. Varla žarf aš taka fram aš vešurlag sem žetta ber aš taka alvarlega - hugsanlegt er aš vindur nįi ekki aš hreinsa kalda loftiš burt įšur en śrkoma byrjar - og žį liggur frostrigningin ķ leyni.

Ritstjórinn varš sjįlfur var viš frostrigningu og glerhįlku henni samfara ķ Reykjavķk ķ dag - sums stašar ķ bęnum rigndi į frostkalda jörš en annars stašar snjóaši ķ krapa.


Ętlar lęgšin ekki aš hitta ķ žaš?

Lęgšin sem virtist geta oršiš sś dżpsta ķ 20 įr (og žar meš į žessari öld) sżnist nś hafa tognaš į ökkla rétt į sķšustu metrunum. Žaš er erfitt aš slį met undir slķkum kringumstęšum žótt ašeins séu fįeinir metrar ķ mark. Kortiš hér aš nešan sżnir stöšuna kl. 18 į žorlįksmessu - meš augum evrópureiknimišstöšvarinnar.

 w-blogg231213a

Žarna er lęgšin komin „of langt“ og er ašeins 944 hPa ķ lęgšarmišju. Hśn hefur misst af stefnumóti viš žaš sem viš getum kallaš vešrahvarfafleyg (eša žannig). Hann situr eftir sem sérstök lęgšarmišja aftan viš ašallęgšina. Stefnumótiš įtti aš eiga sér staš um žaš bil žar sem rauša stjarnan er į myndinni. En ef marka skal lķkaniš į ašallęgšin žó aš hala hina inn og dżpka nišur fyrir 930 hPa - en žaš er ekkert met - ekki einu sinni fyrir öldina žvķ enn lęgri tala sįst ķ fyrra.

Hvaš sem žessu lķšur er lęgšin samt óvenjudjśp og nišurstaša dżptarkeppninnar hefur engin įhrif į vešur hér į landi. Vindstrengurinn sem fylgir lęgšinni aš noršvestanveršu er nęr sį sami og spįš var ķ gęr. Hann er į kortinu nęrri žvķ sólarhring frį žvķ aš nį til Ķslands. Vestfjaršastrengurinn er hins vegar kominn inn į Vestfirši į žessu korti og žokast til sušausturs - eins og fjallaš var um ķ gęr.

En žaš mį lķka minnast į minni streng - sį į aš koma śr sušri og ganga noršur um Reykjanes og Faxaflóa undir morgun į žorlįksmessu. Kannski fylgir honum einhver jólasnjór? En vestanįttin lętur fljótt undan sķga og er um žaš bil śr sögunni į kortinu aš ofan.

Hér mega hrašlęsir hętta aš lesa - ófęrš er framundan.

Vestanvindstrengurinn kemur skemmtilega fram į žversnišinu hér aš nešan sem er tekiš eftir lķnu sem liggur noršur meš śtnesjum vestanlands (sjį litla kortiš ķ efra hęgra horni).

w-blogg231213b 

Hér er hann kominn noršur į mišjan Faxaflóa (breiddarstig Reykjavķkur er žar sem svarta lóšrétta örin bendir). Vindhraši ķ kjarna éljagaršsins sem fylgir sżnist vera um 16 m/s. Hann viršist detta snögglega į žvķ sįralķtill vindur (gręnir litir) er į undan, en nęr ekki nema upp ķ 850 hPa. Alvörustrengurinn śti af Vestfjöršum er hins vegar til hęgri į myndinni (raušir litir). Žar er vindhraši 28 m/s (sjį litakvarša og vindörvar) af noršaustri (örvarnar sżna stefnu eins og um venjulegt vešurkort vęri aš rįša).

Heildregnar lķnur sżna męttishita (viš höfum ekki įhyggjur af honum) - en žeir sem rżna ķ lķnurnar geta séš aš įmóta hiti er ķ nešri lögum frį hęgri til vinstri į myndinni. Noršaustanįttin er įmóta köld og vestanįttin.  


Meir af (jóla-)vindstrengjunum tveimur

Ķ gęr var hér fjallaš um tvo vindstrengi sem munu ef spįr rętast plaga okkur um jólin. Annar kemur śr noršri - breišist frį Gręnlandssundi og inn į land aš kvöldi žorlįksmessu. Hinn kemur śr sušaustri sķšdegis į ašfangadag og fylgir einni dżpstu lęgš sem sést hefur į Noršur-Atlantshafi - hśn gęti oršiš sś dżpsta žaš sem af er 21. öldinni.

Viš lķtum į kort sem gildir kl. 21 aš kvöldi žorlįksmessu og sżnir hęš 925 hPa-flatarins įsamt vindstyrk, vindįtt og hita ķ fletinum.

w-blogg221213a 

Ofurlęgšin er ķ sušurjašri kortsins. Žar sést žaš sem sést nęrri žvķ aldrei - aš 925 hPa flöturinn er viš žaš aš snerta jörš. Yfirleitt er hann ķ mörg hundruš metra hęš - ef mašur hefur ekki gręna glóru er giskaš į 600 metra.

Gręnlandssundsstrengurinn nęr hér inn į Vestfirši (eša žar um bil) meš sķnum 30 til 35 m/s ķ fjallahęš. Meira er aš bętast ķ kalda loftiš śr noršri žannig aš strengurinn breišir śr sér. Žetta loft er žó ekki sérlega kalt mišaš viš uppruna - en er kólnandi. Ķ pistli gęrdagsins var fjallaš um kuldapollinn litla sem er į leiš til sušvesturs mešfram Gręnlandi.

En hlżja loftiš viš lęgšina er lķka ķ framsókn, mest munar žó um žaš aš lęgšin er į hreyfingu til noršausturs og grynnist lķtiš. Žaš veršur - sé aš marka spįr - um eša fyrir hįdegi į ašfangadag aš noršaustanstrengur hennar nęr aš teygja sig til Ķslands.

Reiknimišstöšvar eru ekki alveg sammįla um framhaldiš - en hér aš nešan mį sjį tillögu evrópureiknimišstöšvarinnar um vind ķ 100 metra hęš į ašfangadagskvöld kl. 18. Rétt er aš hafa ķ huga aš upplausn lķkansins nęr ekki taki į landslagi og er męlt meš žvķ aš smįatriši spįrinnar yfir landi séu tekin meš varśš.

w-blogg221213b 

Hér mį sjį strengina tvo - mjög snyrtilega. Annan meš bólstaš viš Vestfirši - en hinn viš Sušausturland. Stašan er sķst betri sólarhring sķšar (jóladag).


Af (vondu) jólavešri

Spį Vešurstofunnar um vešriš į ašfangadag er ekki sérlega ašlašandi: "Noršaustan 15-23 m/s og snjókoma eša él, en žurrt aš mestu į S- og SV-landi. Frost 0 til 5 stig". [Af vef Vešurstofunnar - spįin uppfęrist vonandi aš baki tenglinum]. Viš skulum af žessu tilefni smjatta ašeins į vešurkortum sem gilda kl. 6 į ašfangadagsmorgni.

Fyrsta kortiš sżnir sjįvarmįlsžrżsting, śrkomu og hita ķ 850 hPa - ķ śtgįfu evrópureiknimišstöšvarinnar.

w-blogg211213a 

Mest įberandi į žessu korti er lęgšin hrikadjśpa noršvestur af Skotlandi. Žaš er nś nęrri žvķ į mörkunum aš mašur trśi mišjužrżstingnum, 928 hPa. Oftast lķša mörg įr į milli žess aš lęgšir dżpri en 930 hPa birtist į Noršur-Atlantshafi, en žaš eru samt ekki nema um 11 mįnušir sķšan žaš geršist sķšast. Um žaš var fjallaš į hungurdiskum 26. janśar 2013.

Žaš er aušvitaš stjörnuvitlaust vešur sunnan viš lęgšarmišjuna og eins er bżsna öflugur vindstrengur milli lęgšarinnar og Ķslands. Hann žokast vestur eša noršvestur žegar kortiš gildir. Yfir mišju Ķslandi er hins vegar ķviš lengra į milli jafnžrżstilķna - en žęr žéttast aftur žegar haldiš er til noršvesturs og eru mjög žéttar viš Vestfirši. En hér mį vel ķmynda sér aš lęgšin djśpa sé ekki alveg ein um aš bśa til vindstrenginn sem liggur frį Svalbarša sušvestur til Sušur-Gręnlands. Hann žokast til sušurs til móts viš lęgšarvindstrenginn.

Žaš sem hér fer į eftir er ętlaš kortanördunum. Ašrir fį varla mikiš śt śr žvķ - takk fyrir komuna.

Žegar stašan er skošuš meš stękkunargleri kemur ķ ljós aš laumulegt hįloftalęgšardrag er viš Noršaustur-Gręnland. Til aš sjį žaš betur lķtum viš fyrst į kort sem sżnir hęš 500 hPa-flatarins og žykktina į sunnudagsmorgni 22. desember.

w-blogg211213b 

Jafnhęšarlķnur eru heildregnar og sżna vindįtt og vindhraša en žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs. Hér er mikil hįloftalęgš yfir Ķslandi og žykktin meira aš segja yfir mešallagi įrstķmans. Viš sjįum ķ kuldapollinn mikla viš Labrador (fjólublįi liturinn) og fyrir sunnan hann rennur enn svellkalt heimskautaloftiš til austurs um Atlantshaf og gefur fóšur ķ lęgšina miklu sem hér er aš myndast rétt utan viš kortiš. Viš beinum sjónum okkar hins vegar til noršausturs.

Žar er dįlķtil hęš į sveimi - leifar af hlżrri framrįs śr sušri. Austan viš hęšina er kalt lęgšardrag. Žetta kalda loft mun nś leita til sušvesturs ķ įtt til Gręnlandsstrandar - nokkurn veginn eins og blįa örin sżnir. Į sams konar hįloftakorti sem gildir kl. 6 į ašfangadagsmorgni (eins og fyrsta kortiš) sést vel hvernig dįlķtill kuldapollur og smį hįloftalęgš eru sest viš strönd Noršaustur-Gręnlands noršur af Ķslandi. Hęšin litla er enn į svipušum staš.

w-blogg211213c 

Hér er lęgšin stóra noršvestur af Skotlandi. Žótt kalda loftiš viš Gręnland sé ekki sérlega kalt mį sjį aš jafnžykktarlķnurnar (litirnir) eru mjög žéttar. Žaš eru fimm blįir litir frį mörkum žess gręna inn aš mišju kuldapollsins litla. Hver litur sżnir 60 metra bil, fimm gefa žį 300 metra. Žaš eru 38 hPa (300 deilt meš 8). Viš samanburš į fyrsta kortinu og žessu mį sjį aš žykktarsvišiš er brattast einmitt žar sem vindstrengurinn frį Svalbarša til Ķslands er öflugastur. Žaš er kuldapollurinn sem bżr hann til.

En veršur lęgšin svona öflug? Veršur kuldapollurinn svona įgengur? Žaš kemur vķst ķ ljós um jólin.

 


Loftžrżstingurinn lįgi

Lęgšin sem fór hjį landinu ķ gęr (mišvikudag) skilaši 945,1 hPa sem lęgsta žrżsting į landinu. Lęgšin ķ dag (fimmtudag) gerši enn betur, žrżstingurinn fór nišur ķ 942,6 hPa į Dalatanga kl. 15. Žetta er lęgsti žrżstingur į landinu sķšan 18. janśar 2009, žį varš hann lęgstur 942,8 hPa (į Raufarhöfn). Fyrir nęrri žvķ 12 įrum 2. febrśar 2002 fór hann nišur ķ 942,4 hPa ķ Akurnesi ķ Hornafirši. Žaš var 16. janśar 1999 sem žrżstingurinn fór sķšast nišur fyrir 940 hPa.

Žetta er allt meš lęgsta móti. Svo viršist sem nęsta lęgš gefi okkur lįgmarksžrżsting į bilinu 950 til 955 hPa. Fleiri grķšardjśpar lęgšir fylgja svo ķ kjölfariš en fara lķklega til austurs nokkuš fyrir sunnan land. En žrżstingur helst žó įfram mjög lįgur hér į landi og sé eitthvaš aš marga spįrnar ķ dag fer hann ekki upp ķ mešallag fyrr en milli jóla og nżjįrs.

Žaš sem af er mįnušinum er žrżstingurinn um 10 hPa undir mešallagi. Žaš telst mikiš og munar mikiš um daga eins og ķ dag žegar žrżstingurinn var hįtt ķ 50 hPa undir mešallaginu. Of snemmt er žó aš tala um desembermet ķ mešalžrżstingi en óhętt mun aš upplżsa aš keppt er viš 1924 en žį var mešalžrżstingur mįnašarins um 980 hPa. Sjį mį aš erfitt veršur aš keppa viš žaš aš žessu sinni. En fróšlegt er aš fylgjast meš žessu. Mesta hęš noršurhvels er nś yfir Sķberķu austraveršri, en mestu lęgširnar eigum viš.


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Okt. 2017
S M Ž M F F L
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31        

Nżjustu myndir

  • w-blogg211017e
  • w-blogg211017d
  • w-blogg211017c
  • w-blogg211017b
  • w-blogg211017a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (21.10.): 271
  • Sl. sólarhring: 414
  • Sl. viku: 1707
  • Frį upphafi: 1497605

Annaš

  • Innlit ķ dag: 253
  • Innlit sl. viku: 1552
  • Gestir ķ dag: 235
  • IP-tölur ķ dag: 232

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband