Bloggfęrslur mįnašarins, nóvember 2012

Litiš į heimskautaröstina - į laugardaginn

Til tilbreytingar lķtum viš nś į noršurhvelskort sem sżnir hęš 300 hPa-flatarins - sį er talsvert ofar en ķ hinn heilagi 500 hPa-flötur žar sem viš erum venjulega į ferš. Grunnur kortsins er sį sami og į hinum „venjulegu“ noršurhvelskortum - en žaš lķtur ķ fljótu bragši talsvert öšru vķsi śt. Kortiš skżrist aš mun viš smellistękkun og er męlt meš žvķ aš žaš sé skošaš žannig kannist menn ekki viš sig. Kortiš er śr lķkani evrópureiknimišstöšvarinnar og gildir į hįdegi į laugardag, 1. desember.

w-blogg301112

Jafnhęšarlķnur eru svartar og heildregnar. Örsmįar tölur sżna hęš flatarins ķ dekametrum (1 dam = 10 metrar). Lķnan sem snertir sušurhluta Kśbu sżnir 9600 metra, en lęgsta jafnhęšarlķnan er nęst mišju kuldapollsins yfir Sķberķu og markar 8280 metra.

Į kortinu eru lķka litlar vindörvar, žęr benda meš vindįttinni og eru žvķ fyrirferšarmeiri eftir žvķ sem vindur er hvassari. Til aš aušvelda lesturinn eru svęšin žar sem vindurinn er mestur lituš - kvaršinn er til hęgri viš myndina og sést hann aušvitaš betur viš stękkun.

Litasvęšin hafa svipaš form - eru pulsu- eša bananalaga utan ķ hryggjum og lęgšardrögum. Į myndinni sjįst tvęr meginvindrastir, meš žvķ aš tengja pulsurnar lauslega saman kemur heimskautaröstin ķ ljós. Hśn hringar sig um noršurhveliš - ekki alveg samfellt en meš miklum sveigjum noršur og sušur į bóginn - beinlķnis öldugangur. Hśn er sterkust žar sem vešrahvörfunum hallar mest.

Viš sjįum ekki mjög mikiš af hinni röstinni en viš kennum hana lauslega viš hvarfbaugana - hvarfbaugaröstin nyršri er hér į ferš (heitir „subtropical jet“ į ensku). Ķ henni er vindur mestur ofar ķ lofthjśpnum en hesiš teygir sig hér nišur ķ 300 hPa yfir Noršur-Afrķku og annaš hes er yfir Indlandi og Himalayafjöllum. Hes birtist stundum lķka yfir Karķbahafi eša žar austur af - og sęist reyndar į žessu korti ef viš notušum liti nišur ķ minni vindhraša en hér er gert.

Žaš er e.t.v. nokkuš sérviskulegt en ritstjórinn hallast aš žvķ aš nota oršiš „skotvindur“ um pulsurnar ķ staš žess aš nota žaš orš um alla heimskautaröstina og sumir gera. Skotvindur er samkvęmt žessari oršanotkun žżšing į žvķ sem į ensku er kallaš „jet streak“. Hungurdiskar hafa reyndar įšur fjallaš um rastir og skotvinda ķ gömlum pistli.  

En vķkjum aftur aš kortinu. Mikill hęšarhryggur er viš Ķsland og hefur hann hér tekiš viš af hęšarhrygg žeim sem fjallaš var um ķ nokkrum pistlum į žessum vettvangi fyrr ķ vikunni. Hlżtt loft teygir sig žar til noršurs hįtt ķ lofti. Skotvindurinn sušaustur af Gręnlandi hreyfist meš hryggnum ķ austsušaustur til Bretlandseyja, nęrri žvķ žvert į vindstefnuna. Eins fer žvķ fyrir žessum hrygg eins og žeim nęsta į undan - hann slitnar ķ sundur.


Mikill munur į hęsta hįmarki og lęgsta lįgmarki dagsins (28. nóvember)

Į vef Vešurstofunnar mį į hverjum degi sjį yfirlit yfir hęsta hįmarkshita og lęgsta lįgmarkshita sem męlst hefur į sjįlfvirkum stöšvum į landinu žann dag. Sömuleišis sķšasta klukkutķmann.

Skipt er um sólarhringa eftir athugun kl. 24 og byrjaš aš telja upp į nżtt. Athugunin kl. 24 er talin sś sķšasta į sólarhringnum en ekki merkt kl. 00 žann nęsta. Įstęšur eru tvęr - önnur er sś aš athugunin kl. 24 nęr strangt tekiš yfir tķmann 23:50 til 24:00 - en hin er sögulegs ešlis. Mikiš er žrżst į aš žessu verši breytt, 24 ķ dag verši kl. 00 į morgun - alžjóšavęšingin ķ öllu sķnu veldi - sókn ķ įtt til framtķšar (1 sekśnda). Sjįlfsagt veršum viš einn daginn bśin aš samžykkja žessa breytingu įn žess aš vita af žvķ. Er žaš ķ stķl viš reglugeršahrķšina sem stöšugt stendur aš utan og viršist lķtiš viš aš gera. Tugabrotakomman mun fljótlega fara sömu leiš og hinn alžjóšlegi (les: amerķski) punktur taka viš - okkur er sagt aš skiptin séu skynsamleg - svo hlżtur žvķ aš vera. En hęttum žessu fjasi og lķtum į tölur.

Ķ dag (28. nóvember) męldist hęsti hįmarkshiti dagsins viš Blikdalsį (eša Blikadalsį), 10,5 stig, en lęgsta lįgmarkiš ķ Möšrudal -15,7 stiga frost. Munurinn er 26,2 stig. Hęsti hiti į almennri sjįlfvirkri stöš męldist 9,0 stig į Lambavatni į Raušasandi og ķ Hvammi undir Eyjafjöllum, 24,7 stigum ofan viš lįgmarkshitann ķ Möšrudal.

Einhvern veginn er tilfinningin sś aš žetta sé óvenju mikiš. En er žaš svo? Talning var gerš į tilvikum sem žessum sķšustu 12 įrin og ķ ljós kom aš munur į lęgsta lįgmarki og hęsta hįmarki hefur 506 sinnum męlst meiri en 24 stig, rśmlega 40 sinnum į įri aš mešaltali, tķunda hvern dag (gróflega).

Algengast er žetta aš vetrinum og fram eftir vori. Žaš er aprķl sem į flest tilvikin sķšustu 12 įrin, 76 talsins (rśmlega 8 sinnum į įri aš jafnaši). Žaš hefur hins vegar ašeins einu sinni gerst ķ įgśst į žessu tķmabili aš munaš hafi meira en 24 stigum į hęsta hįmarki og lęgsta lįgmarki dagsins.

Ef til vill gefst tękifęri til žess sķšar aš gera betri grein fyrir įrstķšasveiflu og fleiru varšandi mun į hęsta hįmarki og lęgsta lįgmarki. Hér skal žó upplżst aš munurinn var ašeins 6 sinnum minni en 12 stig og aldrei minni en 10 į tķmabilinu 2001 til 2012 og 23 sinnum meiri en 32 stig. Taka skal fram aš žessar tölur eru allar įn heilbrigšisvottoršs. Žaš hefur frést frį nįgrannalöndum aš nś taki meiri tķma aš gefa śt heilbrigšisvottorš vešurathugana heldur en aš vinna śr žeim aš öšru leyti. - Jęja - žetta eru e.t.v. dįlitlar żkjur en samt var forstjóri norsku vešurstofunnar aš kvarta ķ opnu bréfi į vef hennar fyrir um žaš bil viku eša svo. Taldi hann vottunaręši vera fariš aš koma nišur į gęšum vešurspįa žar ķ landi. Excelbólgan (excelitis) lętur ekki aš sér hęša en hśn er hęgfara, ęvirkur, framsękinn sjśkdómur og viršist engin lękning vera til - žvķ mišur.  


Slitinn sundur

Enn er fylgst meš hęšarhryggnum (ómerkilega). Kort dagsins sżnir enn spį einn og hįlfan sólarhring fram tķmann (frį birtingu pistilsins).

w-blogg281112

Kortiš sżnir mikinn hluta noršurhvels jaršar. Jafnhęšarlķnur 500 hPa-flatarins eru svartar og heildregnar, en žykktin er sżnd meš litakvarša. Žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrra er loftiš. Greina mį śtlķnur Ķslands nęrri efsta hluta raušu strikalķnunnar. Kortiš skżrist aš mun viš stękkun.

Hįhryggurinn er merktur meš raušri strikalķnu og viš sjįum meš samanburši viš kortiš ķ pistlinum ķ gęr aš hann hefur sveigst mjög til austurs fyrir sunnan land - en aftur į móti er hefur noršurendinn hreyfst lķtiš śr staš. Lķnan sem markar hęšina 5460 metra hefur nś slitnaš ķ sundur og sérstök hęš myndast ķ noršurenda hryggjarins - slitin frį syšri hlutum hans. Noršurhlutinn gengur aš mestu inn ķ fyrirstöšuhęšina veiku viš noršurskautiš.

Lęgšardragiš (blįmerkt) vestur undan hefur keyrt į hrygginn og er ķ hįlfgeršri žröng į milli hans og nżja hryggjarins sem lęgšardragiš viš austurströnd Kanada (lķka blįmerkt) er aš żta upp į undan sér jafnframt žvķ aš žaš dżpkar. Ekki er ólķklegt aš nżi hryggurinn slitni lķka i sundur į svipašan hįtt og hinn fyrri.

Milli hryggjar og drags er allhvöss sušaustanįtt. Žegar hryggurinn slitnar gefur hśn eftir og viš tekur órįšin vindįtt og vešur - eftir žvķ hvort hefur betur - hįlfdaušur hęšarhryggurinn eša leifarnar af lęgšardraginu. Žegar komiš er ķ vesturhlķš nżja hryggjarins hvessir aftur af sušaustri - ef trśa mį spįm veršur žaš į laugardag/sunnudag.  


Fylgst meš hęšarhryggnum

Viš fylgjum žróun hęšarhryggjarins eftir ķ dag meš žvķ aš lķta į spį sem gildir um hįdegi į mišvikudag. Kortagrunnurinn er sį sami og ķ gęr og sżnir kortiš hęš 500 hPa-flatarins (svartar, heildregnar lķnur) og žykktina (lituš svęši). Kortiš batnar aš mun viš tvöfalda smellistękkun en žaš er eins og oftast śr fórum evrópureiknimišstöšvarinnar.

w-blogg271112

Hįhryggurinn er merktur meš raušri strikalķnu. Hann hefur hér svignaš talsvert mót austri, nyršri endinn hefur į sama tķma fęrst lķtiš śr staš. Žessi hęšarhryggur er ķ sjįlfu sér ekkert merkilegur umfram ašra en er nokkuš gott dęmi um mjóan hrygg sem slitnar ķ sundur - en žaš sjįum viš ekki fyrr en į morgun - ķ spį sem gildir į fimmtudag. Lęgšardragiš sem sér um klippinguna er merkt meš blįu striki skammt vestur af žvķ rauša.

Nęsta lęgšardrag er blįmerkt vestur yfir Amerķku. Žaš į aš endurnżja hrygginn sundurklippta - ašeins austar heldur en hryggurinn okkar myndašist. Žį er spurning hvort sagan endurtekur sig meš nżrri klippingu eša hvort sį hryggur hneigir sig einfaldlega til austurs og hleypir lęgšagangi aš.

Fleira markvert mį sjį į kortinu. Fyrirstöšuhęšin veiklulega er enn viš noršurskautiš og kuldapollarnir tveir (žeir ógurlegu) hafa heldur styrkst (fjólublįi liturinn eykur umfang sitt ķ žeim bįšum). Lokuš hįloftalęgš er oršin til yfir Mišjaršarhafi - meš miklu leišindavešri. Žar eru vķša ašvaranir ķ gildi um śrhellisrigningu, žrumuvešur, snjókomu og vind - bara aš nefna žaš. En engin af vešurstofunum į žeim slóšum gerir žó rįš fyrir aftökum - en žau eru tįknuš meš raušri mįlningu į vefsķšunni góšu meteoalarm.eu sem forfallin vešurnörd fylgjast aušvitaš meš daglega.

Višbót sólarhring sķšar: Ķ frumgerš pistilsins var meinleg villa ķ titiltexta myndarinnar - hann hefur nś veriš leišréttur. Bešist er velviršingar į žessum mistökum.  


Hęšarhryggur tekur viš

Nś (um mišnętti sunnudagskvöldiš 25. nóvember) er hęšarhryggur aš koma śr vestri inn yfir landiš. Hann mun rįša vešri nęstu daga en ekki er enn vitaš hversu lengi.

Hęšarhryggjum af žessu tagi fylgir yfirleitt meinlaust vešur - jafnvel nokkuš hlżtt. Žunnt lag af köldu lofti yfir landinu mun žó žrjóskast viš eins og venjulega ķ hęgum vindi. Kortiš sżnir spį evrópureiknimišstöšvarinnar um 500 hPa hęš og žykkt į mestöllu noršurhveli um hįdegi į žrišjudaginn (27. nóvember).

w-blogg261112

Ķsland er viš efri enda gręnu strikalķnunnar en hśn sżnir hįhrygginn sem liggur langt sunnan śr höfum og ķ įtt til Noršur-Gręnlands. Veik en žrįlįt fyrirstöšuhęš er yfir noršurskautinu og skiptir kuldanum į noršurhveli ķ tvennt. Grķšarlegir flatbotna kuldapollar eru yfir Noršur-Kanada og Sķberķu. Kuldinn ķ žeim mišjum er žó ekkert sérlega mikill mišaš viš hnattstöšu og tķma įrs.

Nokkrar bylgjur eru į ferš vestan hryggjarins - ein alla vega milli Nżfundnalands og Sušur-Gręnlands og önnur viš vötnin miklu ķ Bandarķkjunum. Žęr munu reyna aš hnika hryggnum til austurs - en žegar žetta er skrifaš er tališ lķklegast aš žęr slķti hann ķ sundur - en slitni jafnframt ķ sundur sjįlfar. Žau įtök verša sķšar ķ vikunni og žį skiptir mįli fyrir vešriš hér į landi hvar slitin verša.


Tķu įra mįnašamešaltölin - nżi og gamli tķminn

Nś lķtum viš į 10-įra kešjumešaltöl hita almanaksmįnaša ķ Stykkishólmi į sama hįtt og 30-įra mešaltölin voru tekin fyrir ķ fyrri pistli.

Enn eru janśar og október teknir fyrir sem sżnidęmi.

w-blogg251112

Tķu įra mešalhiti ķ janśar er nś um žessar mundir vel fyrir ofan žaš hęsta sem hann var į hlżindaskeišinu mikla 1925 til 1964 - rétt eins og ķ 30-įra mešaltalinu. Október hefur enn ekki nįš fyrri hęšum - og talsveršu munar. Samt er hann nokkuš hįr mišaš viš enn eldri tķma. Fyrsta tķu įra mešaltališ į myndinni er frį įrunum 1823 til 1832.

Żmis konar skemmtileg smįatriši koma fram. Til dęmis voru janśarmįnušir įranna 1975 til 1984 sameiginlega fullt eins kaldir og bręšur žeirra į 19. öld - en žetta stóš stutt. Viš sjįum lķka aš október kom mun seinna inn ķ hlżindin eftir 1920 heldur en janśar. Žrįtt fyrir undirliggjandi hlżnun geta komiš margra įra mjög köld tķmabili - lķka ķ nęstu framtķš.

Eins og sķšast skulum viš bera saman hęstu gildi nżja og gamla tķmans fyrir alla almanaksmįnušina. Ķ keppninni um hęstu 30-įra gildin er stašan: 8 - 1 - 3 gamli tķminn heldur enn hęstu gildunum ķ įtta af mįnušum įrsins en sį nżi žremur, ķ einum mįnuši er stašan jöfn.

w-blogg251112b

Nżju tķu įra mešaltölin standa sig betur, žau eru hęrri ķ 8 mįnušum įrsins en žau gömlu. Žaš eru maķ, september, október og nóvember sem enn sitja eftir ķ keppninni. Ķ sex tilvikum er tķmabil sem endar į įrinu ķ įr (2003 til 2012) ķ hęsta sęti, en ķ tveimur (jśnķ og desember) er žaš tķmabiliš 2001 til 2010 sem į hęsta gildiš. Stašan 4 - 8.

Į nęsta įri (2013) detta mįnušir įrsins 2003 śt śr tķu įra mešaltalinu - žaš var sérlega hlżtt įr og žvķ er lķklegt aš eftir eitt įr standi 2003 til 2012 enn meš sķn sex gildi ķ metsętinu en 2004 til 2013 verši ašeins nešar.

Žrjįtķu įra mešaltölin eiga hins vegar mjög góšan möguleika į aš vera slegin enn į nż į nęsta įri. Jślķmįnušur, sem jafnaši eldra met nś ķ įr, keppir į nęsta įri viš hinn illręmda jślķ 1983 sem viš vonum svo sannarlega aš fari ekki aš endurtaka sig. Žį var mešalhiti ķ Stykkishólmi 8,7 stig, en var 11,8 sķšastlišiš sumar. En vešriš getur tekiš upp į nęrri žvķ hverju sem er.


Nęrri mišju lęgšar sem grynnist

Nś (föstudagskvöld 23. nóvember) er stór og til žess aš gera flatbotna lęgš aš grynnast yfir landinu eša ķ nįgrenni viš žaš. Kortiš aš nešan sżnir spį evrópureiknimišstöšvarinnar um hęš og išu ķ 500 hPa-fletinum um hįdegi į laugardag (24. nóvember) auk žykktarinnar (500/1000 hPa).

Jafnhęšarlķnur eru svartar og heildregnar, jafnžykktarlķnur eru raušar og strikašar og išan er mörkuš meš bleikgrįum tónum.

w-blogg241112

Lęgšarsvęšiš nęr yfir mestallt kortiš og enga lęgšarmišju aš sjį utan ašalmišjuannar viš Ķsland. Sem stendur hreyfist hśn til noršausturs og grynnist ört. Sušaustan viš lęgšarmišjuna er įkvešin sušvestanįtt ķ 500 hPa, um 15 m/s nęst Ķslandi en meiri žar utar. Viš sjįum aš jafnžykktarlķnur eru fįar og enn lengra er į milli žeirra heldur en jafnhęšarlķnanna. Žaš žżšir aš hįloftasušvestanįttin nęr lķtt trufluš til jaršar.

Nś kemur erfiš rulla sem alloft hefur veriš fariš meš į hungurdiskum - og į vonandi eftir aš fara margoft meš ķ framtķšinni. Žeir sem ekki vilja ķ kvörnina geta hętt aš lesa og snśiš sér aš öšru - eša hoppaš sér aš skašlitlu yfir nęstu mįlsgrein.

Rifjum upp reglu: (i) Sé hęšarbratti lķtill og žykktarbratti žaš lķka er vindur hęgur viš sjįvarmįl. (ii) Sé hęšarbratti mikill en žykktarbratti miklu minni er mjög hvasst viš sjįvarmįl og fylgir sį vindur stefnu hįloftavindsins. (iii) Sé žykktarbratti mikill en hęšarbratti miklu minni er lķka mikiš hvassvišri viš jörš. (iv) Séu žykktar- og hęšarbrattar hvorir tveggja miklir žarf aš fara aš hugsa - žvķ žeir annaš hvort upphefja hvorn annan (miklu, miklu algengara) eša hjįlpast aš viš aš bśa til ógnarhvassvišri viš sjįvarmįl. Kortiš aš ofan er sżnidęmi um įstand (i) - ašeins litaš af įstandi (ii).

Į kortinu mį sjį tvo išuhnśta  sem eiga aš angra Breta um helgina. Annar er į kortinu yfir Biskaķflóa noršanveršum. Honum fylgir mjög öflug lęgš sem breskir vešurfręšingar hafa haft įhyggjur af - ekki sķst vegna žess hversu misjafnlega krassandi hśn hefur veriš ķ spįm. Vonandi fer žaš vel. Hinn hnśturinn er ķ lęgšardragi sušaustur af Hvarfi į Gręnlandi. Lęgšardragiš er į leiš til sušausturs og mun snśast upp ķ ašra lęgš - ekki jafnkrappa og žį fyrri - en blauta į haus og hala, jafnvel sušur viš Mišjaršarhaf.

Į okkar slóšum er gert rįš fyrir žvķ aš hęšarhryggurinn vestan Gręnlands rķsi upp og komi til okkar. Sumar spįr gera jafnvel rįš fyrir žvķ aš śr verši mešalsterk fyrirstöšuhęš sem žį myndi vernda okkur gegn illvišrum ķ nokkra daga - en žaš er e.t.v. óskhyggja.


Meiri afli śr 30-įra mešaltalapyttinum

Fyrir nokkrum dögum fjöllušu hungurdiskar um kešjumešaltöl hita. Žar var m.a. fjallaš um 30-įra mešaltöl og kom ķ ljós aš enn vantar herslumun upp į aš hlżindin į sķšari įrum nįi hęsta 30 įra mešaltali hlżindaskeišsins um mišja 20. öld. Ķ dag lķtum viš nįnar į žetta mįl og fjöllum um žaš hvernig 30-įra kešjumešaltöl einstakra almanaksmįnaša standa gagnvart 30-įra hitametum. Žetta er ašallega skrifaš fyrir nördin - ašrir snśa sér sjįlfsagt undan og hnusa. Annars er alltaf sś von ķ gangi hjį ritstjóranum aš einhverir nżlišar taki nördasóttina.

w-blogg231112

Fyrst lķtum viš į janśar og október. Janśar er valinn vegna žess aš hann er nś hlżjastur mįnaša ķ samanburši viš eldri hlżindi, en október vegna žess aš hann hefur stašiš sig verst hvaš žetta varšar. Lįrétti įs myndarinnar sżnir įrtöl, hafa veršur ķ huga aš 30 mįnušir eru aš baki hvers punkts. Fyrsta 30-įra mešaltal myndarinnar er 1823 til 1852 en žaš sķšasta 1983 til 2012, įrtališ er alltaf sett viš sķšasta įr mešaltalsins.

Viš sjįum vel aš sķšustu 30 janśarmįnušir (blįi ferillinn į myndinni) eru komnir vel upp fyrir žaš sem hlżjast var įšur - eftir mikla dżfu į kuldaskeišinu sķšasta sem margir muna. Žaš var žó ekki lķkt žvķ eins kalt og var į 19. öld. Ef viš reiknum heildarleitni er hśn um 1,0 stig į 100 įrum. Reyndar er stranglega bannaš (eša nęrri žvķ) aš reikna leitni į kešjumešaltöl af žessu tagi - en viš žykjumst ekki vita žaš.

Ķ október er stašan talsvert önnur (rauši ferillinn). Žar vantar mikiš upp į hitann og satt best aš segja hafa októbermįnušir sķšustu 30-įra veriš lķtiš hlżrri heldur en geršist į fyrsta žrišjungi 20. aldar. En hlżnun frį 19. öld er samt talsverš žannig aš heildarleitni er um 0,7 stig į 100 įrum - bżsna gott. Athugiš aš lóšréttu kvaršarnir eru ekki žeir sömu fyrir mįnušina tvo - októberkvaršinn (til hęgri) er 5,5 stigum ofar en janśarkvaršinn en bilin eru žau sömu.

Nördum finnst e.t.v. forvitnilegt aš lķta į žaš hvernig einstakir almanaksmįnušir standa sig ķ samanburšinum viš hlżju mešaltölin gömlu. Žann samanburš mį sjį į nęstu mynd.

w-blogg231112b

Hitakvarši er lóšréttur, nśll er sett viš hęsta 30-įra mešaltal 20. aldar. Lķtum fyrst į janśar og október. Janśar hlżindaskeišsins nżja er 0.35°C yfir gamla hįmarkinu, október vantar 0.76 stig til aš nį ķ skottiš į eldri hlżindum. Žaš eru janśar, aprķl og įgśst sem hafa žegar slegiš gamla tķmann śt, jślķ hefur nįkvęmlega jafnaš hann. Viš sślurnar eru įrtöl sem sżna hvaša tķmabil žaš eru sem enn eru hlżjust. Žau byrja żmist į žrišja eša fjórša įratugnum.

En žaš er śt af fyrir sig merkilegt aš fjórir mįnušir skuli nįkvęmlega ķ įr vera ķ enda 30-įra meta en sķšustu fjórir mįnušir įrsins mega greinilega bęta sig.


Enn ein gerš įrstķšasveiflu

Įrstķšasveifla hita į sér margar hlišar. Į hungurdiskum hefur įšur veriš fjallaš um įrstķšabundinn mun į hita ķ einstökum landshlutum. Hér er sjįlfstętt framhald į žeirri umfjöllun.

Fyrsta myndin sżnir mismun mįnašarmešalhita ķ Reykjavķk og ķ Bolungarvķk. Einföld mynd, žaš er aš mešaltali ķviš hlżrra ķ Reykjavķk en vestra.

w-blogg211112

Munurinn er įberandi minnstur ķ nóvember en mestur ķ maķ žegar munar meir en tveimur stigum į mešalhita stašanna. Žaš vorar seinna fyrir vestan heldur en ķ Reykjavķk - en haustiš kemur į svipušum tķma. Kannski er žetta vegna žess aš mikil orka fer ķ aš bręša ķs fyrir noršan sem er hins vegar notuš beint ķ aš hękka sjįvarhita syšra.

Nóvember er sem sagt hlżjasti mįnušur vestur į Fjöršum mišaš viš Reykjavķk - en hvar stendur Bolungarvķk mišaš viš landiš allt? Kortiš hér aš nešan leitast viš aš svara žessu. Žóršur Arason bjó til grunn kortsins.

w-blogg211112b

Viš sjįum aš talan 11 stendur viš Bolungarvķk - žaš tįknar aš žar sé nóvember hlżjasti mįnušur įrsins mišaš viš landsmešalhita. Nóvembersvęšiš nęr reyndar sušur į Snęfellsnes um Strandir og austur į Skaga - meš žeirri undantekningu aš ķ Kvķgindisdal og į Keflavķkurflugvelli tekur desember sętiš. Ķ śtsveitum austar į Noršurlandi sušur meš Austfjöršum er žaš janśar sem er tiltölulega hlżjastur. Febrśar ķ Mżrdal, Vestmannaeyjum og į Reykjanesvita. Mars ķ Austur-Skaftafellssżslu. Į žessum stöšum er veturinn tiltölulega mildastur - śthafsloftslag ķ essinu sķnu.

Sķšan kemur voriš og fęrist inn į land. Ķ Vestur-Skaftafellssżslu er žaš aprķl sem er hlżjastur, sömuleišis Reykjavķk og Sįmsstašir - maķ er į svipušum slóšum (enginn snjór aš bręša). Jśnķ er tiltölulega hlżjastur inn til landsins į Vestur- og Noršurlandi en jślķ inni ķ landi - jślķ frekar en jśnķ vegna žess aš snjóbręšsla seinkar vorinu. Įgśst, september og október eiga ekki fulltrśa į kortinu.

Įmóta kort er til fyrir kuldann - en viš lįtum žaš bķša.


Stašan ķ 12-, 60- og 360-mįnaša hitamešaltölum (2012 - gerš)

Fyrir rśmu įri sķšan (4. október) birtist pistill meš sama nafni į hungurdiskum. Hér er hann uppfęršur. 

Hlżindin miklu sem einkennt hafa vešurlag hér į landi sķšustu 15 įrin eša svo eru ekkert į undanhaldi. Sķšustu 12 mįnušir (nóvember 2011 til október 2012) eru nś 0,25 stigum hlżrri ķ Reykjavķk heldur en 12-mįnaša tķmabiliš sem endaši meš október ķ fyrra. Nóvember ķ fyrra varš mjög hlżr og nóvember ķ įr stefnir ķ aš vera mun kaldari žannig aš ķ lok žessa mįnašar munar vęntanlega litlu į 12-mįnaša tķmabilunum desember til nóvember. Desember ķ fyrra var meš kaldasta móti - žannig aš ekki er śtséš hvort įriš veršur hlżrra, 2011 eša 2012.

Hér aš nešan er mišaš viš mešalhitatölur śr Stykkishólmi, en mešalhitinn žar er oftast nęrri landsmešalhita. Viš leyfum okkur til gamans aš skarta 2 aukastöfum - en varlega skal tekiš mark į žeirri nįkvęmni.

Mešalhiti sķšustu 12 mįnaša ķ Stykkishólmi er 4,99 stig, į sama tķma ķ fyrra var talan 4,46 stig. Hér munar 0,54 stigum ķ Stykkishólmi, 2012 ķ vil. Svo viršist sem 12-mįnaša hįmarkinu ķ įr hafi veriš nįš ķ įgśstlok en žį stakk hitinn sér upp ķ 5,14 stig. Talsvert hrap veršur nś ķ nóvember - sem žó gęti enn nįš mešalhita nóvembermįnaša į įrunum 1961 til 1990.

Mešalhiti sķšustu sextķu mįnaša (5 įr) stendur nś ķ 4,88 stigi en į sama tķma ķ fyrra var hann 4,82 stig eša nęrri žvķ sį sami. Žetta tįknar aušvitaš aš ķ staš sķšustu 12 mįnaša hafa 12 įlķka hlżir mįnušir ķ upphafi tķmabilsins dottiš śt (į įrunum 2006 til 2007).

Mešalhiti sķšustu 120 mįnaša (10 įr) stendur nś ķ 4,88 stigum (nįkvęmlega sama og 5-įra mešaltališ). Į sama tķma ķ fyrra var 10-įra mešalhitinn 4,79 stig. Hitanum hefur semsagt mišaš upp į viš sķšasta įratuginn og tķu įra mešaltališ ķ įgśstlok (4,90 stig) er žaš hęsta sem vitaš er um sķšan męlingar hófust. September og október hafa żtt žvķ nišur um 0,02 stig. Viš erum nś į toppnum. Ólķklegt er aš žessi toppur verši sleginn śt alveg ķ brįš žvķ tķmabiliš sem dettur śt śr 10-įra mešaltalinu nęstu 12 mįnuši var hreint śt śr kortinu hvaš hita snerti. Varla er viš slķku aš bśast aftur į įrinu 2013 - en žó er aldrei aš vita.

Žaš var ķ lok aprķl 2008 sem 120-mįnaša hitinn fór ķ fyrsta sinn yfir hęsta gildiš į hlżindaskeišinu fyrir mišja 20. öld (4,45 stig) og er nś 0,43 stigum hęrri en sś  tala.

Į sama tķma ķ fyrra stóš 360-mįnaša (30-įra) mešalhitinn ķ 4,07 stigum. Nś hefur hann žokast upp ķ 4,14 stig. Kaldir mįnušir įrsins 1982 hafa veriš aš detta śt og hlżir mįnušir 2012 komiš ķ stašinn. Įriš 1983 var sérlega kalt. Įriš 2013 mį žvķ verša óvenju skķtlegt til aš 30-įra mešaltali hękki ekki enn frį žvķ sem nś er. Fyrir žvķ er aušvitaš engin trygging.

Žó hlżindin nś séu oršin langvinn hafa žau ekki stašiš nema ķ um hįlfan annan įratug. Viš erum žvķ ekki enn komin upp ķ mestu 30-įra hlżindi fyrra hlżskeišs. Hęsta 360-mįnaša mešaltal žess er 4,20 stig. Žaš var frį og meš mars 1931 til og meš febrśar 1961. Fyrir įri vorum viš 0,13 stig frį žvķ aš jafna žaš - nś vantar ašeins 0,06 stig. Spurningin er hvort nśverandi hlżskeiši endist žrekiš til aš slį žvķ gamla viš. Žaš veršur spennandi aš fylgjast meš žvķ į nęstu įrum.

Nś ęttu menn aš fara aš huga aš mešalhita įrsins 2012. Hver veršur hann? Lķklegt er aš hungurdiskar haldi sig til hlés ķ žvķ mįli. En hér aš ofan kom fram aš mešalhiti sķšustu 12 mįnaša ķ Stykkishólmi er 4,99 stig, en  5,51 stig ķ Reykjavķk.

Hlżjasta 12-mįnaša tķmabiliš ķ Stykkishólmi var september 2002 til įgśst 2003 meš 5,88 stig. Sama tķmabil var einnig žaš hlżjasta ķ Reykjavķk meš 6,61 stig og į Akureyri meš 5,77 stig. Įriš ķ įr veršur alla vega talsvert kaldara en žetta.

Kaldasta 12-mįnaša tķmabiliš ķ Stykkishólmi var september 1880 til įgśst 1881, mešalhitinn var ašeins 0,08 stig. Sama tķmabil var einnig kaldast ķ Reykjavķk, mešalhitinn var 2,08 stig. Heildarspönn ķ Stykkishólmi er žvķ 5,80 stig, en 4,53 ķ Reykjavķk. Ķ hlżindunum munar ašeins 0,73 stigum į stöšunum tveimur, en 2,00 stigum ķ kuldanum. Reykjavķk var betur varin fyrir ķshafsįhrifum kuldaįranna miklu.

Samfelldar męlingar hófust ekki į Akureyri fyrr en haustiš 1881 žannig aš viš vitum ekki hversu kalt var žar žegar kaldast var į hinum stöšunum tveimur, en janśar til desember 1892 er kaldasta 12-mįnaša tķmabil męlitķmabilsins į Akureyri.

Hér aš ofan er hrśga af tölum - vonandi hefur tekist aš koma žeim óbrenglušum śr heimildum į skjį lesenda. Žeir sem sjį innslįttarvillur mega gjarnan lįta vita.


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Jśnķ 2017
S M Ž M F F L
        1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30  

Nżjustu myndir

  • w-blogg250617a
  • Þriðjungamörk júníhita í Reykjavík
  • Hitabylgjur - árssummur
  • Hitabylgjuvístala - hæstu gildi einstaka daga
  • Hitabylgjuvístala - árstíðasveifla (meðaltal)

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (26.6.): 388
  • Sl. sólarhring: 511
  • Sl. viku: 3310
  • Frį upphafi: 1455370

Annaš

  • Innlit ķ dag: 368
  • Innlit sl. viku: 2782
  • Gestir ķ dag: 348
  • IP-tölur ķ dag: 343

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband