Bloggfęrslur mįnašarins, október 2016

Hlżjasti október frį upphafi męlinga į landinu ķ heild?

Ekki er fyrirsögnin nišurstaša vottašra reikninga - en fengin śr töflu sem ritstjóri hungurdiska endurnżjar um hver mįnašamót - sér til hugarhęgšar. 

Landsmešalhiti (ķ byggš) ķ október reiknast nś 7,5 stig, 0,4 stigum hęrri en įšur er vitaš um. Gęti hnikast lķtillega viš yfirferš athugana. Ķ žessu samhengi eru 0,4 stig mikiš. Nęstu tölur eru ķ hnapp, žrķr eldri októbermįnušir nįnast jafnhlżir, 1915 (7,06 stig), 1946 (7,05 stig) og 1959 (7,04 stig). Svo er talsvert bil nišur ķ nęstu sęti, 1920 (6,60 stig) og 1908 (6,54 stig). - Nešstur į listanum er október 1917 (-0,67 stig).

Viš lįtum mįnašaryfirlit Vešurstofunnar um aš tķunda endanlegar nišurstöšur fyrir einstakar stöšvar. 

Śrkomumet hafa veriš sett vķša - žar į mešal ķ Reykjavķk sem rauf 200 mm mśrinn ķ fyrsta sinn ķ októbermįnuši. Svo viršist sem mįnašarśrkoman į Nesjavöllum hafi męlst 945,4 mm (brįšabirgšatala). Sé žaš rétt er žaš mesta śrkoma sem męlst hefur nokkru sinni į vešurstöš ķ október og ašeins rétt nešan viš žaš sem mest hefur įšur męlst ķ einum mįnuši hér į landi (971,5 mm į Kollaleiru ķ Reyšarfirši ķ nóvember 2002). 

Į sjįlfvirku stöšinni ķ Blįfjöllum er brįšabirgšasumma mįnašarins 998,0 mm - en stöšin sś hefur stundum veriš aš strķša okkur og rétt aš fara vel yfir męlingarnar įšur en tala hennar veršur tekin fullgild. 

Svo stefnir mįnušurinn ķ aš verša frostlaus į fjölmörgum stöšvum - žar į mešal ķ Reykjavķk. Į fyrri tķš er ašeins vitaš um eitt įr žar sem ekkert hafši frosiš ķ Reykjavķk fyrir 1. nóvember. Žaš var 1939, žį kom fyrsta frost 10. nóvember og žaš kólnaši hratt žvķ žann 12. fór frostiš nišur ķ -8,2 stig. 


Fįrvišriš 16. nóvember 1953

Enn bętist viš pistla um fįrvišri ķ Reykjavķk.

Allmargir af elstu kynslóšinni muna enn fįrvišriš 16. nóvember 1953. Žaš er oftast kennt viš vélskipiš Eddu frį Hafnarfirši sem fórst į Grundarfirši og meš žvķ nķu menn - įtta lifšu af eftir minnisstęša hrakninga. 

Slide1

Lęgšin sem vešrinu olli var grķšarstór og djśp. Žaš er frekar óvenjulegt aš landiš verši illa śti ķ lęgšum af žessu tagi - en žetta vešur sżnir mjög vel aš taka veršur žęr alvarlega. 

Slide3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kortiš sżnir stöšuna laugardaginn 14. nóvember og er hśn sś sama og oft er fyrir slęm illvišri. Gömul lęgš viš Sušur-Gręnland og vaxandi lęgš langt sušvestur ķ hafi į leiš noršaustur. Žessi lęgš er žó „lengra gengin“ į žroskaferli sķnum heldur en flestar žęr sem svo valda hvaš skęšustum fįrvišrum į Ķslandi og fara sömu leiš. Ritstjórinn hefur grun um aš ķ henni hafi e.t.v. leynst einhver „hvarfbaugshroši“ - rakt hitabeltiskerfi sem tekiš hefur žįtt ķ mögnun lęgšarinnar.

Kortiš sżnir hęš 1000 hPa-flatarins og er jafngilt sjįvarmįlsžrżstikorti, lķnurnar eru dregnar meš 40 metra bili sem samsvarar 5 hPa. Greiningin segir lęgšina vera um -160 m ķ mišju en žaš eru 980 hPa. 

Slide2

Hįloftakortiš sżnir sķgilda dżpkunarvķsa. Köld lęgš viš Gręnland nįlgast bylgju sem er į noršausturleiš sušur ķ hafi. Hér eru tvęr hįloftarastir aš sameinast - önnur sušur af Gręnlandslęgšinni, en hin į austurjašri bylgjunnar. 

Ķ žessari stöšu hefši ritstjóri hungurdiska įstęšu til aš bśast viš mikilli dżpkun lęgšarinnar - en myndi telja aš sś dżpkun ylli ašeins austan- og e.t.v. noršaustanįtt hér į landi. Vondu vešri viš sušurströndina og į Vestfjöršum, en ašrir landshlutar myndu e.t.v. sleppa mun betur. 

En - žetta reyndist svęsnara en svo. 

Slide4

Daginn eftir viršist žó sem žessi grunur gangi eftir. Hér var lęgšin oršin bęši mjög djśp og grķšarlega vķšįttumikil. Hśn var komin nišur undir 955 hPa og olli slęmri austanįtt į landinu. Mjög hvasst varš af austri į Stórhöfša, yfir 40 m/s og sömuleišis varš óvenjuhvasst af austri ķ Kvķgindisdal, į Kirkjubęjarklaustri, Loftsölum ķ Mżrdal og į Hęli ķ Hreppum. - Ekki varš sérlega hvasst ķ Reykjavķk enda varla vaninn ķ svona tilviki. 

Trślega vanmetur endurgreiningin dżpt lęgšarinnar į gildistķma kortsins og enn frekar sķšar. En klukkan 18 var lęgsti žrżstingur į landinu 953,6 hPa - og hafši kl. 21 hękkaš upp ķ 955,8 hPa. Var hęttan lišin hjį? Nei, vindur var farinn aš vaxa af sušri. Snśšur lęgšarinnar reyndist óvenjuskęšur og fór um nóttina til noršurs undan Vesturlandi og sķšan til noršausturs-, noršur fyrir land. 

Fįrvišri leyndist nęrri krappri lęgšarmišju inni ķ risalęgšinni. Ęttum viš gervihnattamyndir sęjum viš vęntanlega svonefndan lęgšarsnśš - ķ honum hefur aš žessu sinni veriš öflugur stingur - lįgröst ķ kringum hlżjan kjarna lęgšarinnar. Um kvöldiš óx vindur mjög af sušri vestanlands og alla nóttina geisaši žar versta vešur sem loks snerist til sušvesturs og vesturs. 

Slide5

Kortiš sżnir stöšuna į mišnętti - žį var lęgšin um 945 hPa djśp skammt fyrir vestan land. Ķ fljótu bragši viršist greiningin geta stašist - en svo vill til aš žżska sjóvešurstofan ķ Hamborg - sem nįkunnug var vešri viš Ķsland į žessum įrum vegna togaraśtgeršar žjóšverja - birti kort ķ skżrslu žar sem mišjužrżstingur lęgšarinnar var settur nišur ķ 928 hPa. Er mjög trślegt aš žeir góšu menn hafi haft rétt fyrir sér. [Korti žessu veršur e.t.v. bętt inn ķ žennan pistil sķšar žegar skrifstofuflutningar ritstjórans eru yfirstašnir - og tekiš hefur veriš upp śr kössum]. 

Slide7

Ķslandskortiš sżnir aš kl. 15 var lęgšarmišjan komin noršur fyrir land og enn var versta vešur mjög vķša - enda skorar žetta vešur nokkuš hįtt į illvišralistum. Vešriš fór sķšan austur um landiš og um kvöldiš žann 16. var vestsušvestanfįrvišri austur į Dalatanga, en žį var vind fariš aš lęgja vestanlands. 

Slide8

Vešurbókin frį Reykjavķkurflugvelli sżnir aš fįrvišri var tališ um tķma snemma um morguninn. Mesta vindhvišan kom milli kl. 7 og 8 og var 43,8 m/s. Žaš var enn sunnanįtt ķ Reykjavķk kl.9.

Slide9

Žrżstiritiš frį Reykjavķk (skipt var um blaš kl.10:30 aš morgni mįnudags 16. nóvember) er athyglisvert. Žegar lęgšin nįlgast fellur loftvogin jafnt og žétt - samtals hįtt ķ 50 hPa. Viš sjįum skil fara yfir um kl.13 (smįbrot ķ fallinu) - en sķšan snżst śr falli ķ ris um kl.19. Versta vešriš ķ Reykjavķk er sķšan ķ flatneskjunni um nóttina - viš sjįum reyndar aš nokkur smįórói er į ritinu. Žegar vindur loks snerist til vesturs tók žrżstingurinn loks rękilegt stökk upp į viš, um 30 hPa frį kl.10 til 16.  

Į Keflavķkurflugvelli var vešriš verst um hįdegi - en žį voru žar vestan 30,9 m/s. 

Edduslysiš var aušvitaš hörmulegasti atburšur žessa mikla vešurs. Um žaš mun töluvert hafa veriš ritaš. Lżsingar blašanna nęstu dagana į eftir slysiš eru įtakanlegar. Um žaš mun eitthvaš fjallaš ķ bókinni Helnauš eftir Eirķk St. Eirķksson sem śt kom 1993 - ritstjóri hungurdiska hefur žó ekki séš hana og veit ekki hversu ķtarlega lżsingu žar er aš finna. Hörmulegt flugslys varš einnig śti į Gręnlandshafi. 

En helsta tjón ķ vešrinu mį tķunda: 

Mikiš tjón og mannskašar uršu ķ fįrvišri. Nķu menn fórust meš vélskipinu Eddu į Grundarfirši og bandarķsk flugvél meš 5 manns fórst į Gręnlandshafi.

Bįtar sukku ķ höfnum į Eyrarbakka og Stokkseyri og bįtar slitnušu vķša upp og sköddušust. Žök fuku allvķša af hśsum. Žakplötur sópušust af elsta hśsi sķldar- og fiskimjölsverksmišjunnar į Akranesi og rśšur brotnušu ķ nokkrum ķbśšarhśsum, mašur skarst nokkuš. Grjótprammi slitnaši žar upp og rak upp ķ kletta.

Bįšar Sogslķnur til Reykjavķkur slitnušu og vķša varš rafmagns- og sķmasambandslaust. Žök fuku af fjórum hįlfbyggšum hśsum ķ Kópavogi og skśrar fuku ķ Reykjavķk auk žess sem žakplötur og fleira losnaši af allmörgum hśsum. Allmikiš tjón varš ķ Keflavķk, jįrnplötur fuku og rśšur brotnušu.

Hlaša og hesthśs fuku ķ Ölfusi, tvö fjós og ein hlaša fuku į Vestdalseyri viš Seyšisfjörš, rishęš fauk af ķbśšarhśsi į Žorsteinsstöšum ķ Svarfašardal, hlaša į Aušnum ķ Öxnadal og įhaldahśs į Želamörk. Heyhlaša fauk į Huršarbaki ķ Kjós, tjón varš žar į fleiri bęjum og žak fauk af sumarbśstaš. Žak fauk af fjįrhśsi og aš hlöšu aš nokkru į Grund ķ Skorradal.


Enn af hinum milda október

Nś eru ašeins tveir dagar eftir af žessum merkilega október - žaš mį telja ljóst aš bęši hita- og śrkomumet verša slegin. Śrkoman er žegar komin upp fyrir hęstu eldri heildartölur mįnašarins ķ Reykjavķk og lķklega verša met slegin į fįeinum öšrum stöšvum.

Mešalhitamet októbermįnašar ķ Reykjavķk er 7,9 stig - frį 1915, nęsthęsta talan er 7,7 stig (1959 og 1946). Október nś endar einhvers stašar į žessu róli - vęntanlega ekki met - žvķ talan nś er 7,94 og varla aš hśn haldist til loka - eitthvert fimm efstu sętanna viršist tryggt.

Ķ Stykkishólmi er keppt viš 1946 og 7.8 stig - mešalhiti nś er 8.07 og enn möguleiki į meti. Į Akureyri erum viš nś ķ 7,64 stigum - žar stefnir ķ 2. sętiš - 1946 er į toppnum - en nokkuš langt nišur ķ 1915.

Męlt hefur veriš ķ Grķmsey frį 1874. Žar stendur mešalhitinn nś ķ 7.71 stigi, langt ofan viš žaš hęsta hingaš til, 7,0 (1946).

Į Egilsstöšum er talan nś 8,51 - svo langt ofan viš nęsthęstu tölu aš ótrślegt er (6,4 stig, 1959) - en ekki var męlt į Egilsstöšum 1946, 1915 og 1908.

Į Teigarhorni hefur veriš męlt frį 1873, hitinn žar er nś ķ 7,96 stigum - töluvert ofan viš eldri topp, 7,4 stig frį 1908 og 1915.

Stórhöfši er ķ svipašri stöšu og Reykjavķk, mešaltal mįnašarins til žessa, 7,75 stig er nįnast jafnhįtt og hęstu tvö eldri gildi, 7,7 stig (1946 og 1915).

Mišaš viš sķšustu tķu įr er hitavikiš vķšast hvar meira en +3 stig. Aš tilölu er hlżjast (stęrst jįkvętt vik) hefur veriš į Žeistareykjum (+5,1 stig) og į Nautabśi ķ Skagafirši (+4,9), en minnst į Steinum undir Eyjafjöllum (+1,9 stig).

Mįnašarmešalhitinn er enn viš 9,0 stig į Seyšisfirši og 9,2 stig viš Herkonugili į Siglufjaršarvegi - en sś tala žarf nįnari athugunar viš.

Sólskinsstundir eru meš allra fęsta móti ķ Reykjavķk - žó ekki alveg į botninum. Loftžrżstingur nokkuš hįr - en aš tiltölu mun hęrri austanlands en vestan - lķklega einn af mestu sunnanįttaroktóbermįnušum allra tķma - en ritstjórinn gerir žaš ekki upp fyrr en sķšar. - Žeir mįnušir voru tķundašir ķ fornum hungurdiskapistli.

 


Fįrvišriš 30. desember 1953

Enn er fjallaš um fįrvišri ķ Reykjavķk, nś er nafnlaust vešur ķ lok įrs 1953 til umfjöllunar. 

Tķš var umhleypingasöm ķ desember 1953. Tķmaritiš Vešrįttan segir: „Tķšarfariö var óvenju milt, en umhleypingasamt. Snjór var lķtill, en jörš mjög blaut. Į stöku staš sįust śtsprungin blóm. Samgöngur voru greišar.“ Žetta er žrišjihlżjasti desember allra tķma og sį fjóršiśrkomusamasti fyrir landiš ķ heild og lķklega sį śrkomusamasti į Sušurlandi. 

Įkefšarįhugamašur um vešur sem fylgdist meš um žetta leyti sagši ritstjóra hungurdiska aš hann hefši tępast séš jafnmargar lęgšir og skilakerfi fara yfir landiš ķ einum mįnuši. 

Viš sjįum óróann vel į mynd. 

w-blogg291016

Žaš mį telja margar lęgšir į myndinni en hśn sżnir loftžrżsting ķ Reykjavķk į 3 stunda fresti žennan mįnuš - frį žeim 20. kemst stęrri sveifla ķ žrżstinginn og lęgširnar verša meiri um sig.

Žrjś vešur ķ mįnušinum skila sér inn į illvišralista, žann 6., 16. og svo vešriš 29. til 30. - en ķ sķšastnefnda vešrinu nįši vindur fįrvišrisstyrk į Reykjavķkurflugvelli.

Slide1

Hér er frétt sem birtist ķ sķšdegisblašinu Vķsi žrišjudaginn 30. desember. Viš sjįum aš giršingin um Melavöllinn hefur skemmst allmikiš ķ vešrinu - viš getum žó ekki nefnt vešriš eftir žeim atburši žvķ žessi giršing kemur viš sögu ķ fleiri illvišrum. 

Lęgšin sem olli žessu vešri veršur aš teljast venjuleg - hśn kemur sem innlegg ķ reglulegri hįloftabylgju sušvestan śr hafi. Hśn var ekkert sérlega djśp.  

Slide2

Hér mį sjį stöšuna ķ hįloftunum žegar lęgšin nįlgašist į mįnudeginum. Vindur var kominn ķ sušur žegar hvessti - trślega hįrastarvešur. Heldur slaknaši į vindinum žegar kuldaskil fóru yfir - en hvessti svo aftur af vestsušvestri.

Slide3

Kortiš sżnir hęš 1000 hPa-flatarins kl.6 aš morgni žrišjudags 30. desember. Sjįvarmįlsžrżstikort lķtur eins śt, 40 metra jafnhęšarbil jafngildir 5 hPa žrżstibili. Innsta jafnhęšarlķna lęgšarinnar sżnir -160 metra, žaš jafngildir 980 hPa žrżstingi. En lķnurnar eru mjög žéttar yfir Ķslandi - sérstaklega yfir Sušvesturlandi. Hęšin fyrir sunnan land er ķ kringum 1036 hPa ķ mišju. 

Stormur var vķša um land - en hinn mikli vindhraši ķ Reykjavķk kemur samt nokkuš į óvart. Vindhrašaritiš fannst ekki viš snögga leit (sennilega illa merkt), en viš lķtum į athugunarbók flugvallarins.

Slide5

Žar mį sjį vindhrašann 33,4 m/s kl.9 og aš vindhviša hefur fariš ķ 42,2 milli kl.9 og 10. 

Slide6

Žrżstiritiš er mjög lošiš um žaš leyti sem vindur er mestur - trślega hįvašasamt ķ gamla flugturninum į Reykjavķkurflugvelli žar sem spįdeild Vešurstofunnar var stašsett į žessum įrum. 

Eins og fram kom ķ frétt Vķsis varš lķtilshįttar tjón ķ Reykjavķk, en mesta tjóniš ķ vešrinu varš fyrir noršan. 

Fjįrhśs og hlaša fuku į bęnum Krossum į Įrskógsströnd. Hluti af fjįrhśs- og hlöšužaki fauk į Jódķsarstöšum i Eyjafirši og žak af śtihśsi į Uršum ķ Svarfašardal. Žak fauk į haf śt į bęnum Hlķšarenda ķ Breišdal (mjög óviss dagsetning Breišdalsatburšar). Bįt rak į land viš Hśsavķk.

Hörmulegt slys varš į Vatnsleysuströnd žann 30. žegar ung kona og piltur drukknušu ķ brimsogi er žau voru aš bjarga fé.


Af stöšu vešurs žaš sem af er mįnuši

Nś (aš kvöldi 26. október) er mįnušurinn loks kominn ķ toppsęti į bęši hita- og śrkomulistum ķ Reykjavķk - og toppar hitalista vķšast hvar į landinu. Sólskinsstundafjöldinn er nęrri botni.

Śrkomumet fyrir október ķ Reykjavķk er oršin stašreynd - en hitinn getur aušvitaš slaknaš sķšustu dagana - og met ekki ķ höfn. Hann stendur nś ķ 8,39 stigum - ómarktękt ofan viš 1959 (8,33 stig) og 1915 (8,30 stig). Bęši sķšastnefndu įrtölin endušu undir 8 stigum. Dagsmešalhitasumman (viš köllum hana punkta) er nś 218,1 punktar - sem žżšir aš 7 stiga mešaltališ nęst - detti einhverjir dagar ekki nišur fyrir frostmarkiš. - 30 punkta vantar upp į aš 8 stig nįist, hiti žarf aš vera aš mešaltali 6 stig eša meira til mįnašamóta - ekki lķklegt - en rétt svo mögulegt samt.

Į Akureyri er mešalhitinn žaš sem af er 8,17 stig. Viš getum ekki reiknaš daglega summu žar lengra aftur en til 1936 og er žetta hęsta tala į žvķ tķmabili, ómarktękt ofan viš 1946 (8,12 stig. Ķ Stykkishólmi er mešalhitinn žaš sem af er mįnuši 8,51 - žaš langhęsta sömu daga žar frį upphafi októbermęlinga 1846.

Eins og įšur sagši er nżtt októbermet śrkomu ķ Reykjavķk stašreynd - fįeinar ašrar stöšvar eru einnig nęrri śrkomumetum. Į Akureyri er śrkoman hins vegar ašeins 10.7 mm ķ mįnušinum til žessa - en hefur žó veriš minni nokkrum sinnum, allra minnst 1939, 0,7 mm.

Sólskinsstundir hafa nś męlst 29,8 ķ Reykjavķk, hafa žrisvar męlst jafnfįar (1946, 1945 og 1962) og einu sinni fęrri 1969 (26,6) į Vķfilsstöšum męldust stundirnar fęrri 1922 (gęti veriš rangt) og ķ hlżindamįnušinum mikla 1915, 14,8 (lķklega rétt).

Įriš - žaš sem af er - hefur hnikast upp ķ 6. hlżjasta sęti į 68-įra Reykjavķkurlistanum (og stendur ķ 6,55 stigum), efst er 2003 sem var į sama tķma ķ 7,10 stigum. Til aš komast ķ efsta sętiš - og verša hlżjasta įr ķ Reykjavķk frį upphafi męlinga žarf mešalhiti žaš sem lifir įrs aš verša 3,8 stig - slķk ósköp hafa reyndar įtt sér staš 4 sinnum ķ fortķšinni og žar meš veršur enn aš teljast fręšilegur möguleiki į slķku - en harla ólķklegt er žaš samt. - mešaltal sķšustu 10 įra er 1,5 stig. - Meš žvķ aš halda žvķ mešaltali endaši įriš ķ 5,65 stigum - og yrši žaš žį mešal tķu hlżjustu įra allra tķma ķ Reykjavķk.

Vindhraši ķ mįnušinum (į landsvķsu) er ķ 9. sęti sķšustu 19 įra - ekkert sérstakt žar į ferš. Stašbundiš kann hann aš liggja ofar į listum.


Fįrvišriš 5. janśar 1954

Žessi pistill er ķ syrpu sem fjallar um fįrvišri ķ Reykjavķk og er nś komiš aš svoköllušu „Hęringsvešri“. Hęringur var fljótandi sķldarbręšsla sem um žessar mundir lį į Reykjavķkurhöfn, slitnaši upp ķ vešrinu og gerši usla. 

Žetta vešur er nokkuš óvenjulegt, öšru vķsi en öll žau fyrri ķ žessari pistlasyrpu. Vešur af žessu tagi eru ekki algeng - alla vega ekki svona hörš - og lķtiš hefur sést til žeirra į sķšari įrum - kannski hluti af almennum vestanvešraskorti (sį skortur réttist vęntanlega af um sķšir). 

En viš byrjum į blašafyrirsögnum - ķ žetta sinn śr Vķsi (nappaš af timarit.is). 

Slide1

Žetta vešur gerši į nżju tungli - skammt ķ stórstreymi og varš verst einmitt upp śr morgunflóšinu - en loftžrżstingur var alls ekki lįgur - eitt af žvķ sem óvenjulegt telst ķ žessu vešri.

Grķšarleg illvišri höfšu gengiš vikum saman (og koma tvö til višbótar viš pistlasögu sķšar). Vešurkortiš var žó alls ekki sérlega ógęfulegt sunnudaginn 3. janśar - svona viš fyrstu sżn aš minnsta kosti.

Slide2

Kortiš er śr ncep-endurgreiningunni, sżnir hęš 1000-hPa-flatarins og jafngildir sjįvarmįlsžrżstikorti žar sem lķnur eru dregnar meš 5 hPa-bili. Mikil hęš er vestur af Bretlandseyjum - žar mį sjį jafnhęšarlķnuna 320 m - en hśn jafngildir 1040 hPa. Žetta er mjög hįr žrżstingur. Lęgšardrag er viš Sušur-Gręnland - viršist ekki lįta mikiš yfir sér - en lęgš langt sušvestur ķ hafi. Afleitt vešur er aš sjį ķ sunnanveršri Skandinavķu - enda segja blöš frį miklum leišindum žar um slóšir. 

Hlżtt var hér į landi žennan dag.

Slide3

Hįloftakortiš į sama tķma (sunnudag 3. janśar 1954 kl.12) sżnir aš lęgšardragiš fyrir sušvestan Gręnland er ķ raun mjög öflugt - og žaš var į leiš til noršausturs. 

Daginn eftir (mįnudaginn 4.) var vešur versnandi um landiš vestanvert. 

Slide4

Kröpp lęgš hafši allt ķ einu grafiš um sig į Gręnlandssundi og sent vestanstroku beint frį Gręnlandi yfir landiš. Gekk į meš éljum. Nś er žrżstingur viš Labrador kominn yfir 1040 hPa -

Slide5

og ef viš lķtum į hįloftakortiš į svipušum tķma tökum viš eftir žvķ aš hęšarinnar sér lķtt staš į žvķ - öfugt viš hęšina vestur af Bretlandi. Labradorhęšin og hinn hįi žrżstingur yfir Sušur-Gręnlandi - undir hįlofaröstinni - er mikil fylla af jökulköldu lofti sem ęšir til noršausturs ķ įtt til Ķslands - aš einhverju leyti yfir Gręnlandsjökul. 

Um nóttina kom kaldasta loftiš - og įs hįloftalęgšardragsins aš landinu og žį um morguninn varš vešriš verst.

Slide6

Hér (kl. 6 aš morgni žrišjudags) er lęgšarmišja nęrri Vestfjöršum - og fįrvišrisstrengur liggur allt frį Gręnlandsfjöllum austur um Gręnlandshaf og inn į Faxaflóa meš -5 til -6 stiga frosti. 

Slide7

Hįloftathugun sem gerš var ķ Keflavķk kl.9 sżndi 40,6 m/s vindhraša ķ 850 hPa og -14 stiga frost. 

Slide8

Hér er sżnishorn af athugunum į Keflavķkurflugvelli žessa nótt og žennan morgun. Tķu-mķnśtnavindur fór žar mest ķ 30,9 m/s į athugunartķma (hugsanlega meira į milli) og vindhviša ķ 40,2 m/s. Frostiš var į sama tķma -6,6 stig. 

Nęturathuganir voru gisnari ķ Reykjavķk.

Slide11

Hér er klipp śr vindritinu - žar sést aš mesta hvišan er 42,2 m/s um 15 mķnśtur fyrir kl.8 og einnig sést aš mešalvindur nįši fįrvišrisstyrk aš mešaltali um svipaš leyti. Mį rétt ķmynda sér sęrokiš į Flóanum og viš höfnina innan um glórulķtiš éljakófiš. 

Slide10

Žrżstiritiš sżnir aš žrżstingur var ekki lįgur - ritiš liggur aš vķsu fįeinum hPa of hįtt mišaš viš athuganirnar sjįlfar - en hann fór aldrei nešar en rétt um 995 hPa ķ Reykjavķk. Einhvers stašar ķ framtķšinni bķšur įmóta vešur žar sem žrżstingur er mun lęgri. 

Žaš er óvenjulegt viš žetta vešur er aš bęši hefšbundinna hita- og kuldaskila veršur lķtt vart - en hann hvessir śr hįloftunum - og sķšan e.t.v. beint af falli yfir Gręnlandsjökul. Žetta hefur veriš erfitt viš aš eiga fyrir vešurspįmenn į sķnum tķma - vonandi aš tölvuspįr nśtķmans nįi svona lögušu betur.

Vešursins gętti langmest į Sušvesturlandi og į annesjum vestanlands og litlu hefur mįtt muna aš žaš fęri alveg hjį skammt fyrir sunnan land. 

Sextįn skip og bįta sleit upp į Reykjavķkurhöfn, žar į mešal voru verksmišjuskipiš Hęringur, varšskipiš Žór og fjórir togarar. Skemmdir uršu nokkrar. Grandagaršur varš ófęr af grjóti og žangi - auk rusls śr öskuhaugunum žar vestan viš. Bįta rak upp ķ Grundarfirši og į Hellissandi og žeir skemmdust mikiš. Bįta sleit einnig upp ķ Ólafsvķk, en skemmdust žeir lķtiš. Hafnarferju og bįt rak upp į Akranesi og skemmdir uršu žar į hafskipabryggjunni. Loftnet śtvarpsstöšvarinnar į Vatnsenda slitnaši. Rafmagnstruflanir uršu vegna sęroks.  

En žessi mikili illvišrabįlkur hafši veriš hlżr eins og fréttin hér aš nešan ber meš sér.

Slide13

Hįlendi Ķslands snjólaust aš mestu. - Hér mį benda sérstaklega į žaš aš flugmašur telur Öskjuvatn (reyndar misritaš Öskuvatn) sé ķslaust - žaš er žaš greinilega stöku sinnum į vetrum įn žess aš eitthvaš sé ķ gangi ķ nešra. 


Ķslenska sumrinu lokiš

Ķ dag er fyrsti vetrardagur aš fornu tķmatali og sumarmisseri įrsins 2016 žar meš lokiš. Ritstjóri hungurdiska žakkar vinsemd į lišnu sumri og óskar lesendum gęfurķks vetrar. Sumariš var hlżtt - į landsvķsu ķ 2. til 3. hlżjasta sęti į nżju öldinni - sjónarmun hlżrra var 2010. Sama į viš um Reykjavķk.

w-blogg231016a

Rauša lķnan sżnir landsmešaltališ (ķ byggš) frį aldamótum - grįu sślurnar mešalhita ķ Reykjavķk frį sumardeginum fyrsta įr hvert - til og meš föstudags veturnįtta - allt aftur til 1920. 

Sé rżnt ķ myndina kemur ķ ljós aš sumarhiti ķ Reykjavķk hefur ekki oft oršiš hęrri en nś - reyndar ašeins žrisvar, 2010, 1941 og 1939. Ķ fimmta til sjöunda sęti eru svo sumariš 2004, 2003 og 1960.


Fįrvišriš 21. febrśar 1954

Yfirferš hungurdiska um fįrvišri ķ Reykjavķk er nś komin rśm 60 įr aftur ķ tķmann. Žar hittum viš fyrir harla óvenjulegt tķmabil. Samkvęmt vešurbókum nįši vindur fįrvišrisstyrk ķ Reykjavķk 8 sinnum į rśmum tveimur įrum, 1952 til 1954. Žetta er of oft til aš vera trśveršugt. Įstęšur eru sennilega žęr aš vindmęlir sį sem var ķ notkun var illa kvaršašur, męlingin fór fram ķ 17 metra hęš frį jörš (ķ staš 10) og oft var fremur erfitt aš lesa af sķritanum. 

En - ķ öllum žessum 8 tilvikum var vešur aušvitaš arfavitlaust žótt deila megi um hįmarkiš, og öll eru vešrin athyglisverš, hvert į sinn hįtt og sum žeirra ollu miklu tjóni vķša um land (en ekki öll). - Viš skulum žvķ lįta sem ekkert sé og fara ķ gegnum alla žessa daga ķ sérstökum pistlum - ķ öfugri tķmaröš sem fyrr. 

Fyrst veršur fyrir skammvinnt sunnanvešur 21. febrśar 1954. Mįnušurinn sį var afar skakvišrasamur - eins og nęstu mįnušir į undan höfšu veriš lķka. Sjö dagar ķ mįnušinum nį inn į stormdagatal hungurdiska, 3., 4., 15., 16., 21., 25. og 26. Af žessum vešrum var žaš sem gekk yfir žann 15. til 16. verst - en žį nįši vindur ķ Reykjavķk ekki fįrvišrisstyrk. 

Svišiš er kunnuglegt - vešriš svipašrar ęttar og fįrvišrin 1981 og 1991.

Slide1

Kortiš sżnir stöšuna sólarhring įšur en vešriš skall į. Heimskautaloft streymir śr noršvestri inn į Atlantshaf į móti hlżrri bylgju śr sušri - į stefnumótaslóšum er mikil gerjun. Kortiš er śr safni ncep-endurgreiningarinnar. Amerķsku endurgreiningarnar eru tvęr - žessi nęr aftur til 1948 og er oft (en ekki alltaf) nįkvęmari heldur en sś sem mest er vitnaš ķ hér į hungurdiskum. Hér tekst henni mun betur upp - viš skulum lķta į muninn svona til aš minna okkur į aš trśa kortum sem žessum ekki alltaf bókstaflega.

Kortiš sżnir hęš 1000-hPa-flatarins ķ metrum og eru jafnhęšarlķnurnar nęr alveg jafngildar žrżstilķnum - en tölurnar ašrar. Fjörutķu metrar eru 5 hPa, eša 1 hPa 8 metrar, žannig aš innsta jafnhęšarlķnan viš lęgšina į Gręnlandshafi (-160 metrar) sżnir 980 hPa žrżsting. [-160/8 = 20; 1000-20=980].

Slide2

Nęsta kort sżnir stöšuna į mišnętti ašfaranótt 21. febrśar. Žį er lęgšin viš Snęfellsnes, um 959 hPa ķ mišju. - Žaš er reyndar jafnlįgt lęgsta žrżstingi į landinu į žeim tķma sem kortiš gildir (į Reykjanesvita), en ljóst er af athugunum aš lęgšin hefur veriš talsvert dżpri. Klukkan 6 var žrżstingur į Galtarvita kominn nišur ķ 946,2 hPa, en mišjužrżstingur lęgšarinnar hjį ncep var žį um 956 hPa - og žrżstingur viš Galtarvita um 960 ķ lķkaninu. - Óžęgilega mikill munur - rétt einu sinni. 

En sś mynd sem viš fįum af ašstęšum og įstęšum vešursins er samt ķ ašalatrišum rétt. 

Slide3

Til samanburšar skulum viš lķta į tilraun tuttugustualdarendurgreiningarinnar - hśn fer beinlķnis śt um žśfur. Mišnęturkortiš sżnir mjög flata lęgšarbylgju nęrri sušvesturlandi og nįnast logn ķ kringum hana. 

Slide4

Sķšasta kortiš sżnir 500 hPa-greiningu ncep - mikill og djśpur kuldapollur į Gręnlandshafi - gęti fętt af sér fleiri illvišri svipašrar ęttar - en gerši žaš ekki. Kuldinn žokašist žess ķ staš austur į bóginn og gat af sér allmikiš noršankast nokkrum dögum sķšar - noršanköst ętti e.t.v. aš segja - leišindin žau stóšu ķ meir en 10 daga.

Slide5

En lķtum nś ašeins į stöšuna ķ Reykjavķk - fyrst į žrżstiritinu hér aš ofan. Žaš er um hįdegi laugardaginn 20. febrśar sem loftvog fór aš falla og vindur aš blįsa af austri og austsušaustri. Ekki varš žó sérlega hvasst fyrr en hann skall mjög snögglega skömmu eftir mišnętti meš grķšarlegu sunnanvešri og krapahrķš. 

Slide6

Vindritiš sżnir vel hversu snögglega žetta geršist. Mišnętti er lengst til hęgri į myndinni - tķminn gengur sķšan til vinstri. Žaš er rétt fyrir kl. 1 sem hvessti. - Žaš var laugardagskvöld - fjöldi fólks į skemmtistöšum (sem ekki voru jafnlengi opnir į žessum įrum og nś er). 

Slide7

Į nóttunni voru vešurathuganir geršar į ašeins 3 stunda fresti - en įstęša hefur žótt til aukaathugunar kl. 02:35. Žį var vindur af fįrvišrisstyrk og hvišur upp ķ meira en 40 m/s. Enn var hvasst kl.6 - en samt mun skaplegra vešur. 

Nokkuš tjón varš ķ žessu vešri, mest į Vestfjöršum. Žetta er žaš helsta sem getiš er um ķ blöšum.

Mikil umferšarteppa į höfušborgarsvęšinu, austanfjalls og sušur meš sjó. Margir lentu ķ hrakningum og minnihįttar meišsl uršu į fólki. Miklar rafmagnstruflanir uršu viš slit loftlķna innanbęjar.

Į nokkrum stöšum į Vestfjöršum skemmdust žök į hśsum. Heyhlaša fauk į Ķsafirši. Fjós fauk ofan af kśm og jįrnplötur fuku af ķbśšarhśsinu ķ Nešri-Breišadal ķ Önundarfirši. Skemmdir uršu į hśsum į Flateyri, žar fauk trillubįtur śt vetrarstęši og fisktrönur sömuleišis. Žak fauk af gömlu ķshśsi į Sušureyri. Žak fauk af fjįrhśsi ķ Noršurfirši į Ströndum og vķšar varš tjón žar ķ sveit. Nokkrar skemmdir uršu į Bķldudal. Minnihįttar skemmdir uršu į hśsum į Keflavķkurflugvelli.

Um žaš var rętt aš krapahrķšin hefši veriš mikil ķ uppsveitum Įrnessżslu og valdiš žar leišinlegum įfreša og ófęrš sem aušvitaš hélst allt noršankastiš sem sem kom ķ kjölfariš. 


Af október 1959 og nś

Nś er staša mįla žannig aš mešalhitinn fyrstu žrjįr vikur októbermįnašar hefur ašeins einu sinni veriš hęrri ķ Reykjavķk. Žaš var į sama tķma 1959. Svo hittist į aš žį var kosiš til Alžingis rétt eins og nś. Kjördagar voru tveir, 24. og 25. - Žetta eru reyndar ekki einu skiptin sem Alžingiskosningar hafa veriš ķ október, žaš var lķka 1942 - og kannski oftar. 

Žótt žessir mįnušir 1959 og nś keppi ķ hlżindum - eru žau alveg ótengd kosningunum (eša vonandi eru žau žaš) - žvķ tķš var fremur köld og illvišrasöm ķ kosningamįnušinum 1942. 

En tķmaritiš Vešrįttan segir žetta um október 1959:

„Einmuna tķš var į Noršur- og Austurlandi, en mjög śrkomusamt sunnan lands og vestan. Vķša sįust śtsprungin blóm ķ tśnum, og ber voru óskemmd fram undir mįnašamót. Kżr voru yfirleitt ekki teknar į fulla gjöf fyrr en um veturnętur. Į óžurrkasvęšinu uršu hey sums stašar śti, en heyfengur varš žó mikill um allt land. Sumir fjallvegir tepptust vegna snjóa eftir ž. 25., og um sunnan- og vestanvert landiš spilltust vegir sums stašar af bleytu. Gęftir voru yfirleitt fremur stiršar.“

Nś, - viš lestur žessa texta sjįum viš aš sumir fjallvegir hafi teppst vegna snjóa eftir žann 25. - Žaš kólnaši sum sé - mįnušurinn gaf eftir žannig aš október 1915 fór upp fyrir hann į lokametrunum ķ keppninni um hlżjasta október ķ Reykjavķk. Ķ textanum er lķka vķsaš ķ „óžurrkasvęšiš“. Žar er veriš aš vķsa ķ aš sķšari hluti sumars 1959 var heldur erfišur viš heyskap vķša į Sušurlandi - og hafši ekki tekist aš ljśka heyskap. 

Viš skulum lķta į kort sem sżnir stöšuna ķ hįloftunum į fyrri kosningadaginn 1959 ķ boši japönsku endurgreiningarinnar.

w-blogg221016b

Jafnhęšarlķnur eru heildregnar - žykktin sżnd ķ lit. Af hęšarlķnum mį rįša styrk og stefnu hįloftavinda - hér hęgir af noršvestri yfir landinu. Žykktin męlir hita ķ nešri hluta vešrahvolfs mešalhiti ķ október er um 5340 metrar - inni ķ gręnu litunum. Hér er hśn um 5260 metrar - um 80 metrum undir mešallagi, um 4°C. - Vikiš ķ Reykjavķk varš žó ekki svo mikiš.

Viš förum aušvitaš aš leiša hugann aš žvķ hvernig fari nś - hvert veršur śthald žessa mįnašar ķ hitakeppninni? - Viš vitum žaš aušvitaš ekki - en viš vitum hvernig fór 1959 og lķtum į žaš į mynd.

w-blogg221016a

Lķnuritiš sżnir hitavik ķ Reykjavķk - mišaš viš mešaltal hvers dags 1961-2010 - ķ september til nóvember 1959 (rauš strikalķna) og vikin ķ september og október nś - fram til dagsins ķ dag (21. október). Žaš er nokkuš slįandi hvaš lķnurnar tvęr fylgjast aš - september svona ķ rķflegu mešaltali - sķšan alveg sérlega hlżr október - aš minnsta kosti framan af. -

Kólnunin sem varš svo ķ kringum kosningarnar 1959 var töluverš - en hiti fór samt ekki nema rétt undir mešallagiš. Višbrigšin hafa samt oršiš mikil - og ekkert varš śr meti ķ Reykjavķk. - En hann situr samt į toppi hlżindalista į 34 vešurstöšvum - nördin geta fundiš lista yfir žęr ķ višhenginu. 

Svo leiš ašeins fram ķ nóvember - žį gerši eftirminnilegt noršanvešur - og kólnaši rękilega um hrķš (og meš hrķš). Žann 13. nóvember var hiti -9 stigum undir mešallagi ķ Reykjavķk - mešalhiti sólarhringsins -6,8 stig. Verulegt kuldakast gerši lķka ķ nóvember 1915, en vonandi sleppir nóvember 2016 okkur viš svoleišis nokkuš - samt er aldrei į vķsan aš róa. 

Ķ pdf-višhenginu eru vešurkort og vešurathuganir októberkosningadagana 1911, 1916, 1923, 1942 og 1949. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Sżndarlęgš (?) fer hratt yfir landiš

Ef til vill vafasamt orš „sżndarlęgš“, en eitthvaš veršur aš nota yfir eitthvaš sem lķtur śt eins og lęgšasveipur - er žaš ekki (?) - en er žaš samt. Modis-mynd frį žvķ um kl.14 ķ dag (fimmtudag 20. október) sżnir sveipinn vel.

w-blogg211016a

Hér er sżndarlęgšin yfir Noršausturlandi, en kom upp aš landinu milli kl. 10 og 11 ķ morgun, og var komin noršur af skömmu eftir aš myndin var tekin. Lesendur eru hvattir til aš stękka myndina. Sušsušvestanįtt var rķkjandi ķ öllum hęšum (sušlęgari žó viš jörš vegna nśnings) og bjó hśn til bylgjuskżin sem eru greinileg alls stašar ķ viš fjöll og ķ „skjóli“ žeirra. Žessi lęgri skż vita ekkert af sveipnum fyrir ofan. Hįskżin eru mest yfir Vatnajökli og mynda grķšarmikinn skugga langt noršur į Ódįšahraun. 

Sveipir sem žessir sjįst margir hverjir nęsta vel į vatnsgufumyndum - og žessi sérlega vel.

w-blogg211016b

Vatnsgufumynd žessi er tekin kl.9 ķ morgun žegar sveipurinn var rétt sunnan viš land. Hann kemur fram sem svartur blettur - žar žrengir mjög žurrt loft sér nišur śr heišhvolfi. Yfir landinu, noršan jökla, er mikiš straumstökk sem sést sem skörp hvķt brśn - (svart) nišurstreymi er sunnan stökksins, en ķ žvķ rķs loft aš nešan (rakt) upp ķ samfelldum vegg allt upp undir vešrahvörf - og kembir svo noršur af ķ enn meiri vindi. 

Žegar sveipurinn kom inn yfir landiš hreinsaši hann stökkstrókinn alveg burt. Į mešan žessi atburšarįs įtti sér staš uršu miklar sveiflur ķ loftžrżstingi į hįlendisstöšvunum noršan jökla - en sżndarlęgšarinnar varš lķtt sem ekki vart. 

Kemur nś aš žvķ sem illa sést - en sést samt ef vitaš er aš hverju er veriš aš leita. 

w-blogg211016c

Horfum ašeins į žetta kort. Žaš sżnir hęš 300 hPa-flatarins į hįdegi ķ dag - landiš er į mišri mynd. Einnig mį sjį vind (hefšbundnar vindörvar) og hita (litir). Örin bendir į mišju sżndarlęgšarinnar. Žar um kring er vindur mun minni en austan og vestan viš - ekki nema um 15 m/s. Vindįtt er svipuš yfir landinu öllu. Viš vitum (af myndunum) aš hraši sveipsins var um 20 m/s (70 km/klst). Ef viš nś drögum hreyfihraša hans (og stefnu) frį öllum vindörvum ķ kringum landiš kemur ķ ljós aš frį sveipnum séš er noršanįtt vestan hans - en sunnanįtt austan viš. Sveipurinn heldur aš hann sé raunveruleg lęgš og sżnir sig sem slķka. 

Žessi sżndarlęgš var hįloftafyrirbrigši fyrst og fremst - en įmóta „lęgšir“ geta sżnt sig ķ öllum flötum - og hungurdiskar hafa nokkrum sinnum sżnt kort og/eša myndir af žeim. Žaš er t.d. furšualgengt aš svona „lęgšir“ komi aš landinu śr noršaustri - noršaustanįtt allt um kring - en afhjśpi hringrįs sķna sé hreyfistefna og hraši dregin frį. 

Hvaš į aš kalla lęgš sem hefur enga žrżstimišju - en samt ešlilega lęgšarhringrįs? Ritstjórinn kżs hér oršiš sem notaš hefur veriš, „sżndarlęgš“ - žó nokkuš tilgeršarlegt sé. 


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Aprķl 2017
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30            

Nżjustu myndir

  • w-blogg240417b
  • Munur á sólarhringsmeðalhita í Reykjavík og á Akureyri
  • Munur á sólarhringsmeðalhita í Reykjavík og í Stykkishólmi
  • w-blogg240417a
  • Festuhlutfall vinds á Íslandi

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (28.4.): 109
  • Sl. sólarhring: 337
  • Sl. viku: 3215
  • Frį upphafi: 1435264

Annaš

  • Innlit ķ dag: 79
  • Innlit sl. viku: 2713
  • Gestir ķ dag: 73
  • IP-tölur ķ dag: 69

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband