Af įrinu 1921

Įriš 1921 var kalt į okkar tķma męlikvarša og žvķ varla hęgt aš segja aš žaš hafi markaš einhver žįttaskil į leiš til hlżnandi vešurlags. Mešalhiti ķ Reykjavķk var ekki nema 3,7 stig, žaš sama og įriš įšur. Landsmešalhitinn reiknast 2,8 stig, og žaš lišu 45 įr žar til aš jafnlįg tala sżndi sig aftur (1966). 

Įriš var grķšarlega śrkomusamt, śrkoma ķ Reykjavķk męldist meiri en 1200 mm, og hefur aldrei męlst svo mikil sķšan. Ķ Stykkishólmi męldist įrsśrkoman ķ fyrsta sinn meiri en 1000 mm, žar hafši veriš męlt ķ meir en 60 įr žegar hér var komiš sögu. Sķšan hefur śrkoman ķ Hólminum fjórum sinnum nįš žśsundinu, en ašeins einu sinni veriš marktękt meiri en 1921, žaš var 1933. Žįverandi įrsśrkomumet var lķka slegiš ķ Vestmannaeyjum - en ekki austur į Teigarhorni. 

Veturinn žótti hlżr, en ašeins einn mįnušur įrsins telst hlżr į landsvķsu, žaš var febrśar, žį hlżjasti febrśarmįnušur frį upphafi męlinga - en fjórtįn hlżrri hafa sżnt sig sķšan. Sjö mįnušir lenda ķ kalda flokknum. Kaldastir aš tiltölu voru maķ og įgśst, en einnig var kalt ķ janśar, mars, jśnķ, jślķ, september og október.

Sumarhlżir dagar létu vart sjį sig syšra - og nyršra voru žeir fįir lķka. Hiti komst hęst ķ 25,0 stig ķ Möšrudal 30.jśnķ og 13.jślķ, og 24,1 į Grķmsstöšum į Fjöllum žann 15. (sennilega hįmark dagsins į undan). Hęsti hiti į landinu ķ aprķl męldist į Grķmsstöšum 19,1 stig, en hęsti hiti ķ maķ var ašeins 13,3 stig (į Möšruvöllum). Lęgstur męldist hitinn į Grķmsstöšum į Fjöllum žann 12.janśar, -22,5 stig. Hiti fór nišur fyrir frostmark ķ jślķlok į Grķmsstöšum og Nefbjarnarstöšum į Śthéraši. 

Fjórtįn dagar teljast mjög kaldir ķ Reykjavķk, einn ķ aprķl (4.), žrķr ķ maķ (22., 25. og 26.), žrķr ķ jślķ (22, 25. og 26.) og fimm ķ įgśst (6. til 10.), einn ķ október (21.) og einn ķ nóvember (6.). Ķ Stykkishólmi teljast 19 dagar mjög kaldir, žar af 11 į tķmabilinu frį 22.jślķ til 9.įgśst. Sjö dęgurlįgmörk lifa enn ķ Reykjavķk frį įrinu 1921. Nįnari upplżsingar um dagsetningar eru ķ višhenginu. 

Sólskinsmęlingar į Vķfilsstöšum eru ekki alveg samfelldar, en ljóst er žó aš febrśar og aprķl voru sólskinsrżrir mįnušir, febrśar sį nęstsólskinsrżrasti ķ męliröšinni (sé Reykjavķk talin meš). 

Hįloftavestanįttir viršast hafa veriš óvenjuöflugar ķ jśnķ og sunnanįtt ķ febrśar og aprķl (eins og sólarleysiš reyndar styšur). 

Žrķr dagar įrsins skila sér į stormdagalista hungurdiska: 2.febrśar (af sušri), 3.mars (af austri) og 30.mars (af noršvestri). 

Viš lķtum į hvaš blöš og vešurskżrslur hafa aš segja - eins og venjulega mį finna talsvert af tölulegum upplżsingum ķ višhengi.  

Janśar: Miklir umhleypingar og talsveršur snjór sušvestanlands, en annars žurrvišrasamt og betri tķš. Kalt noršaustanlands. Śtsynningsstorma meš éljum gerši sušvestanlands bęši žann 15. og 20. 

Vķsir segir frį įramótavešrinu ķ Reykjavķk žann 3.janśar - og birtir sķšan frétt frį Siglufirši um berjatķnslu:

Blķšuvešur voru hér um įramótin. Į gamlįrskvöld lék Gķgja nokkur lög viš Menntaskólann og varš mjög fjölmennt į Lękjargötu. Į mišnętti hófu skipin mikinn samblįstur, flugeldum var skotiš og Geir sendi kastljós inn yfir bęinn. Voru menn žśsundum saman į Hafnarbakkanum mešan žessu fór fram. ... Į nżįrsdag voru tķnd krękiber og blįber į leiš śr Fljótum til Siglufjaršar. 

Dagur į Akureyri lżsir góšri tķš ķ upphafi įrs žann 8.janśar:

Tķšarfariš mį heita einmunagott. Fyrir og um jólaleytiš gerši nokkuš skörp frost nokkra daga. En  milli jóla og nżįrs brį til blķšvišris. Sķšan hafa veriš frostleysur, śr hvaša įtt sem blįsiš hefir. Er žaš nżlunda mikil hér noršan lands, aš fį hęga noršaustan rigningu um įramótin, eins og var hér eitt kvöldiš.

Fram į Siglufirši segir frį tķš ķ pistli žann 15.:

Sķšastlišinn laugardag [8.] gerši hér noršaustan bleytuhrķš meš ofsaroki og var versta vešur fram į mįnudag sķšan gott vešur en frost hart nokkuš um mišja vikuna, varš hér mest 9 stig, samtķmis var frost į Akureyri 14 stig.

Dagur segir frį tķš 22.janśar og athyglisveršu ķsreki į Akureyrarpolli:

Mįnudag [17.]) brast į noršan ofstopavešur, žó ekki meš miklum fannburši. Uppbirta į žrišjudag. Sķšan bjart og mugguvešur til skiptis. Fimmtudaginn [20.] var śtsynningur meš renningsrokum. Frost hafa veriš lķtil žessa viku. Ķsrek varš hér į Pollinum į laugardaginn. [15.] Stór ķsspöng losnaši og dreif undan hvössu sunnanvešri. Ruddist ķsinn upp į Oddeyrartangann og bylti um tveimur fiskiskipum, sem stóšu žar upp į landi og brotnaši annaš žeirra. Ķsinn skemmdi horniš į uppfyllingu Kaupfélags Eyfiršinga og fleiri skemmdir mun hann hafa unniš.

Vķsir kvartar žann 24.undan frostum ķ Reykjavķk:

Ķ gęr var 12 stiga frost eša vel žaš og fraus vķša vatn ķ pķpum inni ķ hśsum ķ nótt.

Hrķšarvešur gerši sušvestan- og vestanlands žann 27. og nęstu daga. Morgunblašiš getur žess ķ framhjįhlaupi žann 29.:

Bifreišar komast nś ekki lengra austur į bóginn en aš Raušavatni. Er žar skafl fyrir sem žęr fį ekki klofiš. Aftur į móti er fęrš til Hafnarfjaršar og sušur meš sjó.

Žann 30.janśar hófust snjódżptarmęlingar ķ Reykjavķk og hafa veriš geršar sķšan, snjódżptin žennan morgun var 11 cm viš Vešurstofuna į Skólavöršustķg. 

Febrśar: Sķfelldir umhleypingar og fremur óhagstęš tķš um vestanvert landiš, en betra eystra. Hlżtt. Śrkoma męldist alla daga mįnašarins ķ Reykjavķk. Talsvert var um sjóslys og drukknanir - ekki allt nefnt hér.

Žann 6. segir Morgunblašiš frį togarastrandi:

Sķšastlišinn žrišjudag [1.] strandaši enskur togari, Croupier, į Blakknesi viš Patreksfjörš. Vita menn ekki annaš en öll skipshöfnin hafi farist. En ekki hafa borist nįnari fregnir af slysinu.

Žann 14.birtir Morgunblašiš pistil vestan af Sandi sem ritašur er žann 4.:

Tķšarfariš hefir alltaf veriš hér mjög stirt. Og fengu sjómennirnir sig fullkeypta į žvķ ķ gęr [3. febr.]. Reru žį héšan 7 bįtar, meš alls 63 mönnum į. Var žį vindur hęgur į sušaustan, og reru žvķ bįtarnir allir austur į svokallašar „Brśnir", žvķ žeir bjuggust viš vindi śr žeirri įtt. En žegar žeir voru nżbśnir aš leggja lóširnar, skall į svipstundu į ofsavešur meš snjókomu og sjógangi af sušvestri, og var žį ógerningur aš nį landi hingaš, žvķ sjór varš lķtt fęr į svipstundu. Uršu žvķ sumir bįtarnir aš sigla strax frį lóšum sķnum; ašrir sem byrjašir voru aš draga žęr, skįru į viš borš. Leit illa śt meš bįtana um stund og höfšu žeir litlar vonir um aš nį landi. Fyrir frįbęran dugnaš lįnašist einum aš nį landi ķ Ólafsvķk, voru į honum 9 menn. Annar, sį minnsti, nįši Kletti ķ Fróšahreppi eftir mikiš volk. En žremur af bįtunum var bjargaš af togaranum „Belgaum", og voru į žeim 27 menn. Var togarinn į veišum innar ķ flóanum. Hrakti fyrst einn bįtinn, og var honum tekiš meš opnum önnum af skipshöfninni, og lét skipstjórinn strax hętta veišum, og tók žegar aš leita aš hinum bįtunum, og heppnašist honum aš finna tvo. Hinum tveimur bįtunum var bjargaš af enskum togara „Jokohama", frį Grimsby. Er skipstjórinn ķslenskur og ęttašur śr Önundarfirši,  Jóakim Gušbjartsson aš nafni. Sżndi hann einnig frįbęra lipurš og dugnaš viš aš bjarga. Į žeim bįtum voru 20 menn. Sennilegt er, aš eitthvaš af žessum bįtum hefši farist, ef žessarar rösklegu bjargar hefši ekki notiš viš. -  Lofa bįtsmenn mjög vištökur og nęrgętni žį, er žeim var sżnd, mešan žeir dvöldu ķ togurunum, og munu žeir framvegis hugsa meš žakklętishug til žessara skipa. Ętti vel viš aš landsstjórnin sęmdi skipstjóra žessa einhverjum heišri fyrir aš bjarga 47 mönnum śr sjįvarhįska.

Morgunblašiš segir frį sama vešri žann 4.:

Ofsarok var hér fyrri hluta dagsins ķ gęr. Uršu töluveršar skemmdir af žvķ, m.a. fuku žök af žremur skśrum, bķlakśr Steindórs Einarssonar, skśr ķ Ašalstręti er Žóršur Jónsson śrsmišur į og bifreišaskśr Sigursveins Egilssonar inn viš gasstöš. Ennfremur fuku um koll 6 sķmastaurar innarlega į Laugaveginum.

Žann 12. eru fleiri fréttir af sjóslysi - ekki ljóst hvernig vešur kom viš sögu - en éljahraglandi var žennan dag og trślega žungur sjór:

Žann 9. ž.m. fórst vélbįturinn Haukur frį Vatnsleysuströnd. Voru 5 menn į honum og drukknušu žeir allir. Ekki er blašinu kunnugt um nöfn annarra į bįtnum en formanns, hinn hét Einar  Einarsson og var frį Flekkudal į Vatnsleysuströnd. Fór bįturinn sķšast frį Sandgerši til veiša, en žess er getiš til, aš formašurinn hafi ętlaš heim til sķn en fariš of nęrri Keilisnesi og rekist žar į grunn, žvķ žar fannst bįturinn sokkinn, og stóšu siglutrén upp śr sjónum.

Žann 15. segir ķ vešurathuganabók ķ Reykjavķk:

Esjan hefur sķšustu daga veriš auš, nema snjór ķ giljadrögum og klettaskorum. Ķ nótt hefir grįfennt nišur ķ mišjar hlķšar. Į tśnum hér viršist ekki frķtt viš litbrigši til gróšurs. 

Žann 19. segir Morgunblašiš frį góšri tķš:

Einmunatķš er nś sögš um land alt, frostleysi og snjóleysi vķša. Hefir žessi vetur veriš sérlega mildur žaš sem af er og er žaš spįdómur framsżnna og fróšra manna, aš hann muni svo verša til loka.

Tķminn er sammįla sama dag:

Óvenjuleg ętlar tķšin aš verša į žessum vetri. Auš jörš er nś um alt land og klakalaus vķša hér um slóšir, um Įrnes og Rangįrvallasżslur og vafalaust vķšar. Gręnt enn vķša ķ tśnum, žar eš haustgróšur hefir ekki dįiš.

Žann 26. segir Tķminn frį tveimur sjóslysum til višbótar - ķ žetta sinn vestur į Fjöršum:

Tķšin hefir veriš mjög umhleypingasöm undanfariš, hvassvišri mikil en frost lķtil. Slys. Aš kvöldi dags, 22. ž. m. var vélbįtur į leiš frį Hnķfsdal til Ķsafjaršar. Gerši aftakavešur og hvolfdi bįtnum skammt frį Ķsafirši. Žrķr menn drukknušu į bįtnum. ... Tveir menn drukknušu sama dag ķ Įlftafirši vestra.

Tķš var góš nyršra Dagur į Akureyri og Fram į Siglufirši lżsa: 

[Dagur, 12.febrśar]: Tķšarfariš er hiš įkjósanlegasta. Sunnan hlįkur undanfariš og saušjörš komin ķ sveitum. Veturinn einhver mildasti ķ manna minnum.

[Fram, 19.febrśar]: Einmuna góš tķš, stöšug blķšvišri og kvaddi žorri meš hlżrri sumargolu

[Dagur 26.] Öndvegistķš hefir veriš um land allt žar nęr allan žorrann og góa heilsaši meš sama svip. Saušjaršir įgętar um allar sveitir. Aflabrögš góš sunnan lands. Įrgęska er nś til lands og sjįvar, en žó horfa menn hįlfkvķšnir fram į veginn vegna kreppunnar ķ  atvinnuvegunum. 

[Fram 26.]: Sama góša tķšin, hér vesturundan, eru sveitir alraušar sem um sumardag, hér ķ firšinum mjög snjólétt og nęg jörš. Ķ dag er hér sušvestanvindur og rigning.

Morgunblašiš segir frį žann 13. undir fyrirsögninni „Elding drepur skepnur“:

Žaš bar til austur ķ Fljótshlķš fyrra föstudag (ž.4.?), aš eldingu laust nišur og varš hśn aš bana žremur hrossum og fjórum kindum. Stóšu hrossin undir śtihśsvegg frį bęnum Miškoti, en kindurnar voru inni ķ hśsinu. Eldingin tętti sundur nokkurn hluta af hśsinu og steindrap allar skepnurnar. — Hrossin voru frį nęsta bę, Bollakoti. Eru svona slys sjaldgęf, sem betur fer, og aš žvķ er oss minnir, hefir žaš ekki komiš fyrir ķ mörg įr, aš elding hafi oršiš skepnum aš bana hér į landi.

Mars: Umhleypingatķš meš talsveršum snjóžyngslum sušvestan- og vestanlands, en skįrri noršaustanlands. Fremur kalt.

Nokkur umskipti til kaldari tķšar uršu um mįnašamótin febrśar-mars, en umhleypingar héldu įfram.

Morgunblašiš segir žann 4. frį hrķšarvešri ķ Reykjavķk:

Mesti bylur, sem komiš hefir į vetrinum hér ķ bęnum, var ķ gęr og fyrradag. Var fannkyngiš svo mikiš, aš ófęrt var sumstašar bifreišum. Mį heita aš vetrarins hafi ekki oršiš vart fyrir alvöru fyrr en nś į góunni. Hefir veriš versta vešur į öllu Sušur- og Vesturlandi undanfarna daga.

Og vešriš var ekki ašeins slęmt sunnanlands og vestan. Fram segir žann 5.mars: 

Haršari vešrįtta žessa viku og stormasamt. Ašfaranótt fimmtudags [3.] og fram į žann dag afspyrnuvešur, eitt meš mestu austan-ofsarokum sem hér koma. Meš vešrinu var fannkoma töluverš og frost. Hęst frost žessa viku 15 stig. Ķ morgun var frostiš 10 stig og besta vešur. Ķ austanrokinu į fimmtudagsmorguninn uršu hér dįlitlar skemmdir. Nyršri bryggja Söbstads brotnaši nišur aš mestu leyti, stendur ašeins bryggjuhausinn eftir. Nżhlašinn og steyptur reykhįfur viš kirkjuna fauk um. Um fleiri skemmdir hefur eigi heyrst og enga skaša hér nęrlendis, enda mun vešriš hafa veriš einna mest hér ķ firšinum.

Og vešriš var lķka slęmt fyrir vestan. Morgunblašiš segir frį skipsströndum ķ fréttum bęši žann 6. og 8.

[6.] Skip rekur į land. Ķ gęrdag [5.] barst sś sķmfregn frį Žingeyri, aš botnvörpungurinn Žórš Kakala, er lį į höfninni į Žingeyri, hafi rekiš žar į land žann dag sem skeytiš er sent, 3. ž.m. Gerši žį ofsa noršanbyl į Vestfjöršum, svo Sterling, sem var žį į leiš frį Žingeyri til Ķsafjaršar varš aš hleypa til Önundarfjaršar. Enn hefur ekki frést, hvort Žóršur Kakali er skemmdur, žvķ žegar sķšustu fregnir bįrust, hafši ekki veriš hęgt aš komast fram ķ skipiš vegna brims. 

[8.] Į laugardaginn var [5.] strandaši botnvörpungur frį Hśll, „Euripides" aš nafni ķ Hęnuvķk viš Patreksfjörš. - Voru skipverjar 15 talsins og drukknušu 3 žeirra en hinir komust af viš illan leik. Geir er farinn vestur til žess aš reyna aš bjarga skipinu. Ķ fyrradag strandaši annar enskur botnvörpungur, „St. Emio" viš Hįfsósa ķ Žykkvabę ķ Rangįrvallasżslu. Er botnvörpungur žessi sömuleišis frį Hśll. Björgušust allir skipverjar.

Og aftur var bylur ķ Reykjavķk žann 6. Morgunblašiš segir frį žann 8.:

Ķ ólįtabylnum sem hér var ķ allan fyrradag [6.] skemmdist sķmakerfi bęjarins allmikiš. Į Laufįsvegi brotnaši sķmastaur og vķša um bęinn slitnušu žręšir, undan snjóžyngslum og roki. Sķmslit munu hafa oršiš mjög vķša um land ķ bylnum ķ gęr. Noršur į bóginn er ekki samband lengra en aš Grafarholti, en žar fyrir ofan eru miklar skemmdir į sķmanum, brotnir staurar og slitnir žręšir. Austurlķnan er óskemmd, samband alla leiš til Vķkur, en į hlišarlķnunni til Vestmannaeyja er ekkert samband og žykir lķklegt, aš sęsķminn sé slitinn žangaš, rétt einu sinni. Voru menn sendir héšan ķ gęrmorgun upp aš Grafarholti til žess aš gera viš sķmann žar.

Daginn įšur [7.] segir Vķsir frį sama byl:

Austan stórvišri var hér allan daginn ķ gęr, fyrst meš frosti og snjókomu, en undir kvöld žišnaši og gerši krapahrķš. Ķ morgun var uppstytt, en nęr mannhęšarhįir skaflar vķšsvegar um bęinn.

Žann 12. skaddašist vitinn į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum af eldingu og varš óstarfhęfur um hrķš. Įtt var austlęg eša noršaustlęg og ekki hvöss. Rosaljósa er getiš į Vķfilsstöšum og lķklegt aš bjarmi frį eldingum žrumuvešurs viš sušurströndina hafi sést alla leiš žangaš. 

Ekki uršu skemmdir ķ Reykjavķk ķ illvišri žann 15. aš sögn Vķsis (16.):

Ofsarok af austri gerši hér ķ gęr fyrir hįdegi og stóš į ašra klukkustund. Engar skemmdir uršu af vešrinu, svo aš kunnugt sé. 

Į annan pįskadag [29.mars] fórst mašur ķ snjóflóši ķ Mżrdal. Morgunblašiš segir frį žann 5.aprķl:

Į annan ķ pįskum vildi žaš slys til į bęnum Giljum ķ Mżrdal aš unglingspiltur, 17 įra aš aldri, fórst ķ snjóskafli er hrundi į hann og tók hann meš sér ofan ķ gil nįlęgt bęnum. Var pilturinn aš bera hey til sauša, sem hafšir voru fyrir vestan bęinn.

Aprķl: Mjög umhleypinga- og śrkomusamt um mestallt land. Hiti ķ mešallagi. En tķšin fékk samt góša dóma.

Vķsir lżsir tķšinni ķ pistlum žann 4., 14. og 29.:

[4.] Kólnar ķ vešri. Frost var um alt land ķ morgun, meira en lengi hefir įšur veriš.  [14.] Vetrarķsinn var nęr horfinn af Tjörninni fyrir sķšasta kuldakast, en nś hefir hana lagt aš nżju. [29.] Vętusamt hefir veriš undanfariš hér sunnanlands, en nś er komiš sumar og blķšvišri. Ķ sķmtali viš Seyšisfjörš ķ morgun var oss sagt, aš žar hefši veriš alveg einstakt blķšvišri, veturinn hefši mįtt heita snjólaus, enda sęist ekki meiri snjór ķ fjöllum en vant er aš vera um hįsumar.

Morgunblašiš lżsir tķš žann 15., 21. 23. og 30.:

[15.] Tjörnin var allögš ķsi ķ gęrmorgun. Var frostiš hér ķ bęnum 3 stig, en vķšast hvar annarstašar į landinu 5 - 6 stig.

[21.] Veturinn kvaddi ķ gęr meš éljaskśrum og sólskini. Var žó alltaf hlżtt vešur. Mun žetta hafa veriš meš allra hlżjustu vetrum er komiš hafa hér lengi. - Spį fróšir menn góšu vori og sumri. [Lķtiš varš śr žvķ]

[23.] Akureyri. Blķšuvešur er hér enn dag hvern. Mį svo heita aš allur snjór sé horfinn. Kom Island hér ķ gęr og voru faržegar undrandi į umskiptum žeim aš koma aš sunnan og noršur.

[30.] Blķšvišri var hér ķ gęr ķ fyrsta skipti į žessu sumri. Mį nś vęnta žess, aš tķšinni bregši til hins betra og aš sumariš sé komiš meira en aš nafninu.

Hįmarkshiti ķ Reykjavķk žann 29.aprķl var 14,6 stig - ekki langt frį žvķ hęsta sem męlst hefur ķ aprķl žar ķ bę (15,2 stig 1942) - og ašeins 0,1 stigi lęgra heldur en hęsti hiti sumarsins alls ķ Reykjavķk. Hann męldist 14,7 stig žann 27.jślķ. Į Vķfilsstöšum męldist hįmarkiš 15,5 stig 29.aprķl og varš hiti žar aldrei hęrri en žaš žar allt sumariš. Noršaustanlands komst hiti hęst ķ 19,5 stig į Grķmsstöšum į Fjöllum. 

ar_1921t-rvk

Maķ: Fremur žurrt framan af, en sķšan meiri votvišri. Kalt. 

Alhvķtt varš į Vķfilsstöšum aš kvöldi 15. og aš morgni žann 16. Žį var jörš flekkótt į Stóra-Nśpi. Jörš varš vķša alhvķt noršaustan- og austanlands eftir žann 20. og dag og dag śt mįnušinn. Snjódżpt 15 cm į Žórshöfn ž.22. Alhvķtt į Teigarhorni žann 29. og 30. Blöšin kvarta yfir tķšinni - sem vonlegt er. Viš lķtum į nokkur dęmi:

Dagur segir žann 7. fyrst frį aprķlhlżindunum (hįmarkiš fór žį ķ 18,1 stig į Möšruvöllum):

Seinustu dagana ķ aprķl var svo heitt aš undrum sętti. Hitinn steig upp ķ 17 gr. ķ forsęlu. Kuldakast gerši aftur um mišja žessa viku, en žó vona menn, aš nś sé skammt til albata tķšar.

Fram segir frį žann 14., 21. og 28.:

[14.] Hlżnaš aftur ķ vešri sķšustu daga. Kuldatķš var ķ fyrri viku og fram yfir sķšustu helgi um land allt og hętt viš aš jörš hafi kališ žar sem snjólaust var oršiš meš öllu į lįglendi vķša. Ķ Skagafirši og vķšar upp til sveita, var um sķšustu helgi 10 og 11 stiga frost um nętur.

[21.] Skammgóšur vermir reyndust hlżindin um sķšustu helgi. Hefur veriš hrķšarvešur flesta daga vikunnar og fest töluvert af snjó.

[28.] Hrķšarvešur meš töluveršu frosti var hér mišvikudag og fimmtudag, og meira og minna snjóaš hvern dag vikunnar žar til ķ gęr, er hér nś alhvķt jörš sem um hįvetur og kuldalegt um aš litast. Aušvitaš tekur snjó žennan upp mjög fljótt geti hlżnaš ķ vešri og vonar mašur aš hver kuldadagur sé nś hinn sķšasti, og vęnta megi sólar og sumars śr žessu. Ķ dag er hér glašasólskin en fremur kalt.

Morgunblašiš segir tķšindi śr Reykjavķk žann 27.:

Kuldi var svo mikill ķ gęr [26.], aš žvottur fraus į snśrum og snjór féll į jörš. Eru menn farnir aš halda aš ķs sé mjög nęrri landi.

Austurland žann 28.:

Tķšarfar hefur veriš mjög vont undanförnu. Snjór og kuldi dag hvern. Hefur snjóaš svo ķ sumum sveitum aš djśpfenni mį kalla. Er žaš illt um saušburšinn, og furšulegt aš eigi skuli verša aš stórtjóni. En fé er svo vel undan vetri nś, aš lömbin lifa góšu lķfi žrįtt fyrir snjó og kulda. Höfum vér frétt aš ęr meš lömbum hafi veriš grafnar upp śr sköflum uppi į Jökuldal og flest fé veriš alklakaš er žį var smalaš. 

Vķsir segir frį hafķs žann 30.maķ:

Hafķshroši einhver var viš Skaga, milli Hśnaflóa og Skagafjaršar, žegar Villemoes fór žar um, og hįkarlaskip segja žéttan is skammt undan Noršurlandi.  

Jśnķ: Śrkomusamt į Sušur- og Vesturlandi frameftir mįnuši, en annars žurrvišrasamt. Oft bjartvišri noršaustanlands. Kalt sunnanlands.

Hafķsspangir į Hśnaflóa um mišjan mįnuš, sįst lķka śr Grķmsey - og žann 21. rak lķtilshįttar hroša į fjörur viš Raufarhöfn og ķs sįst af Langanesi.

Žann 1. kvartar Morgunblašiš um ryk ķ Reykjavķk:

Rykiš į götunum ķ gęr var alveg óskaplegt. Einkum į Laugaveginum var bylurinn svo svartur į stundum, aš eigi hefši veitt aš nota heygrķmu. Ef žess vęri nokkur kostur, ętti aš vęta göturnar žegar stormur er ķ žurrkum, žvķ žaš er meira en lķtil óhollusta af slķku sandroki.

Dagur segir frį skrišuföllum žann 11.jśnķ:

Skriša féll nżlega i tśniš i Fagrabę i Svalbaršsströnd og eyddi 4/5 af žvķ. Į bęnum var fjögurra kśa tśn, svo skašinn er mjög tilfinnanlegur fyrir bóndann.

Fram segir frį tķš og hafķs žann 11., 18. og 25.:

[11.] Hlż og indęl vešrįtta meš sunnanįtt fram yfir mišja viku, og tók hér afskaplega mikiš upp af gamla snjónum en svo kólnaši aftur og var ķ gęrdag allan hrįslagarigning og gekk vindur noršur meš kvöldinu, og snjóaši svo ķ nótt er leiš [11.] aš alhvķtt var hér um alla jörš ķ morgun; er nś į öllu aušséš aš „sį hvķti“ er ekki langt undan. Hafķsinn:. Fiskiskip sem komiš hafa inn žessa viku segja öll ķsfregnir, er ķsinn skammt undan Horni, og austur fyrir mišjan Hśnaflóa, hafa skip oršiš aš hörfa undan ķsnum frį veišum žar vestur frį. 

[18.] Kalt og óstillt tķšarfar muna menn ekki jafnmikla umhleypinga og slęma vešrįttu ķ jśnķmįnuši, stafa aušvitaš kuldarnir af ķsnum sem alltaf er į nęstu slóšum. Žessa viku hefir žvottar stokkfrosiš į snśrum um nętur og er žaš sem betur fer sjaldgęft. Hafķsinn. M.S. Haukur lagši į staš héšan ķ fyrradag og ętlaši vestur um land til Reykjavķkur, enn ekki komst hann lengra vestur en aš Ingólfsfirši, žar var ķsinn landfastur, og hafžök aš sjį svo langt  sem augaš eygši, śr masturstoppum skipsins. Haukur kom hér inn ķ gęr og sagši žessar fréttir, hélt samstundis į staš aftur austur fyrir land.

[25.] Mildari vešrįtta aftur žessa viku žó aldrei verulega hlżtt ķ vešri, og óstillingar, mjög sjaldan logn, sem annars er mjög tķtt um žetta leyti hér ķ Siglufirši, grassprettu mišar litķš og lambahöld eru fremur slęm hér ķ firšinum. ... Hafķsinn. „Sirius“ sem kom hingaš beina leiš af Ķsafirši varš hvergi var viš ķs nema hvaš sįst lķtilshįttar hrafl śt af Hśnaflóa. Hefur austanįttin ķ žessari viku żtt ķsnum frį landi og vonandi snżr hann ekki viš aftur aš žessu sinni.

Jślķ: Rigningatķš sunnanlands og vestan fram yfir 20. - į mešan var bęrileg tķš nyršra og eystra, en sķšan brį til noršlęgra įtta meš kuldum nyršra. Hafķshröngl į Hśnaflóa og ķs sįst śr Grķmsey žann 27. 

Fram segir žann 9.jślķ um tķšina žar um slóšir: „Tķšin góš og indęl. Sterkjuhitar og gróšrarskśrir enda var žess oršin žörf fyrir jöršina“. Žann 16.: „Alltaf sama blķšan, hitar og nokkur śrkoma į milli svo aš grasiš žżtur upp“.

Vķsir segir žann 25. frį sólskini ķ Reykjavķk daginn įšur:

Sólskin var hér ķ gęr og notušu bęjarmenn góšvišriš til aš skemmta sér. Fór mesti fjöldi fólks śt śr bęnum, gangandi, rķšandi, ķ bifreišum eša į hjólum. Auk žess fóru templarar skemmtiferš upp į Akranes į ES „Žór", og skemmtu sér žar hiš besta. Snjóaš hefir į Noršurlandi undanfarna sólarhringa. Į Siglufirši var grįtt ķ rót nišur undir byggš ķ fyrrakvöld [23.].

Morgunblašiš greinir frį kulda žann 26.:

Kuldi óvenjumikill hefir veriš į Noršur- og Vesturlandi undanfarna daga. Viša hefir snjóaš alveg nišur i byggš. Ķ Borgarfirši efra var ašeins tveggja stiga hiti į sunnudaginn [24.].

Dagur segir frį žann 30.:

Eftir hinn įgęta tķšarkafla fyrir og eftir mįnašamótin sķšustu, brį til noršanįttar, sem hélst nęrri hįlfan mįnuš meš afskaplegum kulda, svo snjóaši ofan ķ mišjar hlķšar. Žó voru śrkomurnar ekki mjög miklar. Į fimmtudagsmorgun [28.] birti upp meš kuldastormi. Ķs er alltaf į reki mjög nęrri landi. Sirius, sem kom į žrišjudaginn, sigldi 7 klst mešfram og ķ gegnum ķs viš Horn. Žurrkar hafa veriš į Sušurlandi.

Įgśst: Lengst af žurrvišrasamt į Sušur- og Vesturlandi, en ótķš nyršra. Miklar rigningar um tķma noršantil į Austfjöršum. Kalt.

Grįtt var aš morgni ķ Möšrudal žann 4., 5. og 6. og alhvķtt žann 27. 

Dagur segir frį illri tķš žann 6.:

Tķšarfariš er enn hiš versta. Noršangaršur lįtlaus meš vešurofsa, śrfelli og kulda. Öll fjöll snęvi žakin ofan ķ mišjar hlķšar. Heyskemmdir verša minni vegna kuldans, en illt er śtlit um hiršingu heys. Sķldarśtgeršin stendur ķ stafni vegna ógęfta. Mörg hundruš sķldarkvenna sitja nś ašgeršalausar į Siglufirši ķ verstu hśsakynnum og hafa sex krónur į viku ķ kaup ķ ašgeršaleysinu. Er śtlitiš hörmulegt til lands og sjįvar.

Austurland segir frį strandi og rigningum žann 6.įgśst:

Sķšastlišiš mišvikudagskvöld strandaši seglskipiš „Ellen Benzon" į Borgarfirši [eystra]. Rak žaš upp ķ ofsastormi og brimi og hafši žvķnęr lent į kletta, mjög hęttulega, en skipsmenn gįtu komiš upp einhverju af seglum og komiš inn į sand, žar sem lķklegra var til bjargar. Enda varš full mannbjörg. Borgfiršingar voru višbśnir aš taka į móti skipshöfninni ķ brimgaršinum og höfšu įšur mannaš śt bįt meš 9 mönnum, en oršiš frį aš hverfa vegna brimsins. Skipiš var aš fara meš salt til Hinna sameinušu ķslenzku verzlana į Borgarfirši og hafši įšur lagt salt upp hér hjį sömu verslunum į Vestdalseyri. ... Mun skipiš vera óskemmt og saltiš ķ žvķ hafši lķtiš sem ekkert blotnaš.

Illvišri mikil hafa veriš undanförnu. Hefur hlaupiš svo mikill vöxtur ķ lęki og įr, aš slķkt mega firn heita. Bśšarįin hér ķ bęnum hefur brotist śr farvegi sķnum, skemmt tśn, vegi og garša og gert annan slķkan usla. Er nś veriš aš bęta vegaskemmdirnar.

Trślega eru rigningarnar sem minnst er į ķ frétt Austurlands žann 27. žęr sömu og belgdu Bśšarį:

Ķ rigningunum miklu ķ sumar varš vķša allmikiš tjón. Ķ Skógum ķ Mjóafirši skemmdist mikiš af tśninu, er aurskriša hljóp į. Į Hrjót ķ Hjaltastašažinghį hrundu bęjarhśs, og 30-40 hestar af žurru heyi skemmdust ķ hlöšu į Hreinsstöšum. Var sagt aš hęgt hefši veriš aš fara į bįt į milli tveggja bęja ķ Hjaltastašažinghį. - Spretta ķ sveitum er meš allra besta móti, en nżting eigi žar eftir.

Enn kvartar Dagur um stirša tķš žann 20.įgśst:

Tķšarfariš hefir allt aš žessu veriš mjög stirt. Sķfelldar žurrkleysur og rigningar nęstum daglega. Sunnanlands og vestan og noršan, alt austur aš Eyjafjaršarsżslu, hafa veriš įgętir žurrkar. Ķ Žingeyjarsżslu eru töšur manna enn yfirleitt óhirtar.

Žurrara var sunnanlands, Tķminn segir žann 6.įgśst:

Afbragšsgóš heyskapartķš hefir veriš hér um slóšir. Sumstašar hefir žó noršanhvassvišriš veriš allt of mikiš. Kuldi mikill nyršra og žokusśld.

Śr bréfi śr Skagafirši 17.įgśst (birtist ķ Morgunblašinu žann 4.september): „Tķšin köld og ofsafengin į noršan til skamms tķma, en nś hefur brugšiš til betri vešrįttu“.  

Ķsafold birtir 8.september bréf śr Strandasżslu dagsett 25.įgśst:

Tķšin ķ vor var alltaf köld, og spratt jörš žvķ seint, en i 12. viku sumars brį til hlżinda, og žį fóru tśnin fyrst aš spretta, og spruttu žį fljótt, svo aš ķ 13. vikunni og 13 af voru žau oršin meš besta móti sprottin og skyldi žį slįttur byrja, en žį kom inflśensan og lagši alla ķ rśmiš, og žó nokkra i gröfina. Uršu margir ęši mikiš veikir, og tók veiki žessi mjög mikiš śr heyvinnunni, vķšast ķ 1/2-2 vikur og sumstašar meira; menn eru lengi aš nį sér eftir veiki žessa. Um sama leyti versnaši tķš, og frį žvķ um og śr mišjum jślķ hefir veriš versta tķš, fyrst lengi noršangaršur meš illvišrum og kulda svo aš oft snjóaši ofan i byggš, og svo sķšustu viku hęgvišri um nętur. Töšur liggja vķša óhirtar enn, en sumstašar er bśiš aš taka žęr, en žó nęsta illa žurrar.  

Morgunblašiš greinir žann 28. frį žurrkum į Vestfjöršum:

Žurrkar įgętir hafa veriš undanfariš višast hvar ķ Vestfjöršum. Mun žar vera nęr žvķ alžurrkaš mest af žeim saltfiski, sem žar er til.

Kvartaš er undan vitlausum vešurspįm ķ Tķmanum žann 6.įgśst - lķtum į žaš. „Stöšin“ mun vera Vešurstofan:

Vešurathuganir. Stöšin hérna skżrir daglega frį vešri į nokkrum stöšum hér į landi, svo fylgir spįdómur um vešriš sem vęntanlegt sé. Spįdómar žessir eru mjög lélegir oft, engu betri en hęgt er aš segja fyrir um vešurhorfur įn žess aš vera nokkur vešurfręšingur, og gagniš mun lķtiš. — Ķ Vķsi 21. jślķ stendur žessi spįdómur: Kyrrt vešur fyrst um sinn, sķšan sušlęg įtt į Sušurlandi. Žann dag noršanrok į Sušurlandi. Noršanrok lķka 22. jślķ. 23. jślķ stendur: Horfur: noršlęg įtt. Kyrra vešriš sem spįš var 21. kom ekki hér og žvķ sķšur hin spįša sunnanįtt. Noršanįttin hefir haldist žar til 27. aš hann varš austlęgur. Hvergi var getiš um žaš ķ Vķsi 26. žar stóš: 26. snörp noršlęg įtt. 28. var spįš hęgri noršaustlęgri įtt. Žann dag rigndi hęgt į, - sušaustan hér. Hvaš skyldi mörgum žśsundum króna vera variš af almennings fé til žess aš fóšra žessa vešurspįmenn? Egill Gķslason. 

September: Śrkomutķš sķšari hlutann, en žurrvišrasamara fyrri hlutann. Kalt.

Į Möšruvöllum snjóaši žann 9., en festi lķklega ekki, en žann 11. festi nišur aš sjó. Alhvķtt į Vķfilsstöšum žann 27. - en ekki į Vešurstofunni viš Skólavöršustķg. 

Dagur ręšir sumartķšina žann 10.september:

Sumariš hefir veriš afar kalt og óžurrkasamt į Noršausturlandi. Flestir spįšu aš batna mundi meš höfušdegi, en svo hefir ekki reynst. Enn eru umhleypingar meš śrkomu viš og viš en žurrkflęsum į milli og vešur hlżrri. Hefir tķšin veriš umhleypingasöm um allt land sķšustu vikurnar. Heyfengur manna veršur ķ įr mjög misjafn į landinu. Spretta hefir veriš ķ mešallagi og sumstašar rśmlega žaš. En nżting hefir veriš afar misjöfn. Į Sušur- og Vesturlandi hefir heyskapur gengiš afar vel svo sagt er aš žar hafi heyjast óvanalega mikiš. Į Noršurlandi alt austur aš Eyjafjaršarsżslu hefir hann sömuleišis gengiš žolanlega, en žar austan viš og į Austurlandi er óhętt aš segja aš heyskapur hafi gengiš mjög erfišlega. Töšur sķnar gįtu menn ekki hirt į žvķ svęši fyrr en seinast ķ įgśst. Vinnukraftar notušust illa vegna óvešra og kulda. Inflśensan hefir lķka tafiš fyrir mönnum til og frį um allt land. Heyfengur yfirleitt į landinu veršur žó lķklega um eša yfir mešallag. Aftur eru slęmar horfur meš kartöfluuppskeru noršanlands, vegna sķfelldra kulda og nęturfrosta. 

Morgunblašiš segir 10.september: „Snjóaš hafši ķ fyrrinótt ofan i byrgš sumstašar į Snęfellsnesi, aš žvķ er sķmaš var frį Ólafsvķk ķ gęr“, og daginn eftir segir: „Siglufirši i gęr. Undanfarna daga hefir veriš mesta illvešur. Hafa skipst į žokur, rigningar og éljagangur. Suma dagana hefir snjóaš nišur ķ byggš. Er töluveršur snjór kominn į hęstu fjöll, en vęntanlega tekur hann upp aftur fljótlega“.

Vikan nęst į eftir viršist hafa veriš bęrileg, en Vķsir segir žó žann 15. aš frost hafi veriš ķ nótt og héluš jörš ķ morgun. Morgunblašiš segir svo žann 20.:

Ķ ofsaroki į Stokkseyri i fyrradag [18.] rįkust tveir vélbįtar į žar į legunni og sukku bįšir. Ennfremur strandaši vélskip i Grindavķk og skemmdist mjög. 

Žann 28. og 29. gerši slęmt vešur af noršri. Austurland segir žann 1.október:

Ofsavešur ķ var hér nóttina milli 28. og 29. [september]. Fauk žį allt lauslegt og meira aš segja žök af geymslu- og skepnuhśsum. Var vešriš eitt meš žeim mestu er hér koma.

Dagur segir frį sama vešri žann 1.október:

Ofsavešur į noršaustan gerši s.l. mišvikudagsnótt (28.). Heyrst hefir aš žaš vešur hafi oršiš skipum aš grandi vķšar en ķ einum staš. Auk skips žess, sem strandaši hér viš Eyjafjörš, ... er sagt į mótorskip aš nafni „Erlingur“ hafi strandaš ķ Breišuvķk į Tjörnesi og hafi skipstjórinn farist, en sögum ber ekki saman um žaš meš hverjum hętti žaš hafi oršiš. Ašrir skipverjar komust af. Sömuleišis hefir heyrst aš mótorbįtur hafi farist į Vestfjöršum.

Og Fram į Siglufirši lķka žann 1.október (nokkuš stytt hér):

Hiš versta tķšarfar. Kraparigningar og kuldi. Mišvikudagsnóttina mįtti hér heita stórhrķš, var um morguninn alhvķtt nišur ķ sjó og stórbrim, skaša gerši žó vešriš engan, hér ķ Siglufirši, enda var vešurhęšin ekkert afskapleg hér ķ firšinum. Ķ aftaka noršanvešri, stórhrķš og stórbrimi sem hér gerši Noršanlands ašfaranótt sķšastlišins mišvikudags, ströndušu 2 skip, hiš fyrra sem til fréttist var mótorskonnortan Rigmor frį Nakskov ķ Danmörku Var hśn į leiš frį Bolungavik hingaš til Siglufjaršar meš salt ...  Hraktist skipiš undan vešrinu inn į Eyjafjörš og strandaši į Djśpuvķk skammt frį Krossum. Menn björgušust allir. Sagt er aš botninn muni aš mestu śr skipinu og bęši skip og farmur gjörónżtt.

Sķšara skipiš sem tilfréttist aš farist hefši žessa sömu nótt var vélskipiš „Erlingur“ héšan śr Siglufirši. Hafši hann veriš ķ flutningum austur į land og var nś į heimleiš, strandaši hann į Tjörnesinu noršanveršu žar sem heitir Breišavķk. Kastaši brimiš Erlingi upp į žurrt land og er skipiš vķst talsvert brotiš. Erlingur var vįtryggšur og bķša eigendurnir vonandi eigi stórtjón. Žaš slys vildi til aš stżrimašurinn Jón Gušmundsson héšan śr Siglufirši dó voveiflega. Rétt įšur en skipiš kastašist į land, gekk Jón undir žiljur og heyršu skipverjar ķ sama mund skoti hleypt af, og žegar aš var komiš var hann örendur meš skot gegnum höfušiš, vita menn ógjörla hvernig slysiš hefir viljaš til, 10 mķnśtum sķšar voru hinir skipverjar heilu og höldnu į landi. En ęriš hrošaleg hefur sś stund veriš mešan skipiš kastašist til og frį ķ brimgaršinum og hver mašur hélt sér daušahaldi žar til skipiš festist svo aš menn freistušu aš stökkva į land. Svo var vešriš og sjórótiš mikiš aš menn žar eystra muna ekki slķkt sķšan fyrir aldamót. Skipshöfnin er į Hśsavķk, og byrjušu sjópróf ķ gęrdag, aš žeim loknum, verša mennirnir fluttir hingaš viš fyrstu hentugleika. 

Tķminn segir žann 1. frį manntjóni ķ sama vešri vestra:

Um mišja sķšastlišna viku fórst vélbįtur frį Valžjófsdal ķ Önundarfirši. Fjórir menn voru į bįtnum og fórust žeir allir.

Október: Sķfelldar śrkomur į Sušur- og Vesturlandi, en allgóš tķš noršaustanlands. Fremur kalt.

Morgunblašiš lżsir sęmilegri tķš ķ pistli žann 16.:

Tķšarfar helst enn sęmilegt ķ flestum landsfjóršungum, aš žvķ er til fréttist. Frost hafa ekki komiš enn svo teljandi sé og snjólaust er allstašar ķ byggšum.

En žann 20. greinir blašiš frį nokkrum sķmslitum śti um land dagana į undan og Austurland segir 5.nóvember frį bilunum į Seyšisfirši (sennilega um žetta leyti):

Ķ krapahrķšinni ķ sķšasta mįnuši bilaši mjög mikiš rafmagnskerfi bęjarins. Brotnušu sjö staurar og var bęrinn žvķ lengi ljósalaus — mun ólag meira eša minna hafa veriš į rafmagnskerfinu į žrišju viku. Hefur mönnum mikiš brugšiš viš og žykir kerta- og lampa-ljós lķtils virši.

Fram segir frį žann 22.:

Sķšan į sunnudagskvöld [16.] hafa veriš hrķšarvešur öšruhvoru en frostvęgt allt fram į fimmtudagskvöld [20.]. Sumariš kvaddi ķ gęr meš logni, hreinvišri og 5 st. frosti og tindrandi noršurljósum ķ gęrkvöldi en veturinn heilsar i dag meš hęgvišri og vęgu frosti. Annars hefir žetta lišna sumar veriš óvenju kalt og hryssingslegt hér um slóšir og vķšar um land, aš žvķ er frést hefir. 

Tķminn segir žann 22.:

Śr Borgarfirši. Grasvöxtur varš sęmilegur į tśnum ķ sumar en śtjörš snögg meš afbrigšum til fjalla. Nżting įgęt. Garšar vķša stórskemmdir eftir noršanbįlvišri.

Tķminn birti žann 10.desember bréf sem ritaš er um veturnętur undir Eyjafjöllum - žar gekk heyskapur betur en fyrir noršan, en garšar brugšust:

Voriš var kalt, en jörš klakalaus undan vetrinum og spratt žvķ furšuvel. Sumariš var lķka kalt, misheppnušust žvķ matjurtagaršar, ašeins rófur, gróšursettar śr vermireit, spruttu vel. Heyskapartķš mjög hagstęš, svo jafnvel votheysbęndur žurrkušu öll sķn hey. Hey meš meira móti og mjög góš. Saušfé reyndist allvel til slįtrunar.

Óljósar fréttir bįrust af eldgosi sem įtti aš hafa oršiš um sumariš. Vķsir segir žann 15.:

Žess var getiš fyrir nokkru ķ Vķsi, eftir kaupamanni, sem kom austan śr Biskupstungum, aš žar hefši oršiš vart viš nokkurt öskufall einn dag ķ įgśstmįnuši og um lķkt leyti
höfšu nokkrir menn séš eldbjarma ķ austri af Hafnarfjaršarveginum. Žóttust menn vita, aš eldur mundi vera uppi einhvers stašar ķ óbyggšum, en enginn vissi hvar. En nś kemur sś fregn austan śr Skaftafellssżslum, aš eldur hafi veriš uppi į Skaftįrtungumannaafrétt. Heimildarmašur Vķsis fyrir žeirri fregn er hr. Žorsteinn Einarsson, Skaftfellingur, sem heima į hér ķ bęnum. Hann var į ferš eystra ķ sumar og var žį sagt, aš sést hefši frį Skįl į Sķšu, mikill eldur uppi eina nótt žar noršur į öręfunum. Var giskaš į, aš žaš vęri į hinum sömu eldstöšvum, žar sem gosin miklu uršu 1783. Eldur žessi sįst um mįnašamót jślķ og įgśstmįnaša. Ekki varš eldsins lengi vart, og engin aska féll ķ Skaftafellssżslum. Ekki hafši Žorsteinn frétt, hvort leitarmenn hefšu oršiš varir viš vegsummerki eftir gosiš; taldi hann óvķst, aš žeir hefšu fariš svo langt noršur.

Nóvember: Mjög śrkomusamt um allt sunnan- og vestanvert landiš, en góš tķš noršaustanlands. Hiti ķ mešallagi.

Talsvert illvišri gerši um mįnašamótin, sķšdegis žann 31.október og 1.nóvember. Austurland segir svo frį vešrinu žann 5.nóvember:

Seinni hluta mįnudags [31.] og ašfaranótt žrišjudags [1.] ķ žessari viku var hér į Austurlandi versta vešur. Hér ķ firšinum sökk vélarbįtur į Žórarinsstöšum, eign Siguršar bónda žar. Sökk hann žar į legunni, en hafši rekiš nokkuš. Var vélarskipiš „Gerpir" fengiš til aš reyna aš bjarga bįtnum, en eigi hefur björgunin tekist enn. Vélarbįtur sökk einnig į Hafranesi ķ Reyšarfirši. Eigandi hans var Nķels Finnsson. Į Sörlastöšum hér ķ firšinum hrundi śr fjįrhśsi steyptur gafl og nokkuš af žakinu. Drap hruniš eina kind.

Ķ ofsavešrinu į mįnudaginn [31.október], vildi til žaš slys, aš mašur og 22 kindur fóru į sjó śt ķ snjóflóši ķ Svķnavķk ķ Borgarfirši. Var svo mįl meš vexti, aš bóndinn ķ Breišuvķk įtti fé, er gekk śti ķ Svķnavķk žessari. Er vešriš versnaši, fór hann af staš meš vinnupilti sķnum, er Einar hét Einarsson, aš leita fjįrins, Fundu žeir žaš ķ žröngum bįs viš sjóinn og hugšust aš reka žaš upp kleif eina. En er féš var komiš upp ķ kleifina tók sig upp snjóflóš efst ķ fjallinu, er tók Einar og 22 kindur į sjó śt. Nokkru sķšar rak lķk Einars. Ķ Njaršvķk ķ Borgarfirši, hljóp einnig snjóflóš, er braut nokkra sķmastaura. Var brim ķ Njaršvķk svo mikiš, aš śt tók tvo bįta, er taldir voru į alöruggum staš.

Fram į Siglufirši segir lķka af vešrinu ķ pistli žann 5.:

Veturinn viršist fyrir alvöru vera genginn ķ garš og žykir mönnum hann fullsnemma į ferš. Sunnudag [30.október] og mįnudag var hér noršanlands noršan-stórhrķš, voru hér ķ Siglufirši mannhęšarhįir skaflar į götunum žegar upp birti. Sķšan sķfeldar hrķšar og stórhrķš ķ dag.

Dagur į Akureyri segir annars konar óhappi žann 5.:

Skemmdir uršu į vélbįtum Höfšhverfinga og Hrķseyinga hér į höfninni sķšastlišinn mišvikudag [31.október]. Bįtarnir komu žann dag hingaš inn eftir og hafši aš minnsta kosti einn žeirra mešferšis um 20 skippund af saltfiski. Autt var viš Oddeyrartangann, en fiskeigendum žótti langt aš aka fiskinum žašan į įkvöršunarstaš og freistušu aš komast inn aš Torfunefsbryggju, en Pollurinn var lagšur nżrenndum ķs. Lögšu bįtarnir ķ ķsinn og brutu sér leiš upp aš bryggju. En svo fóru leikar aš göt skįrust į tvo žeirra og sökk bįturinn meš fiskinum viš bryggjuna. Žrišji bįturinn skemmdist til muna. Skašinn į fiskinum mun verša talsvert mikill.

Dagur birti žann 19. bréf śr Svarfašardal žar sem lżst er tķšarfari sumarsins og heyskap:

Fyrir hér um bil 3 vikum sķšan kvaddi sumariš okkur Svarfdęlinga eins og ašra Frónbśa. Mįtti sį tķmi heita kaldur og vossamur, er žaš dvaldi hér ķ byggš, aš undanteknum nokkrum hluta jślķmįnašar, spratt žį gras yfir vonir fram, svo grasspretta į tśnum og haršvelli var hér ķ betra mešallagi, en mżrlendi mišur. Óžurrkarnir voru meš meira móti. Langsöm og žrįišin noršan- og noršaustanįtt ollu žeim vandręšum, aš illmögulegt var aš žurrka hér heytuggu, sķfeld žoka og rigning og krapavešur og upp ķ dalnum var ein sś hretvišrakviša svo löng, aš naumast sį til sólar ķ hįlfan mįnuš samfleytt. Rann žį afréttarfénašur mjög til byggša og olli skemmdum į ógirtu landi. Hey voru yfirleitt linžurr ķ garš bśin og fór žaš mjög aš vonum ķ slķku tķšarfari. Žaš var eins og nįttśran vęri įkvešin ķ žvķ, aš virša aš vettugi alla žį framsżni og višleitni til bęrilegrar heyverkunar er mennsk hyggja getur framleitt. Hitnušu hey vķša, einkum töšur, śr hófi fram og er ekki enn séš hverjar afleišingar žaš hefir. En žaš var ekki eitt sem žessi daušans tķš hafši ķ för meš sér. Žannig brįst almennt uppskera matjurta hér ķ sveitinni, kartöflu- og gulrófnarękt hefir veriš stunduš hér nįlega į hverjum bę um langt skeiš, til matbętis og bśdrżginda. 

Betri tķš var nyršra eftir fyrstu daga mįnašarins. Fram segir frį ķ stuttum pistlum: 

[12.] „Hreinvišri žessa vikuna og suma daga kyrrt og gott vešur, frost lķtil hér śt viš hafiš. Bįtar hafa róiš meš handfęri nokkrum sinnum og fengiš reytings fisk“. [19.] „Besta tķš žessa vikuna, hęgvišri og žķšvišri hvern dag“. [26.] Sama blķša og góša tķšarfariš eins og sķšastlišna viku“. 

Desember: Śrkomusöm tķš og vķša talsveršur snjór. Hiti ķ mešallagi.

Glitskż sįust frį Nefbjarnarstöšum žann 13. Žann 9. fauk ofan af śrkomumęli į Stórhöfša ķ ofsavešri. 

Morgunblašiš segir žann 9. frį vandręšum ķ Reykjavķkurhöfn:

Įrekstur og skemmdir nokkrar uršu į skipum ķ höfninni ķ ofsavešrinu ķ fyrrinótt [7.]. Flutningaskipiš Haukur, sem liggur bundiš viš Örfiriseyjargaršinn, rakst į botnvörpung Hauksfélagsins, Žorstein Ingólfsson, en žaš skip rakst aftur į Sušurlandiš. Öll skipin skemmdust nokkuš.

Žann 14. segir Morgunblašiš frį žvķ aš vélbįt hafi rekiš į land į Kjalarnesi „į sunnudagsnóttina var [11.desember]“.

Morgunblašiš segir frį žvķ žann 6.janśar 1922 aš mašur hafi oršiš śti ķ skafbyl į Hellisheiši žann 19.desember. 

Vķsir segir frį žann 27.:

Vegna snjóžyngsla komst jįrnbrautarlestin ekki af staš ķ morgun og stöšvašist žess vegna vinna ķ svip viš nżju hafnaruppfyllinguna. Rosavešur hefir veriš um jólin. Įttin żmist sušvestlęg eša austlęg. Miklum snjó hefir kyngt nišur. Ķ dag er vešur öllu stillilegra, en loftvog stendur óvenjulega lįgt.

Snjódżpt viš Vešurstofuna var žó ekki mjög mikil žessa daga, mest 17 cm žann 30. 

Žann 28. segir Morgunblašiš frį jólavešrinu:

Hrķšarjól sannkölluš hafa žessi jól veriš. Hefir kyngt nišur miklu af snjó og lķtur śt fyrir rosatķš enn, žvķ loftvog stendur illa. Sķmslit uršu allmikil ķ óvešrinu į ašfangadagsnótt. Slitnaši landsķminn į Kjalarnesi allur nema ein lķna og į austursķmunum uršu bilanir milli Lękjarbotna og Ölfusįr. Tafšist afgreišslan nokkuš viš žetta en nś er allt komiš ķ samt lag aftur.

Blašiš bętir žvķ viš žann 30. aš noršanlands sé sögš sęmileg tķš. 

Lżkur hér frįsögn hungurdiska af įrinu 1921. Hefši tķšarfar žess ekki vakiš mikinn fögnuš nś į tķmum. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Okt. 2018
S M Ž M F F L
  1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31      

Nżjustu myndir

  • ar_1889p
  • ar_1889t
  • Samanburðarmynd
  • vik i myrdal 1910
  • vik i myrdal 1910

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (21.10.): 38
  • Sl. sólarhring: 254
  • Sl. viku: 1372
  • Frį upphafi: 1698447

Annaš

  • Innlit ķ dag: 32
  • Innlit sl. viku: 1157
  • Gestir ķ dag: 30
  • IP-tölur ķ dag: 28

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband