Af įrinu 1912

Viš höldum įfram aš hjakka ķ fortķšinni meš ašstoš blašafrétta og vešurathugana. Ķ višhengi mį finna żmsar tölulegar upplżsingar fyrir nördin - ekki allar aušskiljanlegar.

Ķ žetta sinn veršur litiš į helstu vešuratburši įrsins 1912. Į heildina litiš eru žaš stöšug sjóslys og drukknanir sem umfram annaš einkenna tjónalista įrsins - viš rekjum žau óhöpp ekki öll hér. Um mįnašamótin jślķ/įgśst gerši mjög afgerandi kuldakast. 

En byrjum į almennri tķšarfarslżsingu sem blašiš Lögrétta birti žann 15. janśar 1913:

Įriš 1912. Til landsins hefur žaš veriš žannig: Veturinn heldur góšur; voriš įgętt, en žó nokkuš žurrvišrasamt. Grasvöxtur góšur į haršvelli, lakari į mżrum. Slįttur byrjaši snemma. Sumariš kalt og um mįnašamótin jślķ/įgśst gerši noršanhret meš frosti og snjó, er stóš ķ viku, og muna menn ekki annaš eins um žann tķma. Skemmdust ķ žeim kuldum kįlgaršar noršanlands. Uppskera śr göršum hér syšra i fullkomnu mešallagi. Haustiš hefur veriš fremur illvišrasamt. Til sjįvarins mį telja įriš mešalįr.

Janśar: Nokkuš umhleypingasöm tķš, en vķšast snjólétt. Fremur hlżtt. 

Blašiš Ingólfur lżsir įramótavešrinu syšra (ž.4):

Vešur var hiš besta um įramótin, heišskķrt vešur og hęgt, og tunglskin į kvöldin.

Og žann 24. lżsir blašiš góšri vetrartķš:

Vešur hefir veriš hiš besta undanfarna daga. Allt fram yfir helgi var eins hlżtt eins og į sumardegi, og sumstašar gęgšust ung og gręn grös upp śr jöršinni. - Žau hafa lķklega haldiš aš voriš vęri komiš. En veturinn mun hafa hugsaš sér, aš hann skyldi kenna žeim aš lesa betur į almanakiš, og gerši sķšan frost strax eftir helgina. Og nś hafa grösin mįtt kenna į žvķ, hvaš žau voru gręn, - nś eru žau öll dauš.

Sama dag birtir Vķsir frétt śr Hrśtafirši:

Sumarlegt var ķ Hrśtafirši į žrišjudaginn var. Auš jörš aš sjį er litiš var til noršurs, žröstur ķ lofti en vepja į gangi ķ sjįvarsandinum og vegfarendur uršu fyrir hverjum mżflugnahópnum į fętur öšrum. Sólin hafši vakiš žęr til žess aš njóta góša vešursins.

Febrśar: Stormasamt og kalt. Snarpt noršanįhlaup meš miklu frosti fyrsta žrišjunginn og aftur alveg ķ lokin. Tķš talin góš sušvestanlands. Žurrvišrasamt syšra og óvenju snjólétt žar. 

Įttunda febrśar hafši skipt rękilega um frį gęšum janśarmįnašar - svo segir Ingólfur:

Vešur hefir veriš afarkalt alla undanfarna viku, alltaf kringum 10 stiga frost; og flesta dagana hefir veriš hvasst į noršan. Žaš er ķ rauninni fyrst nśna aš hęgt er aš segja aš veturinn byrji fyrir alvöru, žvķ undanfarna mįnuši hefir tķšin veriš nęrri žvķ eins og į vordegi, svo aš margur var oršinn hręddur um aš veturinn myndi ekki byrja fyrr, en einhverntķma ķ sumar. En nś mun varla žurfa aš óttast žaš lengur.

Ašfaranótt žess 8. uršu vandręši į Reykjavķkurhöfn ķ miklu noršanhvassvišri (hafnargaršar höfšu ekki veriš byggšir). Breskur togari fór aš reka į akkerum sķnum og var nęrri kominn į land žegar menn nįšu aš kynda upp vélina og forša skipinu. Nokkrir uppskipunarbįtar munu hafa sokkiš ķ vešrinu. 

Vķsir lżsir aškomunni eftir noršangaršinn ķ pistli žann 13.:

Vešrįttunni breytti aftur til hins betra į laugadaginn. Sķšan blķšvišri. — Eftir garšinn var einkennilegt um aš litast viš höfnina. Flutningsbįtar allir ķ kafi, nema hnżflarnir jöklašir upp śr. Skipin ķ hvķtri klakabrynju. Fjaran samfrosin „sullgaršur“, (sem Noršlendingar kalla) eša „móšur“ (į vestfirsku) frį efsta kambi nišur fyrir hįlffalliš fjöruborš. — Örfiriseyjargrandinn allur grįr af ķshrönnum. Sjógaršar og bryggjur og hśsveggir nęst sjónum snjóhvķtir sem śr marmara vęri. - Skerjafjöršur var allur lagšur.

Blašiš Sušurland greinir ž.10. frį hörmulegu slysi sem varš mišvikudaginn 7. febrśar, „hér“ er Eyrarbakki:

Tķšarfarķš var lengi gott og lék viš okkur, mįtti heita aš stöšugt vęri sumarvešur, žangaš til žorrinn byrjaši. Hann hefir veriš allharšur i horn aš taka, en snjólaus žó; frost mikil og stormar. - Į mišvikudaginn sķšastlišinn var hér stormur mikill af noršri, mun žó hafa veriš langt um hvassari annarsstašar. — Žį um daginn voru um 20 vermenn į sušurleiš undan Eyjafjöllum. Fóru žeir frį Garšsauka į mišvikudag og ętlušu aš Varmadal og komust žangaš flestir um kvöldiš meira og minna kalnir ķ andliti. Tveir bręšur frį Grund undir Eyjafjöllum fóru nokkru į eftir hinum frį Garšsauka, komu žeir eigi aš Varmadal um kvöldiš. Žį nótt var einna hęst frost hér, um 17 gr. Į fimmtudag var žeirra leitaš og fundust žeir helfrosnir  skammt frį Varmadal. Bręšur žessir hétu: Sveinbjörn og Brynjólfur, Gušmundssynir, Sveinbjarnarsonar prests ķ Holti. 

Žjóšviljinn (ž.20.) bętir viš žeim upplżsingum aš sandstormur hafi veriš mikill. 

Fljótt linaši aftur og žann 15. skrifar Ingólfur:

Vešurįttan er nś mjög breytt aftur sķšan į sunnudag [11.], og er nś komin hlįka og blķšvišri aftur. Snjór liggur rétt efst į fjöllunum, einsog strausykurklessa į raušgraut; en į götunum eru heil stöšuvötn af forarpollum, brśnum eins og vatnskókó. Og yfir öllu žessu hvelfist svo himininn grįr og ólundarlegur einsog „illa skafinn grautarpottur" į hvolfi.

Vķsir segir žann 16. frį miklu illvišri ķ Evrópu ķ janśar:

Hörkufrost og fįrvišri hefur gengiš yfir England, Frakkland og Austurrķki um mišjan fyrra mįnuš. Svo mikiš ofvišri var į Ermarsundi aš alt sķmasamband milli Englands og Frakklands slitnaši og sķmskeyti milli landanna voru send um New York. Ķ Lundśnum sį ekki til sólar ķ 8 daga fyrir blindbyl og umferš į götum borgarinnar tepptist aš mestu. Fé fennti mjög į Englandi og Skotlandi og fjöldi manna varš śti. Skašar hafa og oršiš miklir į Frakklandi sökum frosts. Fjöldi skipa fórst og viš strendur Mišjaršarhafsins. Žaš er ķ frįsögur fęrt aš ķ Galisķu hafi į einum degi (19. f.m.) helfrosiš 114 manns. [Vešriš į Englandi mun hafa veriš hvaš verst žann 17. og 18. janśar].

Mikiš illvišri gerši af austri žann 23. febrśar. Žį fórst žilskipiš Geir og fimm menn tók śt af skipi į Selvogsbanka. 

Į hlaupįrsdaginn féllu mikil snjóflóš ķ Mjóafirši, žį gekk mikiš noršaustanvešur yfir landiš. Austri segir frį žann 2.mars:

Snjóflóš hljóp ķ Mjóafirši ķ fyrradag rétt fyrir innan Hesteyri, og nįši yfir mikiš svęši, svo žaš tók meš sér 12 sķmastaura og žeytti žeim yfir fjöršinn yfir aš Asknesi og skall sjórinn žar langt upp į land og sleit festi hvalveišabįts, er 1į žar viš bryggju. Annaš snjóflóš hljóp milli Brekku og Hesteyrar og mun einnig žar hafa brotiš sķmastaura.

Tveir menn fórust ķ snjóflóšum ķ febrśar (dagsetninga ekki getiš ķ frétt Žjóšviljans 11. mars). Annar žeirra var į leiš yfir Siglufjaršarskarš, en hinn aš rjśpnaveišum į Žorvaldsdal ķ Eyjafirši. 

Mars: Fremur hęgvišrasamt. Tķš talin góš vķšast hvar. Hiti ķ mešallagi.

Mįnašamótavešriš skilaši fleiri snjóflóšum. Žau mestu uršu į Seyšisfirši žann 3. Austri segir frį žann 9.

Snjóflóš hljóp hér śr Bjólfinum s.1. sunnudag įrdegis, og kom nišur hér efst į Fjaršaröldu og kollsteypti žar og mölbraut stórt vörugeymsluhśs, er verslunin Framtķšin įtti, voru žar bęši ķslenskar vörur: kjöt, tólg og fiskur, og śtlendar; ennfremur bįtar og żmis įhöld, er allt eyšilagšist eša skemmdist meira og minna. Tjóniš tališ 4-5 žśs. kr. Ennfremur tók snjóflóšiš fjįrhśs meš 17 kindum ķ, og nįšust af žeim ašeins 5 lifandi. Vķša annarstašar hér ķ firšinum hafa hlaupiš snjóflóš, en eigi ollaš verulegu tjóni.

Sušurland segir žann 23. mars af tjóni af völdum sandfoks - trślega hefur žaš oršiš ķ vešrunum ķ febrśar:

Skemmdir af sandfoki hafa oršiš allmiklar ķ vetur į Rangįrvöllum og Landi. Tśnin į Reyšarvatni og Dagveršarnesi į Rangįrvöllum sögš aš mestu eyšilögš. Allmiklar skemmdir sagšar vķša į Landinu.

Žaš er oft nokkur nśtķmabragur į vešurpistlum ķ fréttablašinu Ingólfi - t.d. er kvartaš undan višsnśningi įrstķša žann 21. mars:

Vešriš er enn meš allrabesta móti; dįlķtill noršanvindur ķ dag, en frostlaust og hlżtt. Voriš kvaš lķka hafa byrjaš ķ gęr, segja žeir sem lesa almanakiš; žaš geri ég bara aldrei, og žaš gera engir skynsamir menn. Til hvers er žaš lķka, žegar ekkert er aš marka žaš lengur: Žaš er sumar į veturna og vetur į sumrin. Ég kann illa viš žessa óreglu; ég vil hafa ęrlegt frost mešan veturinn er, og svo sólskin og blķšu į sumrin.

Aprķl: Tķš talin hagstęš. Sunnanlands voru žó umhleypingar. Hiti ķ mešallagi. Mikiš frost ķ Möšrudal ž.11.

Ašfaranótt 14. aprķl gerši mikiš illvišri sem olli sköšum į sjó, m.a. hörmulegum įrekstri franskrar skonnertu og žilskipsins Svans, 12 mönnum af Svaninum var bjargaš ķ franska skipiš, en 14 fórust. Sömuleišis brotnaši žilskip ķ Arnarfišri og vélbįtur ķ Hnķfsdal. Bįtur frį Vestmannaeyjum fórst einnig meš sex mönnum į (sé aš marka frétt ķ Vķsi žann 15.)

Lķtiš var um hafķs įriš 1912, öfugt viš žaš sem veriš hafši įriš įšur. Žó segir Vestri frį žvķ žann 20. aprķl aš hafķs hafi um mišja vikuna veriš į reki śti af Horni og Straumnesi. 

Vestri segir frį tķšinni ķ pistli žann 27. aprķl. 

Žessa viku hefir veriš einmuna blķšvišri, svo vart mun hafa frosiš saman sumar og vetur, sem bśmennirnir žó helst įkjósa. 

Maķ Hagstęš tķš. Fremur śrkomusamt į Sušur- og Vesturlandi, en žurrvišrasamt noršaustanlands. Fremur hlżtt. Mjög hlżtt nyršra um ž. 20. 

Sķšdegis žann 6. maķ varš mikill jaršskjįlfti austur undir Heklu, einn sį sterkasti sem męlst hefur į Ķslandi. Mikiš tjón varš ķ skjįlftanum og hrundu fjölmargir bęir til grunna.

Žann 25. maķ birtist bréf śr Borgarfirši, ritaš 6. sama mįnašar - tķšarfar vetrarins er žar mjög lofaš:

Veturinn nżlišni hefir veriš hinn stilltasti er menn muna. Getur varla heitiš aš snjóföl hafi sést nema svo sem 4 sinnum, og hefir horfiš jafnharšan aftur. Mį žvķ segja aš snjór sęist ekki nema ķ öręfum og jöklum. Austan landnyršings žyrringar, vindhęgir hafa tķšast veriš. Er žaš hér hin besta įtt į flestum tķmum įrs, žvķ žį er himininn heišur, svo sólar nżtur, og frost vęg; enda hafa aldrei veriš frost ķ vetur nema fyrst į žorra og nokkra daga į góu; en oft hlżindi sem sumar vęri um daga, en frjósandi um nętur. Regn hefir varla komiš nema lķtilshįttar į jólaföstu viku tķma. Gengu žį morgun einn miklar žrumur og eldingar; hafši einni slegiš nišur ķ klöpp eina skammt fyrir ofan bęi ķ Skorradal og hitinn veriš svo mikill aš klöppin hafši rifnaš stórkostlega. Eins og geta mį nęrri hafa hagar veriš meš afbrigšum. Eigi aš sķšur hafa hey gefist alt aš mešallagi, žvķ žegar jörš er auš og žyrringar ganga, veršur beitin létt, og žarf žį aš bęta hana upp meš žeim mun meiri heygjöf. Žegar į allt er litiš veršur žaš vķst almannarómur, aš žessi vetur hafi veriš meš žeim allra bestu, sem yfir landiš hafa gengiš. Sumariš rķšur eigi sķšur vel ķ garš og gefur góšar vonir.

Ekki voru hornstrendingar alveg sammįla, enda austan- og noršaustanįttin annars ešlis žar um slóšir heldur en ķ Borgarfiršinum - 8. jśnķ birti Žjóšviljinn bréf žašan sem dagsett er 26. maķ:

Veturinn var hér mjög haršur og snjóamikill, — meš feiknamikilli fannfergju og austan- og noršaustanstormum, frį febrśarbyrjun fram ķ aprķl og mįtti heita, aš menn fengju aldrei bjartan dag. Um mišjan aprķl skipti um vešrįttu, og mį heita, aš sķšan hafi veriš öndvegistķš, enda jöršin farin aš gręnka.

Vélbįtur śr Reykjavķk fórst ķ austanroki ašfaranótt 31. maķ og meš honum fjórir menn. Vestri segir žann 1. jśnķ frį vestanroki miklu, žó tjónlitlu, žį sömu nótt. Gęti hvort tveggja stašist hafi snörp lęgš fariš noršur skammt vestur af landinu. 

Jśnķ Hagstęš tķš. Mjög žurrt vķšast hvar. Fremur hlżtt. Vikan 6. til 12. var sérlega sólrķk ķ Reykjavķk. 

Noršri og Sušurland segja frį góšri sprettu, en kvarta undan žurrkum:

Sušurland (22. jśnķ): Vešrįttan er óminnilega góš, žurrvišri og hlżvišri daglega; grasvöxtur óvanalega góšur vķšast, svo snemma sumars, einkum į tśnum. Žó er framförin lķtil į sprettunni nś uppį sķškastiš; žurrkarnir of miklir, ekki sķst fyrir įveitulausar mżrar ķ Flóa og į Skeišum.

Noršri (23. jśnķ): Bestu horfur eru sunnanlands meš grassprettu. Noršan- og austanlands voru horfurnar góšar um fardagaleytiš, en lķtil framför sķšan į haršlendi sakir žurrka, en raklend tśn spretta vel. Miklir žurrkar hafa veriš žaš sem af er žessum mįnuši og varla komiš dropi śr lofti.

Noršri segir sķšan frį žvķ 1. jślķ aš nokkuš hafi rignt sķšustu daga mįnašarins og horfur į grassprettu séu žvķ betri - og aš fariš sé aš slį ķ Eyjafirši, fyrst ķ Kaupangi žann 19. jśnķ. 

Jślķ Hagstęš tķš, žó sólarlķtiš vestanlands. Hiti ķ mešallagi. Kuldakast ķ lok mįnašar, mikil hlżindi nyršra og eystra ķ byrjun hans. Nokkrir óžurrkar gengu framan af mįnuši syšra og um vikutķma fyrir mišjan mįnuš nyršra. 

Óvenjudjśp lęgš sat viš landiš ķ kringum žann 10. Um 10 dögum sķšar var žrżstingur oršinn sérlega hįr. Bįtar fórust vestra - trślega įtti illt vešur og sjór žįtt ķ žvķ. Vetri segir žann 13. frį óžurrkum:

Tķšarfar hefir veriš fremur stormasamt undanfariš og óžurrkar ęriš miklir. Taša žvķ hrakist töluvert hjį žeim sem byrjašir eru į heyskap.

Undir lok jślķmįnašar gerši óvenjulega kulda sem stóšu fram eftir įgśstmįnuši. 

Įgśst Hagstęš tķš į Sušur- og Vesturlandi, en śrkomusamt noršaustanlands, einkum eftir mišjan mįnuš. Sums stašar snjóaši noršanlands og allt sušur um mitt Vesturland ķ byrjun mįnašar. Kalt ķ vešri og noršaustanlands var óvenjukalt.

Austri birtir žann 10. įgśst frétt af ótķšinni:

Vešrįttan hefir veriš ömurleg hér į Seyšisfirši og um allt Austurland undanfarinn hįlfan mįnuš. Setti mikinn snjó nišur į fjöllum uppi og nišur ķ byggš. Į Fjaršarheiši varš svo mikill snjór aš hann tók hestum į mišjar sķšur. Muna elstu menn ekki slķka fannkomu į žessum tķma įrs. Bjarni Ketilsson póstur sagši oss aš žegar hann var į Grķmsst0šum 3. ž.m. žį hefši fé oršiš aš krafsa sér til beitar kring um tśniš į Grķmsstöšum į Fjöllum. Hér ķ firšinum kom svo mikill snjór ķ fjöll aš snjóflóš féll śr Vestdalsfjalli nišur i mišjar hlķšar. Mun slķkt: einsdęmi ķ annįlum landsins į žessum tķma įrs.

Ķ Austra žann 24. komu ķtarlegri fréttir śr fleiri landshlutum (takiš eftir žvķ aš hér eru tiltekin nöfn į bįšum noršlensku fjallaskögunum):

Óvanalegt noršanhret gekk yfir landiš sķšustu daga jślķmįnašar og fyrstu daga įgśstmįnašar. Fyrir sunnan snjóaši ķ Esjuna 2.- 3. įgśst, og var marga daga ryk mikiš į Reykjavķkurg0tum; en einkum kvaš mikiš aš snjókomu į Noršurlandi, svo aš vķša varš aš hętta slętti um tķma (ķ Žingeyjarsżslum). Sumstašar fennti fé hrönnum saman (t.d. į Flateyjardal), og fjallavegi gjörši ófęra um stundarsakir. Žórhallur kaupmašur Danķelsson frį Hornafirši var kominn meš marga hesta upp į syšri brśn Smjörvatnsheišar, ķ ófęrš mikilli, en varš aš snśa par aftur fyrir snjóbyl meš frosti, og fór sķšan um Möšrudalsfjöll til Akureyrar, įn žess aš ófęrš vęri žar til fyrirstöšu nema helst į Vašlaheiši. Snjórinn nįši vestur til Skagafjaršar, og hafši jafnvel sett nišur skafla ķ Blönduhlķš, sem annars er mjög hagsęl į vetrum, en einkum var snjór mikill į Lįtraskaganum milli Eyjafjaršar og Skjįlfanda, og lķklega einnig į Fljótaskaga, milli Eyjafjaršar og Skagafjaršar. Sögšu menn ķ Noršurlandi, aš slķkt įfelli muni eigi hafa komiš žar um žetta leyti sumars sķšan fyrir hér um bil hįlfri öld, eša um 1860 -'70. Lķtill snjór kom śt viš sjó į Langanesi og Melrakkasléttu.

Noršri segir žann 2. įgśst:

Vešrįtta um sķšustu helgi brį til noršaustan įttar meš kulda og nokkurri śrkomu. Snjóaši žį ofan ķ miš fjöll, en nęr žvķ frost um nętur nišur viš sjó, um 7 stiga hiti į daginn. Nś ķ tvo sólarhringa hefir veriš snjóhrķš į fjöllum og til dala en krepjuhrķš viš sjó. Ķ nótt hvķtnaši ofan ķ sjó. Ķ gęr og dag ekki hęgt aš slį ķ Fnjóskadal fyrir fönn.

Og sunnanlands var einnig talaš um óvenjulega kulda, Sušurland segir žann 3.:

Vešrįtta s.l. viku hefir veriš mjög köld og stöšugir noršanstormar. Snjóvešur į Kolvišarhól ķ nótt og grįtt nišur undir Kamba.

Vķsir trśir žessu varla (frétt 17. įgśst):

Svo kvaš hafa snjóaš mikiš į Noršurlandi ķ hretinu um daginn, aš eigi séu dęmi slķks um hįsumar. ķ Eyjafirši hafši fé fennt talsvert og jafnvel veriš grafiš śr fönn sumstašar. Ķ Skagafirši, Fljótunum og Stķflunni hafši kvešiš svo mikiš aš snjónum, einkum į Stķflunni, aš hest fennti, og saušfé var ekiš į sleša į jörš, gengiš į skķšum milli bęja og bśiš aš gefa kśm inni ķ hįlfan mįnuš. Mašur sį, sem fregnir žessar eru hafšar eftir kvešst žó ekki geta įbyrgst įreišanleika žeirra, en į ferš sinni austan og vestan hafi sér veriš sagt žetta afdrįttarlaust, sem sannleikur. Trślega er žó oršum aukiš um fannfergiš.

Sólarleysiš žótti eftirtektarvert - Sušurland segir žann 24. įgśst frį lķklegri įstęšu:

Mistur žaš, sem hefir veriš ķ lofti undanfariš er kennt eldgosum ķ Amerķku.

Ekki er žetta ólķkleg skżring - eldgosiš mikla viš Katmaifjall (Novarupta) sem hófst snemma ķ jśnķ var eitt hiš stęrsta į allri 20. öld og er blįkalt kennt um mikla kulda ķ Vestur-Evrópu sķšari hluta žessa sumars. Įgśstmįnušur 1912 er ķ flokki žeirra köldustu sem vitaš er um į Bretlandi og voru višbrigšin frį hlżindunum sumariš įšur sérlega mikil. 

Sušurland segir ķ fréttum aš utan žann 14. september:

Žaš hefir gengiš į tvennum ósköpunum ķ sumar meš vešrįttuna sumstašar hér ķ i įlfunni. Ķ Berlķn varš hitinn mönnum aš bana, en aftur snjóaši į Sušur-Frakklandi ķ įgśstmįnuši, og um žaš leyti hafa veriš kuldar miklir vķša um Noršurįlfuna. Geta vķšar komiš kuldahret į sumri en hér į Ķslandi, og höfum vér aš žessu sinni eigi įstęšu til aš kvarta öšrum fremur, žvķ vķša ķ nįlęgum löndum hefir kuldinn oršiš aš meini.

Hundraš įrum įšur, 1812 hafši gert įmóta kuldakast nyršra og ķ stuttum pistli hungurdiska 1. įgśst 2012 eru hitamęlingar śr žessum tveimur köstum į Akureyri bornar saman. Ritstjóri hungurdiska minnist žess aš hafa séš mynd sem tekin er af žżsku skemmtiferšaskipi į Akureyrarpolli ķ byrjun įgśstmįnašar 1912, óvenjulega fyrir žį sök aš Vašlaheišin er nęr alhvķt nišur ķ byggšir - en finnur myndina žvķ mišur ekki aftur. Žetta er lķklega skipiš „Victoria Louise“ sem blöš segja hafa heimsótt landiš žessa daga. Eitthvaš žótti sumum landinn įgengur viš feršamennina og segir Vķsir žetta m.a. ķ įdrepu žann 6. įgśst:

Sanngjörn višskipti viš feršamenn laša žį aš landinu, og žaš er oss gróšavegur, en smįsmygli og įgengni um skör fram fęlir žį frį landinu og gerir oss tjón, auk žess sem žaš kemur óorši į ķslendinginn, og žaš ętti aš vera žjóšmetnašur vor, aš halda žvķ nafni ķ heišri. 

September: Fremur hagstęš tķš. Śrkomusamt į Sušur- og Vesturlandi. Fremur hlżtt. Nęturfrost snemma ķ mįnušinum spilltu žó kartöfluuppskeru ķ Eyjafirši (Noršri 17. október).

En mįnušurinn byrjaši žó illa eystra. Austri segir žann 5.:

Vešrįttan hefir veriš ömurleg undanfarna viku,  stormar og rigningar į degi hverjum og snjór falliš į fjöll og nišur ķ mišjar hlķšir. Skrišur hafa falliš allvķša ķ firšinum og gjört nokkur landsspjöll. Hey hafa og vķša skemmst af rigningu og vatnsgangi. 

Sušurland segir žann 28. september:

Vešrįttan hér eystra [ž.e. austanfjalls] votvišrasöm, en žó oftast hęgvišri og fremur hlżtt. Sumariš hefir yfir höfuš veriš hér hiš įkjósanlegasta. Heyfengur vķšast įgętur. Kvartaš er žó um grasleysi į įveitulausum mżrum, t.d. į Skeišum. Žeir Skeišamenn žurfa aš geta beislaš Žjórsį, žaš verk tęplega svo torvelt sem Talbitzer gaf i skyn. Um uppskeru śr göršum er lķtiš frétt, en hér ķ grennd er hśn įgęt, nema ķ sandgöršum sumum vegna ofžurrka.

Október Ókyrrt vešurlag, tališ óhagstętt sušvestanlands, en skįrra noršaustanlands. Fremur hlżtt. 

Fréttir blaša nefna votvišri, storma og rigningar stuttaralega - ekki tjón. Getiš er mikils žrumuvešurs bęši 11. og 13. - en sumarvešrįttu nyršra. 

Nóvember Fremur umhleypingasöm og óhagstęš tķš. Fremur kalt. Mjög hlżtt eystra žann 5. Mjög kalt ķ lok mįnašar.

Mjög illvišrasamt var dagana 6. til 11. Skašar uršu vķša. Žann 6. var mikiš vestanvešur, en žann 9. snerist vindįtt til noršurs. Tungl var nżtt žann 9. og žvķ stórstreymt ķ noršanvešrinu. 

Vestri segir frį žann 9.:

Žrjį botnverpara rak ķ land į Önundarfirši i vešrinu 6. ž.m. Einn nįši sér žegar fram og lagši til hafs. Annar nįši sér einnig fram og hafši brotnaš į honum öxullinn. Žann žrišja tók björgunarskipiš Geir fram ķ gęrkveldi og er hann allmikiš brotinn. Er sagt aš žaš muni fara meš hann til Reykjavķkur. Żmsar skemmdir uršu ofvešri žessu ķ Önundarfirši. Žak fauk af hlöšu hjį Kristjįni Jóhannessyni ķ Hjaršardal. Bęr Žorvaldar Žorvaldssonar į Efstabóli brotnaši allur og skekktist, fjįrhśs fauk į Kirkjubóli og žakiš fauk af fóšurforšabśrinu ķ Firšinum. Ofsavešur var hér ķ bęnum [Ķsafirši] og grenndinni 6. ž.m. og uršu nokkrar skemmdir į bįtum o.fl. Mun vešur žetta hafa nįš yfir allt land. Yfir höfuš hefir tķšin veriš stormasöm žessa viku.

Austri segir frį žann 16.:

Ofsavešur meš fannkomu og nokkru frosti gjörši s.1. laugardagskvöld [9.] og hélst žaš aš mestu žar til į mįnudag. Skašar uršu nokkrir af vešri žessu hér ķ bęnum [Seyšisfirši]. Ljósmyndaskśr Brynjólfs Siguršssonar į Bśšareyrarvegi fauk af grunninum og brotnaši ķ spón, og ljósmyndaįhöld er inni voru eyšilögšust aš mestu. Ennfremur fauk žak af ķbśšarhśsi Karls Jóhannssonar ökumanns, og sķmi slitnaši į nokkrum stöšum. ... Frį Vopnafirši er oss sķmaš, aš mašur, sem kom žangaš noršan frį Žórshöfn ķ gęr, hafi sagt, aš óvešriš sem geisaši um s.1. helgi, hafi veriš feykilega hart į Langanesi og Ströndum, og brim og stórflóš meira en elstu menn muna eftir. Skašar uršu žar žvķ miklir. Mestir uršu žeir į Lęknisstöšum į Langanesi, žar braut brimiš fjįrhśs, smišju, hįlfa heyhlöšu og fjós; i fjósinu voru 3 kżr, og nįšist ašeins 1 žeirra lifandi. Hafa menn eigi sögur af aš brim hafi įšur gengiš žar svo hįtt į land. Ķ Žórshöfn brotnušu 2 smįbįtar og 2 uppskipunarbįtar. Ķ Gunnólfsvķk fórst 20 fjįr ķ sjóinn. A Lindarbrekku ķ Bakkafirši missti bóndinn žar, Jóbann Bjarnason, 20 kindur, i brimiš, af 27, er hann įtti alls. Į fleiri bęjum i Langanesi og Ströndum höfšu nokkrar kindur farist ķ sjóinn. Heyrst hafši ennfremur, aš vitarnir į Rifstanga, og Langanesi hefšu skemmst ķ ofsavešri žessu.

Noršri segir frį sama vešri žann 19. (viš styttum frįsögnina nokkuš til aš foršast endurtekningar):

Noršan-stórvešur geisaši yfir Noršur- og Austurland um fyrri helgi. Var žį óvanalega mikiš flóš, sem gerši skaša į einum bę į Langanesi og ef til vill vķšar. Ķ Krossanesbót hér fyrir noršan Oddeyrina lįgu nokkur žilskip, sem įttu aš liggja žar ķ vetur. Žrjś af žessum skipum fórust ķ vešrinu. 1. Žilskipiš „Lķna“, eign sķldarbręšslufélagsins ķ Krossanesi. Skip žetta var stórt uppgjafahafskip, sem um nokkur įr hafši legiš į Siglufirši og Eyjafirši og var notaš til sķldarsöltunar į sumrum. 2. „Samson“, stór fiskiveišakśttari, eign Įsgeirs kaupmanns Péturssonar. hann rakst į annaš skip og brotnaši svo aš hann sökk. „Samson“ var meš stęrri fiskiskipunum hér į Eyjafirši ... 3. skipiš hét „Fremad“ fiskiveišakśttari sem Snorri kaupmašur Jónsson įtti. Hafši žaš skip mest veriš haft til flutninga sķšustu įr. ... Sumstašar höfšu oršiš skašar į bįtum hér viš fjöršinn. „Gjallarhorn“ skżrir svo frį skemmdum į Siglufirši og Saušįrkrók: „Žar gekk svo mikil flóšbylgja į land aš kjallara fyllti undir mörgum hśsum ķ bįšum stöšum og uršu żmsar skemmdir viš žaš, matvęli eyšilögšust og eldivišur blotnaši og skemmdist“ ...  Elstu menn į Langanesi segjast eigi muna annaš eins vešur įšur eša slķkt brimrót. ... Į Austfjöršum varš vešriš fyrir sunnan Seyšisfjörš ekki eins ofsalegt og hér nyršra, enda uršu žar engar teljandi skemmdir. Į Mjóafirši, Noršfirši, Eskifirši og Fįskrśšsfirši lįgu flestir mótorbįtar į höfnum ķ vešrinu žvķ vertķš var žar eigi lokiš, en žį sakaši ekki. Žeir liggja fyrir tveim festum og hafa góš legufęri enda eru flestir bįtar žar óvįtryggšir. Į Noršfirši lį ķ vešrinu norskur seglkśttari, ... Žegar vešriš var sem haršast missti skipiš annaš akkeriš meš festi og rak žį meš einu akkeri upp undir fjöru og festist žar. Į žvķ reki braut skipiš borš į mótorbįt Sigfśsar kaupmanns Sveinssonar. Į mįnudagskvöldiš [11.] fóru allir menn śr skipinu ķ land, mun hafa žótt ótryggilegt aš hafast viš ķ žvķ um nóttina, žvķ engu mįtti muna aš skipiš tęki nišri ef žaš ręki nęr landi, og legufęri žótt ótrygg. Žaš žótti sjógörpum Noršfiršinga lķtilmannlegt aš yfirgefa skipiš og töldu žaš vonarpening žar sem žaš lį mannlaust hvassvišri fyrir einu akkeri upp viš brimfjöru. Mönnušu žeir žvķ tvo mótorbįta og tóku skipiš og lögšu žvķ į góšan staš į höfninni viš tvö akkeri (lįnušu žvķ sjįlfir annaš). Į mešan žetta geršist var skipstjóri ķ landi. Skipiš afhendu žeir skipstjóra um morguninn en kröfšust aš fį aš minnsta kosti 1/7 af verši skips og farms fyrir handarvikiš. Réttarpróf var haldiš į Seyšisfirši śt af žessu mįli og mun aš lķkindum afgert ķ Noregi.

Žann 23. og 24. gerši hrķšarvešur. Žį segir Ingólfur (3. desember) aš nęrfellt 30 kindur hafi fari ķ fönn į flestum bęjum ķ Noršurįrdal ķ Borgarfirši. Sömuleišis segir aš um sextķu sauškindur hafi flętt śt ķ vesturbęnum ķ Reykjavķk į dögunum og aš flestar hafi rekiš vestur į Mżrar. Žetta viršist hafa veriš śtsynningshryšja. 

 

Desember: Žurrvišrasamt lengst af į Sušur- og Vesturlandi, en snjókomur nyršra. Sunnlendingar sluppu žó ekki viš hrķš. Hęgvišrasamt var tališ og fremur kalt var ķ vešri.

Žann 15. varš stórbruni į Akureyri. Tólf hśs brunnu, žó ašeins ein ķbśš. Žó blöšin segi flest hśsanna hafa veriš léleg og gömul dönsk verslunarhśs er ljóst aš mikill menningarskaši hefur hér oršiš. 

Sušurland segir frį snjókomu ķ pistli žann 21.:

Snjókoma mikil hefir veriš hér undanfariš, er nś allt hér frį fjöru til fjallatinda huliš žykkri fannbreišu. Mun nś allstašar hér i sveitum haglaust meš öllu. Frost hefir og  veriš allhart žessa viku. 

Žann 23. desember birtir Ingólfur frétt af hrķšarvešri „į dögunum“:

Ķ hrķšinni į dögunum fennti fé vķša kringum Hafnarfjörš og sušur ķ Hraunum. Į Setbergi hafši fennt mestallt féš. Margt af žvķ hefir fundist aftur lifandi ķ fönn, en margt vantar. Žessa dįgana hafa menn enn veriš aš draga lifandi kindur śr fönn.

Ekki eru hér dagsetningar į žessum hrķšum - en fyrst var śtsynningur sem snerist upp ķ hvassa austanįtt ž.19. og lķklega hefur snjóaš mjög ķ henni. 

Žjóšviljinn segir žann 31. desember:

Stillvišri, og frost nokkur um jólin, og vešriš žvķ eigi hvaš sķst mjög įkjósanlegt fyrir fólkiš ķ sveitinni, er lyft hefir sér upp og fariš til kirkjunnar.

Vestri segir frį sama dag:

Hvķt jól og björt voru nś ķ įr. Alt af gott vešur og tunglsljós svo glatt aš nęturnar voru nęstum jafnbjartar og dagurinn. Į sjó hefir ekki veriš fariš sķšan į žorlįksmessu.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Jśnķ 2018
S M Ž M F F L
          1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Nżjustu myndir

  • w-blogg190618a
  • w-blogg150618ib
  • w-blogg150618ia
  • w-blogg150618b
  • w-blogg150618a

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (20.6.): 400
  • Sl. sólarhring: 1049
  • Sl. viku: 3304
  • Frį upphafi: 1634404

Annaš

  • Innlit ķ dag: 340
  • Innlit sl. viku: 2841
  • Gestir ķ dag: 337
  • IP-tölur ķ dag: 328

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband