Metśrkoma į allmörgum stöšvum ķ aprķl

Śrkoma var óvenjumikil vķša um land ķ aprķl. Til tķšinda mį telja aš ķ Reykjavķk męldist hśn 149,5 mm, žaš mesta sķšan ķ aprķl 1921, en žį męldist śrkoman 149,9 mm. Munurinn į žessum tölum er ómarktękur og mį žvķ segja aš śrkomumetiš frį 1921 hafi veriš jafnaš. 

Hér aš nešan er listi yfir nż aprķlśrkomumet į stöšvum žar sem męlt hefur veriš ķ tķu įr eša meir. 

stöšįrmįnśrk-nśeldrameteldrabyrjar nafn
9420174116,22007102,91996 Kirkjuból
9720174154,22007129,51991 Nešra-Skarš
14920174188,72011148,51995 Hķtardalur
16720174209,72003177,61997 Blįfeldur
25220174132,42010122,61994 Bolungarvķk
25320174106,9201185,21995 Hnķfsdalur
25420174135,21994120,41980 Ķsafjöršur
29320174166,72009115,91995 Litla-Įvķk
29620174101,9201562,02005 Bassastašir
32120174149,3200776,81992 Įsbjarnarstašir
3522017468,1201262,81956 Hraun į Skaga
3612017466,5199957,91978 Bergstašir
3702017449,4200740,41990 Litla-Hlķš
40020174120,12012110,01990 Saušanesviti
81820174199,01980168,91960 Hólmar
95120174369,82011360,31981 Nesjavellir
97120174213,12009161,71995 Vogsósar
99020174159,91954132,31952 Keflavķkurflugvöllur

Hér mį sjį śrkomu nś - og eldra aprķlmet. Hafa veršur ķ huga aš hér er um brįšabirgšatöflu aš ręša - į stöku stöš vantar daga inn ķ - og einnig vantar ķ fįeinum tilvikum staka aprķlmįnuši inn ķ fortķš stöšvanna. Viš sjįum aš miklu munar į Keflavķkurflugvelli į nišurstöšu nżlišins mįnašar og eldra meti.

Žess mį geta aš ķ Stykkishólmi komu 104,6 mm ķ męlana, litlu minna en ķ aprķl 2007 og 2003, en talsvert vantaši upp į aš metinu frį 1921 vęri nįš. Žį męldust 124,5 mm ķ Stykkishólmi. 


Hlżnandi vešur?

Af einhverjum dularfullum įstęšum viršist sem tķšni hitabylgja nęrri Ķslandi sé heldur meiri ķ vikuvešurspįm heldur en ķ raunveruleikanum. Ritstjóri hungurdiska veršur reyndar aš jįta aš hann hefur ekki gert neina śttekt į žessum alvarlega grun. Žess vegna kemur alltaf upp meirihįttar efi žegar óvenjuleg hlżindi koma upp ķ langtķmaspįm. 

En spįrnar hafa samt veriš aš žrjóskast viš og eru žrįlįtt aš gefa til kynna aš hann hlżni verulega um eša fyrir mišja nęstu viku - meira aš segja halda safnspįr evrópureiknimišstöšvarinnar žvķ fram aš yfir 95 prósent lķkur séu į žvķ aš hiti ķ 850 hPa-fletinum (ķ um 1500 metra hęš) verši 8 stig eša meira yfir mešallagi įrstķma į mišvikudaginn kemur. - Viš skulum hafa ķ huga aš 95 prósent lķkur ķ spįkerfinu samsvara ekki endilega 95 prósentum ķ raunheimi - og verša ef til vill ašrar į morgun. 

w-blogg300417a

Hér mį sjį spį evrópureiknimišstöšvarinnar sem gildir um hįdegi į mišvikudag. Heildregnu lķnurnar sżna žykktina - hśn į aš vera meiri en 5540 metrar yfir landinu noršanveršu og hiti ķ 850 hPa (litir) meiri en 8 stig. 

Nś er žaš svo (eins og venjulega) aš kalt loft getur legiš yfir landinu undir hlżja loftinu - sjór og yfirborš lands eru treg til aš hlżna - sérstaklega žar sem orka fer lķka ķ aš bręša snjó. Žvķ žarf vind - og helst sólskin lķka til aš nį hitanum į strik hér ķ mannheimum - jafnvel žótt žessi hįloftaspį ręttist. 

En svona mikil žykkt - og svona hįr hiti ķ 850 hPa eru óvenjuleg ķ maķbyrjun - og žess vegna hóflega trśveršug - žar til tveggja daga spįrnar fara aš grķpa stöšuna. En ef vel tekst til er tilefni til allt aš 22 stiga hita einhvers stašar į landinu žar sem vinds og sólar nżtur. 

En žeir sem nenna ęttu aš rifja upp gamlan pistil hungurdiska žar sem fyrirsögnin var: „Į śtjašri hins lķklega“.  


Į Reykjanesbrautinni ķ dag, 28. aprķl

Skörp skil lįgu yfir landinu sušvestanveršu ķ dag - og hreyfšust nokkuš fram og aftur. Um tķma lįgu žau į milli vešurstöšvanna į Strandarheiši (Reykjanesbraut er stöšin kölluš) og Straumsvķkur. Viš skulum kķkja į mynd sem sżnir hitamęlingar į stöšvunum į 10-mķnśtna fresti frį kl. 8 ķ morgun til kl. 19.

w-blogg280417a

Blįi ferillinn sżnir hita ķ Straumsvķk, sį rauši hita į Strandarheiši og sį gręni hitamun stöšvanna tveggja. 

Hiti var svipašur į stöšvunum bįšum fram undir hįdegi, žó kólnaši nokkuš snögglega į Strandarheišinni um hįlftólfleytiš - og um kl. 14 į bįšum stöšvum hafši hiti falliš um nęr 5 stig frį žvķ sem mest var ķ morgun. Sķšan breytist hiti lķtiš į Strandarheišinni, en hlżnar lķtillega viš Straumsvķk. Um kl.16 hlżnaši žar hins vegar snögglega um 3,9 stig į 10 mķnśtum - og sķšan kólnaši aftur enn sneggra um kl. 18, žį um -5,8 stig į 10 mķnśtum. 

Mismunur hita stöšvanna varš mestur 7,6 stig. 

Ķ gęr (27. aprķl) féll hiti um 6,8 stig į innan viš klukkustund ķ Reykjavķk. Žetta žykir meira aš segja mikil žriggja stunda breyting žar um slóšir. Ķ gögnum sjįlfvirku stöšvarinnar sem nś nį til um 20 įra fannst ašeins eitt eldra tilvik annaš meš jafnsnöggu falli į Vešurstofutśni. Žaš var 19. febrśar 2004. Ķ dag (28. aprķl) varš mesta hitastökk į stöšinni 6,9 stig. 

Ķ gęr voru hitastökk 6,7 stig eša meira į 5 stöšvum (viš Vešurstofuna, ķ Geldinganesi, viš Korpu, į Žyrli ķ Hvalfirši og į Haugi ķ Mišfirši). Mest varš žaš į Haugi, 7,7 stig - žar kom aukahlżindatoppur ķ sunnanįttinni rétt į undan skilunum.

Ķ dag hefur žegar žetta er skrifaš frést af stökkum upp į 6,7 stig eša meira į fjórum stöšvum (viš Vešurstofuna, viš Korpu, ķ Geldinganesi og į Hellu). Hugsanlega skila sér fleiri stökk įšur en dagurinn er allur (nś er klukkan rśmlega 19). 

Į sumum vešurstöšvum eru svona hitastökk miklum mun algengari heldur en viš Vešurstofuna, t.d. mį telja yfir 50 tilvik viš Korpu į sķšustu tuttugu įrum (żmist upp eša nišur), mest 9,9 stig. Ritstjóri hungurdiska skrifaši einhvern tķma um hitastökk bęši innan klukkustundar og sólarhrings į žessum vettvangi - kannski rétt aš fara aš rifja žaš upp.


Sein lįgmörk (?)

Fyrir nokkrum dögum, ašfaranótt žess 24. aprķl, geršist žaš aš hiti į fįeinum vešurstöšvum męldist lęgri en įšur į įrinu til žessa. Lęgsti hiti į einstökum vešurstöšvum fyrri hluta įrs męlist yfirleitt į tķmabilinu frį žvķ ķ janśar til mars, stöku sinnum fyrstu dagana ķ aprķl, en mjög sjaldan sķšar. 

Til žess aš žetta gerist žarf nokkuš snarpt sķšbśiš kuldakast, en sömuleišis žarf įriš fram aš žvķ aš hafa veriš hlżtt - rétt eins og veriš hefur ķ vetur.

En spurning vaknaši um hversu algeng svona sķšbśin lįgmörk séu og hver sé sķšasta dagsetning lęgsta lįgmarks fyrri hluta įrsins. Gagnagrunnur Vešurstofunnar svarar žvķ vonandi nokkurn veginn rétt. Hęgt er aš leita um 90 įr aftur ķ tķmann - en lįgmarksmęlingar voru framan af nokkuš gisnar, stöšvar voru fįar og lįgmarksmęlar ekki notašir į žeim öllum. Eftir žvķ sem stöšvum hefur fjölgaš - og žį sérstaklega eftir aš sjįlfvirku stöšvarnar komu til sögunnar eru lķkur į afla meiri - fęrra fer framhjį žéttu męlikerfi heldur en gisnu. 

Žaš er ekki nema ķ tveimur kuldaköstum sem lįgmörk fyrri hluta įrsins hafa komiš seinna en nś var, žaš er aš segja seinna en 24. aprķl

Merkilegt kuldakast gerši um mįnašamótin aprķl/maķ 2013. Um žaš var fjallaš ķ pistlum hungurdiska į sķnum tķma t.d. žeim frį 29. aprķl. Žann 30. męldist lęgsti hiti įrsins fram a žvķ į 16 sjįlfvirkum stöšvum og einni mannašri - og ķ kjölfariš žann 2. maķ męldist lęgsti hiti įrsins fram aš žvķ į fjórum sjįlfvirkum stöšvum. Žetta eru sķšbśnustu lįgmörk sem viš vitum um į landinu. - Žess mį geta aš ekkert žessara lįgmarka varš lęgsti hiti įrsins 2013 - haust og snemmvetur sķšar į įrinu gengu frį žeim. 

Hitt tilvikiš var voriš 1932, en žį męldist lęgsti hiti įrsins fram aš žvķ į tveimur stöšvum (Grķmsey og Hraunum ķ Fljótum) žann 25. aprķl. Einstök hlżindi höfšu veriš ķ vetrarmįnušunum žetta įr - og geršu žau žennan atburš mögulegan. 

En į landinu öllu? Jś, įriš 2013 męldist lęgsta lįgmark fyrri hluta įrs ekki fyrr en 12. aprķl (žį ķ Svartįrkoti). Žann 14. aprķl 1914 męldist frostiš į Grķmsstöšum į Fjöllum -24,0 stig - žaš mesta sem viš vitum um į landinu fyrri hluta įrs žaš įriš. - En lķtiš er af dagsettum lįgmörkum frį žessum tķma ķ gagnagrunninum - vonandi komast žau žangaš sķšar. 

Ķ Reykjavķk er sķšasta dagsetning lįgmarks aš vori 12. aprķl, žaš var ķ pįskahretinu fręga 1963 og žess mį geta aš sś nęstsķšasta er 9. aprķl, ķ pįskahretinu mikla 1917 sem fjallaš var um į dögunum hér į hungurdiskum. Į Akureyri hefur lęgsta lįgmark fyrri hluta įrs aldrei męlst ķ aprķl, sķšasta dagsetning žar er 28. mars 2009. 

Lęgsti hiti į landinu žaš sem af er įri męldist ķ Möšrudal 14. janśar, -24,7 stig. Žaš er vęgast sagt ólķklegt aš viš sjįum lęgri tölu en žaš śr žessu - og lęgri tala hefur ekki sést aš haustlagi fyrr en 4. nóvember (gęti aušvitaš dottiš inn eitthvaš fyrr ķ haust - hver veit). 


Ķ leit aš vorinu 9

Landiš bregst misjafnlega viš vorinu. Fjallaš hefur veriš um žaš įšur į hungurdiskum, en viš skulum samt rifja eitthvaš upp. 

Įrstķšasveifla hitans er ekki jafnstór į öllum vešurstöšvum landsins, né eins ķ laginu. Hver stöš į sér vik frį mešaltali landsins ķ hverjum mįnuši. Viš lķtum į landfręšilega dreifingu śtgilda į įrstķšasveiflu žessara vika. (Hljómar vel - ekki satt).

Ekki kemur į óvart aš tiltölulega kalt er inn til landsins į vetrum og žį er hiti žar lęgstur mišaš viš landsmešaltališ. Öšru vķsi er fariš į sumrin, žį er hiti inn til landsins hęrri en landsmešalhitinn. Į sumrin er kalt viš sjóinn en žar er tiltölulega hlżtt į vetrum. Til višbótar žessum almennu og lķtt óvęntu sannindum koma smįatriši į óvart.

w-blogg240417a

Kortiš veitir svar viš žvķ hver sé „hlżjasti“ mįnušur įrsins į żmsum vešurstöšvum - mišaš viš landsmešaltal. Sums atašar į landinu sunnan- og sušvestanveršu er žaš aprķl - žar vorar fyrr en annars stašar į landinu. Vķša noršanlands er jśnķ „hlżjastur“ mišaš viš landsmešaltališ - snjór er brįšnašur af lįglendi - innar og ofar er žaš jślķ sem stendur sig best - žaš gerir jślķ lķka ķ uppsveitum į Sušurlandi. 

Veturinn er hlżr aš tiltölu viš strendur landsins - mišaš viš landsmešaltal. Strendur į Noršur- og Austurlandi eru „hlżjar“ ķ janśar, og sušaustur- og sušurströndin ķ febrśar og mars. Į landinu noršvestanveršu er žaš hins vegar nóvember. 

Munur į sólarhringsmešalhita ķ Reykjavķk og ķ Stykkishólmi

En viš erum hér aš einbeita okkur aš vorinu. Reykjavķk er „vorstöš“ - žį er žar hlżrra aš tiltölu en annars stašar į landinu. Berum hana saman viš tvęr ašrar stöšvar og veljum Stykkishólm og Akureyri. 

Myndin aš ofan sżnir mismun į sólarhringsmešalhita ķ Reykjavķk og Stykkishólmi alla daga įrsins (og 6 mįnušum betur). Mestur munur į hita stöšvanna er į vorin - hįmarkiš er į hörpu. - Frį og meš mišjum maķ slaknar į muninum. Žetta er tķmabil noršaustannęšinga, loftžrżstingur er hįr, žurrar noršlęgar įttir tķšar. 

Hitamunur stöšvanna minnkar sķšan eftir žvķ sem lķšur į, nokkuš jafnt og žétt žar til lįgmarki er nįš ķ nóvember - fyrri mynd sżndi „nóvemberhlżindi“ um Breišafjörš og Vestfirši. Žetta eru įhrif frį sjónum, geymsla hlżinda sumarsins - nżtur žeirra svo ķ janśar austur meš Noršurlandi og sušur meš Austfjöršum? Eru žau komin til stranda Austur-Skaftafellssżslu ķ mars? Eša fellur mismunarferill hita ķ Reykjavķk og Stykkishólmi aš einhverju leyti saman viš śtbreišslu hafķssins ķ Gręnlandsundi? Sjįum viš hana hér? 

Ritstjórinn į einhvers stašar įmóta mynd sem ber saman Reykjavķk og Hornbjargsvita og lķtur hśn svipaš śt.

En lķtum nś į Noršurland. Viš veljum Akureyri, en hefšum getaš vališ Skagafjörš - annaš svęši žar sem jśnķ er hlżjastur mišaš viš landsmešaltališ - śtkoman er žar hin sama (um žaš ķ fornum hungurdiskapistli). 

Munur į sólarhringsmešalhita ķ Reykjavķk og į Akureyri

Hitamunur Reykjavķkur og Akureyrar er allt annar en sį sem viš sįum į fyrri mynd. Um 1,5 stigi hlżrra er ķ Reykjavķk en į Akureyri aš vetrarlagi, en munur hita stašanna er lķtill į sumrin. Žaš merkilegasta viš myndina er aš skiptin į milli vetrar og sumars eiga sér staš nįnast į einum degi, 19. maķ. Minna mį į aš hįtt ķ 70 įr af męlingum liggja hér aš baki. Žaš er varla tilviljun aš žetta er einmitt um žaš leyti sem žrżstivindurinn slakar į taki sķnu į landinu - og landiš sjįlft tekur viš stjórninni (sjį fyrri pistil) - en vęntanlega kemur snjóleysing į Noršurlandi einnig viš sögu. Haustiš kemur ekki alveg jafn snögglega. 

Žó myndin af „kaldasta mįnuši įrsins“ - mišaš viš landsmešaltal - komi hér mįlinu ekkert viš skulum viš lįta hana fljóta meš til gamans.

w-blogg240417b

Inn til landsins er veturinn kaldastur aš tiltölu, żmist desember, janśar, febrśar eša mars. Vor og snemmsumar er „kaldast“ strendur landsins, sumariš į Austfjöršum og meš sušurströndinni til Reykjaness. Nóvember ķ lįgsveitum į Sušurlandi. Įgśst į höfušborgarsvęšinu. Allt saman rökrétt į einhvern veg (eša er žaš ekki?).


Ķ leit aš vorinu 8

Aš mešaltali blęs vindur af austri hér į landi nęr allt įriš - aš slepptu „įttleysutķmabili“ um mitt sumar og viš sįum ķ sķšasta pistli. Lengst af er stefnan frekar noršan viš austur heldur en sunnan viš. Žvķ ręšur sennilega Gręnland. Lķtilshįttar įrstķšasveifla er hins vegar ķ noršanįttinni. Ķ žessum pistli lķtum viš fyrst į žį sveiflu, en sķšan er žaš įrstķšasveifla vindhraša. 

Noršanžįttur vinds į landinu

Allar vindathuganir frį mönnušum stöšvum eru greindar ķ noršlęga- og austlęga viguržętti. Noršanžįtturinn sżnir hversu mikiš heildarstefnan vķkur mikiš frį hreinni austanįtt. Įkvešiš var aš vigurvindur śr noršri teljist jįkvęšur (bara vegna žess aš hann er algengari heldur en sunnanvindurinn). 

Myndin sżnir noršanžįttinn yfir įriš, og hįlfu betur. Žetta er nś satt best aš segja harla órólegt og tölurnar lįgar (sjį lóšrétta kvaršann). En žó viršist sem fįein tķmabil skeri sig eitthvaš śr. 

Um mišjan vetur viršist draga tķmabundiš śr noršanįttinni žegar viš tekur um tveggja mįnaša tķmabil žegar sunnanįtt nęr sér meira į strik heldur en į öšrum tķmum įrs. Žetta eru nokkurn veginn vetrarmįnuširnir žorri og góa - mesti śtsynningstķmi įrsins samkvęmt tali eldri heimilda, sem og tķmi sušlęgra vetrarhlżinda. Śtsynningur og sunnanhlżindi eru ekki beinlķnis lķkt vešurlag, en eiga sunnanžįttinn žó sameiginlegan.

Ķ sķšasta vorpistli var żjaš aš žvķ aš žetta tengdist hegšan hįloftalęgšardragsins mikla yfir Noršur-Amarķku austanveršri - og skulum viš bara trśa žvķ.

Ķ kringum jafndęgur aš vori dregur mjög śr tķšni sunnanįtta - pįskatķš tekur viš - jś, meš sķnum fręgu hretum - śr noršri. Sķšari hluti žessa noršanįttaauka hefst ķ kringum sumardaginn fyrsta - og stendur til 19. maķ (eša žar um bil). Žessi dagur, 19. maķ, viršist į einhvern hįtt merkilegur - eins og sķšar kemur ķ ljós. 

Ķ kringum veturnętur į haustin viršist vera annaš stutt noršanįttaskeiš - ekki vķst žó aš neitt sé aš marka žaš. 

Nęst lķtum viš į įrstķšasveiflu mešalvindhraša landsins.

Mešalvindhraši į Ķslandi

Hann breytist meš mjög reglubundnum hętti, varla hęgt aš sjį įkvešin žrep - nema helst ķ įgśstlok, ķ kringum höfušdaginn. Žį er žrep. Hugsanlega mį greina fleiri, t.d. ķ kringum sumarsólstöšur. 

Viš reiknum lķka svonefnt festuhlutfall vindsins, hlutfalliš į milli mešalvindhraša og vigurvindhraša. Žaš sżnir hversu fastur hann er į įttinni. Blįsi vindur af nįkvęmlega sömu įtt allan sólarhringinn (ekki endilega jafnsterkur) veršur festuhlutfalliš 1,0. Blįsi hann beint śr noršri hįlfan sólarhringinn, en jafnsterkt śr sušri hinn helminginn er vigurvindhrašinn nśll (en mešalvindhraši eitthvaš annaš). Festuhlutfall žess dags er žvķ 0,0. 

Žrenns konar vindar eru algengastir į Ķslandi. Žrżstivindur, sem ręšst af žrżstisvišinu, stefnu žess og bratta, sólfarsvindur, sem taktviss upphitun og kęling lands stżrir žann tķma įrsins sem sól er hįtt į lofti og žyngdaraflsstżršir vindar af żmsu tagi (oftast hęgir). 

Žó žrżstisvišiš sé hvikult eru breytingar į žvķ sjaldan mjög snöggar (undantekningar aušvitaš til). Festuhlutfall sólarhringsins er oftast mjög hįtt - oftast žvķ hęrra eftir žvķ sem vindur er strķšari - en meira los er į vindi sé hann hęgur. Žaš kemur žvķ ekki į óvart aš festa vindsins er minni aš sumarlagi heldur en į vetrum.

Festuhlutfall vinds į Ķslandi

Myndin sżnir įrstķšasveiflu festuhlutfallsins. Žaš er nįnast hiš sama stóran hluta įrsins - žann tķma sem žrżstivindar rįša nęr öllu. Žeir losa nokkuš tak sitt į mjög afmörkušum tķma įrs - frį žvķ um 19. maķ til höfušdags. Žetta er tķmi sólfarsvinda hér į landi. Vindįttarbreytingar eru žį tķšar milli dags og nętur. Žetta er tķminn sem landiš fęr helst friš til aš „sjį um sig sjįlft“, žaš sem gerist į heimskautaslóšum eša į meginlöndunum miklu skiptir minna mįli. 

Į žessari mynd hefst sumariš 19. maķ og žvķ lżkur į höfušdag. 


Viš mešallag - eša nešan žess?

Vķšast hvar hefur veriš kalt į landinu sķšustu daga - sérstaklega ķ dag, sunnudaginn 23. aprķl. Landsmešalhiti dagsins var um -1,6 stig og er žaš -4,9 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra. Žetta er žó nokkuš langt frį žvķ kaldasta sem žessi dagur hefur séš, kaldastur sķšustu 70 įrin varš hann 1983, en žį var mešalhiti į landsvķsu ekki nema -4,3 stig. Og trślega veršur nęsti sólarhringur mjög kaldur lķka. 

Žaš er nokkuš um žaš rętt aš mįnušurinn hafi veriš kaldur. Fer žį eins og oft įšur nokkuš eftir žvķ hvaš menn muna hvort žeir telja aš svo sé eša ekki. Sannleikurinn er nefnilega sį aš hiti žaš sem af er mįnuši er enn rétt ofan mešallags sömu daga 1961 til 1990. Okkur gamlingjunum sem fylgt hafa vešri allt žaš tķmabil og svo sķšar finnst ekkert hafa veriš sérlega kalt - munum mun kaldari og illskeyttari aprķlmįnuši. 

Ķ Reykjavķk er mešalhiti žaš sem af er 2,7 stig, 0,2 stigum ofan sömu daga 1961 til 1990, en aftur į móti -1,0 stigum nešan mešallags sķšustu tķu įra - sem trślega fleiri miša viš ķ sķnum samanburši. Svipaš į viš fyrir noršan, į Akureyri er mešalhiti žaš sem af er 1,6 stig, 0,4 stigum ofan mešallags 1961 til 1990, en -1,0 stigi nešan viš sķšustu tķu įr. 

Hlżandi vešurfar sķšustu įratuga er greinilega fariš aš setja mark sitt į višmišin, jafnvel žeir sem sķst vilja trśa žvķ aš hlżnun sé aš eiga sér staš viršast farnir aš telja hana sjįlfsagt mįl. 

Annars hafa kaldir eša hlżir mįnušir eša jafnvel heilu afbrigšilegu įrin lķtiš meš hina almennu hnattręnu hlżnun aš gera - hśn sżnir sig fyrst og fremst į lengri tķmakvöršum og aušvitaš į heimsvķsu. Nś eru lišin 35 įr sķšan fyrst bįrust fréttir um methlżindi į heimsvķsu, įriš 1981 reyndist hlżrra en öll önnur sem žį var vitaš um. Sķšan hafa nęr stöšugt borist fréttir af hlżnun - réttar fréttir. Viš mįttum hins vegar sitja ķ nęr tuttugu įr eftir 1981 įn žess aš hśn sżndi sig ķ verki hér į landi - eša svo virtist alla vega. Žaš mįtti hins vegar reikna śt aš hlżnunin frį upphafi męlinga vęri reyndar mjög svipuš hér į landi og annars stašar - vęri horft į nęgilega langt tķmabil. 

Svo er enn - og hlżnunin mikla hér į landi ķ kringum aldamótin breytti žeirri leitni ekki mikiš. Um žetta var fjallaš nokkuš ķtarlega į hér į hungurdiskum fyrir um žaš bil įri sķšan og veršur ekki endurtekiš hér. 

En žaš hefur veriš ķ kaldara lagi ķ aprķl mišaš viš vešurreyndina į žessari öld. Mįnušurinn, žaš sem af er, er ķ fjórtįnda sęti (af sautjįn) į hitalista aldarinnar ķ Reykjavķk, sömu aprķldagar 2010, 2013 og 2006 voru kaldari en nś. Į langa listanum er hitinn hins vegar nęrri mišju, ķ 73. sęti af 143. 

Viš Mżvatn er hitinn enn ķ mešallagi sķšustu tķu įra, žar er nś hlżjast į landinu aš tiltölu - en kaldast hefur veriš į Ķsafirši, hiti žar -1,9 stig nešan mešallags sķšustu tķu įra. 

Śrkoma hefur veriš óvenjumikil, um tvöföld mešalśrkoma syšra og langt ofan mešallags annars stašar. Ķ Reykjavķk hafa til žessa męlst 97 mm, en 38 mm į Akureyri. Ekki hefur meiri śrkoma męlst ķ Reykjavķk sömu aprķldaga į žessari öld, en fyrr į tķš er vitaš um fimm tilvik žar sem śrkoma męldist meiri sömu daga heldur en nś. 

Nokkuš slęm kuldaköst hafa komiš į sķšari įrum į žessum sama tķma įrs eša ķ byrjun maķ - hvaš sem veldur. Rifjiš t.d. upp pistla hungurdiska frį žvķ um žetta leyti fyrir tveimur įrum (2015), nś eša fyrir fjórum įrum (2013) - eša hinn illvišrasama aprķl 2011. 


Ķ leit aš vorinu 7

Ķ sķšasta leitarpistli (sem allir hafa nś gleymt) vorum viš langt uppi ķ heišhvolfi. Nś svķfum viš nišur ķ vešrahvolf - fyrst nišur undir 5 km, en sķšan nišur undir jörš.

Viš sįum aš ķ 22 km hęš skiptir um vindįtt ķ kringum sumardaginn fyrsta, vestanįtt vķkur žį fyrir vindum śr austri. Austanįttartķšin stendur til höfušdags. 

Nišri ķ vešrahvolfi heldur vestanįttin sér allt sumariš, en mjög dregur śr afli hennar. Žaš mį sjį į nęstu mynd.

Vestanįtt ķ 500 hPa viš Ķsland įrstķšasveifla

Lóšrétti įsinn vķsar į bratta (vestanžįttar) žrżstisvišsins yfir Ķslandi. Viš lįtum lįrétta įsinn nį yfir 18 mįnuši til aš allur veturinn (eša allt sumrariš) komist fyrir ķ einu lagi. 

Umskiptin į vorin eru mjög snögg. Styrkur vestanįttarinnar dettur žį snögglega nišur ķ um helming žess sem var. Žetta gerist aš mešaltali sķšustu dagana ķ aprķl. - Į móti er annaš žrep sķšla sumars, ķ sķšustu viku įgśstmįnašar. Segja mį aš vestanįttin fari beint śr vetri yfir ķ sumar. Aftur į móti eru haustžrepin tvö, žaš fyrra um höfušdaginn, en žaš sķšara fyrir mišjan nóvember. 

Eftir vetrarsólstöšur dregur lķtillega śr - kannski įhrif žess aš heimskautaröstin dregur sig žį ašeins til sušurs yfir kaldasta tķma įrsins - en kemur svo aftur til baka ķ febrśar. 

Nišri viš jörš - er myndin allt önnur. 

Vestanįtt ķ 1000 hPa viš Ķsland įrstķšasveifla

Hér mį sjį vestanžįttinn viš 1000 hPa žrżsting (nęrri sjįvarmįli). Takiš eftir žvķ aš tölurnar į lóšrétta įsnum eru neikvęšar - žaš žżšir aš austanįtt er rķkjandi, nema rétt yfir blįsumariš frį žvķ um mišjan jśnķ og fram ķ įgśstbyrjun žegar segja mį aš algjör įttleysa sé viš landiš. 

Austanįttin nęr sér svo nokkuš snögglega aftur į strik um eša upp śr mišjum september. Viš veršum aš taka eftir žvķ aš žegar heimskautaröstin er upp į sitt besta aš vetrarlagi blęs mest į móti henni ķ nešsta lagi vešrahvolfsins. Žetta er eitt megineinkenni ķslensks vešurlags. Lęgšir og önnur vešrakerfi ganga oftast til austurs og noršausturs um landiš - ferš žeirra stjórnaš af hįloftavindum, en jafnoft fylgja feršum žeirra austlęgar įttir į landinu. - Og komi illvišri af vestri eru žau aš jafnaši mun skammvinnari heldur en austan- og noršaustanvešrin. 

Pistillinn er lengri - mjög erfišan afgang er aš finna ķ pdf-višhenginu og ęttu sérlega įhugasamir aš reyna aš halda lestrinum įfram žar. - Einnig mį žar (alveg aftast) sjį myndirnar ķ fullri upplausn. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Nęrrižvķhret (eša hvaš)

Staša dagsins er hretleg - en svo viršist sem minna verši śr en efni gętu stašiš til - eša svo segja tölvuspįrnar. Okkur er vonandi óhętt aš trśa žeim, en fyrir tķma žeirra (en eftir aš hįloftaathuganir komu til) žótti žessi staša óžęgileg. Ķ enn fyrri fortķš žurfti hins vegar mjög mikla reynslu eša śtsjónasemi til aš sjį aš eitthvaš vęri aš ógna. 

w-blogg210417a

Spįkort evrópureiknimišstöšvarinnar gildir kl.18 į morgun, laugardag 22. aprķl. Jafnhęšarlķnur eru heildregnar, žvķ žéttari sem žęr eru žvķ meiri er vindurinn. Hvasst er af vestri yfir Ķslandi, strengurinn nęr reyndar um kortiš žvert. Fyrir vestan land er dįlķtiš lęgšardrag (gulbrśn strikalķna) į leiš austur og sķšar til sušausturs.

Sušvestanįtt į undan žvķ gefur hlżtt loft į garšann, en į eftir fylgir ķskalt loft frį heimskautaslóšum. Ķ fljótu bragši er hér um aš ręša sķgildan fyrsta žįtt ķ vorhreti sem hefši valdiš töluveršum įhyggjum vešurspįmanna į įrum įšur - žó ekki fyrr en žessi staša hefši blasaš viš fyrirvaralķtiš viš greiningu hįloftakortsins - engar įreišanlegar tölvuspįr žį aš hafa. 

En svo viršist sem ekki eigi aš verša mjög mikiš śr žessu. Įstęšan er sś aš noršaustur ķ hafi leynist ķviš hlżrra loft - ķ formi „dvergfyrirstöšu“, Varla er mögulegt aš sjį fyrir hreyfingar hennar nema meš góšum tölvulķkönum. Žau segjast nś sammįla um aš žessi litla fyrirstaša gangi fyrir kalda loftiš og spilli takti žeirra afla sem valda hefšu įtt töluveršri dżpkun hretlęgšarinnar viš landiš eša fyrir sunnan žaš.

En - kalda loftiš mun samt skella į landinu į sunnudaginn en af minna afli en kortiš hér aš ofan viršist ķ fljótu bragši lofa (nóg samt). 

Žaš er svo athyglisvert aš bandarķsku vešurstofuna og evrópureiknimišstöšina greinir svo nokkuš į um žaš hversu djśp lęgšin veršur žegar hśn nįlgast Vestur-Noreg. Žaš skiptir miklu mįli fyrir snerpu noršan og noršvestanįttarinnar ķ Noršursjó į mįnudag. 


Sumardagurinn fyrsti - sundurlausir fróšleiksmolar (taka 2)

Fyrir fjórum įrum rifjaši ritstjóri hungurdiska upp nokkra fróšleiksmola um sumardaginn fyrsta - žetta er aš mestu endurtekning į žvķ meš lķtilshįttar uppfęrslum, leišréttingum og višbótum žó. Ašallega er mišaš viš tķmabiliš 1949 til 2016.

Žetta er vęgast sagt žurr upptalning en sumum vešurnördum finnst einmitt best aš naga žurrkaš gagnaroš.

Ašrir hafa helst gaman af žessu meš žvķ aš fletta samhliša ķ kortasafni Vešurstofunnar en žar mį finna einfölduš hįdegiskort sumardagsins fyrsta į sérstökum sķšum (fletta žarf milli įratuga).

Mešalvindhraši var minnstur 1955, 1,9 m/s. Langhvassast varš 1992, 15,1 m/s. Nęsthvassast var 1960.

Žurrast var 1996 og 1978. Aš morgni žessara daga męldist śrkoma į landinu hvergi meiri en 0,5 mm og varš ašeins vart į um žrišjungi stöšva. Śrkomusamast var hins vegar 1979 en žį męldist śrkoma į 98 prósentum vešurstöšva į landinu. Įmótaśrkomusamt var 2009 en žį męldist śrkoma meira en 0,5 mm į 96 prósentum vešurstöšva.

Kaldasti dagurinn ķ hópnum var 1949 (mešalhiti -7,3 stig). Landsmešalhitinn var hęstur 2014 (8,0 stig) og litlu lęgri 1974 (7,7 stig). Mešalhįmark var einnig hęst 2014 (12,4 stig). Lęgst varš mešalhįmarkiš dagana köldu 1949 (-4,5 stig) og 1967 (-3,1 stig). Landsmešallįgmarkiš var lęgst sömu įr, 1949 (-9,7 stig) og 1967 (-7,8 stig). Hęst var landsmešallįgmarkiš (hlżjasta ašfaranóttin) 1974 (5,8 stig).

Lęgsti lįgmarkshiti į mannašri vešurstöš į sumardaginn fyrsta į tķmabilinu 1949 til 2016 męldist 1988, -18,2 stig (Barkarstašir ķ Mišfirši). Lęgsti hiti sem męlst hefur į landinu į sumardaginn fyrsta er -23,4 stig į Brśarjökli 2007, en hęsti hįmarkshiti žessa góša dags męldist 1976, 19,8 stig (Akureyri). Hiti fór reyndar ķ 20,5 stig į Fagurhólsmżri į sumardaginn fyrsta 1933, en žaš er óstašfest ķ bili. Į sumardaginn fyrsta 1949 fór hiti hvergi į landinu yfir frostmark, hęsta hįmark dagsins var -0,2 stig. Žetta er meš ólķkindum. Sumardagurinn fyrsti 1951 var litlu skįrri žvķ žį var hęsti hįmarkshitinn nįkvęmlega ķ frostmarki.

Ķ Reykjavķk er kaldasti sumardagurinn fyrsti sem vitaš er um 1876, žį var mešalhitinn -6,9 stig (ekki nįkvęmir reikningar). Žann dag segir blašiš „Noršanfari“ aš -18 stiga frost hafi veriš į Akureyri (en opinberar męlingar voru engar į Akureyri um žęr mundir). Žaš hefur sjö sinnum gerst svo vitaš sé aš ekkert hafi hlįnaš ķ Reykjavķk į sumardaginn fyrsta, sķšast 1983 žegar hįmarkshiti dagsins var ķ frostmarki, 0,0 stig. Dagsmešalhiti sumardagsins fyrsta ķ Reykjavķk var hęstur 1941, 9,5 stig, en hęsta hįmark sem vitaš er um į sumardaginn fyrsta eru 13,5 stig sem męldust 1998.

Sumardagurinn fyrsti var sólrķkastur ķ Reykjavķk įriš 2000, žį męldust sólskinsstundirnar 14,6, žęr voru litlu fęrri 1981, eša 14,4. Sķšustu 100 įrin rśm hefur 14 sinnum veriš alveg sólarlaust ķ Reykjavķk į sumardaginn fyrsta.

Į Akureyri var hitinn hęstur 19,8 stig 1976 - eins og nefnt var hér aš ofan, en mesta frost sem męlst hefur į sumardaginn fyrsta į Akureyri er -10,5 stig. Žaš var 1949.

Mešalskżjahula į landinu var minnst 1981 (ašeins 1,8 įttunduhlutar). Žaš var bjartur dagur - en bżsnakaldur. Skżjahulan var mest 1959 (7,9 įttunduhlutar) - mörg önnur įr fylgja skammt į eftir.

Loftžrżstingur var hęstur 1989 (1041,6 hPa) en lęgstur 1958 og 2006 (980,6 hPa).

Algengast er aš vindur sé af noršaustri į sumardaginn fyrsta (mišaš viš 8 vindįttir). Noršvestanįtt er sjaldgęfust.

Amerķska endurgreiningin segir aš žrżstisvišiš yfir landinu hafi veriš flatast 1958 (vindur hęgastur), en langbrattast 1992 (hvassast). Sama dag var hvassast į vešurstöšvunum (eins og įšur sagši) og žrżstimunur į milli vešurstöšva landsins mestur og hittir endurgreiningin hér vel ķ. Žrżstivindur var af austsušaustri, en į vešurstöšvunum var mešalvindįtt rétt noršan viš austur. Žaš er nśningur sem er meginįstęša įttamunarins. Žrżstisvišiš var flatast į sumardaginn fyrsta 2014.

Sé litiš į 500 hPa-flötinn segir endurgreiningin hęšarbrattann hafa veriš mestan 1960, af vestnoršvestri.


Nęsta sķša »

Um bloggiš

Hungurdiskar

Höfundur

Trausti Jónsson
Trausti Jónsson
Höfundur er vešurfręšingur og įhugamašur um vešur.

Fęrsluflokkar

Aprķl 2017
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30            

Nżjustu myndir

  • w-blogg280517a
  • w-blogg220517a
  • w-blogg200517b
  • w-blogg200517a
  • w-blogg080517c

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (29.5.): 211
  • Sl. sólarhring: 284
  • Sl. viku: 1304
  • Frį upphafi: 1445060

Annaš

  • Innlit ķ dag: 171
  • Innlit sl. viku: 1128
  • Gestir ķ dag: 158
  • IP-tölur ķ dag: 150

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband